2024-09-25 Nr. AB-13872-3-63-3-00823-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-612-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00823-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2024 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. (4.1E)A1-762 „Dėl leidimų prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą.

Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, ji patirs nuostolių: negalės realizuoti įsigytų prekių, neatsiskaitys su savo tiekėjais, neteks pajamų (kitos veiklos ar darbinių santykių pagal darbo sutartį ji neturi), bus nutraukta kiosko, kuriame vykdoma veikla pagal leidimą, nuomos sutartis bei už tai jai bus taikomos atitinkamos sankcijos, taip pat iš pareiškėjos gali būti pareikalauta atlyginti nuostolius, ji praras tiekėjus ir verslo partnerius, todėl negalės įvykdyti mokestinių prievolių valstybei, o tai lems neišvengiamą jos įsipareigojimų didinimą. Be minėtų įsipareigojimų, pareiškėjos teigimu, jai yra skiriamos nepagrįstos baudos už veiklą be leidimo, kurios tik didina jos įsipareigojimus valstybei bei blogina ne tik jos finansinę padėti, bet ir reputaciją. Esant galiojančioms nuobaudoms ar jų pakartotinumui, atsakomybė tik griežtės, be to, tai bus pagrindas ateityje negauti leidimo vykdyti prekybinę veiklą Palangos mieste, ar turimą leidimą, jį panaikinti.

Pareiškėja teigė, kad jai žinoma, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį, todėl tokia teise nepiktnaudžiauja, o tik siekia išvengti žalos bei kartu tokiu būdu laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė nagrinėti, netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokias patirs neigiamas pasekmes, prašymo nepagrindė įrodymais. Nurodė, kad teismas, neišnagrinėjęs šios administracinės bylos, negali konstatuoti, jog ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Įsakymas neteisėtas ir atsakovas neturėjo teisės priimti tokį Įsakymą, negali būti pagrindas stabdyti jo galiojimą. Teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Pareiškėja nurodo, kad prašė pirmosios instancijos teismo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti - sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo, kadangi Administracijos neteisėtais veiksmais jai yra daroma žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatliko preliminaraus prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimo, o tik deklaratyviai nurodė, jog kol nėra išnagrinėta administracinė byla, negalima konstatuoti, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas. Tačiau, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nereikia iš esmės spręsti dėl skundžiamo Įsakymo neteisėtumo, o tik preliminariai vertinti reikalavimo pagrįstumą bei jo tikėtiną tenkinimą. Atsakovo priimtas Įsakymas nėra pagrįstas, o jo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. Įsakymas grindžiamas tik atitinkamų teisės aktų punktais, tačiau jame apskritai nėra nurodytas joks faktinis pagrindas. Tik iš Įsakymą grindžiamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23.1 papunkčio, numatančio, kad leidimas panaikinamas, kai nustatoma, jog Prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka įsigyjant leidimą pateikti klaidingi duomenys, nuostatų galima numanyti, kad pareiškėja galbūt pateikė netinkamus duomenis leidimui gauti, tačiau iki šiol nežino kokius, taip pat jai nebuvo leista tokius duomenis ištaisyti ir (ar) papildyti, kad jos veikla pagal leidimą būtų vykdoma toliau bei nekiltų žala.

Nurodyti argumentai ir aplinkybės leidžia preliminariai spręsti dėl Įsakymo neteisėtumo bei skundu pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Įsakymo motyvuojamojoje dalyje nėra pateiktų jokių faktinių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas leidimo panaikinimas, nenurodyti tikslūs pareiškėjos neteisėti veiksmai ar neveikimas, dėl kurių atsirado pagrindas naikinti leidimą ir tokiu būdu nutraukti jos vykdomą veiklą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad kol nėra išnagrinėta administracinė byla, negalima konstatuoti, jog ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas, bei, jog pareiškėja nenurodė, kokias patirs neigiamas pasekmes.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad prašo laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą ir vykdymą, nes jai bus padaryta žala, kuri šiuo atveju yra akivaizdi. Nekvestionuotina, kad prekybos ir veiklos sezonas Lietuvos pajūryje, o ypač Palangoje, trunka tik keletą mėnesių: įprastai nuo gegužės pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Dar keletas prekybinių pikų ir turistų suaktyvėjimų stebimi įvairių švenčių, taip pat ilgųjų savaitgalių (kai šventinės dienos eina prieš arba iškart po savaitgalio) metu. Pareiškėja, siekdama užsidirbti pajamų sau ir savo šeimos išlaikymui, suplanavo vykdyti prekybinę veiklą Palangoje, leidime nurodytu adresu. Veiklai vykdyti įsigijo prekių, už kurių dalį jau yra sumokėjusi, už kitą dalį - dar turės sumokėti tų prekių tiekėjams. Tačiau negalėdama realizuoti (parduoti) šių prekių, ji patirs didelių nuostolių. Teigia, kad neturi apyvartinių lėšų, kad nepardavus prekių galėtų tinkamai ir laiku įvykdyti savo įsipareigojimus prekių tiekėjams ir atsiskaityti už neparduotas prekes. Be to, turės sumokėti palūkanas, netesybas, taip pat kitas išlaidas, kurios susidarys jai netinkamai vykdant sutartis su tiekėjais, o tiekėjams pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šie nuostoliai tik dar labiau augs, kadangi pareiškėja privalės atlyginti ir teismo bei kitas išlaidas. Be to, toks Įsakymas apskritai užkerta kelią vykdyti veiklą ir gauti pajamas, taip pat ir planuotą pelną.

Teigia, kad negali pateikti nurodytą žalą pagrindžiančių įrodymų, kadangi neturi rašytinių sutarčių su tiekėjais. Pareiškėja atsiskaitymo ir kitas esmines sąlygas su savo partneriais yra aptarusi žodžiu. Esant panaikintam leidimui, ypač sezono viduryje, kada vyksta didžiausia prekyba bei galimybė parduoti daugiausia prekių bei uždirbti pajamų, susidaro ypač neigiamos pasekmės pareiškėjai, kadangi prekių asortimentas pritaikytas konkrečiam pirkėjų ratui, priderintas atsižvelgiant į sezoniškumą. Pareiškėjos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiam sezonui ji buvo suinteresuota vykdyti veiklą Palangoje, joje išsinuomojo patalpas. Tačiau šiuo atveju, nors turi mokėti už būsto nuomą, tačiau negali vykdyti veiklos ir gauti pajamų. Jei ir toliau nebus stabdomas Įsakymo galiojimas, ji negalės realizuoti įsigytų sezoninių prekių (kitam sezonui tokios prekės gali nuvertėti, nebūti patrauklios ir pan.), neteks pajamų (kitos veiklos ar darbinių santykių pagal darbo sutartį ji neturi), bus nutraukta kiosko, kuriame vykdoma veikla pagal leidimą, nuomos sutartis bei už tai jai bus taikomos atitinkamos sankcijos, taip pat iš jos gali būti pareikalauta atlyginti nuostolius, ji praras tiekėjus ir verslo partnerius, todėl negalės įvykdyti panašios veiklos ateityje, be to, apsunks mokestinių prievolių valstybei vykdymas, o tai lems neišvengiamą jos įsipareigojimų didinimą.

Pareiškėjai yra skiriamos nepagrįstos baudos už veiklą be leidimo, kurios tik dar labiau didina jos įsipareigojimus valstybei bei blogina ne tik jos finansinę padėti, bet ir reputaciją.

Pažymi, kad egzistuoja rizika, jog ji patirs didelę žalą bei tai gali turėti įtakos net apsisprendimui nutraukti vykdomą individualią veiklą. Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepiktnaudžiauja, o tik siekia išvengti žalos bei kartu tokiu būdu laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei tikėjosi pareiškėja, savaime nereiškia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo, nepagrįstumo ar įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė motyvų ir tinkamų argumentų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjai.

Atsakovas teigia, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, jog neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus. Taigi šiuo atveju pareiškėja, prašydama pirmosios instancijos teismo sustabdyti Administracijos Įsakymo galiojimą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnio nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas vertina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendžiant dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023 ir kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad nesustabdžius Įsakymo galiojimo, ji patirs nuostolių: negalės realizuoti įsigytų prekių, neatsiskaitys su savo tiekėjais, neteks pajamų (kitos veiklos ar darbinių santykių pagal darbo sutartį ji neturi), bus nutraukta kiosko, kuriame vykdoma veikla pagal Leidimą, nuomos sutartis bei už tai jai bus taikomos atitinkamos sankcijos, taip pat iš Pareiškėjos gali būti pareikalauta atlyginti nuostolius, ji praras tiekėjus ir verslo partnerius, todėl negalės įvykdyti mokestinių prievolių valstybei, o tai lems neišvengiamą jos įsipareigojimų didinimą. Be minėtų įsipareigojimų, pareiškėjos teigimu, jai yra skiriamos nepagrįstos baudos už veiklą be leidimo, kurios tik didina jos įsipareigojimus valstybei bei blogina ne tik jos finansinę padėti, bet ir reputaciją. Esant galiojančioms nuobaudoms ar jų pakartotinumui, atsakomybė tik griežtės, be to, tai bus pagrindas ateityje negauti leidimo vykdyti prekybinę veiklą Palangos mieste, ar turimą leidimą, jį panaikinti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė nustatęs, kad šiuo atveju pareiškėja nenurodė, kokias patirs neigiamas pasekmes, prašymo nepagrindė įrodymais, o pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Įsakymas neteisėtas ir atsakovas neturėjo teisės priimti tokį Įsakymą, negali būti pagrindas stabdyti jo galiojimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėja neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-435-525/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde ir atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kuriais ji grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be kita ko, kad jai nėra žinomas Įsakymo priėmimo pagrindas bei kilsianti žala, yra bendro pobūdžio ir nukreipti į ateitį, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Nors pareiškėja nurodo neigiamas pasekmes, kurios jai kils dėl Įsakymo nesustabdymo, tačiau nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės iki bus išnagrinėta byla jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėja neįrodė didelės žalos (šiuo atveju – finansinių pasekmių) realumo ar tai, kad nurodytos žalos atlyginti nebus galima ar, kad tai padaryti būtų pernelyg sudėtinga. Be to, savo teiginiams pagrįsti pareiškėja nepateikė jokių įrodymų.

Kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja kitokio nustatytų aplinkybių vertinimo ar kitokių pirmosios instancijos teismo išvadų.

Pažymėtina, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą. Taigi, pasikeitus aplinkybėms, pareiškėja turi teisę pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėja, paduodama atskirąjį skundą, sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį.

Pagal ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai <...>. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi <...> (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjai D. S. sumokėtą 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 euro centus) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė