2018-07-03 Nr. AB-12517-3-65-3-00451-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-446-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00451-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “Givisa“, uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“, uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų ST“, D. S., Z. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. R., notarei R. P., notarui R. K., draudimo kompanijai AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl administracinių aktų, sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) teismui paduotu prašymu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2007 m. spalio 25 d. M. V. išduotą įgaliojimą D. S., patvirtintą Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro notaro Z. B.; 2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 13-29988 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“; 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. birželio 29 d. Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaro R. K. patvirtintą D. S., atstovaujančio M. V., ir R. M., atstovaujančio uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Givisa“, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria parduotas ir perduotas bendrovės nuosavybėn žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalis 6,9681 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010 m. rugpjūčio 9 d. Kauno m. 5-o notarų biuro notarės R. P. patvirtintą UAB „Givisa“, atstovaujamos direktoriaus R. M. ir UAB „Turto plėtra, atstovaujamos direktorės D. Š., pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje ir (Sutarties 2.1.2. ir 2.1.3) ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria pardavėjas pardavė ir perdavė pirkėjui vandens ūkio paskirties bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypą 5,1547 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir bendrojo naudojimo vandens telkinių žemės sklypo dalį 6,9681 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2014 m. lapkričio 7 d. Pečiakurkos ežero nuomos sutartį; 6) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn Pečiakurkos ežerą ir Kemsynės ežero dalį (6,9681 ha) iš UAB „Turto plėtra“.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-23-320/2018 pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei “Givisa“, uždarajai akcinei bendrovei „Turto plėtra“, uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų ST“, D. S., Z. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. R., notarei R. P., notarui R. K., draudimo kompanijai AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl administracinių aktų, sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo ir joje priimtas 2018 m. kovo 1 d. teismo sprendimas. Teismo sprendimas įsiteisėjo.

Atsakovas Z. B. 2018 m. kovo 18 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atsakovui priteisti 300 Eur turėtų atstovavimo išlaidų, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-23-320/2018, konsultuojant atsakovą atsiliepimo surašymo ir pasiruošimo bylai klausimais.

Pareiškėjas prokuroras su prašymu priteisti atstovavimo išlaidas nesutiko, nurodydamas, kad reikalavimas panaikinti Jonavos rajono 3-ojo notaro Z. B. patvirtintą M. V. įgaliojimą D. S. išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo pareikštas remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4759-619/07 priimtu 2007 m. liepos 11 d. sprendimu, kuriuo M. V. pripažinta neveiksnia, o byloje buvo ginčijamas sandoris, sudarytas pagal šio asmens išduotą įgaliojimą. Kadangi įgaliojimą davęs asmuo M. V. mirė (duomenys neskelbtini), įgaliojimas pagal teisės aktų nuostatas neteko galios, po M. V. mirties palikimo niekas nepriėmė, be to, 2017 m. spalio 25 d. suėjo dešimt metų nuo įgaliojimo išdavimo (įgaliojimas buvo išduotas dešimčiai metų), todėl, pasikeitus faktinei ir teisinei situacijai, pareiškėjas atsisakė reikalavimo panaikinti įgaliojimą. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, atsakovo Z. B. teisės nebuvo apgintos, todėl priteisti teismo išlaidas nėra pagrindo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi netenkino atsakovo Z. B. prašymo priteisti jam byloje turėtas atstovavimo išlaidas.

Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-23-320/2018, pradėtoje nagrinėti pagal Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, pareiškėjas, be kitų reikalavimų, ginčijo ir prašė pripažinti negaliojančiu bei panaikinti 2007 m. spalio 25 d. M. V. išduotą įgaliojimą D. S., patvirtintą Jonavos rajono 3-ojo biuro notaro Z. B.. Atsakovas Z. B. 2016 m. spalio 21 d. atsiliepimu su šiuo pareiškėjo prašymo reikalavimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad M. V. (duomenys neskelbtini) mirė, palikimo po jos mirties niekas nepriėmė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog įgaliojimas pasibaigia, mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui. Pagal šios teisės normos nuostatas, 2007 m. spalio 25 d. M. V. išduotas įgaliojimas D. S. neteko galios (pasibaigė) jai mirus, todėl neliko pagrindo jį pripažinti negaliojančiu ir naikinti teismine tvarka. Tuo pagrindu pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. pateikė pareiškimą teismui, kuriuo atsisakė šio prašymo reikalavimo, teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu atsisakymą priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė. Taigi teismo sprendimu nebuvo patenkinti atsakovo Z. B. materialiniai reikalavimai, nebuvo konstatuotas minėto pareiškėjo prašymo reikalavimo nepagrįstumas, bylos dalis buvo nutraukta ne dėl pareiškėjo netinkamo bei nepagrįsto kreipimosi į teismą ar kitokio piktnaudžiavimo administraciniu procesu, o dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių objektyvių aplinkybių. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo (notaro Z. B.) naudai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad atsakovas Z. B. neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalį, todėl prašymo priteisti jam atstovavimo išlaidas netenkino.

III. Atsakovas Z. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį dėl teismo išlaidų priteisimo, tenkinant atsakovo prašymą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamo įstatymo išaiškinimo ir pritaikymo, todėl naikintina (ABTĮ 146 str. 1 d.). Teismas neteisingai išaiškino ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas yra „proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas“, prieidamas klaidingos ir nelogiškos išvados, jog byla baigėsi ne notaro Z. B. naudai. Notaras nepagrįstai buvo įtrauktas į bylą atsakovu; dėl netinkamos procesinės padėties jis turėjo sudaryti sutartį su advokatu ir ginti savo teises nuo nepagrįsto reikalavimo; atsakovas niekada nepripažino prokuroro pareiškimo reikalavimų pagrįstumo ir atsiliepime išdėstė motyvus, kurie niekaip nebuvo susiję su vėlesne M. V. mirtimi; atsakovo išdėstytų motyvų teismas nėra paneigęs ar pripažinęs nepagrįstais. Teismo išvada iš esmės nurašyta nuo prokuroro atsiliepimo motyvų ir yra pagrįsta tik formaliai, bet ji visiškai nereiškia, kad dėl minėtos aplinkybės byla baigėsi ne notaro naudai, nes teismas byloje nevertino ir nepasisakė, ar apskritai buvo pagrindas prokurorui reikšti reikalavimą dėl įgaliojimo panaikinimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad minėtas įgaliojimas nėra jokiame teisiniame santykyje su ginčijamu Utenos apskrities viršininko sprendimu, taip pat neturi jokio priežastinio ryšio su nuosavybės teisių atkūrimu, kas reiškia, jog prokuroro reikalavimas yra perteklinis, o įgaliojimo patvirtinimas jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Tokie notaro argumentai byloje nebuvo nuginčyti. Šio ginčo kontekste pažymi, kad notaras nepagrįstai buvo įtrauktas į pakankamai ilgą kitame mieste vykusį bylinėjimosi procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atsakovo Z. B. prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 1 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymo reikalavimo panaikinti 2007 m. spalio 25 d. M. V. išduotą įgaliojimą D. S., patvirtintą Jonavos rajono 3-ojo biuro notaro Z. B., pareiškėjui šio reikalavimo atsisakius ir teismui šį atsisakymą priėmus.

Įvertinęs šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. konstatavęs, kad bylos dalis buvo nutraukta ne dėl pareiškėjo netinkamo bei nepagrįsto kreipimosi į teismą ar kitokio piktnaudžiavimo administraciniu procesu, o dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių objektyvių aplinkybių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui iš pareiškėjo prašomas atstovavimo išlaidas.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismo sprendimu nutraukus bylos dalį byla baigėsi atsakovo naudai. Atsakovo teigimu, notaras nepagrįstai buvo įtrauktas į bylą atsakovu; dėl netinkamos procesinės padėties jis turėjo sudaryti sutartį su advokatu ir ginti savo teises nuo nepagrįsto reikalavimo; atsakovas niekada nepripažino prokuroro pareiškimo reikalavimų pagrįstumo ir atsiliepime išdėstė motyvus, kurie niekaip nebuvo susiję su vėlesne M. V. mirtimi; atsakovo išdėstytų motyvų teismas nėra paneigęs ar pripažinęs nepagrįstais.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 pažymėjo, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo prokuroro reikalavimas panaikinti Jonavos rajono 3-ojo notaro Z. B. patvirtintą M. V. įgaliojimą D. S. byloje buvo pareikštas remiantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4759-619/07 priimtu 2007 m. liepos 11 d. sprendimu, kuriuo M. V. pripažinta neveiksnia, o byloje buvo ginčijamas sandoris, sudarytas pagal šio asmens išduotą įgaliojimą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas prašymo reikalavimo pripažinti negaliojančiu bei panaikinti 2007 m. spalio 25 d. M. V. išduotą įgaliojimą D. S. atsisakė dėl to, jog 2007 m. spalio 25 d. M. V. išduotas įgaliojimas D. S. neteko galios (pasibaigė) M. V. (duomenys neskelbtini), todėl neliko pagrindo jį pripažinti negaliojančiu ir naikinti teismine tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad bylos dalis buvo nutraukta ne dėl pareiškėjo netinkamo bei nepagrįsto kreipimosi į teismą ar kitokio piktnaudžiavimo administraciniu procesu, o dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių objektyvių aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šios administracinės bylos dalies nutraukimas pareiškėjui atsisakius prašymo reikalavimo pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį prilygo teismo sprendimui priimtam atsakovo naudai. Nesant teigiamo bylos išnagrinėjimo rezultato nei vienos iš šalių atžvilgiu, konstatavimas, kad pareiškėjas privalo atlyginti atsakovo patirtas išlaidas, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsakovo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Z. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė