95c7a2bb-d0c6-4253-9e9a-e6b5182f3d92 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-52-749/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13988-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.4; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.3; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant D. S., R. Š., dalyvaujant prokurorėms J. V., R. T., kaltinamajam T.

M., jo gynėjai advokatei K. R., nukentėjusiajai G. K., Valstybės vaiko teisių ir apsaugos įvaikinimo tarnybos atstovei D. A., psichologei D. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neįgalus (nustatytas 40 proc. darbingumas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas: 1) 2000 m. rugsėjo 22 d.

Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2) 2001 m. rugpjūčio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 3) 2001 m. lapkričio 14 d.

Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 200 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmę subendrinus su 2001 m. rugpjūčio 13 d. Anykščių r. apyl. teismo nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 4) 2002 m. spalio 30 d. Panevėžio m. apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmę subendrinus su 2001 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su turto 200 Lt vertės konfiskavimu;

Panevėžio apygardos teismo 2003 m. vasario 6 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3; Panevėžio m. apylinkės teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 4 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, veika iÅ¡ 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, bausmė palikta nepakeista; 5) 2003 m. gegužės 28 d.

Panevėžio m. apylinkės teismo pagal 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, bausmę subendrinus su 2001 m. lapkričio 14 d. Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė 3 metai 7 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bausmė sumažinta 1/3; 6) 2006 m. sausio 16 d. Panevėžio m. apyl. teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn. 7) 2007 m. liepos 30 d.

Panevėžio m. apyl. teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 2007 m. spalio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pakeistas 2007 m. liepos 30 d. Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendis: paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 1 metų 9 mėnesių; 8) 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio m. apyl. teismo pagal 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 7 mėn.; 9) 2011 m. balandžio 6 d. KupiÅ¡kio r. apyl. teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį bei skirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su 2010 m. kovo 15 d.

Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 10) 2011 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. 58 d. 1 p., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d. ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 nuosprendžiu paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi T. M. 2011 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. paskirta subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams), kuri vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., iš dalies sudėta su 2011 m. balandžio 6 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 63 str. 5 d. 1 p. paskirta subendrinta bausme (laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams) bei 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirta bausme (laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams) ir nustatytas T.

M. galutinės subendrintos bausmės terminas – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 11) 2011 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 12) 2020 m. liepos 24 d.

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta T. M. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas T.

M. atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val. kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiÅ«ra. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalis, kuria T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir Å¡ioje dalyje priimtas naujas nuosprendis:

T. M. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apėmimo bÅ«du subendrintÄ bausmę, paskirtÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2018 m. rugpjūčio 4 d. įvykis), subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (skausmo sukėlimas J. K. 2018 m. rugpjūčio 4 d.), BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikio nukentėjusiajam Ž. K. darymas), BK 233 straipsnio 1 dalį (poveikio liudytojai J.

K. darymas), BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J. K. 2018 m. rugsėjo 6 d.), BK 284 straipsnį (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas 2018 m. rugsėjo 14 d. ), Å¡ias bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir skirta T. M. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Kitoje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas. Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas praneÅ¡imas apie T. M. paieÅ¡kÄ , nes jis pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, - teistumui neiÅ¡nykus, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : T. M. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme ir koridoriuje naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios G. K. atžvilgiu, o bÅ«tent konflikto metu pastÅ«mė ranka G. K., dėl ko ji nugriuvo ant žemės prie namo lauko durų, o namo koridoriuje G. K. bandant žarstekliu iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ jo rankų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , pastÅ«mė rankomis nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ virÅ¡utinę kÅ«no dalį, o jai nugriuvus ant grindų spyrė ne mažiau tris kartus G.

K. į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai G. K. poodines kraujosruvas kairės alkÅ«nės srityje ir kairėje Å¡launyje odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės blauzdos srityje - nežymiai sutrikdė G. K. sveikatÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . K. T. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad savaitę iki įvykio buvo susitikęs „N.“ (A. J.). prie gatvės ir pasakė, kad neplatintų narkotinių medžiagų. Jis pasakė, kad gerai.

Po savaitės laiko vėl buvo tas pats. Po savaitės laiko nuvažiavo. Žino, kad jis platina narkotines medžiagas. Jis (T. M.) vykdo savanoriÅ¡kÄ prevencijÄ , kad nebÅ«tų platinamos narkotinės medžiagos. Nuvažiavo aiÅ¡kintis. M. priėjo prie namo, jis (T. M.) buvo Å¡alia namo. Kilo sumaiÅ¡tis, M. su „N.“ apsistumdė. Ä® jį (T. M.) vaikai pradėjo mėtyti Å¡akes, spjaudytis. Jis nuspyrė Å¡akes. Bandė viskÄ filmuoti telefonu, bet iÅ¡sikrovė telefonas. Nufilmuoti nepavyko. Jis stovėjo prie namo ir juokėsi.

Nukentėjusioji ant jo puolė su žarstekliu. Su žarstekliu jam sudavė 2-3 kartus, suplėšė striukę. M. su J. stumdėsi prie pat įėjimo į namÄ , ant laiptelių. Nukentėjusioji pradėjo jį (T. M.) vadinti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais ir sudavė 2-3 kartus su žarstekliu. Jis žarsteklį atėmė ir numetė į koridoriukÄ . S. R. stovėdamas prie maÅ¡inos, pradėjo sakyti, kad važiuotume iÅ¡ ten. Jis nuėjo pas jį į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. Su M. nuvažiavo į policijÄ , ten ir sulaikė.

Nuvažiavo su M. ir S. R.. S. R. sėdėjo mašinoje. Kai šaukė, kad važiuotume, S. R. buvo išlipęs iš automobilio. Su M. nuėjo link to namo. Iki namo nuo automobilio kokie 20 m. M. greitu žingsniu nuėjo prie namo. O jis stovėjo šalia namo prie vandens kolonėlės, 10 m. iki namo. M. užlipo ant laiptelių. Tarpduryje stovėjo „N.“. Jie apsistumdė. „N.“ turėjo rankoje peilį. Jis (T. M.) stovėjo apie 7 m nuo jų. Pradėjo aplink lakstyti vaikai, vadinti jį necenzūriniais žodžiais.

Stumdymasis jau buvo prasidėjęs. Jie stumdėsi 2-3 minutes. Kai prasidėjo tas stumdymasis, visi pradėjo lakstyti ir kaltinti, kad viskas per jį (T. M.). Viena iÅ¡ mergaičių pasiėmė Å¡akes ir puolė jį. Jis spyrė į Å¡akes. Dar išėjo kita jų dukra ir bandė į jį spjauti, jis pradėjo filmuoti, tačiau iÅ¡sikrovė telefonas. Priėjo arčiau namo. Nukentėjusioji pradėjo Å¡aukti, įbėgo į namÄ , pasiėmė žarsteklį ir puolė su žarstekliu. Savaitę prieÅ¡ tai buvo atvažiavę prie tokios parduotuvės pasakyti „N.“, kad neplatintų narkotinių medžiagų ir jis galbÅ«t apie tai papasakojo nukentėjusiajai.

Jie galvojo, kad tai įvyko jo (T. M.) iniciatyva, todėl jį puolė. K. M. stumdėsi su J., jis buvo truputį toliau. Apsimetė, kad filmuoja ir priėjo prie namo. Visi išsilakstė, nes galvojo, kad filmuoja. Jį (T. M.) G. K. puolė su žarstekliu ir jis gynėsi. Į namo vidų nebuvo įėjęs. Tame koridoriuke telpa tik du žmonės. Tarpdurys nėra vidus. Kaltinamasis patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 64 b. l.), papildomai parodė, kad gal ir nustūmė nuo M.

N. G. K., o paskui J. Pirmu kartu, kai jie stumdėsi, jis paėmė ir G. K. pastÅ«mė į Å¡onÄ . Ar ji nugriuvo, nematė. Tada ji įbėgo į vidų, pasiėmė žarsteklį ir jį (T. M.) su juo puolė, trenkė 3 kartus. Jis žarsteklį atėmė ir jÄ pakėlė bei numetė. VienÄ kartÄ su žarstekliu jam pataikė į rieÅ¡Ä , paskui į nugarÄ , matėsi nugaroje žymės. VisÄ laikÄ buvo lauke, į vidų įėjęs nebuvo. Buvo ant laiptelių ir numetė žarsteklį į koridorių.

Kaltinamasis taip pat patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 70 b. l.), papildomai parodė, kad su nukentėjusiosios dukra yra draugai. PrieÅ¡ savaitę buvo pasakę, kad neplatintų narkotinių medžiagų, tačiau jis vis teik darė tÄ patį, nors sakė, kad to nedarys. Nežino, kokius narkotikus jis platina. Atsakydamas į teismo klausimus apie parodymų neatitikimus, patvirtino, jog pirminiai parodymai teisingiausi, jie užraÅ¡yti iÅ¡ karto po įvykio. Nebuvo įėjęs į koridorių.

Nukentėjusioji gal nori, kad jis (T. M.) „sėstų“. Su nukentėjusiÄ ja nebendrauja. Stovėjo ant laiptų ir jÄ nustÅ«mė. Ä® vidų nebuvo įėjęs. Kai nukentėjusioji puolė su žarstekliu, jis jÄ pakėlė ir numetė į koridorių. Jai nukritus ant grindų, smÅ«gių nesudavė, plaukų netampė. Nežino, iÅ¡ kur atsirado kraujosruvos, nubrozdinimai. Jis (T. M.) gynėsi, nes jį puolė su žarstekliu. Å ioje byloje jis yra nekaltas, jokių smÅ«gių, kaip kad nurodyta kaltinime, jai nesudavė.

Bylos įrodymai IÅ¡ 2019 m. balandžio 6 d. registruoto G. K. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019 m. balandžio 6 d., apie 19.30 val. į jos namus adresu (duomenys neskelbtini), atvyko T. M. su M. ir S. ir jie užpuolė jos Å¡eimÄ , sumušė jos vyrÄ A. J. bei jÄ dėl jų dukrų auklėjimo (1 t., b. l. 7-9). IÅ¡ Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 6 d. Nutarimo matyti, kad G. K. pripažinta nukentėjusiÄ ja dėl jai padarytos fizinės žalos (1 t., 23 b.l.).

Nukentėjusioji G. K. teismo posėdyje parodė, kad viskas vyko Å¡ių metų balandžio mėnesį, dienos neprisimena. Buvo Å¡ilta diena, sėdėjo namie visi Å¡eimos nariai: vyras, 2 vaikai: nepilnametės M. J., E. J. ir anÅ«kė G. B. S. J. svečiuose. S. gal buvo kažkiek iÅ¡gėrus. Lauko durys buvo atidarytos. Privažiavo prie namo maÅ¡ina apie 18-19 valandÄ , buvo dar Å¡viesu. A. nuėjo į koridoriukÄ pažiÅ«rėti kas atvažiavo, atbėgo M. N., jie su A. J. koridoriuje susistumdė.

Jis buvo girtas, nesuprato nei kas, nei kaip. Ji puolė juos skirti. Paskui pamatė prie namo laiptelių T. M.. T. M. iÅ¡ koridoriaus jÄ (G. K.) iÅ¡metė į laukÄ . Jį pažysta, kaip dukters Sandros draugÄ . Kito asmens M. N. anksčiau nematė. Ji numesta griuvo, nusibrozdino kojas, susinervino, nes nesuprato už kÄ . Užbėgo už tujų, skambino R. P., klausė jo pavardės, nes jis teisėsi su ta moterimi. Ji pasakė jo pavardę. Ji vėl atbėgo su riksmais prie namo. Įėjusi į kiemÄ iÅ¡ nervų pradėjo dusti, Å¡okas.

Eidama žiÅ«ri, kad T. M. laiko telefonÄ ir filmuoja nepilnametę E. J.. Ji (G. K.) paklausė, kodėl jis filmuoja tÄ vaikÄ . K. M. buvo atokiau, anÅ«kė prie laiptelių, S. R. prie vandens kolonėlės. Vyro A. J. jau nebematė. Eidama prie durų matė, kad T. M. telefonu filmuoja. E. neįgali, nelaiko pykčio priepuolių, ji žviegė rėkė ant jo, dangstėsi. Pasakė jam „gaidys“. Kilo mintis iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ jam iÅ¡ rankų. Viskas vyksta prie durų tarp koridoriuko ir kiemo.

Ji griebė žarsteklį ir pradėjo juo T. M. muÅ¡ti, užkabino jo striukę. T. M. iÅ¡mušė žarsteklį iÅ¡ rankų. Ji trenkė jam norėdama iÅ¡muÅ¡ti tÄ telefonÄ iÅ¡ rankų, kad nefilmuotų. Tuo metu T. M. jÄ stÅ«mė į koridoriukÄ . M. rėkė kieme, pasiėmusi Å¡akes. T. M. pradėjo jÄ (G. K.) muÅ¡ti, ji pargriuvo. Atsisuko ir matė, kad jo kojos prieÅ¡ jÄ (G. K.). T. M. rankomis laikėsi už durų staktų ir į jÄ (G. K.) smÅ«giavo kojomis. Matosi ekspertizės akte mėlynės. Jai paskui skaudėjo galvÄ .

M. rėkė laikydamas Å¡akes, kad nemuÅ¡tų mamos. E. ir anÅ«kė taip pat rėkė. Kaltinamasis atsitraukė, gal iÅ¡sigando. M. surėkė, kad policija atvažiuoja, nes kažkas iÅ¡kvietė. T. M. priėjo prie M., gal norėjo iÅ¡spirti Å¡akes. Ji iÅ¡metė tas Å¡akes, T. M. pakėlė Å¡akes ir metė į jos pusę, bet nepataikė. M. pasitraukė. Visi sulindo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo. S. R. vairavo automobilį. S. R., kuris stovėjo prie vandens kolonėlės, nieko nedarė.

Automobilis buvo ant gatvės. Vaikai buvo kieme. Ä® kiemÄ atėjo T. ir M. Jie buvo girti. Matėsi iÅ¡ akių, iÅ¡ kalbos. T. M. buvo girtas. Dėl ko jie atvažiavo, nežino. S. draugauja, gyvena su T., kita duktė S. gyvena su R. Yra tokių dalykų Å¡eimoje, kad nenori, kad jie bÅ«tų kartu. M. nei giminė, nei Å¡eimos draugas. KitÄ dienÄ , kai buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, M. atvažiavo blaivus, atsiprašė, sakė nežino, ko jis važiavo, ko jam ten reikėjo. Pradėjo sakyti ant T. M., kad tas kažkÄ prikalbėjo.

Atsiprašė jos. Ji (G. K.) nenukentėjo nuo jo, ir sugyventinis nenukentėjo. M. galėjo matyti aplinkybes. A. J. peilio su savimi neturėjo. Policijos pareigÅ«nai jai davė lapÄ parodymams užraÅ¡yti, davė siuntimÄ ekspertizei. Jai buvo galva užgauta kaktos kairėje pusėje. Pirmas T. M. veiksmas buvo toks, kad jÄ (G. K.) iÅ¡metė į kiemÄ , kad ji nesimaiÅ¡ytų. Tada ji nusibrozdino deÅ¡inę kojÄ . Ant vidinės Å¡launies mėlynės liko nuo smÅ«gių kojomis. Ji gulėjo kniÅ«psčia, stengėsi uždengti veidÄ , kad jo nesužalotų.

Tada jis plaukus patempė. Su koja sudavė 4-5 kartus. Ekspertai nustatė sužalojimus. Vaikai buvo iÅ¡sigandę. Civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. KaltinimÄ palaiko. Nepilnametė liudytoja M. J. pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nurodytas taisykles buvo apklausta teismo posėdyje, nes ikiteisminio tyrimo metu ji pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nebuvo apklausta (1 t., 60-73 b.l.). Teisme ji parodė, kad kaltinamasis yra sesės sugyventinis, viskas įvyko, kai buvo vasara, buvo vakaras. Buvo su sese kambaryje, buvo teta S. J. ir tėvas S (A.), tėvas kalbėjo telefonu koridoriuje.

P. T. M., S. R. prie jų kiemo. Buvo kambaryje, o mama su tėte ir kitu giminaičiu virtuvėje. M. sudavė tėvui į veidÄ . Prie kolonėlės stovėjo S. Jis viskÄ matė. Stumdėsi tie visi trys vyrai - tėvas, T. ir M., neleido tėvui iÅ¡eiti iÅ¡ koridoriaus. Tėvas iÅ¡lipo pro langÄ . Kai jis iÅ¡lipo pro langÄ , matė, kad kažkas iÅ¡ jų dviejų, jam metė su akmeniu per kojas. Tėvas pradėjo Å¡lubuoti. Kažkas spjovė, Titas pradėjo filmuoti. Mama paėmė kačergÄ ir norėjo iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ , kad nefilmuotų.

T. sakė, kad suplyÅ¡o jo striukė. Sesė buvo nervuota, spjaudė, vadinio TitÄ visokiais žodžiais. Ji paėmė Å¡akes. T. buvo ar iÅ¡gėręs ar apsivartojęs narkotikų. T. metė Å¡akes į jÄ (M. J.). Ji norėjo jį pagÄ sdinti paėmusi Å¡akes. Sakė: „ Ateik čia...”. T. pakėlė kojÄ ir iÅ¡mušė jai (M. J.) Å¡akes. T. paėmė Å¡akes ir metė į jÄ (M. J.), tik nepataikė. M. sakė: „Titai važiuojam, nes „mentai“ atvažiuoja “. Kaip mamÄ daužė – matė.

Bėgo mama pas tėvo draugÄ O., kad padėtų. Tada mama atėjo ir T. koridoriuje mamÄ pradėjo spardyti į galvÄ , kojas, rankÄ . Mama gulėjo, o T. „normaliai“ jÄ spardė su kojomis. PastÅ«mė jÄ nuo laiptų, mamai koja buvo nubrozdinta. Tada atvažiavo policija, jie iÅ¡važiavo. Mama iÅ¡važiavo su teta S. M. tetai sudavė į akį. Sakė, kad S. R. paėmė tetos vaikÄ , kad pagrobė jį, teta nerado. Sakė, kad paėmė S. R.. B. R. P.. Kai atvažiavo policija, pasakė, kad turėjo problemų su jais.

Mama visa drebėjo, negalėjo kalbėti normaliai, po to nusiramino, o teta paaiÅ¡kino viskÄ . Sesė ir ji matė, kaip mamÄ mušė. Ji (M. J.) keikė juos visokiais žodžiais. Bėgo pas Z. G., kad iÅ¡kviestų policijÄ . Sakė, kad telefono neturi. Tėvo nebebuvo namuose, kai ji grįžo. Stumdėsi ir teta pasakė M.: „Ko lendat?“, o ji (M. J.) sakė M.: „KÄ tu darai?”. Pradėjo rėkti G.. K. M., kodėl jis taip daro, o jis klynÄ atidarė, matė, kad norėjo parodyti, bet nerodė.

Sakė, kad tėvas tegul mažiau joms duoda parduoti narkotikų. „IÅ¡ oro“ taip pasakė, nes jos nieko nepardavinėja, neplatina tokių dalykų. Smurtinius veiksmus prieÅ¡ mamÄ matė. Neprisimena, ar pirma pastÅ«mė jÄ , ar po muÅ¡imo pastÅ«mė. T. yra aukÅ¡tas, raumeningas. Supranta, kad mamai labai skaudėjo, buvo koja nubrozdinta, kraujas bėgo. Ji buvo Å¡alia, kai „Greitoji“ atvažiavo. Spardė jai visur, kai pastÅ«mė, buvo mėlynės nuo spardymo. Sakė, kad į galvÄ jai davė, nes jai skaudėjo galvÄ .

Ji (M. J.) pati nenukentėjo, jos nepalietė. M. jÄ (M. J.) pastÅ«mė, kad nelįstų. Kai stumdėsi ir ji atbėgo, pradėjo rėkti. ŽiÅ«ri, kad T. atėjo. Jie dar ankščiau buvo atvažiavę. Mama buvo nugriuvus prie koridoriaus, kai jÄ mušė. Ji paskui atsikėlė po truputį. Jai kojÄ skaudėjo. Ji gulėjo, kai jÄ spardė. T. laikėsi į duris įsirėmęs ir spardė mamÄ â€žiÅ¡ jėgos“. Mama gulėjo ant nugaros, užsidengus veidÄ rankomis. Mama gulėjo prieÅ¡ koridorių prie lauko durų name.

Kai sesė spjaudė, mama norėjo iÅ¡ T. telefonÄ atimti, T. norėjo iÅ¡eiti ir ji (M. J.) nuo medžio pasiėmė Å¡akes. Norėjo jį tik pagÄ sdinti. L. R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo seniai, jau neprisimena. PraÅ¡o vadovautis pirminiais jos parodymais. TÄ dienÄ paskambino K. ir paklausė kokia T. pavardė. Ji paprašė jos (R. P.) atvykti, nes ten pas juos vyksta muÅ¡tynės. Kai nuvyko į vietÄ , nematė muÅ¡tynių, mergaitę 5 metų matė, kuri buvo iÅ¡sigandusi ir buvo sumuÅ¡ta K.

Matė kraujÄ . Negali atsiminti, kurioje vietoje, nes jau praėję daug laiko. Ji skambino į „112“ linijÄ . Atvyko į vietÄ su taksi automobiliu. Kiemas buvo netvarkingas, iÅ¡mėtyti įrankiai: kastuvas, Å¡akės buvo į griovelį įmestos. Buvo kaip po uragano. Kaltinamojo nematė. Buvo be G. dar mergaitės. Nežino, ar buvo brolis. Prisimena mergaites ir G. Su broliu nebendrauja, bendrauja daugiau su G. Patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 84-85 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R.

P. parodė, kad kai atvažiavo, T. M. jau nebebuvo, lauke buvo G., jos vaikai E. ir M., pamatė brolį A., jo veidas buvo kruvinas. P. G. ant kairės rankos buvo bato žymė, iÅ¡ nosies bėgo kraujas, ji buvo visa purvina. G. pasakė, kad jÄ sumušė T. M. E. ir M. buvo labai iÅ¡sigandusios, sutrikusios, jos Å¡aukė, labai bijojo, labai greitai viskÄ pasakojo. E. labai mikčiojo, pas jÄ buvo paraudęs žandas, sudraskytas megztinis. Mergaitės pasakojo, kad T. spardė, stumdė ir mėtė jų mamÄ G., E. sakė, kad jÄ T. filmavo telefonu (1 t., 84-85 b.l.).

L. S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį, tai dukterėčios draugas. Tai vyko pernai. Tuo metu ji (S. J.) buvo Å¡iek tiek pavartojusi alkoholio, stovėjo kieme, nes pas brolį A. J., adresu (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi. Buvo ji (S. J.), brolienė ir vaikai. Buvo ir brolis. Mergaičių vardai E. ir M. Sėdėjo, baliavojo, kai atvažiavo T. ir M. su maÅ¡ina. B. S. dar kartu. Automobilio spalvos neatsimena. Tada ji stovėjo su M. Kai lauke stovėjo, matė, kad vyksta viduje grumtynės. Grumtynės tarp brolio, brolienės ir T.

S. sėdėjo automobilyje. Jis nedalyvavo. Ji (S. J.) su jais iÅ¡važiavo namo. Jie ten susistumdė. Namo parvežė M. Galvojo, kad gal Å¡iaip jie susipyko. Nebeprisimena. G. pasakė, kad ten buvo muÅ¡tynės. Girdėjo, kaip mergaitės rėkė. Patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 90-91 b. l.). Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ vyko namuose muÅ¡tynės. T. M. atvažiavo ir dar kitas toks, kurio nepažįsta. Žino, kad buvo tamsios spalvos maÅ¡ina.

Jie atvažiavo dviese. Jie girti buvo, „burbuliavo“ kažkÄ . Jis (A. J.) kalbėjo telefonu koridoriuje, matė, kad jie girti ateina. Sakė, kad jie eitų namo. Jis (A. J.) nebuvo girtas. Jis su T. pradėjo stumdytis, pasistumdė, sakė, kad važiuotų namo. Jis (A. J.) pasiėmė meÅ¡keres ir išėjo į žvejybÄ . Jis nematė, kas buvo su G. Prie jo niekas neįvyko. Lauke buvo T. M.. Tuo momentu nebuvo namuose, kai vyko konfliktas tarp T., G. ir vaikų. Patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 96-97 b. l.), papildomai parodė, kad jis (A.

J.) su M. susistumdė, ne su T. G. jam sakė, kad jÄ spardė. Buvo sužalojimas jai ant kojos, neprisimena kur, G. nerodė sumuÅ¡imų. Pasakojo, kad sumušė T. M., konkrečiai nerodė kur sumušė. L. S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad gali bÅ«ti, kad įvykis buvo 2019 m. balandžio 6 d. vakare. Paskambino ar T. M., ar M. ir paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). Nesakė pas kÄ , bet tÄ namÄ Å¾ino. Sakė, kad nori pasikalbėti. Vežė juos savo tamsiai mėlynu automobiliu „S.“.

T. su M. pasiėmė nuo K. g. ir K. g. sankryžos. T. M. buvo iÅ¡gėręs. Kai nuvažiavo, jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir juos pradėjo pulti visokiais pagaliais lauke. Tame name gyveno A. J. ir G. K.. G. pradėjo T. pulti, visaip jį vadinti. Buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir gal per 5 m. nuo jų. Viskas matėsi. Jie nebuvo įėję į kambarį, viskas vyko lauke. M. irgi buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir jį puolė A. su peiliu, su kirviu. S. irgi ten buvo, Å¡aukė, rėkavo č., nesuprato kÄ , stumdė M.

N. T., nei M. nepradėjo konflikto. Jie norėjo pasikalbėti, bet juos iš karto užpuolė. M. puolė su šakėmis ant Tito, jis paėmė jas ir numetė tolyn, paskui puolė su pagaliu. Išvažiavo iš karto, policijos nekvietė. Važiuojant irgi nekalbėjo dėl ko buvo jie užpulti, tik sakė, kad kažkokie nenormalūs. T. sakė, kad norėjo tik pasikalbėti, o gavosi užpuolimas. T. draugavo su G. K. dukra S. T. buvo pažįstamas su ta visa šeima. Jo tik paprašė pavežti ir aš nesidomėjo dėl ko.

Kartu važiavo T. M. ir M.. (duomenys neskelbtini) buvo G., A., M., A., S. R. P. ten nebuvo. Visi žmonės buvo kieme prie namo durų. A. buvo visÄ laikÄ , pešėsi su M. G. K. kažkÄ turėjo rankose, lyg „kačiargÄ â€œ, trenkė ja T., perplėšė striukę. T. jÄ nustÅ«mė ir ji parkrito tarpduryje. T. artyn nebėjo, kai G. K. parkrito, nes M. prie namo su Å¡akėmis stovėjo. G. K. ir A. J. pažįsta, nes draugauju su kita jų dukra S. Tito ir tos Å¡eimos santykių nežino. A. yra smurtavęs ir anksčiau, nes jo dukra S. yra minėjusi.

Patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 78-79 b. l.), papildomai parodė, kad 80 proc. T. ir M. nebuvo įėję į namo vidų. Tada sakė, kad jie nuėjo į namÄ , o jis liko prie automobilio ir nematė, kas vyko namo viduje. Bet taip sakė, kadangi nenorėjo dalyvauti teismuose. Liudytoja (policijos pareigÅ«nė) I. T. teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡ioje byloje S. R. buvo apklaustas, kaip liudytojas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kiek pamena, įvyko muÅ¡tynės. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ buvo pareikÅ¡tas T. M.. Nustatyta, kad T. M. į (duomenys neskelbtini) atvežė S. R., kuris vairavo automobilį, todėl jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Jis nurodė, kad jam paskambino ar parašė T. M., ar kitas asmuo. Jie buvo kavinėje. S. R. atvyko savo automobiliu prie kavinės. T. M. ir kitas asmuo įsėdo į automobilį ir S. R. turėjo juos parvežti namo. Važiuojant, kažkuris paprašė, kad juos nuvežtų iki (duomenys neskelbtini) ten kur gyvena T.

M. draugė. Kiek pamena, S. R. draugė taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. G. K. dukros. Jis juos nuvežė. Jis nurodė, kad visÄ laikÄ buvo prie automobilio. T. M. ir kitas jaunuolis nuėjo prie namo. S. R. nurodė, kad nematė, kas ten vyksta, nurodė tik, kad matė, kad viena iÅ¡ ten buvusių merginų mėtė Å¡akes į T. M. pusę. Po to prie jo atėjo S. ir T. M., o netrukus atėjo tas kitas jaunuolis. Jie visi iÅ¡važiavo. Kiek pamena, S. R. T. M., SvetlanÄ ir tÄ kitÄ jaunuolį nuvežė pas S. į svečius.

S. R. apklausos metu buvo blaivus. Elgėsi adekvačiai, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, judesiai buvo koordinuoti, įtarimų, jog jis yra apsvaigęs, nekilo. Ä® apklausÄ jis buvo iÅ¡kviestas Å¡aukimu. Buvo užpildyti duomenys, liudytojui iÅ¡aiÅ¡kintos teisės ir pareigos, tada buvo užduodami klausimai, kurie susiję su tos dienos įvykiu. Protokolas buvo pildomas iÅ¡ karto. Buvo užduodamas vienas klausimas ar keli ir tada pildoma. Buvo užduodami konkretÅ«s klausimai. S. R. nurodė, jog jie abu nuėjo prie namo, tačiau prie maÅ¡inos grįžo skirtingu laiku.

Gal nurodė, jog pirmas nuėjo T. M., nepamena. S. R. sakė, kad jie buvo nuėję prie namo. S. R. jokių pastabų dėl surašyto protokolo neturėjo. Kalbos apie tai, kad S. R. nenori dalyvauti teismuose, nebuvo. Iš pagarsintų M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 158-161) matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie 19.30 val., jis kartu su draugu T. M. ir S., nuvažiavo pas J., pravarde ,,N.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo su juo pasikalbėti, kad jis neplatintu narkotinių medžiagų. Jis vienas priėjo prie namo durų, jos buvo atidarytos, o per atidarytas duris viduje matėsi J.

Jį pasikvietė ateiti prie durų, viduje buvo dar daugiau žmonių. Pastebėjo, kad J. ateina link jo, o rankoje laiko iÅ¡kėlęs peilį. Jis puolė ant jo (M. N.), o jis supratęs, kad jį gali sužaloti ėmė gintis, smÅ«giavo į J. rankos kumščiais. Prie jų priėjo moteris, bet Å¡alia buvo daugiau žmonių. Per tÄ sumaiÅ¡tį kas vyko, kaip kur kas buvo, pasakyti negali, nes nežino. Matė, kad prie jų priėjo T. M., jis bandė apginti jį, juos iÅ¡skirti. Tada vienu momentu pamatė, kad moteris laksto su žarstekliu, ji puolė su žarstekliu ant jo.

Su T. M. atsitraukė ir iÅ¡važiavo. Kadangi buvo neblaivus, smulkiai papasakoti kaip kas vyko negali, nes per didelį triukÅ¡mÄ ir sumaiÅ¡tį nieko nebegali atsirinkti. Galėjo bÅ«ti taip, kad gindamasis jis netyčia pastÅ«mė moterį, gulinčios ant grindų moters nematė. Važiavo pas J. ne muÅ¡tis, o norėjo tik pakalbėti, bet jie patys juos užpuolė, o jie tik gynėsi (1 t., b. l. 158-161). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G385/2019 (05) matyti, kad G. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkÅ«nės srityje ir kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės blauzdos srityje.

Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galima užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis į kairės alkÅ«nės ir kairės Å¡launies sritis įspiriant. Odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės blauzdos srityje galėjo bÅ«ti padarytas griuvus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ . Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu G. K. galėjo bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų G. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 40).

Teismo medicinos ekspertas N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad G. K. buvo nustatyti sužalojimai trijų trauminių poveikių pasekoje. Vieni sužalojimai atsirado galimai griūnant, kiti įspiriant. Žodis „galimai“, tai reiškia, kad sužalojimas nebūtinai nuo smūgio, galėjo atsirasti ir griūvant. Bet pavyzdžiui buvo nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios būdingos statiniam traumos pobūdžiui, o kitur nubrozdinimai, būdingi dinaminiam trauminiam poveikiui. G. K. pagal jos parodymus griuvo du kartus.

Susižaloti galėjo tiek griūnant, tiek nuo smūgio, bet buvo nustatytos kraujosruvos kairės šlaunies vidinėje pusėje, kurios atsirasti griūnant negalėjo, tiksliau labai mažai tikėtina, kad atsirado griūnant. Negali tiksliai teigti, kad visi sužalojimai padaryti tuo pačiu metu, bet jie padaryti artimu vienas nuo kito laiku. Kelio nubrozdinimai galimai padaryti griūnant, bet įmanoma, kad jie padaryti ir smūgiuojant šiurkščiu kietu daiktu. Kažkokių pėdsakų nuo grunto žemės, svetimkūnių ar prasidėjusių uždegimo požymių sužalotose vietose nebuvo.

Tvirtina ekspertizės aktÄ ir iÅ¡vadÄ . IÅ¡ 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Å¡iaurinėje Panevėžio miesto dalyje, bute adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant į Å¡iaurės pusę, deÅ¡inėje mėlynos spalvos, medinis, vieno aukÅ¡to, skliautiniu stogu gyvenamas namas (duomenys neskelbtini). Pagrindinio įėjimo į vidų durys medinės, tamsiai violetinės spalvos, atidarytos. Ä®vykio vieta yra buto Nr. 1 prieÅ¡kambaryje, kuris randasi nuo pagrindinio įėjimo į butÄ iki įėjimo iÅ¡ prieÅ¡kambario į buto virtuvę.

Antrosios durys, skiriančios buto virtuvę ir buto prieškambarį yra medinės, rusvos spalvos, kurios taip pat atidarytos. Virtuvės langai yra į vakarų pusę. Buto prieškambaryje, ant grindų patiestas tamsiai mėlynos spalvos kilimėlis, ant kurio padėtas languotas, mėlynos spalvos skuduras. Įvykio vietos apžiūros metu, jokių daiktinių įrodymų nerasta ir nieko nepaimta (1 t., b. l. 11-18). Iš Bendrojo pagalbos centro 2019 m. balandžio 6 d. garso įrašo matyti, kad garso įrašas, kurio pavadinimas 2019_04_06_19-08-33_25.13 (įrašo trukmė 01:00):

MoteriÅ¡kas balsas (operatorė): 112 (vienas vienas du) MoteriÅ¡kas balsas: Laba diena, norėčiau ...aaaaa… (duomenys neskelbtini) (balsas dreba, moteriÅ¡kė verkia, yra iÅ¡sigandusi) MoteriÅ¡kas balsas (operatorė): (duomenys neskelbtini)? MoteriÅ¡kas balsas: Taip (moteriÅ¡kė verkia) MoteriÅ¡kas balsas (operatorė): P.? MoteriÅ¡kas balsas: Taip MoteriÅ¡kas balsas (operatorė): Kas atsitiko? MoteriÅ¡kas balsas: Atėjo atėjo kažkokie vyriÅ¡kiai… mano tėvus daužo. AÅ¡ galiu maÅ¡inÄ pasakyti.

Jie dar čia stovi va. Galit atvažiuoti greičiau Moteriškas balsas (operatorė): (duomenys neskelbtini)? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini) , taip. Moteriškas balsas (operatorė): Automobilį kokį matot? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini) Moteriškas balsas (operatorė): (duomenys neskelbtini) Moteriškas balsas: Taip Moteriškas balsas (operatorėG. G. G. M. tokios raidės? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini), nežinau, negaliu prieiti, aš bijau labai Moteriškas balsas (operatorė):

Tai kokias raideles matot (duomenys neskelbtini)? Tokias? Moteriškas balsas: Nea. (duomenys neskelbtini) (moteriškė verkia) Moteriškas balsas (operatorė): Išvažiuoja jie? Taip? Tai čia tie mušeikos? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini) (moteriškė garsiai šaukia) Girdisi moteriškas balsas, klyksmai, verkimas, garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 103-105). Iš alkoholio matuoklio „Drager“ duomenų matyti, jog T. M. 2019 m. balandžio 6 d., 20.08 val., nustatytas 1,08 prom. girtumas (2 t., b. l. 54).

IÅ¡ Ä®tariamojo laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad T. M. buvo sulaikytas 2019 m. balandžio 6 d., 19:50 val. (2 t., 51 b.l.), paleistas 2019 m. balandžio 7 d., 15:51 val. (2 t., 55 b.l.). IÅ¡ Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 7 d. Nutarimo matyti, kad T. M. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Jis yra informuotas, kad pažeidus šį pasižadėjimÄ , gali bÅ«ti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (2 t., 81-82 b.l.).

Ä®rodymų vertinimas bei teismo padarytos iÅ¡vados Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus: iÅ¡klausęs kaltinamojo paaiÅ¡kinimų bei atsakymų į klausimus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teisme medicinos specialisto paaiÅ¡kinimÄ , taip pat iÅ¡nagrinėjęs bylos raÅ¡ytinius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog visi prokuroro į bylÄ pateikti ir teismo iÅ¡tirti duomenys turi bÅ«ti vertinami kaip bylos įrodymai pagal BPK 20 str. prasmę.

Teismas priimdamas galutinį sprendimÄ , nei vieno iÅ¡ paminėtų įrodymų neatmeta, nes jie vienas kitÄ papildo, tvirtina, nėra gauti neteisėtais bÅ«dais. Dėl įvykio. Patvirtinama, kad 2019 balandžio 6 d., apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko didelis konfliktas su daug veiksmų, riksmų, triukÅ¡mo. IÅ¡ kaltinamojo T. M., nukentėjusiosios G. K., liudytojų M. J., R. P., S. J., A. J., S. R., I. T., M. N. parodymų, Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo, Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad T.

M., M. N. ir S. R. minėtu laiku buvo atvykę automobiliu pas J., kaip iÅ¡sireiÅ¡kė T. M. – „padaryti tvarkÄ â€œ, kad daugiau Å¡i Å¡eima neplatintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. KonfliktÄ pradėjo M. N., kuris namo prieangyje susistumdė su A. J.. S. R. laukė prie automobilio ir nedalyvavo konflikte. Kai nukentėjusioji G. K. pradėjo skirti A. J. ir M. N., T. M. G. K. iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ koridoriaus į laukÄ (kaip pats T. M. tvirtina – iÅ¡metė), dėl ko G. K. užsigavo kojas ir patyrė fizinį skausmÄ , paskui priėjęs ėmė telefonu filmuoti neįgaliÄ mažametę G.

K. dukrÄ , kuri matydama konfliktÄ , elgėsi dėl ligos isteriÅ¡kai, Å¡aukė, reagavo labai jautriai. T. M. patvirtino, kad jis iÅ¡ tiesų ne filmavo, o imitavo filmavimÄ . Kai nukentėjusioji G. K. pareikalavo T. M., kad jis nefilmuotų neįgalios mažametės dukros, jis toliau tęsė savo veiksmus. Tada G. K. siekdama apsaugoti dukros privatumÄ , įbėgusi į namo vidų, paėmė žarsteklį ir bandė juo iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ kaltinamajam T. M. iÅ¡ rankų. Tuo metu A. J. pro langÄ pabėgo, siekdamas iÅ¡vengti didesnio smurto bei tolimesnių įvykių nematė.

T. M. atėmė iÅ¡ G. K. žarsteklį ir jÄ stipriai stÅ«mė ant grindų koridoriuje, o G. K. nugriuvus, kelis kartus (ne mažiau trijų kartų) koja spyrė G. K.. Toliau kieme vyko veiksmai tarp T. M. ir G. K. nepilnametės dukros M. J., kuri gelbėdama motinÄ , čiupo Å¡akes ir taip gynėsi, varydama T. M. iÅ¡ kiemo. Matydamas, jog yra kilęs didelis ir garsus konfliktas, S. R. paragino T. M. ir M. N. baigti ir važiuoti, nes atvyksta policija. Kaltinime buvo nurodyta, kad konfliktas įvyko kieme, tačiau toliau kaltinime nurodoma, jog konfliktas ir smurtiniai veiksmai tęsėsi gyvenamojo namo koridoriuje.

Kadangi teismas patvirtina nurodytus T. M. veiksmus, todėl tikslinama jų atlikimo vieta, tai yra, gyvenamojo namo, esančio Marių g. 16, Panevėžyje, kieme ir koridoriuje. Dėl T. M. nusikalstamų veiksmų pagal pateiktÄ kaltinimÄ . Dėl dalies T. M. veiksmų (jam paimant G. K. ir iÅ¡stumiant, iÅ¡metant iÅ¡ namo prieangio į laukÄ bei jai nugriuvus galimai padarytus kojų nubrozdinimus bei skausmo sukėlimÄ ) nėra ginčo, nes T. M., tiesa, keisdamas parodymus bei painiodamasis, vienÄ kartÄ teigdamas vienokiÄ veiksmų sekÄ , kitÄ kartÄ kitokiÄ , tai paneigdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tai juos vėl tvirtindamas, kaltę dėl padarytų sužalojimų pripažino iÅ¡ dalies.

Jis tik pateikė versijÄ , jog tie sužalojimai buvo padaryti esant bÅ«tinajai ginčiai, jam ginantis nuo G. K., kuri jį puolė su metaliniu žarstekliu. Tačiau teismas vertindamas visus įrodymus visumoje, juos gretindamas tarpusavyje, daro iÅ¡vadÄ , jog yra įrodyti ir T. M. nusikalstami veiksmai namo koridoriuje, nors jis vienÄ kartÄ pripažino, kad konfliktavo namo viduje, kitÄ kartÄ tÄ jau neigė, tai yra, T. M. nepripažino, kad namo koridoriuje smarkiai stÅ«mė G. K. ant grindų, o jai nugriuvus, kelis kartus (ne mažiau 3 kartų) jai įspyrė.

Visų pirma, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vados Nr. G385/2019 (05) matyti, kad G. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkÅ«nės srityje ir kairėje Å¡launyje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės blauzdos srityje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai trijų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galima užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis į kairės alkÅ«nės ir kairės Å¡launies sritis įspiriant. Odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės blauzdos srityje galėjo bÅ«ti padarytas griuvus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ .

Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu G. K. galėjo bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų G. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 40). Kaltinamojo gynėjai reikalaujant, į teismo posėdį buvo pakviestas teismo medicinos ekspertas N. R., kuris teikė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kad pagrįstų savo teiginius. Ekspertas N. R. teismo posėdžio metu paneigė kaltinamojo gynybos teiginius, kad visi G. K. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti, kai T. M. jÄ iÅ¡stÅ«mė į laukÄ ir ji nugriuvo.

Ekspertas parodė, kad G. K. buvo nustatyti sužalojimai trijų trauminių poveikių pasekoje. Vieni sužalojimai atsirado galimai griūnant, kiti įspiriant. Žodis „galimai“, tai reiškia, kad sužalojimas nebūtinai nuo smūgio, galėjo atsirasti ir griūvant. Bet buvo nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios būdingos statiniam traumos pobūdžiui, o kitur nubrozdinimai, būdingi dinaminiam trauminiam poveikiui. G. K. (pagal jos parodymus) griuvo du kartus. Susižaloti galėjo tiek griūnant, tiek nuo smūgio, bet buvo nustatytos kraujosruvos kairės šlaunies vidinėje pusėje, kurios atsirasti griūnant negalėjo, tiksliau labai mažai tikėtina, kad atsirado griūnant.

Negali tiksliai teigti, kad visi sužalojimai padaryti tuo pačiu metu, bet jie padaryti artimu vienas nuo kito laiku. Kelio nubrozdinimai galimai padaryti griūnant, bet įmanoma, kad jie padaryti ir smūgiuojant šiurkščiu kietu daiktu. Kažkokių pėdsakų nuo grunto, žemės, svetimkūnių ar prasidėjusių uždegimo požymių sužalotose vietose nebuvo. Niekada išvadose nerašoma kad tik taip ir ne kitaip padaryti sužalojimai. Visada lieka tikimybė, kad gal būt konkrečiu atveju dėl kažkokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustatinėja tik teismas, būna sužalojimai padaryti kitokiu būdu.

Dėl to ekspertas tvirtina savo iÅ¡vadas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs nukentėjusiosios parodymus, duotus per kelis kartus ikiteisminio tyrimo eigoje, taip pat teisme, kurie buvo nesikeičiantys, papildantys vienas kitÄ , neprieÅ¡taraujantys vienas kitam dėl smÅ«gių sudavimo, dėl kojų sužalojimų jai nugriÅ«nant ant žemės lauke ir namo koridoriuje, taip pat liudytojų M. J., R. P., S. J., A. J. parodymus, kad jie matė betarpiÅ¡kai po įvykio G. K. sužalojimus, ji po įvykio buvo purvinais rÅ«bais, su kraujo žymėmis, kad ji įvykį nemačiusiems artimiesiems nurodė tas pačias jos sumuÅ¡imo aplinkybes, kaip ir nurodyta kaltinime, daro iÅ¡vadÄ , kad yra patvirtinami T.

M. nusikalstami veiksmai ir toje dalyje, kaip jis gyvenamojo namo koridoriuje nugriovė G. K. ant grindų ir jai spyrė kelis kartus. Kaltinamojo gynėjos keliama versija, kad nukentėjusioji ir liudytoja R. P. yra suinteresuotos, kad T. M. atliktų realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nes nepasisekė kitoje byloje, nagrinėtoje Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«muose, įrodyti T. M. kaltės dėl padarytos veikos pagal BK 145 str. 2 d., nepatvirtinta dėl jokių duomenų nebuvimo, be to, nukentėjusieji turi teisę pasisakyti dėl galimos bausmės kaltinamajam ir reikalauti, kad jis bÅ«tų nuteistas (BPK 28 str., 167 str. 1 d.), dėl ko teismas ir pateikė klausimÄ nukentėjusiajai G.

K., ar ji palaiko kaltinimÄ T. M. dėl nežymaus kÅ«no sužalojimo ir skausmo sukėlimo. G. K. patvirtino, kad tokio kaltinimo neatsisako. Tai, kad liudytojas S. R. ir A. J. teisme laisvai duodami parodymus, nepatvirtino T. M. smurtinių veiksmų, taip pat pagarsintuose M. N. parodymuose nėra nurodyta apie T. M. smurtinius veiksmus prieÅ¡ G. K., nekeičia teismo įsitikinimo, kad T. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nes S. R. visÄ laikÄ buvo Å¡alia automobilio lauke, Å¡alia vandens kolonėlės, A. J. iÅ¡sigandęs smurto, pro langÄ pabėgo, nelaukęs kuo viskas baigsis, o M.

N. teigia, kad daug aplinkybių dėl buvusio girtumo nebepamena. BK 140 str. 1 d. nurodyta, kad tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas remdamasis bylos įrodymais daro iÅ¡vadÄ , kad T. M. gyvenamojo namo, esančio Marių g. 16, Panevėžyje, kieme ir koridoriuje naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios G.

K. atžvilgiu, o bÅ«tent konflikto metu pastÅ«mė ranka G. K., dėl ko ji nugriuvo ant žemės prie namo lauko durų, o namo koridoriuje G. K. bandant žarstekliu iÅ¡muÅ¡ti iÅ¡ jo rankų mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , pastÅ«mė rankomis nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ virÅ¡utinę kÅ«no dalį, o jai nugriuvus ant grindų spyrė ne mažiau tris kartus G. K. į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai G. K. poodines kraujosruvas kairės alkÅ«nės srityje ir kairėje Å¡launyje odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio kelio ir deÅ¡inės blauzdos srityje ir taip nežymiai sutrikdė G.

K. sveikatÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Tokia veika teisingai kaltinamajame akte įvardinta kaip nusikaltimas pagal BK 140 str. 1 d. Dėl T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). IÅ¡ alkoholio matuoklio „Drager“ duomenų matyti, jog T. M. 2019 m. balandžio 6 d., 20.08 val., nustatytas 1,08 prom. girtumas (2 t., b. l. 54).

Nors T. M. ir neigė, kad jo pavartotas alkoholis turėjo įtakos, tačiau teismas vertindamas alkoholinio apsvaigimo laipsnį (1,08 procentinės promilės), taip pat nukentėjusiosios bei liudytojų M. J. ir R. P. parodymus dėl T. M. elgesio įvykio metu („atrodė kaip girtas ar kaip „apsivartojęs“), daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė įrodyta. Be to, ir paties T. M. nurodyta priežastis atvykti pas gerai pažįstamus žmones „padaryti tvarkÄ â€œ yra neadekvati, sukelta alkoholinio apsvaigimo.

Taip pat teismas pripažįsta ir dar vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – kad kaltinamasis yra recidyvistas (BK 60 str. 1 d.13 p.). T. M. prieÅ¡ veikos padarymÄ buvo teistas 2011 m. gegužės 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 2 d. 182 str. 1 d. 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su 2010 m. kovo 15 d. Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, taip pat teistas 2011 m. balandžio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. 58 d. 1 p., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d. ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio m. apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 nuosprendžiu paskirta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi T. M. 2011 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. paskirta subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams), kuri vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., iš dalies sudėta su 2011 m. balandžio 6 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 63 str. 5 d. 1 p. paskirta subendrinta bausme (laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams) bei 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirta bausme (laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams) ir nustatytas T.

M. galutinės subendrintos bausmės terminas – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Taigi, nusikaltimo padarymo metu (2019 m. balandžio 6 d.) T. M. buvo teistas už tyčinius nusikaltimus ir teistumas yra neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jis pagal BK 27 str. 1 d. prasmę yra recidyvistas. Dėl bausmės Individualizuodamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos terminÄ ) teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, taip pat:

1) į tai, kad T. M. administracine tvarka baustas ir baustumas neišnykęs;

2) į tai, kad jis yra išvis nuosprendžio priėmimo metu teistas 12 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus;

3) į anksčiau skiriamų T. M. bausmių rÅ«Å¡is bei jų trukmę ir tokių bausmių poveikį T. M. elgesiui (ne kartÄ skirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nepadarė);

4) į T. M. asmenines savybes, į jo sistemingÄ Ä¯statymų, numatančių ir draudžiančių atitinkamÄ elgesį nepaisymÄ ;

5) į T. M. sveikatos bÅ«senÄ â€“ iÅ¡ dalies darbingas (darbingumas nustatytas tik 40 proc.);

6) į pateiktus duomenis apie darbovietę (duomenys neskelbtini) bei charakteristikÄ , kurioje jis apibÅ«dinamas teigiamai (3 t., 70, 71 b.l.);

7) kitus duomenis: nevedęs, neturintis išlaikytinių, pagrindinio išsilavinimo;

8) į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ bei aplinkybes, žalos dydį (nesunkus nusikaltimas prieÅ¡ pažįstamus asmenis, civiliniai ieÅ¡kiniai nepareikÅ¡ti);

9) į skirtÄ bausmę kitoje byloje bei Å¡ioje byloje skirtos kardomosios priemonės laikymÄ si (skirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pažeista, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pakeitus Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį ir paskyrus T. M. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 2 mėnesiams, kitoje dalyje nuosprendį nekeičiant (Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas T.

M. atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val. kiekvienÄ pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiÅ«ra), T. M. nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasislėpė, Panevėžio apskrities VPK paskelbė paieÅ¡kÄ . Vertindamas visas nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog bausmės paskirtys, numatytos BK 41 str., gali bÅ«ti pasiektos tik skiriant T.

M. griežčiausiÄ â€“ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas nustatomas artimas bausmės maksimumui, netaikant BK 75 str. nuostatų dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes nėra tam faktinių pagrindų, tai yra, Panevėžio apylinkės teismui nusprendus jam atlikus realiÄ 7 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ateityje taikyti likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , jis pagal teismų sistemos LITEKO duomenis nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pasislėpė, taip ignoruodamas jam teismų skirtÄ pasitikėjimÄ bei geranoriÅ¡kumÄ (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2020 m. lapkričio 20 d.

įrašas), jam Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos nutarimu paskelbta paieška. Skirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 63 str. 3 d., 9 d. subendrinama su 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį skirta T. M. galutine subendrinta bausme, kuri pakeista Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo), nes Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiuose nustatytos T.

M. veikos padarytos iki 2019 m. balandžio 6 d. (iki Å¡ioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo). Bendrinant bausmes, taikomas visiÅ¡kas bausmių sudėjimo principas, nes T. M. sistemingai daro nusikalstamas veikas ir jam ne kartÄ taikytas skirtų bausmių dalinis sudėjimo principas ankstesniuose nuosprendžiuose nepasiekė bausmės tikslų, be to paskutiniuoju įsiteisėjusiu nuosprendžiu T. M. nuteistas be kita ko ir už analogiÅ¡kÄ veikÄ . Ä® bausmės laikÄ vadovaujantis BPK 65 str. 1 d. 1 a. punktu, 66 str., įskaitytinas laikotarpis, jau įskaitytas Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu (61 para), taip pat visa atliktos bausmės dalis pagal paminėtÄ nuosprendį bei Å¡ioje byloje laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 6 d., 19:50 val. (2 t., 51 b.l.) iki 2019 m. balandžio 7 d., 15:51 val. (2 t., 55 b.l.) – 1 para.

Dėl kardomosios priemonės IÅ¡ Panevėžio apskrities VPK Panevėžio m. ir r. PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 7 d. nutarimo matyti, kad T. M. Å¡ioje byloje skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Jis yra informuotas, kad pažeidus šį pasižadėjimÄ , gali bÅ«ti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė (2 t., 81-82 b.l.). Teismui nusprendus, jog T. M. turi bÅ«ti skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas negali bÅ«ti atidėtas dėl jo pasislėpimo nuo laisvės atėmimo bausmės (7 mėn.) atlikimo pagal jau įsiteisėjusį nuosprendį kitoje byloje bei kitų priežasčių, todėl T.

M. kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti keičiama į suėmimÄ (duomenys neskelbtini) str., 121 str., 122 str. 1 d. 1 p., 7 d., 139 str. 1 d. pagrindu, nustatant suėmimo terminÄ â€“ iki bausmės vykdymo pradžios bei nustatant, jog suėmimas vykdomas nedelsiant, iÅ¡ karto po nuosprendžio paskelbimo, suimant teismo salėje (kaltinamojo dalyvavimo nuosprendžio paskelbime atveju). Dėl paÅ¡to iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis BylÄ nagrinėjant teisme, dėl procesinių dokumentų ir Å¡aukimų siuntimo bei įteikimo teismas (valstybė) patyrė 87,40 eurų paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios (duomenys neskelbtini) str. 6 p., 105 str. 1 d. pagrindu pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, tačiau iÅ¡ kaltinamojo valstybei priteistina tik dalis iÅ¡laidų – 40 eurų, nes du teismo posėdžiai neįvyko ne dėl kaltinamojo kaltės, taip pat ir atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį.

Å ioje byloje civilinis ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas, daiktų reikÅ¡mingų bylai tirti ir nagrinėti nėra. Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 308 straipsniu, n u s p r e n d ė: T. M. pripažinti kaltu, jam padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, skirtÄ Å¡ioje byloje pagal BK 140 str. 1 d. bausmę visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2020 m. liepos 24 d. Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį skirta T. M. galutine subendrinta bausme, kuri pakeista Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (skirtas laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams), ir paskirti T.

M. galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ visÄ atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo ar suėmimo vykdant teismo nuosprendį dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, T. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pakeisti į suėmimÄ , Å¡iÄ priemonę taikant nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo ir iki bausmės vykdymo pradžios.

Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpius: - jau įskaitytÄ laikÄ Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu (61 parÄ ); - visÄ atliktos bausmės dalį pagal Panevėžio apylinkės teismo KupiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį; - Å¡ioje byloje T. M. laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 6 d., 19:50 val. iki 2019 m. balandžio 7 d., 15:51 val. – 1 parÄ . Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ nuteistojo T. M. valstybei priteisti dalį paÅ¡to iÅ¡laidų – 40 eurų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismÄ . Teisėjas Vytautas KrikščiÅ«nas