95cbaf99-40b0-465f-832b-9b6ef53ff2c8 · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. N1-843-1046/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08536-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 1.2.22.9.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, Daliai Monkevičienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, kaltinamajam A.

B., jo gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovei bei kaltinamojo atstovei pagal įstatymÄ G. B., nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. atstovei pagal įstatymÄ L. L., įgaliotai atstovei advokatei Vaivai Savickienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R., nedalyvaujant nepilnamečiui nukentėjusiajam K. K., civilinės ieÅ¡kovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį subendrinta bausme – areÅ¡tu 26 paroms; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos įrodymus, n u s t a t ė: Kaltinamasis A. B. 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., vieÅ¡ojoje vietoje, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, tris kartus dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam K. K., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvÄ ir kairę rankÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdÄ su skrandžio ir kepenų sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir iÅ¡plitusiu pilvaplėvės uždegimu, dvi durtines-pjautines aklas žaizdas kairiame žaste, taip tyčia sunkiai sutrikdė K.

K. sveikatÄ bei Å¡iais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Be to, kaltinamasis A. B. 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo duriamojo – pjaunamojo poveikio „D“ kategorijos neÅ¡aunamÄ jį-Å¡altÄ jį ginklÄ â€“ peilį, pagamintÄ pramoniniu bÅ«du, taip neteisėtai disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu iki 2022 m. gegužės 16 d., 12.00 val., kol adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, policijos pareigÅ«nai pas jį ginklÄ rado ir paėmė.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2022 m. kovo 12 d. kartu su F. S., K. B., A. K., K. K. ir V. V. Å¡ventė draugės gimtadienį A. K. namuose. Adreso neatsimena. Vaikinai iÅ¡gėrė daug alkoholio. Gėrė degtinę, o merginos visai negėrė. Tada susimušė. Pirmiausia jis (kaltinamasis) susistumdė su F. S. kambaryje. F. S. pradėjo rėkti. Prašė jo nerėkti, nes kaimynai iÅ¡kvies policijÄ , bet F. S. vis tiek kabinėjosi.

Tada ir susistumdė. K. K. tuo metu nieko nedarė, tik žiÅ«rėjo. Paskui su F. S. susitaikė ir Å¡ventė toliau. Bet po kurio laiko F. S. negražiai pavadino K. B.. Vėl pradėjo su F. S. konfliktuoti ir tada įsikiÅ¡o K. K.. Išėjo aiÅ¡kintis santykių į laukÄ . Lauke K. K. provokavo, puolė jį (kaltinamÄ jį). Bandė pats raminti K. K., bet Å¡is kartu su F. S. užsipuolė jį (kaltinamÄ jį), stumdė bei prasivardžiavo. K. K. kieme sudavė tris smÅ«gius, nes gynėsi. K. K. sudavė pirmas.

Kažkokio pavojaus nebuvo. Gavo kelis smÅ«gius į petį, į galvÄ . Visi, kurie buvo bute, matė konfliktÄ . Visi stovėjo ir stebėjo, tik K. B. ir A. K. bandė juos su K. K. iÅ¡skirti. Tada iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ Ä¯ laukÄ atėjo jo (kaltinamojo) mergina U. Å .. Paprašė jos atneÅ¡ti peilį, kurį buvo pas jÄ palikęs. Viskas jau buvo aprimę ir tada K. K. patempė jo (kaltinamojo) merginai U. Å . už plaukų ir negražiai jÄ pavadino. Pagrasino K. K. peiliu ir paskui supykęs dÅ«rė.

DÅ«rė tris kartus: į pilvÄ , į rankÄ ir kažkur prie pažasties. Galvojo, kad per striukę neįdÅ«rė. Nenorėjo sužaloti. Tada su U. Å . tiesiog išėjo namo ir nežino, kas vyko vėliau. Peilį suvyniojo ir iÅ¡metė į konteinerį prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Nieko nebÅ«tų buvę, jeigu K. K. nebÅ«tų prasivardžiavęs ir tempęs merginai už plaukų, bÅ«tų iÅ¡siskirstę namo. Savo poelgį vertina labai blogai ir gailisi. Supranta, kad galėjo baigtis blogai.

KonfliktÄ galėjo iÅ¡spręsti ir kitaip. Žino, kad yra pareikÅ¡tas Ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys. Pripažįsta jį. Taip pat pripažįsta ir nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nežino, per kiek laiko galės atlyginti žalÄ , nes suma didelė. Nori pabaigti 10 klasių vakarinėje mokykloje ir įgyti specialybę. Turėjo ne vienÄ peilį. Peilį, kurį rado policijos pareigÅ«nai, per gimtadienį padovanojo draugas. Žinojo, kad tokio peilio negalima laikyti. Peilis patiko, todėl jį ir pasiliko.

Gailisi ir dėl Å¡ios veikos, supranta, kad ne viskÄ galima laikyti, kas patinka. Ateityje taip nebesielgs. Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį. Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė įrodoma: IÅ¡ nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog 2022 metais buvo sužalotas.

PrieÅ¡ porÄ savaičių prisigėrę susipyko su draugu A. B. ir Å¡is jį padÅ«rė. Dėl ko susipyko neatsimena. Gėrė pas draugę, kurios vardo nežino. Gėrė Å¡eÅ¡iese, buvusių asmenų nurodyti negali. Išėjo į kiemÄ pakalbėti. Konfliktas vyko tik tarp jo ir A. B., kiti asmenys nekonfliktavo. Atėjo A. B. mergina. A. B. jai pasakė „duok peilį“ ir Å¡i jam davė. Peilio apibÅ«dinti negali. A. B. su tuo peiliu dÅ«rė į kairį Å¡onÄ . PadÅ«rė vienÄ kartÄ .

Buvo sužalotas skrandis ir kepenys, dar kairė ranka buvo sužalota, žastas. RankÄ tik įpjovė. Ant rankos buvo porÄ sužalojimų. Draugai jį atitraukė ir iÅ¡kvietė medikus. Kas iÅ¡kvietė medikus, nežino. Kai A. B. jį sužalojo, jo daugiau nematė, nežino, kur jis nuėjo. Po to, kai jį padÅ«rė, jis pats nuėjo į tÄ pačiÄ vietÄ , kur gėrė, adreso nežino. Medikai atvažiavo ir iÅ¡vežė į ligoninę. Ligoninėje prabuvo savaitę, buvo atlikta viena operacija.

Per tÄ savaitę, kai buvo ligoninėje, jautėsi blogai, buvo negera, skaudėjo viskÄ . Kai išėjo iÅ¡ ligoninės, gydymas tęsiamas nebuvo, iÅ¡ karto grįžo į mokyklÄ . Kai grįžo iÅ¡ ligoninės, dėl sveikatos jokių nepatogumų neturėjo, vartoja tik vaistus, kad geriau miegotų. Kitokių vaistų nevartoja. Å iuo metu jokio skausmo nebejaučia. Å iuo metu skrandis kaip ir sugijęs. PriekaiÅ¡tų A. B., kad Å¡is padÅ«rė, neturi. Po įvykio duriant peiliu buvo suplėšyta striukė.

Be striukės daugiau niekas nebuvo sugadinta (1 t., b. l. 118-122). Iš liudytojos L. L. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., telefonu paskambino sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., draugė A. K., kuri pasakė, kad K. K. yra jos namuose perdurtas, kad jau iškviesta greitoji medicinos pagalba. Tuo metu pati buvo pas draugę, iš kurios tiesiai vyko į ligoninę, kur sužinojo, kad K. K. padaryta durtinė žaizda pilve ir durtinė žaizda kairios rankos žaste.

K. K. buvo operuotas du kartus, t. y. 2022 m. kovo 12 d. ir 2022 m. kovo 15 d. IÅ¡ ligoninės sÅ«nus buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai 2022 m. kovo 21 d. Kaip vėliau pasakė sÅ«nus, jis, iÅ¡ A. K. namų eidamas į namus 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., už jos namo susitiko draugÄ A. B. ir jie susipyko, tada konflikto metu A. B. jam dÅ«rė. SÅ«nus labai nenoriai kalbėjo apie sužalojimÄ , nieko daugiau sužinoti nepavyko. A. B. nėra mačiusi, tik žinojo, kad K. K. bendravo su A. B., su O. J., su F.

S., tačiau ji buvo ir yra prieÅ¡ sÅ«naus bendravimÄ su Å¡iais asmenimis (1 t., b. l. 125-128). IÅ¡ liudytojo G. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Butas yra devintame aukÅ¡te, buto langai yra į rytus ir vakarus. 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., tikslesnio laiko nepamena, bÅ«damas namuose pro pravirÄ langÄ iÅ¡girdo jaunimo riksmus, girdėjosi ir merginų Å¡auksmai. Girgėjo tik žodžius „baikit“, „atstokit“, „užteks“, „dink“.

Išėjo į balkonÄ pasižiÅ«rėti. Balkonas yra į rytų pusę. Išėjęs į balkonÄ pamatė, kad ant pievos, prie pat namo, kuriame gyvena, beveik statmenai jo balkono, stovi grupelė jaunuolių, iÅ¡ kurių buvo, kiek pamena, trys vaikinai ir, kiek pamena, daugiau nei trys merginos. Negalėjo jų atpažinti, kadangi ta vieta nebuvo apÅ¡viesta, apÅ¡viesta buvo tik treniruoklių aikÅ¡telė, kuri buvo maždaug už 15 metrų. Girdėjo, kaip merginos Å¡aukė, kad baigtų, kad nelįstų, Å¡aukė, kad jis atėjo nekviestas, kad visÄ vakarÄ prie jo lindo.

Suprato, kad merginos Å¡aukė ant kažkokio vaikino. IÅ¡girdo kelis duslius garsus, suprato, kad buvo suduoti smÅ«giai, bet nematė kas ir kam sudavė. Netrukus vienas jaunuolis, kuris buvo vidutinio kÅ«no sudėjimo, apie 170 cm Å«gio, nors gali dėl Å«gio ir suklysti, nuėjo nuo visų jaunuolių prie treniruoklių aikÅ¡telės, sakydamas, kad jam užteks, kad jis nebesikiÅ¡, kad iÅ¡eina. Matė, kad likusios merginos ir vaikinai tarpusavyje stumdėsi, tačiau nesuprato, kas, kÄ ir kaip stumdė, nes visi buvo vienoje vietoje.

Kai jaunuolis nuėjo iki treniruoklių aikÅ¡telės, iÅ¡kart apsigręžė ir ėjo atgal prie jaunuolių. Jo aprangos neįsidėmėjo, todėl negali apibÅ«dinti. Jaunuoliui einant prie kitų jaunuolių bÅ«rio, iÅ¡girdo kaip viena iÅ¡ mergina suÅ¡uko: „b..t padÅ«rė“. Tuo metu iÅ¡ bÅ«rio jaunuolių vienas vaikinas ir visos buvusios merginos nubėgo link (duomenys neskelbtini) g. namo ir pasuko už jo namo kampo, todėl nebematė, kur toliau nubėgo. Bėgdamos merginos Å¡aukė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ , kad matosi kraujas, suprato, kad kažkas iÅ¡ vaikinų buvo sužalotas paduriant.

Kiti du vaikinai, tai yra, vienas iÅ¡ jaunuolių bÅ«rio ir tas vaikinas, kuris grįžo nuo treniruoklių aikÅ¡telės, nubėgo į rytų pusę apie 20 metrų, tai yra, į (duomenys neskelbtini) arenos pusę ir sustoję vienas prieÅ¡ kitÄ kažkÄ tyliai kalbėjo. Jis negirdėjo apie kÄ . Pakalbėję apie dvi minutes nuėjo į (duomenys neskelbtini) arenos pusę. Tas vaikinas, kuris nuėjo į (duomenys neskelbtini) arenos pusę, su grįžusiu nuo treniruoklių aikÅ¡telės vaikinu, buvo panaÅ¡aus sudėjimo ir Å«gio, kaip ir su juo nuėjęs vaikinas.

Daugiau apibÅ«dinti vaikinų negali. Jaunuolių tarpe nematė nei vieno baltais ar Å¡viesiais rÅ«bais. Maždaug po 15 min. pro rytinį buto langÄ pamatė, kad atvyko policijos automobilis. Išėjo į laukÄ ir pareigÅ«nams pasakė, kad matė konfliktuojančius jaunuolius. Mano, kad vaikinas, kuris nubėgo su merginomis po konflikto, ir buvo sužalotas, nors nematė, kad jis sunkiai bėgtų, ar bÅ«tų laikęs ranka už pilvo ar už kitos kÅ«no vietos. Tas vaikinas, kuris nubėgo kartu su vaikinu, grįžusiu nuo treniruoklių aikÅ¡telės, mano, ir sužalojo tÄ vaikinÄ , kurį matė nubėgant su merginomis.

Tas vaikinas, kuris buvo nuėjęs prie treniruoklių aikÅ¡telės, mano, kad nematė kaip buvo sužalotas jaunuolis, nes tai įvyko jam grįžtant nuo treniruoklių aikÅ¡telės link jaunuolių. Neatpažintų nei vieno iÅ¡ tų vaikinų ar merginų. Nematė kaip, kas ir kÄ sužaloto, tik mano, kad vienas vaikinas sužalojo kitÄ vaikinÄ (1 t., b. l. 146-149). IÅ¡ liudytojos E. L. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog yra A. K. mama. 2022 m. kovo mėnesį, tikslios dienos tikrai neatsimena, bet atsimena tai, kad tÄ vakarÄ bute, kuriame nuomojasi, adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, vakare, buvo jau sutemę, buvo su dukra namie, kai pas dukrÄ atėjo Å¡ios draugai – K.

K., V. V., K. B. ir A. B.. Dukra su savo draugais nuėjo į savo kambarį, o ji buvo kitame kambaryje. KÄ jie ten veikė, nėjo žiÅ«rėti, girdėjosi, kad jie tiesiog bendrauja. Tada iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ dukters kambaryje, kažkas tarpusavyje pykosi. Pasikvietė dukrÄ pas save ir pasakė, kad jie ramintųsi arba iÅ¡eitų lauk. Tada visi, ir jos dukra, išėjo į kiemÄ . Kas vyko kieme, ji nematė. Maždaug už pusvalandžio verkdama grįžo A. K. ir paprašė duoti tualetinio popieriaus, nes padÅ«rė K.

K.. Dukra sakė, kad peiliu dÅ«rė A. B.. A. K. jau norėjo eiti per duris į laukÄ , kai tarpduryje V. V. su K. B. atvedė K. K.. Matė, kad K. K. džemperis buvo kruvinas, o jo striukė Å¡lapia. Matė, kad K. K. deÅ¡inys Å¡onas yra kruvinas ir jis laikė užspaudęs tÄ Å¡onÄ savo rankomis. K. K. trÅ«ko oro, jis prašė vandens. K. K. paguldė ant lovos ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Pats K. K. nieko neaiÅ¡kino, tik sakė, kad skauda. PrieÅ¡ atvykstant medikams atėjo K. K. brolis, tačiau K.

K. jam nieko neaiÅ¡kino. Atvyko greitoji pagalba, suteikė K. K. pirmÄ jÄ bÅ«tinÄ pagalbÄ ir iÅ¡vežė į ligoninę. V. V. su K. B., atvedę K. K. į butÄ , iÅ¡ karto išėjo namo (1 t., b. l. 176-177). IÅ¡ nepilnametės liudytojos K. B. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog buvo susitarę Å¡vęsti A. K. sesers gimtadienį. Ji, A. K. ir V. V. nuvyko į gimtadienį, po to susitiko su A. B., F. S. ir K. K.. Nuėjo pas A. K. į namus. Pati išėjo į kitÄ kambarį, sėdėjo su telefonu, kai iÅ¡girdo, kad kažkas rėkia.

Nuėjo pažiÅ«rėti. Kiti gėrė alkoholį, buvo neblaivÅ«s. F. S. jÄ pavadino „k....a“. A. B. ėmė jÄ ginti, sakė negalima taip vadinti, užsipuolė F. S., o K. K. gynė F. S.. A. B. susimušė su jais, pradėjo voliotis ant žemės. A. K. mama pasakė „eikit aiÅ¡kintis į kiemÄ â€œ ir jie išėjo. Visi kiti, t. y. A. B., A. K., F. S. ir V. V. išėjo į kiemÄ , o ji liko namuose. Praėjus 15-20 minučių nuo išėjimo jai paskambino A. K. ir papasakojo, kad K.

K. pabedė. BÅ«dama namuose girdėjo, kaip minėti asmenys rėkavo, keikėsi, suprato, kad kažkas sakė „jÅ«s nesikiÅ¡kit“. Kai išėjo į kiemÄ , K. K. buvo prie medžio, kraujavo. Pakėlė jį ir su A. K. nuvedė į A. K. kambarį, paguldė, tada atvažiavo greitoji ir policija. A. K. papasakojo, kas įvyko kieme. Sakė, kad jie susikivirčijo. Sakė, kad K. K. „štyru“, t. y. peiliu, sužalojo A. B., kuris yra neprognozuojamas, gali bet kÄ padaryti, kiekvienÄ dienÄ su peiliu, o girtas bÅ«na agresyvus.

K. K. buvo sužaloti pilvas ir ranka. Visi sakė, kurie buvo kieme, kad arba A. B. pats turėjo peilį, arba peilį padavė jam jo mergina, kuri taip pat yra neprognozuojama. A. B., jau bÅ«damas kambaryje, prie savęs turėjo peilį. Sakė jam peilį pasidėti. Tada A. B. peilį įsidėjo į kiÅ¡enę. Peilis buvo juodas, sulankstomas, metalinis. Prie peilio nebuvo prisegto pakabuko. Kažkas sakė, kad U. Å . tÄ vakarÄ buvo kieme, sakė, kad ji galėjo paduoti peilį A. B.. K. K. gulėjo ligoninėje (2 t., b. l. 51-54).

IÅ¡ nepilnamečio liudytojo V. J. V. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ pradžių susirinko pas A. K.. Buvo septyniese: jis, A. K., K. B., F. S., A. B., A. K. brolis, bet su jais jo nebuvo. IÅ¡ pradžių žaidė telefonais, po to iÅ¡gėrė alkoholio. Gerdami tiesiog kalbėjosi, klausėsi muzikos. Pats gėrė alkoholį, iÅ¡gėrė vienÄ stiklinę degtinės. K. K. taip pat kažkiek gėrė, bet tiksliai kiek, nežino. A. B. vartojo alkoholį, o kai iÅ¡gėrė, pasidarė agresyvesnis, veidas pasikeitė, tapo piktas.

Prasidėjo muÅ¡tynės, konfliktai. Nežino, dėl ko įvyko muÅ¡tynės. K. po dviejų savaičių pasakė, kad jÄ kažkas kažkaip pavadino ir vaikinai susimušė. Nesuprato, nei kas pavadino, nei dėl ko. IÅ¡ pradžių K. K. susimušė su F. S., po to jie susitaikė, paskui K. K. susimušė su A. B.. Po to visi jau norėjo eiti namo ir kieme susimušė K. K. su A. B.. Kieme muÅ¡tynes pirmas pradėjo A. B., kuris pastÅ«mė K. K. ir trenkė kumščiu į petį, paskui F. S. pradėjo lysti prie jų, bet jis (V.

J. V.) F. S. atitraukė. K. K. nuėjo prie krūmų ir muštynės vyko toliau. Iš pradžių A. B. pradėjo stumdyti K. K., jie ėjo toliau muštis prie krūmų, prie balkonų už namo, kur nėra apšvietimo, prie pagrindinio takelio buvo tik viena lempa. Tada atėjo A. B. mergina. Kai atėjo A. B. draugė, muštynės nebuvo pasibaigusios, A. B. tiesiog atsistojo, kalbėjo su savo mergina, tuo tarpu K. K. nieko nedarė. Pakalbėjęs A. B. vėl pradėjo šokti ant K. K., kumščiais daužyti.

A. B. mergina pasirodė 10 minučių iki padÅ«rimo. Kaip padÅ«rė K. K. pats nematė. Jiems buvo kilusi versija, kad ji atnešė ir padavė A. B. peilį, nes kai A. B. buvo pas A. K. bute, peilio neturėjo, buvo nusivilkęs treningÄ , viskÄ iÅ¡vertė iÅ¡ kiÅ¡enių, nežino ko ieÅ¡kojo, bet peilio nematė. Pats stovėjo prie medžio, kalbėjo su F. S., buvo apie 6-7 metrus nuo K. K. ir A. B.. Dar kieme buvo pas A. B. atėjusi Å¡io mergina. K. B. ir A. K. taip pat buvo kieme, bet jos stovėjo toliau, panaÅ¡iai kaip ir jie 6-7 metrų atstumu nuo muÅ¡tynių vietos, tik kitoje pusėje.

Kai atėjo A. B. draugė, jie dar pasimušė už krÅ«mų ir tada K. K. atėjo iki jo. Pamatė, kad K. K. per marÅ¡kinėlius bėga kraujas. K. K. buvo sužalotas peiliu maždaug į Å¡onÄ . K. K. dar norėjo toliau muÅ¡tis, bet jie vedė jį link A. K. namų, paguldė, atvažiavo greitoji, policija ir jie tiesiog išėjo. Kai K. K. grįžo iÅ¡ ligoninės, sakė, kad nejautė, kai jį padÅ«rė peiliu (2 t., b. l. 58-62). IÅ¡ nepilnametės liudytojos A. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog 2022 m. kovo 12 d. dienÄ Å¡ventė sesers gimtadienį žaidimų kambaryje (duomenys neskelbtini), o po to susirinko pas jÄ namuose.

Susirinko apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys. Atėjo A. B., K. B., K. K., V. V., F. S.. Namuose buvo jos mama E. L. ir sesė A. K.. Brolio namuose nebuvo, jis buvo pas tėtį. Vaikinai turėjo alkoholio ir jį gėrė, o jos negėrė. Pradžioje jie gėrė, klausėsi muzikos, bendravo. Vėliau F. S. pasigėrė ir K. B. pavadino necenzÅ«riniu žodžiu, A. B. gynė K. B.. Tada K. K., gindamas F. S., užsipuolė A. B.. A. B. susipyko su K. K. ir apsistumdė, nugriuvo ant žemės. Tada atėjo mama, pasakė nusiraminti ir, kad vaikinai eitų santykių aiÅ¡kintis į kiemÄ .

Apie 21-21.30 val. išėjo į kiemÄ . Eidami laiptinėje K. K. ir A. B. susipyko. BÅ«dami kieme jie rėkavo ir keikėsi. A. B. ir K. K. pradėjo vienas kitÄ stumdyti. K. K. norėjo eiti pasikalbėti vienas su A. B.. Vaikinai kalbėjosi toliau nuo jų nuėję už namo. A. B. jai pasakė, kad „laikyk tÄ K, ramink jį“, tačiau jai K. K. nuraminti nepavyko. Tarp K. K. ir A. B. vykusias muÅ¡tynes matė gerai. Stovėjo prie pat, už 3 žingsnių nuo jų. Kieme pirmas konfliktuoti pradėjo K.

K., kuris pradėjo A. B. stumdyti, vadinti bailiu, nes Å¡is bijo eiti „vienas prieÅ¡ vienÄ â€œ, A. B. merginÄ U. Å . iÅ¡vadino negražiais žodžiais. A. B. dar labiau užpyko. Tuomet kai K. K. plÅ«do A. B. merginÄ , Å¡i jau buvo Å¡alia. U. Å . atėjo po 10-15 minučių, po to kai A. B. su K. K. apsistumdė. Kai U. Å . atėjo, jie jau buvo aprimę, bet K. K. U. Å . negražiai pavadino ir A. B. susinervino. Vaikinai nuėjo pakalbėti už krÅ«mų, esančių prie namo. Pati buvo maždaug per 6 žingsnius nuo jų, bet paties konflikto gerai nematė.

Tik matė kaip atėjusi U. Å . padavė A. B. peilį. Peilis buvo juodas, vadinamas „štyras“, apie 15 cm ilgio, iÅ¡lankstomas. U. Å . A. B. peilį perdavė, kai jie buvo už krÅ«mų. Už tų krÅ«mų vaikinai vienas kitÄ stumdė, Å¡aukė, U. Å . bandė raminti A. B.. Konfliktas už krÅ«mų vyko apie 7-8 minutes. K. K. padÅ«rė. Pati dÅ«rio nematė. PrieÅ¡ duriant peiliu A. B. K. K. pasakė, „nusiramink, pakalbėkime gražiai“, tačiau K. K. buvo labai agresyvus, susinervinęs. Po konflikto, kai A.

B. su U. Š. išėjo, prie jų priėjo K. K., kuris pakėlė marškinėlius ir visas kraujavo. K. K. kraujas bėgo kairėje pilvo pusėje, šone. K. K. atsigulė ant žolės ir pasakė, kad jam skauda, trūksta oro. K. K. sakė, kad jį padūrė A. B.. Ji paskambino K. B. ir pasakė, kad K. K. subadytas pilvas. Tada jos, paėmusios už rankų, K. K. parsivedė į namus. Mama paskambino greitajai medicininei pagalbai. Ji paskambino K. K. broliui ir mamai. Atvykęs brolis K. K. išvežė į ligoninę.

Atvykę policijos pareigÅ«nai klausinėjo K. K. kaip tai nutiko, kas jį sužalojo. Ji laikė K. K. užspaudusi žaizdÄ , o K. B. padavė K. K. rÅ«bus jo broliui. Namuose, kai vyko konfliktas, iÅ¡ visų trijų agresyviausiai elgėsi F. S., nes jis pradėjo konfliktÄ . Fizinį kontaktÄ , stumdymÄ si pradėjo K. K., kuris pirmas pastÅ«mė A. B. (2 t., b. l. 89-92). IÅ¡ nepilnamečio liudytojo F. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog 2022 metais, tikslios datos, neatsimena, vakare, apie 18 val., Å¡ventė keturiese, t. y. pats, A.

K., K. K., A. B., pas A. K. bute. K. B. pažįsta, neatsimena, ar ji tÄ vakarÄ buvo bute. Visi keturi iÅ¡gėrė alkoholio. Bute visi elgėsi draugiÅ¡kai. Buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, to vakaro įvykių nelabai atsimena. Bute prabuvo apie 2-3 valandas. Paskui visi keturi išėjo į laukÄ . Ä® kiemÄ sugalvojo eiti Å¡iaip, nebebuvo kÄ veikti. A. B. ir K. K. susipyko. Viskas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie buto. Kas ten vyko, matė A. K., dar matė U. Å ., kuri atėjo iÅ¡ savo namų.

U. Å . atėjo prieÅ¡ prasidedant muÅ¡tynėms. U. Å . iÅ¡girdo, kad jie kieme, ir atėjo, nes ten gyvena. Atėjusi stovėjo prie jų. K. K. ant A. B. kažkÄ pasakė ir abu susimušė. Nematė, kuris pirmas pradėjo muÅ¡tynes. Jie tiesiog susimušė. MuÅ¡tynės vyko prie (duomenys neskelbtini) kiemo. Buvo geras apÅ¡vietimas. Matė, kaip mušėsi rankomis. MuÅ¡tynės truko apie 5 minutes. IÅ¡ pradžių susistumdė. K. K. užsipuolė A. B. ir A. B. su peiliu davė K. K.. Paties dÅ«rimo peiliu nematė.

Tada K. K. ir A. B. iÅ¡skirti bandė A. K.. Peilio nematė. Žino, kad K. K. buvo sužalotas su peiliu, nes pats K. K. taip pasakė. Nežino, iÅ¡ kur tas peilis atsirado ir kas jį turėjo. Kai buvo bute, nematė, kad kuris iÅ¡ draugų turėtų peilį. Kai K. K. ir A. B. nustojo muÅ¡tis, pats buvo su A. K. bei K. K. ir nuėjo pas A. K. į butÄ . K. K. į A. K. butÄ parvedė jis ir A. K.. Tada iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir vienas iÅ¡ karto išėjo namo. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, bendravo su jais, tai buvo viename iÅ¡ kiemų.

Pats fiziÅ¡kai tÄ vakarÄ su niekuo nesistumdė, nesimušė. Kai buvo kieme, buvo konfliktas tarp jo ir A. B., jie tiesiog susipyko, tiesiog A. B. jam kažkÄ pasakė, jis nieko nedarė, paskui jie susitaikė. Sukonfliktavo žodžiais, daugiau tÄ vakarÄ su niekuo nekonfliktavo. Bute konfliktų nebuvo (2 t., b. l. 127-131). IÅ¡ nepilnametės liudytojos U. Å . apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog viskas prasidėjo bute, kuriame buvo vartojamas alkoholis ir kažkokie narkotikai.

Pati viso to nematė, nes tame bute nebuvo, o buvo savo namuose. Kas 5 minutes į „Messenger“ programÄ jai skambinėjo A. K., K. B. ir K. K., kurie praneÅ¡inėjo, kas vyko bute. Bendravo vaizdo skambučiu, nes jie jai rodė kas ten vyksta. Pradžioje tie asmenys mušėsi namuose, o po to perėjo į kiemÄ . PrieÅ¡ viskam prasidedant buvo savo namuose ir pro balkonÄ pamatė kas vyksta. IÅ¡girdo savo vardÄ . JÄ kvietė A. K.. Paskui iÅ¡girdo A. B. balsÄ . Apsirengė ir išėjo į kiemÄ . PrieÅ¡ iÅ¡eidama pasižiÅ«rėjo pro langÄ .

A. B. stovėjo ir su visais koliojosi. F. S. su A. B. stumdėsi. Jie buvo prie (duomenys neskelbtini) g. namo, ten yra krÅ«mas, viskas prie jo ir vyko, o po to viskas perėjo po jos balkonu. IÅ¡eidama iÅ¡ namų pasiėmė telefonÄ , pakrovėjÄ , peilį ir dar kažkÄ , greičiausiai tai buvo žiebtuvėlis. Peilį pasiėmė savigynai, savo apsaugai. Peilį pasiėmė ir pagrasinti. PrieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ namų jai pavojaus nebuvo, tačiau jÄ persekioja A. L., V. V. ir kiti jų draugai. Peilis yra paprastas, juodos spalvos, sulenkiamas.

Peilio geležtė atsilenkia paspaudus mygtukÄ ir jÄ dar reikia atlenkti su ranka. Peilis yra jos asmeninis. Jį įsigijo parduotuvėje, gal 2021 m. gruodžio mėnesį. Nuo to laiko visuomet bÅ«dama kieme jį neÅ¡iojosi su savimi. Išėjusi iÅ¡ namų nuėjo už namo į tÄ vietÄ , kur vyko konfliktas. Ä®vykio vietoje buvo pati, A. K., A. L., K. B., K. K., V. V., F. S. ir A. B.. Pradžioje F. S. stumdėsi su A. B.. K. K. norėjo apginti F. S. ir įsitraukė į konfliktÄ . Pradžioje jie A. B. spardė, po to ten daužėsi.

Bandė atitraukti A. B.. Tada A. B. nebegalėjo gintis ir paprašė peilio. A. B. žino, kad ji peilį turi visada. BÅ«dama Å¡oko bÅ«senoje, iÅ¡sitraukusi iÅ¡ kiÅ¡enės automatiÅ¡kai padavė A. B. savo peilį. Peilis kiÅ¡enėje buvo atlenktas. Galvojo, kad A. B. tik pagÄ sdins peiliu. A. B. pasakė „pasitraukite, nes jį pabesiu“. K. K. jÄ (U. Å .) iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Bandė A. B. traukti, bet taip gavosi, kad A. B. dar labiau susinervavo. Jau nueinant K. K. timptelėjo jÄ už kapiÅ¡ono, lyg užlaikė ir taip išėjo, kad A.

B. du kartus dÅ«rė K. K.. Matė dÅ«rius, vienas buvo kažkur prie kepenų, o kitas kažkur ties kairės rankos dilbiu ir deÅ¡ine pilvo puse. K. K. susiėmė save per liemenį, susirietė ir nugriuvo. Pradžioje nematė, ar K. K. bėgo kraujas. Po dÅ«rių F. S. ir V. V. pabėgo. A. L. irgi išėjo į savo namus. Po įvykio ji su A. B. taip pat išėjo iÅ¡ įvykio vietos. Išėjo į parkÄ pasivaikščioti. Kai paėmė peilį, jis kruvinas nebuvo. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, o paskambino A.

L., kad Å¡i kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes nebenorėjo veltis į įvykius. Jei ji nebÅ«tų atsineÅ¡usi peilio, A. B. nebÅ«tų sužalojęs K. K., bet mano, kad K. K. ir F. S. bÅ«tų sužaloję A. B. galbÅ«t su akmeniu ar pagaliu. A. B. vienu metu spardė trise, tai buvo prieÅ¡ jai iÅ¡einant į kiemÄ . Matė, kaip A. B. užkliuvo ir nugriuvo. PrieÅ¡ dÅ«rį K. K. koliojosi ir bandė jÄ atitraukti nuo A. B.. K. K. konfliktavo. F. S. prieÅ¡ dÅ«rį taip pat konfliktavo, prisidėjo prie K.

K.. V. V. tiesiog stovėjo. Prieš dūrį V. V. buvo apie 3-4 metrų atstumu nuo A. B., F. S. – apie 2 metrų atstumu, o K. K. – apie 0,5 metro atstumu. Prieš dūrį peiliu A. B. grėsė pavojus (2 t. b. l. 135-138). Iš nepilnametės liudytojos A. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog nežino, kad K. K. buvo sužalotas. Pavasarį pas sesę buvo atėję draugai, tai K. B., V. V. ir K. K., bet jis retai ateidavo. Kažkur prieš mėnesį ar daugiau pas sesę su išvardintais draugais buvo atėjęs ir A.

B.. Nėra pastebėjusi kažkokių barnių tarp sesės draugų. Jos gimtadienis buvo kovo 10 d. Grįžo namo su močiute, klasioku ir draugu N. A. B., K. K., K. B., V. V. kažkur išėjo. Tuo metu buvo apie 8 valandos vakaro. TÄ dienÄ , kai važiavo namo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), buvo visi. O kai grįžo, sesė su draugais iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir kažkur išėjo, pati su močiute ėjo namo. Daugiau tÄ vakarÄ sesės su draugais nematė. Apie 19 val. jie išėjo į kiemÄ . Kažkur apie valandÄ pabuvo pas jas namuose, kÄ ten veikė, negirdėjo.

Pati buvo savo kambaryje, o sesės draugai buvo A. K. kambaryje, svetainėje. Nematė, kai jie išėjo į kiemÄ , tik girdėjo kaip uždarė duris. Mamos paklausė, kas ten buvo. Mama pasakė, kad išėjo sesės draugai. Nežino, kas vyko sesės draugams išėjus į kiemÄ . Su ja namuose liko klasiokas, draugas, močiutė ir mama. Daugiau nieko nematė, tik buvo grįžusi sesė, pasiėmė kažkokį juodÄ dalykÄ , atrodo, ausines ir viskas. Daugiau tÄ vakarÄ nieko nematė, tik girdėjo, kad buvo atvažiavusi policija ir greitoji.

Dar K. B. grįžo pabÅ«ti su A. K.. K. K. į namus nebuvo grįžęs. A. K. K. sužalojimÄ tÄ vakarÄ nieko nežino (2 t., b. l. 166-170). IÅ¡ 2022 m. kovo 13 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie devynaukščio namo, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., rytinės sienos, kur yra neapÅ¡viesta teritorija, apaugusi žolėmis ir medžiais (1 t., b. l. 22-27). IÅ¡ asmens blaivumo testo matyti, kad A. B. 2022 m. kovo 13 d., 14.27 val., buvo nustatytas 0,76 promilių girtumas (1 t., b. l. 30).

IÅ¡ 2022 m. gegužės 4 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas ir perklausytas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas praneÅ¡imas apie sužalotÄ berniukÄ (1 t., b. l. 44-48). IÅ¡ 2022 m. balandžio 11 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 379/2022 (05) matyti, kad: 1.Durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda su skrandžio ir kepenų sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir iÅ¡plitusiu pilvaplėvės uždegimu, dvi durtinės-pjautinės aklos žaizdos kairiame žaste K.

K. padaryta trijų smūgių aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, pasėkoje, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. kovo 12 d.

2. K. K. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės-pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su kepenų ir skrandžio sužalojimu, jo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta.

3. Sužalojimai K. K. galėjo būti padaryti peiliu, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

4. A. B. veiksmai sukėlė K. K. fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 52-53). IÅ¡ 2022 m. birželio 14 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad tyrimui pateiktas peilis su automatiÅ¡kai atsilenkiančia geležte yra pramoninės gamybos ir priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamų Å¡altųjų ginklų (3 t., b. l. 6-12). Byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, t. y. 2022 m. kovo 12 d., apie 21 val., vieÅ¡ojoje vietoje, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) g. namo, įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, tris kartus dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam K.

K. į pilvÄ ir kairę rankÄ ir taip tyčia sunkiai sutrikdė K. K. sveikatÄ bei Å¡iais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti, jog kaltinamasis A. B. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tokio praÅ¡ymo tenkinti nėra jokio pagrindo. BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindu asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Tačiau teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla, jeigu žala daroma abipusio konflikto metu. Esant specifinei konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muÅ¡tynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla, iÅ¡skyrus atvejį, kai viena iÅ¡ pusių muÅ¡tynes nutraukia, o kita puola toliau (LAT 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-719/2022, 23 pastraipa).

Tiek iÅ¡ paties kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, tiek ir iÅ¡ pas ikiteisminio tyrimo teisėjus apklaustų nepilnamečių nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų akivaizdu, jog dar bute įvyko konfliktas tarp kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo K. K., paskui Å¡is konfliktas persikėlė į kiemÄ , kur vyko susistumdymas, o vėliau prie konfliktuojančiųjų atėjus kaltinamojo draugei U. Å . konfliktas dar labiau pagilėjo ir Å¡io konflikto metu, supykęs dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio jo draugės atžvilgiu, kaltinamasis tris kartus dÅ«rė peiliu K.

K. ir taip jį sužalojo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tarp A. B. ir K. K. kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. B. buvo užpultas K. K. ir gindamasis peržengė būtinosios ginties ribas. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. pripažino, kad jo elgesys nebuvo adekvatus esamai situacijai ir, kad jam to konflikto metu tikrai negrėsė joks didelis realus pavojus. Esant tokioms aplinkybėms A.

B. teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekilo. Kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Be to, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo duriamojo – pjaunamojo poveikio „D“ kategorijos neÅ¡aunamÄ jį-Å¡altÄ jį ginklÄ â€“ peilį, pagamintÄ pramoniniu bÅ«du, taip neteisėtai disponavo neÅ¡aunamuoju ginklu iki 2022 m. gegužės 16 d., 12.00 val., kol adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, policijos pareigÅ«nai pas jį ginklÄ rado ir paėmė.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, šiuo atveju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, yra pagrindas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad šių veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan.

Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222/2006).

Teismų praktikoje teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, įžeidė kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo susiję su smurtu arba kitokiais pavojingais veiksmais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 315). Teismai paprastai nustato Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ dalies paskatina kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad panaudoti peilį nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamÄ jį A. B. paskatino paties K. K. netinkamas elgesys, kai dar nesibaigus tarpusavio konfliktui ir susistumdymams K. K. A. B. merginÄ U. Å . iÅ¡vadino negražiais žodžiais ir timptelėjo jai už plaukų ar kapiÅ¡ono. Netikėti viso proceso metu iÅ¡ esmės nuosekliais, kuriuos patvirtino dalis liudytojų, kaltinamojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Taigi akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nukentėjusysis K. K. sÄ moningai įžeidė kaltinamojo A.

B. draugę jau esant ir taip įtemptai situacijai ir šis nukentėjusiojo rizikingas elgesys išprovokavo neteisėtus kaltinamojo veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo rizikingas elgesys pripažintinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, sunkina tai, kad veikas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, nėra.

Civilinė ieÅ¡kovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 6311,88 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo K. K. gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 63-66). PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pagrindžia pridėti raÅ¡ytiniai duomenys. Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, priteisiant jį iÅ¡ kaltinamojo A. B., o jam neturint turto ir pajamų, priteisiant subsidiariai iÅ¡ A.

B. atstovo pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) namų, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nepilnametis nukentėjusysis K. K. pareiÅ¡kė 190 Eur dydžio civiliniam ieÅ¡kiniui už įvykio metu sugadintus drabužius atlyginti ir 4000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (4 t., b. l. 170-171, 172). Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Å io principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019).

Pažymėtina, kad siekdamas, jog nustatytas turtinės žalos dydis nevirÅ¡ytų faktiÅ¡kai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) reiÅ¡kiamo reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo bei patirtos turtinės žalos dydžio pagrįstumu. Todėl tokį reikalavimÄ reiÅ¡kiantis asmuo privalo jį pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡ civilinio ieÅ¡kinio turinio matyti, kad nukentėjusysis nurodo, jog A.

B., durdamas peiliu, sugadino 100 Eur vertės striukę, 50 Eur vertės megztinį, 10 Eur vertės marÅ¡kinėlius, 30 Eur vertės treningines kelnes, kurios susikruvino ir dėmių iÅ¡valyti nebepavyko. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo K. K. mama L. L. paaiÅ¡kino, kad sÅ«naus drabužių pirkimo kvitų nėra iÅ¡saugojusi, tačiau drabužiai buvo pirkti neseniai ir ieÅ¡kinyje buvo nurodytos tokios kainos, kiek už tuos drabužius mokėjo. Nors sÅ«naus rÅ«bai buvo grÄ Å¾inti, bet jie yra sugadinti nepataisomai ir neÅ¡ioti nebetinkami, todėl teko pirkti kitus.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais parodymais, kadangi ir iÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų (1 t., 132-143) matyti, kad nukentėjusiojo K. K. drabužiai iÅ¡ tiesų buvo visiÅ¡kai sugadinti, o ieÅ¡kinyje nurodytos drabužių vertės yra protingos. Esant tokioms aplinkybėms civilinio ieÅ¡kinio dalis turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiÅ¡kai iÅ¡ kaltinamojo A. B., o jam neturint turto ir pajamų, priteisiant subsidiariai iÅ¡ A. B. atstovo pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) namų, nukentėjusiojo K.

K. naudai priteisiant 190 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaip minėta, nepilnametis nukentėjusysis K. K. pareiÅ¡kė ir 4000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais bÅ«dais.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl įvykio metu patirto streso bijo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, pradėjo kankinti nemiga, nerimas, pablogėjo sveikata, buvo pažeistos kepenys, pradurtas skrandis, dėl Å¡ių sužalojimų susikaupė kraujas pilvaplėvės ertmėje ir iÅ¡sivystė pilvaplėvės uždegimas, taip pat buvo padarytos dvi durtinės žaizdos rankoje, dėl patirtų sužalojimų ligoninėje gydėsi 10 dienų, buvo operuotas, po narkozės suprastėjo atmintis, lankosi pas psichologÄ .

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ L. L. teisme paaiÅ¡kino, kad po įvykio sÅ«nui buvo darytos dvi operacijos. PirmÄ kartÄ operuojant buvo užsiÅ«tos žaizdos, bet po kelių dienų bÅ«klė labai pablogėjo, tada operavo antrÄ kartÄ ir rado, kad pradurtos kepenys bei skrandis. SÅ«nus ligoninėje praleido 10 dienų, o paskui gydėsi namuose. VirÅ¡kinimas ir dabar sutrikęs, nes skrandyje randas. SÅ«nus gėrė vaistus nuo skausmo. Ilgai juto skausmÄ . Nėjo į mokyklÄ gal savaitę.

Å iuo metu lankosi pas psichologÄ . Å iuos nukentėjusiojo ir jo mamos parodymus patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos duomenys. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Å iuo atveju K. K., patyręs fizinį poveikį, po kurio jam buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikimas, patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo sutrikimus, kurie taip pat turi bÅ«ti vertinami nustatant padarytos neturtinės žalos dydį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis jautė fizinį skausmÄ , nepatogumus, turėjo praleisti pamokas, iki Å¡iol turi virÅ¡kinimo sunkumų, nepilnametis dėl įvykio metu patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų lankosi pas psichologÄ , be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises. Atsižvelgdamas į visas Å¡ias aplinkybes, į teismų praktikÄ bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis yra nepilnametis, niekur nedirba, pajamų neturi, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo A.

B., o jam neturint turto ir pajamų, priteisiant subsidiariai iÅ¡ A. B. atstovo pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) namų, nepilnamečio nukentėjusiojo K. K. naudai priteisti 3700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansÄ tarp padarytų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajam Å¡ių veikų sukeltų padarinių. Nukentėjusiajam K. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės nustatytina jo atstovė pagal įstatymÄ L.

L. (CK 3.185 straipsnis). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis įvykdė tris nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, kita – nesunkių nusikaltimų, o trečia – baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms (BK 11 ir 12 straipsniai). Visos veikos tyčinės, baigtos. Nors A. B. Å¡iuo metu jau yra teistas, tačiau veikų padarymo metu teistas nebuvo (3 t., b. l. 62-78), nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 58-61), veikos padarymo metu gyveno (duomenys neskelbtini) namuose, turi psichologinių problemų (3 t., b. l. 88-89, 97, 101, 112-116, 128, 129), nors duomenų apie lankymÄ si pas psichiatrÄ ir priklausomybės ligų specialistÄ nėra (5 t., b. l. 47, 50).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis veikų padarymo metu buvo neteistas, nebaustas administracine tvarka, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už sunkų nusikaltimÄ skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o už nesunkų nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ â€“ areÅ¡to bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis nusikalto bÅ«damas dar labai jauno amžiaus, bausmių trukmė nustatytina mažesnė nei Å¡ių bausmių nepilnamečiams vidurkis.

Už visas tris nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Kaip matyti iš bylos duomenų, jau po šių veikų padarymo A.

B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas A.

B. laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. kovo 13 d., 14.10 val., iki 2022 m. kovo 15 d., 12.20 val., nuo 2022 m. gegužės 16 d., 12.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 15 d., taip pat bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto bÅ«damas dar labai jauno amžiaus ir nepilnametis, kad jis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, teisiamojo posėdžio metu dėl savo netinkamo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, paaiÅ¡kino, kad ketina keisti savo ankstesnį gyvenimo bÅ«dÄ , į tai, kad nors kaltinamasis ir charakterizuojamas ne itin teigiamai, tačiau, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju A.

B. yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti, skiriant auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 punkte, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam nevykdant teismo jam skirtų auklėjamojo poveikio priemonių, jis bet kada galės bÅ«ti pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamajam Å¡ioje byloje paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d., ir kaltinamasis nedelsiant paleistinas iÅ¡ suėmimo.

Daiktai – peilis su automatiÅ¡kai atsilenkiančia geležte, perduotas saugoti į ginklų saugyklÄ (3 t., b. l. 13-15; kvitas BBB Nr. 50-00344), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas; popierinis paketas su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ (4 t., b. l. 106-108; kvitas BBB Nr. 0010315), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajam K.

K., iÅ¡laidų bendros 564,93 Eur sumos pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir priteisimo. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos ir kaltinamojo A. B., o jam neturint turto ir pajamų, priteistinos subsidiariai iÅ¡ A. B. atstovo pagal įstatymÄ Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

A. B. pripažinti kaltu pagal: - BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams; - BK 284 straipsnį ir paskirti jam 17 (septyniolikos) parų areÅ¡tÄ ; - BK 258 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 15 (penkiolikos) parų areÅ¡tÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A. B. skirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, A. B. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę bausmių apėmimo bÅ«du subendrinti su 2022 m. birželio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. B. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , A. B. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. kovo 13 d., 14.10 val., iki 2022 m. kovo 15 d., 12.20 val., nuo 2022 m. gegužės 16 d., 12.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 15 d., taip pat bausmės laikÄ , atliktÄ pagal 2022 m. birželio 1 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ . Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, A. B. skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, taip pat bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinės ieÅ¡kovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. B., o jam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iÅ¡ A. B. atstovo pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) namų, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 6311,88 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus vienuolika eurų 88 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo K. K. civilinį ieÅ¡kinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. B., o jam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iÅ¡ A. B. atstovo pagal įstatymÄ Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų, K. K. naudai priteisti 190 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo K. K. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. B., o jam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iÅ¡ A.

B. atstovo pagal įstatymÄ Algimanto Bandzos socialinių paslaugų namų, K. K. naudai priteisti 3700 Eur (tris tÅ«kstančius septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nukentėjusiajam K. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki K. K. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymÄ L. L.. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d., ir A. B. iÅ¡ suėmimo paleisti nedelsiant.

Daiktus – peilį su automatiÅ¡kai atsilenkiančia geležte, perduotÄ saugoti į ginklų saugyklÄ (kvitas BBB Nr. 50-00344), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti; popierinį paketÄ su seilių lyginamaisiais pavyzdžiais, perduotÄ saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpÄ (kvitas BBB Nr. 0010315), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. IÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ A. B., o jam neturint turto ir pajamų, subsidiariai iÅ¡ A. B. atstovo pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) namų, 564,93 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 93 ct) proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajam K.

K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė