2017-03-24 Nr. AB-7256-3-64-3-02382-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1072-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02382-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. rašto Nr. R5-1181, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. rašto Nr. 35SD-1865-(14.35.7), kuriuo nuspręsta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose pastatui eksploatuoti negali būti formuojamas, panaikinimo, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose.

Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, nes NŽT Mažeikių skyrius nepritarė dėl žemės valdos projekto rengimo. Atsakovas NŽT Mažeikių skyrius skundžiamu sprendimu nurodė, kad pamatai nėra pastatas, todėl negali būti pripažįstamas naudojamu pagal paskirtį. Taip pat atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, kad statinio buvimas ant valstybinės žemės dar nereiškia, kad toks statinys yra naudojamas.

Tokie atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus skundžiamo sprendimo motyvai nėra pagrįsti teisės normomis. Atsakovas sprendė, kad pamatai negali būti pripažinti naudojamu pastatu remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 72, 73 dalimis, kuriose apibrėžiamas statinio naudojimas. Priešingai, nei nurodė atsakovas NŽT Mažeikių skyrius, Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 34 straipsnyje reglamentuojami teisiniai santykiai, susiję su nebaigtu statiniu, t. y. aplinkybė, kad statinys nebaigtas statyti, nesudaro pagrindo teigti, kad statinys neturi paskirties arba yra apleistas, apgriuvęs. Taip pat atsakovas NŽT Mažeikių skyrius pripažino, kad Mažeikių miesto mero 1990 m. lapkričio 8 d. potvarkiu Nr.188 „Dėl žemės sklypo skyrimo individualių namų statybai“ pareiškėjui buvo skirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas individualių namų statybai. 1991 m. balandžio 25 d. pareiškėjas ir Mažeikių miesto meras sudarė žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualiai statybai sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo įpareigotas pradėti gyvenamojo namo statybą per metus ir baigti per penkis metus (1996 m. balandžio 25 d.).

Pareiškėjui buvo išduotas 1991 m. balandžio 25 d. statybos leidimas Nr.30/91, pasibaigus terminui statybos leidimas pratęstas, išduota 2007 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. 112 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Atsakovas NŽT Mažeikių skyrius šių faktų nepagrįstai neįvertino kaip atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.1, 2.3 punktuose numatytas sąlygas, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.1, 2.3 punktuose esančias teisės normas aiškino fragmentiškai.

Paminėtu teisiniu reguliavimu patvirtinta teisė įsigyti nuosavybėn net ir tuos žemės sklypus, kuriuose nėra statomų ar pastatytų statinių, kai jie buvo suteikti iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose. Kadangi Taisyklių 2.3 punkte specialiai išskirti statomi ir pastatyti statiniai, ši norma turėtų būti aiškinama sistemiškai su Taisyklių 2.1 punktu, t. y. kad kai teisėtai suteiktame iki 1992 m. vasario 7 d. žemės sklype yra teisėtai statomi statiniai, norint įsigyti tokį žemės sklypą taikoma sąlyga, kad iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) būtų įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

Pažymėjo, kad Taisyklių 2.1 punkte nėra išskirti pastatyti nebaigti statyti statiniai, aiškinant šią teisės normą kartu su Taisyklių 2.3 punktu, statinio sąvoka apima abi kategorijas – tiek pastatytus, tiek nebaigtus statinius. Žemės įstatyme numatyta, kad nebaigtas statinys nepatenka tarp daiktų kategorijų, kurių naudojimui valstybinė žemė negali būti išnuomojama be aukciono (laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai, turintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), t. y. pareiškėjui buvo teisėtai suteiktas konkretus žemės sklypas, kuriam suteiktas adresas ir kuris pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose.

Pareiškėją ir atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją sieja sutartiniai santykiai, kadangi sutartis, pagal kurią pareiškėjui suteiktas žemės sklypas, ir atitinkamai pareiškėjo teisė naudotis žemės sklypu nėra pasibaigusi. Esant šiems faktams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.1, 28 punktų pagrindu pareiškėjas turi teisę žemės sklypą įsigyti arba išsinuomoti. Aiškinant minėtą Vyriausybės nutarimą priešingai reikštų, kad valstybės institucijos gali vienašališkai, nesikreipiant į teismą dėl 1991 m. balandžio 25 d.

žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualiai statybai sutarties nutraukimo, paneigti iš šios sutarties atsiradusias pareiškėjo teises naudotis žemės sklypu ir statybos leidime nustatytais terminais baigti pradėto statyti pastato statybą. Tokiu būdu aiškinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 reikštų, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad piliečiui V. G. Mažeikių miesto mero 1990 m. lapkričio 8 d. potvarkiu Nr. 188 „Dėl žemės sklypo skyrimo individualių namų statybai“ buvo skirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas individualių namų statybai, 1991 m. balandžio 25 d. sudaryta sutartis, pagal kurią pilietis buvo įpareigotas pradėti gyvenamojo namo statybą per metus ir baigti per penkis metus (1996 m. balandžio 25 d.). Šiuo metu, pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, žemės sklype 2007 metais registruoti pastato – gyvenamojo namo pamatai (baigtumo procentas – 9%).

Pažymėjo, kad Mažeikių skyriaus archyve šių duomenų nėra, visus dokumentus pareiškėjas pateikė tik nagrinėjant jo prašymą. Teigė kad, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jei žemės sklype esantis statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise. Be to, šis statinys ar įrenginys turi būti eksploatuojamas (tinkamas eksploatuoti) pagal jo tiesioginę paskirtį ir šiame statinyje ar įrenginyje gali būti vykdoma konkreti veikla, t. y. statinys ar įrenginys turi turėti apibrėžtą naudojimą arba ūkinės veiklos pobūdį.

Nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, kad statinio yra tik pamatai ar pan., būtų akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Todėl valstybinė žemė, kurioje yra statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Nenaudojamame žemės plote gali būti formuojamas naujas žemės sklypas.

Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei šiuo nutarimu patvirtintose naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.3. punktu, nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse konstatavo, kad žemės sklypo pardavimui ar nuomai be aukciono būtina sąlyga yra tai, kad žemės sklypas turi būti reikalingas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai.

Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą. Pardavimas ar nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statiniu, vykdant tam tikrą veiklą jį eksploatuojant pagal paskirtį. Dabartiniu metu jokia veikla ginčo vietoje nevykdoma. Nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai.

Todėl valstybinė žemė, kurioje yra nunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Taigi nagrinėjant asmens parašymą įsigyti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą turi būti nustatyta ne tik tai, kad statiniai ar įrenginiai priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Nekilnojamojo turto registras) atskiru objektu, bet ir tai, ar jie gali funkcionuoti kaip atskiri objektai, ar juose gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šie objektai yra tokios būklės, kad juos galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastras), t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančių statinių ar įrenginių eksploatacijai.

Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą įsigyti valstybinės žemės sklypą, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esančius statinius (įrenginius), t. y. vykdo šiuose statiniuose (įrenginiuose) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Atsakovas nurodė, jog neturi duomenų, kad gyvenamasis namas būtų naudojamas pagal paskirtį ar kad būtų vykdoma ūkinė veikla. Kadangi nėra tokių duomenų, žemės sklypas šioje teritorijoje gali būti formuojamas tik kaip naujas kitos paskirties žemės sklypas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nutarimu patvirtintų Taisykles, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis pasirašo NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Minėtų Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad naujų valstybinės žemės sklypų detaliųjų planų ar žemės valdos projektų rengimą (jeigu tokie planai ar projektai neparengti) miestų ir miestelių teritorijose organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

Žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius. NŽT Mažeikių skyrius nagrinės žemės sklypo suformavimo klausimą tik Mažeikių rajono savivaldybės administracijai nusprendus formuoti naują žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Mažeikių mieste.

Nurodė, jog šiuo atveju galėtų būti nagrinėjamas klausimas tik dėl naujo sklypo formavimo ginčo teritorijoje.

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymima, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – ir Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarka yra nustatyta 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Atsakovas ir pareiškėjas privalo vadovautis taisyklių nuostatomis.

Vadovaujantis minėtų taisyklių 17 punktu visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekamai automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šis prašymas buvo įkeltas į ŽPDRIS. 2015 m. liepos 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-1382 pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2015 m. liepos 3 d.

ŽPDRIS buvo patalpintas skelbimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, šiai paslaugai ŽPDRIS buvo suteiktas Nr.ZSFP-8367. Vadovaujantis 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 24.2. punktu atsakovas 2015 m. liepos 3 d. per ŽPDRIS kreipėsi į NŽT Mažeikių skyrių su prašymu išduoti projekto rengimo reikalavimus.

Vadovaujantis minėtų taisyklių 26 punktu, kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas. NŽT Mažeikių skyrius per ŽPDRIS 2015 m. liepos 10 d. pateikė motyvuotą atsisakymą apie projekto reikalavimų nepateikimo priežastis. Nurodo, jog pareiškėjui buvo pateiktas ginčo raštas, kuriame visiškai pagrįstai buvo konstatuota, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti organizuotas, nes atsakymo apie projekto reikalavimų nepateikimo priežastis pateikimas yra savarankiška priežastis, daranti projekto rengimą negalimu.

Atsižvelgiant į NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštą Nr.35SD-1865-(14.35.7), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius pripažino netekusiu galios 2015 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. Al-1382.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas akcentavo, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Teismas nurodė, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

Teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Tai reiškia, kad tokiu atveju pareiškėjui sklypas turėtų būti suteikiamas tam, kad jis pats ar tretieji asmenys gyventų sklype esančiame pastate. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. To paties straipsnio 72 dalyje reglamentuota, jog statinio naudojimas tai esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, šio straipsnio 73 dalyje statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (galiojančio nuo 2014 m. spalio 11 d.) 7.1 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) – skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Vieno buto namą gali sudaryti šie aukštai: rūsio, cokolinis (pusrūsis), antžeminiai bei mansardinis. Taigi, minėtas teisės aktas apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas, o pagrindinis reikalavimas – sudaryta galimybė gyventi žmonėms.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pastatyti pastato pamatai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys, užfiksuoti 2007 m. rugsėjo 7 d., bei byloje esanti nuotrauka. Taip pat pagal Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis, užfiksuotus 2007 m. rugsėjo 7 d., gyvenamojo namo pamatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) baigtumo procentas yra 9, bendrasis plotas – 0 kvadratiniu metrų, pamatai – gelžbetonis, stogo danga – nėra. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pamatai neatitinka statinio sąvokos ir vieno iš svarbiausių funkcinių reikalavimų, t. y. šiuo atveju gyventi žmonėms bei jų eksploatuoti pagal registre nurodytą jo tikslinę pagrindinę paskirtį – gyvenamąją – nėra galimybių. Pažymėjo, kad statinio pamatų, nors ir įregistruotų nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį žemės sklypą laikyti užstatytu, o naudoti pamatus pagal nurodytą paskirtį nėra galimybių. Ginčo sklype nesant statinio sąvoką atitinkančio nekilnojamojo daikto, žemės sklypas jo eksploatavimui neformuojamas; pamatai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas. Šiuo atveju statinį pareiškėjui reikėtų statyti, o iš aukščiau aptartų teisės normų matyti, kad gali būti formuojamas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypas gali būti formuojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti, o ne naujų statinių statybai; prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais.

Kaip ir buvo minėta skundžiamame NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. rašte Nr. 35SD-1865-(14.35.7), naudojamame žemės plote gali būti formuojamas naujas žemės sklypas. Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei šiuo nutarimu patvirtintose Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Vadovaujantis Nutarimo Nr. 692 2.3 punktu, nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. raštą Nr.R5-1181 ir NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštą Nr.35SD-1865-(14.35.7), kurie vertintini kaip atsisakymas suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, netenkintini, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė, todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei pateiktą įstatymų nuostatų analizę, teismas konstatavo, jog tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. raštą Nr. R5-1181 ir NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštą Nr. 35SD-1865-(14.35.7) pagrindo nėra, nes jie yra pagrįsti ir teisėti.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose yra išvestinis iš skundo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo, todėl pripažinus, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. raštas Nr. R5-1181 ir NŽT Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. raštas Nr. 35SD-1865-(14.35.7) yra teisėti ir pagrįsti bei kad naikinti jų nėra teisinio pagrindo, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą, taip pat priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias pareiškėjo išlaidas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė nelogiškas ir nemotyvuotas išvadas, netinkamai taikė teisės normas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir teigia, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui naudotis teisėtai buvo perduotas konkretus žemės sklypas, suplanuotas teritorijų planavimo dokumente, ir kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Pareiškėjas parengė gyvenamojo namo statybos techninį projektą ir gavo statybos leidimą, atliko dalį statybos darbų ir pastatė statinio pamatus.

Nurodo, kad iš teismui pateikto pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą matyti, kad 2007 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjui buvo išduota Statybos inspekcijos pažyma Nr. 112. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo pratęsimo ir statybos leidimas pareiškėjui buvo pratęstas 10 metų įforminant leidimo pratęsimą teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įgalioto specialisto rezoliucija ant pastato statybos techninio projekto. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad pastato statybos techninį projektą perdavė statybos darbus turėjusiam atlikti rangovui, o šiam nutraukus veiklą pareiškėjas projekto nebeatgavo. Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2007 m. Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje egzistavo tokia tvarka, kad statybos leidimų pratęsimai nebuvo atskirai registruojami. Pareiškėjo teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas naudojosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, pagal sutarties sąlygas, gavo statybos leidimą ir pradėjo statyti statinį, tačiau statybos neužbaigė. Pareiškėjas teisių naudotis žemės sklypu ir vykdyti jame statybą pagal sutartį nėra praradęs. Mažeikių miesto mero teisių perėmėjas Mažeikių rajono savivaldybės administracija nesikreipė į teismą dėl notaro patvirtintos sutarties nutraukimo. Pareiškėjas savo veiksmais ir kreipdamasis raštu į atsakovą Mažeikių rajono savivaldybės administraciją reiškė savo valią vykdyti sutartį. Pareiškėjas dėl atsakovų veiksmų negali toliau tinkamai įvykdyti sutarties, kadangi pareiškėjas nebeturi dokumento, patvirtinančio statybos leidimo pratęsimą, o dar kartą pratęsti statybos leidimą arba gauti naują pareiškėjas negali, kadangi neturi šiuo metu galiojančių teisės aktų numatyto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo teisę valdyti žemės sklypą.

Apeliantas pažymėjo, kad teismas šių aplinkybių nepagrįstai neįvertino kaip atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 2.1, 2.3 punktuose numatytas sąlygas, be to, Taisyklių 2.1, 2.3 punktuose esančias teisės normas aiškino fragmentiškai.

Paminėtu teisiniu reguliavimu patvirtinta teisė įsigyti nuosavybėn net ir tuos žemės sklypus, kuriuose nėra statomų ar pastatytų statinių kai jie buvo suteikti iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose. Kadangi Taisyklių 2.3 punkte specialiai išskirti statomi ir pastatyti statiniai, ši norma turėtų būti aiškinama sistemiškai su Taisyklių 2.1 punktu, t. y. kad kai teisėtai suteiktame iki 1992 m. vasario 7 d. žemės sklype yra teisėtai statomi statiniai, norint įsigyti tokį žemės sklypą netaikoma sąlyga, kad iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) būtų įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Pažymėjo, kad Taisyklių 2.1 punkte nėra išskirti pastatyti ir nebaigti statyti statiniai, aiškinant šią teisės normą kartu su Taisyklių 2.3 punktu, statinio sąvoką apima abi kategorijas – tiek pastatytus, tiek nebaigtus statinius. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte analogiškai numatyta, kad nebaigtas statinys nepatenka tarp daiktų kategorijų, kurių naudojimui valstybinė žemė negali būti išnuomojama be aukciono (laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Teigia, kad pareiškėjas turi teisę žemės sklypą įsigyti arba išsinuomoti.

Priešingai, nei nurodė atsakovas NŽT Mažeikių skyrius ir teismas, Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 34 straipsnyje reglamentuojami teisiniai santykiai, susiję su nebaigtu statiniu. Taigi įstatymu yra numatyta galimybė, kad statinys dėl įvairių priežasčių nebus baigtas statyti ir sureguliuojami su tuo susiję teisiniai santykiai, tačiau šis teisinis reguliavimas skiriasi nuo to, kuris taikomas apgriuvusio ar apleisto statinio atveju.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas taip pat nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad nebaigtas statyti statinys turi statinio teisinį statusą. Kadangi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nenurodoma apie nebaigtą statyti statinį kaip apie specialų objektą, kurį registruojant turėtų būti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimą, sprendžiant, ar registruotinas naujas nekilnojamojo turto objektas, turėjo būti taikomi bendrieji statinį apibrėžiantys teisiniai kriterijai. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas būtent statybinių konstrukcijų sumontavimas pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus suteikia šioms konstrukcijoms statinio statusą. Nurodo, kad pareiškėjo atlikti statinio pamatų montavimo darbai atitinka statinio techninį projektą ir statybos techninių normų reikalavimus, todėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebaigtas statyti statinys atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje 1 punkte numatytus, statinio, kuriam be aukciono išnuomojama valstybinė žemė, reikalavimus.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad teismas teisingai išsiaiškino, kad valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esančių statinių eksploatavimui, išnuomojimo ar įsigijimo iš valstybės į privačią nuosavybę, klausimus reglamentuoja Žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Teismas išanalizavęs įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, teisingai padarė išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent asmens teisė išsinuomoti arba įsigyto nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti ar parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams, ir tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras. Teismas tinkamai nustatė, kad vien pastato pamatai negali būti traktuojami kaip baigtas ir eksploatuojamas statinys, pamatai neatitinka statinio sąvokos ir vieno iš svarbiausių funkcinių reikalavimų, t. y. juose gyventi žmonėms bei jų eksploatuoti pagal registre nurodytą tikslinę pagrindinę paskirtį (gyvenamąją) – nėra galimybių. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad žemės sklypas gali būti formuojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti, o ne naujų statinių statybai. Prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, kad šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo motyvais pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo V. G. prašomų panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 24 d. rašto Nr. R5-1181, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2015 m. liepos 10 d. rašto Nr. 35SD-1865-(14.35.7), kuriuo nuspręsta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, pastatui eksploatuoti negali būti formuojamas, teisėtumo ir pagrįstumo bei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareigos organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nurodęs, kad pagrįstai buvo atsisakyta formuoti žemės sklypą, nes ginčo sklype nesant statinio sąvoką atitinkančio nekilnojamojo daikto, žemės sklypas jo eksploatavimui negali būti formuojamas. Teismas akcentavo, jog pamatai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu teismo sprendimu, pažymėdamas, kad teismas netinkamai vertino ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija tokioms pareiškėjo išvadoms iš dalies pritaria.

Visų pirma pažymėtina, jog iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b. l. 16). Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą apie esamus pastatus (b. l. 16). 2015 m. liepos 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-1382 pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriui organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b. l. 27). 2015 m. liepos 3 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) buvo patalpintas skelbimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2015 m. liepos 3 d. per ŽPDRIS kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių su prašymu išduoti projekto rengimo reikalavimus (b. l. 28). 2015 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius atsisakė pateikti projekto reikalavimus, nurodant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, esantys ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pamatai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti suformuotas žemės sklypas (b. l. 6-8, 17-18). Atsižvelgus į šį pateiktą atsisakymą, pareiškėjas Mažeikių rajono savivaldybės buvo informuotas, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti organizuojamas (b. l. 5, 29).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, pažymi, kad byloje ginčas kilo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo srityje, todėl aptartinas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas.

Ginčui spręsti aktuali Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2015 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kai yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, be kita ko, yra rengiamas, kai yra formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia:

1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose;

2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d.).

Pažymėtina, jog detalesnė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka yra nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.).

Kalbant apie žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūrą ir jos eigą, pažymėtina, jog Taisyklių (2015 m. balandžio 4 d. redakcija) 21 punktas numato, kad organizatorius prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Tais atvejais, kai projekto rengimą inicijuoja Nacionalinė žemės tarnyba arba savivaldybės administracija, projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui arba savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti projektą (Taisyklių 23 p.).

Taisyklių 24 punktas numato, kad, kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į: 24.1. savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; 24.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės; 24.3. kitus Žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.

Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi projektą derinantys asmenys ir institucijos (Taisyklių 25 p.).

Taisyklių 26 punktas numato, kad, jeigu reikalavimai per Taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti projektą. Kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius.

Taisyklių 69 punktas įtvirtina, kad inter alia Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Sistemiškai aiškinant Taisyklių 24–26, 69 punktus matyti, kad, kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus. Tais atvejais kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, jis taip pat dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį. Kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinis pateikia teisės aktais pagrįstą atsakymą apie reikalavimų nepateikimo priežastis, projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius. Taigi šiuo atveju iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad projekto rengimo reikalavimai suinteresuotam asmeniui gali būti pateikti tik po to, kad yra išpildomos pirmiau nurodytos procedūros. Iš Taisyklių 26 punkto matyti, kad organizatorius negali tęsti procedūrų ir pateikti projekto rengimo reikalavimus, jeigu pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis.

Iš pirmiau nurodytos procedūros eigos, Taisyklių 69 punkto konstrukcijos spręstina, kad organizatorius (paprastai) neturi diskrecijos vertinti projektų rengimo reikalavimo nepateikimo klausimo. Taisyklių 69 punktas expressis verbis numato, kad Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo ŽPDRIS dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju įstatymų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procese modelį, pagal kurį organizatorius nėra įpareigotas iš esmės tikrinti kitos institucijos atsisakymo pateikti reikalavimus rengiamam projektui teisėtumo ir pagrįstumo.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1966-492/2016 iš esmės panašioje situacijoje yra išdėstęs analogišką požiūrį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo srityje. Ginčas nurodytoje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 48SD-(14.48.104)-820, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog nutraukiamos projekto organizavimo procedūros ir atsisakyta priimti sprendimą projektui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nepritarimą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, nurodant, kad žemės sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą nepatenka į urbanizuotą „U“ zoną. Teismas, spręsdamas įvardintą ginčą, pažymėjo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. raštas Nr. A33(1)-7619-(4.22) yra motyvuotas, nenuginčytas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo juo nesiremti. Teismas šioje byloje pažymėjo, jog šiai institucijai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašto Nr. A33(1)-7619-(4.22) teisėtumo bei pagrįstumo. Nepaisydamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 22 d. rašte išreikštos pozicijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pažeistų imperatyvią Taisyklių 26 punkto nuostatą. Atitinkamai, šioje byloje teismas sprendė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis skyrius pagrįstai nutraukė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo procedūras bei atsisakė priimti sprendimą projekto rengimui.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b. l. 16). 2015 m. liepos 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-1382 pavedė Architektūros ir urbanistikos skyriui organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (b. l. 27). Vėliau pareiškėjas buvo informuotas, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti organizuojamas, motyvuojant Nacionalinės žemės tarnybos prieš Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus atsisakymu pateikti projekto reikalavimus (b. l. 5, 29).

Tačiau pareiškėjas kreipdamasis į teismą pateiktame skunde suformavo reikalavimą įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Taigi pareiškėjas skunde suformavo reikalavimą tam viešojo administravimo subjektui, kuris pagal suteiktą kompetenciją gali priimti sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, jo rengimo. Tačiau projektas gali būti rengiamas, kai nėra atsisakoma pateikti projekto rengimo reikalavimus arba jie nėra pateikiami per teisės aktų numatytą terminą (Taisyklių 26 p.). Todėl, siekdamas, kad būtų toliau tęsiamos procedūros, pareiškėjas inter alia turėtų ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą pateikti projekto rengimo reikalavimus, šios institucijos atžvilgiu reiškiant reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Taigi, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta minėtame įstatyme.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai aiškinęs ir taikęs ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą, neišsiaiškinęs pareiškėjo tikrosios valios, t. y. ar jis siekia, kad teismas įvertintų, ar pagrįstai Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsisakė tęsti procedūras, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius nepritarė žemės valdos projekto rengimui ir atsisakė išduoti projekto rengimo reikalavimus (b. l. 5) (Taisyklių 26 p.), ar iš esmės vertintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, nurodant, kad žemės sklypas negali būti formuojamas pastatui eksploatuoti ir šiuo pagrindu atsisakant išduoti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui. Taip pat pirmosios instancijos teismas neišaiškino pareiškėjui teisės patikslinti skundą, kad jame būtų tinkamai suformuluoti reikalavimai Taisyklių 24, 26 punktuose nurodytiems viešojo administravimo subjektams pagal jų kompetenciją ir Taisyklių 24–26 punktuose numatytų procedūrų eiliškumą. Bylos nagrinėjimui esant apeliacinės instancijos stadijoje, šių administracinės teisenos pažeidimų negalima pašalinti. Be to, suformulavus naujus reikalavimus ir galbūt pasikeitus ginčo dalykui, galbūt bus būtina rinkti ir tirti naujus įrodymus (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.). Siekiant pašalinti proceso pažeidimus, užtikrinti teisminės gynybos prieinamumą ir teisminio proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas perduodant bylą nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti išaiškinta pareiškėjui teisė aukščiau aptartais aspektais patikslinti skundo reikalavimus ir atsižvelgus į skundu suformuotas ginčo ribas išnagrinėti kilusį ginčą.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą, neišsiaiškino pareiškėjo tikrosios valios, kokių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas ginče turėtų būti vertinamas ir kurios institucijos atžvilgiu suformuoto įpareigojimo klausimas turėtų būti analizuojamas. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė