95d27dba-17eb-41d2-aebe-49021d7e6ab2 · Marijampolės apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-227-876/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40116-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1; 2.6.4; 3.2.6.1(S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS 2018 m. balandžio 16 d.Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. M., trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštus atsakovui S. V. Teismas n u s t a t ė : Šakių rajono apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 6 d. priimtas nuosprendis, kuriuo S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 286 straipsnį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 48 MGL dydžio (1807,68 Eur) bauda, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį atidėtas 3 (trejiems) metams.

Å iuo nusprendžiu nukentėjusiajam D. M. pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturinės žalos ir Å¡is klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas D. M. pareiÅ¡kė 2000,00 Eur civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad dėl S. V. veiksmų jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtos deÅ¡inės rankos trečiojo pirÅ¡to sužalojimo negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, tai yra pilnai atlikti elementarių darbų, sportuoti, jautė nuolatinį diskomfortÄ , nes reikėjo dėvėti specialų pirÅ¡to įtvarÄ .

Dėl viso to patyrė nuolatinius nepatogumus gyvenant kasdieninį gyvenimÄ . Kadangi buvo nedarbingume daugiau kaip du mėnesius, prarado galimybę tobulėti kaip policijos pareigÅ«nas, gauti didesnį darbo užmokestį, dėl to nukentėjo ir jo Å¡eima, nes nedirbdamas negalėjo pilnai užtikrinti Å¡eimos iÅ¡laikymo (b. l. 2). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas D. M. papildomai nurodė, kad įvertinęs visas aplinkybes nusprendė sumažinti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 500 Eur.

Pažymėjo, kad dėl patirto pirÅ¡to sužalojimo negalėjo atlikti suplanuoti darbų – bÅ«sto remonto, taip pat pirÅ¡to trauma kėlė nepatogumus ir jo vestuvių metu. Nurodė, kad ilgas nedarbingumo laikotarpis įtakojo jo gaunamas pajamas. Patvirtino, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iÅ¡mokėjo jam 6174,00 Eur sumÄ už patirtÄ Å¾alÄ atliekant tarnybines pareigas. Nurodė, kad žalos dydį nustatė ekspertai pagal sužalojimo mÄ stÄ ir tai yra kompensacija už patirtÄ sužalojimÄ , o civilinė ieÅ¡kinį jis reiÅ¡kia dėl neturtinės žalos, tai yra dėl patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdis, garso įraÅ¡as nuo 5 min. 35 sek.

– 9 min. 40 sek.).Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Marijampolės apskrities VPK) pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo D. M. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininko 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 64-TE-645 „Dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo D. M.“, pareigÅ«nui D. M. buvo paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kuri tinkamai apskaičiavus specialiųjų teisės aktų pagrindu yra 6174,00 Eur.

Pažymėjo, jog Å¡i teisėta kompensacija 2017 m. gruodžio 8 d. buvo pervesta į D. M. asmeninę banko sÄ skaitÄ . Atsakovo S. V. kaltė, ieÅ¡kovo policijos pareigÅ«no D. M. atžvilgiu vartojus fizinį smurtÄ , o tuo pačiu ir nesunkiai sutrikdžius jo sveikatÄ , įrodyta įsiteisėjusiu Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-876/2017. Pažymėjo, kad neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už nukentėjusiojo asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis Å¡io straipsnio normomis CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Taigi, Marijampolės apskrities VPK nuomone, ieÅ¡kovui įrodžius neturtinės žalos patyrimo faktus, taip pat kitas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkintinas (b. l. 10 - 12). Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, Marijampolės apskrities VPK pateikė byloje ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ S. V. Marijampolės apskrities VPK naudai 6174,00 Eur žalai atlyginti.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d.

Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams D. M. ir E. M. sustabdžius S. V. (atsakovo) vairuojamÄ automobilį „VW Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) alkoholio matavimo prietaisu nustačius jam girtumÄ , jis pasiÅ«lė policijos pareigÅ«nams kyšį ir jiems nesutikus paimti kyÅ¡io, S. V. iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio ir atsisėdo į savo automobilį. PareigÅ«nams kelis kartus pareikalavus iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, atsakovas nevykdė teisėto pareigÅ«no nurodymo; vyriausiasis patrulis D.

M. siekdamas jį iÅ¡laipinti iÅ¡ automobilio, lenkėsi prie jo, iÅ¡tiesęs rankas, jis tam prieÅ¡inosi aktyviais veiksmais - delnais stÅ«mė pareigÅ«nÄ D. M. nuo savęs, taip padarydamas pareigÅ«nui deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės sužalojimÄ ir tokiu bÅ«du Marijampolės apskrities VPK Å akių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui patruliui D. M. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .Nurodė, kad S. V. nepaklusdamas teisėtiems pareigÅ«nų nurodymams iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, teisėtų policininkų reikalavimų nevykdė tyčia, pasiprieÅ¡indamas pareigÅ«nui aktyviais veiksmais.

Taigi, S. V. nevykdė įstatyme numatytos pareigos paklusti teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimams, todėl civilinės atsakomybės požiÅ«riu elgėsi neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).Marijampolės apskrities VPK nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisija 2017 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡vada Nr. 64-IS-38 pripažino pareigÅ«no D. M. sužalojimÄ priskirti prie nelaimingų atsitikimų vykdant tarnybines pareigas. Tai patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas 64-NA1-9, kuriame nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – pažeidėjo (Å¡ioje byloje atsakovo S. V.) pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«no teisėtiems reikalavimams.Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimÄ , Marijampolės apskrities VPK pripažino, kad policijos pareigÅ«nas D.

M. buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, o šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (2017 m. spalio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS3-7 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. M. sužalojimo“). Sužalojimus šis pareigūnas patyrė įgyvendindamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir Marijampolės apskrities VPK viršininko 2016 m. lapkričio 29 d.

įsakymu Nr. 64-V-386 patvirtintame pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.Dėl atsakovo S. V. veiksmų: aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi pareigÅ«nui, atliekančiam tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, pareigÅ«nui D. M. buvo nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, todėl atsakovas yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus pareigÅ«nÄ . S. V. kaltė, policijos pareigÅ«no D. M. atžvilgiu vartojus fizinį smurtÄ , o tuo pačiu ir nesunkiai sutrikdžius jo sveikatÄ , įrodyta įsiteisėjusiu Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-876/2017, todėl Å¡i kaltė, preziumuotina, kitaip tariant, laikytina aplinkybe (prejudiciniu faktu), kurios civiliniame procese įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)182 straipsnis).

Pažymėjo, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma ir išmokama nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacija (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Patvirtino, kad dėl patirtos traumos pareigūno D.

M. laikinas nedarbingumas truko 74 dienas, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. spalio 20 d. įskaitytinai (praneÅ¡imai apie iÅ¡duotus nedarbingumo pažymėjimus serija EE Nr. 9351822, Nr. 9362538, Nr. 9425588, Nr. 9487395, Nr. 9553090, Nr. 9653854). Tokiu bÅ«du, dėl sveikatos sutrikdymo pareigÅ«nas negalėjo vykdyti savo tiesioginių pareigų.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 patvirtinta Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, pagal kuriÄ policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į 2017 m. spalio 3 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , Nr. 64-IS3-7, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamento prie VRM) sprendimu Marijampolės apskrities VPK skirta 6174,00 Eur suma pareigÅ«no D. M., patyrusio lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymÄ , piniginei kompensacijai iÅ¡mokėti (PD sÄ matos straipsnis „Darbdavių socialinė parama pinigais“ priemonė „Policijos pareigÅ«nams socialinėms iÅ¡mokoms iÅ¡mokėti“).Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡mokėdamas Å¡iÄ kompensacijÄ Marijampolės apskrities VPK patyrė nuostolius kaip atsakovo turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), kurie yra priežastiniame ryÅ¡yje su neteisėtais atsakovo S. V. veiksmais, todėl jis privalo Å¡iuos nuostolius atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis).

Priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių (žalos) patvirtina 2017 m. spalio 24 d. VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos pažyma Nr. 2597, be kita ko liudijanti ir apie tai, kad lengvo laipsnio D. M. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2017 m. rugpjūčio 7 d. Taigi, tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir Marijampolės apskrities VPK patirtų iÅ¡laidų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.Nurodė, kad CK 6.263 straipsnis numato, jog kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

PadarytÄ Å¾alÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti už jÄ atsakingas asmuo. Ä®staigos, iÅ¡mokėjusios kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka, taigi, Marijampolės apskrities VPK turi teisę iÅ¡ žalÄ padariusio asmens reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumÄ , kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis). Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tarnybos metu nukentėjusiam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iÅ¡ žalÄ padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri iÅ¡mokėjo tarnybos metu nukentėjusiam pareigÅ«nui kompensacijÄ , naudai (b. l. 24-27).

Trečiojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo palaiko visiÅ¡kai bei paaiÅ¡kino iÅ¡mokos apskaičiavimo principus, kurie nurodyti ieÅ¡kinyje (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdis, garso įraÅ¡as nuo 10 min. 35 sek. – 16 min. 30 sek.).Atsakovas S. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ jam yra žinoma ir praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 21, 33), atsiliepimo į ieÅ¡kinius nepateikė.IeÅ¡kovo D.

M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinys dėl žalos atlyginimo, tenkintinas visiškai. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad: 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apskrities VPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos išvada Nr. 64-IS-38, patvirtina, kad pareigūno D. M. sužalojimas priskirtas prie nelaimingų atsitikimų vykdant tarnybines pareigas (b. l. 28-31). 2017 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apskrities VPK Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 64-NA1-9, nustato, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – pažeidėjo S. V. pasipriešinimas pareigūno teisėtiems reikalavimams (b. l. 32-33). 2017 m. spalio 3 d.

Marijampolės apskrities VPK Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-37, patvirtina, kad Marijampolės apskrities VPK pripažino, jog policijos pareigūnas D. M. buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas, o šių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (b. l. 34-38). 2017 m. spalio 24 d. VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos pažyma Nr. 2597, patvirtina, kad lengvo laipsnio D. M. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2017 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 46).2017 m. lapkričio 2 d.

Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu Nr. 64-TE-645, pareigÅ«nui D. M. buvo paskirta 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija - 6174,00 Eur (b. l. 47, 48). 2017 m. gruodžio 8 d. Å¡i suma buvo pervesta į D. M. asmeninę banko sÄ skaitÄ (b. l. 50). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praneÅ¡imai apie iÅ¡duotÄ nedarbingumÄ pažymėjimÄ patvirtina, kad D. M. nedarbingumo laikotarpyje buvo nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. spalio 20 d. (b. l. 40 – 45; 68-71).

Å akių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-876/2017 S. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje, 286 straipsnyje ir paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 48 MGL dydžio (1807,68 Eur) baudÄ . Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 3 (trejiems) metams.

Civiliniui ieÅ¡kovui D. M. pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir civilinį ieÅ¡kinį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui D. M. IeÅ¡kovas D. M. pareiÅ¡kė 500,00 Eur civilinį ieÅ¡kinį atsakovui S. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-195-876/2017 objektyviai nustatyta, jog nuteistojo (atsakovo) S. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) D. M. padarytas deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės sužalojimas, ko pasekoje, nukentėjusiojo (ieÅ¡kovo) sveikata buvusi sutrikdyta nesunkiai.

Civilinį ieÅ¡kinį D. M. reiÅ¡kia dėl neturtinės žalos, tai yra dėl patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų. IeÅ¡kovas D. M. nurodė, kad dėl patirtos deÅ¡inės rankos trečiojo pirÅ¡to sužalojimo negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, jautė nuolatinį diskomfortÄ . Dėl ilgo nedarbingumo laikotarpio prarado galimybę tobulėti kaip policijos pareigÅ«nas, gauti didesnį darbo užmokestį, todėl negalėjo pilnai iÅ¡laikyti savo Å¡eimos, taip pat tai sutrukdė atlikti suplanuotus darbus, negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Vertinant ieÅ¡kovui padarytÄ kÅ«no sužalojimÄ , konstatuotina, jog dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės sužalojimo ieÅ¡kovas D. M. neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ . Taigi, pripažintina, kad ieÅ¡kovas patyrė ir neigiamÄ emocinę bÅ«senÄ . Teismas pažymi, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas S. V. sužalojo jį sulaikiusį policijos pareigÅ«nÄ D. M.. Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymu pareigÅ«nui D. M. buvo paskirta 6174,00 Eur (8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) kompensacija už sužalojimÄ , patirtÄ einant tarnybines pareigas, kuri 2017 m. gruodžio 8 d. buvo pervesta į D. M. asmeninę banko sÄ skaitÄ . Taigi pareigÅ«nui D. M. atsakovo S. V. padaryta žala buvo kompensuota iÅ¡ valstybės biudžeto. Nagrinėjamoje situacijoje buvo taikytas žalos kompensavimo bÅ«das įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigÅ«nų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis).

Draudžiant policijos pareigÅ«nus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir iÅ¡mokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigÅ«nams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių įgyvendinimÄ . Kartu pareigÅ«nui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes bÅ«tent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ preziumuojama, jog policijos pareigÅ«nui dėl jo sveikatos sutrikdymo iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl preziumuojama, kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ . Å i prezumpcija yra nuginčijama, o pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, – jÄ virÅ¡ija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas nurodytÄ prezumpcijÄ paneigiančių įrodymų byloje nepateikė. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas D. M. bÅ«tų ginčijęs jam skirtos ir iÅ¡mokėtos kompensacijos dydį. PrieÅ¡ingai, jis patvirtino, kad 6174,00 Eur dydžio kompensacijÄ gavo iÅ¡ Marijampolės apskrities VPK ir tai buvo, kaip atlygis už jo patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas akcentuoja, kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis). Tik tuo atveju, jei iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galėtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

Teismas pažymi, kad Marijampolės apskrities VPK iÅ¡mokėtos kompensacijos apimtyje nėra detalizuota, kokia pinigų suma yra skirta turtinei žalai atlyginti, o kokia – neturtinei. PareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas savo patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 2000 Eur sumai. Å io proceso metu ieÅ¡kovas nežinojo, kokio dydžio kompensacijÄ jam iÅ¡mokės. Vėliau jam buvo iÅ¡mokėta 6174,00 Eur dydžio kompensacija, tai yra tris kartus didesnė, nei jis įvertino savo patirtÄ Å¾alÄ .

Neatsižvelgiant į tai, po kompensacijos gavimo ieÅ¡kovas nusprendė sumažinti civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimÄ nuo 2000,00 Eur iki 500,00 Eur. Taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas pats savo žalos dydį įvertinęs 2000,00 Eur, tačiau gavęs tris kartus didesnę kompensacijÄ , Å¡iuo atveju dėl patirto sužalojimo nepatyrė tokios apimties pasekmių, kurios turėtų lemiamÄ Ä¯takÄ jo visuomeninei, tolimesnei kasdienei ir darbinei veiklai, dėl kurių itin ženkliai bÅ«tų pablogėjusi jo gyvenimo kokybė.

Nustatytina, kad ieÅ¡kovui padarytas sužalojimas nesukėlė sunkių ar labai sunkių pasekmių, patirti iÅ¡gyvenimai yra labiau laikino pobÅ«džio ir tikėtina, kad Å¡is patirtas sužalojimas neturės įtakos ateityje. IeÅ¡kovas D. M. nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie neginčytinai leistų teigti, jog jam iÅ¡mokėtos kompensacijos dydis nepadengė jo patirtos neturtinės žalos. Taigi, akivaizdu, kad iÅ¡mokėtos kompensacijos dydis, jo nepaneigus, savaime nereiÅ¡kia, jog sužalotas pareigÅ«nai patyrė didesnės žalos.Ä®vertinus ieÅ¡kovo patirtÄ sužalojimo lygį, kompensacijos dydį ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad iÅ¡mokėta 6174,00 Eur dydžio kompensacija visiÅ¡kai padengė ieÅ¡kovo patirtÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju konstatuotina, kad gavęs kompensacijÄ iÅ¡ valstybės ieÅ¡kovas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo ir iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus bei į tai, kad preziumuojama, jog iÅ¡mokėta 6174,00 Eur dydžio kompensacija visiÅ¡kai atlygino ieÅ¡kovo D. M. patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo S. V., atmestinas.

Dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui, pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, Marijampolės apskrities VPK Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530, 26 straipsnio norma numato, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 6.280 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.Marijampolės apskrities VPK pateikė įrodymus, kad dėl atsakovo S. V. veiksmų, sukėlusių pareigÅ«no D.

M. sveikatos sužalojimÄ , patyrė nuostolių – pareigÅ«nui buvo iÅ¡mokėta 6174,00 Eur dydžio piniginė kompensacija (b. l. 47, 48, 50). Teismas nurodo, kad Å¡iuo atveju CK 6.280 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigÅ«nui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala (visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas; lot.

– restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė atsakomybė atsirado dėl atsakovo S. V. veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos pareigÅ«no reikalavimams, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis), sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už padarinius, atsiradusius sužalojus policijos pareigÅ«nÄ ir tokius padarinius, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalÄ , jis turėjo numatyti.Teismas pažymi, kad atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ kalto už valstybės pareigÅ«no sužalojimÄ asmens pažeistų principÄ , kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamÄ jÄ bei prevencinę funkcijas; jeigu valstybė (ar kitas asmuo, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam kompensacijÄ už patirtÄ Å¾alÄ ) neįgytų regreso teisės į žalos padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiÅ¡kinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų.

Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo apskritai iÅ¡vengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui perkeliama mokesčių mokėtojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui abejoti, jog pareigÅ«nui D. M. iÅ¡mokėta 6174,00 Eur piniginė kompensacija buvo iÅ¡mokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus.

Taigi, įvertinus byloje faktines nustatytas aplinkybes ir bylos medžiagÄ , teismas sprendžia, kad Marijampolės apskrities VPK ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pagrįstas.IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo  2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 Eur.

Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 6,53 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškovo D. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmesti. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ieškinį dėl žalos atlyginimo, tenkinti visiškai.

Priteisti iÅ¡ atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6174,00 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) žalos atlyginimo Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 191207757, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6,53 Eur (Å¡eÅ¡is eurus penkiasdeÅ¡imt tris centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose.

Teisėja                                                                                                                                   Judita Sungailaitė