Legislator Case Law & Legislation
95c8f2e7-7d10-48e2-bb12-0f89153f10e8 AI generated

95c8f2e7-7d10-48e2-bb12-0f89153f10e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 95c8f2e7-7d10-48e2-bb12-0f89153f10e8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Administracinė byla Nr. I-284-426/2018                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2017-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 112.9; 2.2.3; 12.8; 12.9; 12.13.1; 12.13.3; 12.19; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjui M.

Legislator headnote

AI generated

95c8f2e7-7d10-48e2-bb12-0f89153f10e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Akcentuoja, kad Bendrovė, nustatydama turto atkuriamÄ jÄ (statybų) vertę, taikė tik sustambinto statybos skaičiuojamosios kainos apskaičiavimo metodÄ , nedetalizavo naudotinų medžiagų kainos, kiekių, neiÅ¡skyrė darbų vertės. Taigi, ir pareiÅ¡kėjas negali pasisakyti dėl namo kainos sudėtinių dalių, taip apribojo teisę į interesų gynybÄ kompetentingose institucijose.PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jau pirminio mokestinio patikrinimo metu Bendrovės atliktÄ turto vertinimÄ laikė niekiniu, nustatant turto vertę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Administracinė byla Nr. I-284-426/2018                          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02476-2017-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 112.9; 2.2.3; 12.8; 12.9; 12.13.1; 12.13.3; 12.19; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjui M.

V. ir jo atstovei D. V., atsakovės atstovui Renaldui Mundeikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. V. skunde teismo praÅ¡o: panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI, teritorinis mokesčių administratorius) 2016 m. liepos 20 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-FR0682-461 “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo”;

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016 m. spalio 6 d. sprendimÄ Nr. 68-290 “Dėl M. V. 2016-08-08 skundo” 3) įpareigoti atlikti pakartotines mokestines kontrolės procedÅ«ras, atitinkančias teisingumo ir protingumo kriterijus.PareiÅ¡kėjas skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad Vilniaus AVMI, vykdydama Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ Nr. 68-146, atliko pareiÅ¡kėjo gautų pajamų deklaravimo, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo pakartotinį mokestinį patikrinimÄ .

Vietos mokesčių administratorius 2016 m. gegužės 26 d. surašė patikrinimo aktÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. (4.65)-FR0680-386 (toliau – Patikrinimo aktas), patikrinęs pareiÅ¡kėjo gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) 2008 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDÄ®) mokėjimÄ 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. Minėtas aktas buvo patvirtintas. Pasak pareiÅ¡kėjo, Inspekcijos sprendimas, priimtas neatsižvelgus į jo pateiktas raÅ¡ytines pastabas, jo argumentus atmestus kaip gynybinę pozicijÄ .

Papildomai apskaičiuota mokėtina               13 893,38 Eur suma grindžiama netinkamais, neteisėtais, neobjektyviais įrodymais, klaidingais ir neindividualiais skaičiavimais bei nepagrįstais duomenimis. Pažymi, kad Patikrinimo akte buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, remiamasi prielaidomis ir nepagrįstai taikomi netinkami bei tendencingi mokesčių apskaičiavimo metodai. Teigia, kad mokesčių administratorius įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė mokesčių mokėtojui ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 67 straipsnio         1 dalies reikalavimÄ .

Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus tendencingai vertino kaip gynybinę pozicijÄ , nevertino jų turinio, pažeisdamas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .Nesutinka su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo gautas pajamas ir iÅ¡laidas gali patvirtinti tik pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. PareiÅ¡kėjo teigimu, tai nėra vienintelis galimas pajamų įrodymo Å¡altinis. Be to, mokesčių administratorius, nustatydamas pareiÅ¡kėjo vartojimo iÅ¡laidas, nepagrįstai rėmėsi statistine (apibendrinta) informacija apie vidutines gyventojų vartojimo iÅ¡laidas, kadangi jos neatitinka faktinių mokesčio mokėtojo pajamų ir iÅ¡laidų.

Mokesčių administratorius apskaičiavo ne faktines, o galimas statistines išlaidas. Pareiškėjo teigimu, jo artimieji turi ūkį, todėl vartojimo išlaidos dar 40 procentų yra mažesnės. Nebuvo vertinos individualios mokesčio mokėtojo gyvenimo aplinkybės ir iškraipoma faktinė informacija. Akcentuoja, kad Inspekcijos išvada, jog A. R. nepaskolino M. V. 49 000 Lt (14 191,38 Eur), nepagrįsta, kadangi įrodymai: rašytinis sandoris ir sandorio šalių rašytiniai paaiškinimai, faktinis piniginių lėšų panaudojimas, įrodo priešingai.

Vertindamas 2010 m. pareiÅ¡kėjo gautas pajamas, mokesčių administratorius į gautas pajamas neįskaičiavo 49 000 Lt (14 191,38 Eur) grynųjų pinigų, kurių nevertino ir į bendrÄ pajamų-iÅ¡laidų balansÄ neįtraukė, motyvuodamas tuo, kad pastarasis neturėjo finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolos. Pasak pareiÅ¡kėjo, tokios iÅ¡vados grindžiamos prielaidomis. Nesutiko su atsakovės iÅ¡vada, kad M. R. neturėjo finansinių galimybių suteikti jam paskolos. Akcentuoja, kad vien tik abejonės dėl grynųjų pinigų laikymo vietos, nesudaro prielaidų abejoti M.

R. finansinėmis galimybėmis. Mokesčių administratorius netikrino visų galimų netiesioginių įrodymų. Pažymi, kad paskolos sutartis nenuginčyta, ji galioja, o sandorio naudingumÄ pagrindžia faktas, jog pareiÅ¡kėjas už iÅ¡ A. R. pasiskolintas lėšas sukurtame versle įdarbino jo seserį I. R.. Tai buvo viena iÅ¡ paskolos suteikimo susitarimo aplinkybių. Pažymi, kad atsakovė nepagrįstai nepripažįsta ir 2012 m. pareiÅ¡kėjo patirtų paskolos grÄ Å¾inimo iÅ¡laidų (49 000 Lt (14 191,38 Eur)).Teigia, kad mokesčių administratorius nepateikė įrodymų, jog mokesčių mokėtojas neturėjo grynųjų pinigų likučio, pakankamo iÅ¡laidoms pagrįsti, nevertino nurodytų pajamų Å¡altinių ir gautų lėšų dydžio bei realumo.

Pakartotinio patikrinimo metu nebuvo atlikta įrodymais pagrįsta pajamų ir iÅ¡laidų analizė už 2001–2007 m. PareiÅ¡kėjo teigimu, asmuo gali gauti pajamų ne tik bankinių pavedimų forma ir gali turėti santaupų ne tik banko sÄ skaitose. Pasak pareiÅ¡kėjo, atsakovei buvo pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai apie iki 2003 m. gruodžio 31 d. realiai uždirbtas pajamas, t. y. kad 2001–2003 m. pareiÅ¡kėjas gavo 99 348,69 Lt (28 773,37 Eur) pajamų. Inspekcija nepagrįstai neįskaito į pajamas iki 2001 m. turėtų lėšų, kauptų ankstesniais metais, taip pat dalies faktinių pajamų (sezoninių nedeklaruotinų ir neapmokestinamų pajamų) bei neįskaičiuoja turėtų lėšų JAV gauto darbo užmokesčio, nuo kurio buvo mokami mokesčiai, dalies (kuri naudojama Lietuvoje turtui įsigyti).

Atsakovė apskaičiavo mokesčių mokėtojui neigiamÄ grynųjų piniginių lėšų likutį                2007 m. sausio 1 d. ir neperkėlė grynųjų piniginių lėšų iÅ¡ 2006 m. į 2007 m. Inspekcija 2004–2007 m. neįskaito į pajamas dalies faktinių pajamų. Be to, Inspekcija neįskaito į gautas pajamas palÅ«kanų už indėlį. Taip pat mokesčių administratorius nepagrįstai taikė didesnius bÅ«sto palÅ«kanų dydžius nei oficialiai skelbia Lietuvos bankas.

Skunde nurodo, kad 6 981,36 Eur dydžio mokestinė prievolė (už 2011 m. ir 2012 m.) grindžiama netinkamais, neteisėtais, neobjektyviais įrodymais, t. y. mokesčių administratorius, nustatydamas GPM bazę už 2011 m., neteisėtai rėmėsi uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – Bendrovė) ir jos darbuotojų – statybų specialistų, neturinčių reikiamos turto vertintojo kvalifikacijos, nepagrįstu, neteisėtu ir nekvalifikuotu bei nekompetentingu turto vertės nustatymu, o ne juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.

Akcentuoja, kad Bendrovė, nustatydama turto atkuriamÄ jÄ (statybų) vertę, taikė tik sustambinto statybos skaičiuojamosios kainos apskaičiavimo metodÄ , nedetalizavo naudotinų medžiagų kainos, kiekių, neiÅ¡skyrė darbų vertės. Taigi, ir pareiÅ¡kėjas negali pasisakyti dėl namo kainos sudėtinių dalių, taip apribojo teisę į interesų gynybÄ kompetentingose institucijose.PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jau pirminio mokestinio patikrinimo metu Bendrovės atliktÄ turto vertinimÄ laikė niekiniu, nustatant turto vertę.

Akcentavo, kad atsakovė nesikreipė į licencijuotÄ turto vertintojÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo mokestinės bazės dydį grindžia įrodymų leistinumo kriterijaus neatitinkančiais įrodymais, jo pateiktus juridinę galiÄ turinčius dokumentus atmetė kaip netinkamus.Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas pateikė J. P. individualios įmonės 2014 m. liepos 10 d. parengtÄ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 141082 (toliau – ir Ataskaita), kuria atsakovė turėjo vadovautis, kadangi minėta ataskaita yra nenuginčyta ir galiojanti. PareiÅ¡kėjo vertinimu, Inspekcijos veiksmai yra akivaizdžiai neigiamai tendencingi, turi bÅ«ti vertinami kaip sÄ moningas (tyčinis) piktnaudžiavimas ir tiesioginių pareigų neatlikimas/aplaidumas atliekant tiesiogines pareigas.

Atsakovė, nepagrįsdama savo sprendimo ir nepasisakydama dėl trijų rinkos dalyvių siÅ«lomos kainos, mokestinei prievolei nustatyti teisingu laiko pirmÄ jį skaičiavimÄ , nors ekspertizėje nurodyta, kad Å¡io metodo rezultatai gali bÅ«ti naudojami tik kaip orientaciniai, palyginamieji. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai numato galimybę gauti nedeklaruotinų ir neapmokestinamų lėšų. Akcentuoja, kad mokesčių administratoriaus Patikrinimo akte daromos iÅ¡vados, jog dalis turto įsigyta iÅ¡ kitų pajamų, kurios nebuvo apmokestintos, neatitinka tikrovės, kadangi mokesčių administratorius nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.Taip pat pažymi, kad mokesčių administratoriaus sprendimai neatitinka ir Lietuvos respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio individualiam administraciniam sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad mokesčių administratorius pradinio mokestinio patikrinimo metu nepagrįstai stabdė mokestinį patikrinimÄ ir vertina kaip mokesčių administratoriaus akivaizdų piktnaudžiavimÄ procesu ir suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimu. PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad atsakovė nepagrindė pareiÅ¡kėjui naujai paskaičiuotos mokestinės prievolės dydžio objektyviais ir teisėtais įrodymais, o atliktos mokestinės kontrolės procedÅ«ros neatitiko teisingumo ir protingumo kriterijų.

Mokestinės kontrolės procedÅ«ros atliktos pažeidžiant MAÄ® 8 straipsnyje nustatytÄ teisingumo ir visuotinio privalomumo principÄ . Tvirtina, jog patikrinimo metu nebuvo iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos aplinkybės bei surinkti ir pateikti įrodymai, taip pat neįvertinti visi mokestinės bazės dydį lemiančių duomenų skirtumai (kainų skirtumai) ir taip buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisingÄ mokestinės prievolės nustatymÄ .PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde ir jo patikslinime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ tenkinti.

PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdyje akcentavo atsakovės neteisėtus veiksmus, tendencingÄ ir neobjektyvų mokestinį patikrinimÄ . Atsakovė Inspekcija su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad vietos mokesčių administratorius atlikto patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo 2008–2012 m. GPM bazę nustatė pagal jo atliktÄ Ä¯vertinimÄ , pritaikęs iÅ¡laidų metodÄ ir nustatė, kad jo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo gautas pajamas 273 428,66 Lt, t. y. mokesčių mokėtojas realiais pajamų Å¡altiniais nepagrindė patirtų iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėjo kitas, iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių gautas pajamas bei nuo Å¡ių pajamų mokėtinus mokesčius (GPM ir PSDÄ®) apskaičiavo, taikydama MAÄ® 70 straipsnio nuostatas t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , naudojant iÅ¡laidų metodÄ , kadangi situacija nagrinėjamu atveju atitiko Taisyklių 4 punkte nustatytas sÄ lygas. Apskaičiuodama pareiÅ¡kėjo GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos Å¡altiniais. Pažymi, kad mokesčių administratorius, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu pateiktus dokumentus, mokesčių administratoriaus surinktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo 2008 m. sausio 1 d. turėtÄ grynųjų piniginių lėšų likutį, tikrintu laikotarpiu gautas pajamų sumas grynais pinigais, faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas grynais pinigais, nuimtus iÅ¡ banko sÄ skaitų ir įneÅ¡tus į jas grynuosius pinigus, nustatė, jog tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo gautas pajamas 2008 m.

– 36 528,40 Lt, 2009 m. – 8 092 Lt, 2010 m. – 122 619,67 Lt, 2011 m. – 25 448,79 Lt, 2012 m. – 80 739,80 Lt. Pasak atsakovės, mokesčių mokėtojas gavo kitų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamos B klasės pajamoms (GPMÄ® 22 straipsnio 3 dalis). Pagal GPMÄ® 25 ir 27 straipsnių nuostatas nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs B klasės pajamų, privalo pats Å¡ias pajamas deklaruoti, už jas apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ mokėtinÄ GPM.

Atsakovė dėl A. R. suteiktos 49 000 Lt paskolos nurodė, kad mokesčių administratorius, įvertinęs A. R. ir R. R. 2008–2010 m. laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, nustatė, jog A. R. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kėjui paskolos. Akcentavo, kad A. R. pareiÅ¡kėjui, jo teigimu, suteikė beprocentę, neterminuotÄ , neužtikrintÄ Ä¯keitimu ar kitomis užtikrinimo priemonėmis paskolÄ , nors pats kartu su sutuoktine buvo paėmęs bÅ«sto kreditÄ ir mokėjo kredito palÅ«kanas bankui.

Kadangi pareiÅ¡kėjo teigimu, jis iÅ¡ A. R. paskolÄ gavo grynaisiais pinigais, tačiau jos nedeklaravo, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl paskolos gavimo tenka jam. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė liudytojų, galinčių patvirtinti lėšų perdavimÄ . A. R. pateikė prieÅ¡taringÄ informacijÄ , kad pinigai iki paskolos suteikimo dienos buvo saugomi AB SEB banko seife grynais. Mokesčių administratorius pabrėžia, kad neturi rinkti įrodymų, jog paneigtų įvairias mokesčių mokėtojo prielaidomis pagrįstas versijas.

Akcentuoja, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinių tyrimų metu, atlikusi A. R. ir jo sutuoktinės R. R. pinginių srautų analizę, konstatavo, jog paskolos suteikimo dienai Å¡i Å¡eima neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kėjui paskolÄ . Mokesčių administratoriau teigimu, pagrįsta iÅ¡vada, kad pinigai pareiÅ¡kėjui pagal minėtÄ sutartį perduoti nebuvo. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad mokesčių administratorius turėjo kreiptis į teismÄ dėl minėto paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu, pasak atsakovės, yra nepagrįstas.Mokesčių administratorius, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodyta Namo statybos vertė (120 000 Lt) yra 2,6 karto mažesnė, negu VÄ® Registrų centro duomenų bazėje nurodyta statybos vertė, tai Vilniaus AVMI kreipėsi į Bendrovę dėl Namo ir buitinių nuotekų valymo įrenginio (toliau – Ä®renginys) statybos sÄ naudų (atkuriamosios vertės) nustatymo.

Minėta Bendrovė nustatė, kad Namo statybos sÄ naudų vertė 2011 m. gruodžio 31 d. – 493 425 Lt. Kadangi Ä®renginio vertinimas nebuvo atliktas, statybos vertę 6 640 Lt vietos mokesčių administratorius nustatė pagal Namo bei Ä®renginio kadastro duomenų bylos priedÄ â€žKitų statinių įkainojimas (perkainojimas)“. Remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Sistela“ statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais pagal statinių statybos skaičiuojamÄ jÄ kainÄ , statant gyvenamÄ jį namÄ Å«kio bÅ«du medžiagos ir mechanizmai statybos vertėje sudaro 62,7 %.

Vilniaus AVMI, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo                  2014 m. birželio 17 d. paaiÅ¡kinimÄ , vertino, jog Namo statybos sÄ naudų vertė 2011 m. sudarė            309 377 Lt (493 425 Lt x 62,7 proc.).Atsakovė pažymi, kad Bendrovė nesiverčia turto arba verslo vertinimo veikla, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ (toliau –Įstatymas), jos veiksmai nelaikytini turto arba verslo vertinimu.Atsiliepime atsakovė atkreipia dėmesį, kad gyvenamojo namo statybos sÄ naudų vertė buvo apskaičiuota pagal statybos metu galiojusias rinkos kainas.

PareiÅ¡kėjo argumentus, kad Bendrovės specialistai nekvalifikuoti, vertino kaip nepagrįstus, nes skaičiavimai atlikti teisės aktų nustatyta tvarka akredituotų ir atestuotų specialistų. Pažymi, kad Bendrovei buvo iÅ¡duotas kvalifikacijos atestatas.Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo pateikta Ataskaita, pagal kuriÄ pastato atkuriamoji vertė, įvertinus medžiagų kainÄ , darbo užmokestį ir mechanizmų nuomÄ , yra 190 777 Lt (su PVM). Atsakovė pažymi, kad Tarnyba konstatavo, jog minėta Ataskaita neatitinka Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pateikti turto vertės nustatymo pagrindimÄ , todėl pakartotinio patikrinimo metu vietos mokesčių administratorius Å¡ia Ataskaita neturėjo jokio pagrindo vadovautis ir nesivadovavo.Atsakovės teigimu, mokesčių administratorius pagristai rėmėsi Bendrovės pateiktu ekspertizės aktu.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių specialiomis žiniomis paremtų įrodymų, pagrindžiančių minėto ekspertizės akto ydingumÄ , taip pat neįrodė, kad šį dokumentÄ parengė nekompetentingi asmenys.Atsakovė dėl pareiÅ¡kėjo sudarytų paskolos sutarčių su Latvijos piliečiu Z. L. (Z. L.) nurodė, kad paskolos pareiÅ¡kėjui buvo suteikiamos be palÅ«kanų, notariÅ¡kai nepatvirtintos, paskolų tikslas sutartyse nenurodytas. Vilniaus AVMI, atsižvelgusi į tai, kad paskolų sutartyse palÅ«kanos nėra numatytos, jos yra ilgalaikės, vadovaudamasi GPMÄ® 2 straipsnio 15 dalies, GPMÄ®      15 straipsnio 1 dalies, GPMÄ® 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis, konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas, nemokėdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo naudÄ , t. y. pajamas natÅ«ra.

Pažymi, kad vietos mokesčių administratorius, pritaikęs Lietuvos banko nustatytas paskolų gavimo laikotarpiu buvusias palÅ«kanų normas bÅ«stui įsigyti, nustatė 6 842,64 Lt nemokėtų palÅ«kanų sumÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai dėl, jo teigimu, netinkamai pritaikytų palÅ«kanų normų, pasak atsakovės, yra nepagrįsti. Vilniaus AVMI, remdamasi Lietuvos banko duomenų bazėje skelbtais duomenimis, pagrindė palÅ«kanų normÄ .Atsakovės teigimu, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui priklausančias mokėti mokesčių sumas, panaudojo teisės aktais leistinus bei tinkamus atitinkamų duomenų surinkimo ir nustatymo metodus, tinkamai įvykdė MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje mokesčių administratoriui nustatytÄ pareigÄ .

Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas jokių duomenų, pagrindžiančių jam apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų neteisingumÄ , nepateikė. Skunde nurodyti argumentai dėl tariamai gautų, tačiau mokesčių administratoriaus neįvertintų sezoninių nedeklaruotinų ir neapmokestinamų pajamų, yra abstraktaus pobÅ«džio, nepateikta jokių juridinę galiÄ turinčių dokumentų, kurie patvirtintų, kad tokios pajamos buvo gautos. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjas neįvykdė jam tenkančios MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos.

Atsakovė nurodo, kad tiek mokestinis patikrinimas, tiek pakartotinis patikrinimas buvo atlikti Vilniaus AVMI buveinėje, todėl, vadovaujantis MAĮ 119 straipsnio 6 dalimi, mokestinio patikrinimo trukmė neribojama. Pabrėžia, kad tiek mokestinio patikrinimo, tiek pakartotinio patikrinimo mokesčių administratorius veikė aktyviai bei surinko, privalėjo įvertinti ir įvertino daug faktinių įrodymų, tyrimo nevilkino. Pažymi, kad pareiškėjas, be kita ko, prašo įpareigoti mokesčių administratorių atlikti pakartotines kontrolės procedūras, nors pačiame skunde išdėstė argumentus dėl ilgos kontrolės procedūrų trukmės, vilkinimo.

Atsakovės nuomone, iÅ¡imtinės teisės grÄ Å¾inti mokestinį ginÄÄ iÅ¡ naujo taikymas nagrinėjamu atveju nebÅ«tų tinkamas ir prieÅ¡tarautų teisinio proporcingumo principui, kadangi byloje egzistuoja ir yra užtikrintos visos galimybės iÅ¡spręsti ginÄÄ teisme, t. y. pareiÅ¡kėjas turi galimybę tiesiogiai teismui pateikti visus savo skundÄ pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir naujÄ turto vertinimo ataskaitÄ , atitinkančiÄ Ä®statymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.Pažymi, kad nėra objektyvios bÅ«tinybės naujai atlikti mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus veiksmus.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo ginčijami sprendimai priimti vietos mokesčių administratoriui jau atlikus pakartotinį jo mokestinį patikrinimÄ . Atsakovė pažymi, jog pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė savo pareigÄ teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius, disponavo lėšomis, kurių Å¡altinių mokestinio patikrinimo metu negalėjo pagrįsti ir atitinkamai įrodyti. Nurodo, kad atsakovė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestines prievoles, objektyviai bei visapusiÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Akcentavo, kad mokestinis patikrinimas atliktas tinkamai taikius ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus bei detaliai vertinant faktines aplinkybes dėl A. R. paskolos, gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidas bei pareiÅ¡kėjo gautas pajamas natÅ«ra.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Vilniaus AVMI apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama institucijos atstovams nedalyvaujant. Teismaskonstatuoja:

Skundas atmestinas. Byloje kilęs ginčas dėl mokesčių administratorių sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjui apskaičiuoti GPM ir PSD mokesčiai bei su jais susiję mokesčiai, teisėtumo ir pagrįstumo.Vilniaus AVMI atliko pareiÅ¡kėjo 2008 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. GPM ir       2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. PSDÄ® apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ bei surašė 2015 m. kovo 23 d. patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-FR0680-189, kuriame mokesčių mokėtojui papildomai apskaičiavo 13 964,32 Eur (48 216 Lt) GPM ir 140,76 Eur (486 Lt) PSDÄ® (II t., b. l. 152–170).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su 2015 m. kovo 23 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-189, 2015 m. balandžio 28 d. vietos mokesčių administratoriui pateikė raÅ¡ytines pastabas dėl minėto patikrinimo akto (II t., b. l. 171–180).Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu pakeitė minėtÄ patikrinimo aktÄ ir vietoje jame 13 964,32 Eur GPM apskaičiavo 13 752,62 Eur GPM sumÄ , taip pat apskaičiavo 5 692,47 Eur GPM delspinigių, 79,22 Eur PSDÄ® delspinigių, skyrė 1 375 Eur GPM baudÄ , 14 Eur PSDÄ® baudÄ ir nurodė Å¡ias sumas sumokėti į biudžetÄ (II t., b. l. 189–197).PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI sprendimu, 2015 m. birželio 22 d. pateikė skundÄ centriniam mokesčių administratoriui (III t., b. l. 6–14), kuris 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 68-146 panaikino Vilniaus AVMI 2015 m. gegužės 27 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , konstatavus, kad Vilniaus AVMI nepateikė argumentų dėl ženklaus namo atkuriamųjų verčių skirtumo, o atsakovė pasiribojo iÅ¡vada, kad Ataskaitoje vertinama turto pardavimo kaina, bet ne statybos kaÅ¡tai (III t., b. l. 2–5).Vilniaus AVMI 2015 m. spalio 9 d. pavedimu tikrinti pakartotinai pavedė atlikti pareiÅ¡kėjo GPM ir PSDÄ® mokesčio apskaičiavimÄ , deklaravimÄ ir sumokėjimÄ (III t., b. l. 21–22).Mokestinis patikrinimas 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu pratęstas dėl papildomos informacijos gavimo.

Vilniaus AVMI atliko mokesčių mokėtojo 2008 m. sausio 1 d.–                         2012 m. gruodžio 31 d. GPM ir 2009 m. sausio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. PSDÄ® apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimÄ bei surašė Patikrinimo aktÄ , kuriame papildomai apskaičiavo 13 752,62 Eur GPM ir 140,76 Eur PSDÄ® (IV t., b. l. 136–158). Patikrinimo akte, remdamasi Bendrovės atlikta ekspertize, konstatavo, kad namo statybos sÄ naudų vertė                      2011 m. gruodžio 31 d.

– 493 425 Lt. Ir įvertinusi, kad namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, Vilniaus AVMI padarė iÅ¡vadÄ , kad 2011 m. namo statybos sÄ naudų vertė sudarė 309 377 Lt. Be to, nesant galimybės įvertinti Ä®renginį, jo statybos vertę 6 640 Lt vietos mokesčių administratorius nustatė pagal namo bei Ä®renginio kadastro duomenų bylos priedÄ â€žKitų statinių įkainojimas (perkainojimas)“. Nustatė, kad tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos 273 428,66 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas.

Konstatavo, kad 2008–2012 m. išlaidoms, t. y. žemės sklypams įsigyti, gyvenamojo namo ir buitinių nuotekų valymo įrenginio statybos išlaidoms apmokėti bei kitoms išlaidoms panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus AVMI konstatavo, kad tikrintu laikotarpiu pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo jo gautas pajamas: 2008 m. – 36 528,40 Lt, 2009 m. – 8 092 Lt, 2010 m. – 122 619,67 Lt, 2011 m.

–    25 448,79 Lt, 2012 m. – 80 739,80 Lt.Patikrinimo metu, remdamasi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestiniu patikrinimu, atlikta A. R. ir jo sutuoktinės R. R. pinginių srautų analize, konstatavo, kad paskolos suteikimo dienai – 2010 m. gegužės 28 d. Å¡i Å¡eima neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kėjui 49 000 Lt paskolÄ ir pinigai pareiÅ¡kėjui pagal minėtÄ sutartį perduoti nebuvo.Taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2011 m. rugsėjo 22 d., 2011 m. spalio 7 d.,                  2011 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartis iÅ¡ Latvijos piliečio Z.

L. (Z. L.) pasiskolino 60 000 Eur (arba 207 168 Lt), paskolų grÄ Å¾inimo terminai – 2013 m. rugsėjo 22 d., 2013 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 9 d. ir 2014 m. gruodžio 7 d. Paskolų sutartyse numatyta, kad jos suteikiamos be palÅ«kanų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad paskolos yra ilgalaikės, vietos mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas, nemokėdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo naudÄ , t. y. pajamas natÅ«ra. Vilniaus AVMI, pritaikiusi Lietuvos banko nustatytas paskolų gavimo laikotarpiu buvusias palÅ«kanų normas bÅ«stui įsigyti, nustatė 6 842,64 Lt nemokėtų palÅ«kanų, t. y. 2011 m.

– 1 518,42 Lt, 2012 m. – 5 324,22 Lt. Å ios sumos priskirtos pareiÅ¡kėjo apmokestinamoms pajamoms ir apmokestintos pritaikius 15 procentų pajamų mokesčio tarifÄ .Vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMÄ® bei PSDÄ® nuostatomis, pakartotinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 13 752,62 Eur GPM už 2008–2012 metus ir 140,76 Eur PSDÄ® už 2009 metus, priimant sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat apskaičiavo 5 515 Eur GPM delspinigių, 96 Eur PSDÄ® delspinigių bei skyrė 1 375 Eur GPM baudÄ ir 14 Eur PSDÄ® baudÄ .PareiÅ¡kėjas vietos mokesčių administratoriui pateikė 2016 m. birželio 23 d. pastabas dėl patikrinimo akto (IV t., b. l. 168–177).

Vilniaus AVMI, iÅ¡nagrinėjusi Patikrinimo aktÄ , su juo susijusiÄ medžiagÄ bei pateiktas pastabas, 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (4.65) FR0682-461 patvirtino minėtÄ patikrinimo aktÄ ir jame papildomai apskaičiuotas 13 752,62 Eur GPM ir 140,76 Eur PSDÄ® sumas, apskaičiavo 5 515 Eur GPM delspinigių, 96 Eur PSDÄ® delspinigių, skyrė 1 375 Eur GPM baudÄ , 14 Eur PSDÄ® baudÄ ir nurodė sumokėti į biudžetÄ (IV t., b. l. 160–167). PareiÅ¡kėjas 2016 m. rugpjūčio 8 d. pateikė skundÄ centriniam mokesčių administratoriui, kuris 2016 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 68-290 patvirtino Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 20 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo.Atsakovė nustatė, kad tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos 273 428,66 Lt virÅ¡ijo gautas pajamas.

Konstatavo, kad 2008–2012 m. iÅ¡laidoms, t. y. žemės sklypams įsigyti, gyvenamojo namo ir buitinių nuotekų valymo įrenginio statybos iÅ¡laidoms apmokėti bei kitoms iÅ¡laidoms panaudojo iÅ¡ nenustatytų Å¡altinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcija pritarė vietinio mokesčių administratoriaus iÅ¡vadoms dėl            A. R. paskolos, namo statybos iÅ¡laidų, gautų pajamų natÅ«ra. PareiÅ¡kėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais ir teigia, kad mokesčių administratorius netinkamai įvertino jo patirtas iÅ¡laidas, nepagrįstai nustatydamas GPM bazę, rėmėsi nekompetentingų subjektų atlikta ekspertize, sprendimus grindė prielaidomis, įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė pareiÅ¡kėjui.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio GPMÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.)      5 straipsnio 1 dalį GPM objektas yra gyventojo pajamos. Pagal 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad pajamos – pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotÄ ar kitaip perleistÄ , investuotÄ turtÄ ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra.

GPMÄ® 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad A klasės pajamoms priskiriamos:

1) iÅ¡ Lietuvos vieneto, iÅ¡ užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iÅ¡ nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, iÅ¡skyrus azartinių loÅ¡imų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamas, gautas iÅ¡ Å¡io neribotos civilinės atsakomybės vieneto, ir Å¡iame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat Å¡iame punkte nenurodytas pajamas iÅ¡ ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. IÅ¡ Lietuvos vieneto, iÅ¡ užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iÅ¡ nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui iÅ¡moka su juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už parduotÄ ar kitaip perleistÄ nuosavybėn nekilnojamÄ jį daiktÄ , esantį Lietuvoje, arba kilnojamÄ jį daiktÄ , jeigu Å¡ios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir Å¡is daiktas yra (ar privalo bÅ«ti) įregistruotas Lietuvoje, bei gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamos už parduotÄ arba kitaip perleistÄ nuosavybėn nenukirstÄ miÅ¡kÄ , apvaliÄ jÄ medienÄ , netauriųjų metalų lauÅ¾Ä , taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir 2) iÅ¡ nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų veiklos pajamos, palÅ«kanos ir honorarai.

B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos (GPMÄ® 22 straipsnio 3 dalis). Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo (GPMÄ® 25 straipsnio 1 dalis).Pagal MAÄ® 66 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais Å¡iame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo bÅ«dais.Ginčui taikytinas MAÄ® 70 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detaliai Å¡io straipsnio įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru, t. y. Inspekcijos virÅ¡ininko                          2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).Taigi, mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjui mokėtinus mokesčius apskaičiavo, taikydamas iÅ¡laidų metodÄ , remdamasis Taisyklių 4.1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir taikydamas Taisyklių 6.3.3 punkte nustatytÄ iÅ¡laidų metodÄ .Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad iÅ¡laidų metodas gali bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai turima informacija (duomenys) apie mokesčių mokėtojo ir jo Å¡eimos narių iÅ¡laidas.

Vertinimas atliekamas lyginant mokesčių mokėtojo ir jo Å¡eimos narių asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį deklaruotomis pajamomis (15 punktas). Tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių iÅ¡laidų sumų, vertinimui atlikti gali bÅ«ti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iÅ¡ kitų, taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos Å¡altinių. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų Å¡altinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį (16 punktas).

Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimÄ ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamÄ kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti. Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigÅ«nas turi pasirinkti tokį (-ius) informacijos Å¡altinį (-ius), kuris (-ie) leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimÄ . Minėtų taisyklių 29 punkte įtvirtinti galimi informacijos Å¡altiniai.

Taigi, MAÄ® nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ :

1) mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčių įstatymo nustatyta tvarka;                     2) mokesčio apskaičiuoti negalima, kadangi mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , remiantis anksčiau minėtomis sÄ lygomis.

Netinkamas mokesčių apskaičiavimas, kaip mokesčių mokėtojo elgesio sÄ lyga mokestinę prievolę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , apima atvejus, kai mokesčio mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos ir į jÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir asmeninės lėšos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas (LVAT 2012 m. lapkričio 12 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012; 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-27/2013; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. A602-409/2014).Taigi, kad bÅ«tų paneigtas MAÄ® 70 straipsnyje nustatytu bÅ«du apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis, bÅ«tent mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad mokesčių administratorius nesilaikė MAÄ® 70 straipsnyje nustatytų kriterijų.

Teismo vertinimu, šiuo metodu nustatomas netikslus mokestinės prievolės dydis, pagrįstas objektyviais duomenimis, kaip teigia pareiškėjas, o nustatomas mokėtinas prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad mokesčių administratorius turėjo mokestinę prievolę pagrįsti objektyviais duomenimis, laikytini nepagrįstais. Dėl gautų pajamų Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius sprendimus grindė prielaidomis, netinkamai taikė teisės aktus bei individualiai nevertino pareiškėjo situacijos.

Vilniaus AVMI pakartotinio patikrinimo metu tyrė ir vertino, ar pareiÅ¡kėjas tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2008 m. sausio 1 d.) turėjo GPMÄ® nustatyta tvarka apmokestintų lėšų, kuriomis jis galėtų pagrįsti tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. 2008–2012 m., patirtas asmenines iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – VGTDÄ®) 3 straipsnio 1 punkto nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti               2003 m. gruodžio 31 d. turimÄ Å¡Ä¯ turtÄ : pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 litų.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nedeklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose turėtų didesnių kaip 50 000 litų piniginių lėšų.

Taigi, mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas 2003 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti piniginių lėšų likutį ne didesnį negu 50 000 Lt, yra pagrįsta. Å iuo atveju deklaracijos nepateikimas priklausė nuo paties pareiÅ¡kėjo elgesio modelio. Esant pateiktai deklaracijai, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę įrodyti, kad jo pinigų likutis buvo didesnis nei nustatyta. Å iuo atveju, kai mokesčių mokėtojas nevykdo pareigos tinkamai deklaruoti pajamas, o gautų pajamų pagrįstumo nėra galimybės nustatyti pagal juridinę galiÄ turinčius dokumentus, vertinami ne tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, bet ir visa mokestinio tyrimo bei pakartotinio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Vilniaus AVMI, įvertinusi pareiÅ¡kėjo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtÄ 50 000 Lt piniginių lėšų likutį, jo 2004–2006 m. gautas pajamas – 52 199,25 Lt, patirtas iÅ¡laidas 119 836,73 Lt (110 294,36 Lt grynais pinigais ir 9 542,37 Lt banko pavedimais), įneÅ¡tus į banko sÄ skaitÄ grynuosius pinigus      41 433,60 Lt, iÅ¡imtus iÅ¡ banko sÄ skaitų grynuosius pinigus 36 044 Lt, nustatė, kad 2004–2006 m. pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos grynais pinigais virÅ¡ijo gautas pajamas grynais pinigais 60 094,48 Lt.

Pareiškėjas teigia, kad turėjo būti pripažintos ir įvertintos jo skunde nurodytos 2001–2003 m. gautos 99 348,69 Lt pajamos. Teismo vertinimu, netgi vietoj mokesčių administratoriaus pripažinto 2003 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo turėto 49 991,64 Lt likučio grynais pinigais, būtų pripažintos ir įvertintos pareiškėjo skunde nurodytos 2001–2003 m. jo gautos 99 348,69 Lt pajamos, kurios, kaip mokesčių administratorius nustatė, nebuvo deklaruotos VGTDĮ nustatyta tvarka, įtakos mokestinio patikrinimo rezultatams neturėtų, kadangi 2004–2006 m. pareiškėjo išlaidos grynais pinigais vis tiek viršytų gautas pajamas grynais pinigais 10 737,43 Lt.

Konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog pareiškėjo 2007 m. sausio 1 d. turimas grynųjų piniginių lėšų likutis vis tiek būtų 0 Lt. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Pareiškėjo nesutikimas su mokesčių administratoriaus išvadomis nepagrįstas jokiais dokumentais. Be to, pareiškėjo pirminiai paaiškinimai (2013 m. kovo 8 d.), kad duomenų apie ne banke laikomas pinigines lėšas bei jų susidarymo šaltinius pateikti neturi galimybės, laikytini patikimesniais įrodymų vertinimo aspektu, o vėlesni pateikti nurodytų pajamų skaičiavimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Minėta, kad pagal MAÄ® 67 straipsnį, mokesčių mokėtojo pareiga pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimÄ . Vien pareiÅ¡kėjo pateikti skaičiavimai ir jo nesutikimas su mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis negali paneigti pakartotinio mokestinio patikrinimo rezultatų. Tokių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu detaliai įvertino pareiÅ¡kėjo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas. Vilniaus AVMI, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m. sausio 1 d. negalėjo turėti grynųjų piniginių lėšų likučio, o 2007 m. gavo pajamų grynais pinigais 1 614,67 Lt, patyrė iÅ¡laidų grynais pinigais 21 399,90 Lt, išėmė iÅ¡ banko sÄ skaitų 21 192 Lt grynųjų pinigų, pagrįstai konstatavo, kad mokesčių mokėtojas tikrinamo laikotarpio pradžioje (2008 m. sausio 1 d.) turėjo 1 406,77 Lt grynųjų piniginių lėšų.

Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus iÅ¡vados yra pagrįstos mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis. Pakartotinio patikrinimo metu detalizuota ir įvertinta pareiÅ¡kėjo pajamų ir iÅ¡laidų analizė. Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, kurie pagal Taisyklių 29 punktÄ , yra tinkamas įrodymų Å¡altinis. Patikrinimo akto 4 priede detaliai įvertintos pareiÅ¡kėjo mokestiniu laikotarpiu 2008–2012 m. gautos pajamos bei patirtos iÅ¡laidos. Teismo vertinimu, toks įvertinimas yra pagrįstas, pareiÅ¡kėjas naujų duomenų, kurių mokesčių administratorius nebÅ«tų vertinęs, teismui nepateikė.

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai detaliai įvertinti teritorinio ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimuose. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius neturi atsakyti į kiekvienÄ iÅ¡keltÄ pareiÅ¡kėjo abejonę. Å iuo atveju mokesčių administratoriaus vertinimo ir skaičiavimų pareiÅ¡kėjas nepaneigė jokiais oficialiais duomenimis. PareiÅ¡kėjo teigimu, mokesčių administratorius netinkamai nustatė palÅ«kanų normÄ . Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, pareiÅ¡kėjas pagal 2011 m. rugsėjo 22 d.,                 2011 m. spalio 7 d., 2011 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartis iÅ¡ Latvijos piliečio Z.

L. pasiskolino 60 000 Eur (207 168 Lt). Å iose paskolos sutartyse nurodyta, kad paskolos suteikiamos be palÅ«kanų, sutartys notariÅ¡kai nepatvirtintos, paskolų tikslas sutartyse nenurodytas.Nagrinėjamu atveju, Vilniaus AVMI, įvertinusi, kad paskolų sutartyse palÅ«kanos nėra nustatytos, paskolos yra ilgalaikės, vadovaudamasi GPMÄ® 2 straipsnio 15 dalies, GPMÄ® 15 straipsnio 1 dalies, GPMÄ® 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Inspekcija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, nemokėdamas palÅ«kanų už gautas paskolas, gavo naudÄ , t. y. pajamas natÅ«ra.Inspekcija, pritaikiusi Lietuvos banko nustatytas paskolų gavimo laikotarpiu buvusias palÅ«kanų normas bÅ«stui įsigyti, nustatė 6 842,64 Lt nemokėtų palÅ«kanų sumÄ , t. y. 2011 metais –        1 518,42 Lt, 2012 metais – 5 324,22 Lt.

Remiantis oficialiai Lietuvos banko skelbiamais duomenis, palÅ«kanų norma 2011 m. gruodžio mėn. buvo 4,10 proc., 2012 m. gruodžio mėn. – 2,57 proc. Taigi, mokesčių administratorius bÅ«tent tokiÄ palÅ«kanų normÄ ir taikė. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius tinkamai taikė palÅ«kanų normÄ . Å iuo atveju teismas neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų nenustatė. PareiÅ¡kėjo teigimu, nepagrįstai mokesčių administratorius, nustatydamas jo vartojimo iÅ¡laidas, rėmėsi statistine informacija apie vidutines gyventojų vartojimo iÅ¡laidas.

Patikrinimo akte statistinės vartojimo išlaidos apskaičiuotos, pritaikius ne visų vartojimo išlaidų dydžius, o tik piniginių vartojimo išlaidų dydžius, kaip gyventojui, gyvenančiam ne didžiuosiuose – kituose miestuose, įvertinti statistikos departamento pateikti ne visų vartojimo išlaidų, o tik piniginių vartojimo išlaidų kituose miestuose dydžiai, t. y. 2001 m. – 334,9 Lt, 2002 m. – 344,6 Lt, 2003 m. – 410,2 Lt ir apskaičiuota 2001–2003 m. 13 076,40 Lt vartojimo išlaidų suma (13 076,40 Lt = (334,9 Lt x 12) + (344,6 Lt x 12) + (410,2 Lt x 12)).

Mokesčių administratorius, įvertinęs Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas 2001, 2002, 2003 m. vidutines vartojimo iÅ¡laidas vienam namų Å«kio nariui per mėnesį pagrįstai apskaičiavo 13 076,40 Lt vartojimo iÅ¡laidų sumÄ už 2001, 2002, 2003 metus. Taigi, pareiÅ¡kėjui pritaikyti jam palankesniu bÅ«du apskaičiuoti vartojimo iÅ¡laidų dydžiai, t. y. ne visų vartojimo iÅ¡laidų, o tik piniginių vartojimo iÅ¡laidų dydžiai, kaip gyventojui, gyvenančiam kituose miestuose.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad nebuvo įvertintos individualios jo vartojimo iÅ¡laidos, laikytinos nepagrįstomis. Mokesčių administratoriaus vertinimas, remiantis statistinėmis vartojimo iÅ¡laidomis, yra pagrįstas. Å iuo atveju mažinti jo patirtas iÅ¡laidas 40 procentų teismas nenustatė pagrindo. Pažymėtina, kad pagal MAÄ® 33 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , mokesčių administratorius         (jo pareigÅ«nas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iÅ¡ asmenų, tarp jų iÅ¡ kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuoraÅ¡us, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtÄ , pajamas, iÅ¡laidas ir veiklÄ , naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija.

Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus veiksmai mokestinio patikrinimo metu buvo teisėti. Konstatuotina, kad pakartotinis patikrinimas atliktas nepažeidus MAĮ, Taisyklių reikalavimų, detaliai ir išsamiai įvertinus mokestinio patikrinimo laikotarpiu pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Dėl suteiktos paskolos Pareiškėjas teigia, kad A. R. jam paskolino 49 000 Lt ir nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada šių lėšų nepripažinti pajamomis bei atitinkamai 2012 m.

– patirtomis iÅ¡laidomis. Pagal MAÄ® 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius.LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad (2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje A442-1431/2009, 2011 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2174/2011), kad apmokestinimui pagal GPMÄ® pakanka nustatyti patį gyventojo (fizinio asmens) pajamų gavimo faktÄ ir nėra reikalaujama visais atvejais įvardinti konkretų pajamų gavimo pagrindÄ .

Konkretaus pajamų gavimo pagrindo (Å¡altinio) nustatymas yra reikÅ¡mingas tada, kai dėl to keičiasi įstatyme numatytos pajamų apmokestinimo sÄ lygos ir tvarka (taikoma mokesčio lengvata, keičiasi tarifas, pajamos patenka į neapmokestinamųjų pajamų kategorijÄ ir pan.). Tačiau jeigu nėra nustatoma požymių, kurie leistų pajamas priskirti tam tikrai jų kategorijai, lemiančiai jų neapmokestinimÄ ar kitokį apmokestinimÄ , o pats pajamų gavimo faktas yra nustatytas, tuomet pajamos turi bÅ«ti apmokestinamos kaip kitos pajamos, konkrečiai neįvardinant jų Å¡altinio.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ir buvo nustatytas atitinkamų pareiÅ¡kėjo pajamų gavimo faktas, nebuvo nustatyta, kad yra aplinkybių, su kuriomis įstatymai sietų jų neapmokestinimÄ ar kitokį apmokestinimÄ , todėl jos pagrįstai buvo apmokestintos kaip kitos pajamos, konkrečiai neįvardinant jų Å¡altinio.PareiÅ¡kėjas, remdamasis 2010 m. gegužės 28 d. raÅ¡ytine paskolos sutartimi, sudaryta su       A. R. (III t., b. l.

53) teigia, kad gavo 49 000 Lt paskolÄ . Kaip matyti iÅ¡ minėtos sutarties, ji nėra notariÅ¡kai patvirtinta, beprocentinė, neterminuota. Duomenų, kad paskolos sutartyje nurodyti pinigai buvo perduoti, pareiÅ¡kėjas nepateikė. A. R. 2013 m. balandžio 10 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad paskola pareiÅ¡kėjui suteikta grynais pinigais, be palÅ«kanų, paskolinti pinigai iki jų perdavimo buvo laikomi SEB banko seife grynaisiais. Nurodė, kad jis pasitikėjo pareiÅ¡kėju, todėl notarine forma sutartis nebuvo patvirtinta.

Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjÄ seniai pažįsta, todėl suteikta beprocentė paskola (III t., b. l. 54–55).Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu ir kritiÅ¡kai vertina nurodytus argumentus dėl piniginių lėšų laikymo banko seife. Teismas neturi pagrindo abejoti AB SEB banko informacija, kad A. R. nebuvo sudaręs sutarties dėl seifo nuomos. Mokesčių administratoriui ir teismui tokie įrodymai nebuvo pateikti. Taigi, Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra neiÅ¡samÅ«s, prieÅ¡taringi ir negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, pagrindžiančiais pareiÅ¡kėjo pozicijÄ .

Be to, A. ir R. R. atlikto mokestinio tyrimo metu (XV ir XVI t.) buvo nustatyta, kad jų Å¡eimos pagrindiniai pajamų Å¡altiniai – pajamos, gautos iÅ¡ automobilio nuomos, su darbo santykiais susijusios pajamos, pagal 2008 m. liepos 23 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį įsigijo butÄ Vilniuje, A. R. suteikus kreditÄ . Nustatė, kad A. ir R. R. Å¡eimos gautų pajamų užteko Å¡eimoms patirtoms iÅ¡laidoms dengti (asmeniniams poreikiams tenkinti, bÅ«sto kreditui mokėti ir palÅ«kanoms grÄ Å¾inti bei kitoms iÅ¡laidoms padengti (XVI t., b. l. 152).

Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad A. R. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kėjui paskolÄ , kuri, kaip minėta, beprocentė, neterminuota, neužtikrinta įkeitimu ar kitomis užtikrinimo priemonėmis, kai patys A. ir R. R. buvo paėmę bÅ«sto kreditÄ ir mokėjo kredito palÅ«kanas bankui, yra pagrįsta. Toks paskolinimas neatitinka ir elementarios ekonominės logikos. Konstatuotina, kad A. R. neturėjo finansinių galimybių suteikti pareiÅ¡kėjui beprocentę paskolÄ .

Å iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta dėl paskolos gavimo fakto tenka bÅ«tent pačiam pareiÅ¡kėjui, o Vilniaus AVMI tinkamai įvertino ir surinko duomenis, kurių pareiÅ¡kėjas nepaneigė. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kokie asmenys galėtų patvirtinti realų pinigų perdavimo faktÄ . Tokių duomenų pateikimas yra esminė aplinkybė sandorio realumui pagrįsti. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, Inspekcija pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal 2010 m. gegužės 28 d. paskolos sutartį pareiÅ¡kėjui 49 000 Lt perduoti nebuvo.

PareiÅ¡kėjas jokių kitų duomenų (banko pavedimų ar kitų) patvirtinančių, kad paskola faktiÅ¡kai buvo suteikta, nepateikė. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad paskolos suteikimo sÄ lyga įdarbinti A. R. seserį pareiÅ¡kėjo versle, laikytini nepagrįstais. Tokių sÄ lygų paskolos sutartyje nebuvo nurodytų. Å iuo atveju tai pareiÅ¡kėjo argumentai, kurie negali bÅ«ti vertintini kaip pagrįsti. Kadangi paskolos suteikimas laikytinas neįrodytu, tai ir jos grÄ Å¾inimas, t. y. pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos, negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iÅ¡ kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiÅ«riu. Net jei mokesčių teisės norma apmokestinimÄ kildina iÅ¡ civilinių teisinių santykių, ji neprivalo bÅ«ti interpretuojama nenukrypstamai nuo susiklosčiusių teisinių santykių civilinio teisinio įvertinimo.

LVAT plenarinė sesija yra konstatavusi, kad situacijoje, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai sureglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai tokia situacija įsakmiai nenurodyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), turi būti taikomos atitinkamos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais CK normos netaikytinos (LVAT plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-648/2003). Atitinkamai sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami (LVAT 2005 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-587/2005).

Taigi, nei mokesčių įstatymai, nei CK, nei kiti teisės aktai nesuteikia mokesčių administratoriui teisės kiÅ¡tis į privačius sandorio Å¡alių santykius ir ginčyti jų sudarytus sandorius pagrindais, nesusijusiais su mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu (LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nei mokesčių administratorius, nei bylÄ nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iÅ¡ to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz., sandorių įvykdymo arba neįvykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais (LVAT 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-735/2010 ir kt.).

Konstatuotina, kad šio mokestinio ginčo atveju mokesčių administratorius, nesikišdamas į tarp pareiškėjo ir fizinių asmenų susiklosčiusius teisinius santykius, pareiškėjo gautas lėšas vertino mokestiniu aspektu, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir atitinkamomis GPM įstatymo nuostatomis. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad sandoris nenuginčytas yra galiojantis, neturi teisinės reikšmės, kadangi mokesčių administratoriaus tyrimas nėra civilinių teisinių santykių vertinimas.

Dėl namo statybos iÅ¡laidųAtsakovė namo atkuriamÄ jÄ (statybų) vertę pripažino ne pareiÅ¡kėjo Ataskaitoje nurodyta verte, o Bendrovės atliktos ekspertizės nustatyta verte. PareiÅ¡kėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad Bendrovė neturėjo teisės atlikti ekspertizės. Byloje nustatyta, kad, remiantis valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro duomenimis, namo atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) sudaro 321 000 Lt; įrenginio atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) – 7 120 Lt.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinime nurodė, kad gyvenamasis namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, t. y. likusius darbus atliko pats pareiÅ¡kėjas, gyvenamojo namo statybos iÅ¡laidos Å«kio bÅ«du sudarė apie  120 000 Lt.

Mokesčių administratorius, remdamasis pareiÅ¡kėjo nurodyta namo statybos verte         (120 000 Lt), nustatė, kad ji 2,6 karto mažesnė, negu VÄ® Registrų centro duomenų bazėje nurodyta statybos vertė. Teismo vertinimu, Ataskaitoje nurodyta vertė yra ženkliai mažesnė ir mokesčių administratorius pagrįstai siekė nustatyti Namo statybos sÄ naudas statybos užbaigimo metu             2011 m. gruodžio 31 d. Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVMI, vykdydama viešųjų pirkimų procedÅ«rÄ (XIII t., b. l. 174–199), kreipėsi į Bendrovę dėl namo ir įrengimo statybos sÄ naudų (atkuriamosios vertės) nustatymo.

Taigi, mokesčių administratoriui MAÄ® 114 straipsnis suteikia teisę pasirinkti tikrinimo metodus. Å iuo atveju mokesčių administratorius ne tik pats pasirinktu iÅ¡laidų metodu apskaičiuodamas, bet ir, remdamasis Bendrovės pateiktu namo atkuriamosios (statybų) vertės bÅ«du,  turėjo teisę nustatyti namo vertę. Bendrovė, atlikusi namo statybos sÄ naudų (atkuriamosios vertės) ekspertizę, nustatė, kad namo statybos sÄ naudų vertė 2011 m. gruodžio 31 d. – 493 425 Lt. Atsižvelgusi į tÄ aplinkybę, kad namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, Inspekcija vertino, jog statybos sÄ naudų vertė 2011 m. sudarė         309 377 Lt (493425 x 62,7 proc.).

Namo vertė apskaičiuota pagal 2011 m. kainas. PareiÅ¡kėjas su tokia mokesčių administratoriaus iÅ¡vada nesutinka ir kritiÅ¡kai vertina pateiktÄ ekspertizę, kaip atliktÄ nekompetentingų specialistų. Teigia, kad Ataskaita yra galiojanti, nenuginčyta. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad mokesčių administratorius nustatydamas GPM bazę neteisėtai rėmėsi statybų Bendrovės ir jos darbuotojų nekompetentingomis iÅ¡vadomis, yra subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė, kuri negali paneigti mokesčių administratoriaus atlikto tyrimo.

Namo statybos sÄ naudų vertė buvo skaičiuojama pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo ekspertizės atlikimo, laikytini nepagrįstais. Minėta, kad Bendrovei iÅ¡duota kvalifikacijos atestatas, pareiÅ¡kėjas nepateikė Å¡ias aplinkybes paneigiančių duomenų. PareiÅ¡kėjas pateikė J. P. individualios įmonės Namo vertinimo ataskaitÄ (VII t., b. l. 130–140), kurioje namo atkuriamoji vertė, įvertinus medžiagų kainÄ , darbo užmokestį ir mechanizmų nuomÄ , nustatyta 190 777 Lt su PVM, atkuriamoji vertė, įvertinus pareiÅ¡kėjo atliktus darbus, yra     148 675,36 Lt o, įvertinus nusidėvėjimÄ , yra 137 524,71 Lt.

Nurodyta, kad viso vertinamo turto rinkos vertė yra 137 500 Lt.Byloje pateikta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iki 2016 m. sausio 1 d. Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba, toliau – Tarnyba) 2016 m. balandžio 6 d. iÅ¡vada T-10(16)-I (V t., b. l. 32–35), kurioje konstatuota, kad Ataskaita neatitinka Ä®statymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pateikti turto vertės nustatymo pagrindimÄ . Ä®statymo 23 straipsnis reglamentuoja turto arba verslo vertinimo ataskaitos teisinį statusÄ .

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol PriežiÅ«ros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Å¡io įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.Taigi, Tarnybos, turinčios iÅ¡imtinę kompetencijÄ vertinti turto vertinimo ataskaitų atitiktį Ä®statymo 22 straipsnio reikalavimams, priimti sprendimai, kuriuose yra konstatuojama turto vertinimo ataskaitų neatitiktis norminių aktų reikalavimams, nesant duomenų apie tokio pobÅ«džio sprendimų nuginčijimÄ , paneigia galimybę remtis Å¡iais dokumentais kaip patikimais įrodymais, pagrindžiančiais vertinamo turto vertę (Ä®statymo 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Konstatuotina, kad pareiškėjo pateikta Ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu namo vertę. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu dėl namo statybos išlaidų, kurios grindžiamos ekspertize. Akcentuotina, kad Bendrovei netaikytini Įstatymo reikalavimai, šiuo atveju ekspertizės išvados pagrįstos akredituotų ir Aplinkos ministerijos atestuotų specialistų (http://www.spsc.lt/), 2010 m. rugsėjo 14 d. išduotas atitinkamas kvalifikacijos atestatas Nr. 3232). Pažymėtina, kad Bendrovė nesiverčia turto arba verslo vertinimo veikla, jos pateiktas vertinimas negali būti laikomas turto vertintojo veikla.

Taigi, ir Įstatymo nuostatos Bendrovei netaikytinos. Pareiškėjo teiginys, kad Bendrovės specialistai nekvalifikuoti, yra nepagrįstas, nes skaičiavimai atlikti teisės aktų nustatyta tvarka akredituotų ir atestuotų specialistų. Išlaidų sustambinti apskaičiavimai atliekami pagal pakankamai išnagrinėtus ir parengtus pirminio planavimo dokumentus, projektinius brėžinius, erdvinių grupių planus, sustambintus darbų, konstrukcinių elementų vienetų kiekių skaičiavimus. Kainos apskaičiavimai buvo pateikti pagal sustambintas darbų rūšis arba sustambintus konstruktyvus, kurių vieneto kainos pagrįstos skaičiavimais ar kitokiais vertinimais http://www.sistela.lt/Kainodara/statyboje.

Teismo vertinimu, Bendrovės ekspertizėje atlikti skaičiavimai, vertintini kaip tinkamas įrodymas mokesčių administratoriaus pozicijai dėl namo statybos iÅ¡laidoms pagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atliktu skaičiavimu. Pažymėtina, kad buvo įvertina, jog pareiÅ¡kėjas namÄ statė Å«kio bÅ«du ir atitinkamai namo vertę sudarė 62,7 proc. statybos vertės.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui naujos turto vertinimo ataskaitos, kuri atitiktų Ä®statymo reikalavimus.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas galėjo paneigti Bendrovės ekspertizėje pateiktus skaičiavimus. Å iuo atveju pats pareiÅ¡kėjas pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Vien nurodyti vertinimai, nepateikus naujų duomenų, paneigiančių ekspertizės skaičiavimus, nepaneigia mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pateikė statybos darbų sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ bendrovė turėjo atlikti statybos darbų už 25 000 Lt, tačiau pagal pateiktÄ darbų priėmimo aktÄ bei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 5CA Nr. 007 nustatyta, kad darbų atlikta tik už 7 800 Lt.

Ä®renginio statybos vertę 6 640 Lt Inspekcija nustatė pagal gyvenamojo namo bei Ä®renginio kadastro duomenų bylos priedÄ â€žKitų statinių įkainojimas (perkainojimas)“, remdamasi UAB „Sistela“ statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais pagal statinių statybos skaičiuojamÄ jÄ kainÄ , statant gyvenamÄ jį namÄ Å«kio bÅ«du medžiagos ir mechanizmai statybos vertėje sudaro 62,7 proc. PareiÅ¡kėjas nepateikė naujų duomenų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus atliktÄ Ä®renginio vertinimÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų netinkamai taikius iÅ¡laidų metodo mokesčių bazę apskaičiuojant pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , visų pirma, pažymėtina, kad atliekant mokesčių apskaičiavimÄ pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , VMI neturi pareigos apskaičiuoti visiÅ¡kai tikslių mokesčių sumų, todėl jei leistini ir patikimi įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie pakankamai artimÄ realiai mokesčių bazę, atitinkamos mokesčių sumos gali bÅ«ti apskaičiuotos. bÅ«du nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y.

įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų.Teismo vertinimu, iÅ¡laidų metodas, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, neabejotinai tenkino protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo sÄ lygas. Be to, pats pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie kitokias iÅ¡laidų Namo statybai ar Ä®renginiui įrengti patyrimo datas ar kitokį iÅ¡laidų dydį.PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl mokestinio patikrinimo vilkinimo laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad pats pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu teikė prašymus, skundus, paaiškinimus, t. y. mokesčių administratoriaus atliekamus veiksmus vertino. Jam buvo žinomi mokesčių administratoriaus atliekami patikrinimo veiksmai. Akcentuotina, kad ne tik pareiškėjo, bet A. R. R. šeimos mokestinis patikrinimas buvo atliktas, siekiant išsamiai įvertinti pareiškėjui suteiktos paskolos, taip pat namo bei jo gautų pajamų natūra aplinkybes. Pareiškėjas nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimus mokesčių administratorius pažeidė.

Vien abstraktÅ«s teiginiai dėl netinkamo tyrimo negali paneigti tyrimo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas, įvertinęs visumÄ mokestinio tyrimo medžiagos, daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratoriaus iÅ¡vados, jog tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo jo gautas pajamas ir kad mokesčių mokėtojas gavo kitų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamos B klasės pajamoms, kurias privalo deklaruoti, už jas apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ mokėtinÄ GPM, yra teisėtos ir pagrįstos.

Mokesčių administratorius nepažeidė MAÄ® 67 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naÅ¡tos. Konstatuotina, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, remiantis pareiÅ¡kėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jų naikinti. Konstatuotina, kad pagrįsta mokesčių administratoriaus iÅ¡vada papildomai apskaičiuoti mokėtinÄ 13 752,62 Eur GPM už 2008–2012 metus ir 140,76 Eur PSDÄ® už 2009 metus, bei 5 515 Eur GPM delspinigių, 96 Eur PSDÄ® delspinigių bei skyrė 1 375 Eur GPM baudÄ ir 14 Eur PSDÄ® baudÄ .

PareiÅ¡kėjas apskaičiuotų baudų, delspinigių sumų teisingumo neginčijo. Atsižvelgus į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atlikti pakartotines mokestinės kontrolės procedÅ«ras, atitinkančias teisingumo ir protingumo kriterijus, negali bÅ«ti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiÅ¡kėjas teigia, jog buvo vilkinamas tyrimas, bet taip pat praÅ¡o atlikti pakartotines mokestinės kontrolės procedÅ«ras. Tai rodo paties pareiÅ¡kėjo nenuoseklumÄ .

Teismas nenustatė, kokius veiksmus mokesčių administratorius turėtų atlikti pakartotinai. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                   Rūta Miliuvienė