95c82e5f-252c-4cda-8c0a-e245454f2ef9 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-10-425/2023 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00238-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto MisiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

T. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-1093/2022 pagal ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinį atsakovei G. T. dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės G. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui K. S. dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas K. S. pirmosios instancijos teismui pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, reiÅ¡kė du alternatyvius reikalavimus: a. prašė nutraukti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui K.

S. asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra visÄ pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo statiniai), o atsakovei G.

T. už jos turimÄ dalį turto iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 3 017,30 Eur piginę kompensacijÄ ; arba b. atidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės natÅ«ra tokiu bÅ«du: (i) nustatyti, kad ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, pažymėtas plane Nr. 1-3', 1-5,1-6,1-7,1-8, 1-2, viso plotas 66,04 kv. m; (ii) nustatyti, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, pažymėtas plane Nr. 1-4,1-3,1-1, viso plotas 19,90 kv. m; (iii) nustatyti, kad ieÅ¡kovas asmeninės nuosavybės teise valdys viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas 125,05 kv. m; (iv) nustatyti, kad asmeninės nuosavybės teise valdys Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 41,15 kv. m. c.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakove yra brolis ir sesuo. Jų motina L. S. testamentu jai priklausantį turtÄ po savo mirties paliko savo sÅ«nums bei dukroms. Po motinos mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi ieÅ¡kovas, jo brolis L. S. ir dvi seserys S. J. bei L. D.. Jie visi jiems priklausančias paveldėjimo teises perleido ieÅ¡kovui paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis. Dėl to ieÅ¡kovas 2020 m. gruodžio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 79/100 dalį gyvenamojo namo bei 4/5 dalį statinių - viralinės, Å«kinių pastatų, pirties, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Jam priklausančias nuosavybės teises ieÅ¡kovas įregistravo VÄ® „Registrų centre“. VÄ® „Registro centro“ pažymos duomenimis, likusi minėto turto – gyvenamojo namo ir statinių, dalis vis dar registruota mirusios ieÅ¡kovo motinos vardu, nes tikroji turto bendrasavininkė - atsakovė G. T., iki Å¡iol neįregistravo turto savo vardu. Žemės sklypas, ant kurio stovi minėti statiniai, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Atsakovė žemės sklypÄ , besiribojantį su ieÅ¡kovui priklausančiu sklypu, jau yra pardavusi.

IeÅ¡kovas bandė tartis su atsakove, kad ji jai priklausančiÄ turto dalį parduotų ieÅ¡kovui, tačiau atsakovė už tai pareikalavo, kad ieÅ¡kovas jai nupirktų butÄ Panevėžyje, o kitais bÅ«dais tartis atsisakė. Be to, atsakovė buvo iniciavusi ikiteisminį tyrimÄ , susijusį su testamento nuginčijimu, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tai akivaizdžiai rodo atsakovės nenorÄ pasidalinti turto geranoriÅ¡kai ir sÄ moningÄ siekį pakenkti ieÅ¡kovui, kaip bendraturčiui.

3. Pažymėjo, jog siÅ«lo spęsti ginÄÄ jam natÅ«ra priteisiant visÄ turtÄ , o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant kompensacijÄ pinigais, nes toks atidalijimo bÅ«das bÅ«tų racionaliausias – ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra ginčo pastatai. Be to, jam priklauso ženkliai didesnė dalis statinių. Be to, atsakovė ginčo turte nesilanko, Å¡iuo turtu nesidomi ir nesirÅ«pina jau daugelį metų, o ieÅ¡kovas sodyboje nuolat leidžia laikÄ , tvarko aplinkÄ , prižiÅ«ri statinius, leidžia ten laisvalaikį. Todėl ieÅ¡kovas turi akivaizdžiai didesnį suinteresuotumÄ gauti statinių dalį natÅ«ra. Be to, ieÅ¡kovas turi finansines galimybes kompensacijos sumÄ atsakovei sumokėti iÅ¡ karto po teismo sprendimo priėmimo.

4. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertai UAB „Marleksa“ atliko turto vertinimÄ ir ataskaitoje nurodė, kad gyvenamojo namo, viralinės, Å«kinių pastatų, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė 2021 m. balandžio 12 d. yra 14 500 Eur, atitinkamai atsakovei priklausančio turto dalies vertė yra 3 017,30 Eur.

5. IeÅ¡kovas 2022 m. birželio 23 d. praneÅ¡ime bei teismo posėdyje nurodė, kad reikalavimo dėl atidalijimo natÅ«ra pagal pateiktÄ galimo atidalijimo planÄ , pagal kurį Å¡alims bÅ«tų priskirtos konkrečios turto dalys ir ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausytų 66,04 kv. m gyvenamojo namo ploto bei 125,05 kv. m Å«kinių pastatų, o atsakovei - 19,90 kv. m gyvenamojo namo ploto bei 41,15 kv. m Å«kinio pastato, nebepalaiko ir praÅ¡o turtÄ atidalinti tik vieninteliu bÅ«du – visÄ turtÄ natÅ«ra priteisiant ieÅ¡kovui, atsakovei priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo piniginę 3 017,30 Eur kompensacijÄ .

6. Atsakovė G. T. pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė turtÄ priteisti ieÅ¡kovui nuosavybės teise, o jai priteisti piniginę kompensacijÄ , kurios dydis yra 25 000 Eur.

7. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančių pastatų dalimis naudojimosi galimybės yra apsunkintos dėl jos turimo neįgalumo, todėl atsakovė siekia parduoti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų dalis. Šalys konfliktuoja dėl pastatų naudojimo, ieškovas grasina atsakovei, neleidžia atvykti ir būti pastatuose, neleidžia jos pastatų dalies apžiūrėti galimiems pirkėjams. Ieškovas niekada nesiūlė atsakovei išpirkti jai dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų dalių.

IÅ¡ esmės atsakovė sutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu atidalinti bendrosios nuosavybės objektus, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo siÅ«loma 3 017,30 Eur pinigine kompensacija. Atsakovė praÅ¡o ginčo pastatus priteisti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teisėmis, o atsakovei priteisti jos turimos bendrosios nuosavybės turto dalies vertės 25 000 Eur piniginę kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mai 2022 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Atidalino ieÅ¡kovo K. S. ir atsakovės G. T. bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir priteisė ieÅ¡kovui K. S. asmeninės nuosavybės teise natÅ«ra visÄ turtÄ : pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei G.

T. už jos turimÄ dalį turto iÅ¡ ieÅ¡kovo K. S. priteisė 3 017,30 Eur piginę kompensacijÄ . LikusiÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė. Taip pat priteisė ieÅ¡kovui K. S. iÅ¡ atsakovės G. T. 1 340,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atliko priteistos kompensacijos atsakovei (3 017,30 Eur) ir priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui (1 340,25 Eur) tarpusavio įskaitymÄ ir nustatė, kad po įskaitymo ieÅ¡kovo K. S. mokėtina suma atsakovei G. T. yra 1 677,05 Eur, o atsakovės G. T. prievolė sumokėti bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui K.

S. yra pasibaigusi. Gražino ieÅ¡kovui K. S. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 20 d., priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo K. S. 31,20 Eur iÅ¡laidų už atsakovei G. T. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . GrÄ Å¾ino atsakovei G. T. jos teismui 2022 m. liepos 5 d. pateiktus dokumentus.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrindas konstatuoti, jog nors Nekilnojamojo turto registre dalies ginčo turto nuosavybės teisė registruota mirusios Å¡alių motinos L. S. vardu, tikroji tos dalies turto savininkė yra atsakovė G. T., nes nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar Å¡i teisė yra registruota. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp Å¡alių dėl dalių nuosavybėje nėra, o Å¡alims galutinai suformulavus savo reikalavimus neliko ginčo ir dėl atidalijimo poreikio bei bÅ«do, taip pat įvertinęs faktines bylos aplinkybes (tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė teisme nurodė, kad jie nesutaria, konfliktuoja ilgus metus, ieÅ¡kovė nesilanko ginčo turte, dėl neįgalumo jai yra apsunkinta galimybė prižiÅ«rėti savo turtÄ , nori jį parduoti, o ieÅ¡kovas Å¡alių turtÄ prižiÅ«ri, jame lankosi, moka už elektrÄ , jam priklauso didžioji turto dalis, be to, jam priklauso ir žemės sklypas, kuriame stovi ginčo turtas), sprendė, jog abiejų Å¡alių siÅ«lomas visiÅ¡ko atsidalijimo bÅ«das – ieÅ¡kovui priteisiant atsakovei priklausančiÄ gyvenamojo namo ir statinių dalį, o atsakovei priteisiant piniginę kompensacijÄ , yra geriausiais bÅ«das baigti dalinę nuosavybę susiklosčiusioje faktinėje situacijoje.

10. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos dydžio pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog ginčo turto vidutinė rinkos vertė, atlikus masinį vertinimÄ 2020 m. gruodžio 10 d., yra 5 803 Eur: Kartu pažymėjo, kad iÅ¡ su ieÅ¡kiniu pateikto turto vertinimo akto matyti, jog ginčo turto vertė 2021 m. balandžio 12 dienai buvo 14 500 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad VÄ® „Registrų centras“ vidutines rinkos vertes nekilnojamojo turto objektams nustato atlikdamas masinį vertinimÄ , kurio metu konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o ieÅ¡kovo pateiktas UAB „Marleksa“ individualus nekilnojamojo turto vertinimas atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, įvertinant turtÄ atsižvelgus į faktinę turto bÅ«klę bei savybes, didinančias ar mažinančias Å¡io turto vertę rinkoje, vadovaujantis lyginamuoju metodu, naudojant tiesioginius rinkos duomenis – realius pirkimo-pardavimo sandorius, kitų duomenų apie Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybe priklausančio turto rinkos vertę byloje nesant, teismas sprendė, kad yra pagrindas vadovautis UAB „Marleksa“ atliktu Å¡alių turto vertinimu ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto rinkos verte.

Kartu pažymėjo, jog Å¡is turto vertinimas yra ne tik individualus, bet ir aktualesnis laiko prasme (2021 m. balandžio 12 dienai), juo nustatyta vertė nėra akivaizdžiai neatitinkanti VÄ® „Registrų centras“ nustatytÄ ginčo turto vertę, be to Å¡i nustatyta turto rinkos vertė palankesnė atsakovei, nes turtas buvo vertinamas, atsižvelgiant į tai, kad pastatai bÅ«tų parduodami su žemės sklypu (kuris atsakovei nepriklauso). Tuo tarpu atsakovės praÅ¡oma priteisti 25 000 Eur kompensacijos suma yra ne tik niekuo nepagrįsta, bet ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja VÄ® „Registrų centras“ nustatytai ginčo turto vidutinei rinkos vertei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu atsakovė G. T. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ nauji pirmosios instancijos teismui. Taip pat praÅ¡o byloje skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę bei priteisti jai ir valstybei teisinės pagalbos iÅ¡laidas. 11.1. Nesutinka su skundžiamo sprendimo iÅ¡vadomis dėl turto vertės bei nurodo, jog Å¡ioje byloje buvo pažeistos procesinės teisės normos nepagrįstai atmestus jos gynėjo praÅ¡ymus skirti ginčijamo turto vertinimo ekspertizę, dėl ko byloje nebuvo nustatytos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, apribotos atsakovės teisės įrodinėti ir byla iÅ¡nagrinėta neteisingai.

Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai atsisakyti skirti ekspertizę dėl to, jog nebuvo sumokėtas avansas, taip pat nepasirinkti ekspertai bei nepateikti klausimai jiems, nėra pakankamai atmetant praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas nebuvo priėmęs nutarties bei įpareigojęs atsakovę atlikti atitinkamus veiksmus. 11.2. Mano, jog ieÅ¡kovo pateiktas UAB „Marleksa“ ginčo pastatų vertinimas negalėjo bÅ«ti pripažintas vieninteliu objektyviu įrodymu, kadangi Å¡is turto vertinimas atliktas ieÅ¡kovo užsakymu bei jo apmokėtas; taip pat nebuvo atsižvelgta į itin gerÄ nekilnojamojo turto vietÄ , pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, infliacijÄ , didelį ginčo pastatų plotÄ .

Apeliantės vertinimu, Å¡ioje byloje buvo neteisingai nustatyti ir įvertinti servitutai, pastatų ir žemės sklypo vertės santykis, o taip pat galimybė patalpas naudoti skirtingiems savininkams. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo sudaryta galimybė paÅ¡alinti kilusias abejones. 11.3. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai nepagrįstai, neįvertinęs jos silpnos sveikatos, turimų sveikatos sutrikimų bei neatsižvelgęs į garbų amžių, atsisakė priimti jos praÅ¡ymÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pakeitimo dalyje dėl atidalijimo bÅ«do, nepagrįstai ir neteisėtai visiÅ¡kai nenagrinėjo jos pareiÅ¡kimo, neatnaujino bylos nagrinėjimo ir neiÅ¡siaiÅ¡kino procesinių teisių dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio keitimo ir termino atnaujinimo.

Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai apeliantės neiÅ¡klausė taip padarydamas esminius procesinės teisės pažeidimus bei tuo pagrindu priimdamas neteisingÄ sprendimÄ . 11.4. Kartu apeliantė pabrėžia, jog tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kinus jos reikalavimų turinio ir nenustačius ginčo turto vertės byloje nebuvo atskleista jos esmė, juo labiau kad pirmosios instancijos teismas atsidalino turtÄ , kuris atsakovės nuosavybės teise registruotas nebuvo ir formaliai jai dar nepriklausė. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos ir materialinės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje.

2. Atsiliepimu atsakovas ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 12.1. Nurodo, kad byloje buvo pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto vertę, atsakovė ginčo turto vertinimo nepateikė, praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydį grindė vieÅ¡ojoje erdvėje esančių skelbimų duomenis, tačiau pateiktuose skelbimuose nurodomas turtas yra visiÅ¡kai kitoks ir neleidžia spręsti, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto dalies vertė siekia 25 000 Eur.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę bei neturėjo pagrindo abejoti ieškovo pateiktoje ataskaitoje nustatytomis aplinkybėmis. 12.2. Papildomai pažymima, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje buvo atstovauta profesionalių teisininkų, todėl turėjo galimybę ne tik tinkamu laiku pateikti prašymus ir kitus dokumentus, tačiau ir atitinkamai atlikti procesinius veiksmus, kurių atlikimui pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminus ir suteikęs laiko.

Pabrėžiama, kad apeliantė nepagrindė reikalavimų nei dėl ekspertizės skyrimo, nei dėl bylos žodinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat pavėluotai teikė procesinius dokumentus, kuriuos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsisakė priimti. Atsiliepime pažymima ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neginčijo turimo nekilnojamojo turto dalių, todėl tokių reikalavimų reiÅ¡kimas apeliacinės instancijos teismas yra nepagrįstas. Kita vertus, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nuosavybės teisės į paveldimÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nepaisant, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Taigi Å¡ioje byloje yra pagrindas apeliacinį skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų jį pagal apelianto nurodytas ribas. Byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ bylÄ nagrinėja apeliaciniu skundu reiÅ¡kiamų reikalavimų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, Å¡alys turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingÄ sprendimÄ .

5. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovui priklauso 79/100 dalis gyvenamojo namo bei 4/5 dalis visų statinių - viralinės, Å«kinių pastatų, pirties ir kiemo statinių (lauko tualeto). Ä® šį turtÄ ieÅ¡kovo nuosavybės teisės registruotos 2020 m. gruodžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu. IeÅ¡kovui taip pat priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėtas namas ir statiniai.

IeÅ¡kovas ir atsakovė yra brolis ir sesuo. Jų motina L. S. 2002 m. balandžio 23 d. testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) jai priklausantį turtÄ po savo mirties paliko savo dviem sÅ«nums bei trims dukroms. Atsakovei G. T. liudijimas apie palikimo priėmimÄ po motinos L. S. mirties iÅ¡duotas 2018 m. lapkričio 28 d. IeÅ¡kovo brolis L. S. 2018 m. gruodžio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, o ieÅ¡kovo seserys S. J. ir L. D. 2019 m. sausio 5 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi perleido ieÅ¡kovui paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po motinos L.

S. mirties, po ko ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas 2020 m. gruodžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas. Atsakovė G. T. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-135-278/2022 prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento minėtus 2002 m. balandžio 23 d. testamento dalį, 2018 m. gruodžio 5 d. ir 2019 m. sausio 15 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 2001 m. gegužės 7 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, 2020 m. gruodžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , tačiau jos ieÅ¡kinys 2022 m. vasario 17 d. sprendimu buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo.

Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių ginčas byloje nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, remiasi Å¡iais duomenimis ir papildomai jų nedetalizuoja.

6. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovui priklauso 4/5 dalys Ginčo turto, o atsakovei – 1/5 dalis Å¡io turto, taip pat kad tarp Å¡alių yra faktiÅ¡kai susiklostę pakankamai komplikuoti ir konfliktiÅ¡ki santykiai, ieÅ¡kovė realiai nesilanko Ginčo turte, jo neprižiÅ«ri, turi neįgalumÄ , o ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai valdo visÄ Ginčo turtÄ , juo rÅ«pinasi, moka komunalinius mokesčius, taip pat kad atsakovui priklauso žemės sklypas, kuriame yra Ginčo turtas, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad faktiÅ¡ki abiejų Å¡alių siÅ«lomas visiÅ¡ko atsidalijimo bÅ«das – ieÅ¡kovui priteisiant atsakovei priklausančiÄ gyvenamojo namo ir statinių dalį, o atsakovei priteisiant piniginę kompensacijÄ , yra geriausiais bÅ«das baigti dalinę nuosavybę susiklosčiusioje faktinėje situacijoje.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, juo labiau kad atsakovė pateiktu apeliacini skundu iš esmės to neginčija.

7. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors Nekilnojamojo turto registre dalies ginčo turto nuosavybės teisė registruota mirusios Å¡alių motinos L. S. vardu, o tikroji tos dalies turto savininkė yra atsakovė G. T. nėra įregistravusi turto, tačiau tai nesudaro pagrindo paneigti atsakovės nuosavybės teisę į šį turtÄ . Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar Å¡i teisė yra registruota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

8. Å iuo atveju byloje esančios ir pirmosios instancijos teismo aptartos aplinkybės – atsakovei G. T. liudijimas apie palikimo priėmimÄ po motinos L. S. mirties iÅ¡duotas 2018-11-28; ieÅ¡kovo brolis ir seserys paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimis perleido ieÅ¡kovui paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po motinos L. S. mirties, po ko ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas 2020-12-15 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas; atsakovė G. T. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-135-278/2022 prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2002-04-23 testamento dalį, 2018-12-05 ir 2019-01-15 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, 2001-05-07 žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, 2020-12-15 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , o taip pat tai, jog atsakovė viso pirmosios instancijos teisme proceso metu Ginčo turÄ vertino kaip bendrÄ jÄ dalinę jos ir ieÅ¡kovo nuosavybę ir abejonę dėl Ginčo turto dalies priklausymo jau nuosavybės teisės priklausimo jai iÅ¡dėstė tik apeliacinės instancijos teisme, sudaro pagrindÄ spręsti, kad atsakovės nurodytas argumentas, susijęs su galimu nuosavybės teisės ginčijimu, yra nepagrįstas, neįrodytas bei pasirinktas tik kaip formali ginčo apimties plėtimo priemonė.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovės apeliacinį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ jį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esminė atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu priežastis yra pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis už atidalijamÄ bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog nustatytas kompensacijos dydis yra netinkamas.

10. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantis VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pagal masinį turto vertinimÄ Ginčo nekilnojamojo turto vertė yra 5 803 Eur. IeÅ¡kovo kartu su ieÅ¡kiniu pateiktoje individualus turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Ginčo turto vertė 2021-04-12 dienai yra 14 500 Eur. Nors, kaip pagrįstai teigia atsakovė, Å¡is turto vertinimas atliktas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, tačiau iÅ¡ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio matyti, kad jis buvo atliktas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, taip pat kitų teisės aktų nuostatas, o turtas vertintas atsižvelgus į faktinę turto bÅ«klę bei savybes, didinančias ar mažinančias Å¡io turto vertę rinkoje, vadovaujantis lyginamuoju metodu, naudojant tiesioginius rinkos duomenis - realius pirkimo-pardavimo sandorius.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti UAB „Marleksa“ atliktu turto vertinimu, todėl neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šiuo turto vertinimu rėmėsi nepagrįstai. Kartu pabrėžtina ir tai, jog aptariamas turto vertinimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra palankesnis atsakovei, nes turtas buvo vertinamas atsižvelgiant į tai, jog pastatai būtų parduodami su žemės sklypu (kuris atsakovei nepriklauso), taip pat šis turto vertinimas yra gerokai palankesnis, nei byloje esantys duomenys apie turto vertę iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše (šiuo atveju turto vertė yra beveik 3 kartus mažesnė).

11. Vertinant atsakovės iÅ¡dėstytus argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu, pabrėžtina ir tai, jog atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato) bei teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje, ginčo turto vertinimo neteikė bei nurodomos, atsakovės manymu, tinkamos 25 000 Eur kompensacijos dydžio jokiais individualiais duomenimis neįrodinėjo. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktų vieÅ¡ojoje erdvėje esančių skelbimų informacija apie panaÅ¡ioje vietoje esančio nekilnojamojo turto pardavimo kainas nėra ir skundžiamu sprendimu visiÅ¡kai pagrįstai nebuvo pripažinta pakankamu įrodymu, paneigiančiu ieÅ¡kovo pateiktoje individualaus turto vertinimo ataskaitoje esančius duomenis, bei leidžiančiu priteisti atsakovės nurodomÄ sumÄ už nekilnojamojo turto atidalijimÄ .

Atsakovės pateikta informacija yra susijusi su visiÅ¡kai kitokiu turtu, pateikiami duomenys apie nekilnojamÄ jį turtÄ , parduodamÄ kartu su žeme, nors Å¡iuo atveju atsakovei priklauso tik 1/5 Ginčo turto (pastatų ir statinių) ir jokia dalis žemės sklypo jai nepriklauso, o be to, atsakovės praÅ¡oma priteisti kompensacija akivaizdžiai virÅ¡ija ir skelbimuose nurodytas parduodamo turto kainas.

12. Taigi, įvertinus pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktu nekilnojamojo turto vertinimu bei už atsakovės turtimÄ 1/5 Ginčo turto dalį priteisė 3 017,30 Eur kompensacijÄ .

13. Pirmiau iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė Ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės, dėl ko byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai bei nepagrįstai apribotos atsakovės teisės. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas atsakovei sudarė galimybę pateikti įrodymus, kad ji gali realiai sumokėti už atliekamÄ ekspertizę. Tačiau nei tokie įrodymai, nei nekilnojamojo turto vertinimas atsakovės pateikti nebuvo.

Taigi atsakovei buvo sudaryta galimybė tiek atlikti naujÄ turto vertinimÄ ar pateikti kitus raÅ¡ytinius įrodymus dėl turto vertės, tiek kreiptis į ekspertus ir gauti jų sutikimus atlikti ekspertizę, gauti įrodymus apie ekspertizės atlikimo kainÄ , taip pat teismui pateikti įrodymus apie tai, kad atsakovė gali apmokėti ekspertizę arba atitinkamai, kad už atsakovę ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas sutinka apmokėti valstybė. Taigi atsakovė nepateikė ir neįrodė galimybių apmokėti turto ekspertizės atlikimÄ , taip pat neatliko jokio turto vertinimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkini ieÅ¡kovės praÅ¡ymo ir skirti turto ekspertizę, kas neabejotinai bÅ«tų turėję reikÅ¡mės civilinės bylos nagrinėjimo operatyvumui.

Papildomai pažymėtina, kad atsakovė praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės atlikimo pateikė tik po civilinės bylos atnaujinimo, nors byloje jai atstovavo profesionalus teisininkas, ji reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir žinojo, jog ieÅ¡kovas reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ grindžia pateiktu individualiu turto vertinimu, kuris atsakovei buvo siųstas kartu su ieÅ¡kiniu. Visa tai kartu patvirtina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybÄ arba įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas 14.

Apeliaciniame skunde atsakovė papildomai kėlė ekspertizės atlikimo klausimÄ , nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino tokios jos praÅ¡ymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2023 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovei apeliantei pasiÅ«lė iki 2023 m. vasario 28 d. pateikti teismui ginčo turto individualų vertinimÄ . Apeliantė tokio vertinimo nepateikė, taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, užkirtusių keliÄ tÄ padaryti, kurios apeliacinės instancijos teismo galėtų bÅ«ti įvertintos kaip reikÅ¡mingos ir svarbios.

Atsakovės į bylÄ pateikti nekilnojamojo turto planai bei subjektyvus situacijos vertinimas neleidžia tvirtinti, kad atsakovė iÅ¡ esmės siekė pateikti bent kokius nors įrodymus, susijusius su nekilnojamojo turto verte, nors apeliacinės instancijos teismas ir atidėjo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ bei skyrė pakankamÄ terminÄ pasinaudoti galimybe pateikti konkrečius įrodymus. Tokios aplinkybės bei susiklosčiusi situacija papildo pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, jog atsakovė faktiÅ¡kai nesiėmė jokių realių bei konkrečių veiksmų, siekdama įrodyti ekspertizės apmokėjimÄ ar kitokios nei pagrindžia byloje esantys įrodymai, nekilnojamojo turto vertės egzistavimÄ .

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ bei skirti byloje ekspertizę ar nustatyti didesnę nekilnojamojo turto vertę.

15. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad svarbu yra tai, jog bylos eigoje ji pakeitė savo nuomonę ir pageidavo ginčo pastatus atidalinti kitu bÅ«du, t. y. gaunant atitinkamų pastatų dalį natÅ«ra. CPK 256 straipsnyje nustatyta, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡nagrinėtos bylos atnaujinimas yra galimas tik tais atvejais, kada procesinio sprendimo priėmimo metu teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus.

CPK nesuteikia teisės Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims praÅ¡yti teismo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, norint pateikti papildomus įrodymus byloje. Å alys įrodinėjimo pareigÄ turi viso bylos nagrinėjimo proceso metu ir, jei įrodymų pateikimas vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje užvilkins bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (CPK 178, 181 straipsniai). Taip užtikrinamas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei bendradarbiavimo principų įgyvendinimas civiliniame procese.

Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės 2022-07-05 pateiktus dokumentus ir praÅ¡ymÄ turtÄ atidalinti natÅ«ra, juo labiau kad atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalaus teisininko bei reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį.

16. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡klausęs atsakovės, pažeidęs CPK principines nuostatas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Atsakovė ne tik pati dalyvavo teismo posėdžiuose, aktyviai viso proceso metu teikė praÅ¡ymus, įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, tačiau proceso metu buvo atstovaujama net kelių advokatų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė kokius nors procesinius pažeidimus.

17. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

18. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo iÅ¡vadas padarė iÅ¡ įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl iÅ¡dėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , priteistinos ieÅ¡kovo turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos – 1 500,00 Eur (už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateiktų iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba, dydis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iÅ¡ atsakovės.

20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o 70 Eur dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo pateikimÄ Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, 73 Eur žyminis mokestis yra priteisiamas iÅ¡ atsakovės G. T.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų 2022 m. liepos 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ atsakovės G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundÄ sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5662.

Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas Misiūnas