95c8f2e7-7d10-48e2-bb12-0f89153f10e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated             AdministracinÄ byla Nr. I-284-426/2018                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2017-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 112.9; 2.2.3; 12.8; 12.9; 12.13.1; 12.13.3; 12.19; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja RÅ«ta MiliuvienÄ,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui M.
Legislator headnote
AI generated95c8f2e7-7d10-48e2-bb12-0f89153f10e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Akcentuoja, kad BendrovÄ, nustatydama turto atkuriamÄ jÄ (statybų) vertÄ, taikÄ tik sustambinto statybos skaiÄiuojamosios kainos apskaiÄiavimo metodÄ , nedetalizavo naudotinų medžiagų kainos, kiekių, neiÅ¡skyrÄ darbų vertÄs. Taigi, ir pareiÅ¡kÄjas negali pasisakyti dÄl namo kainos sudÄtinių dalių, taip apribojo teisÄ Ä¯ interesų gynybÄ kompetentingose institucijose.PareiÅ¡kÄjas tvirtina, kad jau pirminio mokestinio patikrinimo metu BendrovÄs atliktÄ turto vertinimÄ laikÄ niekiniu, nustatant turto vertÄ.
Full text
             AdministracinÄ byla Nr. I-284-426/2018                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2017-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 112.9; 2.2.3; 12.8; 12.9; 12.13.1; 12.13.3; 12.19; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužÄs 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja RÅ«ta MiliuvienÄ,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui M.
V. ir jo atstovei D. V., atsakovÄs atstovui Renaldui Mundeikiui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo M. V. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, treÄiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai dÄl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas M. V. skunde teismo praÅ¡o: panaikinti Vilniaus apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â Vilniaus AVMI, teritorinis mokesÄių administratorius) 2016 m. liepos 20 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-461 âDÄl patikrinimo akto tvirtinimoâ;
2) panaikinti ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â Inspekcija) 2016 m. spalio 6 d. sprendimÄ Nr. 68-290 âDÄl M. V. 2016-08-08 skundoâ 3) įpareigoti atlikti pakartotines mokestines kontrolÄs procedÅ«ras, atitinkanÄias teisingumo ir protingumo kriterijus.PareiÅ¡kÄjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad Vilniaus AVMI, vykdydama Inspekcijos 2015 m. rugpjÅ«Äio 25 d. sprendimÄ Nr. 68-146, atliko pareiÅ¡kÄjo gautų pajamų deklaravimo, mokesÄių apskaiÄiavimo ir sumokÄjimo teisingumo pakartotinį mokestinį patikrinimÄ .
Vietos mokesÄių administratorius 2016 m. gegužÄs 26 d. suraÅ¡Ä patikrinimo aktÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. (4.65)-FR0680-386 (toliau â Patikrinimo aktas), patikrinÄs pareiÅ¡kÄjo gyventojų pajamų mokestį (toliau â ir GPM) 2008 m. sausio 1 d. â 2012 m. gruodžio 31 d. ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau â ir PSDÄ®) mokÄjimÄ 2009 m. sausio 1 d. â 2009 m. gruodžio 31 d. MinÄtas aktas buvo patvirtintas. Pasak pareiÅ¡kÄjo, Inspekcijos sprendimas, priimtas neatsižvelgus į jo pateiktas raÅ¡ytines pastabas, jo argumentus atmestus kaip gynybinÄ pozicijÄ .
Papildomai apskaiÄiuota mokÄtina               13 893,38 Eur suma grindžiama netinkamais, neteisÄtais, neobjektyviais įrodymais, klaidingais ir neindividualiais skaiÄiavimais bei nepagrįstais duomenimis. Pažymi, kad Patikrinimo akte buvo nurodyta tikrovÄs neatitinkanti informacija, remiamasi prielaidomis ir nepagrįstai taikomi netinkami bei tendencingi mokesÄių apskaiÄiavimo metodai. Teigia, kad mokesÄių administratorius įrodinÄjimo naÅ¡tÄ perkÄlÄ mokesÄių mokÄtojui ir taip pažeidÄ Lietuvos Respublikos mokesÄių administravimo įstatymo (toliau â ir MAÄ®) 67 straipsnio         1 dalies reikalavimÄ .
Mokestinio patikrinimo metu mokesÄių administratorius pareiÅ¡kÄjo pateiktus įrodymus tendencingai vertino kaip gynybinÄ pozicijÄ , nevertino jų turinio, pažeisdamas turinio virÅ¡enybÄs prieÅ¡ formÄ principÄ .Nesutinka su mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas ir iÅ¡laidas gali patvirtinti tik pareiÅ¡kÄjo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. PareiÅ¡kÄjo teigimu, tai nÄra vienintelis galimas pajamų įrodymo Å¡altinis. Be to, mokesÄių administratorius, nustatydamas pareiÅ¡kÄjo vartojimo iÅ¡laidas, nepagrįstai rÄmÄsi statistine (apibendrinta) informacija apie vidutines gyventojų vartojimo iÅ¡laidas, kadangi jos neatitinka faktinių mokesÄio mokÄtojo pajamų ir iÅ¡laidų.
MokesÄių administratorius apskaiÄiavo ne faktines, o galimas statistines iÅ¡laidas. PareiÅ¡kÄjo teigimu, jo artimieji turi Å«kį, todÄl vartojimo iÅ¡laidos dar 40 procentų yra mažesnÄs. Nebuvo vertinos individualios mokesÄio mokÄtojo gyvenimo aplinkybÄs ir iÅ¡kraipoma faktinÄ informacija. Akcentuoja, kad Inspekcijos iÅ¡vada, jog A. R. nepaskolino M. V. 49 000 Lt (14 191,38 Eur), nepagrįsta, kadangi įrodymai: raÅ¡ytinis sandoris ir sandorio Å¡alių raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, faktinis piniginių lÄšų panaudojimas, įrodo prieÅ¡ingai.
Vertindamas 2010 m. pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas, mokesÄių administratorius į gautas pajamas neįskaiÄiavo 49 000 Lt (14 191,38 Eur) grynųjų pinigų, kurių nevertino ir į bendrÄ pajamų-iÅ¡laidų balansÄ neįtraukÄ, motyvuodamas tuo, kad pastarasis neturÄjo finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolos. Pasak pareiÅ¡kÄjo, tokios iÅ¡vados grindžiamos prielaidomis. Nesutiko su atsakovÄs iÅ¡vada, kad M. R. neturÄjo finansinių galimybių suteikti jam paskolos. Akcentuoja, kad vien tik abejonÄs dÄl grynųjų pinigų laikymo vietos, nesudaro prielaidų abejoti M.
R. finansinÄmis galimybÄmis. MokesÄių administratorius netikrino visų galimų netiesioginių įrodymų. Pažymi, kad paskolos sutartis nenuginÄyta, ji galioja, o sandorio naudingumÄ pagrindžia faktas, jog pareiÅ¡kÄjas už iÅ¡ A. R. pasiskolintas lÄÅ¡as sukurtame versle įdarbino jo seserį I. R.. Tai buvo viena iÅ¡ paskolos suteikimo susitarimo aplinkybių. Pažymi, kad atsakovÄ nepagrįstai nepripažįsta ir 2012 m. pareiÅ¡kÄjo patirtų paskolos grÄ Å¾inimo iÅ¡laidų (49 000 Lt (14 191,38 Eur)).Teigia, kad mokesÄių administratorius nepateikÄ Ä¯rodymų, jog mokesÄių mokÄtojas neturÄjo grynųjų pinigų likuÄio, pakankamo iÅ¡laidoms pagrįsti, nevertino nurodytų pajamų Å¡altinių ir gautų lÄšų dydžio bei realumo.
Pakartotinio patikrinimo metu nebuvo atlikta įrodymais pagrįsta pajamų ir iÅ¡laidų analizÄ už 2001â2007 m. PareiÅ¡kÄjo teigimu, asmuo gali gauti pajamų ne tik bankinių pavedimų forma ir gali turÄti santaupų ne tik banko sÄ skaitose. Pasak pareiÅ¡kÄjo, atsakovei buvo pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai apie iki 2003 m. gruodžio 31 d. realiai uždirbtas pajamas, t. y. kad 2001â2003 m. pareiÅ¡kÄjas gavo 99 348,69 Lt (28 773,37 Eur) pajamų. Inspekcija nepagrįstai neįskaito į pajamas iki 2001 m. turÄtų lÄšų, kauptų ankstesniais metais, taip pat dalies faktinių pajamų (sezoninių nedeklaruotinų ir neapmokestinamų pajamų) bei neįskaiÄiuoja turÄtų lÄšų JAV gauto darbo užmokesÄio, nuo kurio buvo mokami mokesÄiai, dalies (kuri naudojama Lietuvoje turtui įsigyti).
AtsakovÄ apskaiÄiavo mokesÄių mokÄtojui neigiamÄ grynųjų piniginių lÄšų likutį                2007 m. sausio 1 d. ir neperkÄlÄ grynųjų piniginių lÄšų iÅ¡ 2006 m. į 2007 m. Inspekcija 2004â2007 m. neįskaito į pajamas dalies faktinių pajamų. Be to, Inspekcija neįskaito į gautas pajamas palÅ«kanų už indÄlį. Taip pat mokesÄių administratorius nepagrįstai taikÄ didesnius bÅ«sto palÅ«kanų dydžius nei oficialiai skelbia Lietuvos bankas.
Skunde nurodo, kad 6 981,36 Eur dydžio mokestinÄ prievolÄ (už 2011 m. ir 2012 m.) grindžiama netinkamais, neteisÄtais, neobjektyviais įrodymais, t. y. mokesÄių administratorius, nustatydamas GPM bazÄ už 2011 m., neteisÄtai rÄmÄsi uždarosios akcinÄs bendrovÄs âVilniaus vystymo kompanijaâ (toliau â BendrovÄ) ir jos darbuotojų â statybų specialistų, neturinÄių reikiamos turto vertintojo kvalifikacijos, nepagrįstu, neteisÄtu ir nekvalifikuotu bei nekompetentingu turto vertÄs nustatymu, o ne juridinÄ galiÄ turinÄiais dokumentais.
Akcentuoja, kad BendrovÄ, nustatydama turto atkuriamÄ jÄ (statybų) vertÄ, taikÄ tik sustambinto statybos skaiÄiuojamosios kainos apskaiÄiavimo metodÄ , nedetalizavo naudotinų medžiagų kainos, kiekių, neiÅ¡skyrÄ darbų vertÄs. Taigi, ir pareiÅ¡kÄjas negali pasisakyti dÄl namo kainos sudÄtinių dalių, taip apribojo teisÄ Ä¯ interesų gynybÄ kompetentingose institucijose.PareiÅ¡kÄjas tvirtina, kad jau pirminio mokestinio patikrinimo metu BendrovÄs atliktÄ turto vertinimÄ laikÄ niekiniu, nustatant turto vertÄ.
Akcentavo, kad atsakovÄ nesikreipÄ Ä¯ licencijuotÄ turto vertintojÄ , taÄiau pareiÅ¡kÄjo mokestinÄs bazÄs dydį grindžia įrodymų leistinumo kriterijaus neatitinkanÄiais įrodymais, jo pateiktus juridinÄ galiÄ turinÄius dokumentus atmetÄ kaip netinkamus.Atkreipia dÄmesį į tai, kad pareiÅ¡kÄjas pateikÄ J. P. individualios įmonÄs 2014 m. liepos 10 d. parengtÄ gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini) (toliau â Namas) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 141082 (toliau â ir Ataskaita), kuria atsakovÄ turÄjo vadovautis, kadangi minÄta ataskaita yra nenuginÄyta ir galiojanti. PareiÅ¡kÄjo vertinimu, Inspekcijos veiksmai yra akivaizdžiai neigiamai tendencingi, turi bÅ«ti vertinami kaip sÄ moningas (tyÄinis) piktnaudžiavimas ir tiesioginių pareigų neatlikimas/aplaidumas atliekant tiesiogines pareigas.
AtsakovÄ, nepagrįsdama savo sprendimo ir nepasisakydama dÄl trijų rinkos dalyvių siÅ«lomos kainos, mokestinei prievolei nustatyti teisingu laiko pirmÄ jį skaiÄiavimÄ , nors ekspertizÄje nurodyta, kad Å¡io metodo rezultatai gali bÅ«ti naudojami tik kaip orientaciniai, palyginamieji. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teisÄs aktai numato galimybÄ gauti nedeklaruotinų ir neapmokestinamų lÄšų. Akcentuoja, kad mokesÄių administratoriaus Patikrinimo akte daromos iÅ¡vados, jog dalis turto įsigyta iÅ¡ kitų pajamų, kurios nebuvo apmokestintos, neatitinka tikrovÄs, kadangi mokesÄių administratorius nepateikÄ tai pagrindžianÄių įrodymų.Taip pat pažymi, kad mokesÄių administratoriaus sprendimai neatitinka ir Lietuvos respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â VAÄ®) 8 straipsnio individualiam administraciniam sprendimui keliamų teisÄtumo ir pagrįstumo reikalavimų.
PareiÅ¡kÄjas pažymi, kad mokesÄių administratorius pradinio mokestinio patikrinimo metu nepagrįstai stabdÄ mokestinį patikrinimÄ ir vertina kaip mokesÄių administratoriaus akivaizdų piktnaudžiavimÄ procesu ir suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimu. PareiÅ¡kÄjas pabrÄžia, kad atsakovÄ nepagrindÄ pareiÅ¡kÄjui naujai paskaiÄiuotos mokestinÄs prievolÄs dydžio objektyviais ir teisÄtais įrodymais, o atliktos mokestinÄs kontrolÄs procedÅ«ros neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų.
MokestinÄs kontrolÄs procedÅ«ros atliktos pažeidžiant MAÄ® 8 straipsnyje nustatytÄ teisingumo ir visuotinio privalomumo principÄ . Tvirtina, jog patikrinimo metu nebuvo iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos aplinkybÄs bei surinkti ir pateikti įrodymai, taip pat neįvertinti visi mokestinÄs bazÄs dydį lemianÄių duomenų skirtumai (kainų skirtumai) ir taip buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ teisingÄ mokestinÄs prievolÄs nustatymÄ .PareiÅ¡kÄjas ir jo atstovÄ teismo posÄdyje palaikÄ skunde ir jo patikslinime iÅ¡dÄstytas aplinkybes ir praÅ¡Ä skundÄ tenkinti.
PareiÅ¡kÄjo atstovÄ teismo posÄdyje akcentavo atsakovÄs neteisÄtus veiksmus, tendencingÄ ir neobjektyvų mokestinį patikrinimÄ . AtsakovÄ Inspekcija su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad vietos mokesÄių administratorius atlikto patikrinimo metu pareiÅ¡kÄjo 2008â2012 m. GPM bazÄ nustatÄ pagal jo atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikÄs iÅ¡laidų metodÄ ir nustatÄ, kad jo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo gautas pajamas 273 428,66 Lt, t. y. mokesÄių mokÄtojas realiais pajamų Å¡altiniais nepagrindÄ patirtų iÅ¡laidų.
PareiÅ¡kÄjo kitas, iÅ¡ mokesÄių administratoriui nežinomų Å¡altinių gautas pajamas bei nuo Å¡ių pajamų mokÄtinus mokesÄius (GPM ir PSDÄ®) apskaiÄiavo, taikydama MAÄ® 70 straipsnio nuostatas t. y. pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ , naudojant iÅ¡laidų metodÄ , kadangi situacija nagrinÄjamu atveju atitiko Taisyklių 4 punkte nustatytas sÄ lygas. ApskaiÄiuodama pareiÅ¡kÄjo GPM bazÄ, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos Å¡altiniais. Pažymi, kad mokesÄių administratorius, įvertinÄs mokestinio patikrinimo metu pateiktus dokumentus, mokesÄių administratoriaus surinktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kÄjo 2008 m. sausio 1 d. turÄtÄ grynųjų piniginių lÄšų likutį, tikrintu laikotarpiu gautas pajamų sumas grynais pinigais, faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas grynais pinigais, nuimtus iÅ¡ banko sÄ skaitų ir įneÅ¡tus į jas grynuosius pinigus, nustatÄ, jog tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo gautas pajamas 2008 m.
â 36 528,40 Lt, 2009 m. â 8 092 Lt, 2010 m. â 122 619,67 Lt, 2011 m. â 25 448,79 Lt, 2012 m. â 80 739,80 Lt. Pasak atsakovÄs, mokesÄių mokÄtojas gavo kitų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurios pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamos B klasÄs pajamoms (GPMÄ® 22 straipsnio 3 dalis). Pagal GPMÄ® 25 ir 27 straipsnių nuostatas nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavÄs B klasÄs pajamų, privalo pats Å¡ias pajamas deklaruoti, už jas apskaiÄiuoti ir sumokÄti į biudžetÄ mokÄtinÄ GPM.
AtsakovÄ dÄl A. R. suteiktos 49 000 Lt paskolos nurodÄ, kad mokesÄių administratorius, įvertinÄs A. R. ir R. R. 2008â2010 m. laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, nustatÄ, jog A. R. neturÄjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kÄjui paskolos. Akcentavo, kad A. R. pareiÅ¡kÄjui, jo teigimu, suteikÄ beprocentÄ, neterminuotÄ , neužtikrintÄ Ä¯keitimu ar kitomis užtikrinimo priemonÄmis paskolÄ , nors pats kartu su sutuoktine buvo paÄmÄs bÅ«sto kreditÄ ir mokÄjo kredito palÅ«kanas bankui.
Kadangi pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis iÅ¡ A. R. paskolÄ gavo grynaisiais pinigais, taÄiau jos nedeklaravo, įrodinÄjimo naÅ¡ta dÄl paskolos gavimo tenka jam. Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ liudytojų, galinÄių patvirtinti lÄšų perdavimÄ . A. R. pateikÄ prieÅ¡taringÄ informacijÄ , kad pinigai iki paskolos suteikimo dienos buvo saugomi AB SEB banko seife grynais. MokesÄių administratorius pabrÄžia, kad neturi rinkti įrodymų, jog paneigtų įvairias mokesÄių mokÄtojo prielaidomis pagrįstas versijas.
Akcentuoja, kad Kauno apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija mokestinių tyrimų metu, atlikusi A. R. ir jo sutuoktinÄs R. R. pinginių srautų analizÄ, konstatavo, jog paskolos suteikimo dienai Å¡i Å¡eima neturÄjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kÄjui paskolÄ . MokesÄių administratoriau teigimu, pagrįsta iÅ¡vada, kad pinigai pareiÅ¡kÄjui pagal minÄtÄ sutartį perduoti nebuvo. PareiÅ¡kÄjo teiginys, kad mokesÄių administratorius turÄjo kreiptis į teismÄ dÄl minÄto paskolos sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, pasak atsakovÄs, yra nepagrįstas.MokesÄių administratorius, įvertinÄs tai, kad pareiÅ¡kÄjo nurodyta Namo statybos vertÄ (120 000 Lt) yra 2,6 karto mažesnÄ, negu VÄ® Registrų centro duomenų bazÄje nurodyta statybos vertÄ, tai Vilniaus AVMI kreipÄsi į BendrovÄ dÄl Namo ir buitinių nuotekų valymo įrenginio (toliau â Ä®renginys) statybos sÄ naudų (atkuriamosios vertÄs) nustatymo.
MinÄta BendrovÄ nustatÄ, kad Namo statybos sÄ naudų vertÄ 2011 m. gruodžio 31 d. â 493 425 Lt. Kadangi Ä®renginio vertinimas nebuvo atliktas, statybos vertÄ 6 640 Lt vietos mokesÄių administratorius nustatÄ pagal Namo bei Ä®renginio kadastro duomenų bylos priedÄ âKitų statinių įkainojimas (perkainojimas)â. Remiantis uždarosios akcinÄs bendrovÄs âSistelaâ statinių statybos skaiÄiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais pagal statinių statybos skaiÄiuojamÄ jÄ kainÄ , statant gyvenamÄ jį namÄ Å«kio bÅ«du medžiagos ir mechanizmai statybos vertÄje sudaro 62,7 %.
Vilniaus AVMI, atsižvelgusi į pareiÅ¡kÄjo                  2014 m. birželio 17 d. paaiÅ¡kinimÄ , vertino, jog Namo statybos sÄ naudų vertÄ 2011 m. sudarÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 309 377 Lt (493 425 Lt x 62,7 proc.).AtsakovÄ pažymi, kad BendrovÄ nesiverÄia turto arba verslo vertinimo veikla, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ (toliau âÄ®statymas), jos veiksmai nelaikytini turto arba verslo vertinimu.Atsiliepime atsakovÄ atkreipia dÄmesį, kad gyvenamojo namo statybos sÄ naudų vertÄ buvo apskaiÄiuota pagal statybos metu galiojusias rinkos kainas.
PareiÅ¡kÄjo argumentus, kad BendrovÄs specialistai nekvalifikuoti, vertino kaip nepagrįstus, nes skaiÄiavimai atlikti teisÄs aktų nustatyta tvarka akredituotų ir atestuotų specialistų. Pažymi, kad Bendrovei buvo iÅ¡duotas kvalifikacijos atestatas.Akcentavo, kad pareiÅ¡kÄjo pateikta Ataskaita, pagal kuriÄ pastato atkuriamoji vertÄ, įvertinus medžiagų kainÄ , darbo užmokestį ir mechanizmų nuomÄ , yra 190 777 Lt (su PVM). AtsakovÄ pažymi, kad Tarnyba konstatavo, jog minÄta Ataskaita neatitinka Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pateikti turto vertÄs nustatymo pagrindimÄ , todÄl pakartotinio patikrinimo metu vietos mokesÄių administratorius Å¡ia Ataskaita neturÄjo jokio pagrindo vadovautis ir nesivadovavo.AtsakovÄs teigimu, mokesÄių administratorius pagristai rÄmÄsi BendrovÄs pateiktu ekspertizÄs aktu.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių specialiomis žiniomis paremtų įrodymų, pagrindžianÄių minÄto ekspertizÄs akto ydingumÄ , taip pat neįrodÄ, kad šį dokumentÄ parengÄ nekompetentingi asmenys.AtsakovÄ dÄl pareiÅ¡kÄjo sudarytų paskolos sutarÄių su Latvijos pilieÄiu Z. L. (Z. L.) nurodÄ, kad paskolos pareiÅ¡kÄjui buvo suteikiamos be palÅ«kanų, notariÅ¡kai nepatvirtintos, paskolų tikslas sutartyse nenurodytas. Vilniaus AVMI, atsižvelgusi į tai, kad paskolų sutartyse palÅ«kanos nÄra numatytos, jos yra ilgalaikÄs, vadovaudamasi GPMÄ® 2 straipsnio 15 dalies, GPMÄ®      15 straipsnio 1 dalies, GPMÄ® 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis, konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjas, nemokÄdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo naudÄ , t. y. pajamas natÅ«ra.
Pažymi, kad vietos mokesÄių administratorius, pritaikÄs Lietuvos banko nustatytas paskolų gavimo laikotarpiu buvusias palÅ«kanų normas bÅ«stui įsigyti, nustatÄ 6 842,64 Lt nemokÄtų palÅ«kanų sumÄ . PareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl, jo teigimu, netinkamai pritaikytų palÅ«kanų normų, pasak atsakovÄs, yra nepagrįsti. Vilniaus AVMI, remdamasi Lietuvos banko duomenų bazÄje skelbtais duomenimis, pagrindÄ palÅ«kanų normÄ .AtsakovÄs teigimu, mokesÄių administratorius, apskaiÄiuodamas pareiÅ¡kÄjui priklausanÄias mokÄti mokesÄių sumas, panaudojo teisÄs aktais leistinus bei tinkamus atitinkamų duomenų surinkimo ir nustatymo metodus, tinkamai įvykdÄ MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje mokesÄių administratoriui nustatytÄ pareigÄ .
Akcentavo, kad pareiÅ¡kÄjas jokių duomenų, pagrindžianÄių jam apskaiÄiuotų mokesÄių ir su jais susijusių sumų neteisingumÄ , nepateikÄ. Skunde nurodyti argumentai dÄl tariamai gautų, taÄiau mokesÄių administratoriaus neįvertintų sezoninių nedeklaruotinų ir neapmokestinamų pajamų, yra abstraktaus pobÅ«džio, nepateikta jokių juridinÄ galiÄ turinÄių dokumentų, kurie patvirtintų, kad tokios pajamos buvo gautos. AtsakovÄs teigimu, pareiÅ¡kÄjas neįvykdÄ jam tenkanÄios MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos.
AtsakovÄ nurodo, kad tiek mokestinis patikrinimas, tiek pakartotinis patikrinimas buvo atlikti Vilniaus AVMI buveinÄje, todÄl, vadovaujantis MAÄ® 119 straipsnio 6 dalimi, mokestinio patikrinimo trukmÄ neribojama. PabrÄžia, kad tiek mokestinio patikrinimo, tiek pakartotinio patikrinimo mokesÄių administratorius veikÄ aktyviai bei surinko, privalÄjo įvertinti ir įvertino daug faktinių įrodymų, tyrimo nevilkino. Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas, be kita ko, praÅ¡o įpareigoti mokesÄių administratorių atlikti pakartotines kontrolÄs procedÅ«ras, nors paÄiame skunde iÅ¡dÄstÄ argumentus dÄl ilgos kontrolÄs procedÅ«rų trukmÄs, vilkinimo.
AtsakovÄs nuomone, iÅ¡imtinÄs teisÄs grÄ Å¾inti mokestinį ginÄÄ iÅ¡ naujo taikymas nagrinÄjamu atveju nebÅ«tų tinkamas ir prieÅ¡tarautų teisinio proporcingumo principui, kadangi byloje egzistuoja ir yra užtikrintos visos galimybÄs iÅ¡sprÄsti ginÄÄ teisme, t. y. pareiÅ¡kÄjas turi galimybÄ tiesiogiai teismui pateikti visus savo skundÄ pagrindžianÄius įrodymus, įskaitant ir naujÄ turto vertinimo ataskaitÄ , atitinkanÄiÄ Ä®statymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.Pažymi, kad nÄra objektyvios bÅ«tinybÄs naujai atlikti mokesÄių administratoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus.
AtsakovÄ atkreipia dÄmesį į tai, jog Å¡ioje byloje pareiÅ¡kÄjo ginÄijami sprendimai priimti vietos mokesÄių administratoriui jau atlikus pakartotinį jo mokestinį patikrinimÄ . AtsakovÄ pažymi, jog pareiÅ¡kÄjas netinkamai vykdÄ savo pareigÄ teisingai apskaiÄiuoti, deklaruoti ir sumokÄti mokesÄius, disponavo lÄÅ¡omis, kurių Å¡altinių mokestinio patikrinimo metu negalÄjo pagrįsti ir atitinkamai įrodyti. Nurodo, kad atsakovÄ ir treÄiasis suinteresuotasis asmuo tinkamai taikÄ teisÄs aktų nuostatas, reglamentuojanÄias mokestines prievoles, objektyviai bei visapusiÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus ir priÄmÄ teisÄtus bei pagrįstus sprendimus.AtsakovÄs atstovas teismo posÄdyje palaikÄ atsiliepime į skundÄ iÅ¡dÄstytas aplinkybes ir praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Akcentavo, kad mokestinis patikrinimas atliktas tinkamai taikius ginÄo santykį reglamentuojanÄius teisÄs aktus bei detaliai vertinant faktines aplinkybes dÄl A. R. paskolos, gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidas bei pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas natÅ«ra.TreÄiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinÄ mokesÄių inspekcija atsiliepimo į skundÄ nepateikÄ. Vilniaus AVMI apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinÄjama institucijos atstovams nedalyvaujant. Teismaskonstatuoja:
Skundas atmestinas. Byloje kilÄs ginÄas dÄl mokesÄių administratorių sprendimų, kuriais pareiÅ¡kÄjui apskaiÄiuoti GPM ir PSD mokesÄiai bei su jais susijÄ mokesÄiai, teisÄtumo ir pagrįstumo.Vilniaus AVMI atliko pareiÅ¡kÄjo 2008 m. sausio 1 d.â2012 m. gruodžio 31 d. GPM ir       2009 m. sausio 1 d.â2009 m. gruodžio 31 d. PSDÄ® apskaiÄiavimo, deklaravimo ir sumokÄjimo patikrinimÄ bei suraÅ¡Ä 2015 m. kovo 23 d. patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-FR0680-189, kuriame mokesÄių mokÄtojui papildomai apskaiÄiavo 13 964,32 Eur (48 216 Lt) GPM ir 140,76 Eur (486 Lt) PSDÄ® (II t., b. l. 152â170).PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su 2015 m. kovo 23 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-189, 2015 m. balandžio 28 d. vietos mokesÄių administratoriui pateikÄ raÅ¡ytines pastabas dÄl minÄto patikrinimo akto (II t., b. l. 171â180).Vilniaus AVMI 2015 m. gegužÄs 27 d. sprendimu pakeitÄ minÄtÄ patikrinimo aktÄ ir vietoje jame 13 964,32 Eur GPM apskaiÄiavo 13 752,62 Eur GPM sumÄ , taip pat apskaiÄiavo 5 692,47 Eur GPM delspinigių, 79,22 Eur PSDÄ® delspinigių, skyrÄ 1 375 Eur GPM baudÄ , 14 Eur PSDÄ® baudÄ ir nurodÄ Å¡ias sumas sumokÄti į biudžetÄ (II t., b. l. 189â197).PareiÅ¡kÄjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI sprendimu, 2015 m. birželio 22 d. pateikÄ skundÄ centriniam mokesÄių administratoriui (III t., b. l. 6â14), kuris 2015 m. rugpjÅ«Äio 25 d. sprendimu Nr. 68-146 panaikino Vilniaus AVMI 2015 m. gegužÄs 27 d. sprendimÄ dÄl patikrinimo akto tvirtinimo ir pavedÄ atlikti pakartotinį patikrinimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , konstatavus, kad Vilniaus AVMI nepateikÄ argumentų dÄl ženklaus namo atkuriamųjų verÄių skirtumo, o atsakovÄ pasiribojo iÅ¡vada, kad Ataskaitoje vertinama turto pardavimo kaina, bet ne statybos kaÅ¡tai (III t., b. l. 2â5).Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 9 d. pavedimu tikrinti pakartotinai pavedÄ atlikti pareiÅ¡kÄjo GPM ir PSDÄ® mokesÄio apskaiÄiavimÄ , deklaravimÄ ir sumokÄjimÄ (III t., b. l. 21â22).Mokestinis patikrinimas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu pratÄstas dÄl papildomos informacijos gavimo.
Vilniaus AVMI atliko mokesÄių mokÄtojo 2008 m. sausio 1 d.â                         2012 m. gruodžio 31 d. GPM ir 2009 m. sausio 1 d.â2009 m. gruodžio 31 d. PSDÄ® apskaiÄiavimo, deklaravimo ir sumokÄjimo pakartotinį patikrinimÄ bei suraÅ¡Ä Patikrinimo aktÄ , kuriame papildomai apskaiÄiavo 13 752,62 Eur GPM ir 140,76 Eur PSDÄ® (IV t., b. l. 136â158). Patikrinimo akte, remdamasi BendrovÄs atlikta ekspertize, konstatavo, kad namo statybos sÄ naudų vertÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2011 m. gruodžio 31 d.
â 493 425 Lt. Ir įvertinusi, kad namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, Vilniaus AVMI padarÄ iÅ¡vadÄ , kad 2011 m. namo statybos sÄ naudų vertÄ sudarÄ 309 377 Lt. Be to, nesant galimybÄs įvertinti Ä®renginį, jo statybos vertÄ 6 640 Lt vietos mokesÄių administratorius nustatÄ pagal namo bei Ä®renginio kadastro duomenų bylos priedÄ âKitų statinių įkainojimas (perkainojimas)â. NustatÄ, kad tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo patirtos iÅ¡laidos 273 428,66 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas.
Konstatavo, kad 2008â2012 m. iÅ¡laidoms, t. y. žemÄs sklypams įsigyti, gyvenamojo namo ir buitinių nuotekų valymo įrenginio statybos iÅ¡laidoms apmokÄti bei kitoms iÅ¡laidoms panaudojo iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus AVMI konstatavo, kad tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo gautas pajamas: 2008 m. â 36 528,40 Lt, 2009 m. â 8 092 Lt, 2010 m. â 122 619,67 Lt, 2011 m.
â    25 448,79 Lt, 2012 m. â 80 739,80 Lt.Patikrinimo metu, remdamasi Kauno apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos mokestiniu patikrinimu, atlikta A. R. ir jo sutuoktinÄs R. R. pinginių srautų analize, konstatavo, kad paskolos suteikimo dienai â 2010 m. gegužÄs 28 d. Å¡i Å¡eima neturÄjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kÄjui 49 000 Lt paskolÄ ir pinigai pareiÅ¡kÄjui pagal minÄtÄ sutartį perduoti nebuvo.Taip pat nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas pagal 2011 m. rugsÄjo 22 d., 2011 m. spalio 7 d.,                  2011 m. lapkriÄio 9 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartis iÅ¡ Latvijos pilieÄio Z.
L. (Z. L.) pasiskolino 60 000 Eur (arba 207 168 Lt), paskolų grÄ Å¾inimo terminai â 2013 m. rugsÄjo 22 d., 2013 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkriÄio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 7 d. Paskolų sutartyse numatyta, kad jos suteikiamos be palÅ«kanų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad paskolos yra ilgalaikÄs, vietos mokesÄių administratorius konstatavo, jog pareiÅ¡kÄjas, nemokÄdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo naudÄ , t. y. pajamas natÅ«ra. Vilniaus AVMI, pritaikiusi Lietuvos banko nustatytas paskolų gavimo laikotarpiu buvusias palÅ«kanų normas bÅ«stui įsigyti, nustatÄ 6 842,64 Lt nemokÄtų palÅ«kanų, t. y. 2011 m.
â 1 518,42 Lt, 2012 m. â 5 324,22 Lt. Å ios sumos priskirtos pareiÅ¡kÄjo apmokestinamoms pajamoms ir apmokestintos pritaikius 15 procentų pajamų mokesÄio tarifÄ .Vietos mokesÄių administratorius, vadovaudamasis GPMÄ® bei PSDÄ® nuostatomis, pakartotinio patikrinimo metu papildomai apskaiÄiavo 13 752,62 Eur GPM už 2008â2012 metus ir 140,76 Eur PSDÄ® už 2009 metus, priimant sprendimÄ dÄl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat apskaiÄiavo 5 515 Eur GPM delspinigių, 96 Eur PSDÄ® delspinigių bei skyrÄ 1 375 Eur GPM baudÄ ir 14 Eur PSDÄ® baudÄ .PareiÅ¡kÄjas vietos mokesÄių administratoriui pateikÄ 2016 m. birželio 23 d. pastabas dÄl patikrinimo akto (IV t., b. l. 168â177).
Vilniaus AVMI, iÅ¡nagrinÄjusi Patikrinimo aktÄ , su juo susijusiÄ medžiagÄ bei pateiktas pastabas, 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (4.65) FR0682-461 patvirtino minÄtÄ patikrinimo aktÄ ir jame papildomai apskaiÄiuotas 13 752,62 Eur GPM ir 140,76 Eur PSDÄ® sumas, apskaiÄiavo 5 515 Eur GPM delspinigių, 96 Eur PSDÄ® delspinigių, skyrÄ 1 375 Eur GPM baudÄ , 14 Eur PSDÄ® baudÄ ir nurodÄ sumokÄti į biudžetÄ (IV t., b. l. 160â167). PareiÅ¡kÄjas 2016 m. rugpjÅ«Äio 8 d. pateikÄ skundÄ centriniam mokesÄių administratoriui, kuris 2016 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 68-290 patvirtino Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 20 d. sprendimÄ dÄl patikrinimo akto tvirtinimo.AtsakovÄ nustatÄ, kad tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo patirtos iÅ¡laidos 273 428,66 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas.
Konstatavo, kad 2008â2012 m. iÅ¡laidoms, t. y. žemÄs sklypams įsigyti, gyvenamojo namo ir buitinių nuotekų valymo įrenginio statybos iÅ¡laidoms apmokÄti bei kitoms iÅ¡laidoms panaudojo iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcija pritarÄ vietinio mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadoms dÄl            A. R. paskolos, namo statybos iÅ¡laidų, gautų pajamų natÅ«ra. PareiÅ¡kÄjas nesutinka su ginÄijamais sprendimais ir teigia, kad mokesÄių administratorius netinkamai įvertino jo patirtas iÅ¡laidas, nepagrįstai nustatydamas GPM bazÄ, rÄmÄsi nekompetentingų subjektų atlikta ekspertize, sprendimus grindÄ prielaidomis, įrodinÄjimo naÅ¡tÄ perkÄlÄ pareiÅ¡kÄjui.
GinÄui aktualiu laikotarpiu galiojusio GPMÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.)      5 straipsnio 1 dalį GPM objektas yra gyventojo pajamos. Pagal 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavÄs ir (arba) pajamų uždirbÄs gyventojas. MinÄto įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad pajamos â pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupÄs pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotÄ ar kitaip perleistÄ , investuotÄ turtÄ ar lÄÅ¡as ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra.
GPMÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases â A ir B, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad A klasÄs pajamoms priskiriamos:
1) iÅ¡ Lietuvos vieneto, iÅ¡ užsienio vieneto per jo nuolatinÄ buveinÄ ir iÅ¡ nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinÄ bazÄ gautos pajamos, iÅ¡skyrus azartinių loÅ¡imų ir loterijų laimÄjimus, neribotos civilinÄs atsakomybÄs vieneto dalyvio pajamas, gautas iÅ¡ Å¡io neribotos civilinÄs atsakomybÄs vieneto, ir Å¡iame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat Å¡iame punkte nenurodytas pajamas iÅ¡ ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybÄn. IÅ¡ Lietuvos vieneto, iÅ¡ užsienio vieneto per jo nuolatinÄ buveinÄ ir iÅ¡ nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinÄ bazÄ gautos sporto veiklos, atlikÄjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui iÅ¡moka su juo darbo santykiais ar jų esmÄ atitinkanÄiais santykiais susijÄs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotÄ ar kitaip perleistÄ nuosavybÄn nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį Lietuvoje, arba kilnojamÄ jį daiktÄ , jeigu Å¡ios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisÄs aktus privaloma teisinÄ registracija ir Å¡is daiktas yra (ar privalo bÅ«ti) įregistruotas Lietuvoje, bei gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotÄ arba kitaip perleistÄ nuosavybÄn nenukirstÄ miÅ¡kÄ , apvaliÄ jÄ medienÄ , netauriųjų metalų lauÅ¾Ä , taip pat priskiriamos A klasÄs pajamoms, ir 2) iÅ¡ nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmÄ atitinkanÄiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikÄjų veiklos pajamos, palÅ«kanos ir honorarai.
B klasÄs pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos (GPMÄ® 22 straipsnio 3 dalis). Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamų B klasÄs pajamoms, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaiÄiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo (GPMÄ® 25 straipsnio 1 dalis).Pagal MAÄ® 66 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas teisÄs aktų nustatyta tvarka neapskaiÄiavo mokesÄio arba neteisingai apskaiÄiavÄs jo neperskaiÄiavo, mokesÄių mokÄtojui priklausantį mokÄti mokestį apskaiÄiuoja mokesÄių administratorius, remdamasis mokesÄių mokÄtojo pateiktomis mokesÄių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais Å¡iame skyriuje numatytais specialiais mokesÄių apskaiÄiavimo bÅ«dais.GinÄui taikytinas MAÄ® 70 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiÄiuoti mokesÄius, bendradarbiauti su mokesÄių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dÄl to mokesÄių administratorius negali nustatyti mokesÄių mokÄtojo mokestinÄs prievolÄs dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesÄių mokÄtojui priklausanÄiÄ mokÄti mokesÄio sumÄ mokesÄių administratorius apskaiÄiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkanÄius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymo kriterijus.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliai Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesÄių administratorius, suderinÄs su finansų ministru, t. y. Inspekcijos virÅ¡ininko                          2004 m. gegužÄs 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis MokesÄio apskaiÄiavimo pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ taisyklÄmis (toliau â ir TaisyklÄs).Taigi, mokesÄių administratorius pareiÅ¡kÄjui mokÄtinus mokesÄius apskaiÄiavo, taikydamas iÅ¡laidų metodÄ , remdamasis Taisyklių 4.1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. nustatÄs, kad pareiÅ¡kÄjo įsigyto turto vertÄ ir / ar asmeninÄs iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnÄs už deklaruotas pajamas ir taikydamas Taisyklių 6.3.3 punkte nustatytÄ iÅ¡laidų metodÄ .Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad iÅ¡laidų metodas gali bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesÄių mokÄtojo ir jo Å¡eimos narių iÅ¡laidas.
Vertinimas atliekamas lyginant mokesÄių mokÄtojo ir jo Å¡eimos narių asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį deklaruotomis pajamomis (15 punktas). Tais atvejais, kai nÄra galimybių nustatyti konkreÄių iÅ¡laidų sumų, vertinimui atlikti gali bÅ«ti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iÅ¡ kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos Å¡altinių. MokesÄių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų Å¡altinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinÄs prievolÄs dydį (16 punktas).
Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad mokesÄių administratorius, norÄdamas atlikti įvertinimÄ ir apskaiÄiuoti mokesÄius, privalo surinkti pakankamÄ kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaiÄiavimams atlikti ir pagrįsti. Vertinimui atlikti mokesÄių administratoriaus pareigÅ«nas turi pasirinkti tokį (-ius) informacijos Å¡altinį (-ius), kuris (-ie) leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimÄ . MinÄtų taisyklių 29 punkte įtvirtinti galimi informacijos Å¡altiniai.
Taigi, MAÄ® nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant mokesÄių administratorius turi teisÄ apskaiÄiuoti mokesÄius pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ :
1) mokÄtino mokesÄio dydžio negalima apskaiÄiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesÄių įstatymo nustatyta tvarka;                     2) mokesÄio apskaiÄiuoti negalima, kadangi mokesÄių mokÄtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaiÄiuoti mokesÄius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesÄių administratorius įgyja teisÄ apskaiÄiuoti mokesÄius pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ , remiantis anksÄiau minÄtomis sÄ lygomis.
Netinkamas mokesÄių apskaiÄiavimas, kaip mokesÄių mokÄtojo elgesio sÄ lyga mokestinÄ prievolÄ apskaiÄiuoti pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ , apima atvejus, kai mokesÄio mokÄtojas nepateikia mokesÄio deklaracijos ir į jÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus duomenis, mokesÄių mokÄtojo įsigyto turto vertÄ ir asmeninÄs lÄÅ¡os per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnÄs už deklaruotas pajamas (LVAT 2012 m. lapkriÄio 12 d. iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A602-27/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014).Taigi, kad bÅ«tų paneigtas MAÄ® 70 straipsnyje nustatytu bÅ«du apskaiÄiuotas mokestinÄs prievolÄs dydis, bÅ«tent mokesÄių mokÄtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinanÄius, kad mokesÄių administratorius nesilaikÄ MAÄ® 70 straipsnyje nustatytų kriterijų.
Teismo vertinimu, Å¡iuo metodu nustatomas netikslus mokestinÄs prievolÄs dydis, pagrįstas objektyviais duomenimis, kaip teigia pareiÅ¡kÄjas, o nustatomas mokÄtinas prievolÄs dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad mokesÄių administratorius turÄjo mokestinÄ prievolÄ pagrįsti objektyviais duomenimis, laikytini nepagrįstais. DÄl gautų pajamų PareiÅ¡kÄjo teigimu, mokesÄių administratorius sprendimus grindÄ prielaidomis, netinkamai taikÄ teisÄs aktus bei individualiai nevertino pareiÅ¡kÄjo situacijos.
Vilniaus AVMI pakartotinio patikrinimo metu tyrÄ ir vertino, ar pareiÅ¡kÄjas tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2008 m. sausio 1 d.) turÄjo GPMÄ® nustatyta tvarka apmokestintų lÄšų, kuriomis jis galÄtų pagrįsti tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2008â2012 m., patirtas asmenines iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau â VGTDÄ®) 3 straipsnio 1 punkto nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti               2003 m. gruodžio 31 d. turimÄ Å¡Ä¯ turtÄ : pinigines lÄÅ¡as, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 litų.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas nedeklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose turÄtų didesnių kaip 50 000 litų piniginių lÄšų.
Taigi, mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas 2003 m. gruodžio 31 d. galÄjo turÄti piniginių lÄšų likutį ne didesnį negu 50 000 Lt, yra pagrįsta. Å iuo atveju deklaracijos nepateikimas priklausÄ nuo paties pareiÅ¡kÄjo elgesio modelio. Esant pateiktai deklaracijai, pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ Ä¯rodyti, kad jo pinigų likutis buvo didesnis nei nustatyta. Å iuo atveju, kai mokesÄių mokÄtojas nevykdo pareigos tinkamai deklaruoti pajamas, o gautų pajamų pagrįstumo nÄra galimybÄs nustatyti pagal juridinÄ galiÄ turinÄius dokumentus, vertinami ne tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimai, bet ir visa mokestinio tyrimo bei pakartotinio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Vilniaus AVMI, įvertinusi pareiÅ¡kÄjo 2003 m. gruodžio 31 d. turÄtÄ 50 000 Lt piniginių lÄšų likutį, jo 2004â2006 m. gautas pajamas â 52 199,25 Lt, patirtas iÅ¡laidas 119 836,73 Lt (110 294,36 Lt grynais pinigais ir 9 542,37 Lt banko pavedimais), įneÅ¡tus į banko sÄ skaitÄ grynuosius pinigus      41 433,60 Lt, iÅ¡imtus iÅ¡ banko sÄ skaitų grynuosius pinigus 36 044 Lt, nustatÄ, kad 2004â2006 m. pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos grynais pinigais virÅ¡ijo gautas pajamas grynais pinigais 60 094,48 Lt.
PareiÅ¡kÄjas teigia, kad turÄjo bÅ«ti pripažintos ir įvertintos jo skunde nurodytos 2001â2003 m. gautos 99 348,69 Lt pajamos. Teismo vertinimu, netgi vietoj mokesÄių administratoriaus pripažinto 2003 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kÄjo turÄto 49 991,64 Lt likuÄio grynais pinigais, bÅ«tų pripažintos ir įvertintos pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytos 2001â2003 m. jo gautos 99 348,69 Lt pajamos, kurios, kaip mokesÄių administratorius nustatÄ, nebuvo deklaruotos VGTDÄ® nustatyta tvarka, įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams neturÄtų, kadangi 2004â2006 m. pareiÅ¡kÄjo iÅ¡laidos grynais pinigais vis tiek virÅ¡ytų gautas pajamas grynais pinigais 10 737,43 Lt.
Konstatuotina, kad mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjo 2007 m. sausio 1 d. turimas grynųjų piniginių lÄšų likutis vis tiek bÅ«tų 0 Lt. Taigi, pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai nepaneigia mokesÄių administratoriaus tyrimo metu nustatytų aplinkybių. PareiÅ¡kÄjo nesutikimas su mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadomis nepagrįstas jokiais dokumentais. Be to, pareiÅ¡kÄjo pirminiai paaiÅ¡kinimai (2013 m. kovo 8 d.), kad duomenų apie ne banke laikomas pinigines lÄÅ¡as bei jų susidarymo Å¡altinius pateikti neturi galimybÄs, laikytini patikimesniais įrodymų vertinimo aspektu, o vÄlesni pateikti nurodytų pajamų skaiÄiavimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
MinÄta, kad pagal MAÄ® 67 straipsnį, mokesÄių mokÄtojo pareiga pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimÄ . Vien pareiÅ¡kÄjo pateikti skaiÄiavimai ir jo nesutikimas su mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadomis negali paneigti pakartotinio mokestinio patikrinimo rezultatų. Tokių įrodymų pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. MokesÄių administratorius pakartotinio patikrinimo metu detaliai įvertino pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas. Vilniaus AVMI, nustaÄiusi, kad pareiÅ¡kÄjas 2007 m. sausio 1 d. negalÄjo turÄti grynųjų piniginių lÄšų likuÄio, o 2007 m. gavo pajamų grynais pinigais 1 614,67 Lt, patyrÄ iÅ¡laidų grynais pinigais 21 399,90 Lt, iÅ¡ÄmÄ iÅ¡ banko sÄ skaitų 21 192 Lt grynųjų pinigų, pagrįstai konstatavo, kad mokesÄių mokÄtojas tikrinamo laikotarpio pradžioje (2008 m. sausio 1 d.) turÄjo 1 406,77 Lt grynųjų piniginių lÄšų.
Teismo vertinimu, mokesÄių administratoriaus iÅ¡vados yra pagrįstos mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis. Pakartotinio patikrinimo metu detalizuota ir įvertinta pareiÅ¡kÄjo pajamų ir iÅ¡laidų analizÄ. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, kurie pagal Taisyklių 29 punktÄ , yra tinkamas įrodymų Å¡altinis. Patikrinimo akto 4 priede detaliai įvertintos pareiÅ¡kÄjo mokestiniu laikotarpiu 2008â2012 m. gautos pajamos bei patirtos iÅ¡laidos. Teismo vertinimu, toks įvertinimas yra pagrįstas, pareiÅ¡kÄjas naujų duomenų, kurių mokesÄių administratorius nebÅ«tų vertinÄs, teismui nepateikÄ.
PareiÅ¡kÄjo skundo argumentai detaliai įvertinti teritorinio ir centrinio mokesÄių administratoriaus sprendimuose. Teismo vertinimu, mokesÄių administratorius neturi atsakyti į kiekvienÄ iÅ¡keltÄ pareiÅ¡kÄjo abejonÄ. Å iuo atveju mokesÄių administratoriaus vertinimo ir skaiÄiavimų pareiÅ¡kÄjas nepaneigÄ jokiais oficialiais duomenimis. PareiÅ¡kÄjo teigimu, mokesÄių administratorius netinkamai nustatÄ palÅ«kanų normÄ . Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, pareiÅ¡kÄjas pagal 2011 m. rugsÄjo 22 d.,                 2011 m. spalio 7 d., 2011 m. lapkriÄio 9 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartis iÅ¡ Latvijos pilieÄio Z.
L. pasiskolino 60 000 Eur (207 168 Lt). Å iose paskolos sutartyse nurodyta, kad paskolos suteikiamos be palÅ«kanų, sutartys notariÅ¡kai nepatvirtintos, paskolų tikslas sutartyse nenurodytas.NagrinÄjamu atveju, Vilniaus AVMI, įvertinusi, kad paskolų sutartyse palÅ«kanos nÄra nustatytos, paskolos yra ilgalaikÄs, vadovaudamasi GPMÄ® 2 straipsnio 15 dalies, GPMÄ® 15 straipsnio 1 dalies, GPMÄ® 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Inspekcija konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas, nemokÄdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo naudÄ , t. y. pajamas natÅ«ra.Inspekcija, pritaikiusi Lietuvos banko nustatytas paskolų gavimo laikotarpiu buvusias palÅ«kanų normas bÅ«stui įsigyti, nustatÄ 6 842,64 Lt nemokÄtų palÅ«kanų sumÄ , t. y. 2011 metais â        1 518,42 Lt, 2012 metais â 5 324,22 Lt.
Remiantis oficialiai Lietuvos banko skelbiamais duomenis, palÅ«kanų norma 2011 m. gruodžio mÄn. buvo 4,10 proc., 2012 m. gruodžio mÄn. â 2,57 proc. Taigi, mokesÄių administratorius bÅ«tent tokiÄ palÅ«kanų normÄ ir taikÄ. Konstatuotina, kad mokesÄių administratorius tinkamai taikÄ palÅ«kanų normÄ . Å iuo atveju teismas neteisÄtų mokesÄių administratoriaus veiksmų nenustatÄ. PareiÅ¡kÄjo teigimu, nepagrįstai mokesÄių administratorius, nustatydamas jo vartojimo iÅ¡laidas, rÄmÄsi statistine informacija apie vidutines gyventojų vartojimo iÅ¡laidas.
Patikrinimo akte statistinÄs vartojimo iÅ¡laidos apskaiÄiuotos, pritaikius ne visų vartojimo iÅ¡laidų dydžius, o tik piniginių vartojimo iÅ¡laidų dydžius, kaip gyventojui, gyvenanÄiam ne didžiuosiuose â kituose miestuose, įvertinti statistikos departamento pateikti ne visų vartojimo iÅ¡laidų, o tik piniginių vartojimo iÅ¡laidų kituose miestuose dydžiai, t. y. 2001 m. â 334,9 Lt, 2002 m. â 344,6 Lt, 2003 m. â 410,2 Lt ir apskaiÄiuota 2001â2003 m. 13 076,40 Lt vartojimo iÅ¡laidų suma (13 076,40 Lt = (334,9 Lt x 12) + (344,6 Lt x 12) + (410,2 Lt x 12)).
MokesÄių administratorius, įvertinÄs Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs pateiktas 2001, 2002, 2003 m. vidutines vartojimo iÅ¡laidas vienam namų Å«kio nariui per mÄnesį pagrįstai apskaiÄiavo 13 076,40 Lt vartojimo iÅ¡laidų sumÄ už 2001, 2002, 2003 metus. Taigi, pareiÅ¡kÄjui pritaikyti jam palankesniu bÅ«du apskaiÄiuoti vartojimo iÅ¡laidų dydžiai, t. y. ne visų vartojimo iÅ¡laidų, o tik piniginių vartojimo iÅ¡laidų dydžiai, kaip gyventojui, gyvenanÄiam kituose miestuose.
Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad nebuvo įvertintos individualios jo vartojimo iÅ¡laidos, laikytinos nepagrįstomis. MokesÄių administratoriaus vertinimas, remiantis statistinÄmis vartojimo iÅ¡laidomis, yra pagrįstas. Å iuo atveju mažinti jo patirtas iÅ¡laidas 40 procentų teismas nenustatÄ pagrindo. PažymÄtina, kad pagal MAÄ® 33 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , mokesÄių administratorius         (jo pareigÅ«nas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisÄ gauti iÅ¡ asmenų, tarp jų iÅ¡ kredito, mokÄjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuoraÅ¡us, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtÄ , pajamas, iÅ¡laidas ir veiklÄ , naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija.
Teismo vertinimu, mokesÄių administratoriaus veiksmai mokestinio patikrinimo metu buvo teisÄti. Konstatuotina, kad pakartotinis patikrinimas atliktas nepažeidus MAÄ®, Taisyklių reikalavimų, detaliai ir iÅ¡samiai įvertinus mokestinio patikrinimo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas. DÄl suteiktos paskolos PareiÅ¡kÄjas teigia, kad A. R. jam paskolino 49 000 Lt ir nesutinka su mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada Å¡ių lÄšų nepripažinti pajamomis bei atitinkamai 2012 m.
â patirtomis iÅ¡laidomis. Pagal MAÄ® 67 straipsnio 1 dalį mokesÄių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotas mokesÄio ir su juo susijusias sumas. MokesÄių mokÄtojas, nesutikdamas su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuoto mokesÄio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodÄl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaiÄiuotos neteisingai. NustaÄius, kad mokesÄių administratorius pateikÄ pakankamai duomenų, įrodanÄių mokesÄio ir su juo susijusių sumų apskaiÄiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesÄių mokÄtojui, kuris nesutinka su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesÄių administratorius neteisingai apskaiÄiavo mokesÄio ir su juo susijusias sumas.
Jeigu mokesÄių mokÄtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustaÄius, jog mokesÄių administratorius pagrindÄ mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesÄių mokÄtojui atsiranda mokestinÄ prievolÄ. Atkreiptinas dÄmesys į tai, jog mokesÄių mokÄtojui siekiant paneigti apskaiÄiuotas sumas bei nuginÄyti mokesÄių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu, mokesÄių mokÄtojas turÄtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesÄių administratorius.LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad (2009 m. lapkriÄio 30 d. nutartyje administracinÄje byloje A442-1431/2009, 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A442-2174/2011), kad apmokestinimui pagal GPMÄ® pakanka nustatyti patį gyventojo (fizinio asmens) pajamų gavimo faktÄ ir nÄra reikalaujama visais atvejais įvardinti konkretų pajamų gavimo pagrindÄ .
Konkretaus pajamų gavimo pagrindo (Å¡altinio) nustatymas yra reikÅ¡mingas tada, kai dÄl to keiÄiasi įstatyme numatytos pajamų apmokestinimo sÄ lygos ir tvarka (taikoma mokesÄio lengvata, keiÄiasi tarifas, pajamos patenka į neapmokestinamųjų pajamų kategorijÄ ir pan.). TaÄiau jeigu nÄra nustatoma požymių, kurie leistų pajamas priskirti tam tikrai jų kategorijai, lemianÄiai jų neapmokestinimÄ ar kitokį apmokestinimÄ , o pats pajamų gavimo faktas yra nustatytas, tuomet pajamos turi bÅ«ti apmokestinamos kaip kitos pajamos, konkreÄiai neįvardinant jų Å¡altinio.
NagrinÄjamu atveju bÅ«tent ir buvo nustatytas atitinkamų pareiÅ¡kÄjo pajamų gavimo faktas, nebuvo nustatyta, kad yra aplinkybių, su kuriomis įstatymai sietų jų neapmokestinimÄ ar kitokį apmokestinimÄ , todÄl jos pagrįstai buvo apmokestintos kaip kitos pajamos, konkreÄiai neįvardinant jų Å¡altinio.PareiÅ¡kÄjas, remdamasis 2010 m. gegužÄs 28 d. raÅ¡ytine paskolos sutartimi, sudaryta su       A. R. (III t., b. l.
53) teigia, kad gavo 49 000 Lt paskolÄ . Kaip matyti iÅ¡ minÄtos sutarties, ji nÄra notariÅ¡kai patvirtinta, beprocentinÄ, neterminuota. Duomenų, kad paskolos sutartyje nurodyti pinigai buvo perduoti, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. A. R. 2013 m. balandžio 10 d. paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad paskola pareiÅ¡kÄjui suteikta grynais pinigais, be palÅ«kanų, paskolinti pinigai iki jų perdavimo buvo laikomi SEB banko seife grynaisiais. NurodÄ, kad jis pasitikÄjo pareiÅ¡kÄju, todÄl notarine forma sutartis nebuvo patvirtinta.
Taip pat nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjÄ seniai pažįsta, todÄl suteikta beprocentÄ paskola (III t., b. l. 54â55).Teismas sutinka su mokesÄių administratoriaus vertinimu ir kritiÅ¡kai vertina nurodytus argumentus dÄl piniginių lÄšų laikymo banko seife. Teismas neturi pagrindo abejoti AB SEB banko informacija, kad A. R. nebuvo sudarÄs sutarties dÄl seifo nuomos. MokesÄių administratoriui ir teismui tokie įrodymai nebuvo pateikti. Taigi, Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra neiÅ¡samÅ«s, prieÅ¡taringi ir negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, pagrindžianÄiais pareiÅ¡kÄjo pozicijÄ .
Be to, A. ir R. R. atlikto mokestinio tyrimo metu (XV ir XVI t.) buvo nustatyta, kad jų Å¡eimos pagrindiniai pajamų Å¡altiniai â pajamos, gautos iÅ¡ automobilio nuomos, su darbo santykiais susijusios pajamos, pagal 2008 m. liepos 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį įsigijo butÄ Vilniuje, A. R. suteikus kreditÄ . NustatÄ, kad A. ir R. R. Å¡eimos gautų pajamų užteko Å¡eimoms patirtoms iÅ¡laidoms dengti (asmeniniams poreikiams tenkinti, bÅ«sto kreditui mokÄti ir palÅ«kanoms grÄ Å¾inti bei kitoms iÅ¡laidoms padengti (XVI t., b. l. 152).
Teismo vertinimu, mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada, kad A. R. neturÄjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kÄjui paskolÄ , kuri, kaip minÄta, beprocentÄ, neterminuota, neužtikrinta įkeitimu ar kitomis užtikrinimo priemonÄmis, kai patys A. ir R. R. buvo paÄmÄ bÅ«sto kreditÄ ir mokÄjo kredito palÅ«kanas bankui, yra pagrįsta. Toks paskolinimas neatitinka ir elementarios ekonominÄs logikos. Konstatuotina, kad A. R. neturÄjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kÄjui beprocentÄ paskolÄ .
Å iuo atveju įrodinÄjimo naÅ¡ta dÄl paskolos gavimo fakto tenka bÅ«tent paÄiam pareiÅ¡kÄjui, o Vilniaus AVMI tinkamai įvertino ir surinko duomenis, kurių pareiÅ¡kÄjas nepaneigÄ. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kokie asmenys galÄtų patvirtinti realų pinigų perdavimo faktÄ . Tokių duomenų pateikimas yra esminÄ aplinkybÄ sandorio realumui pagrįsti. Atsižvelgiant į anksÄiau minÄtas aplinkybes, Inspekcija pagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal 2010 m. gegužÄs 28 d. paskolos sutartį pareiÅ¡kÄjui 49 000 Lt perduoti nebuvo.
PareiÅ¡kÄjas jokių kitų duomenų (banko pavedimų ar kitų) patvirtinanÄių, kad paskola faktiÅ¡kai buvo suteikta, nepateikÄ. PareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad paskolos suteikimo sÄ lyga įdarbinti A. R. seserį pareiÅ¡kÄjo versle, laikytini nepagrįstais. Tokių sÄ lygų paskolos sutartyje nebuvo nurodytų. Å iuo atveju tai pareiÅ¡kÄjo argumentai, kurie negali bÅ«ti vertintini kaip pagrįsti. Kadangi paskolos suteikimas laikytinas neįrodytu, tai ir jos grÄ Å¾inimas, t. y. pareiÅ¡kÄjo patirtos iÅ¡laidos, negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad LVAT teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mokesÄių teisÄ ir civilinÄ teisÄ yra to paties lygio, greta stovinÄios teisÄs sritys, kurios tas paÄias faktines aplinkybes vertina iÅ¡ kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiÅ«riu. Net jei mokesÄių teisÄs norma apmokestinimÄ kildina iÅ¡ civilinių teisinių santykių, ji neprivalo bÅ«ti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosÄiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo.
LVAT plenarinÄ sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai vieÅ¡osios teisÄs santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos vieÅ¡osios teisÄs normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau â ir CK), turi bÅ«ti taikomos atitinkamos vieÅ¡osios teisÄs normos. Tokiais atvejais CK normos netaikytinos (LVAT plenarinÄs sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A11-648/2003). Atitinkamai sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinÄs teisÄs, o ne vieÅ¡osios teisÄs reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinÄs teisinÄs pasekmÄs bei jų įtaka Å«kio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisÄs Å¡akų reguliavimo dalykai ir negali bÅ«ti tapatinami (LVAT 2005 m. gegužÄs 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A14-587/2005).
Taigi, nei mokesÄių įstatymai, nei CK, nei kiti teisÄs aktai nesuteikia mokesÄių administratoriui teisÄs kiÅ¡tis į privaÄius sandorio Å¡alių santykius ir ginÄyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesÄių mokÄtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A17-301/2007). Nei mokesÄių administratorius, nei bylÄ nagrinÄjantys administraciniai teismai nesprendžia dÄl sandorių galiojimo ir iÅ¡ to kylanÄių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosÄiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT 2010 m. gegužÄs 17 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-735/2010 ir kt.).
Konstatuotina, kad Å¡io mokestinio ginÄo atveju mokesÄių administratorius, nesikiÅ¡damas į tarp pareiÅ¡kÄjo ir fizinių asmenų susiklosÄiusius teisinius santykius, pareiÅ¡kÄjo gautas lÄÅ¡as vertino mokestiniu aspektu, vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies ir atitinkamomis GPM įstatymo nuostatomis. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad sandoris nenuginÄytas yra galiojantis, neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, kadangi mokesÄių administratoriaus tyrimas nÄra civilinių teisinių santykių vertinimas.
DÄl namo statybos iÅ¡laidųAtsakovÄ namo atkuriamÄ jÄ (statybų) vertÄ pripažino ne pareiÅ¡kÄjo Ataskaitoje nurodyta verte, o BendrovÄs atliktos ekspertizÄs nustatyta verte. PareiÅ¡kÄjas su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad BendrovÄ neturÄjo teisÄs atlikti ekspertizÄs. Byloje nustatyta, kad, remiantis valstybÄs įmonÄs (toliau â VÄ®) Registrų centro duomenimis, namo atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertÄ) sudaro 321 000 Lt; įrenginio atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertÄ) â 7 120 Lt.PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kinime nurodÄ, kad gyvenamasis namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, t. y. likusius darbus atliko pats pareiÅ¡kÄjas, gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidos Å«kio bÅ«du sudarÄ apie  120 000 Lt.
MokesÄių administratorius, remdamasis pareiÅ¡kÄjo nurodyta namo statybos verte         (120 000 Lt), nustatÄ, kad ji 2,6 karto mažesnÄ, negu VÄ® Registrų centro duomenų bazÄje nurodyta statybos vertÄ. Teismo vertinimu, Ataskaitoje nurodyta vertÄ yra ženkliai mažesnÄ ir mokesÄių administratorius pagrįstai siekÄ nustatyti Namo statybos sÄ naudas statybos užbaigimo metu             2011 m. gruodžio 31 d. Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVMI, vykdydama viešųjų pirkimų procedÅ«rÄ (XIII t., b. l. 174â199), kreipÄsi į BendrovÄ dÄl namo ir įrengimo statybos sÄ naudų (atkuriamosios vertÄs) nustatymo.
Taigi, mokesÄių administratoriui MAÄ® 114 straipsnis suteikia teisÄ pasirinkti tikrinimo metodus. Å iuo atveju mokesÄių administratorius ne tik pats pasirinktu iÅ¡laidų metodu apskaiÄiuodamas, bet ir, remdamasis BendrovÄs pateiktu namo atkuriamosios (statybų) vertÄs bÅ«du,  turÄjo teisÄ nustatyti namo vertÄ. BendrovÄ, atlikusi namo statybos sÄ naudų (atkuriamosios vertÄs) ekspertizÄ, nustatÄ, kad namo statybos sÄ naudų vertÄ 2011 m. gruodžio 31 d. â 493 425 Lt. Atsižvelgusi į tÄ aplinkybÄ, kad namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, Inspekcija vertino, jog statybos sÄ naudų vertÄ 2011 m. sudarÄ Â Â Â Â Â Â Â Â 309 377 Lt (493425 x 62,7 proc.).
Namo vertÄ apskaiÄiuota pagal 2011 m. kainas. PareiÅ¡kÄjas su tokia mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada nesutinka ir kritiÅ¡kai vertina pateiktÄ ekspertizÄ, kaip atliktÄ nekompetentingų specialistų. Teigia, kad Ataskaita yra galiojanti, nenuginÄyta. PareiÅ¡kÄjo skundo argumentai, kad mokesÄių administratorius nustatydamas GPM bazÄ neteisÄtai rÄmÄsi statybų BendrovÄs ir jos darbuotojų nekompetentingomis iÅ¡vadomis, yra subjektyvi pareiÅ¡kÄjo nuomonÄ, kuri negali paneigti mokesÄių administratoriaus atlikto tyrimo.
Namo statybos sÄ naudų vertÄ buvo skaiÄiuojama pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas, todÄl pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamo ekspertizÄs atlikimo, laikytini nepagrįstais. MinÄta, kad Bendrovei iÅ¡duota kvalifikacijos atestatas, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Å¡ias aplinkybes paneigianÄių duomenų. PareiÅ¡kÄjas pateikÄ J. P. individualios įmonÄs Namo vertinimo ataskaitÄ (VII t., b. l. 130â140), kurioje namo atkuriamoji vertÄ, įvertinus medžiagų kainÄ , darbo užmokestį ir mechanizmų nuomÄ , nustatyta 190 777 Lt su PVM, atkuriamoji vertÄ, įvertinus pareiÅ¡kÄjo atliktus darbus, yra     148 675,36 Lt o, įvertinus nusidÄvÄjimÄ , yra 137 524,71 Lt.
Nurodyta, kad viso vertinamo turto rinkos vertÄ yra 137 500 Lt.Byloje pateikta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki 2016 m. sausio 1 d. Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba, toliau â Tarnyba) 2016 m. balandžio 6 d. iÅ¡vada T-10(16)-I (V t., b. l. 32â35), kurioje konstatuota, kad Ataskaita neatitinka Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pateikti turto vertÄs nustatymo pagrindimÄ . Ä®statymo 23 straipsnis reglamentuoja turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisinį statusÄ .
Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol PriežiÅ«ros įstaiga nÄra nustaÄiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nÄra nuginÄyta teisme.Taigi, Tarnybos, turinÄios iÅ¡imtinÄ kompetencijÄ vertinti turto vertinimo ataskaitų atitiktį Ä®statymo 22 straipsnio reikalavimams, priimti sprendimai, kuriuose yra konstatuojama turto vertinimo ataskaitų neatitiktis norminių aktų reikalavimams, nesant duomenų apie tokio pobÅ«džio sprendimų nuginÄijimÄ , paneigia galimybÄ remtis Å¡iais dokumentais kaip patikimais įrodymais, pagrindžianÄiais vertinamo turto vertÄ (Ä®statymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjo pateikta Ataskaita negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžianÄiu namo vertÄ. Teismas sutinka su atsakovÄs vertinimu dÄl namo statybos iÅ¡laidų, kurios grindžiamos ekspertize. Akcentuotina, kad Bendrovei netaikytini Ä®statymo reikalavimai, Å¡iuo atveju ekspertizÄs iÅ¡vados pagrįstos akredituotų ir Aplinkos ministerijos atestuotų specialistų (http://www.spsc.lt/), 2010 m. rugsÄjo 14 d. iÅ¡duotas atitinkamas kvalifikacijos atestatas Nr. 3232). PažymÄtina, kad BendrovÄ nesiverÄia turto arba verslo vertinimo veikla, jos pateiktas vertinimas negali bÅ«ti laikomas turto vertintojo veikla.
Taigi, ir Ä®statymo nuostatos Bendrovei netaikytinos. PareiÅ¡kÄjo teiginys, kad BendrovÄs specialistai nekvalifikuoti, yra nepagrįstas, nes skaiÄiavimai atlikti teisÄs aktų nustatyta tvarka akredituotų ir atestuotų specialistų. IÅ¡laidų sustambinti apskaiÄiavimai atliekami pagal pakankamai iÅ¡nagrinÄtus ir parengtus pirminio planavimo dokumentus, projektinius brÄžinius, erdvinių grupių planus, sustambintus darbų, konstrukcinių elementų vienetų kiekių skaiÄiavimus. Kainos apskaiÄiavimai buvo pateikti pagal sustambintas darbų rūšis arba sustambintus konstruktyvus, kurių vieneto kainos pagrįstos skaiÄiavimais ar kitokiais vertinimais http://www.sistela.lt/Kainodara/statyboje.
Teismo vertinimu, BendrovÄs ekspertizÄje atlikti skaiÄiavimai, vertintini kaip tinkamas įrodymas mokesÄių administratoriaus pozicijai dÄl namo statybos iÅ¡laidoms pagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atliktu skaiÄiavimu. PažymÄtina, kad buvo įvertina, jog pareiÅ¡kÄjas namÄ statÄ Å«kio bÅ«du ir atitinkamai namo vertÄ sudarÄ 62,7 proc. statybos vertÄs.PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ teismui naujos turto vertinimo ataskaitos, kuri atitiktų Ä®statymo reikalavimus.
Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kÄjas galÄjo paneigti BendrovÄs ekspertizÄje pateiktus skaiÄiavimus. Å iuo atveju pats pareiÅ¡kÄjas pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Vien nurodyti vertinimai, nepateikus naujų duomenų, paneigianÄių ekspertizÄs skaiÄiavimus, nepaneigia mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas pateikÄ statybos darbų sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ bendrovÄ turÄjo atlikti statybos darbų už 25 000 Lt, taÄiau pagal pateiktÄ darbų priÄmimo aktÄ bei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 5CA Nr. 007 nustatyta, kad darbų atlikta tik už 7 800 Lt.
Ä®renginio statybos vertÄ 6 640 Lt Inspekcija nustatÄ pagal gyvenamojo namo bei Ä®renginio kadastro duomenų bylos priedÄ âKitų statinių įkainojimas (perkainojimas)â, remdamasi UAB âSistelaâ statinių statybos skaiÄiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais pagal statinių statybos skaiÄiuojamÄ jÄ kainÄ , statant gyvenamÄ jį namÄ Å«kio bÅ«du medžiagos ir mechanizmai statybos vertÄje sudaro 62,7 proc. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ naujų duomenų, kurie paneigtų mokesÄių administratoriaus atliktÄ Ä®renginio vertinimÄ .
DÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų netinkamai taikius iÅ¡laidų metodo mokesÄių bazÄ apskaiÄiuojant pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ , visų pirma, pažymÄtina, kad atliekant mokesÄių apskaiÄiavimÄ pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ , VMI neturi pareigos apskaiÄiuoti visiÅ¡kai tikslių mokesÄių sumų, todÄl jei leistini ir patikimi įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie pakankamai artimÄ realiai mokesÄių bazÄ, atitinkamos mokesÄių sumos gali bÅ«ti apskaiÄiuotos. bÅ«du nustatytas mokestinÄs prievolÄs dydis, mokesÄių mokÄtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinanÄius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y.
įrodyti, kad mokesÄio administratoriaus nustatytas mokestinÄs prievolÄs dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų.Teismo vertinimu, iÅ¡laidų metodas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, neabejotinai tenkino protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymo sÄ lygas. Be to, pats pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų apie kitokias iÅ¡laidų Namo statybai ar Ä®renginiui įrengti patyrimo datas ar kitokį iÅ¡laidų dydį.PareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl mokestinio patikrinimo vilkinimo laikytini nepagrįstais.
PažymÄtina, kad pats pareiÅ¡kÄjas mokestinio patikrinimo metu teikÄ praÅ¡ymus, skundus, paaiÅ¡kinimus, t. y. mokesÄių administratoriaus atliekamus veiksmus vertino. Jam buvo žinomi mokesÄių administratoriaus atliekami patikrinimo veiksmai. Akcentuotina, kad ne tik pareiÅ¡kÄjo, bet A. R. R. Å¡eimos mokestinis patikrinimas buvo atliktas, siekiant iÅ¡samiai įvertinti pareiÅ¡kÄjui suteiktos paskolos, taip pat namo bei jo gautų pajamų natÅ«ra aplinkybes. PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kokių teisÄs aktų reikalavimus mokesÄių administratorius pažeidÄ.
Vien abstraktÅ«s teiginiai dÄl netinkamo tyrimo negali paneigti tyrimo iÅ¡vadų teisÄtumo ir pagrįstumo. Teismas, įvertinÄs visumÄ mokestinio tyrimo medžiagos, daro iÅ¡vadÄ , kad mokesÄių administratoriaus iÅ¡vados, jog tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo gautas pajamas ir kad mokesÄių mokÄtojas gavo kitų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurios pagal mokesÄio mokÄjimo tvarkÄ priskiriamos B klasÄs pajamoms, kurias privalo deklaruoti, už jas apskaiÄiuoti ir sumokÄti į biudžetÄ mokÄtinÄ GPM, yra teisÄtos ir pagrįstos.
MokesÄių administratorius nepažeidÄ MAÄ® 67 straipsnyje įtvirtintos įrodinÄjimo naÅ¡tos. Konstatuotina, kad ginÄijami sprendimai yra teisÄti ir pagrįsti, remiantis pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytomis aplinkybÄmis, nÄra pagrindo jų naikinti. Konstatuotina, kad pagrįsta mokesÄių administratoriaus iÅ¡vada papildomai apskaiÄiuoti mokÄtinÄ 13 752,62 Eur GPM už 2008â2012 metus ir 140,76 Eur PSDÄ® už 2009 metus, bei 5 515 Eur GPM delspinigių, 96 Eur PSDÄ® delspinigių bei skyrÄ 1 375 Eur GPM baudÄ ir 14 Eur PSDÄ® baudÄ .
PareiÅ¡kÄjas apskaiÄiuotų baudų, delspinigių sumų teisingumo neginÄijo. Atsižvelgus į anksÄiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas įpareigoti atlikti pakartotines mokestinÄs kontrolÄs procedÅ«ras, atitinkanÄias teisingumo ir protingumo kriterijus, negali bÅ«ti tenkinamas. Atkreiptinas dÄmesys, kad pats pareiÅ¡kÄjas teigia, jog buvo vilkinamas tyrimas, bet taip pat praÅ¡o atlikti pakartotines mokestinÄs kontrolÄs procedÅ«ras. Tai rodo paties pareiÅ¡kÄjo nenuoseklumÄ .
Teismas nenustatÄ, kokius veiksmus mokesÄių administratorius turÄtų atlikti pakartotinai. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo M. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                   RÅ«ta MiliuvienÄ