2020-11-25 Nr. AB-22195-3-61-3-02344-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1636-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02344-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. ir atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro R. K. (toliau – Ministras) 2018 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 12-01-913 „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir Kariuomenė) vado generolo leitenanto J. V. Ž. (toliau – ir vadas) 2018 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. PK-591 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. T. S. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pažemintas kario laipsnis dvejiems metams iki vyresniojo leitenanto pareigų; 3) grąžinti pareiškėjui iki Įsakymo priėmimo turėtą karininko kario laipsnį; 4) įpareigoti Kariuomenę per 10 darbo dienų nuo karininko kario laipsnio grąžinimo išmokėti pareiškėjui: i) tarnybinį atlyginimą ir priedą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. laikotarpį, kurį pareiškėjas Kariuomenės vado 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. PK-753 „Dėl karių nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir 2017 m. gegužės 18 d. įsakymas) pagrindu buvo nušalintas nuo pareigų; ii) atlyginimo ir priedo skirtumą, susidariusį ir susidarysiantį už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki Įsakymo panaikinimo; iii) nuo šių neišmokėtų tarnybinio atlyginimo ir priedo sumų 0,07 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Kariuomenės vengė atlikti objektyvių tarnybinį patikrinimą bei tiesiog bet kokia kaina siekė kuo griežčiau nubausti būtent Pareiškėją. Pareiškėjas iš pradžių net nebuvo įtariamas, padaręs drausmės pažeidimą. Iš viso buvo atlikti keturi tarnybiniai patikrinimai. Atlikus ketvirtąjį tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta paskutinė 2018 m. kovo 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-4 „Dėl 2017 m. gruodžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. GT-12 „Dėl drausmės pažeidimų padarymo organizuojant ir vykdant tarptautines pratybas „Liepsnojantis kalavijas 2017“ papildymo“ (toliau – ir 2018 m. kovo 28 d. išvada), kurioje jau buvo konstatuota, jog pareiškėjas savarankiškai duodamas nurodymą kariams sulaikyti, pristatyti į „objektą“ ir apklausi nepilnametį asmenį, taip pat nesiimdamas jokių veiksmų nutraukti neteisėtus, pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ (toliau – ir pratybos) plane nesuplanuotus veiksmus, netinkamai atliko tarnybine pareigas, tuo padarydamas šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas, Drausmės statutas) 76 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas), ir už šį pažeidimą buvo pasiūlyta pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – kario laipsnio pažeminimą. Pulkininkas A. J., kuris atliko paskutinį tarnybinį patikrinimą (papildymą) ir surašė 2018 m. kovo 28 d. išvadą, akivaizdžiai buvo neobjektyvus ir šališkas papildomai atlikto tyrimo metu, kadangi iš esmės siekė papildomais duomenimis pagrįsti ankstesnio savo paties atlikto tarnybinio patikrinimo metu padarytas išvadas bei surašytą 2017 m. gruodžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-12 „Dėl drausmės pažeidimų padarymo organizuojant ir vykdant tarptautines pratybas „Liepsnojantis kalavijas 2017“ (toliau – ir 2017 m. gruodžio 13 d. išvada), o ne nustatyti objektyvią tiesą.

1.2. Visi veiksmai, susiję su pratybose dalyvavusio nepilnamečio asmens sulaikymu ir apklausimu, buvo tiesiogiai derinami ir atliekami tik su Specialiųjų operacijų pajėgų (toliau – ir SOP) kario pavedimu ir žinia, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog šiuos sprendimus savarankiškai priėmė pareiškėjas. Atitinkamai vertintina, kad visiškai nepagrįstai buvo spręsta, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 14 d. savarankiškai priėmė sprendimą ir suformulavo pavaldiems kariams savanoriams užduotį – nurodymą pristatyti į „objektą“ ir apklausti nepilnametį asmenį. Be to, sulaikymo ir apklausos metu su nepilnamečiu asmeniu savanoriai kariai elgėsi gražiai ir taktiškai. Nei jaunuolio tėvai, nei asociacija „Žaibo kumštis“, kurios nariu buvo nepilnametis, jokių pretenzijų Kariuomenei neturėjo ir nereiškė. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų žinojęs apie kitų pratybose dalyvaujančių asmenų atliekamus neteisėtus veiksmus, galėjęs juo nutraukti, tačiau vengęs tai daryti. Pažymėtina ir tai, kad iki šiol nėra nustatyti ir (ar) konstatuoti jokie neteisėti kitų asmenų veiksmai.

1.3. Pareiškėjas neatliko jokių jo įgaliojimus viršijančių veiksmų, kadangi nurodymą laikinai sulaikyti ir imituoti pratybose dalyvavusio nepilnamečio asmens apklausą pareiškėjas gavo iš vykusių pratybų koordinatoriaus SOP kario M., kurio nurodymų buvo įpareigotas klausyti. Atitinkamai darytina išvada, kad pareiškėjas nepadarė jokio drausmės pažeidimo, juo labiau šiurkštaus, todėl jam paskirta tarnybinė nuobauda yra visiškai nepagrįsta, dėl to turėtų būti panaikinta. Be to, 2018 m. kovo 28 d. išvadoje ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Generalinės inspekcijos 2018 m. birželio 22 d. išvadoje Nr. TT-10 „Dėl skunde nurodytų aplinkybių“, kuria grindžiamas ginčijamas Sprendimas, (toliau – ir Išvada) visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo drausminę atsakomybę, kuri nagrinėjamu atveju net negali kilti, lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjas nuo pat pradžių geranoriškai bendradarbiavo su net keturis tarnybinius patikrinimus atlikusiais kariais bei net keturis kartus teikė operatyvius ir išsamius paaiškinimus apie jam žinomas aplinkybes. Pareiškėjas jau daug metų tarnauja Kariuomenėje ir labai gerai atlieka savo pareigas. Pareiškėjas iš karto po įvykio 2017 m. gegužės 14 d. nuvyko pas nepilnamečio tėvus, atsiprašė jų Kariuomenės vardu bei sulaukė tėvų patvirtinimo, jog pastarieji jokių pretenzijų neturi.

1.4. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 43 straipsnio 9 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.), jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės pažeidimo, jog nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar aktyviojo rezervo karys vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai – 0,07 procento nuo šios sumos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo grąžinti jam kapitono kario laipsnį bei išmokėti jam tarnybinį atlyginimą ir priedą, atlyginimo ir priedo skirtumą už jo nurodytus laikotarpius bei nuo šių neišmokėtų tarnybinio atlyginimo ir priedo sumų 0,07 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

2. Atsakovas Kariuomenė atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjo procesinis statusas (liudytojas), jo bendradarbiavimas tarnybinio patikrinimo metu nesudaro pagrindo pripažinti, kad jo nušalinimas nuo pareigų vykdymo buvo nepagrįstas. Pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų buvo pagrįstas Įstatymo 43 straipsnio 5 dalimi – dėl svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams. Nušalinus karį nuo pareigų vykdymo nurodytu pagrindu, jo procesinis statusas ar jo elgesys tarnybinio patikrinimo metu nėra svarbūs. Kadangi tarnybinio patikrinimo objektas ne konkretaus kario galbūt padarytas drausmės pažeidimas, o svarbių priežasčių ir aplinkybių, lėmusių tam tikrus įvykius, nustatymas.

2.2. Dėl drausmės pažeidimų padarymo organizuojant ir vykdant pratybas, kuriose dalyvavo ir pareiškėjas, buvo atliekamas tęstinis tyrimas su tikslu kuo išsamiau ištirti visas su incidentu (mažamečio apklausa karinių pratybų metu, lėmusia jo sveikatos sutrikdymą) susijusias aplinkybes, kaip ir nustatyti visus asmenis, kurių veikimas ar neveikimas leido neigiamoms pasekmėms atsirasti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo atliekami keturi atskiri tarnybiniai patikrinimai.

2.3. Pareiškėjui buvo žinoma, kad 2017 m. gegužės mėn. vykusių pratybų metu buvo nenumatyta karius treniruoti asmenų sulaikymo ir apklausos procedūrų. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą sulaikyti ir apklausti nepilnametį asmenį ir šios užduoties vykdymą pavedė pavaldiems kariams savanoriams. Taip pat nesiėmė priemonių, kad būtų nutraukti pratybų plane-konspekte nesuplanuoti veiksmai. Taigi pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo pavaldinių darbą ir tokiu būdu netinkamai atliko Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Karo tarnybos statutas) 24.2 punkte numatytą bendrąją vadų (viršininkų) pareigą planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldinių darbą. Taip pat pareiškėjas netinkamai įgyvendino Kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vado 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-404 patvirtintų Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės Lengvosios pėstininkų kuopos vado pareiginių nuostatų (toliau – ir Pareiginiai nuostatai) 14.1 papunktyje įtvirtintą funkciją – planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuopos užduočių vykdymą bei kasdieninę veiklą. Įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalių, 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja karį sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, o už šių pareigų nevykdymą karys traukiamas drausminėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje.

2.4. Nepilnamečio apklausa pratybų metu vykdyta imituojant priešiškų pajėgų apklausą, t. y. pratybų metu su pareiškėjo žinia jam pavaldūs kariai savanoriai mažamečio atžvilgiu taikė fizinio ir emocinio poveikio bei specialiąsias priemones. Dėl to buvo sutrikdyta ir nepilnamečio sveikata. Todėl buvo įvertintas realus ir konkretus padarytos veikos pavojingumas bei sukeltos pasekmės – smurtas prieš vaiką, kuriam sutrikdyta sveikata. Be to, pareiškėjas, su kurio žinia buvo vykdomi veiksmai prieš mažametį, yra atliekantis tikrąją karo tarnybą, pats incidentas įvyko tarnybos metu, todėl jo veikimas arba neveikimas įvertintas karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Įvertinus skunde nurodytas aplinkybes dėl tarnybinį patikrinimą atlikusio pulkininko A. J. šališkumo ir neobjektyvumo, negalima konstatuoti, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas buvo šališkas ar neobjektyvus.

2.5. Įvertinus padarytą drausmės pažeidimą, sukeltas pasekmes ne tik mažamečiui, bet ir Kariuomenės vardui, buvo parinkta proporcinga sankcija – karininko laipsnio pažeminimas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pareiškėjas nepripažįsta padaręs drausmės pažeidimą ir dėl jo nesigaili. Įvertinus pareiškėjo skunde pateiktas aplinkybes, jų pripažinti atsakomybę už drausmės pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Į skunde nurodytas aplinkybes (teigiamą charakteristiką, kario tarnybos vertinimą, praeityje buvusius skatinimus), vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 6 dalies 3 punktu, atsižvelgiama parenkant ir skiriant kariui drausminę nuobaudą. Atsižvelgus į drausmės pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltę ir kilusias pasekmes (nukentėjo vaikas, kurio teisių apsauga yra prioritetinė sritis), įvertinus pareiškėjo tarnybos eigą ir jos įvertinimą, pareiškėjui Įsakymu skirta drausminė nuobauda – kario laipsnio pažeminimas.

2.6. Konstatavus pareiškėjo padarytą šiurkštų drausmės pažeidimą, negalima vertinti, jog pareiškėjas nepažeidė nustatytos drausmės. Todėl pareiškėjui neturi būti išmokamas tarnybinis atlyginimas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Kariuomenės vado Įsakymo 1 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pažemintas kario laipsnis dvejiems metams iki vyresniojo leitenanto pareigų, – ir Ministro Sprendimą; įpareigojo Kariuomenę grąžinti pareiškėjui iki Įsakymo priėmimo turėtą karininko kario laipsnį bei išmokėti tarnybinio atlyginimo ir priedo skirtumą, susidariusį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki tol, kol atsakovas grąžins pareiškėjui turėtą karininko kario laipsnį; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Teismas pirmiausia pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 18 d. įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų yra atskiras ir savarankiškas karo tarnybos ginčas, o šioje byloje vertintinas drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nevertintinos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas neskundė minėto įsakymo. Tokių aplinkybių vertinimas nepatenka į šio ginčo ribas.

6. Teismas nurodė, kad ginčo, jog pareiškėjas užtikrino karių savanorių dalyvavimą pratybose, vedė instruktavimą, nėra. Atsakovas tokių užduočių neatlikimo klausimo nekėlė.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui inkriminuotas šiurkštus pažeidimas. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas, žinodamas, jog 2017 m. gegužės mėnesį vykusių pratybų metu rinktinė nėra išsikėlusi užduoties ir negali būti treniruojama vykdyti asmens sulaikymo ir apklausos procedūras, 2017 m. gegužės 14 d. savarankiškai priimdamas sprendimą ir suformuluodamas pavaldiems kariams savanoriams (kurie neapmokyti ir neinstruktuoti) užduotį, kurios nebuvo numatyta pratybų plane-konspekte, t. y. duodamas nurodymą kariams sulaikyti, pristatyti į „objektą“ ir apklausti nepilnametį asmenį, taip pat žinodamas, kas vyksta su sulaikytu nepilnamečiu ir nesiimdamas jokių veiksmų nutraukti neteisėtus, pratybų plane nesuplanuotus veiksmus, netinkamai atliko tarnybos pareigas ir tokiu būdu padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas).

8. Teismas pabrėžė, kad dėl to, jog pratybose dalyvauti nebuvo įtraukti nepilnamečiai asmenys, ginčo nėra. Jokie veiksmai su nepilnamečiais iš anksto nebuvo numatyti. Tai, kad pratybose dalyvaus nepilnametis, tokią informaciją pateikė SOP karys M. Būtent SOP organizavo pratybas ir į jų dalyvavimą įtraukė nepilnametį. Koks buvo pareiškėjo, kaip rinktinės vyresniojo, ir SOP kario M. pavaldumas (kuris kuriam pavaldus) ir kas davė nurodymus apklausti nepilnametį, neginčytinų ir aiškių įrodymų nėra. Visgi vertinti, kurio – pareiškėjo ar SOP kario M. – parodymai yra patikimesni, teisingesni byloje surinktų duomenų nepakanka. Savaime ta aplinkybė, kad buvo apklaustas nepilnametis, nors tai nebuvo įtraukta į pratybų planą, nenustačius, kurio kario pavedimu jis buvo apklaustas, negali patvirtinti pareiškėjo kaltės.

9. Teismas pažymėjo, kad, atlikus papildomą tyrimą, apklausti kariai savanoriai G. K. ir R. J. 2018 m. kovo 25 d. paaiškinimuose, seržantas I. P. 2018 m. kovo 22 d. paaiškinime, vyr. seržantas A. K. 2018 m. kovo 23 d. paaiškinime vienareikšmiškai nepatvirtina, kokiu pagrindu pratybose dalyvavo civiliai asmenys (nepilnametis) ir kokie įgaliojimai buvo suformuluoti savanoriams. Iš paties SOP kario M. paaiškinimo (2017 m. lapkričio 16 d.) matyti, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) 8-oji rinktinė (toliau – ir 8R) nebuvo informuota apie civilių dalyvavimą pratybose. Tokias aplinkybes patvirtina ir SOP 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. S-567 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta informacija. Taigi, nesant informacijos apie civilių asmenų dalyvavimą (įskaitant nepilnamečius), nesant konkrečių užduočių, suformuluotų pareiškėjui, kaip KASP 8R vadui pratybose, negali būti daromos išvados, jog jis netinkamai atliko pareigas. Nei atsakovas, nei Ministerija, nustatydama pareiškėjui inkriminuotą drausmės pažeidimą, šių aplinkybių tinkamai netyrė ir nevertino.

10. Teismas nurodė, kad SOP karys M. 2018 m. kovo 26 d. paaiškinime neigia davęs nurodymą pareiškėjui sulaikyti nepilnamečius asmenis, kurie renka informaciją apie Tverečiaus mokyklą; jo teigimu, atvykęs pamatė sulaikytą nepilnametį asmenį. Be to, iš pateiktų paaiškinimų, matyti, kad SOP karys M., kuris vykdė kontrolieriaus funkcijas, išvyko iš objekto, kai buvo sulaikytas civilis asmuo. Tai, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad SOP, kaip pratybų organizatorius, kurio iniciatyva buvo įtraukti nepilnamečiai, neinformavus KASP 8 R apie jų įtraukimą, turėjo būti atsakingi už tinkamą veiksmų atlikimą su civiliais. Taigi paties SOP kario išvykimas į kitą vietą, kai sulaikomas civilis, kuris yra nepilnametis, nesuformulavus užduočių KASP 8R, kokius veiksmus tokioje situacijoje jie turi atlikti, nesant aiškių atsakomybės tarp SOP ir KASP nustatytų veiksmų atlikimo ribų dėl sulaikyto asmens, tokią atsakomybę dėl kilusio incidento turėjo prisiimti būtent SOP. KASP pagrindinė užduotis pratybose buvo objekto apsauga.

11. Teismas pastabėjo, kad SOP majoras (32-01) 2018 m. kovo 27 d. paaiškinime nurodė, jog pratybų planavimo metu visus sprendimus priiminėjo planavimo grupė, kuriai vadovavo SOP karys. Taigi KASP nei planuoti, nei vykdyti užduočių su civiliais asmenimis nebuvo nurodyta. Tik pratybų metu buvo gauta informacija, kad yra įtraukti ir civiliai. Tokią informaciją majoras gavo iš SOP kario (kontrolieriaus). Teismo vertinimu, patikimų įrodymų, kad SOP karys M. būtų davęs pareiškėjui nurodymą sulaikyti nepilnamečius asmenis, o taip pat, kad ir pats pareiškėjas būtų priėmęs savarankišką sprendimą jį sulaikyti, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta. Nepaneigti pareiškėjo teiginiai, kad nepilnametis asmuo buvo laikomas ir apklausa vykdoma SOP kario M. nurodymu. Tai, kad KASP kariai nurodė, jog jų vadas davė nurodymą sulaikyti ir apklausti nepilnametį, jiems nežinant, kokius įgaliojimus turėjo SOP karys M., ir, nesant jokių kitų duomenų, išskyrus prieštaringus pareiškėjo ir minėto kario paaiškinimus, negali būti daroma išvada, jog pareiškėjas neatliko pareigų.

12. Teismas konstatavo, kad tyrimo metu surinkti paaiškinimai nėra nuoseklūs, juose esantys prieštaravimai nepašalinti. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė, dėl ko įvyko incidentas – nebuvo aiškiai suformuluotų pratybų vykdymo užduočių SOP ir KASP. Nei Kariuomenė, nei Ministerija, darydamos išvadą, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nenustatė, kokių jam pratybų metu pavestų užduočių pastarasis neatliko. Teismas nesutiko su Kariuomenės ir Ministerijos išvadomis, kad nepilnametis asmuo buvo sulaikytas būtent gavus pareiškėjo nurodymą. Kas pareiškėjui davė nurodymą, lieka neaišku, nors pratybas organizavo būtent SOP. Kyla pagrįstų abejonių dėl vertinimo, kad SOP kario M. parodymai pripažįstami pagrįstais, o pareiškėjo argumentai, kad jis nieko nežinojo apie nepilnamečio sulaikymą ir elgesį su juo, yra nepagrįsti. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu (rašytiniu aktu, susitarimu ar kitu rašytiniu dokumentu) buvo reglamentuotas pavaldumas tarp SOP ir KASP 8R. Būtent SOP karys M. buvo paskirtas pratybų kontrolieriumi-koordinatoriumi (paties kario M. paaiškinimas). Be to, ir SOP karys G. (5401P) paaiškinime pripažino, kad valdymo kontrolė KASP karių atžvilgiu jie turėjo, nes tai buvo SOP pagrindinės pratybos. Taip pat patvirtino, kad karys M. galėjo nutraukti neteisėtus veiksmus, jei tokie buvo atlikti. Pareiškėjas vedė instruktažą, tačiau jo metu SOP atstovų nebuvo. Nepilnamečių dalyvavimas į pratybas buvo įtrauktas būtent SOP karių iniciatyva ir tik per pačias pratybas. Taigi nepilnamečių dalyvavimas buvo nenumatytas plane-konspekte ir jokiuose kituose rašytiniuose dokumentuose, todėl ir rašytinių užduočių, kas ir kaip turi elgtis su nepilnamečiais, nebuvo nustatyta. Nebuvo rašytinių dokumentų, kokios buvo SOP kario M. funkcijos ir kokius įgaliojimus KASP 8R kariams jis turėjo, tačiau, įvertinus, kad pratybos buvo organizuojamos SOP, o pats karys M. nurodė, jog jis buvo paskirtas taikinių kontrolieriumi-koordinatoriumi ir galėjo KASP vadui duoti nurodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo nenustatyta.

13. Teismo nuomone, vien atsakovo vertinimas, kuriam pritarė ir Ministerija, kad pareiškėjui, turinčiam karininko statusą, turėjo būti suprantama, jog pratybose negali dalyvauti nepilnamečiai asmenys, yra tik hipotetinis vertinimas. Pareiškėjas teigė, kad jis jokių savarankiškų sprendimų nepriėmė ir vykdė SOP kario M. nurodymą, o, kaip minėta, pratybas organizavo būtent SOP. Taigi atsakovas tarnybinio tyrimo metu turėjo įrodyti, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą ir aiškiai individualizuoti jo kaltę. Vien tik atsakovo ir Ministerijos vertinimas, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių, jog sulaikytas nepilnametis asmuo būtų nedelsiant pašalintas iš padidintos rizikos teritorijos, t. y. karinių pratybų teritorijos, yra nepakankamas jo kaltei padarius šiurkštų drausmės pažeidimą konstatuoti. Paraleliai darytina ir kita išvada, jog SOP karys M. irgi jokių veiksmų nesiėmė, t. y. išvyko į kitą objekto dalį, nors buvo sulaikytas civilis (nepilnametis), įtrauktas jų iniciatyva.

14. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. birželio 22 d. išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo pavaldinių darbą ir tokiu būdu netinkamai atliko Karo tarnybos statuto 24.2 punkte numatytą bendrąją vadų (viršininkų) pareigą planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldinių darbą; taip pat jis netinkamai įgyvendino Pareiginių nuostatų 14.1 punkte įtvirtintą funkciją: planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuopos užduočių vykdymą bei kasdieninę veiklą. Tačiau akcentuotina, kad šių teisės aktų pažeidimas 2018 m. kovo 28 d. išvadoje, kuria, kaip motyvuojamąja Įsakymo dalimi, pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, nebuvo nurodytas. Taigi atsakovas apskritai neindividualizavo, kokių teisės aktų reikalavimus pareiškėjas pažeidė.

15. Teismo vertinimu, minėtoje 2018 m. birželio 22 d. išvadoje nurodytų bendrųjų vado pareigų neatlikimas, vertinant tai, kad šiuo atveju turėjo būti nustatyti pratybų metu neatlikti konkretūs veiksmai nepilnamečio atžvilgiu, todėl ir pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas, remiantis konkrečiais pažeidimais, kurie turėjo būti įtvirtinti rašytiniuose dokumentuose dėl atitinkamų pareigų nevykdymo, nepagrindžia pareiškėjo kaltės. Vien tik bendrųjų pareigų nurodytas pažeidimas negali pagrįsti, kad pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje.

16. Teismas konstatavo, kad surinkti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas savarankiškai priėmė sprendimą ir davė nurodymą kariams savanoriams sulaikyti, pristatyti į „objektą“ ir apklausti nepilnametį asmenį. Šiuo atveju Išvadoje neatskleista, būtent kokiais veiksmais pareiškėjas padarė jam inkriminuotą šiurkštų drausmės pažeidimą. Iš esmės vien tik rašytinių paaiškinimų aprašymas ir jų vertinimas, teisės normų nurodymas, nesusiejant su konkrečiais pareiškėjo veiksmais, neatliktais pratybų metu, negali patvirtinti tarnybinio tyrimo išvadų pagrįstumo. Būtent atsakovas turėjo įrodyti pareiškėjo kaltę, o ne pareiškėjas ją paneigti. Byloje nesurinkta duomenų, kad sąmoningais veiksmais pareiškėjas tyčia pažeidė teisės aktus ir padarė šiurkštų drausmės pažeidimą. Atsakovo tyrimas nepašalino esminių prieštaravimų dėl nepilnamečio atliktos apklausos, to nesusiejus su konkrečiomis SOP vykdomomis užduotimis, tarpusavio pavaldumo santykiais bei paties pareiškėjo veiksmais. Visi nepašalinti neaiškumai vertintini pareiškėjo naudai.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Įsakymo 1 punktą ir Sprendimą yra tenkinami, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėjui turėtą karininko kario laipsnį bei išmokėti tarnybinį atlyginimą ir priedą nuo 2018 m. balandžio 26 d. (Įsakymo priėmimo) iki kol atsakovas įvykdys teismo sprendimą. Kadangi byloje nevertintas pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos teisėtumo klausimas, tai ir šiuo laikotarpiu pareiškėjo negauta atlyginimo dalis bei kiti priedai nepatenka į šio ginčo dalyką. Be to, iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. pateikė skundą Ministrui dėl Kariuomenės vado 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. PK-2191 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. T. S. skyrimo ir jo perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą“, kuris 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 12-01-217 „Dėl jūsų skundo“ iš dalies jį patenkino, t. y. panaikino skirtą nuobaudą, pavedė Kariuomenės vadui organizuoti pareiškėjui tarnybinio atlyginimo skirtumo išmokėjimą, susidariusį nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki drausminės nuobaudos panaikinimo dienos, taip pat teisės aktuose nustatyto dydžio delspinigius. Taigi, pareiškėjui negavus tarnybinio atlyginimo ir priedų, pažeminus kario laipsnį, jam taip pat turi būti priteistas tarnybinio atlyginimo bei priedo skirtumas.

18. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti 0,07 proc. delspinigių. Statutas nereglamentuoja delspinigių priteisimo. Šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 43 straipsnio nuostatos, kuriomis pareiškėjas minėtą reikalavimą ir grindžia. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Taigi šiuo atveju nagrinėjus ginčą dėl drausminės nuobaudos (kario laipsnio pažeminimo) paskyrimo, bet ne dėl nušalinimo nuo pareigų, reikalavimas priteisti delspinigius negali būti tenkinamas.

III. 19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jo skundo dalis buvo atmesta ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – įpareigoti Kariuomenė išmokėti pareiškėjui: i) tarnybinį atlyginimą ir priedą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., per kurį pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo pagrindu buvo nušalintas nuo pareigų bei ii) nuo neišmokėtų tarnybinio atlyginimo ir priedo sumų 0,07 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu nuo pareigų jis visiškai buvo nušalintas iki 2017 m. gruodžio 20 d., kol Jungtinio štabo viršininko, vykdančio Lietuvos kariuomenės vado funkcijas, generolo majoro V. V. 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. PK-2191 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. T. S. skyrimo ir jo perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą“ pagrindu jis buvo perkeltas į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau nei dviem mėnesiams. Pareiškėjui buvo nustotas mokėti tarnybinis atlyginimas ir priedai nušalinimo laikotarpiu. Minėti duomenys laikytini reikšmingais tokio pobūdžio bylose, taikant Įstatymo nuostatas (Įstatymo 43 str. 8, 9 d.). Teismas vadovavosi šiai bylai neaktualaus Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis (klaidingai nurodęs, jog jomis skunde neva rėmėsi ir pareiškėjas), numatančiomis, jog valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.

19.2. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas Įstatymo 43 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatų pagrindu, todėl teismas taip pat turėjo remtis ne Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kurios darbo užmokesčio ir delspinigių už nušalinimo laikotarpį sumokėjimą sieja su pačiu nušalinimo (ne)pagrįstumu, o būtent Įstatymo 43 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kurios darbo užmokesčio ir delspinigių už nušalinimo laikotarpį sumokėjimą sieja ne su nušalinimo (ne)pagrįstumu, o tik su atlikto tarnybinio tyrimo rezultatu – tarnybinio pažeidimo nustatymu arba nenustatymu. Būtent tokios pozicijos laikėsi ir Ministras viename iš šio ginčo nagrinėjimo tarpinių sprendimų, t. y. 2018 m. vasario 12 d. sprendime Nr. 12-01-217.

20. Atsakovas Kariuomenė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

20.1. Pareiškėjas nesiėmė priemonių, kad sulaikytas nepilnametis asmuo būtu nedelsiant pašalintas iš padidintos rizikos teritorijos, t. y. karinių pratybų teritorijos. Pareiškėjas turėjo suvokti, kad nepilnamečių asmenų dalyvavimas karinėse pratybose yra negalimas ir jokie veiksmai jų atžvilgiu negali būti atliekami. Todėl supratęs, kad pratybų metu sulaikytas nepilnametis asmuo, pareiškėjas privalėjo imtis priemonių, kad jis iš vykdomų karinių pratybų vietos būtų pašalintas. Pareiškėjo vadovaujamiems kariams savanoriams nebuvo iškelta užduotis treniruotis atlikti asmenų sulaikymo ir apklausos veiksmus.

Kariai savanoriai J. M. ir A. M. 2018 m. kovo 22 d. paaiškinimuose nurodė, kad atlikti veiksmus, t. y. po sulaikymo apklausti sulaikytą nepilnameti asmenį, nurodė būtent pareiškėjas. Karių savanorių teigimu, apklausos metu pareiškėjas liepė kariams savanoriams užsidėti veido kaukes (šią aplinkybę patvirtina pats pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. paaiškinime). Iš surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjo vadovaujami kariai vaiko atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statutu apibrėžtas specialiąsias priemones: užmovė vaikui maišą ant galvos, surišo rankas, nors šio statuto 3 straipsnio 3 dalis numato apribojimą jį taikyti karinių mokymų ir pratybų metu, 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialiąsias priemones draudžiama naudoti prieš mažamečius.

Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad mažametis būtu priešinęsis pavojingu būdu ar kėlęs grėsme pareiškėjui ar jam pavaldžiu kariu gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjui pavaldūs kariai, naudodami specialiąsias priemones ir vykdydami apklausą, nors ir suvokė apklausiamą asmenį kaip vaiką, tačiau sąmoningai pasirinko elgesio modelį (sukelti neigiamus emocinius išgyvenimus), kuris buvo priešingas vaiko interesams. Pratybų apklausoje dalyvavusių karių elgesį kaip netinkamą, kurį vaikas nors ir prašė nutraukti, tačiau nesėkmingai, vertino ir pats nukentėjusysis mažametis.

Stipresnius (be surišimo ir maišo ant galvos uždėjimo) neigiamus emocinius išgyvenimus (nejaukumą, baimę, pyktį) nepilnametis ėmė jausti ir tada, kai, jo suvokimu, kartu buvę asmenys (pareiškėjo vadovaujami kariai) ėmė elgtis ne taip, kaip turėtų (pvz., rūkydami pūtė į jį dūmus, siūlė atsigerti nešvaraus vandens, klausinėjo psichiką traumuojančių asmeninių klausimų, garsiai leido, mažamečio subjektyviu vertinimu, pornografinį vaizdo įrašą). Tokia karių veika, išreikšta mažamečio asmens emociniu trikdymu, lėmė jo sveikatos sutrikdymą.

Pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo pavaldiniu darbą ir tokiu būdu netinkamai atliko Karo tarnybos statuto 24.2 punkte numatytą bendrąją vadų (viršininkų) pareigą planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldiniu darbą. Taip pat pareiškėjas netinkamai įgyvendino Pareiginių nuostatų 14.1 punkte įtvirtintą funkciją – planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuopos užduočių vykdymą bei kasdieninę veiklą.

20.2. Teismas priėmė neteisingą ir bylos įrodymais nepagrįsta sprendimą, šališkai sprendė ginčą pripažindamas patikimais iš esmės tik tuos įrodymus ir argumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas ir visiškai be pagrindo nevertindamas kaip pagrįstus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus. Atsakovo buvo įvertintas realus ir konkretus padarytos pareiškėjo veikos pavojingumas bei sukeltos pasekmės – smurtas prieš vaiką, kuriam sutrikdyta sveikata, taip pat, priešingai nei teigia teismas, buvo įvertinti viso patikrinimo metu teiktuose paaiškinimuose esantys prieštaravimai. Pareiškėjas, su kurio žinia buvo vykdomi veiksmai prieš mažametį, yra atliekantis tikrąją karo tarnybą, pats incidentas įvyko tarnybos metu, todėl pareiškėjo veikimas arba neveikimas įvertintas karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Atliktas patikrinimas atitinka Statute nustatytus drausmės pažeidimų tyrimų principus.

20.3. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl pareiškėjo padarytą neteisėtą veiką kvalifikavo kaip šiurkštų drausmės pažeidimą. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų bei nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Subjektai, atlikę tarnybinį patikrinimą ir skirdami pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė. Pareiškėjo, elgesys prieštaravo Statuto reikalavimams, nesuderinamas su jo duota Įstatymo 24 straipsnyje apibrėžta karininko priesaika.

20.4. Viso tarnybinio patikrinimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui būtent pavaldiems kariams savanoriams, tiesiogiai dalyvavusiems sulaikant ir apklausiant mažametį asmenį, nurodymus taip veikti būtų davęs ne pareiškėjas ar pareiškėjui nepavaldus asmuo. Priešingai, paaiškinimus teikusių asmenų parodymai labai aiškiai atskleidžia, kad mažamečio sulaikymo ir apklausos procedūra nebuvo numatyta pratybų planuose, kaip ir paties mažamečio dalyvavimas pratybose. Pareiškėjo pozicija, kad jam tokius veiksmus neva liepė atlikti SOP karys M. ir jis tik vykdytojas, nepaneigia paties pareiškėjo pareigos jam pačiam duodant nurodymus sau pavaldiems asmenims laikytis duotos priesaikos, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų įtvirtintų vaiko teisių apsaugos srityje reikalavimų bei KASP kuopos dalyvavimą pratybose vykdyti griežtai pagal KASP rinktinės patvirtintą planą, o jeigu jau atsirastų pasikeitimų, tai visų pirma keisti pratybų KASP dokumentaciją ir apie pakeitimus informuoti sau pavaldžius asmenis.

Pareiškėjui ir jo vadovaujamai kuopai pratybose planu-konspektu buvo nustatytos užduotys ir tarp tokių užduočių nebuvo numatyta apklausa, sulaikymas, o ypač mažamečio. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nepilnamečio asmens sulaikymo metu pareiškėjas buvo kartu su SOP kariu M. ir kad nurodymą sulaikyti nepilnametį davė būtent SOP karys M., nes iš karių savanorių paaiškinimuose pateiktos informacijos matyti, kad SOP karys į mokyklą atvyko maždaug po 10–15 min. po sulaikyto nepilnamečio atvedimo.

Tuo labiau, kad šias abejones patvirtina pats pareiškėjas 2017 m. birželio 2 d. paaiškinime. Taigi, priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas sprendime, su aptariamu įvykiu, kiek tai apima pareiškėjo pareigas, susijusios visos faktinės aplinkybės buvo nustatytos, pareiškėjo pareigos buvo aiškiai apibrėžtos (Pareiginiais nuostatais, Karo tarnybos statutu, pratybų planu-konspektu), o pareiškėjo savarankiškas perteklinis veikimas ir netinkama pavaldinių užduočių vykdymo kontrolė buvo tinkamai įvertinti. Pareiškėjas pratybų incidento, susijusio su mažamečio sulaikymu, specialiųjų priemonių naudojimu ir jo apklausa, metu veikė kaip KASP karinio vieneto vadas savarankiškai, kai pats davė nurodymus būtent sau pavaldiems asmenims.

Pažymėtina ir tai, kad teismo keltas SOP karių, kurie pagal teismo ir pareiškėjo iškeltą prielaidą davė nurodymus pareiškėjui atitinkamai veikti, atsakomybės klausimas turėtų būti atskirtas nuo pareiškėjo, kaip KASP karinio vieneto vado, atsakomybės klausimo.

20.5. Pareiškėjas, būdamas ilgamečiu karininku, turėjo aiškiai suvokti karininko veiklai keliamus karo tarnybos reikalavimus ir visuotinai priimtiną elgesio su mažamečiais karo veiksmus imituojančioje veikloje (karinės pratybos) normą, t. y. suvokti nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais suformuluotą draudimą pareiškėjo kontroliuojamiems pavaldiniams atlikti nustatytus veiksmus su mažamečiu. Pareiškėjo toks pasirinktas veikimas turėtų būti vertinamas tik kaip tyčia. Aplinkybė, kad pavedimas sulaikyti, apklausti mažametį pareiškėjui galėjo būti duotas SOP karių, bet kokiu atveju pareiškėjo padaryto pažeidimo (kaltės dėl šio pažeidimo) nepaneigia. Nesvarbu, kokiu pagrindu atsirado mažametis pratybose, pareiškėjas turėjo pareigą jį pašalinti iš pratybų teritorijos ir nesiimti jo atžvilgiu taikyti jokių veiksmų. Vaiko įtraukimo į pratybas aplinkybės nežinojimą patvirtina tiek pareiškėjas, tiek ir jam pavaldūs kariai, kurie suvokę (tą akivaizdžiai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudijimus davę kariai), kad tai vaikas, vis tiek tęsė su pareiškėjo žinia veiksmus vaiko atžvilgiu lyg su kariu, dalyvaujančiu pratybose. Be to, nors teismas konstatavo, kad SOP karys M. buvo veiksmų koordinatorius, bet pats M., taip pat tiek pareiškėjas, tiek liudininkai patvirtino, kad M. incidento (mažamečio sulaikymo, specialiųjų priemonių (surišimas, maišas ant galvos) naudojimo) metu buvo išvykęs iš teritorijos, o atvyko vėliau – tik gavęs informaciją apie sulaikytą vaiką. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas nurodymus dėl sulaikymo ir apklausos pradžios davė sau pavaldiems kariams savarankiškai, nesant pratybų teritorijoje SOP koordinatoriaus ir be jo pavedimo. Taigi pareiškėjui pavaldūs asmenys būtent jo nurodymu vykdė sulaikymą ir apklausą. Tokiu būdu paneigiama ir teismo išvada, kad nėra aišku, kieno pavedimu vyko mažamečio sulaikymas, nes šias aplinkybes aiškiai patvirtina tyrimo metu apklausti asmenys.

20.6. Pareiškėjui pavaldžių karių veikos buvo priešingos vaikų teises ginantiems teisės aktams. Kaip minėta, pareiškėjui pavaldūs kariai užmovė vaikui maišą ant galvos, surišo, t. y. taikė specialiąsias priemones. Karinės jėgos, be kita ko, specialiųjų priemonių panaudojimo kontrolė yra pavesta tiesioginiams vadams (būtent pareiškėjui). Karinės jėgos naudojimo statuto 15 straipsnio 2 dalimi imperatyviai nustatyta vadų pareiga užtikrinti tinkamą ir teisėtą jėgos naudojimą, tačiau pareiškėjas skirdamas užduotis pavaldiems kariams ne pagal pratybų dokumentaciją nesukontroliavo jų vykdymo eigos.

20.7. Įvertinus padarytą drausmės pažeidimą, sukeltas pasekmes ne tik mažamečiui, bet ir Kariuomenės vardui, buvo parinkta proporcinga sankcija – karininko laipsnio pažeminimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir esant įstatyminiam pagrindui, todėl Įsakymo 1 punktą panaikinęs teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

21. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo Kariuomenės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

21.1. Poziciją, kad Kariuomenės vadovybė bet kokia kaina siekia kuo įmanoma griežčiau nubausti visiškai nekaltą pareiškėją tik dėl to, kad jis nepakluso Kariuomenės vadovybės pozicijai ir nusprendė savo pažeidžiamas teises ginti, pasitelkęs advokatą, pareiškėjas ne kartą girdėjo ne tik iš „paprastų“ Kariuomenės atstovų, tačiau net ir iš pačių tarnybinius patikrinimus atlikusių karių, kurie leido suprasti, jog jie, atlikdami tarnybinius patikrinimus, nustatys tai, ką jiems liepė nustatyti Kariuomenės vadovybė. Šią poziciją patvirtina ir pačių Kariuomenės atliktų tarnybinių patikrinimų dinamika.

21.2. Atlikus ketvirtąjį tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta paskutinė 2018 m. kovo 28 d. išvada, kurioje jau buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 76 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Pulkininkas A. J., kuris atliko paskutinį tarnybinį patikrinimą (papildymą) ir surašė minėtą išvadą, akivaizdžiai buvo neobjektyvus ir šališkas papildomai atlikto patikrinimo metu, kadangi iš esmės siekė papildomais duomenimis pagrįsti ankstesnio savo paties atlikto tarnybinio patikrinimo metu padarytas išvadas bei surašytą 2017 m. gruodžio 13 d. išvadą, o ne nustatyti objektyvią tiesą.

Tai patvirtina visuma reikšmingų aplinkybių. Pirma, būtent pareiškėjo iniciatyva pirminė pulkininko A. J. 2017 m. gruodžio 13 d. išvada buvo panaikinta, o papildomo tyrimo metu A. J. iš esmės siekė papildomais duomenimis pagrįsti savo prieš tai atlikto tyrimo metu padarytas išvadas, o ne nustatyti objektyvią tiesą. Antra, tokią išvadą patvirtina ir iš esmė neobjektyviais būdais rinkti papildomi duomenys papildymo tyrimo metu, pvz., paaiškinimai iš asmenų surinkti ne konkrečių klausimų-atsakymų forma, o vientiso teksto surinkimu kompiuteriu su asmenų ranka padarytu prierašu, jog „iš mano žodžių surašyta teisingai“.

Tačiau vertinat atskirų asmenų paaiškinimus akivaizdu, kad šių paaiškinimų minėti asmenys patys nesurašė, kadangi daugeliu atveju skirtingų asmenų paaiškinimai idealiai pažodžiui arba dalinai visomis atskiromis pastraipomis sutampa. Trečia, pulkininkas A. J. vertino kaip teisingus SOP kario M. paaiškinimus ir vertino kaip tikrovės neatitinkančius pareiškėjo paaiškinimus, nors tarnybinių tyrimų medžiaga vienareikšmiškai atskleidžia, kad būtent pareiškėjas teikė nuoseklius, teisingus ir tikrovę atitinkančius paaiškinimus, o SOP karys M. teikė vienas kitam prieštaraujančius, prieštaringus ir akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.

Ketvirta, pats pulkininkas A. J. 2018 m. kovo 28 d. išvadoje tiesiogiai nurodo, jog kaltinimą pareiškėjui padarius šiurkštų drausmės pažeidimą iš esmės grindžia tik prielaidomis ir abejonėmis, pvz., naudodamas tokias formuluotes kaip „sudaro pagrindą daryti pagrįstas abejones“. Penkta, 2018 m. kovo 28 d. išvadoje nustatęs žymiai švelnesnius pažeidimus, nei buvo nustatęs ankstesnėje savo 2017 m. gruodžio 13 d. išvadoje (neliko kaltinimo sulaikius ir apklausius pratybose nedalyvaujantį nepilnametį asmenį; neliko kaltinimo, viršijus įgaliojimus, tvirtinant pratybų vykdymo konspektą), pulkininkas A.

J. pasiūlė pareiškėjui skirti iš esmė tokią pačią drausminę nuobaudą – kario laipsnio pažeminimą. Šis akivaizdus tarnybinį patikrinimą atlikusio kario tendencingumas ir neobjektyvumas ir lėmė visiškai nepagrįstas išvadas.

21.3. Analogiškai Kariuomenė elgėsi ir kitų keturių savanorių karių, kurie atliko sulaikyto nepilnamečio pratybų dalyvio apklausos imitavimą, atžvilgiu, bet kokia kaina siekdama šiems kariams iškelti baudžiamąją bylą neva už nepilnamečio tvirkinimą. Tokį Kariuomenės atkaklumą sąlygojo noras apkaltini būtent pareiškėją nenutraukus neteisėtų kitų karių veiksmų. Tačiau tiek prokuroras, tiek vyriausiasis prokuroras, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas savo procesiniais spendimais konstatavo, jog savanoriai kariai jokių nusikalstamų veiksmų pratybų metu neatliko. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2018 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo ir tai, kad: krašto apsaugos pareigūnai netinkamai atliko tarnybinį tyrimą dėl galimų drausmės pažeidimų pratybų metu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, jog tarnybinis tyrimas buvo atliktas, taikant vienokius standartus KASP karių atžvilgiu, o SOP karių, kurių atsakomybė daugiau nei akivaizdi, net nebandant identifikuoti ir apklausti.

21.4. i) pareiškėjas nepriėmė savarankiško sprendimo sulaikyti, pristatyti į „objektą“ ir apklausti nepilnametį asmenį, kadangi tiesiog vykdė karinių pratybų organizatorių SOP atstovo M. nurodymus; ii) ikiteisminio tyrimo metu priimtuose prokurorų ir teismų sprendimuose nepilnamečio pratybų dalyvio sulaikymo ir apklausos imitavimas apkritai buvo pripažintas teisėta vykusių karinių pratybų dalimi, konstatuojant, kad: „iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, jog tarptautinių specialiųjų operacijų pratybų metu susidariusi situacija nebuvo tikra, ji buvo organizuota atlikti įvairias specialiųjų operacijų užduotis žaidimo formą, kurią nepilnametis suprato ir noriai joje dalyvavo“; iii) iki šiol jokiame procese ir jokio forma nebuvo nustatyti ir (ar) konstatuoti jokie kitų savanorių karių neteisėti veiksmai, kurių neva nenutraukė pareiškėjas.

21.5. Nepilnametis galbūt dėl savo jauno amžiaus psichologiškai nebuvo pasiruošęs dalyvauti tokio pobūdžio pratybose, todėl atsakomybę dėl incidento turi prisiimti būtent pratybų organizatoriai, t. y. SOP kariai, kurie neužtikrino, jog pratybose dalyvautų tik tam tinkamai pasiruošę asmenys, ir (ar) asociacijos „Žaibo kumštis“ vadovai, leidę pratybose dalyvauti nepilnamečiui asmeniui. Savanoriai kariai savo paaiškinimuose nurodė, kad būtent SOP karys M. savanoriams kariams pranešė apie nepilnamečių dalyvavimą pratybose. SOP karys M. ne tik pranešė pareiškėjui apie nepilnamečių asmenų dalyvavimą pratybose, bet ir tinkamai nesureagavo į išreikštas pastabas apie tai, kad nepilnamečiams asmenims karinėse pratybose yra ne vieta, t. y. kaip pratybų organizatorių SOP atstovas pats nesustabdė nepilnamečių vaikų dalyvavimo pratybose.

21.6. Pareiškėjas visuose savo raštiniuose paaiškinimuose nurodė, kad SOP karys M. buvo pratybas organizavusios SOP atstovas, todėl jis buvo įpareigotas klausyti jo nurodymų bei derinti su juo visus iškilusius klausimus. Šias aplinkybes patvirtino ir pats SOP karys M. 2018 m. kovo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Todėl SOP karys M., kaip pratybų organizatoriaus SOP atstovas, turėjo įgaliojimus nurodyti pareiškėjui ir kitiems pratybose dalyvavusiems kariams sulaikyti ir apklausti pratybose dalyvavusius civilius asmenis. Visi veiksmai, susiję su pratybose dalyvavusio nepilnamečio asmens sulaikymu ir apklausimu, buvo tiesiogiai derinami ir atliekami tik su SOP kario M. pavedimu ir žinia, kuris ne tik viską sprendė ir žinojo, tačiau ir planavo tolimesnius veiksmus su sulaikytu nepilnamečiu pratybų dalyviu, juos derino su savo vadovybe bei apie tai teikė informaciją visiems suinteresuotiems asmenims (nepilnamečio tėvams, asociacijos „Žaibo kumštis“ atstovui). Todėl visiškai nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 14 d. savarankiškai priėmė sprendimą ir suformulavo pavaldiems kariams savanoriams užduotį – nurodymą pristatyti į „objektą“ ir apklausti nepilnametį asmenį.

21.7. Didelė dalis apklaustų karių patvirtino, kad sulaikymo ir apklausos metu nepilnametis asmuo buvo labai geros nuotaikos, su juo buvo elgiamasi labai gražiau, pats nepilnametis asmuo, galbūt įsijautęs į „šnipo rolę“, nevengė įžeidinėti pačių savanorių karių. SOP karys M. 2018 m. kovo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė pastebėjęs, jog iš karto po sulaikymo nepilnametis jautėsi gerai, juokavo, neatrodė išsigandęs. Kariuomenės vado atstovo spaudai majoro M. N. 2017 m. gegužės 17 d. paruoštame galimame pranešime žiniasklaidai, pažymima, jog nei jaunuolio tėvai, nei asociacijos „Žaibo kumštis“ jokių pretenzijų kariuomenei neturi ir nereiškia.

21.8. Pareiškėjas pats apklausos imitavimo neatliko ir joje nedalyvavo, todėl iki šiol nežino, ar jos metu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, kuruos jis neva turėjo nutraukti. Juo labiau, kad iki šiol jokiame procese ir jokia forma nebuvo nustatyti ir (ar) konstatuoti jokie neteisėti kitų asmenų veiksmai. Ikiteisminio tyrimo medžiaga atskleidžia, kad vienas iš savanorių karių E. D., saugojusių sulaikytą asmenį, kitiems savanoriams kariams parodė vaizdo įrašą iš socialinio tinklo „Facebook“, kurio vaizdui, važiuojančiam formulės automobiliui, buvo pritaikytas garsas – moters šauksmas ir kaip tik tuo metu į patalpas užėjusiam SOP kariui M. pasirodė, jog šį garso įrašą galbūt galėjo išgirsti ir sulaikytas nepilnametis asmuo, todėl pastarąjį ir išsivežė su savimi. Tai, kad būtent dėl šio konkretaus epizodo, o ne dėl paties nepilnamečio vaiko sulaikymo ir apklausos vykdymo sulaikytą nepilnametį asmenį vėliau išsivežė SOP karys M., patvirtina ir vyr. seržanto G. G. 2017 m. liepos 31 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog sulaikytą nepilnametį asmenį išvežė SOP atstovas M., kuris sugrįžęs paminėjo, jog kariai perlenkė lazdą prieš nepilnametį iš mobilaus telefono leisdami erotinius garsus. Šiuose įvykiuose ir šiame epizode pareiškėjas nedalyvavo. Gi patys kariai savanoriai A. M., E. D., J. M. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog šiuo vaizdo įrašu dalijosi tarpusavyje, jo nerodė nepilnamečiui asmeniui ir juo labiau jis nebuvo naudojamas apklausos metu, bei pažymėjo, jog nieko atskiro leidimo pažiūrėti šį vaizdo įrašą neprašė. Būtent dėl šių veiksmų A. M., E. D., J. M., G. B. atžvilgiu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, kurio metu pareiškėjas buvo apklaustas tik kaip liudytojas ir kuris minėtų savanorių karių atžvilgiu buvo nutrauktas. Atsižvelgiant tai, kad iki šiol nei tarnybinių patikrinimų metu, nei jau nutraukto minėto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir konstatuoti jokie kitų asmenų neteisėti veiksmai (pažeidimai), atitinkamai pareiškėjas jokiu būdu negali būti kaltinamas tuo, jog, neva žinodamas apie juos, šių veiksmų nenutraukė.

21.9. Kariuomenės apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad įvykio metu buvo panaudotas smurtas prieš vaiką, jog jam neva buvo sutrikdyta sveikata. Tokius teiginius paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje konstatuotos konkrečios aplinkybės.

21.10. Atsakovas ignoruoja tas aplinkybes, kad: i) pareiškėjas nebuvo pačių karinių pratybų organizatorius; ii) jis turėjo įpareigojimus paklusti karines pratybas organizavusių SOP paskirtiems atstovams, šiuo atveju konkrečiai SOP kariui M.; iii) ne pareiškėjas sprendė pratybų eigą; iv) SOP atstovai tik pratybų eigoje nusprendė pratybose pasitelkti nepilnamečius asmenis; v) pareiškėjas privalėjo ir vykdė būtent pratybų organizatorių atstovų nurodymus.

21.11. Pareiškėjui pareikšti kaltinimai grindžiami išskirtinai neobjektyviais duomenimis. Buvo vertinami kaip nepagrįsti visi pareiškėjo nurodyti argumentai, kurie visų tarnybinių patikrinimų metu buvo nuoseklūs, tačiau besąlygiškai tikima būtent SOP kario M. nurodytomis aplinkybėmis. Byloje esantys trys SOP kario M. paaiškinimai yra vienas kitam prieštaraujantys, o prieštaravimai atitinkamai atskleidžia, kad šis asmuo davė melagingus paaiškinimus.

21.12. Buvo nevertinti seržanto V. J. 2018 m. kovo 22 d. rašytiniai paaiškinimai, kad 2017 m. gegužės 13 d., apie 13 val., SOP karys M., nurodžius jam informaciją, jog saugomą objektą stebi vaikai, patvirtino, jog pratybose kartu su SOP dalyvauja ir asociacijos „Žaibo kumštis“ atstovai, kurie SOP kariams renka informaciją apie pratybose dalyvaujančius savanorius karius, kad SOP karys M. įpareigojo savanorius karius stebėti įtartinus asmenis, iškilus įtarimams, juos sustabdyti, patikrinti ir sulaikyti, kad pareiškėjas šiuos SOP kario M. įpareigojimus ir perdavė kariams savanoriams. Atsakovas kaltinimą pareiškėjui grindžia kitų eilinių karių savanorių paaiškinimais, su kuriais SOP karys M. tiesiogiai net nebendravo, kadangi SOP karys M. visus nurodymus teikdavo būtent tik kuopos vadui, t. y. pareiškėjui, ir valdymo grupės nariams. V. J. ir buvo pagrindinis pareiškėjo pagalbininkas valdymo grupėje, kuris objektyviai galėjo girdėti SOP kario M. nurodymus pareiškėjui, todėl šio asmens parodymai laikytini objektyviausiais.

21.13. Kariuomenė darydama esminę išvadą, kad būtent pareiškėjas davė savarankišką nurodymą sulaikyti nepilnametį asmenį ir jį apklausti, rėmėsi išvedžiojimais, prielaidomis ir vienpusiškomis karių savanorių apklausų, vienodai surašytų pažodžiui, atskirų fragmentų interpretacijomis bei visiškai ignoruodama realius ir objektyvius duomenis, kurie leidžia daryti visiškai priešingą išvadą, jog būtent SOP kario M. pavedimu buvo atlikti minėti veiksmai. Tai, kad visa Kariuomenės pozicija yra grindžiama iš esmės tik prielaidomis, abejonėmis ir neobjektyviais duomenimis, patvirtina ir pulkininko 2018 m. kovo 28 d. išvadoje naudojamos formuluotės kaip „sudaro pagrindą daryti pagrįstas abejones“.

21.14. Pareiškėjas neatliko jokių jo įgaliojimus viršijančių veiksmų, kadangi jis nepriėmė jokių savarankiškų sprendimų laikinai sulaikyti ir imituoti pratybose dalyvavusio nepilnamečio asmens apklausą, kadangi nurodymą laikinai sulaikyti ir imituoti pratybose dalyvavusio nepilnamečio asmens apklausą pareiškėjas gavo iš vykusių pratybų koordinatoriaus SOP kario M., kurio nurodymų buvo įpareigotas klausyti. Pareiškėjas nepadarė jokio drausmės pažeidimo, juo labiau šiurkštaus, todėl teismas visiškai pagrįstai jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikino.

22. Atsakovas Kariuomenė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

22.1. Pareiškėjas klaidingai traktuoja Įstatymo 43 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymą dėl neišmokėtų išmokų gražinimo po nušalinimo, nes pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų sietinas su Kariuomenės tarnybiniu patikrinimu, kuris buvo pradėtas būtent dėl kitų svarbių priežasčių, kurios galėjo pakenkti tarnybos interesams (Įstatymo 43 str. 5 d.), o ne dėl to, kad pareiškėjui būtų pareikšti įtarimai padarius drausmės pažeidimą ar įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Įsakymas dėl nušalinimo nuo pareigų yra atskiras ir savarankiškas karo tarnybos ginčas. Pareiškėjas nėra skundęs paties nušalinimo nuo pareigų kaip atskiro individualaus sprendimo jo atžvilgiu. Nušalinant karį nuo pareigų vykdymo dėl svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, nėra būtina, kad sprendimo priėmimo metu būtų nustatyta nušalinamo nuo pareigų vykdymo kario kaltė ir surinkti kaltei pagrįsti įrodymai. Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, tarnybinio patikrinimo instituto paskirtis – poreikis nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes. Kaip matyti iš šios Įstatymo normos, tarnybinio patikrinimo tikslai yra žymiai platesni nei tik konkretaus kario drausminės atsakomybės ar teisės pažeidimo vertinimas, nes tarnybinis patikrinimas gali būti skiriamas ir faktinėms aplinkybėms nustatyti. Pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų buvo pagrįstas objektyviais duomenimis.

22.2. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atsiliepimu į Kariuomenės apeliacinį skundą pateikia daug nepagrįstų teiginių. Pareiškėjas žinojo apie sulaikytą mažametį, pats buvo ne vieną kartą užėjęs į apklausos kambarį. Iš tarnybinio patikrinimo metu gauto Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. balandžio 27 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-8-00006-17 matyti, kad mažamečiui tiriamo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Todėl nėra pagrindo teigti, kad su nepilnamečiu buvo elgiamasi gerai.

Pareiškėjas, kaip paskirtas pratybų vyresnysis (savo kuopos karių veiksmų paskirstymo ir kontrolės kontekste), asmeniškai turėjo užtikrinti vaiko, labiausiai pažeidžiamo konflikto dalyvio, ypatingą statusą, kuris reguliuojamas bendrosiomis tarptautinės humanitarinės teisės ir universaliomis bei regioninėmis tarptautinėmis sutartimis, užtikrinančiomis vaiko teises, pagal kurias valstybės prisiima įsipareigojimus tiek karo, tiek taikos metu. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo SOP karių duodamų nurodymų, turėjo teisės aktais apibrėžtą individualią pareigą ir kaip vadas, vadovaujantis pavaldiems kariams, ir kaip karys elgtis taip, kad netinkami dalyvauti pratybose asmenys būtų nedelsiant pašalinti iš pratybų, o tuo labiau nesiimti mažamečio atžvilgiu Karinės jėgos naudojimo statutu apibrėžtų specialiųjų priemonių naudojimo.

Nėra ginčo, kad SOP karys M. buvo veiksmų pratybose koordinatorius, bet pats M., taip pat tiek pareiškėjas, tiek liudininkai paaiškinimais patvirtino, kad M. incidento metu buvo išvykęs iš teritorijos, o atvyko tik gavęs informaciją apie sulaikytą vaiką. Taigi būtent pareiškėjui pavaldūs asmenys ir būtent pareiškėjo nurodymu (tai patvirtina nuoseklūs karių paaiškinimai) vykdė nepilnamečio sulaikymą ir apklausą. Pareiškėjas nors matė, tačiau nesiėmė priemonių, kad sulaikytas nepilnametis asmuo būtų nedelsiant pašalintas iš padidintos rizikos teritorijos, t. y. pratybų teritorijos.

Kariai savanoriai J. M. ir A. M. 2018 m. kovo 22 d. paaiškinimuose nurodė, kad atlikti veiksmus, t. y. po sulaikymo apklausti sulaikytą nepilnametį asmenį, nurodė būtent pareiškėjas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas, manydamas, jog tarnybinį patikrinimą atliekantis karininkas yra šališkas ir neobjektyvus, būtų kreipęsis į Kariuomenės vadą dėl pastarojo karininko nušalinimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad karių paaiškinimuose nurodytos aplinkybės būtų melagingos. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas savo vertinimą pateikė įvertinęs ne tik pareiškėjo ir SOP kario M. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, tačiau ir kitų karių paaiškinimuose pateiktą informaciją.

Taigi pulkininkas A. J. vertino tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą, nesuteikdamas pirmumo nei vienam iš jų. Pareiškėjo veikos kvalifikavimas nėra grindžiamas, kaip teigia pareiškėjas, prielaidomis ar abejonėmis. Pareiškėjo veika kvalifikuota kaip šiurkštus drausmės pažeidimas įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą ir papildomus karių paaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro drausminės nuobaudos pareiškėjui – kariui – už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmė statuto 76 straipsnio 1 dalyje, paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas.

24. Lietuvos kariuomenės vado 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. PK-753 „Dėl karių nušalinimo nuo pareigų“ 1.1 punktu pareiškėjas, kpt. T. S., KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 808 lengvosios pėstininkų kuopos vadas, nušalintas nuo pareigų vykdymo iki sprendimo priėmimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos; 2.2. punktu nurodyta nemokėti kpt. T. S. tarnybinio atlyginimo ir priedų nušalinimo laikotarpiu. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 43 straipsnio 5 ir 8 dalimis ir atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų 2017 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-322 „Dėl įvykio tarptautinėse specialiųjų operacijų pajėgų pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2017“ ir jo pagrindu priimtą sprendimą pavesti Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkui organizuoti tarnybinė patikrinimą (IV t., b. l. 33, 38–39, 64).

25. Lietuvos kariuomenės vado 2018 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. PK-591, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į 2018 m. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-4, pareiškėjui kpt. T. S. paskirta drausminė nuobauda – pažeminimas kario laipsnio dvejiems metams iki vyresniojo leitenanto.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį patenkino iš dalies, panaikino paskirtą drausminę nuobaudą, įpareigojo grąžinti pareiškėjui turėtą karininko kario laipsnį bei išmokėti tarnybinio atlyginimo ir priedo skirtumą, susidariusį nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki grąžintas pareiškėjui turėtas karininko kario laipsnis; skundo reikalavimą dėl tarnybinį atlyginimo ir priedo už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. priteisimo bei reikalavimą dėl 0,07 proc. delspinigių priteisimo atmetė. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria atmesti reikalavimai dėl atlyginimo ir priedų už nušalinimo laikotarpį bei delspinigių priteisimo, ir atsakovas, nesutikdamas su sprendimo dalimi dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad tarnybinių patikrinimų metu nepagrįstai konstatuota, jog nepilnametis asmuo buvo sulaikytas pareiškėjo nurodymu; pažymėta, jog savaime ta aplinkybė, kad buvo apklaustas nepilnametis, nors tai nebuvo įtraukta į pratybų planą, nenustačius, kurio kario pavedimu jis buvo apklaustas, negali patvirtinti pareiškėjo kaltės; nesant informacijos apie civilių asmenų dalyvavimą (įskaitant nepilnamečius), nesant konkrečių užduočių, suformuluotų pareiškėjui, kaip KASP 8 R vadui pratybose, negali būti daromos išvados, jog jis netinkamai atliko pareigas. 2018 m. kovo 28 d. išvadoje nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai atliko Karo tarnybos statuto 24.2 papunktyje numatytą bendrąją vadų (viršininkų) pareigą planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldinių darbą ir pareiginių nuostatų 14.1 papunktyje įtvirtintą funkciją planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuopos užduočių vykdymą bei kasdieninę veiklą. Byloje nebuvo vertintas pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos teisėtumo klausimas, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo negauta atlyginimo dalis bei kiti priedai nepripažinti nagrinėjamo ginčo dalyku. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas, nes to nereglamentuoja Statutas.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

30. 2018 m. kovo 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-4 konstatuota, kad pareiškėjas – kpt. T. S., – žinodamas, jog 2017 m. gegužės mėnesį vykusių tarptautinių pratybų „Liepsnojantis kalavijas“ metu rinktinė nėra išsikėlusi užduoties ir negali treniruoti karių vykdyti asmens sulaikymo ir apklausos procedūrų, 2017 m. gegužės 14 d. savarankiškai priimdamas sprendimą ir suformuluodamas pavaldiems kariams savanoriams (kurie neapmokyti ir neinstruktuoti) užduotį, kurios nebuvo numatyta plane-konspekte, t. y. duodamas nurodymą kariams sulaikyti, pristatyti į objektą ir apklausti nepilnametį asmenį, taip pat žinodamas, kas vyksta su nepilnamečiu asmeniu ir nesiimdamas jokių veiksmų nutraukti neteisėtus pratybų plane nesuplanuotus veiksmus, netinkamai atliko tarnybos pareigas, ir tokiu būdu padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Kariuomenės drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje (tarnybos pareigų neatlikimas).

31. 2018 m. kovo 28 d. išvadoje Nr. GT-4, įvertinus karių paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad iš pareiškėjo vyr. srž. A. K. gauna nurodymą nepilnametį sulaikyti ar atvesti į mokyklą ir apklausti; pareiškėjas kartu su vyr. srž. A. K., laukdamas atvykstant SOP kario M. atlieka nepilnamečio apklausą; po 10–15 min. į mokyklą, kurioje laikomas sulaikytas nepilnametis, atvyksta SOP karys M., kuris, įsitikinęs kad sulaikytasis yra asociacijos Žaibo kumštis narys, išvyksta, nesiėmęs priemonių, kad nepilnametis būtų paleistas; po to pareiškėjas duoda nurodymą dviem kariams savanoriams apklausti nepilnametį; maždaug po 1 val. 40 min. sulaikymo nepilnametis asmuo SOP kario M. išvežamas iš mokyklos.

32. Minėtas aplinkybes patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys, ginčo dėl pačių nepilnamečio (tuo metu mažamečio) sulaikymo ir apklausos faktų byloje iš esmės nėra. Pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia tarnybinės atsakomybės jam taikymo neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra susijęs su aplinkybe, kad nurodymus sulaikyti nepilnametį asmenį ir apklausti jam buvo davęs SOP karys M., t. y. pareiškėjas siekia įrodyti, kad dėl nustatyto pažeidimo nėra jo kaltės. Pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu teiktuose paaiškinimuose teigė, kad: „SOP karys M. patvirtino, kad pratybose dalyvauja asociacijos Žaibo kumštis nariai; jeigu atpažintume, kad ... sulaikytume ir ... informuotume M. 2017 m. gegužės 14 d. apie pietus ... kariai savanoriai sulaikė asociacijos Žaibo kirtis narį ... tuo pačiu metu aš buvau kartu su SOP kariu M., ... šią informaciją perdaviau M., jis pasakė sulaikykit ir apklauskit. ...aš sulaikymo metu neprieštaravau, ... nes tai buvo SOP pratybos, ir būtent M. turėjo teisę duoti nurodymus. Tuo pat metu M. kažkur išvažiavo, o aš nuėjau ... su vyr. srž. A. K. apklausti sulaikyto Žaibo kumštis nario ... buvo akivaizdu, kad sulaikytas vaikas. ... Neužilgo į klasę atėjo SOP karys M., pasižiūrėjo į vaiką ir nieko nesakęs apsisukęs išėjo. ... M. man pasakė, kad šis vaikas bus laikomas pas mus saugomame objekte, ir kad SOP kariai vykdydami „įkaito“ išlaisvinimo operaciją, kartu išlaisvins ir šį vaiką.“

33. Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų dėl SOP kario M. nurodymų vykdymo įrodomoji reikšmė priklauso nuo to, kiek jie atitinka kitus tarnybinio nusižengimo tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis. Aiškinantis nepilnamečio asmens sulaikymo aplinkybes, SOP karys M. teigė, kad: „nurodymo sulaikyti nepilnametį vaiką, jį pristatyti į mokyklą ir vykdyti apklausą – kuopos vadui kpt. T. S. nedaviau. Apklaustas št. srž. V. J. nurodė, kad SOP karys M. patvirtino, jog pratybose kartu su SOP dalyvauja ir asociacijos Žaibo kumštis nariai, ... jis neužsiminė, ar šie asociacijos nariai yra nepilnamečiai ar ne; ... pasakė, kad mūsų kariai turėtų stebėti įtartinus asmenis, esant reikalui sustabdyti, patikrinti ir iškilus įtarimams sulaikyti. Po to kuopos vadas kpt. T. S. išplatino iš SOP atstovo M. gautą informaciją apie tai, kad mūsų kariai savanoriai vykdydami patruliavimą stebėtų, tikrintų, stabdytų įtartinus ir stebėjimą vykdančius asmenis, esant įtarimams – sulaikyti“. Pastarojo asmens parodymai patvirtina, jog kariai savanoriai SOP kario M. nurodymu turėjo stebėti įtartinus asmenis, esant reikalui sustabdyti, patikrinti ir iškilus įtarimams sulaikyti, tačiau jais remtis dėl konkretaus nepilnamečio asmens sulaikymo ir apklausos negalima, nes nebuvo nurodymo sulaikyti nepilnamečius asmenis nei apklausti sulaikytus asmenis. Kiti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu apklausti kariai savanoriai nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjo paaiškinimus dėl nepilnamečio asmens sulaikymo ir apklausos SOP kario M. nurodymu. Apibendrindama nurodytus apklaustų asmenų paaiškinimus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis tarnybinio patikrinimo išvadas, kad nepilnametis asmuo buvo sulaikytas, atvestas į mokyklą ir apklaustas pareiškėjo nurodymu.

34. 2018 m. kovo 28 d. išvadoje Nr. GT-4 pažymėta, kad SOP karys M., nors ir nebuvo dokumentais niekur apibrėžtos jo teisės ir funkcijos, turėjo teisę KASP kuopos vadui duoti privalomojo pobūdžio nurodymus, susijusius su taktine situacija; taip pat turėjo teisę nutraukti karių savanorių veiksmus, jeigu jie būtų neteisėti ar pavojingi kitų karių ar civilių saugumui; tačiau iki to momento, kai SOP kariai Tverečiaus mokykloje (objekte) pradės vykdyti „įkaito“ išlaisvinimo operaciją, KASP kariai turi veikti savarankiškai. Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų 2017 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. S-567 „Dėl informacijos pateikimo“ (III t., b. l. 67) nurodoma, kad apie dalyvaujančius pratybose civilius KASP 8R kariai nebuvo informuoti; apie KASP 8R karių pratybų metu sulaikytą civilį asmenį sužinojo pokalbio su KASP 808 kuopos vadu metu. Po asmens sulaikymo kuopos vadui nurodymai nebuvo duodami, KASP 808 kuopos kariai turėjo veikti pagal jų standartines veiklos procedūras. Specialiųjų operacijų pajėgų karys, vykdydamas taikinių kontrolieriaus funkcijas pratybų metu, turėjo vykti į kitą pratybų vietą. Kontrolierius, grįžęs po valandos į objektą, pastebėjo, kad KASP 8R 808 kuopos kariai vykdo apklausą, ... nurodė nutraukti apklausą kariams savanoriams nedelsiant.

35. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės vado 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. V-333 „Dėl pratybų „Liepsnojantis kalavijas 2017“ ir karių savanorių pašaukimo į tarnybą“ (III t., b. l. 96) 3.1. punktu 808 lengvosios pėstininkų kuopos vadas kpt. T. S. buvo paskirtas grupės vyresniuoju ir atsakingu už ginklų apsaugą, jam pavesta instruktuoti pratybose dalyvaujančius karius dėl saugaus elgesio pratybose. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 11 d. patvirtino užsiėmimo vedimo planą-konspektą, kuriame buvo numatytas mokymo tikslas – taisyklingai parengti pastatą gynybai, ir vykdyti jo gynybą, keliamas uždavinys – objekto (Tverečiaus mokykla) gynyba (III t., b. l. 171). Plane-konspekte asmenų sulaikymas ir jų apklausa nebuvo numatyti, KASP kariai savanoriai šiems veiksmams nebuvo treniruojami, taigi veikimas pagal standartines procedūras reiškė veiksmus plano-konspekto ribose. Pareiškėjo veiksmai, dėl kurių nebuvo duoti SOP kario privalomi nurodymai, ir kurie nebuvo numatyti plane-konspekte, laikytini neteisėtais, ir sudaro pagrindą jam taikyti drausminę atsakomybę.

36. Pareiškėjo veiksmų (nepilnamečio sulaikymo ir apklausos) neteisėtumo konstatavimui neturi reikšmės aplinkybė, kad SOP karys M. buvo atvykęs į mokyklą tuo metu, kai nepilnametis ir jį matydamas nenutraukė neteisėtų veiksmų, nes pareiškėjo, kaip KASP karinio vieneto vado, atsakomybė už atliktus neteisėtus veiksmus kyla savarankiškai. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nustatyta pareiškėjo kaltė, pažymi, kad teismo sprendime ji grindžiama teiginiu, jog nėra galimybės nustatyti, kieno nurodymu buvo sulaikytas nepilnametis, ir buvo padaryta neatlikus byloje surinktų įrodymų vertinimo, neanalizavus duomenų visumos, netikrinus, kurie duomenys patvirtina ar paneigia vieną ar kitą poziciją (ABTĮ 56 straipsnio 1 d., 6 d.). Pareiškėjas, būdamas ilgamečiu KASP karinio vieneto vadu, turėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą, jo kaltės forma yra tyčia.

37. Ministerijos 2018 m. birželio 22 d. išvadoje nurodyti argumentai, kad pareiškėjas netinkamai atliko Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 24.2 papunktyje numatytą bendrąją vadų (viršininkų) pareigą planuoti, organizuoti ir kontroliuoti pavaldinių darbą; netinkamai įgyvendino KASP 8R vado 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-404 „Dėl pareiginių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kariuomenės KASP 8R Lengvosios pėstininkų kuopos vado pareiginių nuostatų 14.1 papunktyje įtvirtintą funkciją: planuoti, organizuoti ir kontroliuoti kuopos užduočių vykdymą bei kasdieninę veiklą, neturi būti vertinami kaip nauji, apie kuriuos nebuvo nurodyta 2018 m. kovo 28 d. išvadoje, nes jais tik įvardijama nustatytų konkrečių neteisėtų veiksmų papildoma teisinė kvalifikacija, kai patys inkriminuojami neteisėti veiksmai išlieka tie patys, ir tai neturi įtakos pritaikytos drausminės atsakomybės teisėtumui ir pagrįstumui.

38. Pareiškėjo atsakomybės pagal Drausmės statutą taikymui neturi įtakos ikiteisminio tyrimo Nr. 02-8-00006-17 rezultatai, nes ikiteisminio tyrimo dalyku buvo veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje (jaunesnio negu 16 m. asmens tvirkinimo veiksmai), 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte (nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas), 139 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), o drausminė atsakomybė pareiškėjui, nepaisant vertinamų tų pačių faktų, pritaikyta savarankiškai Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu už tarnybos pareigų neatlikimą (netinkamą atlikimą).

39. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo veika atitinka šiurkštaus drausminio nusižengimo požymius, padaryta veika kvalifikuota pagal Drausmės statuto 76 straipsnio 1 dalį teisingai, nustatyti akivaizdžiai neteisėti pareiškėjo veiksmai – nepilnamečio sulaikymas, pavedimas apklausti jį asmenims, kurie nėra tam parengti, nesilaikymas plane-konspekte numatytų veiksmų ir užduočių, tęstinių neteisėtų veiksmų nenutraukimas, todėl drausminė atsakomybė jam taikyta pagrįstai. Pritaikyta nuobauda – pažeminimas kario laipsnio dvejiems metams iki vyresniojo leitenanto, – atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį (sulaikytas ir apklaustas mažametis, sulaikymas truko beveik dvi valandas, apklausos metu taikytos netinkamos vaikui priemonės), laikytina adekvačia ir proporcinga. Pareiškėjo argumentai, kad turėjo būti papildomai atsižvelgta į jo nurodytas lengvinančias aplinkybes (teigiamą charakteristiką, kario tarnybos vertinimą, praeityje buvusius skatinimus), nesudaro pagrindo kitaip vertinti paskirtos drausminės nuomonės teisėtumo ir pagrįstumo, nes kitas lengvinančias aplinkybes (Drausmės statuto 41 str. 1 d. 8 p.) turėjo diskreciją vertinti nuobaudą skyręs subjektas. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą (padarytas tyčia, sulaikytas ir apklaustas mažametis, sukeltos pasekmės vaiko sveikatai, institucijos reputacijai), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad tokia diskrecijos teise buvo naudojamasi netinkamai.

40. Spręsdama dėl drausminės atsakomybės taikymo pareiškėjui, teisėjų kolegija nepasisako dėl tų atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių, kurios nebuvo tiriamos tarnybinių patikrinimų metu, t. y. specialiųjų priemonių panaudojimo pažeidimai, vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir kt., nes šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas teisminio nagrinėjimo metu negalimas, reikštų nepagrįsta veikų, už kurias pareiškėjui taikoma tarnybinė atsakomybė, išplėtimą, jos laikytinos nepatenkančiomis į kilusio ginčo ribas.

41. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo argumentus, kad 2018 m. kovo 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-4 parengęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. A. J. buvo šališkas. Aplinkybės, kad buvo papildyta ankstesnė 2017 m. gruodžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. GT-12, tyrimo metu papildomai apklaustų asmenų paaiškinimai surašyti ne klausimų-atsakymų būdu, pareiškėjas naudojosi teisine advokato pagalba, ir tai galbūt galėjo nuteikti priešiškai, nesudaro pagrindo vertinti, kad tyrimas buvo atliktas neobjektyviai. Tokie teiginiai laikytini paties pareiškėjo subjektyviu vertinimu, nes dėl 2017 m. gruodžio 13 d. išvados papildymo buvo priimtas Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vado 2018 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. P-99 atsižvelgiant į Ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-2 „Dėl skunde nurodytų trūkumų“ nurodytus trūkumus ir aplinkybes, apklausti kariai buvo pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės pagal Drausmės statuto 89 straipsnį už melagingo paaiškinimo dėl drausmės pažeidimo davimą arba atsisakymą duoti paaiškinimus, taip pat vertimą kito kario duoti melagingą paaiškinimą, tai pagrindžia, kad papildomas tyrimas vyko teisėtai ir buvo objektyvus.

42. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos parenkant drausminės nuobaudos rūšį, todėl skundžiamas Lietuvos kariuomenės vado 2018 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. PK-591 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. T. S. skyrimo“ 1 punktas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytus nutartyje motyvus, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikina jo dalį, kuria buvo panaikintas 2018 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. PK-591 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. T. S. skyrimo“ 1 punktas, panaikintas 2018 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 12-01-913, Lietuvos kariuomenė įpareigota grąžinti pareiškėjui turėtą karininko kario laipsnį bei išmokėti tarnybinio atlyginimo ir priedo skirtumą, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmeta. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti jo apeliacinio skundo reikalavimų dėl tarnybinio atlyginimo ir priedų bei delspinigių, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria tenkinant pareiškėjo skundą buvo panaikintas Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. J. V. Ž. 2018 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. PK-591 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. T. S. skyrimo“ 1 punktas, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pažemintas kario laipsnis dvejiems metams iki vyresniojo leitenanto pareigų, ir panaikintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro R. K. 2018 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 12-01-913 „Dėl Jūsų skundo“ bei Lietuvos kariuomenė įpareigota grąžinti pareiškėjui turėtą karininko kario laipsnį bei išmokėti tarnybinio atlyginimo ir priedo skirtumą, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė