95d637ef-72ff-4de2-9f99-844b0e601e75 · Vilniaus apygardos teismas

  Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-574/2018                            Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00580-2017-8     Procesinio sprendimo kategorija:     1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 2.4.6.4.4. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,sekretoriaujant Agnei Strunkytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,nuteistojo gynėjui adv.

Eugenijui Karažinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 253 straipsnio 1 dalį 40 parų areÅ¡to bausme, BK 214 straipsnio 1 dalį 15 parų areÅ¡to bausme, BK 302 straipsnio 1 dalį 15 parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir A.

B. paskirta galutinė subendrinta 60 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė 40 parų areÅ¡to bausmė.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija, n u s t a t ė : Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės A. B. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei Å¡audmenis, t.y.:jis savo gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laikotarpio, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos pramoninės gamybos revolverį (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti (duomenys neskelbtini) tipo Å¡oviniais su gumine kulka, bei neteisėtai laikė minėtame revolveryje įdėtus 4 Å¡ovinius (iÅ¡ kurių vienas netinkamas Å¡audyti) ir 4 grankulkes, kurie yra savadarbiai neunitariniai Å¡audmenys, pagaminti iÅ¡ 9 mm kalibro garsinių (signalinių) revolverinių Å¡ovinių, skirtų C kategorijos ginklams, iki tol, kol 2016 m. vasario 3 d., apie 3.00 val., policijos pareigÅ«nai minėtame bute atliko kratÄ ir revolverį su Å¡audmenimis surado bei paėmė.Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė svetimas elektroninio mokėjimo priemones, t.y.:jis savo gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laikotarpio, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2015 m. spalio 9 d., neteisėtai laikė svetimas elektroninio mokėjimo priemones, t. y.

A. P. vardu iÅ¡duotÄ AB „Swedbank“ „Maestro“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu iÅ¡duotÄ AB „Swedbank“ „Visa“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu iÅ¡duotÄ AB „SEB bankas“ „Mastercard“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2016 m. vasario 3 d., apie 3.00 val., policijos pareigÅ«nai minėtame bute atliko kratÄ ir Å¡ias, svetimas, elektroninio mokėjimo priemones surado bei paėmė.Taip pat jis nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens ir juridinio asmens dokumentus, t.y.:jis savo gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laikotarpio, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2015 m. spalio 9 d., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentÄ â€“ A.

P. ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei juridinio asmens dokumentÄ â€“ UAB „E.“ darbo pažymėjimÄ Nr. 327, suteiktÄ A. P., iki tol, kol 2016 m. vasario 3 d., apie 3.00 val., policijos pareigÅ«nai minėtame bute atliko kratÄ ir minėtus dokumentus surado bei paėmė. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu A. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu (areÅ¡tu).

Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nuosprendis dalyje dėl bausmės yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesiekė, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų teisinga ir kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga – jis yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė sulaukęs pilnametystės, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvena su tėvais ir savo nepilnamečiais broliu ir seserimi, kuriuos tėvams padeda prižiÅ«rėti.

Buvo ir yra sÄ Å¾iningas.Teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir paskyrė, nors ir sankcijos ribose, bet per griežtÄ bausmę.Teismas nepagrįstai, jo atžvilgiu taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalis ir paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du.Nuosprendyje tinkamai neįvertinta bei neatsižvelgta į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamų veikų padarymo dienÄ jis buvo neteistas, yra jauno amžiaus, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi, aktyviais veiksmais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas.

Nusikalstamos veikos motyvas nebuvo turtinio ar smurtinio pobūdžio. Jokios žalos savo nusikalstamais veiksmais jis nepadarė. Gatvėje rastais dokumentais, elektroninio mokėjimo priemonėmis nesinaudojo. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ateityje pasižada laikytis įstatymų, susilaikyti nuo bet kokių nusikalstamų veikų, nepažeisti visiems priimtinų moralės normų reikalavimų. Yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei pusantrų metų, jokių nusižengimų per šį laikÄ jis nepadarė, jam nustatytos kardomosios priemonės nepažeidinėjo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios jis pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , įsidarbino, daug laiko praleidžia su tėvais, broliu ir seserimi, pakeitė draugų ratÄ . Ä®takos elgesio pasikeitimui turėjo tėvo sveikatos bÅ«klės pablogėjimas bei senelio netektis.Buvo ir yra visos sÄ lygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumÄ arba pagal BK 37 straipsnį dėl nusikaltimų mažareikÅ¡miÅ¡kumo.Paskyrus 40 parų areÅ¡to bausmę, jis bus atleistas iÅ¡ darbovietės, neteks vienintelio pragyvenimo Å¡altinio.

Neturi jokio iÅ¡silavinimo, jokios specialybės, profesijos. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat neatsižvelgė į teisingumo ir humaniÅ¡kumo principus, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, į jo resocializacijÄ , kuri galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas galutinę 40 parų areÅ¡to bausmę, daugiausia dėmesio kreipė tik į bendrÄ prevencinį bausmės pobÅ«dį, neatsižvelgdamas į pasekmes, kurios yra susijusios su bausme, nebandydamas numatyti, kokia bus jo ir jo Å¡eimos narių reakcija, neatkreipė dėmesio į tai, kaip realus bausmės atlikimas paveiks socialinius ryÅ¡ius, kuo pažeidė bausmės individualizavimo principÄ .Byloje yra pakankama aplinkybių visuma, kuri sudarytų pagrindÄ svarstyti galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį ir skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu (areÅ¡tu).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė prokuroras prašė skundÄ atmesti.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės bei veikų kvalifikavimo neginčija, nuosprendį skundžia dėl paskirtos per griežtos bausmės ir praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį ar 37 straipsnį, skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, svarstyti galimybes taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam teismas už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų skyrė trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę, t.y. areÅ¡tÄ .

Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ A. B. paskirtos minimalios areÅ¡to bausmės – po 15 parų. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirta areÅ¡to bausmė yra mažesnė nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis – 40 parų. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų areÅ¡to bausmė, kurios terminas yra mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas areÅ¡to bausmės vidurkis.

Nuteistajam paskirta galutinė bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl dar labiau jÄ Å¡velninti nėra jokio pagrindo.PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, taip pat ir tai, jog nebuvo padaryta žala bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė parodymus, padėjo atskleisti tiesÄ byloje, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, nevengė atsakomybės ir pripažino visas Å¡ias aplinkybes kaip jo atsakomybę lengvinančias. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau po aptariamų nusikaltimų padarymo, buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendis) ir bei BK 253 straipsnio 1 dalį (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamasis įsakymas) (1 t., b.l. 127-128), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b.l. 124-125).

Be to, Vilniaus priklausomybės ligų centro duomenimis, 2016 m. vasario 27 d. A. B. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiÅ«ros kabinetÄ , kuriame nustatyta, kad buvo vartojęs narkotikus (1 t., b.l. 150). Skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamų veikų padarymo dienÄ jis buvo neteistas, yra jauno amžiaus, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailisi, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas, jokios žalos savo nusikalstamais veiksmais nepadarė, gatvėje rastais dokumentais, elektroninio mokėjimo priemonėmis nesinaudojo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvena su tėvais, seserimi ir broliu, pastarieji yra moksleiviai, jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, gyvena su tėvais, broliu ir seserimi, padeda tėvams buityje ir finansiÅ¡kai įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę, todėl dar kartÄ jas vertinti ir Å¡velninti paskirtÄ bausmę nėra jokio pagrindo.Kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalis ir paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du.

BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko tik, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti bausmių apėmimÄ , kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, nesiskiria pagal savo pavojingumÄ ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, nei už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų nėra paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Tokiu bÅ«du apylinkės teismas, subendrindamas A. B. paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nurodančiomis kad, tais atvejais, kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskirtÄ sias bausmes subendrino nuteistajam palankesniu subendrinimo bÅ«du.Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo ir yra visos sÄ lygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumÄ arba pagal BK 37 straipsnį dėl nusikaltimų mažareikÅ¡miÅ¡kumo, tačiau su tokiais skundo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Pagal BK 37 straipsnį, padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikÅ¡miu. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai.

IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimų pavojingumÄ , t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.

Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).Byloje nustatyta, jog A.

B. Å¡aunamÄ jį ginklÄ su Å¡oviniais laikė savo namuose, taip pat laikė rastus svetimus dokumentus ir elektroninio mokėjimo priemones. Minėti daiktai buvo laikomi raÅ¡omojo stalo stalčiuje bei spintos lentynoje, t.y. vietose, į kurias bet kada galėjo patekti kiti asmenys. Apeliantas namuose gyvena su mažamečiais seserimi ir broliu. Nors aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu A. B. buvo tik 19 metų, tačiau jis galėjo suprasti ir suprato, kad daiktai jam nepriklauso. Be to, A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad namuose apžiÅ«rėjo ginklÄ , jame buvo Å¡oviniai, suprato, kad tai yra Å¡aunamasis ginklas, bet bijojo jį nuneÅ¡ti į policijÄ , reikėjo jį iÅ¡mesti, juo atsikratyti (1 t., b.l. 183).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos (Vokietija) .380 kalibro revolveris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti (duomenys neskelbtini) tipo šoviniais su gumine kulka. Iš ginklo taip pat galima iššauti 9 mm kalibro dujinius ir garsinius (signalinius) revolverinius šovinius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas.

Be to, tirti pateikti 4 Å¡oviniai ir 4 grankulkės, iÅ¡imti iÅ¡ tirti pateikto revolverio, yra savadarbiai neunitariniai Å¡audmenys, pagaminti iÅ¡ 9 mm kalibro garsinių (signalinių) revolverinių Å¡ovinių (skirtų C kategorijos ginklams) ir guminių grankulkių, įstatytų į bÅ«gnelio Å¡ovinio lizdÄ . Dviejų savadarbių neunitarinių Å¡ovinių kulkos kinetinė energija virÅ¡ija C kategorijos ginklams nustatytus energetinius reikalavimus (7,5J) (b. l. 58-60). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nei nuteistasis, nei jo padarytos veikos, nagrinėjamu atveju, neprarado pavojingumo ir nėra mažareikÅ¡mės, todėl BK 36 bei 37 straipsnio nuostatų taikymas negalimas.

Nors reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai nėra kuo nors iÅ¡skirtinė aplinkybė, kadangi A. B. nusikalstama veika nutrÅ«ko ne dėl jo savanoriÅ¡ko atsisakymo užbaigti nusikaltimÄ , tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ginklÄ , Å¡audmenis, elektroninio mokėjimo priemones bei asmens dokumentÄ surado policijos pareigÅ«nai, atlikę kratÄ ). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu A. B. nuteistas už tai, kad laikė dujinį pistoletÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir 6 vnt. pramoninės gamybos 9 mm. kalibro Å¡ovinius, kuriuos pas jį surado policijos pareigÅ«nas 2016 m. balandžio 20 d., t.y. nepraėjus nei trims mėnesiams nuo 2016 m. vasario 3 d., kai kratos metu buvo rastas ginklas, Å¡audmenys, svetimos elektroninio mokėjimo priemonės bei asmens dokumentas.BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principo įgyvendinimui ir teisingos bausmės paskyrimui. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį teismas gali skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų Å¡ios dalies 1-6 punktuose.

Nagrinėjamoje byloje sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. Jokių naujų, reikÅ¡mingų, iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Apeliantas skunde nurodo, kad paskyrus jam 40 parų areÅ¡to bausmę jis bus atleistas iÅ¡ darbovietės, neteks vienintelio pragyvenimo Å¡altinio. Pagal BK 49 str. 5 d., jeigu paskirta iki keturiasdeÅ¡imt penkių parų areÅ¡to, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis, taip iÅ¡vengiant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės bei suteikiant jam galimybę tęsti darbinę veiklÄ ir bÅ«ti socialiai naudingu.

Nuteistasis, kuriam paskirta areÅ¡to bausmė, su praÅ¡ymu dėl areÅ¡to bausmės atlikimo nustatymo poilsio dienomis, turi kreiptis į nuosprendį priėmusį teismÄ , nagrinėjamu atveju, į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Tokie praÅ¡ymai nagrinėjami BPK 362 str. 1 d. numatyta tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,            n u t a r i a:            nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti.            Teisėjai                                                                                   (paraÅ¡as)    Audrius Cininas                                                                                                           (paraÅ¡as)  Jurgita Mačionytė                                                                                                                                                                                                                 (paraÅ¡as) Vitalija NorkÅ«naitėNuoraÅ¡as tikras: