2018-07-18 Nr. AB-13800-3-61-3-02620-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1297-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02620-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7.; 59.1.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K., A. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. N., Č. D. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai D. K. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir NŽT Alytaus skyrius, atsakovas) vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą 2SK-361-(14.2.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” (toliau – ir Sprendimas), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gegužės 19 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1583-(10.5) (toliau – ir 2016 m. gegužės 19 d. raštas) ir bylą išnagrinėti iš esmės – įpareigoti atsakovą pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad S. K. firmos „Korika“ neteisingai parengtų geodezinių matavimų bei riboženklių naikinimo pagrindu NŽT Alytaus skyriaus Sprendimu buvo pakeisti žemės sklypo (kadast. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, t. y. pareiškėjų sklypo dalis buvo pažymėta trečiojo suinteresuoto asmens sklype. Taigi pagal parengtus kadastrinius dokumentus ir žemės sklypų ribas pareiškėjams nepagrįstai yra nusavinama dalis nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei miško ir priskiriama kita dalis žemės.

3. Pareiškėjai nurodė, kad rengiant kadastrinius matavimus neatsižvelgta, kad žemės sklypo ribos ir kelias yra pažymėti archyviniuose žemių planuose. NŽT netyrė argumentų dėl 2015 m. balandžio 10 d. atliekamų žemės sklypų nužymėjimų, buvo nepagrįstai remiamasi riba per vandens telkinį, rengiant ortofoto planus nebuvo įvertintos pareiškėjų ir liudytojų pastabos apie nuosavybės dokumentuose ir faktiškai istoriškai susiformavusias sklypų ribas. NŽT nevertino aplinkybės, kad tretieji suinteresuoti asmenys piktybiškai kirto medžius miške ir naikino riboženklius, taip sudarydami sau palankesnes sąlygas rengiant naujus kadastrinius matavimus. Trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypo ribos nebuvo patikslintos pagal išlikusius riboženklius, buvo sudedami nauji riboženkliai.

4. Pareiškėjų teigimu, jie prašymus suteikti informaciją pateikė 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 14 d., 2016 m. gegužės 5 d., o atsakymas buvo parengtas tik 2016 m. gegužės 19 d., todėl buvo pažeisti viešojo administravimo principai, paneigti greito ir tikslaus aptarnavimo pagrindai.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų posūkio tašką žymintis riboženklis (Situacijos brėžinyje žymimas ribos posūkio tašku Nr. 30) vietovėje įtvirtintas nepažeidžiant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Patikrinimo metu vietovėje buvo nustatyta, kad pareiškėjų minėtas kelias dokumentuose nėra pažymėtas, taip pat nustatyta, jog žemės sklypai yra kalvotoje, pelkėtoje, mišku ir kitais želdiniais apaugusioje vietovėje (sudėtingas reljefas). Pirmojo žemės sklypų ženklinimo metu buvo matuojama rulete, todėl matavimo tikslumas priklausė nuo vietovės reljefo, t. y. dėl kalvotos, pelkėtos, mišku ir kitais želdiniais apaugusios vietovės galimai buvo išmatuota netiksliai. Dalis ginčytinų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos posūkio taškų yra pelkėtoje (sunkiai prieinamoje) vietovėje. Patikrinimo vietovėje metu nustatyta, kad anksčiau įtvirtinti (seni) bendrą žemės sklypų ribą (ginčo ribą) žymintys riboženkliai nėra išlikę, o Abrise Nr. 96-97 ir Plane Nr. 42-1 nėra nurodytų kitų atstumų (matavimų užkirčių) ar stabilių vietovės objektų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai atstatyti bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, tarp tų pačių šių žemės sklypų ribos posūkio taškų.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. Sprendimo patvirtinta kopija turėjo būti išsiųsta pareiškėjams, nes žemės sklypą, dėl kurio kadastro duomenų pakeitimo buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, nuosavybės teise valdo Č. D.. Be to, 2016 m. birželio 8 d. NŽT Alytaus skyriuje buvo gautas Č. D. prašymas neteikti pareiškėjams dokumentų, susijusių su jo žemės grąžinimu.

8. Atsakovas pažymėjo, kad jis nepažeidė viešojo administravimo principų ir nepaneigė greito ir tikslaus aptarnavimo pagrindų, nes, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, visus pareiškėjų skundus nagrinėjo kompleksiškai ir atsakymą į juos visus pateikė 2016 m. gegužės 19 d. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2016 m. gegužės 19 d. Raštą ir įpareigoti atsakovą pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus (jeigu toks reikalavimas būtų patenkintas) nesukurs jiems teisinių pasekmių, nes ginčų dėl bendros žemės sklypų ribos, kai iš esamų dokumentų ši riba nėra aiški, sprendimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje, pagal kurį tokio pobūdžio ginčus yra priskirta spręsti bendros kompetencijos teismams. Nesutinka ir su pareiškėjų reikalavimu įpareigoti atsakovą inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalį pareiškėjai turėtų kreiptis į asmenis, turinčius kvalifikacinį leidimą dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus bei prašyti atstatyti anksčiau paženklintų žemės sklypų ribų riboženklius.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys Z. N., Č. D. atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad Alytaus apskrities viršininko 2006 m. sprendimu jiems atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, tikslūs kadastriniai matavimai atlikti pagal esamus riboženklius, žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų nepasikeitė, posūkio taškų, linijų ilgiai ir žemės sklypo konfigūracija sutampa, žemės sklypas liko tokio pačio dydžio, kadastriniai matavimai atlikti teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sutartį su S. K. firma „Korika“.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad S. K. firmos „Korika“ matininkė M. K., 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus bei 2016 m. sausio 22 d. parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., planą pagal atliktus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkas S. K. 2016 m. sausio 22 d. šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, parengtą atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, pateikė NŽT Alytaus skyriui tikrinti, rašte teigdamas, kad atlikus Č. D. ir Z. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatytas žemės sklypo plotas 13,2695 ha, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo plotas yra 13,10 ha, ploto skirtumas yra 0,1695 ha. Paaiškino, kad Č. D. ir Z. N. žemės sklypo ploto nukrypimas yra leistinose ribose. NŽT Alytaus skyrius 2016 m. vasario 9 d., patikrinęs minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-6821, 2015 m. vasario 12 d. suderino žemės sklypo planą ir ginčijamu 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 2SK-361-(14.2.110.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, atsižvelgdamas į Č. D. 2016 m. vasario 24 d. prašymą, pakeitė nustatytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Sprendimu netenkino pareiškėjų skundo dėl atliktų kadastrinių matavimų. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau ir – Nuostatai) ir kiti teisės aktai.

13. Teismas taip pat nustatė, kad iš S. K. firmos „Korika“ 2016 m. sausio 22 d. prašymo atsakovui pateikti Išvadą matyti, kad šis prašymas buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, jog atlikus kadastrinius matavimus susidaro žemės sklypo ploto skirtumas, neviršijantis leistinų ribų, tačiau nėra nurodoma, jog žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Teismas pažymėjo, kad pareiga pateikti duomenis apie žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimą teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) bei apie tai nurodyti prašyme dėl išvados pateikimo, yra nustatyta kadastrinių matavimų rengėjui. Šiuo atveju S. K. firma „Korika“ žemėtvarkos skyriui pateikė situacijos brėžinį, kuriame nurodytos teritorijų planavimo dokumentuose, žemės valdos projekte suprojektuoto ir faktiškai naudojamo šio žemės sklypo ribos iš esmės sutapo (žemės sklypo konfigūracija sutapo pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis), o žemės sklypo ploto nukrypimas yra leistinumo ribose. Todėl atsakovas, 2016 m. vasario 9 d. patikrinęs minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 02KAM-6821.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų žemės sklypas ribojasi su trečiųjų asmenų Z. N., Č. D. žemės sklypu, jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 2002 m. įsigijo iš B. K. be tikslių kadastrinių matavimų, jie nėra atlikti iki šiol. Liudytojas A. B. paaiškino, kad anksčiau nuomojo trečiųjų asmenų Z. N., Č. D. žemės sklypą, visų riboženklių vietos nežino, kai kurių riboženklių vietą pats keitė.

15. Teismas nesutiko, kad pareiškėjų ginčijami NŽT Alytaus skyriaus 2016 m. vasario 29 d. sprendimas ir NŽT 2016 m. gegužės 16 d. Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes pareiškėjams buvo nurodyti pakankamai aiškūs ir suprantami sprendimai bei elgesio variantai, sprendimai paremti tomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kurios yra pakankamos tokio pobūdžio sprendimams priimti.

16. Teismas padarė išvadą, kad nepanaikinus skundžiamų sprendimų, atmestinas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas įpareigoti NŽT inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype, be to, pareiškėjai turėtų kreiptis į asmenis, turinčius kvalifikacinį leidimą dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus bei prašyti atstatyti anksčiau paženklintų žemės sklypų ribų riboženklius.

III. 17. Pareiškėjai D. K. ir A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą 2SK-361- (14.2.110); panaikinti NŽT 2016 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 1SS-1583-(10.5), bylą išnagrinėti iš esmės – įpareigoti atsakovą pakartotinai ištirti pareiškėjų prašymus, taip pat prašo priteisti 595,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjų teigimu, svarbi sudedamoji nuosavybės teisių atkūrimo sprendimų dalis – Grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 240 planas, kuriame aiškiai matosi grąžinamo žemės sklypo konfigūracija, sklype įregistruoti apribojimai – vandens telkinių, miško naudojimo. Sklypo ribų nustatymo brėžinyje yra tiksliai nurodytos gretimybės, todėl, pareiškėjų nuomone, šiame brėžinyje pateiktais matavimais ir turi būti vadovaujamasi atliekant visus kadastrinius matavimus, kadangi pagal nurodytus matavimus yra išlikę ir riboženkliai, žymintys žemės sklypų ribas.

19. Pareiškėjai pažymi, kad atsižvelgiant į Z. N. ir J. D. prašymą (sutikimą) gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą už trūkstamą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto dalį, kuri kirto B. K. sugrąžinto ir vietovėje paženklinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribą, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto autorius G. G. 2006 m. rugsėjo 8 d. atliko minėto žemės sklypo preliminarius matavimus, parengė žemės sklypo planą (Planas Nr. 15-1). Alytaus apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 33-Ž-2567 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999-12-31 įsakymu Nr. 33- 1390, Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995-03-07 sprendimo Nr. 1-44-1700 ir Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo” patikslino 1999 m. projektą bei žemės ūkio ministerijos 1995 m. sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo Z. N. ir J. D., sumažinant sugrąžintos žemės plotą. B. K. sugrąžinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos ir plotas nebuvo keičiamas. Pabrėžia, kad NŽT Alytaus skyrius tvirtindamas trečiųjų asmenų byloje žemės sklypus, neatsižvelgė į Alytaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 33-Z-2567. Taigi pagal parengtus kadastrinius dokumentus ir žemės sklypų ribas pareiškėjams nepagrįstai yra nusavinama dalis nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei miško žemės sklype (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)).

20. Pareiškėjai pabrėžia, kad NŽT netyrė argumentų dėl 2015 m. balandžio 10 d. atliekamų žemės sklypų nužymėjimų, kuriuos atliekant buvo neatsižvelgta į esamus arba buvusius riboženklius. NŽT taip pat nevertino pareiškėjų argumentų, kad rengiant ortofoto planus nebuvo įvertintos pareiškėjų ir liudytojų pastabos apie nuosavybės dokumentuose ir faktiškai istoriškai susiformavusias sklypų ribas. Pareiškėjai NŽT Alytaus skyrių 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo, kad prieštarauja S. K. firmos „Koriką“ parengtuose dokumentuose (žemės sklypų paženklinimo akte ir žemės sklypų planuose) pažymėtoms žemės sklypo riboms, tačiau NŽT Alytaus skyrius tvirtindamas kadastrinius matavimus į tai neatsižvelgė. Be to, NŽT Alytaus Skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 2SD-3951-(14.2.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ iš dalies pripažino, kad S. K. firmai „Koriką“ atliekant naujus kadastrinius matavimus bei rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus, buvo padaryti pažeidimai, nes buvo pakeista pareiškėjų sklypo konfigūracija, sklypo ribos nesutampa, be to, pripažino, kad tarp pareiškėjų ir Z. N. bei Č. D. žemės sklypų buvo tvirtinami nauji riboženkliai. Taip pat riboženklių žymėjimo/atstatymo faktą yra nurodęs ir NŽT rašte Nr. 1SS-1583-(10.5.). Tačiau skundžiamame 2016 m. gegužės 19 d. Rašte NŽT jau nurodė, kad tie patys riboženkliai, kurie 2015 m. kovo 6 d. ir 2015 m. balandžio 10 d. matininkės M. K. nužymėti nesivadovaujant įstatyminėmis normomis bei žemės sklypų preliminarių matavimų planuose nurodyta informacija jau atitinka įstatymo nuostatas. Taigi iš NŽT nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad Z. N. ir Č. D. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinės ribos 14,68 m pailgėjo, kas įrodo, kad žemės sklypo konfigūracija ir ribos keitėsi. Faktą, kad iki nacionalizacijos tarp P. J. (dabar – pareiškėjų) ir (duomenys neskelbtini) (dabar – Z. N. ir Č. D.) žemės sklypų egzistavo kelias iš Merkinės į Nemunaitį, apsodintas ąžuolais, nustatė ir NŽT Alytaus skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 2SD-3951-(14.2.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Be to, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme NŽT taip ir nepateikė vietovės, kurioje kyla ginčas dėl žemės sklypų ribų, plano.

21. Pareiškėjų teigimu, NŽT nevertino ir ginčijamame 2016 m. gegužės 19 d. Rašte nepasisakė ir dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjai ne kartą kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių, prašydami leisti susipažinti su rengiamų dokumentų, susijusių su naujų žemės ribų nustatymu, turiniu, tačiau jiems nebuvo leista susipažinti bei pareikšti dėl to savo nuomonę ir argumentus. Pažymi, kad NŽT Sprendimas pareiškėjams nebuvo įteiktas.

22. Pareiškėjai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Pareiškėjai prašymus suteikti informaciją NŽT ir jos skyriui Alytuje pateikė 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 14 d. ir 2016 m. gegužės 5 d., tačiau atsakymas buvos paruoštas tik 2016 m. gegužės 19 d. Nors NŽT išreiškė pozicija, kad atsakymas į pareiškėjų atsakymą buvo paruoštas sujungus visus pareiškėjų ir trečiųjų asmenų klausimus į vieną atsakymą su atliktais tyrimais, tačiau NŽT ar NŽT Alytaus skyrius nėra atleistinas nuo pareigos informuoti pareiškėjus apie planuojamą priimtą sprendimą tik sujungus visus prašymus. Taigi akivaizdu, kad buvo pažeisti viešojo administravimo principai, paneigti greito ir tikslaus aptarnavimo pagrindai.

23. Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindžia tokiais pačiais argumentais kuriuos išdėstė atsiliepime pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymėdamas, kad pareiškėjai jokių faktinių bei teisinių pagrindų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nepateikia ir apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2015 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 2SD-3951-(14.2.104.)132 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (adresuotame S. K. firmai „Korika“) nurodyti trūkumai buvo ištaisyti.

24. Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys Z. N. ir Č. D. prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, S. K. firmos „Koriką“ matininkė M. K., rengdama jų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, įvertino pareiškėjų žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje pateiktus duomenis ir parengtame kadastrinių matavimų plane nustatė tokius linijų ilgius: 8-7 linija kadastrinių matavimų plane yra 167,50 m ilgio ir atitinka pareiškėjų žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje kraštinę 1-2, kuri nurodyta 167,50 m, atitinkamai kraštinė 7-6 kadastrinių matavimų plane yra nustatyta 44,00 m ir sutampa su pareiškėjų ribų nustatymo brėžinyje nurodyta kraštine 2-3, kuri nurodyta 44,00 m, kadastrinių matavimų plane kraštinė žymima 6-5-4 yra 91 m (25,05 m + 65,95 m = 91 m) atitinka pareiškėjų nurodytame plane kraštinę 3-4, kuri nurodoma 91 m. Taip pat pareiškėjų sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo brėžinyje nurodytos kraštinės (4-5 – 196 m, 5-6 – 123,5 m ir 6-1 – 41 m) atlikus kadastrinius matavimus nesutrumpėjo. Atlikus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nepasikeitė žemės sklypo konfigūracija, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktą žemės sklypo plotas gali pasikeisti ne daugiau negu leidžia maksimali leistina (ribinė) paklaida. Pažymi, kad pareiškėjai patys nesikreipia į matininkus, jog būtų nustatyta, ar jų žemės sklypo plotas yra sumažėjęs, o tik trukdo kaimynams atlikti savo žemės sklypų kadastrinius matavimus. Nurodo, kad matininkai, rengdami kadastrinius matavimus, atsižvelgė tik į tuos vietovėje esančius riboženklius, kurie atitiko duomenis nurodytus galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, o tose vietose, kur neatitiko – įtvirtino naujus, teisės aktų nuostatas, atitinkančius riboženklius.

26. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikia perteklinę informaciją apie kitus savo žemės sklypus (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie nesiriboja su žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad keičiant pareiškėjų žemės sklypų ilgius, keistųsi ir trečiųjų asmenų žemės sklypų konfigūracija, su kuo jie nesutinka.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys teigia, liudininkas A. B., kuris anksčiau nuomojo iš trečiųjų asmenų žemę, nurodė, jog nežinojo visų riboženklių vietos, o kai kurių riboženklių vietas pats keitė, tačiau pabrėžia, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tik apie 1,20 ha dirbamos žemės, kuri yra apribota miškų ribomis ir tiesiogiai su žemės sklypo ribomis, kurios ribojasi su pareiškėjais, nesiriboja. Didžioji dalis dirbamos žemės yra žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastriniai matavimai dar nėra užbaigti ir kuris nėra susijęs su ginčijamu Sprendimu.

28. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad NŽT Alytaus skyriaus 2015 m. lapkričio 18 d. raštu matininkams nurodyti netikslumai kadastro duomenų bylose buvo ištaisyti ir 2016 m. sausio 22 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) byla buvo pateikta pakartotinai patikrinti. NŽT Alytaus skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylą, neatitikimų nerado ir 2016 m. vasario 12 d. suderino žemės sklypo planą, o 2016 m. vasario 29 d. Sprendimu pakeitė nustatytus šio žemės sklypo kadastro duomenis.

29. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad ginčo žemės sklype buvo savavališkai kertami medžiai norint sudaryti geresnes sąlygas būsimiems kadastriniams matavimams, nes parengti miškotvarkos projektai miškų kirtimui buvo suderinti su visomis reikalingomis institucijomis, taip pat buvo atliekama miškų kirtimo priežiūra. Taip pat trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjai neteisingai nurodo informaciją apie buvusius kelius, kurie privatizavimo metu jau neegzistavo. Pareiškėjų nurodyti apie 0,1300 ha ir 0,1700 ha ploto keliai nėra susiję su pareiškėjų minimais keliais, nurodytais archyviniuose dokumentuose.

30. Pareiškėjai D. K. ir A. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti apeliaciniame skunde. Papildomai pažymi, kad palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, pareiškėjams nepagristai bus nusavinama dalis nuosavybės teise priklausančio žemės ir miško žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. iš 2,55 ha žemės sklypas sumažės iki 2,52 ha. Pareiškėjai informavo NŽT Alytaus skyrių 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu, kad prieštarauja dėl S. K. firmos „Korika“ žemės sklypų paženklinimo akte ir žemės sklypų planuose pažymėtoms žemės sklypo riboms, tačiau atsakovas, tvirtindamas kadastrinius matavimus, į tai neatsižvelgė, nors ginčo sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra išlikęs senas riboženklis, nuo kurio galima tiksliai išmatuoti kylančio ginčo ribą ir konstatuoti, jog trečiųjų asmenų žemės sklypo rytinės ribos, tarp ribos posūkio tašku Nr. 1 - Nr. 4 (pažymėtu naujame plane Nr. 15-1), linijos ilgis pailgėjo 14,68 m.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo pakeisti žemės sklypo kadastriniai duomenys bei ginčo klausimu priimto NŽT sprendimo, išnagrinėjus pastarąjį ikiteismine tvarka.

34. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai patvirtino trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus bei pakeitė nustatytus kadastro duomenis tuo sumažindamas pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą. Atsakovas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjų argumentų, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo ribos buvo patikslintos ne išlikusių riboženklių, o naujų – pagrindu, nevertino liudytojų parodymų dėl šios aplinkybės, taip pat neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinktus duomenis, patvirtinančius buvusias žemės sklypų ribas. Taip pat pažymėjo, jog NŽT skundžiamame sprendime prieštaringai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjams bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų žymėjimu, tuo buvo pažeistos ir teisės aktų, reglamentuojančių nurodytus teisinius santykius, nuostatos.

35. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

36. Apeliaciniame skunde pareiškėjai su teismo sprendimu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į susidariusią situaciją, netinkamai aiškino ir vertino pateiktus įrodymus bei ginčui aktualias teisės normas.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).Vertindamas įrodymus (ABTĮ 56 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.).

38. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

39. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pritaria skundžiamiems sprendimams, tačiau neišdėsto ir neargumentuoja kokių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu jis daro tokią išvadą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai netiria ir nevertina pareiškėjo skunde pateiktų argumentų bei nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo atsiliepime pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus.

40. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Žemės savininkams ir žemės naudotojams išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai parengiami ir išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

41. Vadovaujantis Nuostatų 32.1.1 punktu, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad kadastriniai matavimai galimai atlikti naujai pastatytų riboženklių pagrindu, kaip ir aplinkybių – ar faktiniai duomenys patvirtina, kad kadastriniai matavimai atlikti žemės reformos žemėtvarkos projekto, žemės sklypų planų, sudarytų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose, metu, ir pagal teritorijų planavimo dokumentus. Būtent šiuo aspektu ir buvo keliamas administracinis ginčas.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 p.). Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Taigi tik atlikus tinkamą faktinių aplinkybių vertinimą dėl atliktų kadastrinių matavimų ginčą galima būtų vertinti ir kitu aspektu – dėl galimai naujai susidariusio žemės sklypo ploto skirtumo su prieš tai buvusiuoju.

43. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir sprendimo dalies dėl skundžiamo 2016 m. gegužės 19 d. rašto teisėtumo, o reiškiamo reikalavimo dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos inicijuoti buvusių riboženklių atstatymą pareiškėjų sklype nevertino priimtinumo nagrinėti tokį reikalavimą teisme aspektu.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad teismas jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, kilusio ginčo iš esmės neišsprendė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

45. Faktinių bylos aplinkybių išdėstymas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų sisteminės ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui. Toks bylos išsprendimas nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų.

46. ABTĮ 12 straipsnis įtvirtina pareigą teismui išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas turi būti aktyvus ir matydamas, jog pareiškėjo teisės reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, privalo padėti įgyvendinti jo procesines teises, inter alia, išaiškinti teisę patikslinti skundo reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-941-556/2015) bei esant būtinybei pats imtis iniciatyvos papildomiems įrodymams surinkti.

47. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis), nesurinko visų įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

48. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių priežasčių pareiškėjų D. K. ir A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

49. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų D. K. ir A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė