Legislator Case Law & Legislation
95c58db2-36b7-4005-bf3b-734b2f45babe AI generated

95c58db2-36b7-4005-bf3b-734b2f45babe · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 95c58db2-36b7-4005-bf3b-734b2f45babe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teisėjas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmėieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės L. K. 262,39 Eur skolos, 47,49 Eur delspinigių, 193,08 Eur palÅ«kanų, 34,75 Eur palÅ«kanų delspinigių, 15 proc. sutartines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Legislator headnote

AI generated

95c58db2-36b7-4005-bf3b-734b2f45babe · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimÄ toje dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 113,08 Eur palÅ«kanų, priteisti iÅ¡ atsakovės 113,08 Eur palÅ«kanų bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-834-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09263-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1              (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovei L.

K. dėl skolos priteisimo. Teisėjas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmėieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės L. K. 262,39 Eur skolos, 47,49 Eur delspinigių, 193,08 Eur palÅ«kanų, 34,75 Eur palÅ«kanų delspinigių, 15 proc. sutartines palÅ«kanas nuo pagrindinės skolos sumos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad AB „Swedbank“ su atsakove 2006-04-01 pasirašė EGO kortelės su kredito limitu sutartį, pagal kurios sÄ lygas ieÅ¡kovė įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje nurodytomis sÄ lygomis nurodyto dydžio kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei visÄ kreditÄ . Atsakovė pažeidė sutarčių sÄ lygas – negrÄ Å¾ino kredito ieÅ¡kovei, uždelsė sumokėti sutartyse nurodytus mokėjimus. 2010-06-11 AB „Swedbank“ ir ieÅ¡kovė UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria AB „Swedbank“ perleido visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu ieÅ¡kovei.

Atsakovei L. K. procesiniai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 262,39 Eur skolos, 80,00 Eur palÅ«kanų, 20,00 Eur delspinigių, 15 proc. metines palÅ«kanas nuo 262,39 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-03-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteisiamos 362,39 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-03-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitus ieÅ¡kovės reikalavimus atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į bylÄ nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieÅ¡kove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovė per nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė, neginčijo ieÅ¡kovės reikalavimų, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 262,39 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).Teismo vertinimu, pirminio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas turi pareigÄ kontroliuoti, ar iÅ¡ vartotojo reikalaujamos priteisti palÅ«kanos ir delspinigiai nėra nepagrįstai dideli.

Vadovaudamasis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi 47,49 Eur delspinigiai, 193,08 Eur palÅ«kanos, 34,75 Eur palÅ«kanų delspinigiai laikytini neprotingai dideliais – praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų ir delspinigių suma (275,32 Eur) virÅ¡ija skolos sumÄ (262,39 Eur); sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, pažymėjo, kad pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ perleido dar 2010-06-11, tačiau dėl skolos priteisimo į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2016-03-16.

Be to, didžioji dalis praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų ir delspinigių ieÅ¡kovės paskaičiuota jau po sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, todėl teismas sprendė, jog delspinigiai ir palÅ«kanų delspinigiai, sudarantys 82,24 Eur (47,49+34,75) sumÄ , mažintini iki 20,00 Eur, o palÅ«kanos, sudarančios 193,08 Eur sumÄ â€“ iki 80,00 Eur. Tokia delspinigių ir palÅ«kanų suma, pirmos instancijos teismo vertinimu, laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieÅ¡kovės patirtus nuostolius ir užtikrinanti abiejų Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).Teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 15 procentų dydžio sutartines palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ 262,39 Eur kredito sumÄ skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2016-03-17) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos.

Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-25 sprendimÄ toje dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti 113,08 Eur palÅ«kanų, priteisti iÅ¡ atsakovės 113,08 Eur palÅ«kanų bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Apeliantės manymu, EGO kortelės su kredito limitu sutartyje Nr. 06-019287-EG numatytos 15 proc. dydžio sutartinės (pelno) palÅ«kanos neprieÅ¡tarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinų palÅ«kanų dydį, vadovaujantis CK 6.228 straipsniu, turėjo nustatyti, kad egzistavo esminė Å¡alių nelygybė, sudaranti pagrindÄ modifikuoti Å¡alių sudalytų sutarčių sÄ lygas, t. y. sumažinti sutartinių palÅ«kanų dydį.

Pažymėtina, kad esminė Å¡alių nelygybė turi bÅ«ti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Pirmosios instancijos teismas esminės Å¡alių nelygybės sutarties sudarymo metu, spręsdamas klausimÄ dėl palÅ«kanų dydžio pagrįstumo, nekonstatavo. Todėl remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismo sprendimas, toje dalyje, kurioje neprileistos 113,08 Eur palÅ«kanos yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Ginčo EGO kortelės su kredito limitu sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta 2006-04-01, t. y. sutarčių sudarymo metu galiojo 1986-12-22 Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliau – Direktyva). Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį, kurio 3 dalis numato, jog vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos.

Tiek Direktyva, tiek CK 6.887 straipsnis nereglamentavo metinės kredito grÄ Å¾inimo normos ir palÅ«kanų normos maksimalių ribų. Taigi, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. AptartÄ situacijÄ palyginus su Å¡iuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2015-11-01 (dėl to Å¡iam ginčui netaikomam), pažymėtina, kad Å¡io įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad sudaryta sutartis pažeidžia paskolos gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palÅ«kanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos iÅ¡laidos, kurios įskaičiuojamos į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , iÅ¡skyrus palÅ«kanas, tenkančias vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnė kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos.

Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar palÅ«kanų dydis, nustatytas kredito sutartyje dar negaliojant Å¡iam įstatymui, yra teisėtas Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja. Nepaisant to, kad tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovai kaip vartotojai yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų - pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , negynė savo pažeistų teisių bei tai laikė priežastimi mažinti iÅ¡ atsakovės priteistinas palÅ«kanas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė atliko ikiteisminius skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, t. y. neregistruotu paÅ¡tu siuntė praneÅ¡imus dėl įsiskolinimo, bendravo su atsakovais telefonu, todėl pagrindo mažinti palÅ«kanas nėra. Be to, tokios pozicijos laikosi ir kiti teismai nagrinėdami analogiÅ¡kas bylas.

Atsakovė L. K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti 193,08 Eur palÅ«kanas nepagrįstai sumažino 113, 08 Eur, iki 80 Eur. Negalima sutikti su apeliantu, kad spręsdamas palÅ«kanų sumažinimo klausimÄ teismas galėjo vertinti ir atsižvelgti tik į sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimÄ , į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palÅ«kanas, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (2012-10-25 netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sumažindamas palÅ«kanas, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti palÅ«kanų ir delspinigių suma (275,32 Eur) virÅ¡ija skolos sumÄ (262,39 Eur); sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų; pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ perleido dar 2010-06-11, tačiau dėl skolos priteisimo į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2016-03-16; didžioji dalis praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų ir delspinigių ieÅ¡kovo paskaičiuota jau po sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo.Apeliantas nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų nepaneigė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o ypač į palÅ«kanų ir skolos santykį bei į tai, kad ieÅ¡kovas į teismÄ nesikreipė beveik 6 metus ir toliau skaičiavo palÅ«kanas, pirmosios instancijos teismas, siekdamas apsaugoti vartotojÄ nuo lupikavimo, turėjo pagrindo sumažinti palÅ«kanas iki nurodyto dydžio, kuris nagrinėjamu atveju nepažeidžia teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad aukščiau paminėtų argumentų pagrindu dėl palÅ«kanų sumažinimo jau buvo spręsta iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-397-560/2016).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                Vidas Stankevičius