Legislator Case Law & Legislation
95cb09e3-e12c-4771-8242-e53b2653f263 AI generated

95cb09e3-e12c-4771-8242-e53b2653f263 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 95cb09e3-e12c-4771-8242-e53b2653f263
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009

Legislator headnote

AI generated

95cb09e3-e12c-4771-8242-e53b2653f263 · Lietuvos apeliacinis teismas: m. lapkričio 23 d. sprendimo kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-1503-622/2009 patenkintas ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinys atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-533/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 42.10. (S) Â

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovui V. J.,

ieškovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso

tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009

m. lapkričio 23 d. sprendimo kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-1503-622/2009 patenkintas ieškovo V. J. ieškinys atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. 123 600 Lt skolÄ , 24 040,60 Lt palÅ«kanas už termino atsiskaityti praleidimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Å¡alių sudarytÄ UAB ,,Alovė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, neatsiskaitė už jam parduotas akcijas ir liko skolingas 123 600 Lt. Už termino atsiskaityti praleidimÄ atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatytas procesines palÅ«kanas.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad 2004 m. spalio 15 d. Å¡alys sudarė sutartį dėl 504 vnt. UAB ,,Alovė“ akcijų pirkimo-pardavimo už 860 000 Lt, 2005 m. vasario 20 d. ieÅ¡kovas atsakovui pardavė dar 64 vnt. UAB ,,Alovė“ akcijų už 3 200 Lt. Pagal Å¡ias sutartis atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2005 m. birželio 20 d. Teismas, remdamasis kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-18-47/2008) nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo tik dalį sutartos sumos, t. y. 739 600 Lt, atsakovas įrodymų patvirtinančių likusios dalies sumokėjimÄ nepateikė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti skolÄ ir palÅ«kanas yra pagrįstas. Teismas atmetė atsakovo argumentÄ susijusį su ieÅ¡kovo įsipareigojimais UAB ,,Alovė“ akcininkams ir nurodė, kad Å¡ios aplinkybės nagrinėjamai bylai reikÅ¡mės neturi.

Atsakovas J. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės. IeÅ¡kovas, bÅ«damas UAB ,,Alovė“ direktoriumi ir vienu iÅ¡ akcininkų, pardavė ne tik savo turėtas bendrovės akcijas, bet ir, kaip jis teigė, veikdamas kitų akcininkų vardu, pardavė kitiems akcininkams priklausančias akcijas. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis kitus akcininkus, tam kad bÅ«tų galima nustatyti ieÅ¡kovo atsiskaitymo su jais faktÄ . Byloje priimtas sprendimas galėjo turėti įtakos ir pačiai bendrovei, todėl UAB ,,Alovė“ taip pat turėjo bÅ«ti įtraukta trečiuoju asmeniu. Teismas nei atsakovui, nei jo atstovui nepranešė, kad 2009 m. lapkričio 9 d. vyks ne parengiamasis posėdis, o bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės. Atsakovas neteko galimybės teikti teismui papildomus įrodymus, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis.

IeÅ¡kovas V. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo praÅ¡ymai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo nemotyvuoti, teismas juos atmetė pagrįstai. Atsakovas naudojosi teisininko profesionalo – advokato paslaugomis, kuris dalyvavo teismo posėdžiuose, turėjo pareigÄ domėtis bylos eiga, todėl argumentai susiję su netinkamu informavimu yra nepagrįsti. Byla iÅ¡nagrinėta dalyvaujant atsakovo advokatui, nagrinėjimo metu jokie motyvuoti praÅ¡ymai nebuvo pareikÅ¡ti, taip pat nebuvo keliamas klausimas dėl netinkamo informavimo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. spalio 15 d. šalys V. J. (pardavėjas) ir J. M. (pirkėjas) sudarė sutartį dėl 504 vnt. UAB ,,Alovė“ akcijų pirkimo-pardavimo už 860 000 Lt, 2005 m. vasario 20 d. ieškovas atsakovui pardavė dar 64 vnt. UAB ,,Alovė“ akcijų už 3 200 Lt. Pagal šių sutarčių

2 straipsnio 2 punktÄ atsakovas turėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu iki 2005 m. birželio 20 d.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino. Nustatė, kad atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo tik dalį sutartos sumos, t. y. 739 600 Lt, atsakovas įrodymų patvirtinančių likusios dalies sumokėjimÄ nepateikė, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti skolÄ ir palÅ«kanas yra pagrįstas.

Apeliacinį skundÄ atsakovas J. M. grindžia aplinkybėmis, jog ginčo sutartimis ieÅ¡kovas pardavė ne tik savo bet ir kitiems įmonės akcininkams priklausančias akcijas. Apelianto teigimu, teismas privalėjo į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti ir kitus įmonės akcininkus, tam, kad bÅ«tų galima nustatyti ar pardavęs kitiems asmenims priklausančias akcijas ieÅ¡kovas su jais atsiskaitė.

Sutarties laisvės principas detalizuojamas CK 6.156 straipsnyje. Å is principas gali bÅ«ti apibrėžiamas kaip civilinių teisinių santykių subjektų apsisprendimas sudaryti sutartį su kuo nori ir kada nori bei savarankiÅ¡kai nustatyti sutarties turinį. Laisvė sudaryti sutartį reiÅ¡kia, kad negalima asmens priversti sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ (CK 6.156 str. 2 d.). Laisvė nustatyti sutarties turinį reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti bet kokias tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1, 4 d.).

Nagrinėjamu atveju, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudarė V. J. (pardavėjas) ir J. M. (pirkėjas). Sutarčių 1 straipsnio 2 punktu pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui, o pirkėjas nupirkti iÅ¡ pardavėjo sutartyse nurodytÄ akcijų kiekį už sutartÄ kainÄ . Pardavėjas garantavo pirkėjui, kad turi neapribotÄ teisę, įgaliojimus ir kompetencijÄ pasiraÅ¡yti Å¡iÄ sutartį, bei vykdyti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta dėl bendrų sutarčių aiÅ¡kinimo principų, t. y.

kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne

vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kaip minėta, šalys susitarė, jog už ieškovo parduodamas akcijas pirkėjas sumoka iki 2005 m. birželio 20 d. Apelianto skundo argumentas dėl ieškovo atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis negali turėti įtakos ieškovo ir atsakovo sudarytose ginčo sutartyse

nustatytų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui. Ginčo sutarčių 2 straipsnio 3 dalis numatė, kad mokėjimas pagal sutartį

laikomas tinkamai įvykdytu nuo atsiskaitymo už visas 950 vnt. bendrovės akcijas su visais akcininkų grupės nariais. Å is sutarties punktas nustatė įvykiu apibrėžtÄ pirkėjo (atsakovo) tinkamo atsiskaitymo su pardavėju (ieÅ¡kovu) terminÄ . Sutartyse nėra jokių sÄ lygų dėl galimų ieÅ¡kovo įsipareigojimų kitiems asmenimis (įmonės akcininkams). Todėl atsakovo aiÅ¡kinimas, jog ieÅ¡kovas galimai netinkamai atsiskaitė su kitais įmonės akcininkais, ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo nepaneigia, nes nėra įrodymų, patvirtinančių tokiÄ ieÅ¡kovo pareigÄ ir jos įtakÄ atsakovo prievolei sumokėti už nupirktas akcijas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog į bylÄ trečiaisiais asmenimis turėjo bÅ«ti įtraukti UAB ,,Alovė“ akcininkai. Trečiaisiais asmenimis nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų gali bÅ«ti asmenys, kurie nors ir neturi savarankiÅ¡ko reikalavimo, tačiau priimtas teismo sprendimas gali turėti jų teisėms ir pareigoms, susijusioms su viena iÅ¡ Å¡alių. Apeliantas nenurodė, kokiu bÅ«du teismo sprendimas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti skolÄ aukščiau minėtų sutarčių, sudarytu su atsakovu, pagrindu, gali turėti įtakos kitų akcininkų teisėms ir pareigoms. Kaip minėta, sutartinės atsakovo prievolės nėra susijusios su kitų UAB ,,Alovė“ akcininkų teisėmis ar pareigomis.

Apeliantas teigia, kad priimtas teismo sprendimas galėjo turėti įtakos ir pačiai bendrovei ,,Alovė“, todėl ji taip pat turėjo bÅ«ti įtraukta trečiuoju asmeniu. Å io teiginio apeliantas nepagrindžia (CPK 178 str.), o aukščiau iÅ¡dėstytas ginčo sutarčių vertinimas nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti šį praÅ¡ymÄ . Å alių sutarties dalykas - UAB ,,Alovė“ akcijos yra apmokėtos, todėl kainos už jų pardavimÄ sumokėjimas įtakoja Å¡alių, bet ne pačios bendrovės teises ir pareigas. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas nupirktas akcijas jau yra perpardavęs kitam asmeniui. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymo bendrovės interesams įtakos neturėjo.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 123 600 Lt skolÄ bei palÅ«kanas. V. J. ieÅ¡kinyje nurodė, kad pagal ginčo sutartis atsakovas turėjo sumokėti iÅ¡ viso 863 200 Lt, tačiau už akcijas sumokėjo tik 325 000 Lt (b. l. 3). IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje tarp tų pačių Å¡alių (c. v. Nr. 2-588-47/2007) atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, jog ieÅ¡kovui pagal ginčo sutartis už akcijas sumokėjo 739 600 Lt. Tai, ieÅ¡kovo nuomone, reiÅ¡kia, kad atsakovas pripažįsta, jog yra skolingas ieÅ¡kovui likusiÄ akcijų kainÄ , t. y. 123 600 Lt (863 200-739 600). Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę vertino tinkamai.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Kiekvienoje byloje bÅ«tina nustatyti, kÄ Å¡alys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui praÅ¡ant priteisti nesumokėtÄ kainÄ už atsakovui parduotas akcijas, o atsakovui teigiant, kad tokios pareigos jis neturi, apeliantui teko pareiga įrodyti, jog jis pagal ginčo sutartis su ieÅ¡kovu atsiskaitė tinkamai, t. y. sumokėjo sutartyse numatytÄ kainÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas įrodymų pagrindžiančių atsiskaitymo faktÄ nepateikė. Tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . IÅ¡ prijungtoje byloje Nr. 2-18-47/2008 (Nr. 2-588-47/2007) esančių procesinių dokumentų matyti, kad atsakovas J. M. pripažino, jog ieÅ¡kovas V. J. pagal nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas akcijų pardavimo sutartis gavo 739 600 Lt sumÄ . IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas likusiai daliai

123 600 Lt (863 200-739 600), kurios sumokėjimo fakto ieÅ¡kovui atsakovas neįrodė. Teisę suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , keliamus reikalavimus, jų dydį priklauso pačiam ieÅ¡kovui, todėl V. J. teisė reikalauti bÅ«tent 123 600 Lt sumos nekvestionuojama ir teisės normoms neprieÅ¡tarauja.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie 2009 m. lapkričio 9 d. įvykusį bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje. Tačiau iÅ¡ byloje esančio 2009 m. lapkričio 9 d. protokolo matyti, kad Å¡iame posėdyje dalyvavo atsakovo atstovas advokatas A. Skuolevičius. Posėdžio metu atsakovo atstovas pretenzijų dėl netinkamo informavimo ir neturėjimo galimybės tinkamai pasiruoÅ¡ti bylai nereiÅ¡kė. Advokatas kėlė klausimÄ dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ , praÅ¡ymas buvo atmestas, o atsakovo argumentai dėl Å¡io procesinio veiksmo iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde ir Å¡ioje nutartyje apsvarstyti. Kitokių priežasčių, galinčių kliudyti nagrinėti iÅ¡ esmės 2009 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas nenurodė. Taip pat nebuvo pateikta jokių praÅ¡ymų dėl papildomų įrodymų prijungimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos iÅ¡nagrinėjimas 2009 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje sutrukdė atsakovui pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Tačiau tokį procesinį ketinimÄ atsakovas buvo iÅ¡dėstęs jau 2009 m. gegužės 20 d atsiliepime. Iki lapkričio 9 d. buvo pakankamas laikas paruoÅ¡ti ir pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , tačiau tai padaryta nebuvo, be to, apeliaciniame skunde nenurodomi kokio pobÅ«džio reikalavimai prieÅ¡ieÅ¡kinyje turėjo bÅ«ti keliami. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentas dėl netinkamo informavimo apie posėdį atmetamas.

 IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                    Â

                                                                                             Danutė

Milašienė

                                                                                                         Egidijus Žironas