2021-02-03 Nr. AB-2461-3-61-3-02390-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-219-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02390-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. E. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. E. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (9.69)DV_S-13303, Valdybos 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3661 ir įpareigoti Valdybos Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjai nustatytą vaiko išlaikymo išmokos permoką.

2. Pareiškėja nurodė, kad Valdybos Mažeikių skyrius netinkamai įvertino M. E. (M. E.) pateiktus duomenis, neteisėtai nustatė vaikų išlaikymo išmokų permoką ir pareikalavo ją grąžinti. Pareiškėja 2019 m. kovo 25 d. Valdybos Mažeikių skyriui pateikė prašymą, antstolio 2019 m. balandžio 2 d. raštą, kuriame nurodytas M. E. išlaikymo skolos dydžio perskaičiavimas, ir nustatyta, kad be pareiškėjos sutikimo M. E. nepilnamečiams vaikams pervestos lėšos nėra laikomos išlaikymo mokėjimu. Šios aplinkybės buvo pagrindas vaikų išlaikymo išmokų permokai perskaičiuoti, tačiau Valdybos Mažeikių skyrius skundžiamu 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (9.69)DV_S-13303 nurodė, kad visi M. E. į vaikų sąskaitas pervesti pinigai, kurie pervesti mokėjimo paskirtyje nurodant „išlaikymas vaikams“, buvo išlaikymo vaikams teikimas. Valdyba tokį teritorinio skyriaus sprendimą laikė pagrįstu. Pareiškėjos teigimu, M. E. sumokėtos sumos tiesiogiai į nepilnamečių vaikų sąskaitas nelaikytinos išlaikymo vaikams teikimu. Valdybos Mažeikių skyrius neatsižvelgė į aplinkybę, kad M. E. žinojo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendime nurodytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo būdą bei sąlygas, tačiau elgėsi nesąžiningai – žinodamas, kad netinkamai vykdo teismo sprendimą, teikė Valdybos Mažeikių skyriui duomenis apie tiesiogiai nepilnamečiams vaikams vykdytus mokėjimus ir tokiu būdu nesąžiningai ir neteisėtai siekė sumažinti savo įsiskolinimo Valdybai dydį. Antstolio rašte aiškiai nurodyta, kad lėšos, kurias M. E. pervedė į nepilnamečių vaikų sąskaitas, be pareiškėjos, kaip išieškotojos, sutikimo, nėra laikomos išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu pagal priimtą teismo sprendimą. Pasak pareiškėjos, Valdybos Mažeikių skyrius išmokėjo išmokas vaikams išlaikyti dėl to, kad M. E. netinkamai vykdė savo prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Vaikų išlaikymo išmokos mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymu (toliau – ir Įstatymas), todėl pareiškėjos gaunamos išmokos yra turtas, gaunamas pagal įstatymą, nepagrįsto praturtėjimo normos šiuo atveju netaikomos.

3. Atsakovas Valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Valdybos Mažeikių skyrius nurodė, kad pagrindas priimti sprendimą dėl permokos susidarymo yra pareiškėjos pareigos informuoti apie M. E. mokamas priteistas vaikų išlaikymo išmokas į vaikų asmenines banko sąskaitas nevykdymas. Apskaičiuojant permoką buvo vertinamos sumos, kurias bankas pervedė į E. E. (E. E.), D. E. (D. E.) ir pareiškėjos sąskaitas bei išlaikymo išskaitas iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nuo 2015 m. lapkričio, apie kurias pareiškėja nei Valdybos, nei jos Mažeikių skyriaus neinformavo. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti vaikų banko sąskaitų išrašus, tačiau pareiškėja prašomos informacijos nepateikė. M. E. 2019 m. sausio 24 d. pateikė prašymą dėl įsiskolinimo valstybės biudžetui perskaičiavimo ir papildomus dokumentus, kuriuos įvertinęs Valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. kovo 21 d. priėmė sprendimus dėl susidariusios permokos (1 432,33 Eur). Valdybos Mažeikių skyrius įvertinęs, kad M. E. mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtyje nurodyta „išlaikymas vaikams“, pavedimų periodiškumą, antstolio informaciją vykdomojoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo 4 punktą bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, jog visi M. E. į vaikų sąskaitas pervesti pinigai, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „išlaikymas vaikams“, buvo išlaikymo vaikams teikimas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjos N. E. skundą – panaikino Valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (9.69)DV_S-13303, Valdybos 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (11.1)I-3661 ir įpareigojo Valdybos Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjai nustatytą vaiko išlaikymo išmokos permoką, taip pat priteisė pareiškėjai iš Valdybos Mažeikių skyriaus 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-518-558/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-27553-2015-9) patvirtinta N. E. ir M. E. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise valdo N. E., lėšas už einamąjį mėnesį M. E. sumoka N. E. iki to mėnesio 25 dienos, pervesdamas jas į akcinės bendrovės (toliau – ir AB) banke SEB N. E. vardu atidarytą sąskaitą; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35011-558/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-27553-2015-9) nutarta priteisti iš M.

E., nepilnamečiams vaikams D. E. ir E. E. laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 163 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai N. E.; pareiškėja 2015 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Administracija) dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo; Administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimais Nr. V2-13198 ir Nr. V2-13197 skyrė išmoką, nurodė, kad išmoka mokama tol, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą;

M. E. 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė prašymą nurodydamas, kad nesutinka su skolos dydžiu; Valdybos Mažeikių skyrius 2018 m. spalio 2 d. priėmė sprendimus Nr. IVI_SP2-2656, IVI_SP2-2658, Nr. IVI_SP2-2652, IVI_SP2-2654, kuriais nustatė susidariusias permokas; pareiškėja 2018 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Valdybos teritorinį skyrių prašydama raštu nurodyti, kokiu pagrindu sumažinta mėnesinė išmoka vaikams; Valdybos Mažeikių skyrius 2018 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (9.69)I-24383 nurodė, kad įvertinęs išlaikymo lėšų mokėjimą įrodančius dokumentus nustatė, kad pareiškėjos prašymu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2018 m. liepos 31 d.

E. E. ir D. E. išlaikyti buvo nepagrįstai išmokėta 1 168,40 Eur suma; Valdyba 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. (11.1)I-1206 pareiškėjai nurodė, kad ji neinformavo apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu kiekvienam vaikui nuo 163 Eur iki 150 Eur sumažintas išlaikymo lėšas, todėl pareiškėjai nustatyta išmokų permokų suma bus perskaičiuota nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; Valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. kovo 21 d. sprendimais Nr. IVI_SP2-948 ir Nr. IVI_SP2-950 nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. susidarė 357,69 Eur (D.

E.) permoka ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidarė 19,58 Eur (D. E.) permoka.

7. Remdamasis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, 6 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, taip pat CK 2.7 straipsnio 3 dalimi, 2.8 straipsnio 2 dalimi, 3.204 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgęs į tai, kad pirmoji išmoka vaikams išlaikyti skirta 2016 m. spalio 25 d., pervedant lėšas pareiškėjai N. E., kad M. E. periodiškai tai darė iki 2017 m. gegužės mėnesio, taip pat kad nuo 2016 m. sausio 20 d. M. E. pervesdavo į vaikų sąskaitas 10–20 Eur sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Taschengeld“ (kišenpinigiai), nuo 2017 m. birželio 23 d. vaikų išlaikymo mokėjimų pareiškėjai N. E. neatliko, tačiau pradėjo vesti 10–20 Eur sumas į asmenines vaikų sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „vaikų išlaikymui“, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Valdybos Mažeikių skyrius 2019 m. balandžio 8 d. rašte Nr. (9.69)DV_S-13303 nepagrindė, kodėl M. E. pervestos lėšos pripažintos išlaikymo vaikams teikimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Valdybos Mažeikių skyrius netinkamai vertino aplinkybes, kuomet nepakitus M. E. elgesiui, t. y. nuo 2016 m. sausio mėnesio vaikams pervedant lėšas kaip „kišenpinigius“, kuriuos pastarieji galėjo tvarkyti savo nuožiūra, o nuo 2017 m. birželio 23 d. juos pervadinus į „išlaikymas vaikams“, tokias lėšas priskyrė vaikų išlaikymo teikimui. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nustatyta ir patvirtinta (pačių vaikų tėvų susitarta) konkreti išlaikymo mokėjimo tvarka, pinigus pervedant į N. E. sąskaitą banke ir tvarkant juos uzufrukto teise. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. M. E. pagal paties pateiktas banko sąskaitų išklotines neatliko nė vieno mokėjimo, skirto vaikams išlaikyti. Be to, antstolio 2019 m. balandžio 2 d. rašte Nr. 19-S19-324 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad N. E. nesutiko, jog skolininko tiesiogiai į vaikų sąskaitas sumokėtos piniginės lėšos būtų užskaitytos kaip išlaikymo įsiskolinimo mažinimas.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad skundžiami Valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. (9.69)DV_S-13303 bei Valdybos 2019 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (11.1)I-3661 yra nepagrįsti, todėl naikintini.

9. Tenkinęs pareiškėjos skundą, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 10. Atsakovas Valdybos Mažeikių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjos N. E. skundo.

11. Valdybos Mažeikių skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pažymi, jog lėšos būtiniesiems poreikiams tenkinti (kišenpinigiai) kvalifikuotinos kaip išlaikymo teikimas. Nagrinėjamu atveju M. E. nevengė pareigos išlaikyti savo vaikus, ją periodiškai ir tinkamai atliko. Aplinkybė, kad išlaikymo mokėjimas buvo atliekamas į vaikų banko sąskaitas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiga buvo vykdoma netinkamai.

12. Pareiškėja N. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėja nurodo, kad M. E., nesant pareiškėjos sutikimo, negali pakeisti teismo sprendimu nustatytos išlaikymo mokėjimo tvarkos. Vienintelis ir tinkamas teismo sprendimo vykdymo būdas yra išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimas į pareiškėjos banko sąskaitą, priešingu atveju būtų paneigtas esminis teismo sprendimo privalomumo principas. Pareiškėja pažymi, jog nepilnamečiai vaikai iš tėvo gautus kišenpinigius naudoja tik pramogoms ir laisvalaikiui, šios lėšos nebuvo (ir negalėjo būti) naudojamos būtiniesiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir užtikrinti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į atsakovo Valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas byloje kilo dėl Valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. (9.69)DV_S-13303, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl nustatytų vaiko išlaikymo išmokų permokų perskaičiavimo, taip pat dėl Valdybos 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (11.1)I-3661, kuriuo paliktas nepakeistas Valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. (9.69)DV_S-13303, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos N. E. skundą nustatęs, kad M. E. nesilaikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nustatytos išlaikymo vaikams mokėjimo tvarkos, M. E. elgesys iš esmės nepakito – lėšas į asmenines vaikų sąskaitas jis pervedinėjo nuo 2016 m. sausio mėnesio, o nuo 2017 m. birželio 23 d. pervadino tik jų mokėjimo paskirtį (iš „kišenpinigiai“ į „išlaikymas vaikams“), todėl Valdybos Mažeikių skyrius nepagrįstai tokias lėšas vertino kaip išlaikymo vaikams teikimą.

17. Atsakovas Valdybos Mažeikių skyrius su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog aplinkybė, kad išlaikymo mokėjimas buvo atliekamas į vaikų banko sąskaitas, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymo pareiga buvo vykdoma netinkamai.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vaikų išlaikymo išmokų įstatymas, kuriame nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai (1 str. 1 d.). Vaiko išlaikymo lėšos – lėšos vaikui išlaikyti, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ir kurios mokamos kiekvieną mėnesį (2 str. 4 d.). Vaikas turi teisę į išmokas, jeigu kreipiantis ir priimant sprendimą dėl išmokų skyrimo, o paskyrus išmokas – mokant išmokas yra tenkinamos visos šios sąlygos: 1) vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (toliau – ir Gyventojų registras); 2) vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų; 3) pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Gyventojų registrą (7 str. 1–3 p.). Pareiškėjas, kreipdamasis į išmokų administratorių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Vaikų išlaikymo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka turi pateikti prašymą skirti išmoką, teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ar jų patvirtintas kopijas, nuorašus ar išrašus, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis, taip pat šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytas sąlygas patvirtinančius dokumentus, jeigu atitinkamų duomenų ar dokumentų išmokų administratorius negali gauti iš valstybės ar žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų (8 str.).

20. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad pagrindas skirti ir mokėti valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką, tačiau toks asmuo šią pareigą vykdo netinkamai arba iš viso jos nevykdo (šią aplinkybę patvirtina antstolio, vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduota pažyma) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-530-502/2018). Taigi tam, kad būtų skirta valstybės išmoka vaikams išlaikyti, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna konkrečiame teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nustatyta tvarka mokamo išlaikymo (jo dalies).

21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-518-558/2017 patvirtino N. E. ir M. E. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje šalys, be kita ko, susitarė, kad lėšas, skirtas nepilnamečiams vaikams E. E. ir D. E. išlaikyti uzufrukto teise valdo N. E. (Sutarties 4 p.); lėšas už einamąjį mėnesį M. E. sumoka N. E. iki to mėnesio 25 dienos, pervesdamas jas į AB banke SEB N. E. vardu atidarytą sąskaitą (Sutarties 5 p.). Šalys taip pat patvirtino, kad joms yra žinomos CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės ir kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (Sutarties 12 p.).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018 41 p.). Visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Teismo sprendime dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nenustatytas išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) piniginių sumų teikimas tiesiogiai vaikui ar tokio tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo teismo sprendimą vykdančiam antstoliui sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą (žr., pvz., 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 39, 42 p., taip pat 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).

23. Taigi teismo nustatyta vaiko išlaikymo skola gali būti sumažinta tik tuo atveju, jeigu dėl to sutinka vaikui išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkantis asmuo. Nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų lėšas uzufrukto teise tvarko pareiškėja N. E. Byloje nėra duomenų, kad M. E. būtų su pareiškėja sutaręs, jog išlaikymą vaikams jis teiks kitu, nei nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-518-558/2017 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, būdu ir (ar) tvarka. Kaip matyti iš antstolio Gintauto Puodžiuko 2019 m. balandžio 2 d. rašto Nr. 19-S19-324 (I t., b. l. 23), pareiškėja sutikimo sumažinti vaikų išlaikymo skolą nedavė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad M. E. būtų kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, susijusių su išlaikymo vaikams mokėjimo būdu ir (ar) tvarka, pakeitimo.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai, nei teigia atsakovas, aplinkybė, jog išlaikymo mokėjimas buvo atliekamas ne į pareiškėjos (uzufruktorės), o į vaikų banko sąskaitas, t. y. ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-518-558/2017 patvirtinta tvarka, yra pagrindas konstatuoti, kad teismo patvirtinta vaikų išlaikymo sutartimi M. E. nustatyta pareiga buvo vykdoma netinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog M. E. į asmenines nepilnamečių vaikų sąskaitas pervedamų lėšų, Valdybos Mažeikių skyrius vien tik remdamasis aplinkybe, kad mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „išlaikymas vaikams“, neturėjo pagrindo vertinti kaip teismo sutartimi patvirtinto išlaikymo vaikams teikimą Įstatymo prasme. Apeliaciniame skunde nėra šias išvadas paneigiančių bylos faktais bei teisės normomis paremtų argumentų.

25. Pažymėtina, jog, kaip nurodo pats atsakovas, nagrinėjamu atveju ginčas kilo tik dėl M. E. į asmenines vaikų sąskaitas pervedamų lėšų, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „išlaikymas vaikams“, todėl Valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinio skundo argumentų, susijusių su lėšomis kišenpinigiams ir jų kvalifikavimu, teisėjų kolegija nevertina, kaip nesusijusių su šios bylos ginčo dalyku.

26. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

27. Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 1 200 Eur. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą, 2019 metų II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), darytina išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytą dydį (rekomendacijų 7 ir 8.11 p.), bylos sudėtingumą, todėl yra priteistinos iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai N. E. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Mažeikių skyriaus 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė