2025-01-15 Nr. AB-764-3-61-3-03498-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1075-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03498-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tvija“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 24S146574 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas per išorės paslaugų teikėją pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo uždarosios akcinės bendrovės „Tvija“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu. Tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu minėtą leidimą išduoti atsisakė, konstatavęs, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir kad jis neatitinka sąlygų, nustatytų siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.2. Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai vertino Bendrovės veiklos teisėtumą ir konstatavo, kad ši nevykdo veiklos. Pagrindų atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atsakovas nenustatė.

2.3. Atsakovas per plačiai aiškina Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, peržengdamas kompetencijos ribas. Vertindamas, kad Bendrovė veiklos nevykdo, atsakovas nepagrįstai nurodė, jog būtent pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Minėtoje nuostatoje nenurodytas darbdavio veiklos vertinimas, todėl Sprendime nurodytas perteklinis reikalavimas, kad darbdavys vykdytų veiklą. Sprendime nenurodyta, kurio reikalavimo pareiškėjas neatitinka, todėl atsakovas netinkamai interpretavo teisės aktus, nenurodė, kuo vadovavosi atlikdamas tyrimą.

2.4. Pareiškėjas nesutinka su argumentu, kad darbuotojų nuomos sutartys nepatvirtina laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjas negalės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

2.5. Argumentas, kad darbuotojų nuomos užsakovai profesinės vežimo kelių transportu veiklos nevykdo, t. y. neturi Bendrijos licencijos kroviniams vežti (toliau – ir EBKR licencija) bei licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti kopijas, nepaneigia jų tikslų ir galimybių laikinai nuomojamus darbuotojus naudoti savo poreikiams, o šiai veiklai vykdyti teisės aktai turėti / įgyti licencijų nereikalauja.

2.6. Tendencingas įmonės veiklos teisėtumo vertinimas lemia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai pažymėjo, kad Sprendime nenurodyta, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjas. Teisės aktai nenustatė, kad atsakovas galėjo atlikti ginčui aktualų tyrimą. Aplinkybė, kad keli užsakovai neturi licencijos vežti krovinius nereiškia, jog įmonė nevykdo laikino įdarbinimo veiklos. Migracijos departamentui Bendrovė pateikė sutartis dėl paslaugų teikimo, papildomi duomenys patvirtina, kad sutartys yra vykdomos.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Atsakovui suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ar atsisakymo išduoti ar pakeisti (taip pat prašymą leisti pakeisti darbdavį), priimdamas šiuos sprendimus atsakovas privalo užtikrinti jų teisėtumą. Atsakovas šiuo atveju atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste (tai patenka į Migracijos departamento veiklos sritį), nes turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti tyrimui aktualius duomenis. Bendrovės galimybę aprūpinti pareiškėją darbu, dėl kurio buvo sulygta, vertino ne ūkio subjekto veiklos priežiūros, o pareiškėjo teisinės padėties nustatymo kontekste. Atsakovas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą.

5.2. Bendrovė nurodė sudariusi sutartis su 3 kitomis įmonėmis. Pareiškėjas teigė atvykstantis į Lietuvą gyventi ir dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tokią profesiją jis gali įgyvendinti tik pas vežėją, turintį nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją, tačiau nė viena iš minėtų įmonių neturi tokios licencijos, todėl kilo pagrįstos abejonės, kokia veikla, gavęs leidimą laikinai gyventi, jis užsiims.

5.3. Migracijos departamentas nesutiko su argumentais, kad pernelyg plačiai aiškino Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tai, kad pareiškėjas ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, savaime nedraudžiama, tačiau ir nereiškia, kad užsienietis gali būti kviečiamas atlikti bet kokį darbą bet kokioje įmonėje, ignoruojant teisės aktus.

5.4. Bendrovės pateiktos Darbuotojų nuomos sutartys nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą. Argumentai, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Lietuvos bei užsienio įmonėmis, vykdymas sustabdytas iki Migracijos departamento sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams ar užsieniečiams, kurie turi leidimus laikinai gyventi, leisti pakeisti darbdavį priėmimo, patvirtina ginčijamo Sprendimo išvadą, kad Bendrovė, kuri suinteresuota į darbą priimti tik trečiųjų šalių piliečius, šiuo metu laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje nevykdo ir negali pasiūlyti kviečiamiems užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikti Bendrovės nurodyto Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens naudai. Bendrovė nepagrindė, kad realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą.

5.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nepateikė papildomų įrodymų. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad įmonių patikrinimus reglamentuoja Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), užsieniečių kontrolę – Įstatymas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo sutiko ir prašė skundą tenkinti. Bendrovė rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Bendrovė neturi mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, atitinka kriterijus, taikomus laikinojo įdarbinimo įmonėms, yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Bendrovė Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštus dėl trečiųjų šalių piliečių prašymų išduoti ar pakeisti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, gavo sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Su kviečiamais užsieniečiais ketina pasirašyti laikinojo darbo sutartį – susitarimą, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigos tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą pas trečiąjį suinteresuotą asmenį, o Bendrovė, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, įsipareigos už tai atlyginti. Bendrovė sudarė sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais, intensyviai ieško laikinųjų darbuotojų. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams patvirtina, kad Lietuvos rinkoje nėra reikiamos kvalifikacijos specialistų (tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotojų) ir (ar) jų trūksta, o norinčių įsidarbinti Lietuvos piliečių ar ilgalaikių gyventojų nėra ar jų trūksta.

7.2. Siekdama pagreitinti sprendimo priėmimo procesą, Bendrovė 2024 m. gegužės 2 d. prašymu atsakovui papildomai pateikė sutarčių kopijas, patvirtindama, kad darbuotojų nuomos veikla yra reali. Bendrovė toliau ieško darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų ir veda derybas dėl tokių paslaugų teikimo. Tačiau iki šiol negalint įdarbinti asmenų, kuriuos Bendrovė įsipareigojusi įdarbinti, negali vykdyti esamų įsipareigojimų ir planuoti veiklos bei įsipareigoti būsimiems paslaugų pirkėjams. Migracijos departamentas, delsdamas priimti teigiamus sprendimus, užkerta kelią Bendrovei vykdyti veiklą. Į prašymus greičiau išnagrinėti ir priimti teigiamus sprendimus, Migracijos departamentas nesureagavo, dėl papildomos informacijos nei į pareiškėją, nei į Bendrovę nesikreipė. Vėliau priėmė užsieniečiams neigiamus sprendimus.

7.3. Atsakovas netinkamai ir plečiamai aiškina Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, peržengia kompetencijos ribas.

7.4. Nėra pagrindo vertinti, kad Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos ir (ar) neturi ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių Lietuvoje. Šias aplinkybes patvirtina Bendrovės atsakovui pateikti dokumentai ir įrodymai, o priešingi argumentai yra nepagrįsti. Darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų deklaruota vykdoma veikla savaime nepaneigia ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių.

7.5. Migracijos departamentas bendradarbiauja su atskirais krovinių transporto sektoriaus atstovais, atstovaujamais pavienių asociacijų, deklaruojant su darbuotojų migravimu susijusių problemų sprendimą. Įgyvendindamas savo funkcijas, atsakovas neturėtų veikti taip, kad skirtingiems ūkio subjektams būtų keliami ir vertinami skirtingi reikalavimai.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

9.1. Pareiškėjas 2024 m. vasario 13 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi. Nurodė, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nurodė, kad nuo 2022 m. iki 2024 m. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Bendrovė tarpininkavimo rašte pažymėjo, kad su pareiškėju sudarys neterminuotą darbo sutartį, numatomas darbo užmokestis – 1 789 Eur.

9.2. Atsakovas 2024 m. kovo 7 d. raštu Bendrovei nurodė pateikti papildomus dokumentus, įrodančius įmonės vykdomą veiklą, pagrindžiančius laikinojo įdarbinimo veiklą, sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais, paaiškinimą, kaip organizuojama Bendrovės veikla, pagrįsti galimybes mokėti nurodytus darbo užmokesčius kviečiamiems užsieniečiams.

9.3. Bendrovė 2024 m. kovo 14 d. atsakyme nurodė, kad yra pateikusi tarpininkavimo raštus, gavusi sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Be to, atsakovo prašyme nurodyti duomenys nepatenka į Apraše nurodytų Migracijos departamento turimų tikrinti duomenų sąrašą. Įmonių veiklos teisėtumo vertinimas – ne Migracijos departamento kompetencija. Bendrovė atsakovui paaiškino, kad, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, jau yra sudariusi sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais. Bendrovė intensyviai ieško daugiau potencialių užsakovų bei laikinųjų darbuotojų, tačiau atsakovo delsimas išduoti kviečiamiems užsieniečiams leidimus laikinai gyventi riboja laikinojo įdarbinimo įmonių veiklos konkurenciją, riboja Bendrovės galimybes vystyti veiklą, vykdyti jau sudarytas ir dar ketinamas sudaryti sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais. Bendrovė ketina vykdyti krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis veiklą, ieško ilgalaikių, nuolatinių klientų krovinių pervežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis (vilkikais) paslaugoms teikti. Tačiau kviečiami užsieniečiai, kuriems tarpininkauja Bendrovė, neatliks darbo funkcijų Bendrovės krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis.

9.4. Bendrovė 2024 m. gegužės 2 d. informavo atsakovą, kad dėl nežinomų priežasčių vis dar nepriimti sprendimai dėl 42 užsieniečių, tarp jų – ir pareiškėjo, pateiktų prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą arba leisti pakeisti darbdavį pagal 44 straipsnio 6 dalį. Bendrovė pateikė įsipareigojimus įdarbinti „trečiųjų šalių piliečius ne trumpesniam negu 6 mėnesių terminui, gauti reikalingi Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos sprendimai dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.“. Siekdama įrodyti, kad veikla yra reali, pridėjo darbo nuomos sutarčių kopijas. Bendrovė prašė „kaip galima greičiau išnagrinėti ir priimti teigiamus sprendimus dėl užsieniečių, kurių įdarbinimui tarpininkauja UAB „Tvija“, pateiktų prašymų.“

9.5. Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacija, kad Bendrovė 2024 m. kovo 8 d. duomenimis turėjo 5 apdraustus asmenis, VSDFV biudžetui skolos neturėjo.

9.6. Bendrovės atstovė 2024 m. birželio 6 d. atsakovui pateikė pakartotinį skubų prašymą „nutraukti nepagrįstą neveikimą ir kaip galima skubiau priimti teigiamus sprendimus dėl užsieniečių, kurių įdarbinimui tarpininkauja UAB „Tvija“, pateiktų prašymų. Migracijos departamento prašė įvertinti sukeliamas neigiamas pasekmes, nutraukti biurokratizmo ir piktnaudžiavimo veiksmus ir kuo skubiau priimti teigiamus sprendimus.

9.7. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jo pateikti duomenys gauti šį leidimą neatitinka tikrovės ir jis neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Sprendime konstatuota, kad Bendrovė nepagrindžia laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvos Respublikoje, kuriai vykdyti kviečiami užsieniečiai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realius darbo santykius Lietuvoje, todėl asmuo neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu, Bendrovė ir asmuo teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

10. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Įstatymu, Aprašu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustačius bent vieną iš Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintų savarankiškų imperatyvių leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis užsiima individualia veikla, nepaneigia fakto, kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, gaunamas pagal darbo sutartį iš Bendrovės.

12. Teismo teigimu, aplinkybė, ar įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvoje, vertinama pagal jos pateiktus paaiškinimus, veiklos aprašymą, pateiktus dokumentus (sutartis, sutarčių įvykdymą patvirtinančius dokumentus), Migracijos departamento surinktus kitus duomenis, atliktus patikrinimus vietoje. Pateikti dokumentai ir juose esanti informacija naudojama tik Migracijos departamento funkcijoms atlikti.

13. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas darė išvadą, kad atsakovas teisingai nustatė, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo reikalavimų, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes apie jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse duomenų nėra, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai.

14. Vertindamas argumentus dėl plečiamai aiškinamų Įstatymo nuostatų, teismas atkreipė dėmesį į Aprašo 40 punktą, kuriame išdėstyta, kokie reikalavimai keliami įmonei, įdarbinančiai užsienietį, o 42 punkte išvardijama, kokie pateikiami dokumentų originalai arba dokumentų kopijos kartu su prašymu išduoti aptariamą leidimą laikinai gyventi. Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs Aprašo 64 punkto nuostatas, pažymėjo, kad viena iš atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi priežasčių – priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.). Teismo teigimu, siekiant įsitikinti, kad Bendrovė yra veikianti, atsakovas privalėjo patikrinti jos veiklą. Taigi pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės argumentas, kad atsakovas viršijo kompetenciją, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, todėl buvo atmestas.

15. Ginčui aktualiu laikotarpiu nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams vežti skirtų automobilių tam, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal nustatytus reikalavimus, leido Migracijos departamentui padaryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla). Taigi teismas vertino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė Įstatymo 50 straipsnį, reglamentuojantį imperatyvius leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir vertino, kad išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai, nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi nebuvo išduotas, taigi, nebuvo ir panaikintas.

17.2. Teismo cituotos teisės aktų nuostatos šiuo atveju nėra aktualios. Aprašo 40 punkte, priešingai, nei nurodo teismas, nėra aiškiai išdėstyta, kokie reikalavimai keliami įmonei, įdarbinančiai užsienietį. Aprašo 42 punkte reglamentuojami tik pateikiamų dokumentų formos reikalavimai, tačiau konkretūs dokumentai, priešingai nei teigia teismas, nėra įvardijami. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjo ar Bendrovės pateiktų dokumentų formos. Teismo cituojamo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata netaikytina, nes pareiškėjas prašymą išduoti laikiną leidimą gyvento pateikė Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o ne dėl jo perkėlimo į priimančią įmonę arba priimantį subjektą. Bendrovė nėra priimančioji įmonė Įstatymo prasme.

17.3. Byloje nustatyta, kad Bendrovė atitinka kriterijus, taikomus laikinojo įdarbinimo įmonėms, ir yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, t. y. vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą, o tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju ketina pasirašyti laikinojo darbo sutartį. Byloje nagrinėtos aplinkybės dėl trečiojo suinteresuoto asmens laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymo, o ne tarptautinio krovinių vežimo keliais veiklos vykdymo, byloje net nebuvo tiriamos aplinkybės, ar Bendrovė turi EBKR licencijų kopijas ir kroviniams vežti skirtus automobilius.

17.4. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas net neįsigilino į bylą, nenagrinėjo aktualių faktinių aplinkybių, neanalizavo ginčui taikytinų teisės aktų, Sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios byloje net nebuvo nustatytos, taikė teisės aktus, kurie nėra taikytini konkrečiu atveju.

17.5. Teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų, be kita ko, kad: nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; buvo nepagrįstai konstatuota, kad būtent pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (atsakovas konkrečiai nenurodė, kokių teisės aktų (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p.) pareiškėjas neatitinka); Migracijos departamentas, vertindamas Bendrovės veiklos realumą, peržengė kompetencijos ribas (Apraše nurodytų veiksmų apimtį). Pareiškėjas šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad Sprendime kaip teisinis pagrindas nėra minimos Įstatymo 141 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto nuostatos, byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų atlikęs konkretų tyrimą leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste, ypač kai teisės aktai nenustato Migracijos departamento teisės atlikti tyrimą leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste; Migracijos departamentas nepagrįstą išvadą, kad Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos, iš esmės padarė tik įvertinęs tai, jog keli paslaugų užsakovai neturi bendrijos licencijų vežti krovinius tarptautiniais maršrutais. Tačiau kai kurie užsakovai iš laikinojo įdarbinimo įmonės gali laikinai išsinuomoti krovinių vežimo vairuotoją savo reikmėms, savo poreikiams, o šiai veiklai vykdyti teisės aktai turėti / įgyti licencijų nereikalauja. Kita vertus, Migracijos departamentui buvo pateiktos Darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos ir su užsienio įmonėmis. Tačiau Migracijos departamentas jų nevertino. Pareiškėjo teigimu, atsakovui buvo pateikti aktualūs įrodymai, patvirtinantys Bendrovės veiklos vykdymo realumą.

17.6. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ginčui aktualios teismų praktikos analogiškose bylose.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

19. Atsakovas pakartoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį vairuotoju ekspeditoriumi, tačiau Bendrovės pateikti ir Migracijos departamento surinkti duomenys nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą). Bendrovė Sprendimo priėmimo metu minėtos veiklos Lietuvoje nevykdė ir negalėjo pasiūlyti kviečiamiems užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikti Bendrovės nurodyto Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens naudai, todėl pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

19.2. Siekiant, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, Bendrovė turėtų būti sudariusi sutartis su juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis dėl teikimo paslaugos, susijusios su asmens tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, taip pat šie asmenys, kurių naudai ir būdamas jam pavaldus dirbtų asmuo, turi vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Bendrovė nurodė, kad turi sudariusi sutartis su 3 įmonėmis. Pareiškėjas, kuris nurodė atvykstantis į Lietuvą gyventi ir dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tokią profesiją jis gali įgyvendinti tik pas vežėją, turintį nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją (kadangi krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama). Minėtos įmonės neturi EBKR licencijos, todėl kyla pagrįstos abejonės, kokia veikla pareiškėjas užsiims gavęs leidimą gyventi.

19.3. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nereikalauja konkrečios sąlygos neatitikimo konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Toks neatitikimas yra vertinamas sistemiškai. Vertinant Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, turi būti nustatyta, kad užsienietis bus Lietuvos Respublikoje aprūpintas darbu ir atliks darbo funkcijas pagal darbo sutartį.

19.4. Migracijos departamentas Sprendime nustatė ginčui aktualias aplinkybes atlikdamas užsieniečių teisinės padėties kontrolę, o ne įmonės patikrinimą, savo įgaliojimų neviršijo.

19.5. Bendrovės pateiktos darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos dėl paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, teikimo, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą).

19.6. Argumentai, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta daugiau dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklos vykdymą, neturi įtakos Sprendimo teisėtumui, nes minėti dokumentai nebuvo pateikti Migracijos departamentui iki Sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, konstatavo, kad: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; 2) pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, pripažinęs Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų, rėmėsi netinkamomis teisės aktų nuostatomis ir padarė nepagrįstas išvadas.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

26. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 80 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: 80.1. išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti; 80.2. organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus.

Jeigu užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as), jis privalo užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną. Užsienietis Migracijos departamento parengto klausimyno nepildo, jeigu Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną užpildė Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka. Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu arba žodžiu atlieka Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento parengtą apklausos lapą – ir (ar) žodžiu – Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas vykdo užsieniečio apklausą.

Jeigu užsienietis informuoja Migracijos departamentą, kad jis nekalba valstybine kalba, o Migracijos departamente nėra valstybės tarnautojo, suprantančio kalbą, kuria kalba užsienietis, užsieniečio apklausoje turi dalyvauti vertėjas – asmuo, gebantis išversti užsieniečio paaiškinimus į valstybinę kalbą (ar kitą kalbą, kurią supranta valstybės tarnautojas) ir apklausą atliekančio valstybės tarnautojo klausimus į šiam užsieniečiui suprantamą kalbą. Į apklausą atvykęs vertėjas apklausą organizavusiam Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui turi pateikti įmonės, teikiančios vertimo paslaugas, tarpininkavimo raštą, patvirtinantį vertėjo kalbų mokėjimą ir kvalifikaciją.

Išlaidas, susijusias su vertėjo dalyvavimu užsieniečio apklausoje, padengia apklausiamas užsienietis. Jeigu užsienietis yra užsienyje, tai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, naudodamasis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, vykdo užsieniečio apklausą. Užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai, atsakyti į pateiktus klausimus, užpildyti šiame papunktyje ar Aprašo 10.31 papunktyje nurodytą klausimyną, pateikti prašomą informaciją, taip pat prašomos informacijos nepateikimas, nenuoseklios arba prieštaringos informacijos ar tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 80.3. patikrina, ar prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka ankstesniuose užsieniečio prašymuose išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją.

Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ankstesniame prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

27. Aprašo 83 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio, kuris Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagrindui patvirtinti pateikė konkrečius dokumentus, kai išnaudota ekonominės veiklos rūšiai nustatyta kvota, prašymą išduoti arba pakeisti leidimą arba užsieniečio, kuris pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją ir prie jo pridėtus dokumentus, kai užsieniečio profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, privalo patikrinti Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje, ar priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Nustačius, kad minėtoje informacinėje sistemoje tokių duomenų nėra arba įrašyti duomenys apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams netenkinimą ar apie sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimą, Migracijos departamentas priima Aprašo 102 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba Aprašo 104 punkte nurodytą sprendimą neleisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją.

28. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, kad užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).

30. Darbdavio, kuris pats tiesiogiai neveikia (nevykdo veiklos) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), įsipareigojimas įdarbinti užsienietį turi atitikti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-1047/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1297-1047/2024; ir kt.).

31. Darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei <...> nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019).

32. Nagrinėjamu atveju nustatytos šios ginčui aktualios faktinės aplinkybės:

32.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė vykdo veiklą, – Krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941), ir patvirtino, kad pareiškėjas įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Bendrovė įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir įsipareigojama asmeniui nustatyti visą darbo laiko normą ir darbo Lietuvoje metu mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių darbo metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu viena minimalioji mėnesinė alga. Leidimą laikinai gyventi prašė išduoti dvejiems metams. Darbo sutartis neterminuota. Darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti 1 789 Eur mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 7 d. raštu Nr. 24SD4346 Bendrovei pasiūlė pateikti dokumentus apie vykdomą veiklą laikinojo įdarbinimo srityje (sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais bei paaiškinimą, kaip organizuojama Bendrovės veikla, taip pat pagrįsti galimybes mokėti tarpininkavimo raštuose nurodytus darbo užmokesčius kviečiamiems užsieniečiams).

32.2. Bendrovė 2024 m. kovo 14 d. Migracijos departamentui pateikė dokumentų skaitmenines kopijas: 2024 m. kovo 12 d. Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija kopiją; 2024 m. kovo 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir 2024 m. kovo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) viešus duomenis apie Bendrovę, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė nurodytai datai nepriemokų neturi; Viešai skelbiamus VDI duomenis apie Bendrovės įtraukimą į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą; Sutartį su Vokietijos laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovu, sudarytą vokiečių kalba.

32.3. Bendrovės atstovė advokatė 2024 m. gegužės 2 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą įvertinti delsimo priimti sprendimus sukeliamas neigiamas pasekmes Bendrovei negalint vykdyti iš sudarytų darbuotojų nuomos sutarčių kylančių įsipareigojimų bei prisiimti įsipareigojimų pagal naujas sutartis, ir kuo skubiau išnagrinėti ir priimti teigiamus sprendimus dėl užsieniečių, kurių įdarbinimui tarpininkauja Bendrovė, pateiktų prašymų. Kartu su prašymu pateiktos darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Lietuvos ir Vokietijos įmonėmis, kurios, anot Bendrovės, pagrindžia, kad darbuotojų nuomos veikla reali.

32.4. Bendrovę atstovaujanti advokatė 2024 m. birželio 6 d. dar kartą kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu kuo skubiau priimti sprendimus dėl užsieniečių, dėl kurių įdarbinimo tarpininkauja Bendrovė, nes du užsakovai jau pateikė užsakymus, sumokėjo avansus ir laukia užsakymų įvykdymo, bei šių dokumentų skaitmenines kopijas.

32.5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, konstatavęs, kad: 1) duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes Bendrovės tarpininkavimo rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos vykdymą; 2) pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, nes Bendrovei faktiškai nevykdant laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos ir negalint priimti asmens darbui Lietuvos Respublikoje laikinojo darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis, leidimo laikinai gyventi jam išdavimas neatitiktų leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvoje pagrindu tikslo.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei ginčo šalių argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau minėtų Įstatymo ir Aprašo nuostatų analizė patvirtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi nustatyti, ar disponuoja pakankamais duomenimis, siekiant priimti sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. patikrinti, ar užsienietis atitinka tiek, kiek aktualu jo individualiam atvejui – Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas. Tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neatliko pareiškėjo individualaus vertinimo, t. y. nenustatė kokių konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų ar jų visumos pareiškėjas neatitiko ir šio pažeidimo nepagrindė.

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas konstatavo, kad Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos Lietuvoje, nes, nors ji yra deklaravusi Laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos rūšį, tačiau nepagrindė tokios veiklos Lietuvos Respublikoje, kuriai vykdyti buvo kviečiami užsieniečiai (tarp jų – ir pareiškėjas) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijai atlikti, ir nepatvirtina savo prisiimtų įsipareigojimų sukurti su asmeniu realių darbo santykių Lietuvoje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši Migracijos departamento išvada nėra pagrįsta ginčo situacijoje aktualiais įrodymais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog Bendrovė nuo 2023 m. gruodžio 12 d. deklaravo vykdomas veiklas – Krovininis kelių transportas ir Laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklos, Bendrovė yra įtraukta į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, Bendrovėje Sprendimo priėmimo metu dirbo 6 darbuotojai. Bendrovė pateikė sutartis su Lietuvos ir užsienio užsakovais dėl darbuotojų nuomos, o atsakovas neįrodė, kad šios sutartys yra fiktyvios. Aplinkybė, kad konkrečios atsakovo minėtos bendrovės neturi EBKR licencijų bei jų kopijų, nesudaro pagrindo vertinti, kad Bendrovė nevykdo laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog įmonė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, savaime nepagrindžia išvados, kad būtent užsieniečiai, įdarbinti Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nustatytų sąlygų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1026-463/2024 ir Nr. eA-1034-821/2024, kt.). Taigi Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatlikęs išsamaus ir konkrečia pareiškėjo situacijos analize pagrįsto vertinimo, tinkamai neįvertino Bendrovės ir pareiškėjo ketinimų sukurti individualių darbo santykių realumo.

36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas sprendime teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis nepagrindė išvadų, kuriomis grindžiamas atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyveni Lietuvoje, t. y. kad Bendrovė negali priimti pareiškėjo darbui Lietuvos Respublikoje laikinojo įdarbinimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, tokiu būdu nesukurs su užsieniečiu realių darbo santykių, leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimas neatitiks leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu tikslo, taip pat kad pareiškėjas ir Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

37. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, jog kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota kompetentingoms institucijoms tenkanti pareiga motyvuoti jų priimamus administracinius aktus, o motyvų stokojantys Migracijos departamento sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2446-1188/2023 ir eA-2519-662/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 ir kt.).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir proporcingu ir teisėtu, todėl jis neatitinka Įstatymo, Aprašo, VAĮ 10 straipsnio nuostatų. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 147 str.) ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

39. Likusieji ginčo šalių ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam ginčo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra papildomai pasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 24S146574 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė