Legislator Case Law & Legislation
95ce1fa5-1d2e-4129-96b3-8ff030d40428 AI generated

95ce1fa5-1d2e-4129-96b3-8ff030d40428 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 95ce1fa5-1d2e-4129-96b3-8ff030d40428
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

CilinkevičiÅ«tei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiÅ¡kėjui V. S., atsakovės LR teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ Â atsakovėms Lietuvos valstybei ir LR teisingumo ministerijai, atstovaujančiai ir atsakovę Lietuvos valstybę, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

95ce1fa5-1d2e-4129-96b3-8ff030d40428 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: – Komisija) 2010-02-11 sprendimÄ Nr.3R-24(2010/01-4R-23) ir LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 sprendimÄ Nr.(1.23)-7R-10275; 2) priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų po lygiai 1000 Lt turtinei bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) įpareigoti LR teisingumo ministerijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2009-11-20 pateiktÄ skundÄ bei priimti LR vieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. nuostatas, atitinkantį sprendimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm

 Adm. byla Nr.I-1345-281/2010

      (Proceso Nr.3-61-3-00516-2010-8)

         Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 15.2.3.2., 38

 (S)

Sprendimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010-05-28

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Anai

Cilinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui V. S., atsakovės LR teisingumo ministerijos atstovui

Aleksandrui Ivanovui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ Â atsakovėms Lietuvos valstybei ir LR teisingumo ministerijai, atstovaujančiai ir atsakovę Lietuvos valstybę, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas

                                                          Â

         nustatė:

pareiškėjas

V. S. skunde (b.l. 1-5) teismui prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau

– Komisija) 2010-02-11 sprendimÄ Nr.3R-24(2010/01-4R-23) ir LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 sprendimÄ Nr.(1.23)-7R-10275; 2) priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų po lygiai 1000 Lt turtinei bei 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) įpareigoti LR teisingumo ministerijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2009-11-20 pateiktÄ skundÄ bei priimti LR vieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. nuostatas, atitinkantį sprendimÄ .

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad 2009-11-20 LR teisingumo ministrui padavė skundÄ su konkrečiais pasiÅ«lymais dėl darbo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – Tarnyba) ir Lietuvos advokatÅ«roje. Jame nurodė, kad Tarnyboje dirbantys biurokratai imasi baudžiamųjų priemonių jiems nepatinkantiems praÅ¡ytojams, atsisako teikti valstybinę teisinę pagalbÄ dėl nepagrįstų motyvų (nurodant, kad piktnaudžiaujama teisine pagalba, reiÅ¡kiami akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, praÅ¡oma teisinės pagalbos neperspektyviose bylose). Taip pat Tarnybos darbuotoja iÅ¡galvoja įvairias kliÅ«tis atsisakant pateikti turimų dokumentų kopijas, jų netvirtina, persiunčia praÅ¡ymus dėl pagalbos suteikimo nagrinėti į Kauno TarnybÄ , atsisakoma protingos kokybės kontrolės, nepagrįstai duodami apeliaciniai skundai ir t.t.. Tuo tarpu Lietuvos advokatÅ«ra, remdamasi solidarumo principu, gina savo narius net ir tuo atveju, kai yra aiÅ¡kiai piktnaudžiaujama bei nepaisoma kliento interesų.

LR valstybės kontrolė 2009-08-07 audito ataskaitoje Nr.VA-P pažymėjo, kad LR teisingumo ministerija bei Lietuvos advokatÅ«ra jau daugiau kaip 4 metus nepatvirtina antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklių, LR teisingumo ministras nei karto nepasinaudojo savo teise inicijuoti drausmės bylos iÅ¡kėlimÄ advokatui.

Visi nurodyti faktai patvirtinami pridedamais dokumentais, tačiau Komisija skundžiamame 2010-02-11 sprendime nutarė jo skundÄ atmesti.

Ta aplinkybė, kad Komisija priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , matoma iÅ¡ pateiktų faktų ir Komisijos sprendimo lyginamosios analizės. Komisija vengė skundo nagrinėjimo, nes turi ribotas funkcijas ir negali bÅ«ti ikiteisminis organas. Komisija savo kompetencijos ribose galėjo įpareigoti atsakovÄ veikti pagal įstatymus. Atsakovas turėjo pats peržiÅ«rėti nurodytus faktus, imtis priemonių savo kompetencijoje, panaikinti trÅ«kumus ir padaryti iÅ¡vadas, kad savo pavaldžioje įstaigoje neleisti grubumo ir panaÅ¡aus elgesio su praÅ¡ytojais.

IÅ¡ aukščiau nurodyto matyti, kad atsakovas nesilaiko įstatymų ir grubiai pažeidžia fundamentalias žmogaus teises, kurias garantuoja Europos Konvencija pirmiausia 6 str. teisė į teisingumÄ , 13 str. teisė į efektyvias gynybos priemones ir 14 str. draudimas diskriminuoti. Ministerijos biurokratai savo neteisėtais veiksmais diskredituoja valstybės institucijos vardÄ .

SkundžiamÄ atsakovo aktÄ reikia atÅ¡aukti kaip nepagrįstÄ , neatitinkantį teisės normų, pažeidžiantį pareiÅ¡kėjo teises ir turintį neigiamas pasekmes visuomenės interesui. Visi nurodyti faktai patvirtinami pridedamais dokumentais, ir gali bÅ«ti patvirtinami liudininkų. IÅ¡ aukščiau nurodomo matyti, kad savo veiksmais atsakovas sistemingai kėlė pareiÅ¡kėjui materialinę ir nematerialinę žalÄ , iÅ¡reiÅ¡kiamÄ pinigais. Savo veiksmais atsakovas padarė ir neturtinės žalos, kadangi jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sÄ lygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresijÄ buvo nuolat psichologiÅ¡kai traumuojamas, jo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau negu numatyta įstatymuose.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamo sprendimo motyvacija juridiškai niekinė dėl to, kad grindžiama biurokratiniu solidarumu. Iš Komisijos kaip iš savarankiškos struktūros jis nieko nesitikėjo, nes pastaroji ginčuose palaiko valstybės pusę.

Nurodo, kad  yra visos LR civilinio kodekso numatytos aplinkybės civilinei atsakomybei kilti. Å iuo atveju atsakovui atsakomybė kyla pagal LR vieÅ¡ojo administravimo įst. 39 str. ir LR civilinio kodekso 6.271 str., kuriose numatoma atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl valstybės tarnautojų veiksmų, jeigu jie neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymÄ . Materialinė žala atsirado dėl iÅ¡laidų kurios susidarė sprendžiant šį ginÄÄ teisminėse ir ikiteisminėse instancijose nuo 2007 metų. Protinga iÅ¡laidų suma virÅ¡ija 1000Lt. Nematerialinė žala sudaro 1000 Lt, remiantis LR civilinio kodekso 6.245 – 6.250 str. 2 d. ir 6.271 str. LR vieÅ¡ojo administravimo įst. 39 str..

Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė LR teisingumo ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime teismui (b.l. 45-50) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiÅ¡kino, kad LR teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr.851, 6.5. p. nustatyta, kad Teisingumo ministerija nagrinėja nustatytÄ ja tvarka piliečių pasiÅ«lymus, skundus ir pareiÅ¡kimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad bÅ«tų atsakyta į juose keliamus klausimus. Asmenų praÅ¡ymai Teisingumo ministerijoje nagrinėjami pagal LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nustatytÄ administracinę procedÅ«rÄ bei vadovaujantis Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 (toliau - Taisyklės).

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į LR teisingumo ministerijÄ ir 2009-11-20 skunde nurodė, kad Tarnyba, nenurodydama jokių faktų bei įrodymų atsisako teikti antrinę garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , o sprendimus grindžia tuo, kad: pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba; reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; atstovavimas byloje yra neperspektyvus; kreipiasi pakartotinai. Skunde LR teisingumo ministerijai pareiÅ¡kėjas teigė, kad Tarnybos priimami sprendimai yra be motyvų. Taip pat pranešė, kad skundai, kurie paduodami dėl Tarnybos sprendimų, nepagrįstai persiunčiami Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

LR teisingumo ministerija 2009-12-18 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad pagal Taisyklių 12 p. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turi teisę atsisakyti nagrinėti praÅ¡ymÄ , kuriuo tas pats asmuo kreipiasi į jas tuo pačiu klausimu, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios praÅ¡ymo pagrindÄ , ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Taip pat nurodė pareiÅ¡kėjui, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-06-13 nutartyje Nr.A-756-965/2008 konstatavo, kad kartotiniai praÅ¡ymai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jei juose nėra nurodyta naujų aplinkybių, nenagrinėjami.

PareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta, kad LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau-Ä®statymas) 18 str. 4 d. 6 p. nustatyta, jog sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi bÅ«ti nurodyta antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo jÄ teikti pagrindai. Duomenų, kad Tarnyba sistemingai ir tendencingai priima nemotyvuotus sprendimus tam tikrų konkrečių pareiÅ¡kėjų atžvilgiu, nėra. Be to, LR teisingumo ministerija informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Tarnybos sprendimų teisėtumÄ turi teisę vertinti administracinių ginčų komisijÄ arba administracinis teismas.

Teisingumo ministerija 2009-12-18 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėja, kad Ä®statymo 18 str. 3 d. nustatyta, kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Minėtoji tvarka nustatyta teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr.1R-241 patvirtintu Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos apraÅ¡u (toliau vadinama - ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 3 p. nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas privalo perduoti nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiÅ¡kėjo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba, jei pareiÅ¡kėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiÅ¡kėjas gyvena. Pagal ApraÅ¡o 4.1 p. Tarnyba privalo perduoda praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, Kauno tarnybai, kai pareiÅ¡kėjo gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Å irvintų rajono, Elektrėnų, Trakų rajono, Å alčininkų rajono, Druskininkų ir Varėnos rajono savivaldybėse.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-09-18 nutartyje Nr. A662-922/2009 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ginčo iÅ¡sprendimui taikytinų teisės aktų nuostatas, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba dėl galimo interesų konflikto nusprendusi nusiÅ¡alinti nuo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiÅ¡kėjai ir perduoti praÅ¡ymÄ nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, pareiÅ¡kėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl nėra juridinio pagrindo konstatuoti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vilkino atlikti jai priskirtas funkcijas ir nesant teisinio pagrindo įpareigoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

LR teisingumo ministerija 2009-12-18 raÅ¡te pareiÅ¡kėjui pažymėjo, kad rengiamu LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4, 11, 13, 14, 15, 18, 19, 23, 24 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (toliau - Ä®statymo projektas) siekiama atsisakyti Ä®statymo 18 str. 3 d. nuostatos. Taip pat Ä®statymo projektu siekiama papildyti Ä®statymo 11 str. 6 d. nauju antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindu, nustatant, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisines pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ teismų praktikÄ , taikant įstatymus, 2007-07-19 nutartyje Nr. A17-714/2007 konstatavo, kad „padėtis, kai pareiÅ¡kėjas siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, praÅ¡ydamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbÄ tokiai teisei, nors ir nekvestionuotinai, realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiÅ¡kėjas jau pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo. Minėtos elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiÅ¡kėjo siekio, sÄ Å¾iningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymÄ .“

LR teisingumo ministerija 2009-12-18 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog dėl dokumentų kopijų iÅ¡davimo Tarnyba 2009-07-02 administracinės procedÅ«ros sprendime Nr. (1.9.)-SD-2258-09 pateikė pareiÅ¡kėjui skunduose nurodytų aplinkybių, susijusių su Tarnybos sprendimų kopijų bei pateikiamų dokumentu kopijų iÅ¡davimu, vertinimÄ . Pažymi, kad dėl minėto sprendimo buvo paduotas skundas Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, kuris buvo atmestas.

PareiÅ¡kėjui buvo praneÅ¡ta, kad LR Seimo kontrolierius 2009-11-17 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad, įvertinus tyrimo metu iÅ¡nagrinėtas aplinkybes bei pažymoje paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo, leidžiančio konstatuoti Tarnybos pareigÅ«nų piktnaudžiavimÄ ar biurokratizmÄ , atsisakant teikti pareiÅ¡kėjams mokamas kopijavimo paslaugas. Atkreipė dėmesį į tai, kad LR Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr.1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka nustato oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. Å i tvarka parengta vadovaujantis LR teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 11 str.

2 d., iš kurios nuostatų matyti, kad minėtu LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka taikoma tik elektroninėmis priemonėmis tvarkomų informacijos rinkmenų duomenims. Kadangi Tarnybos priimti sprendimai nėra elektroninėmis priemonėmis tvarkomos informacijos rinkmenos, darytina išvada, kad jų parengimui LR Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka netaikoma.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad Tarnyba, vadovaujantis Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklių 43 straipsniu, turi siųsti sprendimus registruotu paÅ¡tu, jam buvo 2009-12-18 raÅ¡te iÅ¡aiÅ¡kinta, jog šį klausimÄ pagal savo kompetencijÄ yra iÅ¡sprendusi LR valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau- Inspekcija). IÅ¡ Inspekcijos LR teisingumo ministerijai atsiųstos 2009-11-17 sprendimo Nr.3R-411(2.13) kopijos matyti, kad ji, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ bei Tarnybos pateiktÄ informacijÄ apie asmens duomenų tvarkymÄ Tarnyboje, nustatė, kad ji neprivalėjo pareiÅ¡kėjo skundo, adresuotame inspekcijai, nurodyto sprendimo pareiÅ¡kėjui siųsti registruota paÅ¡to siunta.

Tarnyboje pareiÅ¡kėjams yra sudaryta galimybė pateikti praÅ¡ymus raÅ¡tu, tiesiogiai atvykus į institucijÄ , todėl papildomos praÅ¡ymų pateikimo priemonės (skundų ir pageidavimų knygos) sukÅ«rimas nėra bÅ«tinas. Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo taisyklių 48 p. nustatyta, kad institucijos vadovas privalo užtikrinti asmenims galimybę anonimiÅ¡kai pareikÅ¡ti nuomonę apie praÅ¡ymų nagrinėjimÄ Â ir aptarnavimo kokybę. Tarnyba yra informavusi LR teisingumo ministerijÄ , kad Tarnyboje yra sudaryta galimybė pareiÅ¡kėjams anonimiÅ¡kai pateikti nuomonę apie aptarnavimo kokybę, užpildžius anoniminę anketÄ . Remiantis LR advokatÅ«ros įstatymo 60 str. 2 d. 7 p., Lietuvos advokatÅ«ros advokatų taryba priima sprendimus dėl advokatų įraÅ¡ymo ir iÅ¡braukimo iÅ¡ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, t. y. ji yra institucija, kontroliuojanti, kaip advokatai laikosi LR advokatÅ«ros įstatymo 20 str. 7 d. reikalavimų. Lietuvos advokatÅ«ra nėra pavaldi LR teisingumo ministerijai, todėl ji neturi įgaliojimų kontroliuoti Lietuvos advokatÅ«ros organų veiksmų ar neveikimo.

Dėl tarnybinės nuobaudos Tarnybos direktorei S. P. paskyrimo buvo išaiškinta, kad pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 28 str. tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti skiriama tik už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Teisingumo ministerija yra išnagrinėjusi visus pareiškėjo anksčiau siųstus skundus bei prašymus, tačiau

nėra nustačiusi aplinkybių, dėl kurių Tarnybos direktorei S. P. turėtų būti skirta viena iš LR

valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. nustatytų tarnybinių nuobaudų.

Pareiškėjas 2009-11-20 skunde nenurodė aplinkybių, kad S. P. savo kaltais veiksmais (neveikimu) neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų, todėl teisingumo ministrui nebuvo pagrindo spręsti dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo

pradėjimo. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2009-11-17 pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini) atkreipė Tarnybos direktorės S. P. dėmesį į šioje pažymoje užfiksuotus prašymų išnagrinėjimo

termino pažeidimo atvejus, tačiau nekonstatavo, kad prašymų nagrinėjimo terminai buvo pažeisti dėl S. P. kaltės.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti LR teisingumo ministerija atlikti pagal jo skundÄ veiksmus, kurie nebuvo atlikti, t. y. pareiÅ¡kėjas nori, kad bÅ«tų atliktas Tarnybos veiklos patikrinimas.

Tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje nenurodė jokių konkrečiai jo, kaip subjekto, pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo dėl to, kad LR teisingumo ministerija neatlieka Tarnybos veiklos tikrinimo. Teisių ar teisėtų interesų pažeidimo nebuvimas, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl LR teisingumo ministerijos įpareigojimo atlikti Tarnybos veiklos patikrinimÄ .

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tinos bendrosios civilinių atsakomybių sÄ lygų visuma, nurodyta LR civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 - 6.249 str., t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Ä®rodymų, kad LR teisingumo ministerijos tarnautojas atliko pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neteisėtÄ veiksmÄ arba neveikė taip, kaip jį įpareigojo įstatymai, nėra. Visi pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡to jam atsirodo neigiami padariniai.

Teismo posėdžio metu LR teisingumo ministerijos atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad V. S. 2009-11-20 pateikė LR teisingumo ministerijai skundÄ , kuriame formuluodamas reikalavimus prašė: 1) pagal nurodytus pareiÅ¡kėjo bei kitų asmenų teisių pažeidimo faktus atlikti patikrinimÄ Tarnyboje, pradėti tarnybinį patikrinimÄ ir kompetencijos ribose panaudoti priemones su tikslu įpareigoti tarnybos tarnautojus laikytis įstatymų, nepažeidinėti žmogaus teisių, laikytis etikos reikalavimų ir siekti aukÅ¡to veiklos įvertinimo; 2) spręsti klausimÄ dėl Tarnybos direktorės S. P. užimamų pareigų atlikimo, nes dėl jos kaltės daroma turtinė ir neturtinė žala žmonėms ir valstybinės valdžios įvaizdžiui ( b.l. 70; priedo l. 23-26).

V. S. į jo 2009-11-20 skundÄ buvo atsakyta LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡tu Nr.(1.2.3.)7R-10275 (b.l. 6-10).

LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡tÄ V. S. apskundė Komisijai, kuri 2010-02-11 sprendimu Nr.3R-24(2010/01-4R-23) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b.l. 11-17, priedo l. 1-5).

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų panaikinti LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tÄ atsakymÄ ir 2010-11 Komisijos  sprendimÄ bei reikalavimo įpareigoti LR teisingumo ministerijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2009-11-20 praÅ¡ymÄ bei priteisti  nurodytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡tu pateikto atsakymo, Komisijos 2010-02-11 sprendimo ir reikalavimo įpareigoti LR ministerijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2009-11-20 pateiktÄ kreipimÄ si  pagrįstumo be teisėtumo

Kaip minėta, A. S. 2009-11-20 LR teisingumo ministerijai pateiktame skunde praÅ¡oma dėl jame nurodytų aplinkybių pradėti tarnybinį patikrinimÄ , spręsti klausimÄ dėl Tarnybos direktorės S. P. užimamų pareigų atlikimo.

Nustatyta, kad 2009-11-20 skundÄ LR teisingumo ministerijai V. S. padavė savo vardu, tačiau iÅ¡reikÅ¡damas grupės suinteresuotų asmenų, kurių netenkina Tarnybos, kaip institucijos veikla, pastarosios veiklÄ reglamentuojančių kai kurios teisės aktų nuostatos, Tarnybos direktorės veikla. Remdamasis savo asmenine patirtimi, kitų asmenų  patyrimu, apibendrinęs nusiskundimus, pateikė skundÄ . Tai  teismo posėdyje patvirtino pareiÅ¡kėjas, parodė liudytojai (b.l. 65-72). Pačiame skunde nurodyta, kad tai yra konkretÅ«s pasiÅ«lymai dėl nurodytų institucijų veiklos trÅ«kumų, o bÅ«tent dėl piliečių konstitucinės teisės gauti teisinę pagalbÄ ir teisės į teisingumÄ (b.l. 69).

Â

Taigi,

V. S. šiais reikalavimais nesiekia, kad konkrečiai jo atžvilgiu būtų priimtas individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, kuriuo pareiškėjui būtų nustatytos teisės ar pareigos, t.y. pakeistas materialinis teisinis santykis.

Minėtame

V. S. raÅ¡te, kuris nors ir įvardintas skundu, iÅ¡dėstyti reikalavimai laikytini LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimo Nr.875 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 p. numatytu asmens kreipimusi apie galimÄ piktnaudžiavimÄ ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, o LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡tas, laikytinas Taisyklių 5 p. nurodomu atsakymu, kuriame iÅ¡dėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritikÄ , pasiÅ«lymus ar pageidavimus.

Taisyklių

41.4 p. nurodoma, kad į kreipimÄ si, kuriame iÅ¡dėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, praneÅ¡ama apie institucijos veiklos pagerėjimÄ ar trÅ«kumus ir pateikiami pasiÅ«lymai, kaip juos iÅ¡taisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrÄ padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimÄ ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimÄ si atsakoma laisvos formos raÅ¡tu.

Be to, Taisyklėse nenumatoma, kad atsakymai į asmenų kreipimÄ si gali bÅ«ti skundžiami.

LR administracinių ginčų komisijų įst. 2 str. 2 d. nustatyta, kad skundams (prašymams) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėti steigiamos apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Minėto straipsnio 3 d. nurodoma, kad išskyrus išimtis, kurias nustato LR administracinių bylų teisenos įstatymas arba kiti įstatymai, Komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai.

LR Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr.533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatai) 10. p. nurodoma, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1d. nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o 23 str. 2 d. 5 p. nurodoma, kas yra praÅ¡ymo (skundo) dalyku Å¡io įstatymo prasme - konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, bei jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama teisė ar teisėtas interesas ir Å¡is pažeidimas pasireiÅ¡kia konkrečiais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu.

Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, skundo, pateikiamo tiek teismui, tiek Komisijai reikalavimu turėtų bÅ«ti formuluojamas asmens praÅ¡ymas priimti tokį patvarkymÄ , kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo Å¡alių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali bÅ«ti tik toks, kuriuo remiantis priimtas sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos Å¡aliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y., paÅ¡alinti padarytÄ teisės ar teisėtų interesų pažeidimÄ , įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti konkrečius veiksmus.

Nagrinėjamo ginčo atveju, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų dėl jo nurodytų Komisijos ir LR teisingumo ministerijos sprendimų panaikinimo pagrįstumÄ , reikÅ¡mingi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-20 nutartyje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai (adm. b. Nr. Nr.A14–1500-05).

Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad tarnybinio ar drausminio pažeidimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos. Tuo tarpu, pareigÅ«no nenubaudimas už padarytÄ ar tariamÄ tarnybinį nusižengimÄ ar pareigÅ«no vardo pažeminimÄ negali bÅ«ti laikomas kito privataus asmens įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir Å¡iam asmeniui neatsiranda teisė kreiptis į teismÄ reikalaujant tokį pareigÅ«nÄ nubausti.

Atsižvelgus į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus ir Taisyklių 2, 41.4 p nuostatas, A. S. 2009-11-20 kreipimesi LR teisingumo ministerijai formuluojamus reikalavimus bei pateikiamus argumentus ir motyvus, darytina išvada, kad LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raštas, nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu, kuris gali būti ginčijamas Komisijai ar teismui.

Atsižvelgiant į V. S. keliamo ginčo bei LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡tu pateikto atsakymo pobÅ«dį, Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 40.4. p. turėjo nutraukti bylÄ kaip jai nežinybingÄ . Todėl sprendžiama, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo ir priėmė sprendimÄ jai nežinybingoje byloje, todėl skundžiamas jos sprendimas yra naikintinas.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad skundo reikalavimai, nesukeliantys pareiÅ¡kėjui materialinių teisinių pasekmių, administraciniuose teismuose nenagrinėtini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. AS11 – 296/2007 ir kt.).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai sprendžiama, kad byla dalyje dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo panaikinti LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡tu pateiktÄ atsakymÄ yra nutrauktina (LR administracinių bylų teisenos įst. 101 str. 1p.).

Teismui konstatavus, kad dėl V. S. 2009-11-20 kreipimosi joks individualaus pobÅ«džio administracinis sprendimas neturėjo bÅ«ti priimtas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai įpareigoti LR teisingumo ministerijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti minėtame kreipimesi nurodytas aplinkybes bei priimti sprendimÄ atitinkantį LR vieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. nuostatas yra nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

LR civilinio kodekso 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR civilinio kodekso 6.271 str. 4d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ LR civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas.

Teismui konstatavus, kad V. S. neturėjo subjektinės teisės ginčyti LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 atsakymo, nes Å¡is raÅ¡tas nelaikytinas individualaus pobÅ«džio vieÅ¡ojo administravimo sprendimu, darytina iÅ¡vada, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų valstybės institucijų veiksmų.

Atsižvelgus į tai, sprendžiama, kad A. S. nagrinėjamo ginčo atveju nepagrindė visų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų, todėl skundo reikalavimai Lietuvos valstybei dėl pareiÅ¡kėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1p., 127 str., 129 str., teismas

                                                   Â

              nusprendė:

pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-02-11 sprendimÄ Nr.3R-24(2010/01-4R-23).

BylÄ dalyje dėl V. S. skundo reikalavimo panaikinti LR teisingumo ministerijos 2009-12-18 raÅ¡tÄ Nr.(1.2.3.)7R-10275, nutraukti.

Likusioje dalyje V. S. skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ

Teisėjai                                                                                               Gintaras

Dzedulionis

Mefodija Povilaitienė

Milda Vainienė