95bb57e9-a2ca-4f44-a31b-b01e64c55219 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-307/2016             Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00413-2013-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2;              1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorėms Jūratei Radišauskienei ir Vilmai Vidugirienei,gynėjams advokatams Sergejui Pelšui (Sergej Pelš) ir Loretai Guižauskienei,nuteistiesiems A.

K. ir T. J.,specialistei Renatai Sakalauskaitei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K. ir T. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir A.

K. paskirta galutinė subendrinta deÅ¡imties metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.A. K. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iÅ¡ A. K. konfiskuotos iÅ¡ nusikalstamos veikos gautos pajamos – 1 100,00 Lt (318,58 Eur).T.

J. pripažintas kaltu ir nuteistas:– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir T. J. paskirta galutinė subendrinta deÅ¡imties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.T. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iÅ¡ T.

J. konfiskuotos iÅ¡ nusikalstamos veikos gautos pajamos – 1 050,00 Lt (304,10 Eur). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : A. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, pasikėsino parduoti psichotropinę medžiagÄ , t. y. jis 2013 m. balandžio 18 d., apie 15.10 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Lentvario g. 7, Vilniuje, neteisėtai už 100,00 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, 5 margaspalvio perforuoto popieriaus skiautes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 5-MeO-AMT (5-metoksi-metiltriptaminas).T.

J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai pardavė psichotropinę medžiagÄ , o A. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pasikėsino parduoti psichotropinę medžiagÄ , t. y. 2013 m. balandžio 18 d., apie 19.00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Klevų al., Lentvaryje, Trakų rajone, A. K. iÅ¡ T. J. neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 50,00 Lt įgijo 1,281 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,313 g psichotropinės medžiagos AM-2201, kuriÄ A.

K. laikė ir gabeno su savimi ir 2013 m. balandžio 18d., apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, neteisėtai už 50,00 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas.Taip pat A. K. ir T. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, pasikėsino parduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. 2013 m. balandžio 25 d., apie 19.30 val., Vytauto gatvėje, Lentvaryje, Trakų rajone, po dujinio šulinio dangčiu, esančiu šalikelėje, T.

J. paslėpus 39,175 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 2,762 g – psichotropinės medžiagos AM-2201, A. K. neteisėtai toje pačioje vietoje už 2 000,00 Lt pardavė 2,762 g anksčiau minėtos psichotropinės medžiagos AM-2201 liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, tada už parduotÄ psichotropinę medžiagÄ gautus pinigus – po 1 000,00 Lt – iÅ¡ karto po psichotropinės medžiagos pardavimo pasidalijo.A. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslÄ platinti, pasikėsino įgyti ir parduoti psichotropinę medžiagÄ , o bÅ«tent: jis 2013 m. gegužės 9 d., apie 14.30 val., Klevų alėjoje, Lentvaryje, Trakų rajone, neteisėtai, turėdamas tikslÄ Ä¯gyti ir parduoti psichotropinę medžiagÄ , iÅ¡ T.

J. nusipirkdamas už 3 000,00 Lt, tikėdamasis, kad perka psichotropinę medžiagÄ AM-2201, įgijo 59,831 g miltelių, kurių sudėtyje nėra nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų, paskui 2013 m. gegužės 9 d., apie 14.55 val. ir 15.25 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Klevų alėjoje, Lentvaryje, nežinodamas, kad parduoda ne psichotropinę medžiagÄ , 40 g ir 20 g miltelių už 2 000,00 Lt ir 1 000,00 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas.T.

J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2013 m. gegužės 9 d. A. K. paskambinus telefonu ir papraÅ¡ius atitinkamai 40 g ir 20 g psichotropinės medžiagos AM-2201, jis, siekdamas apgaule iÅ¡ A. K. įgyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigus, A. K. tÄ pačiÄ dienÄ , apie 14.30 val. ir apie 15.00 val., Klevų alėjoje, Lentvaryje, Trakų rajone, vietoj psichotropinės medžiagos AM-2201 už 3 000,00 Lt pardavė 59,831 g miltelių, kurių sudėtyje nėra nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų, ir taip apgaule įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 3 000,00 Lt.

Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir jo veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Mano, kad Å¡i nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes netinkamai aiÅ¡kinta subjektyvioji Å¡ios nusikalstamos veikos pusė bei neteisingai paskirta bausmė.

Nurodo, jog nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vadomis, kad jis neva žinojo, kokiÄ psichotropinę medžiagÄ 2013 m. balandžio 25 d., apie 19.30 val., Vytauto g., Lentvaryje, Trakų r., po dujiniu Å¡uliniu paslėpė, koks buvo jos kiekis. Apeliantas neneigia suvokęs, kad parduoda psichotropinę medžiagÄ , tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis bent jau numanė apie parduodamos medžiagos kiekį ir jos cheminę sudėtį, byloje nėra. Nuosprendyje paminėta susiformavusi teismų praktika, kad įrodymais, patvirtinančiais kaltininko suvokimÄ apie medžiagos kiekį, gali bÅ«ti Å¡ios psichotropinės medžiagos įgijimas ir laikymas, tačiau Å¡iame epizode apeliantas nėra pripažintas kaltu padaręs minėtas nusikalstamas veikas.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis vartojo psichotropinę medžiagÄ AM-2201.Apelianto įsitikinimu, jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina, kad 2013 m. balandžio 18 d. 20.00–20.11 val. vykusiame A. K. ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, pokalbyje kalbama bÅ«tent apie jį. Apie šį pokalbį A. K. nebuvo apklaustas, o byloje nėra užfiksuotų nuteistųjų pokalbių, kuriuose jie kalbėtų apie psichotropinės medžiagos kiekį. Tos pačios dienos ankstesniame liudytojo Nr. 1 ir A.

K. pokalbyje, fiksuotame 15.10–15.36 val., kalbama apie pusę kilogramo miltelių, kuriuose yra psichotropinės medžiagos, o ne apie sintetinio kanabinoido kiekį. Be to, nuteistojo įsitikinimu, šie pokalbiai yra susiję su jam inkriminuotu 2013 m. balandžio 18 d. epizodu. Minėtuose pokalbiuose A. K. kalba su nusikalstamos veikos imitavimo dalyviu (toliau – NVI dalyvis) ir apie „markutes“, kurių platinimas apeliantui neinkriminuotas, o tai leidžia manyti, kad A. K. turėjo daugiau psichotropinės medžiagos tiekėjų.

Be to, 2013 m. balandžio 18 d. epizode apeliantui inkriminuota veika nebuvo padaryta bendrininkaujant su A. K., todėl tÄ dienÄ vykę A. K. ir liudytojo Nr. 1 pokalbiai negali bÅ«ti laikomi apelianto kaltės įrodymu 2013 m. balandžio 25 d. epizode, juo labiau kad jam nebuvo žinomas Å¡ių pokalbių turinys.Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡ 2013 m. balandžio 25 d. vykusio T. J. ir A. K. pokalbio turinio matyti, kad T. J. tÄ dienÄ ketino leisti laisvalaikį prie ežero. BÅ«tent A. K. prašė apeliantÄ su juo susitikti.

IÅ¡ byloje esančių slapto sekimo protokolų matyti, kad 2013 m. balandžio 25 d. 15.10–15.13 val. apeliantas buvo susitikęs su A. K., tačiau jų pokalbis neužfiksuotas. Nuteistojo vertinimu, Å¡ie įrodymai rodo, kad A. K., pažadėjęs NVI dalyviui gauti psichotropinės medžiagos, nebuvo iÅ¡ anksto susitaręs paimti tÄ medžiagÄ iÅ¡ jo, t. y. T. J.. Nurodo, kad su A. K. jis dar buvo susitikęs 19.35–19.40 val., Å¡io susitikimo metu vykęs pokalbis taip pat nebuvo fiksuotas, nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis įgyta narkotinė medžiaga.

Apelianto teigimu, tai patvirtina, kad jis 2013 m. balandžio 25 d. nebuvo pasirÅ«pinęs psichotropine medžiaga, o įgijęs jÄ iÅ¡ asmens, kurio duomenų nenori nurodyti dėl savo ir savo artimųjų saugumo, nesvėrė ir nežinojo jos sudėties. Be to, psichotropinė medžiaga buvo įpakuota į nepermatomÄ polietileninį maiÅ¡elį. Be svarstyklių jis negalėjo sužinoti tikslaus psichotropinės medžiagos kiekio, o be specialisto pagalbos – jos cheminės sudėties. Nuteistojo vertinimu, byloje esantys jo ir A.

K. pokalbiai, kuriuose neužfiksuotas jų susitarimas dėl konkretaus psichotropinės medžiagos kiekio pardavimo, nepatvirtina jo suvokimo apie psichotropinės medžiagos, kuria jis disponavo labai trumpÄ laikotarpį, kiekį. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad NVI dalyviui parduotuose milteliuose yra 2,762g psichotropinės medžiagos AM-2201, jis sužinojo tik iÅ¡ pareikÅ¡to įtarimo. Be to, bylos nagrinėjimo metu netirtos aplinkybės dėl galimo paklaidos nustatant psichotropinės medžiagos kiekį (nustatomas nuo 2,5 g) buvimo.

Dėl teismo motyvų, kad nuteistasis T. J. važiavo parduoti psichotropinės medžiagos kartu su A. K., apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis tokiais savo veiksmais tiesiog siekė atgauti iÅ¡ A. K. skolÄ . Tai patvirtina faktas, kad iÅ¡ liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, gautus pinigus nuteistieji pasidalijo. Apelianto teigimu, jo susitarimas veikti bendrai parduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos byloje neužfiksuotas. Tokio susitarimo buvimÄ paneigia ir 2013 m. gegužės 9 d. epizodas, dėl kurio apeliantas iÅ¡teisintas.

Å iame epizode jis už 3 000,00 Lt pardavė miltelius, kurių sudėtyje nebuvo jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o tai rodo vienintelį jo veikimo tikslÄ â€“ atgauti skolÄ iÅ¡ A. K..Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes reali žala įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Veikos buvo kontroliuojamos policijos pareigÅ«nų ir psichotropinės medžiagos nepateko vartotojams, veikos truko gana trumpÄ laikÄ .

Nurodo, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis jauno amžiaus, dirba, apibÅ«dinamas teigiamai, yra sukÅ«ręs teigiamus socialinius ryÅ¡ius, atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, pakeitė požiÅ«rį į gyvenimÄ ir elgesį. Apelianto vertinimu, Å¡ios aplinkybės galėtų bÅ«ti pripažintos iÅ¡imtinėmis, rodančiomis, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas paskiriant jam Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje.Nuteistasis A.

K. apeliaciniame skunde praÅ¡o atlikus papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nenustačius iÅ¡teisinimo pagrindų, praÅ¡o jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Nuteistojo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, įrodymai teismo įvertinti tendencingai, nenuosekliai, nelogiÅ¡kai, padaryta BPK pažeidimų, neteisingai taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Apeliaciniame skunde dėstomi apelianto pirmosios instancijos teisme duoti parodymai.

Atkreipiamas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad su nuteistuoju pirmasis susisiekė liudytojas A. M., kuriam apeliantas niekada nesiÅ«lė jokių narkotikų. Vienintelis nuteistojo bendravimo su A. M. tikslas buvo susigrÄ Å¾inti pinigus už anksčiau iÅ¡ T. J. įgytus ir vėliau iÅ¡ apelianto pagrobtus narkotikus, kuriuos pagrobė L. P. siųsti pirkėjai. Apeliantas nurodo, kad bÅ«tent A. M. pradėjo pokalbį dėl narkotikų gavimo. Jie susitarė, kad liudytojas padės apeliantui iÅ¡spręsti problemÄ dėl pinigų už prarastas narkotines medžiagas atgavimo, o mainais apeliantas parÅ«pins narkotikų liudytojo nurodytam asmeniui.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į apelianto ir liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, pokalbius ir juose užfiksuotas aplinkybes. Pripažįstama, kad pirmo susitikimo, įvykusio 2013 m. balandžio 18 d., metu, apeliantas pirmas pradėjo kalbėti apie narkotines medžiagas, bet tam įtakos turėjo anksčiau vykę jo susitikimai su A.M., kurių metu pastarasis prašė parÅ«pinti jo nurodytam asmeniui narkotikų. 2013 m. balandžio 18 d. vykusio susitikimo metu nuteistasis teiravosi liudytojo Nr. 1, ar kas nors sužinota dėl jo problemos ir buvo įtikintas, kad jo problemÄ stengiamasi spręsti (t. l, b. 1. 38, 44).

Be to, visais atvejais jį susirasdavo pats liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, prašydamas surasti ir parduoti narkotikų. Dėl to apeliantui teko skambinti T. J., o tai rodo, kad jis pats neturėjo ir savo iniciatyva neketino pardavinėti narkotikų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2013 m. balandžio 25 d., apeliantui laikant vairuotojo D kategorijos egzaminus VĮ „Regitra“, vėl paskambino įslaptintas liudytojas Nr. l. Susitikimo metu jis prašė gauti narkotikų. Nuteistajam nurodžius, kad galės tuo pasidomėti vėliau, pareiškė, kad jam reikia skubiai, liepė „netempti iki nakties“.

Apeliantui užsiminus apie savo problemÄ , kuri dar neiÅ¡spręsta, liudytojas Nr. 1 pradėjo atvirai jį skatinti pardavinėti narkotikus ir taip pačiam iÅ¡spręsti problemas. Nuteistojo įsitikinimu, jo 2013 m. balandžio 25 d. veika buvo padaryta bÅ«tent dėl įslaptinto liudytojo Nr. l daryto poveikio bei provokavimo. PareigÅ«nų naudoti provokavimo metodai matyti ir 2013 m. gegužės 9 d. epizode, dėl kurio apeliantas iÅ¡teisintas. Ä®slaptintas liudytojas Nr. 1 skambino apeliantui, reiÅ¡kė pretenzijas dėl parduotų narkotikų kokybės, taip bandydamas apeliantÄ Å¡antažuoti ir įtikinti bandyti iÅ¡pirkti savo tariamÄ kaltę.

IÅ¡ karto po iÅ¡sakytų skundų liudytojas Nr. 1 prašė gauti narkotikų, tačiau apeliantas pasakė, jog narkotikų nebus. Po Å¡io atsakymo sekė įslaptinto liudytojo įtikinėjimai, kad narkotikai jam bÅ«tinai reikalingi bÅ«tent tÄ dienÄ . Apeliantui iÅ¡ T. J. gavus praÅ¡omus 40 g narkotinės medžiagos, įslaptintas liudytojas demonstravo turimÄ pinigų kiekį ir paprašė parÅ«pinti dar 20 g narkotikų ir taip provokavo apeliantÄ toliau veikti nusikalstamai.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ esmės grindė liudytojo A.

M. parodymais apie neva tirtÄ nusikaltimÄ dėl pasikėsinimo nužudyti ir tyrimo metu gautus duomenis apie apelianto galbÅ«t turimÄ raÅ¡telį su tyrimui vertinga informacija. Kokiu bÅ«du buvo gauta minėta informacija, pavyzdžiui, ar ikiteisminiame tyrime dėl pasikėsinimo nužudyti buvo klausomasi nuteistojo, t. y. A. K., pokalbių, liudytojas neatskleidė. Nuteistojo vertinimu, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme Å¡is liudytojas nepateikė įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kodėl nė vienas jo ir apelianto susitikimas nebuvo įraÅ¡ytas.

Be to, liudytojo A. M. parodymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes prieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktams. Prie bylos pridėtos pokalbių iÅ¡klotinės patvirtina, kad apeliantas neieÅ¡kojo, kam parduoti narkotikų, o su A. M. bendravo tik siekdamas gauti pagalbos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad visus narkotikus, parduotus įslaptintam liudytojui Nr. l (iÅ¡skyrus „markes“), apeliantas, kaip tarpininkas, gavo iÅ¡ T. J., kuriam buvo skolingas didelę pinigų sumÄ . Jokios naudos iÅ¡ tokios prekybos jis negalėjo turėti, taip pat ir siÅ«lyti A.

M. narkotikų. Apelianto įsitikinimu, policijos pareigÅ«nai dar iki susitikimo su minėtu liudytoju klausėsi jo telefoninių pokalbių ir bÅ«tent taip sužinojo apie apiplėšimÄ ir dėl to kilusias problemas, kurias jis iÅ¡dėstė paskambinęs L. P. BÅ«tent paskui buvo A. M. skambutis, o tai leidžia spręsti, kad, gavę informacijos apie apelianto apiplėšimÄ , pareigÅ«nai suplanavo nusikalstamÄ veikÄ imituojančio elgesio modelį. Å iÄ versijÄ patvirtina ir tai, kad A. M. negalėjo paaiÅ¡kinti su apeliantu vykusių pokalbių neįraÅ¡ymo priežasties.

Nuteistojo įsitikinimu, liudytojas jų antro susitikimo metu neabejotinai su savimi turėjo įraÅ¡ymo įrangÄ ir užfiksavo vykusį pokalbį, o jo turinys nebuvo atskleistas dėl to, kad jame užfiksuoti panaudoti apeliantÄ provokuojantys veiksmai. Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis iki susitikimo su A. M. buvo susijęs su narkotinių medžiagų pirkimu ir platinimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad inkriminuotus nusikaltimus jis pradėjo daryti iki pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo į Å¡iÄ situacijÄ , jų neiÅ¡provokuotas.mApeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kasacinėse nutartyse Nr. 2K-549/2006, Nr. 2K-255/2010, Nr. 2K-510/2011, Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-530/2012 ir teigiama, kad įslaptintas liudytojas Nr. l kiekviename nuteistajam inkriminuotame epizode pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytas savo veiksmų leistinumo ribas, t. y. jis aktyviai bei pasyviai provokavo apeliantÄ padaryti nusikaltimus.

Žinodamas, kad apeliantas laukia pagalbos iÅ¡ A. M. ir mainais už pagalbÄ privalo jo žmonėms gauti narkotikų, t. y. žinodamas, kad jis neturi pasirinkimo laisvės, savo iniciatyva kiekvienÄ kartÄ jam skambino, prašė gauti narkotikų, kurstė ir skatino nusikalstamus veiksmus, rodydamas dideles grynųjų pinigų sumas, agituodamas, sakydamas, kaip apeliantui bus gerai, ir aiÅ¡kindamas, kokios bus jo finansinės galimybės pardavus narkotikus. Nuteistojo vertinimu, jau po pirmų dviejų 2013 m. balandžio 18 d. epizodų buvo surinkta pakankamai duomenų, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o 2013 m. balandžio 25 d. atlikti veiksmai, kai apeliantas buvo iÅ¡provokuotas parduoti labai didelį kiekį narkotikų, turi bÅ«ti laikomi pertekliniais.

Juo labiau kad tokiais pareigÅ«nų veiksmais buvo neproporcingai pasunkinta apelianto teisinė padėtis dėl neaiÅ¡kių priežasčių sankcionuojant bÅ«tent labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimÄ . Apelianto įsitikinimu, taip buvo siekiama pagerinti neva iÅ¡aiÅ¡kintų labai sunkių nusikaltimų statistikÄ , o tai neturi nieko bendra su BPK paskirtimi. Dėl to buvo pažeisti BPK 1, 2, 20, 158, 159 straipsnių reikalavimai.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje bÅ«tina atlikti papildomÄ tyrimÄ ir kaip liudytojÄ apklausti L.

P., galintį patvirtinti aplinkybes dėl nuteistojo apiplėšimo bei pagalbos paieÅ¡kų. IÅ¡ policijos bÅ«tina iÅ¡reikalauti informacijÄ , ar 2013 metų kovo–balandžio mėnesiais buvo sankcionuota L. P. telefoninių pokalbių kontrolė ir kokie jos rezultatai, taip pat nustatyti, kada buvo gauta informacija, kad apeliantas turi reikÅ¡mingÄ kitam ikiteisminiam tyrimui raÅ¡telį ir kokių procesinių veiksmų ėmėsi pareigÅ«nai, kad patikrintų Å¡iÄ informacijÄ ir tÄ raÅ¡telį paimtų.

BÅ«tina nustatyti, ar buvo sankcionuota apelianto telefoninių pokalbių kontrolė, jei taip – kokie jos rezultatai. Gavus teigiamÄ rezultatÄ , apelianto vertinimu, bus įrodyta, kad policijos pareigÅ«nai žinojo apie jo problemas dėl pagrobtų narkotikų ir Å¡ia situacija pasinaudojo. Nurodytos informacijos gavimas taip pat patvirtintų, kad liudytojas A. M. duoda melagingus parodymus apie kontakto su A. K. aplinkybes. Apelianto įsitikinimu, prie baudžiamosios bylos medžiagos turėjo bÅ«ti pridėtos jo mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡klotinės, kurių turinio analizė leistų neginčijamai konstatuoti, kad jis neieÅ¡kojo narkotinių medžiagų pirkėjų, pats neskambino įslaptintam liudytojui Nr. l.

Nuteistasis nurodo, kad, iki pradedant ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje, jis buvo apiplėštas, todėl bÅ«tina iÅ¡ policijos iÅ¡reikalauti duomenis, ar pareigÅ«nai iÅ¡tyrė šį faktÄ ir kokį procesinį sprendimÄ dėl to priėmė. Apeliantas nurodo, kad analogiÅ¡kus praÅ¡ymus reiÅ¡kė pirmosios instancijos teisme, tačiau visi praÅ¡ymai buvo nepagrįstai atmesti.Nuteistasis pripažįsta, kad nepaisant to, jog buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, jis elgėsi neapgalvotai, neatsakingai ir dėl to labai gailisi.

Teigia, kad jau veikų padarymo laikotarpiu dėjo pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Dar gyvendamas Anglijoje, dirbo fabrike. Tuo metu kiti asmenys, su kuriais kartu gyveno, vertėsi narkotikų prekyba. Jiems iÅ¡vykus, jis ir toliau liko dirbti. Lietuvoje taip pat turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį, stengėsi įgyti specialybę, norėjo įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju. Nurodo, kad yra neteistas, neseniai susilaukė vaiko, ketina sukurti Å¡eimÄ . Å iuo metu kardinaliai pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , įgijo specialybę, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi stiprius socialinius ryÅ¡ius.

Apelianto vertinimu, jo įvykdytos nusikalstamos veikos neturėjo sunkių padarinių, nes nuo pat pradžių buvo kontroliuojamos policijos pareigÅ«nų. Be to, nuo pat pirmos apklausos po sulaikymo jis nuoÅ¡irdžiai prisipažino dėl visų jam inkriminuotų veikų epizodų, davė iÅ¡samius parodymus, atskleidė narkotinių medžiagų įsigijimo Å¡altinį, t. y. T. J., ir jo vaidmenį. Nurodo, kad nė karto nekeitė parodymų, nors buvo gavęs pasiÅ«lymÄ tai padaryti T. J. naudai. Apelianto vertinimu, Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ , nuteistojo įsitikinimu, bausmės paskirtis bÅ«tų pasiekta neizoliuojant jo nuo visuomenės tokiam ilgam laikui, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nuteistasis T. J. nurodo, jog viena iÅ¡ jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, nes jis nežinojo, kokiÄ psichotropinę medžiagÄ paslėpė 2013 m. balandžio 25 d., apie 19.30 val., Vytauto g., Lentvaryje, Trakų r., po dujinio Å¡ulinio, esančio Å¡alikelėje, dangčiu ir koks buvo jos kiekis, be to, jo susitarimas su A.

K. veikti bendrai, parduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, byloje neužfiksuotas. Tačiau nuteistasis A. K. iš esmės neneigia, kad nuteistųjų padarytose veikose yra objektyvūs nusikalstamų veikų požymiai, tačiau teigia, jog jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė išprovokuotas liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, ir kito liudytojo – policijos tyrėjo A. M. – veiksmais. Pagrįsdami savo gynybines versijas abu nuteistieji ginčija kai kurias Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su jų pačių ir liudytojų parodymų bei kitų byloje ištirtų duomenų vertinimu, abejoja šių duomenų patikimumu.

Abu nuteistieji taip pat praÅ¡o jiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir suÅ¡velninti jiems paskirtas bausmes. Dėl A. K. apeliacinio skundo Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų ir jas padariusių asmenų iÅ¡aiÅ¡kinimas susidėjo iÅ¡ dviejų tyrimo stadijų: kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo. Byloje nustatyti 2013 m. balandžio 18 d. A. K. ir T. J. padaryti nusikaltimai iÅ¡aiÅ¡kinti pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nuostatas panaudojus nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, o abiejų nuteistųjų 2013 m. balandžio 25 d. bendrai padarytas nusikaltimas – pagal BPK 159 straipsnio nuostatas atlikus nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus.Kriminalinė žvalgyba reglamentuojama KŽĮ.

Vienas iÅ¡ kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų egzistuoja tada, kai turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie Å¡ias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos medžiagoje esančiuose iÅ¡slaptintuose 2013 m. balandžio 9 ir 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuota informacija, kad A.

K. ir jo bendrininkai galbÅ«t platina didelius kiekius psichotropinių medžiagų (t. 4, b. l. 112, 113). IÅ¡ Å¡ių tarnybinių praneÅ¡imų matyti, jog prekiaudamas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis A. K. galėjo bendradarbiauti su „GrigiÅ¡kiečiais“: „E.“ – E. J., „A.“ – A.Ž., „S.“ – S. J., „M.“ – A. J. ir kitais, o teisėsaugos pareigÅ«nams sulaikius Å¡iuos asmenis, per L. P. – „P.“, kuriam į PravieniÅ¡kių pataisos namus tiekė „tabačiokÄ â€œ, susipažino su „P.“ grupuotės nariais.

Vienas iÅ¡ Å¡ios grupuotės narių – R. – užsakė iÅ¡ A. K. cheminės medžiagos „tabačiokui“ gaminti. Susitikimo metu R. su bendrininkais pagrobė iÅ¡ A. K. jau paruoÅ¡to skysčio, skirto „tabačiokui“ gaminti. IÅ¡ tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad A. K. teigė, kad jeigu iÅ¡spręstų nesutarimus su „P.“ grupuotės nariais ir atgautų pinigus už pagrobtÄ skystį, jis vėl galėtų normaliai „judėti“ su „tabačioku“.

Be to, A. K. laukė jam skirtos didelio kiekio cheminių medžiagų „tabačiokui“ gaminti siuntos iÅ¡ Jungtinės Karalystės, ieÅ¡kojo klientų, kurie nuolat galėtų pirkti iÅ¡ jo chemines medžiagas „tabačiokui“. Kad bÅ«tų surinkta, dokumentuota, apibendrinta ir visiÅ¡kai realizuota informacija apie A. K. ir jo bendrininkų galbÅ«t daromas nusikalstamas veikas bei nustatytos kitos reikÅ¡mingos aplinkybės nusikalstamoms veikoms užkardyti ir atskleisti, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2013 m. balandžio 16 d. sankcionavo teikimÄ dėl nusikalstamos veikos imitavimo panaudojimo, pagal kurį laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. spalio 16 d.

įslaptinti asmenys kriminalinės žvalgybos veiksmų metu turėjo įgyti A. K. ir jo bendrininkų pasitikėjimÄ bei atlikti BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus – įgyti, laikyti ir gabenti narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti (t. 1, b. l. 24–25).Nagrinėjant bylÄ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, pasitvirtino teisėsaugos institucijų turėta informacija, kad A.

K., dar prieÅ¡ pradedant kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , galėjo neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistasis A. K. duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad maždaug prieÅ¡ dvi savaites iki 2013 m. balandžio 18 d. L. P. atsiųsti asmenys iÅ¡ jo pagrobė psichotropines medžiagas, kurias jis norėjo parduoti (t. 4, b. l. 46); liudytojas A. M. ir liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, apklausti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, patvirtino, jog A.

K. susitikimų metu jiems papasakojo, kad prieÅ¡ kurį laikÄ iÅ¡ jo pagrobtas didelis kiekis parduoti skirtų psichotropinių medžiagų (t. 4, b. l. 51, 123); psichotropinių medžiagų pagrobimo iÅ¡ A. K. faktÄ apeliaciniame teisme patvirtino ir liudytojas L. P. (t. 4, b. l. 126). Bylos medžiagoje esančiame neÅ¡iojamojo kompiuterio „Samsung“ apžiÅ«ros protokole (t. 2, b. l. 48–55) užfiksuoti programos „Skype“ vartotojų „A. K.“ ir kitų pokalbiai, iÅ¡ kurių matyti, jog „A.

K.“ praÅ¡o jam į iÅ¡ anksto sutartÄ vietÄ perduoti narkotikus, pokalbių metu jis taip pat nurodo, kad turi kam parduoti tris kilogramus narkotikų, praÅ¡o pabandyti „markių“, tariasi dėl narkotinių medžiagų kainos ir kiekio. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. G. (A. G.), kuris dalyvavo minėtuose pokalbiuose naudodamasis programa „Skype“, patvirtino, kad A. K. 2012 m. V. Z. nurodymu jis yra parodęs, kur paslėptos narkotinės medžiagos, ir už tai gavo kelis tÅ«kstančius litų (t. 3, b. l. 143).

A. G. atpažino A. K. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (t. 2, b. l. 61–64). Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Ž. davė parodymus, kad per A. G. įvairiems asmenims buvo perduodami narkotikai. A. Ž. teigė iÅ¡ kalbų žinÄ s, kad 2012 m. narkotinių medžiagų A. G. buvo perdavęs ir A. K., bet negalėjo nurodyti tikslaus narkotikų kiekio ar rÅ«Å¡ies (t. 3, b. l. 151). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad teisėsaugos pareigÅ«nai turėjo patikimos informacijos, kad A.

K. daro labai sunkius nusikaltimus, nes neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslÄ jas platinti, yra labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), todėl kriminalinės žvalgybos tyrimas pradėtas pagrįstai ir teisėtai. Pagal A. K. ir T. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios KŽĮ redakcijos 2 straipsnio 8 dalies 6 punktÄ vienas iÅ¡ kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo bÅ«dų yra nusikalstamos veikos imitavimas.

Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotÄ teikimÄ . Teikime, be kitų duomenų, nurodomi duomenys apie asmenis, kuriems bus taikomi nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai, taip pat nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų trukmė. Kaip minėta, nusikalstamos veikos imitavimo panaudojimÄ Å¡ioje byloje 2013 m. balandžio 16 d. sankcionavo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras dėl A.

K. ir kitų galbūt su juo susijusių asmenų, kad būtų išaiškintos BK 260 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pagal KŽĮ 8 ir 13 straipsnius. Pažymėtina, jog tam, kad teismas pripažintų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais surinktus duomenis leistinais įrodymais byloje, nepakanka, kad nusikalstamos veikos imitavimo panaudojimas būtų sankcionuotas nepažeidžiant KŽĮ nuostatų. Pats jo realizavimas taip pat turi būti teisėtas – taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos.

Pagal KŽĮ 5 straipsnio 4 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. IÅ¡vada, kad valstybės pareigÅ«nai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali bÅ«ti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieÅ¡ kuriuos atliekami nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigÅ«nų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iÅ¡ jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laikÄ trunkantys pareigÅ«nų veiksmai turėjo esminę įtakÄ asmenų, prieÅ¡ kuriuos buvo taikomos nevieÅ¡o pobÅ«džio priemonės, veiksmams.

Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigÅ«nai sukurstė jį padaryti nusikaltimÄ , t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigÅ«nų žinios nebÅ«tų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-434/2013).A. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog dar iki jo susitikimo su liudytoju Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, policijos pareigÅ«nai disponavo duomenimis apie tai, jog jis buvo apiplėštas ir iÅ¡ jo atimtos narkotinės medžiagos.

Pasinaudodamas Å¡iais duomenimis, į jį kreipėsi policijos tyrėjas A. M., kurstydamas parduoti narkotikų neva savo draugui – liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas ir kuris taip pat aktyviais veiksmais provokavo A. K. toliau veikti nusikalstamai. Teisėjų kolegija Å¡iÄ nuteistojo versijÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas A. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis su A. K. susisiekė tirdamas kitÄ bylÄ dėl pasikėsinimo nužudyti R. Å . ir siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti gautÄ informacijÄ apie A.

K. turimÄ raÅ¡telį, susijusį su Å¡iuo nusikaltimu. A. M. susitikus su A. K., Å¡is iÅ¡ karto pradėjo pasakoti apie savo veiklÄ , susijusiÄ su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu, apie tai, kad iÅ¡ jo buvo pagrobti narkotikai, A. K. taip pat prašė pagalbos atgaunant pagrobtas narkotines medžiagas ar atlygį už jas. Tuo pat metu jis pasiÅ«lė pirkti narkotinių medžiagų ir A. M.. A. M. A. K. pagalbos neprižadėjo, tačiau nurodė, kad Å¡ia problema pasidomės. Po kelių dienų A.

K., susitikęs su A. M., paminėjo, kad turi 500 gramų psichotropinės medžiagos ir kad jos bus ir bus, o kadangi „Grigiškiečius“ sulaikė, jis dabar dirba vienas. A. M., siekdamas išsiaiškinti galbūt daromos nusikalstamos veikos aplinkybes, A. K. pasakė, kad su juo susisieks jo draugas. A. K. su tokiu pasiūlymu sutiko. Vėliau bendravimas vyko tik tarp A. K. ir įslaptinto liudytojo. A. K. telefoniniai pokalbiai iki jam susitinkant su A. M. nebuvo fiksuojami, A. M. iki susitikimo su A. K. nežinojo apie jo problemas dėl pagrobtų narkotikų (t. 4, b. l. 50–51).

Å iuos liudytojo A. M. parodymus patvirtina kito liudytojo – L. Ž. – apeliaciniame teisme duoti parodymai, pagal kuriuos, tiriant bylÄ dėl pasikėsinimo nužudyti, buvo gauti duomenys, jog A. K. turi tyrimui reikÅ¡mingÄ raÅ¡telį, kurį jam iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus perdavė įtariamasis Å¡ioje byloje, ir buvo nuspręsta šį raÅ¡telį iÅ¡ jo paimti. A. M. susitikus su A. K., Å¡is pats niekieno neraginamas pradėjo jam siÅ«lyti pirkti narkotikus (t. 4, b. l. 48–49). A. M. parodymus taip pat patvirtina duomenys, jog 2013 m. gegužės 23 d. kratos metu pas A.

K. rastas raÅ¡telis, skirtas „G.“ (t. 2, b. l. 106). Be to, iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog atliekant ikiteisminius tyrimus Nr. 10-1-00413-13 (Å¡ioje baudžiamojoje byloje) ir Nr. 10-1-00932-11 (byloje dėl pasikėsinimo nužudyti R. Å .) laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. nebuvo vykdoma L. P. telefoninių pokalbių kontrolė, taip pat atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 10-1-00932-11 nebuvo vykdoma A.

K. telefoninių pokalbių kontrolė (t. 4, b. l. 59). Å ie duomenys patvirtina liudytojo A. M. teisme duotus parodymus, kad A. K. telefoninių pokalbių nebuvo klausomasi ir A. M. iki susitikimo su A. K. nebuvo žinoma apie pastarojo turimas problemas dėl pagrobtų psichotropinių medžiagų. A. K. apeliaciniame skunde nurodė, jog byloje bÅ«tina apklausti liudytojÄ L. P., kuris gali patvirtinti apelianto iÅ¡dėstytas psichotropinių medžiagų pagrobimo ir pagalbos paieÅ¡kų, siekiant jas atgauti, aplinkybes.

Apeliaciniame teisme apklaustas L. P. patvirtino, jog 2013 m. balandžio 27 d. jis, bÅ«damas pataisos namuose, telefonu kalbėjosi su savo pusbroliu A. K. apie tai, jog iÅ¡ pastarojo buvo pagrobtos psichotropinės medžiagos, tačiau negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad Å¡ia tema su A. K. bÅ«tų kalbėjęsis anksčiau, t.y. prieÅ¡ minėtÄ pokalbį telefonu (t. 4, b.l. 126).Bylos duomenimis, pirmasis A. K. ir liudytojo Nr. 1 susitikimas įvyko 2013 m. balandžio 18 d., apie 15.10 val., Lentvario g. 7, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Pokalbio turinys užfiksuotas garso įraÅ¡uose ir suraÅ¡ytas stenogramose (t. 1, b. l. 35–42). Å io pokalbio metu A. K. pradeda kalbėti apie „temÄ â€œ. Liudytojui Nr. 1 parodžius susidomėjimÄ , A. K. paaiÅ¡kina, kad yra medžiaga, kuriÄ reikia iÅ¡tirpdyti spirite, o tada Å¡iuo skysčiu apipurkÅ¡ti tabakÄ . A. K. teigimu, rÅ«kant minėtu skysčiu apipurkÅ¡tÄ tabakÄ , jo poveikis yra kaip „žolės“. Liudytojas Nr. 1 pokalbio metu elgiasi pasyviai, nusistebi, kad „ir Lietuvoj tas dalykas yra“, o A.

K. patvirtina, kad Å¡iÄ medžiagÄ jis turi jau seniai. A. K. taip pat paaiÅ¡kina, jog medžiagos buvo parsivežęs iÅ¡ Prahos, o Å¡iuo metu jos dar turi Anglijoje ir laukia, kol jÄ parveÅ¡ į LietuvÄ , užsimena, kad „ten draugelis sėdi, o jis parduoda“. A. K. liudytojui Nr. 1 smulkiai apibÅ«dina visÄ â€žtabačioko“ gaminimo mechanizmÄ , nurodo, kad jo draugas Å¡iuo metu turi apie pusę kilogramo miltelių, skirtų „tabačiokui“ gaminti. Toliau kalbama apie miltelių kainÄ .

A. K. teigia, jog kai jis praėjusį kartÄ jų atsivežė iÅ¡ Anglijos, iÅ¡ jo ėmė po 100 litų už gramÄ , o dabar kainos yra kritusios. Pažįstamas pasiÅ«lė A. K. įsigyti miltelių po 45 litus už gramÄ , o jis pats prie Å¡ios kainos prideda penkis litus. Kai bus pristatyta jam priklausanti medžiaga iÅ¡ Anglijos, jis irgi jÄ parduos už panaÅ¡iÄ kainÄ . A. K. liudytojui Nr. 1 taip pat užsimena apie savo turimas problemas. Liudytojas Nr. 1 atsainiai atsako, jog apie tai kalbėjosi tik bendromis frazėmis, nes turi savų reikalų.

Tada A. K. papasakoja, kaip iÅ¡ jo buvo pagrobtos psichotropinės medžiagos, kaip nuo Å¡iol atsargiau perdavinės jas pirkėjams. Liudytojas Nr. 1 paklausia A. K. dėl „probniko“ (mėginio) ir Å¡is pažada, jog nuvažiuos į Lentvarį ir gaus gramÄ miltelių pabandyti, tačiau reikia sulaukti, kol jo draugas grįš iÅ¡ Trakuose esančios sporto salės. Toliau A. K. ir liudytojas Nr. 1 tariasi dėl susitikimo laiko. Liudytojas Nr. 1 nespaudžia A. K. susitikti, sakydamas, jog „jeigu iÅ¡eis, jeigu ne, tai ne“.

A. K. dar pasiÅ«lo liudytojui Nr. 1 „markių“. Jis jų turi apie devyniasdeÅ¡imt. Liudytojui Nr. 1 nerodant susidomėjimo („su markėm /keiksmažodis/“), A. K. pasiÅ«lo atvežti „markių“ mėginį, papasakoja apie jų veikimÄ . Liudytojas Nr. 1 sutinka iÅ¡bandyti A. K. pasiÅ«lytas „markes“. Jis taip pat klausia dėl A. K. parduodamų miltelių kokybės, o Å¡is paaiÅ¡kina, jog jau seniai pardavinėja Å¡iuos miltelius ir jie visiems patinka, poveikis kaip „žolės“.

A. K. pokalbio metu taip pat nurodo, kad jeigu turimus miltelius parduotų, tai jo pažįstamas parsisiųstų ir vėl turėtų, jeigu tik būtų susidomėjimas – „šios medžiagos būtų ir būtų“. Kiek vėliau A. K. perduoda liudytojui Nr. 1 penkias pasiūlytas „markes“ ir paima už jas 100 litų.Net ir sutikus su apelianto A. K. skunde nurodytu argumentu, kad jis su liudytoju Nr. 1 susitiko neatsitiktinai, ši aplinkybė neduoda pagrindo daryti išvados, kad taip A. K. buvo provokuojamas parduoti psichotropines medžiagas.

Liudytojas Nr. 1 bendraudamas su A. K. jo neįtikinėjo ir neragino jam parduoti psichotropinių medžiagų, liudytojo elgesys buvo pasyvus, jis reagavo į paties A. K. pasakytus žodžius, palaikė pokalbį. IÅ¡ pirmojo A. K. ir liudytojo Nr. 1 pokalbio turinio matyti, kad A. K. savarankiÅ¡kai, niekieno neraginamas ėmė kalbėti apie psichotropines medžiagas, aiÅ¡kino liudytojui, kaip reikia paruoÅ¡ti vadinamÄ jį „tabačiokÄ â€œ vartoti, aiÅ¡kino, kad buvo parsivežęs psichotropinių medžiagų iÅ¡ Prahos, taip pat jų turi Anglijoje ir Å¡iuo metu laukia iÅ¡ ten siuntinio, tvirtino, kad gali parduoti didelius kiekius Å¡ių medžiagų (paminėjo pusės kilogramo kiekį).

A. K. pokalbio metu patikino, jog jo parduodamos psichotropinės medžiagos yra kokybiÅ¡kos, vartotojai dėl jų kokybės nesiskundžia. Be to, siekdamas daugiau užsidirbti, A. K. niekieno neraginamas pasiÅ«lė liudytojui Nr. 1 įsigyti ir „markių“, o į pasiÅ«lymÄ liudytojas reagavo skeptiÅ¡kai, kelis kartus nusikeikė, paskui A. K. bandė jį įtikinti įsigyti „markių“, sakydamas, jog jos turi linksminamÄ jį poveikį ir jis gali jam duoti mėginį pabandyti (t. 1, b. l. 40).

Pokalbio turinys rodo, jog A. K. jau seniai prekiauja įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, gerai iÅ¡mano jų savybes, paruoÅ¡imo bÅ«dus. Nors apeliacinės instancijos teisme A. K. komentuodamas šį pokalbį teigė, jog kalbėdamas apie tai, jog laukia psichotropinių medžiagų siuntos iÅ¡ Anglijos, melavo (t. 4, b. l. 47), tokiÄ jo versijÄ paneigia Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuotas 2013 m. gegužės 2 d. 14:37:36 val. vykęs A.

K. ir A. K. pokalbis, kurio metu A. K. ramina A. K., jog atiduos jam skolÄ , kai pirmadienį iÅ¡ užsienio atvyks autobusas (t. 1, b. l. 69), taip pat A. K. 2013 m. gegužės 12 d. siųstos ir gautos SMS žinutės, iÅ¡ kurių matyti, jog iÅ¡ Bostono miesto neatgabentas A. K. skirtas siuntinys, dėl to A. K. labai pasipiktina (t. 1, b. l. 74–75). Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gegužės 24 d. atliktos apklausos metu A. K. prisipažino, jog užsisakė psichotropinių medžiagų iÅ¡ Anglijos, siunta jau keletÄ pirmadienių iÅ¡ eilės turėjo bÅ«ti pristatyta autobusu, tačiau minėtos siuntos vis dar nėra gavęs (t. 2, b. l. 148).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų įrodomoji reikÅ¡mė iÅ¡lieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu jų nepatvirtina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad nevieÅ¡o pobÅ«džio veiksmų taikymo metu A. K. laisvė pasirinkti kitÄ teisėto elgesio variantÄ nebuvo suvaržyta – nuteistasis turėjo visas galimybes savarankiÅ¡kai atsisakyti pabaigti kiekvienÄ iÅ¡ jam inkriminuotų nusikalstamų veikų arba kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir praneÅ¡ti apie, jo nuomone, kurstymÄ (provokavimÄ ) padaryti nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepadarė.Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir A.

K. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, jog 2013 m. balandžio 18 d. vykusių pokalbių metu liudytojas Nr. 1 leido A. K. suprasti, kad stengiamasi spręsti jo problemÄ dėl pagrobtų narkotikų. Liudytojas Nr. 1, A. K. užsiminus apie turimÄ problemÄ , nurodė, kad apie tai kalbėjosi tik bendromis frazėmis ir turi savo reikalų, o A. K. papasakojus, kaip įvyko narkotinių medžiagų pagrobimas, liudytojas Nr. 1 reagavo pasyviai, pasakė tik frazę „nu, čia jasna“ (t. 1, b. l. 38), jokių pažadų A.

K. dėl jo problemos sprendimo nedavė, nesakė, jog jis pats ar kiti asmenys prisideda prie jo problemos sprendimo. Nors A. K. savo parodymuose ir apeliaciniame skunde teigia, kad A. M. iÅ¡provokavo jį parduoti psichotropines medžiagas, pažadėdamas pagalbÄ atgaunant iÅ¡ jo pagrobtas psichotropines medžiagas, tačiau aptariamo pokalbio turinys tokio teiginio nepatvirtina. IÅ¡ Å¡io pokalbio turinio analizės seka, jog A. K. liudytojui Nr. 1 detaliai pasakoja apie „tabačioko“ gamybos procesÄ , jo poveikį, tačiau jo pardavimo galimybių visiÅ¡kai nesusieja su tariama pagalba ateityje atgaunant prarastas psichotropines medžiagas.

Daugiau apie A. K. problemÄ pirmojo susitikimo metu nekalbama. TÄ pačiÄ dienÄ , 2013 m. balandžio 18 d., nuo 20.00 val. vykusio pokalbio metu (t. 1, b. l. 42–45) A. K. priminė liudytojui Nr. 1, kaip pasigaminti „tabačioko“, taip pat sakė, kad Å¡nekėjo su savo pažįstamu apie tai, jog „jeigu užvesim, jeigu viskas gerai, tvarkoj bus, tai bus kiek reikės“. Be to, A. K. pasakė, kad niekaip negali pagauti iÅ¡ jo psichotropines medžiagas pagrobusių asmenų. Liudytojas Nr. 1 nurodė, kad skambino pasiklausti ir sužinojo, kad Å¡ie asmenys „turėtų bÅ«ti nepėsti“.

A. K. į tai atsakė, jog pats žino, kad su psichotropinių medžiagų pagrobimu susijęs kažkoks L. P. Toliau A. K. vėl papasakojo, kaip iÅ¡ jo buvo pagrobtos psichotropinės medžiagos, kokius nuostolius jis turėjo, o liudytojas Nr. 1 kaip ir pirmojo pokalbio metu į A. K. pasakojimÄ reagavo pasyviai, pats jį nutraukė, sakydamas „gerai, varau toliau reikalų tvarkytis, žodžiu, aÅ¡ tau pasiskambinsiu“, nedemonstravo susidomėjimo Å¡ia problema, nežadėjo jos kaip nors iÅ¡spręsti.Remiantis Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, ypač Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimu Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ (Ramanauskas v.

Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), nustatant provokacijÄ turėtų bÅ«ti ne tik atsižvelgiama į modelio dalyvių veikimo bÅ«dÄ modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ ), bet ir į tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamÄ veikÄ ar rengiantis jÄ daryti. Kaip minėta, teisėsaugos pareigÅ«nai prieÅ¡ pradėdami kriminalinės žvalgybos tyrimÄ jau turėjo informacijos, kad A.

K. daro labai sunkius nusikaltimus – disponuoja dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jas platina.Pirmiau iÅ¡dėstytų duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo bÅ«dai ir priemonės, atsižvelgiant į Å¡iÄ bylos dalį, buvo taikomi teisėtai ir pagrįstai, o nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai buvo atlikti laikantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimų, todėl duomenys, surinkti taikant Å¡ias priemones, yra gauti teisėtai ir atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Å¡iuos duomenis įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.Vadovaujantis KŽĮ 8 straipsnio 3 dalimi, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo 2013 m. balandžio 19 d. tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu, nustačius A.

K. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymius, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00413-13 (t. 1, b. l. 1).Å io ikiteisminio tyrimo metu, 2013 m. balandžio 23 d., Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl leidimo atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus ir slaptÄ sekimÄ (t. 1, b. l. 87–88). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi (t. 1, b. l. 89–91) prokurorės praÅ¡ymas patenkintas ir leista nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. liepos 24 d. liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, atlikti A.

K. atžvilgiu nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus, kontaktuoti tiesiogiai ir netiesiogiai visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, taip pat mobiliojo ar laidinio ryšio telefonais su A. K., vykti į susitikimus su juo, įgyti iš A. K. psichotropinių medžiagų kiekius, numatytus BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 260 straipsnio 3 dalyje, atsiskaityti už šias medžiagas pinigais, narkotines ir psichotropines medžiagas laikyti, gabenti, neturint tikslo šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti.

Å ių veiksmų atlikimo metu daryti vaizdo ir garso įraÅ¡us, fotografuoti, panaudojant visų rÅ«Å¡ių vaizdo ir garso įraÅ¡ymo technines priemones. Taip pat minėtu laikotarpiu leista policijos pareigÅ«nams atlikti A. K. slaptÄ sekimÄ , o Å¡ių veiksmų atlikimo metu daryti vaizdo ir garso įraÅ¡us, fotografuoti, panaudojant visų rÅ«Å¡ių vaizdo ir garso įraÅ¡ymo technines priemones.A. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog jam inkriminuotÄ 2013 m. balandžio 25 d. nusikalstamÄ veikÄ jis padarė liudytojui Nr. 1 pažeidus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatytas savo veiksmų leistinumo ribas, t. y. aktyviai ir pasyviai provokuojant apeliantÄ padaryti nusikaltimÄ .

Å is apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.Pagal teismų praktikÄ nustatant, ar atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus asmuo nebuvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar buvo pakankamas faktinis pagrindas leisti atlikti prieÅ¡ šį asmenį nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus; ar laikytasi procesinės tvarkos suteikiant šį leidimÄ ; ar atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus nebuvo daromas provokuojamas poveikis, kurio nesant nusikalstama veika nebÅ«tų padaryta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, Nr. 2K-418/2010;

Nr. 2K-192/2010; Nr. 2K-523/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Bannikova prieÅ¡ RusijÄ (Bannikova v. Russia, no. 18757/06, 4 November 2010)).Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. balandžio 24 d. nutarties dėl nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimo priėmimo metu baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, t. y. taikant kriminalinės žvalgybos priemones surinktÄ informacijÄ ; taip pat į informacijÄ , gautÄ 2013 m. balandžio 23 d. apklausus liudytojÄ Nr. 1; 2013 m. balandžio 22 d.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto Aido Žebrausko pateiktÄ preliminariÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡viesios spalvos milteliuose, kuriuos liudytojas Nr. 1 2013 m. balandžio 18 d. įsigijo iÅ¡ A. K., yra psichotropinių medžiagų „KB 48“, „JVH 022“, „AM 2201“ ir „NAM 2201“, leidimas atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus liudytojui Nr. 1 suteiktas pagrįstai. BPK 159 numatytos sÄ lygos suteikiant šį leidimÄ nepažeistos.2013 m. gruodžio 31 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole suraÅ¡ytose A.

K. ir liudytojo Nr. 1 telefoninių pokalbių stenogramose nurodyta, jog 2013 m. balandžio 25 d. 13:27:17 val. liudytojas Nr. 1 telefonu bandė susisiekti su A. K., tačiau šis į skambutį neatsakė (t. 1, b. l. 62). Kiek mažiau nei po vienos minutės, t. y. 13:28:07 val., A. K. perskambino liudytojui Nr.

1. Pokalbio metu susitarta susitikti prie GariÅ«nų „Statoil“ degalinės (t. 1, b. l. 63). IÅ¡ 2013 m. balandžio 30 d. protokolo dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo (t. 1, b. l. 104–111) matyti, jog 2013 m. balandžio 25 d., apie 14.37 val., susitikimo metu A. K. klausė liudytojo Nr. 1, ar kas nors susidomėjo jo siÅ«loma preke, liudytojui Nr. 1 atsakius, kad A. K. siÅ«lo neblogÄ dalykÄ , Å¡is nurodė, kad noro dirbti turi. Liudytojas Nr. 1 tada paklausė, ar galima gauti keturiasdeÅ¡imt, penkiasdeÅ¡imt gramų psichotropinės medžiagos, o A.

K. nurodė, kad „gerai, įmanoma suderinti“, „tektų atvažiuoti iki Lentvario“. Liudytojui Nr. 1 paklausus, ar A. K. gali perduoti psichotropines medžiagas kur nors arčiau, jis priminė įvykį, kai iÅ¡ jo buvo pagrobtos psichotropinės medžiagos, nurodė, kad po Å¡io įvykio niekas nenori iÅ¡ Lentvario judėti, tada iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ toliau dirbti su liudytoju Nr. 1 ir tiekti jam psichotropines medžiagas, sakydamas „nors porÄ kartų normaliai sudirbsim, tada galima bus čia kažkÄ , žinai, galvot“.

A. K. taip pat papasakojo liudytojui Nr. 1, kaip jam bus perduotos psichotropinės medžiagos, dar kartÄ iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ toliau bendradarbiauti („aÅ¡ noriu dirbt normaliai /keiksmažodis/, susidirbam ir toliau dirbam“), užtikrino, kad jo parduotos psichotropinės medžiagos nesiskirs nuo liudytojo Nr. 1 jau iÅ¡bandyto mėginio. Pokalbio metu susitarta dėl 40 gramų psichotropinių medžiagų pardavimo. A. K. paaiÅ¡kino liudytojui Nr. 1, kaip nuvykti į Lentvarį, susitarta kelintÄ valandÄ susitikti.

Toliau pokalbis vyko apie tai, jog A. K. tebelaukia jam skirtos kvaiÅ¡alų siuntos, tada galės pasiimti visus gautus pinigus. A. K. pokalbio metu vėl papasakojo apie iÅ¡ jo pagrobtas psichotropines medžiagas, patvirtino, jog žino, kaip atrodo jį užpuolę asmenys. Ä® šį pasakojimÄ liudytojas Nr. 1 reagavo pasyviai, toliau Å¡ios temos netęsė, nežadėjo kaip nors iÅ¡spręsti A. K. problemos. A. K., tęsdamas pokalbį, nurodė, kad jo draugas „turi pusę kilo“ ir jei liudytojÄ Nr. 1 domina, tai Å¡ios medžiagos „bus ir bus“.

Liudytojui Nr. 1 paklausus „kaip markutės“, A. K. nurodė, jog jų turi, jeigu reikia. Liudytojas Nr. 1 atsisakė įsigyti „markučių“, o A. K. reaguodamas į tai paaiÅ¡kino, kad turi jų dar Å¡imtÄ , taip pat pasiÅ«lė „Kristinos“, paaiÅ¡kino, kad Å¡ios medžiagos turi daugiau kaip tris Å¡imtus gramų, galėtų duoti mėginį pabandyti, jeigu liudytojÄ Nr. 1 domina. PrieÅ¡ atsisveikindamas A. K. dar pakartojo bÅ«simo susitikimo planÄ â€žtaip tada ir darom – aÅ¡ viskÄ sužinau, tau keturiasdeÅ¡imt reikia, jis pasiruoÅ¡ia keturiasdeÅ¡imt, aÅ¡ tau duodu skambutį, mes privažiuosim, atsisėsiu pas tave į maÅ¡inÄ ir viskas“.

Liudytojas Nr. 1 nurodė, kad toks planas jam tinka.Nors A. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad visuomet pirmas dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo su juo telefonu susisiekdavo ir taip provokuodavo liudytojas Nr. 1, tačiau šie telefoniniai skambučiai laikytini logiška įvykių ir tarp A. K. bei liudytojo Nr. 1 susiklosčiusių santykių padariniu. Jau pirmųjų susitikimų 2013 m. balandžio 18 d. metu A. K. nurodė, kad turi didelį kiekį psichotropinių medžiagų, skirtų parduoti, liudytojui Nr. 1 buvo duotas mėginys pabandyti, vėliau dėl galimo psichotropinių medžiagų įsigijimo susitarta telefonu susisiekti ateityje (liudytojas Nr. 1 nurodė A.

K.: „KitÄ savaitę aÅ¡ tau pasiskambinsiu“; t. 1, b. l. 45). 2013 m. balandžio 25 d. pats A. K. skubiai perskambino liudytojui Nr. 1, susitarė su juo susitikti. IÅ¡ tos dienos A. K. pokalbio su liudytoju Nr. 1 matyti, jog prekyba psichotropinėmis medžiagomis A. K. yra verslas, jis juo verčiasi jau seniai, legalus darbas jį domina tik kaip priedanga Å¡iam verslui nuslėpti. Pokalbio metu A. K. siÅ«lė liudytojui Nr. 1 kitų rÅ«Å¡ių psichotropinių medžiagų, rodė suinteresuotumÄ tolesniu bendradarbiavimu su liudytoju Nr. 1 prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis, pakartojo, kad laukia siuntinio su psichotropinėmis medžiagomis, kurias pardavinės pats.2013 m. balandžio 25 d. susitikęs su liudytoju Nr. 1, A.

K. iÅ¡kart sutiko parÅ«pinti jo praÅ¡omÄ kiekį psichotropinės medžiagos. Apie A. K. nusistatymÄ daryti nusikalstamas veikas neteisėtai disponuojant psichotropinėmis medžiagomis liudija ir tas faktas, jog dar prieÅ¡ pradedant jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimÄ ir ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡ jo buvo pagrobtos psichotropinės medžiagos, kurias jis norėjo parduoti (Å¡io fakto bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neneigė ir pats A. K.), taip pat duomenys (neÅ¡iojamojo kompiuterio „Samsung“ apžiÅ«ros protokole užfiksuoti programos „Skype“ vartotojų „A.

K.“ ir kitų pokalbiai, pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo A. G., A. Ž. parodymai), jog A. K. yra susijęs su prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; A. K. pokalbių su liudytoju Nr. 1 turinys, iš kurio matyti, jog jis kalba apie galimybę toliau kartu dirbti prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis, gali gauti didelius kiekius šių medžiagų. A. K. siekį tęsti nusikalstamas veikas ir toliau prekiauti psichotropinėmis medžiagomis pagrindžia aplinkybė, jog jis toliau prekiavo psichotropinėmis medžiagomis net ir po 2013 m. balandžio 25 d., 11.54 val., vykusio telefoninio pokalbio su nenustatytu asmeniu, kurio metu A.

K. paskambinęs asmuo pasakojo, kad nuo jo duotų narkotikų jam pasidarė bloga ir jis buvo gydomas ligoninėje (t. 1, b. l. 62). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto A. K. tyčia daryti nusikalstamas veikas buvo susiformavusi dar prieÅ¡ jo susitikimus su įslaptintu liudytoju Nr.

1. Teisėjų kolegijos nuomone, jei policijos pareigÅ«nai, veikdami įstatymų nustatytose ribose, ir nebÅ«tų prisidėję prie A. K. nusikalstamų veikų, jis vis vien bÅ«tų ieÅ¡kojęs asmenų, galinčių jose dalyvauti. Byloje esantys duomenys paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad Å¡ioje byloje nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus pagal BPK 159 straipsnį atlikęs liudytojas Nr. 1 provokavo A. K. elgtis nusikalstamai, todėl atliekant minėtus veiksmus surinkti bylos duomenys laikomi atitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus teisėtumo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde A. K. taip pat nurodė, kad 2013 m. balandžio 25 d. atlikti liudytojo Nr. 1 veiksmai neproporcingai apsunkino jo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai (toliau – ir NVIV) negali bÅ«ti naudojami tam, kad vien tik pasunkintų kaltininko atsakomybę (pvz., tęsti veiksmus tol, kol kaltininkas padarys kuo daugiau nusikaltimų).

Toks valstybės institucijų elgesys neatitiktų jų veiklos tikslų ir prieštarautų Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatoms. Valstybės institucijos šioje byloje galėjo tęsti NVIV su A. K. tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje apibrėžtiems NVIV keliamiems tikslams pasiekti, bet ne siekti dirbtinai sunkinti asmenų atsakomybės. 2013 m. balandžio 25 d. imituotas nusikaltimas prisidėjo prie NVIV tikslų pasiekimo, nes buvo išaiškintas A. K. narkotines medžiagas tiekiantis asmuo – T.

J., taip pat surinkta duomenų, kad A. K. iÅ¡ tiesų prekiauja labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų. Dėl T. J. apeliacinio skundo Kitas apeliantas – T. J. – savo apeliaciniame skunde ginčija jo 2013 m. balandžio 25 d. bendrai su A. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, teigdamas, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, jog jis numanė, kokiÄ psichotropinę medžiagÄ paslėpė 2013 m. balandžio 25 d., apie 19.30 val., Vytauto g., Lentvaryje, Trakų r., po dujinio Å¡ulinio dangčiu ir koks buvo jos kiekis.

Apelianto teigimu, jo susitarimas veikti bendrai su A. K. parduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos bylos medžiagoje taip pat neužfiksuotas. Å ie apelianto teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.Nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia veikos dalykas – labai didelis narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į nedidelį, didelį ir labai didelį.

Jis nustatomas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Už Å¡iame straipsnyje nurodytų veiksmų padarymÄ asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys Nr. 2K-13/2011, Nr. 2K-507/2010, Nr. 2K-273/2010, Nr. 2K-532/2009, Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-597/2005).

Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti laikomos Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jis tokias medžiagas vartoja, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičius, jų pakuotė (jos dydis, svoris) ir pan. Pirmosios instancijos teisme T. J. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad su A. K. buvo seniai pažįstami.

VienÄ kartÄ A. K. jam pasiÅ«lė įsigyti kažkokių narkotinių medžiagų. T. J. sutiko ir taip sužinojo apie sintetinį kanabinoidÄ . Jis pradėjo juo domėtis ir Å¡ios medžiagos įsigijo iÅ¡ kitų tiekėjų. T. J. taip pat parodė, kad negali pasakyti, iÅ¡ ko įsigijo sintetinio kanabinoido, nes bijo dėl savo saugumo. Jis įsigijo iki 100 gramų medžiagos, maždaug po 40 litų už 1 gramÄ . Vėliau jau A. K. paprašė jo 40 gramų medžiagos. Jie susitiko Vytauto g., Lentvaryje.

T. J. atidavė A. K. jo praÅ¡omÄ kiekį psichotropinių medžiagų po 50 litų už 1 gramÄ . Jis pats nematė, kam A. K. pardavė medžiagÄ . T. J. negali paaiÅ¡kinti kanabinoido poveikio, nes pats jo nėra bandęs. Jis norėjo užsidirbti pinigų (t. 3, b. l. 156). Pirmosios instancijos teisme T. J. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. IÅ¡ Å¡ių parodymų matyti, kad T. J. balandžio mėn. pradžioje už 5 000 litų Vilniuje įsigijo 100 gramų medžiagos, kurioje mirkomas tabakas, t. y. sintetinio kanabinoido.

Vienas gramas medžiagos kainavo 50 litų. A. K. kurį laikÄ svarstė, ar įsigyti iÅ¡ jo Å¡ios medžiagos. Paskui, balandžio mėn. viduryje vykusio susitikimo su A. K. metu, pastarasis pasakė, kad jam reikia 1 gramo medžiagos pavyzdžio. 1 gramÄ tos medžiagos T. J. A. K. pardavė 2013 m. balandžio 14 d. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, Klevų alėjoje, Lentvaryje. MedžiagÄ turėjo su savimi, nes prie 100 gramų jam buvo duoti ir du pavyzdžiai po 1 gramÄ . IÅ¡ A. K. gavo 50 litų.

Kam A. K. pardavė medžiagÄ , jis nežino. 2013 m. balandžio 25 d. A. K. jo paprašė 40 gramų kanabinoido. Jis kartu su A. K. maždaug apie 19.30 val. 40 gramų medžiagos juodos spalvos maiÅ¡elyje padėjo Vytauto g. po dujinio Å¡ulinio dangčiu. Bet jis „trynėsi“ apie tÄ vietÄ , nes laukė, kada jam A. K. atveÅ¡ pinigų. Jis matė, kaip A. K. įtarime nurodytu laiku, apie 20 val., privažiavo savo juodos spalvos automobiliu „Mercedes Benz“ prie dujinio Å¡ulinio, ir jis, nenorėdamas gÄ sdinti pirkėjo, paėjo į sodo keliukÄ (t. 3, b. l. 7–8).

Kitas nuteistasis – A. K. – pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad gramÄ psichotropinių medžiagų, kurias kaip pavyzdį pardavė liudytojui Nr. 1, jis gavo iÅ¡ T. J.. Gal po savaitės, kai A. K. perdavė pavyzdį liudytojui Nr. 1, pastarasis jam vėl paskambino ir pasiÅ«lė susitikti. Jie susitiko. Liudytojas Nr. 1 pasakė, kad medžiagos reikia jo draugams, ir paklausė, ar jis gali gauti 40 gramų. Paskui jis nuvažiavo į Lentvarį, susitiko su T. ir pasiėmė sintetinį kanabinoidÄ .

Jis pasakė T., kad buvo žmogus, kuris ėmė pavyzdį, ir kad reikia dar medžiagos. T. medžiagÄ jam davė be pinigų, kad jis greičiau atiduotų jam skolÄ . Susitikimo Lentvaryje metu T. jam padavė medžiagÄ , kuri buvo vienoje pakuotėje, jis jos nesvėrė. T. J. jam pasakė, kad vienas gramas kainuoja 50 litų. Po dangčiu medžiagÄ jie padėjo abu su T. (t. 3, b. l. 153–154).Å iais iÅ¡ esmės sutampančiais abiejų kaltinamųjų parodymais nustatyta, jog T. J. domėjosi psichotropinėmis medžiagomis, žinojo, kiek kainuoja vienas gramas tokių medžiagų.

Ä® T. J. A. K. kreipėsi praÅ¡ydamas jam gauti konkretų kiekį psichotropinių medžiagų – 40 gramų. Kartu su A. K. slėpdamas maiÅ¡elį su psichotropinėmis medžiagomis po Å¡ulinio dangčiu, T. J. suprato, kad maiÅ¡elyje yra psichotropinės medžiagos. Jis žinojo, jog po Å¡ulinio dangčiu paslėptos psichotropinės medžiagos yra didelės vertės, nes už Å¡ias medžiagas A. K. iÅ¡ liudytojo Nr. 1 paėmė didelę pinigų sumÄ â€“ 2 000 litų, kuriuos su T. J. pasidalijo.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog T. J. kartu su A. K. pasikėsindamas parduoti psichotropinę medžiagÄ suprato, jog kėsinamasi parduoti labai didelį jos kiekį ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2013 m. gegužės 3 d. iÅ¡vadoje Nr. 140-(2154)-IS1-2275 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iÅ¡ plastikinio maiÅ¡elio, 2013 m. balandžio 25 d. įgyto iÅ¡ A. K., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga AM-2201, kurios masė 2,762 g, bei, tikėtina, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms nepriklausantis sintetinis kanabinoidas AKB-48 (t. 1, b. l. 120–121).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintÄ Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä , psichotropinė medžiaga AM-2201 priklauso sintetinių kanabinoidų darinių grupei ir yra draudžiama vartoti medicinos tikslais. Parduotos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido AM-2201 – masė yra 2,762 g. IÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų lentelės matyti, kad A.

K. ir T. J. parduotos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – kiekis virÅ¡ija labai didelio kiekio ribÄ (labai didelis kiekis yra daugiau kaip 2,5 g medžiagos). Nors apeliaciniame skunde T. J. abejoja dėl galimo paklaidos, nustatant psichotropinės medžiagos kiekį, buvimo, apeliacinės instancijos teisme apklausta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyriaus vyr. specialistė Renata Sakalauskaitė paneigė Å¡ių abejonių pagrįstumÄ ir paaiÅ¡kino, kad visi specialistų prietaisai yra patikrinti, žmogiÅ¡kosios klaidos faktorius eliminuotas, todėl tokia didelė paklaida yra neįmanoma ir netikslinga pakartotinai atlikti specialisto tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 76).Nepagrįstas ir T.

J. apeliacinio skundo argumentas, jog jo susitarimas veikti bendrai parduodant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos byloje neužfiksuotas. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkų susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ susitarimas gali bÅ«ti tiek suplanuotas iÅ¡ anksto, tiek kilęs staiga spontaniÅ¡kai, todėl nebÅ«tina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iÅ¡ anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008, Nr. 2K-5/2009, Nr. 2K-214/2011). Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl psichotropinių medžiagų į T. J. kreipėsi A. K., kuris 2013 m. balandžio 18 d. jo paprašė 1 gramo pavyzdžio. Po savaitės, t. y. 2013 m. balandžio 25 d., A. K. vėl susisiekė su T. J. ir pasakė jam, kad buvo žmogus, kuris paėmė pavyzdį, ir jam reikia dar 40 gramų medžiagos.

Taigi iÅ¡ Å¡io A. K. praÅ¡ymo T. J. suvokė, kad psichotropinės medžiagos reikalingos ne A. K., o jo minėtam kitam asmeniui. T. J. kartu su A. K. dalyvavo slepiant maiÅ¡elį su psichotropinėmis medžiagomis, laukė netoliese, kol liudytojas Nr. 1 pasiims šį maiÅ¡elį ir sumokės pinigus A. K. (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina liudytojo Nr. 1 parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme), vėliau su A. K. už psichotropines medžiagas gautus pinigus pasidalijo. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad nuteistieji koordinavo savo veiksmus siekdami bendro nusikalstamo rezultato, todėl jų veikÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip padarytÄ bendrininkų veiksmais.Ä®vertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, taip pat nuteistųjų A.

K. ir T. J. parodymus bei įvertinusi juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teisėjų kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. ir T. J. bendrai atliktus veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo Abu nuteistieji prašo jiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2012, Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).IÅ¡imtinių aplinkybių, kuriomis bÅ«tų įmanoma pagrįsti iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas T.

J. Å¡ioje byloje aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme T. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai, tačiau apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme savo pozicijÄ pakeitė ir ėmė teigti, kad veikos padarymo metu nežinojo nei parduodamos medžiagos cheminės sudėties, nei jos pavadinimo, nei tikslaus kiekio. Todėl, apelianto teigimu, nenustačius tyčios parduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, jo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota pagal kitÄ , Å¡velnesnę atsakomybę numatantį BK straipsnį.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, negalima vertinti T. J. prisipažinimo kaip visiško ir laikyti jį apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių:

2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius.

Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, negu skunde nurodo T. J., atsižvelgė į aplinkybes, apibÅ«dinančias apeliantÄ teigiamai (pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai; dirba; padarytos nusikalstamos veikos buvo kontroliuojamos policijos pareigÅ«nų, todėl reali žala įstatymo saugomiems interesams nepadaryta), tačiau pagrįstai jų nevertino kaip iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas skirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos T.

J. teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės, kaip antai tvirti socialiniai ryÅ¡iai, atlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, pakeistas požiÅ«ris į gyvenimÄ ir elgesį, taip pat nėra iÅ¡imtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paminėtos aplinkybės yra daugiau tipinės nei iÅ¡imtinės ir nėra pakankamos, kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, be to, net ir esant apeliantÄ neigiamai apibÅ«dinančioms aplinkybėms (anksčiau teistas už tos pačios rÅ«Å¡ies nusikalstamos veikos padarymÄ , baustas administracine tvarka, nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe) pirmosios instancijos teismas vis tiek jam paskyrė BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas minimalias bausmes.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat nemato tokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog A.

K. straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Už pasikėsinimÄ padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , taip pat už padarytÄ vienÄ sunkų nusikaltimÄ A. K. skirtos minimalios laisvės atėmimo bausmės tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino jo indėlį nusikalstamoms veikoms iÅ¡aiÅ¡kinti – tai, jog jis iÅ¡ esmės pripažino faktines bylos aplinkybes, nors ir neigdamas tyčios buvimÄ savo padarytose nusikalstamose veikose.

A. K. apeliaciniame skunde nurodytos jo asmenybę teigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės (neteistas, augina mažametį vaikÄ , dirba) yra daugiau tipinės nei iÅ¡imtinės ir nėra pakankamos, kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl A.

K. ir T. J. kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. PrieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniuose skunduose, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :nuteistojo A. K. ir nuteistojo T. J. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Albinas Bielskis Teisėjai                                                                              Valdimaras Bavėjanas Linas Žukauskas            Â