2024-03-27 Nr. AB-5118-3-63-3-00769-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-750-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00769-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2023 m. kovo 24 d. sprendimą (toliau – ir Rezoliucija), kuriuo nuspręsta pritarti Klaipėdos AVPK Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 24 d. išvadoje Nr. 30-P1-65 pateiktam sprendimui pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertinti „gerai“ (toliau – ir Komisijos išvada); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjas dirba Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. Jo tiesioginis vadovas, Palangos PK Reagavimo skyriaus viršininkas D. M. (toliau – ir tiesioginis viršininkas) 2023 m. vasario 23 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-3304, kurioje pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertino „labai gerai“ (toliau – ir tarnybinės veiklos vertinimo išvada). Tarnybinė veikla buvo vertinama 2023 m. kovo 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje, kurio metu tarnybinė veikla už 2022 metus įvertinta „gerai“. Pareiškėjas minėtame Komisijos posėdyje nedalyvavo, jame taip pat nedalyvavo jo tiesioginis viršininkas. Į Komisijos posėdį buvo pakviestas tik pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas – Palangos PK viršininkas D. B. (toliau – ir Palangos PK viršininkas).

2.2. Pareiškėjo tarnybinė veikla už 2022 metus nepagrįstai buvo įvertinta „gerai“. Komisija priėmė nepagrįstą sprendimą, o Klaipėdos AVPK viršininko Rezoliucija, kuria buvo pritarta Komisijos išvadai, yra naikintina.

2.3. Nagrinėjamu atveju Komisija neužtikrino pareiškėjo veiklos vertinimo objektyvumo ir visapusiškumo kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1 dalyje. Atlikdama jai paskirtas funkcijas Komisija vertino tik tai, kad 2022 metas pareiškėjais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo padarymas neužkerta kelio pareigūno tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“. Komisijos posėdyje dalyvavęs Palangos PK viršininkas, pasisakydamas apie pareiškėjo tarnybinę veiklą, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų paneigtos Palangos PK Reagavimo skyriaus viršininko tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateikti pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimai už 2022 metus.

3. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. 2022 m. lapkričio 9 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 29 d. tarnybos metu, dirbdamas policijos pajėgų vienete (duomenys neskelbtini), iš savo uošvio gavęs asmeninę informaciją, susijusią su jo privačiais interesais, įtraukdamas kartu dirbusią pareigūnę, uniformuotas, pasinaudodamas tarnybinėmis pareigomis ir tarnybiniu statusu, naudodamas tarnybinę transporto priemonę nuvyko aiškintis su jo paties privačiais interesais susijusios informacijos aplinkybes. Tokiais veiksmais pareiškėjas asmeninius interesus iškėlė aukščiau viešųjų interesų ir padarė tarnybinį nusižengimą bei jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2023 m. sausio 5 d., tačiau tarnybinė nuobauda skirta tik 2023 m. balandžio 14 d., kadangi pareiškėjas yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narys ir ji nesutiko duoti sutikimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, todėl Klaipėdos AVPK buvo priverstas kreiptis į teismą dėl Profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo.

4.2. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2023 m. vasario 23 d. užpildė pareiškėjo 2022 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjo veikla per ataskaitinį laikotarpį įvertinta „labai gerai“ ir pasiūlyta jam nustatyti ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Tuo metu D. M. atliko ir Palangos PK viršininko funkcijas, kadangi Palangos PK viršininko tarnyboje nebuvo dėl nedarbingumo, todėl jis pats sutiko su savo paties pildyta pareiškėjo tarnybinės veiklos išvada. Tokiais D. M. veiksmais nebuvo užtikrintas objektyvus ir teisingas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas.

4.3. Nagrinėjant pareiškėjo tarnybinę veiklą Komisijoje, Komisijos narys pagarsino pareiškėjo elgesio, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, aplinkybes ir pažymėjo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda iki Komisijos posėdžio nebuvo paskirta tik todėl, jog Profesinė sąjunga nesutiko dėl nuobaudos skyrimo. Palangos PK viršininkas Komisijai nurodė, kad jam žinomos įvykio, dėl kurio pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, aplinkybės bei pažymėjo, jog apie pareiškėją negali pasakyti „nieko labai gero“. Pareiškėjas žinomas kaip pareigūnas dėl kurio elgesio nuolat vyksta tarnybiniai patikrinimai, bendradarbiai reiškia nenorą dirbti kartu su pareiškėju. Komisija, išklausiusi Palangos PK viršininką, pagarsino pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, aptarė būsimąjį tarnybinės veiklos įvertinimą ir nusprendė siūlyti Klaipėdos AVPK viršininkui nepritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui bei siūlymui bei pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus vertinti „gerai“ su siūlymu „teisinė padėtis nesikeičia“.

4.4. Komisija veikė jai suteiktos kompetencijos ribose. Tarnybinis vertinimas atliktas preciziškai laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl abejoti Komisijos išvada ir jos patvirtinimu, kurį atliko Klaipėdos AVPK viršininkas, objektyvumu, pagrįstumu ir teisėtumu nėra pagrindo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjo tiesioginis vadovas D. M. 2023 m. vasario 23 d. pasirašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Analizuojant šios išvados turinį matyti, kad ją pildė tiek pareiškėjas, tiek jo tiesioginis vadovas. Jos kategorijoje „Tinkamumas einamoms pareigoms“ pareiškėjas iš maksimalių 20 balų save įsivertino 19 balų, kategorijoje „Kvalifikacija“ pareiškėjas iš maksimalių 25 balų save įsivertino 23 balais. D. M. pritarė pareiškėjo skirtiems balams. Tiesioginis vadovas skiltyje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ nurodė, kad pareiškėjas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius (3 balai), skiltyse „Tinkamumas einamoms pareigoms“ ir „Kvalifikacija“ D. M. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino maksimaliam balui (4) ir nurodė, kad bendras pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas yra „labai gerai“. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas pasiūlė skirti pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados metaduomenyse nurodoma, kad D. M. ją 2023 m. vasario 23 d. pasirašė ir kaip Palangos PK Reagavimo skyriaus viršininkas ir kaip pareigūnas laikinai einantis Palangos PK viršininko pareigas. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. vasario 23 d. Palangos PK viršininko nebuvo darbe, todėl D. M. laikinai ėjo minėtas pareigas.

6.2. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumas buvo vertintas 2023 m. kovo 22 d. Komisijos posėdyje. Iš minėto Komisijos posėdžio protokolo turinio matyti, kad Komisija nutarė nepritarti tarnybinės veiklos vertinimo išvadai ir nusprendė pareiškėjo 2022 metų tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“. Komisijos išvada patvirtinta Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. Rezoliucija „Organizuoti ir kontroliuoti atlikimą“.

6.3. Iš Komisijos 2023 m. kovo 22 d. posėdžio garso įrašo nustatyta, jog Komisija nutarė pakeisti šiuos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo balus: 1) gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti iš 5 balų į 3 balus; 2) veiklos kokybė iš 4 balų į 3 balus; 3) bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas iš 4 balų į 2 balus; 4) atsakingumas iš 5 balų į 2 balus; 5) lojalumas tarnybai iš 5 balų į 2 balus. Likusioje dalyje Išvadoje nurodytiems vertinimams buvo pritarta.

7. Įvertinęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, teismas konstatavo, jog tais atvejais kai pareigūno tiesioginis vadovas jo metinę tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“, pareigūno dalyvavimas vertinimo komisijos posėdyje nėra privalomas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam buvo žinoma apie 2023 m. kovo 22 d. vykusį Komisijos posėdį, tačiau priėmė sprendimą jame nedalyvauti. Taip pat Aprašo nuostatos nedraudžia Komisijai į posėdį pasikviesti ne tik vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, tačiau ir pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą.

8. Teismas iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatė, kad Komisija savo nesutikimą su tarnybinės veiklos vertinimo išvada grindė ir aplinkybe, jog 2022 metais pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Komisijos pirmininkas smulkiai aptarė dėl kokių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. Jis pabrėžė, jog iki Komisijos posėdžio pareiškėjui nebuvo skirta tarnybinė nuobauda tik todėl, kad Profesinė sąjunga nepateikė sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, todėl Klaipėdos AVPK buvo priverstas kreiptis į teismą dėl Profesinės sąjungos sprendimo panaikinimo. Komisijos posėdyje pasisakęs Palangos PK viršininkas nurodė, kad nesutinka su sprendimu pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“, siūlė jį įvertinti „gerai“. Palangos PK viršininkas akcentavo, jog pareiškėjas yra sunki asmenybė, vengia prisiimti atsakomybę, dažnai dėl jo veiksmų yra atliekami tarnybiniai patikrinimai, kolegos vengia su juo dirbti viename ekipaže. Palangos PK viršininkas pabrėžė, kad pareiškėjas yra linkęs savo asmenines problemas spręsti pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, nėra lojalus pareigūnas.

9. Teismas remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų Departamento Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrius 2023 m. sausio 5 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-6 (toliau – ir Patikrinimo išvada). Patikrinimo išvadoje teigiama, kad 2022 m. spalio 29 d. pareiškėjas tarnybos metu, uniformuotas, pasinaudodamas tarnybinėmis pareigomis ir statusu, naudodamasis tarnybine transporto priemone, nuvyko į (duomenys neskelbtini), aiškintis su jo asmeniniais interesais susijusios informacijos aplinkybes. Patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas minėtais veiksmais savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau viešųjų interesų, nors žinojo, kad elgiasi neteisėtai, todėl padaryta išvada, jog jo kaltė įrodyta ir yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Klaipėdos AVPK viršininkas 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-207 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ nusprendė pritarti Patikrinimo išvadoje nurodytoms aplinkybėmis ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

10. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas 2022 m. eidamas tarnybą įvykdė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Komisijos posėdžio metu minėta tarnybinė nuobauda dar nebuvo paskirta, tačiau Patikrinimo išvada jau buvo surašyta ir Komisijos nariams buvo žinomos 2022 m. spalio 29 d. įvykio aplinkybės. Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad Profesinė sąjunga nesutiko duoti atsakovui sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, todėl Klaipėdos AVPK dėl Profesinės sąjungos sprendimo panaikinimo kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4138-1114/2023, kurioje galutinis sprendimas buvo priimtas 2023 m. balandžio 6 d.

11. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, surašyta Patikrinimo išvada, tačiau iš Komisijos posėdžio įrašo akivaizdu, jog tai nebuvo vienintelė ir lemiama aplinkybė dėl kurios nuspręsta nepritarti tarnybinės veiklos vertinimo išvadai ir pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“.

12. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Komisijos posėdyje buvo išklausytas Palangos PK viršininkas, kuris vienareikšmiškai išdėstė savo nesutikimą su vertinimu „labai gerai“. Komisijos posėdžio metu buvo akcentuota, kad D. M. atlikęs tiesioginio pavaldinio vertinimą „labai gerai“ tokį vertinimą tvirtino 2023 m. vasario 23 d. laikinai eidamas Palangos PK viršininko pareigas. Teismas konstatavo, kad šias aplinkybes patvirtina 2023 m. vasario 23 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados metaduomenys. Teismas pažymėjo, kad A. B. teigimu, pareiškėjo 2023 m. vasario 23 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nepagrįstai labai gera įvertinti tiek gebėjimai atlikti tarnybines funkcijas, tiek organizuotumas ir gebėjimas planuoti veiklą, jo lyderystė. Komisijos posėdžio metu priešingai akcentuota, kad pareiškėjas neatitinka šių kriterijų dėl vengimo prisiimti iniciatyvą, teigiama jog stebima priešinga tendencija, pareigos yra atliekamos labai formaliai. Pareiškėjas kaip tik nepasižymi lyderyste tiek darbe, tiek kolektyve, o Palangos PK viršininko teigimu pareigūnai netgi priešingai, kelia abejones dėl pareiškėjo tarnybinių pareigų ir interesų naudojimo ne tarnybinių pareigų atlikimui, o asmeninių interesų tenkinimui.

13. Teismas pažymėjo, jog tiek Palangos PK viršininkas D. B. Komisijos posėdyje, tiek D. M. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nurodė, kad pareiškėjo vertinimas buvo atliktas jam (D. M.) einant Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK Reagavimo skyriaus viršininko pareigas ir kartu atliekant Klaipėdos AVPK Palangos PK komisariato viršininko pareigas. Įvertinęs tai, kad D. M. pareiškėją įvertino tiek kaip tiesioginis vadovas, tiek kaip Palangos PK viršininkas, teismas konstatavo, kad Komisijos posėdyje pagrįstai buvo kviečiamas dalyvauti ir išklausytas dėl vertinimo kriterijų objektyvumo Palangos PK viršininkas D. B.

14. Vertindamas Komisijos posėdžio garso įrašą, teismas priėjo prie išvados, kad Komisija posėdžio metu atsižvelgė ne tik į tai, kad vertinamaisiais 2022 tarnybos metais pareiškėjui buvo pradėtas ir atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, bet ir į tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos apibūdinimą. Teismas iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatė, kad posėdžio metu išnagrinėtos Aprašo 1 priede nurodytos pareigūnų veiklos vertinimo kriterijų reikšmes, už priimtus sprendimus balsuota ir priimti sprendimai dėl balsavimo rezultatų pagal konkrečius kriterijus, kas lėmė Komisijos išvadą pareiškėjo tarnybinę veiklą 2022 metais įvertinti „gerai“.

15. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo vertinimas buvo atliktas neobjektyviai, neatidžiai ar pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Rezoliuciją atmestas kaip nepagrįstas.

16. Teismas taip pat sprendė, kad netenkinus skundo reikalavimo dėl Rezoliucijos panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti iš išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo įvertinti pareiškėjo 2022 metų tarnybinę veiklą.

III. 17. Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teismo posėdyje dalyvavusio liudytojo D. M. (tiesioginio vadovo) parodymus. D. M. teismo posėdžio metu nuosekliai ir objektyviai išdėstė faktus, kurie lėmė, kad tiesioginis vadovas apelianto tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog D. M. prieš priimdamas išvadą veiklą vertinti „labai gerai“ šį veiksmą suderino su savo tiesioginiu vadovu Klaipėdos AVPK Palangos PK viršininku A. B. Palangos PK viršininkas neprieštaravo tokiam tarnybinės veiklos vertinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl Palangos PK viršininko pozicija dėl apelianto tarnybinės veiklos taip kardinaliai skyrėsi. Komisijos posėdžio metu Palangos PK viršininkas teikė neobjektyvius duomenis, kadangi tarnybinė veikla vertinama retrospektyviai, o jokių naujų aplinkybių po D. M. ir A. B. pareiškėjo tarnybinės veiklos suderinimo neatsirado.

18.2. Pagal Aprašo 27 punktą Komisija visais atvejais į posėdį turi teisę kviesti tiesioginį vadovą, tačiau tame pačiame punkte labai aiškiai yra apibrėžtos aplinkybės, kurioms esant į Komisijos posėdį gali būti kviečiamas tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas. Tam, kad tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas galėtų būti kviečiamas į Komisijos posėdį, jis turėtų nesutikti su pareigūno tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad iki Komisijos posėdžio D. B. būtų informavęs Klaipėdos AVPK vadovus ar pačią Komisiją, kad jis nesutinka su pareiškėjo veiklos vertinimu. Posėdžio metu Klaipėdos AVPK atstovas negalėjo nurodyti, ar D. B. tokį sprendimą nepritarti pareiškėjo veiklos vertinimui buvo iki Komisijos posėdžio priėmęs ir jį pateikęs. Taip pat pagal Aprašą tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareigūnų nevertina, t. y. Aprašas nenumato tiesioginio vadovo išvados patikros, kurią privalėtų atlikti jo tiesioginis vadovas, todėl negalima sakyti, kad D. M. P. B. vertino kaip tiesioginis vadovas ir kaip tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas. Be to, D. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad P. B. įvertinimas buvo derintas su A. B. ir D. B. su įvertinimu „labai gerai“ sutiko, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės teismo sprendime nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmosios instancijos teismo išvados, kad į Komisijos posėdį pagrįstai buvo kviečiamas dalyvauti ir išklausytas dėl vertinimo kriterijų objektyvumo Palangos PK viršininkas D. B., yra nepagrįstos.

18.3. Tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas neturi galimybių tokia pačia apimtimi vykdyti pareigūnų kontrolės, todėl paprastai į Komisijos posėdžius kviečiami pareigūno tiesioginiai vadovai. Pokalbio su tiesioginiu vadovu metu Komisijos nariai užduodami klausimus, reikalaudami pateikti įrodymus ar kitą informaciją, gali objektyviai ir išsamiai įvertinti, ar tiesioginio vadovo vertinimas atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo objektyvus ir pagrįstas.

18.4. Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, jog vertinamo pareigūno dalyvavimas Komisijos posėdyje nėra privalomas, pareiškėjas buvo pateikęs prašymą jo tarnybinę veiklą Komisijoje vertinti jam nedalyvaujant (pareigūnai, kurie tiesioginio vadovo įvertinti „labai gerai“, yra raginami tokio pobūdžio prašymus teikti, kad Komisija greičiau galėtų atlikti savo funkcijas), tačiau atsiradus kažkokioms abejonėms ar prieštaravimams tarp tiesioginio vadovo ir tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo, Komisija galėjo ir privalėjo į Komisijos posėdį kviesti patį vertinamą pareigūną bei jo tiesioginį vadovą, taip pat pareikalauti A. B. pateikti jo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Tokių veiksmų turėjo imtis Komisija tam, kad visapusiškai ir objektyviai būtų įvertinta pareigūno tarnybinė veikla, tinkamai įvertinti A. B. teiginiai apie pareiškėją.

18.5. Pirmosios instancijos teismui užteko tik Palangos PK viršininko pasisakymo apie pareigūno savybes, be jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo teiginius, kad konstatuotų, jog „vertinant komisijos posėdžio garso įrašą akivaizdu, kad Komisija posėdžio metu vertino ne tik tai, kad vertinamaisiais 2022 tarnybos metais prieš pareiškėją buvo pradėtas ir atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas bet ir tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos apibūdinimą. Kaip nustatyta iš Komisijos posėdžio garso įrašo, posėdžio metu išnagrinėtos Aprašo 1 priede nurodytos pareigūnų veiklos vertinimo kriterijų reikšmes, už priimtus sprendimus balsuota ir priimti sprendimai dėl balsavimo rezultatų pagal konkrečius kriterijus, kas lėmė komisijos išvadą pareiškėjo tarnybinę veiklą 2022 metais įvertinti gerai.“. Tokia praktika yra labai ydinga, kadangi sprendžiant tik iš pasisakančio tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo žodžių, neišklausant kitos pusės, nepareikalaujant teiginius pagrindžiančių įrodymų, neįmanoma objektyviai nustatyti teiginių pagrįstumo.

18.6. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Todėl Komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Šioje byloje vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi vertinimo komisija, yra A. B. pasisakymas be jokių kitų rašytinių įrodymų.

18.7. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant pareigūnų veiklą ir priimant sprendimą dėl veiklos vertinimo, negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai, o esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai negali būti vertinami skirtingai.

18.8. Teismų praktikoje dėl teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių Komisijos funkcijas, suformuotas išaiškinimas, kad Komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi nustatytų rekomendacijų. Be kita ko, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis.

18.9. Komisija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 m. bei tiesioginio vadovo išvadą. Tokiu būdu Komisija neužtikrino pareiškėjo veiklos vertinimo objektyvumo ir visapusiškumo, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl šių priežasčių nepagrįsta ir galutinė Klaipėdos AVPK viršininko Rezoliucija sutikti su Komisijos išvada pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 m. vertinti „gerai“, o ne „labai gerai“. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

19. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

20.1. Pareiškėjas neteisingai vertina bylos aplinkybes, manydamas, kad tiesioginio viršininko parodymai yra nepaneigiami ir privalomi Komisijai ir Klaipėdos AVPK viršininkui atliekant pareiškėjo veiklos vertinimą.

20.2. Komisija savo išvadoje nurodytomis leistinomis priemonėmis, t. y. laikantis Statuto 34 ir 35 straipsniuose bei Aprašo 22, 24, 25, 26 (pareiškėjo rašytiniu prašymu tarnybinė veikla vertinta jam nedalyvaujant), 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 (Komisijos posėdis protokoluotas, eiga fiksuota garso įraše, pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo) punktuose nustatytų reikalavimų, nustatė pareiškėjo veiklos už 2022 metus vertinimui reikšmingas aplinkybes.

20.3. Komisija 2023 m. kovo 22 d. posėdžio metu Aprašo nustatyta tvarka išnagrinėjo Aprašo 1 priede nurodytas pareiškėjo veiklos vertinimo kriterijų reikšmes, dėl kurių balsavo, ir vadovaujantis Aprašo nustatyta tvarka bei balsavimo rezultatais priėmė sprendimą dėl atitinkamo Komisijos pasiūlymo surašant Komisijos išvadą, kuriai Klaipėdos AVPK viršininkas pritarė priimdamas skundžiamą Klaipėdos AVPK viršininko sprendimą.

20.4. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, reikiamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko Rezoliucijos, kuria pritarta Komisijos išvadai, kuri pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus įvertino „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 metus pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo vertinimas buvo atliktas neobjektyviai, neatidžiai ar pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, tvirtina, kad buvo padarytini procedūriniai pažeidimai.

24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto ir Aprašo nuostatos.

25. Statuto (redakcija galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 31 d.) 34 straipsnis nustato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo teisinius pagrindus: Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (1 d.). Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (6 d.). Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (7 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų (9 d.). Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo (22 d.). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (23 d.).

26. Aprašo (redakcija galiojusi nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) nuostatos be kita ko nustato pareigūnų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus: Pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (1 priedas) (3 p.). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant Aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis (toliau – užduotys), o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas <...>. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. <...> (9 p.). Užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos.<...> (10 p.). Personalo tarnyba, o jeigu tai įstaiga, kurioje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, Centras, vertinimo išvados, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, <...>, tačiau pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su vertinimo išvada, kopiją per 3 darbo dienas nuo vertinimo išvados gavimo pateikia pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija) <...> (16 p.).

Apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje pareigūnas informuojamas raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios (22 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 24.2. pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 24.3. sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 24.4.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) (toliau – vertinimo komisijos išvada) surašymą (24 p.). Pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (25 p.). Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai.

Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais (27 p.).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis iš esmės sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja, tik papildomai išdėsto kai kuriuos motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo esminius argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus.

28. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, aptartų šios nutarties 6 punkte. Pirmosios instancijos teismas iš Komisijos 2023 m. kovo 22 d. posėdžio garso įrašo nustatė, jog Komisija nutarė pakeisti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo balus: 1) gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti iš 5 balų į 3 balus; 2) veiklos kokybė iš 4 balų į 3 balus; 3) bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas iš 4 balų į 2 balus; 4) atsakingumas iš 5 balų į 2 balus; 5) lojalumas tarnybai iš 5 balų į 2 balus. Likusioje dalyje tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytiems vertinimams buvo pritarta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija tokias išvadas padarė, įvertinusi Patikrinimo išvados informaciją bei Palangos PK viršininko paaiškinimus, duotus Komisijos posėdyje, ir Komisijos nariams balsavus už atskirus tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus ir beveik vienbalsiai (išskyrus Profesinės sąjungos atstovą) pritarus pakeisti tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodytus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo balus.

29. Primintina, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal ginčui aktualios redakcijos teisės aktus statutinio pareigūno tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija. Atlikdami minėtą vertinimą jie turi diskreciją tiek, kiek jos neriboja tam tikri vertinimo kriterijai, ir procesą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos teisės aktuose. Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (inter alia statutinio valstybės tarnautojo) tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-224-968/2023). Todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas patikrina, ar Komisija vertinimą grindė nustatytais vertinimo kriterijais, ar vertinimą Komisija atliko remdamasi nustatytomis procedūromis.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas nurodė, kad Palangos PK viršininkas neprieštaravo jo tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimui „labai gerai“, tačiau šie teiginiai grindžiami išskirtinai D. M. parodymais (duotais posėdžio metu pirmosios instancijos teismui) ir prieštarauja Komisijos posėdyje Palangos PK viršininko išsakytai pozicijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie žodiniai D. M. parodymai nėra pakankami, kad būtų paneigta Palangos PK viršininko Komisijos posėdžio metu išsakyta pozicija. Juolab, kad D. M. suinteresuotas apginti savo poziciją, kadangi 2023 m. vasario 23 d. pasirašė (patvirtino) pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ne tik kaip jo tiesioginis vadovas, bet ir kaip pareigūnas laikinai einantis Palangos PK viršininko pareigas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog Palangos PK viršininkas buvo pakviestas į Komisijos posėdį, neprieštarauja Aprašo 27 punktui, o pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip subjektyvūs. Kaip matyti iš minėtos nuostatos, joje suformuluotos Komisijos teisės, taigi ji turi diskrecijos teisę naudotis šia teise ar ne.

31. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad į Komisijos posėdį nebuvo pakviestas pareiškėjas, teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus aplinkybių visumą taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos Aprašo nuostatos ir padaryti procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjas neginčija, kad buvo pateikęs prašymą jo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą nagrinėti jam nedalyvaujant, taigi apie Komisijos posėdį pareiškėjui buvo žinoma ir pareiškėjas savo valia pasirinko jame nedalyvauti. Be kita ko, Aprašo nuostatos nenumato sąlygų, kurioms esant pareiškėjas pakartotinai turėtų būti kviečiamas į posėdį. Be to, konstatuotina, kad pareiškėjas savo argumentus ir įrodymus, kurie pareiškėjo vertinimu gali patvirtinti jo pozicija, galėjo teikti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pateikdamas prašymą nagrinėti jo tarnybinę veiklą jam nedalyvaujant bei nedalyvaudamas Komisijos posėdyje, pareiškėjas pats pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, todėl prisiima iš to kylančias teisines pasekmes.

32. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad į Komisijos posėdį nebuvo kviestas tiesioginis viršininkas D. M., pažymėtina, kad Aprašo nuostatos nustato, jog Komisija į savo posėdį turi teisę pakviesti dalyvauti tiesioginį vadovą ir tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą (Aprašo 27 p.), taigi būtent Komisijos diskrecijoje yra nuspręsti, kas turi būti kviečiamas į posėdį ir ar bus kviečiamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Komisija, nepakvietusi tiesioginio viršininko D. M., nepažeidė Aprašo nuostatų. Be kita ko, teisėjo kolegija vertina, kad D. B. kvietimas į Komisijos posėdį buvo tikslingas, kadangi jis yra D. M. tiesioginis vadovas, kuris paprastai patvirtina vertinamo asmens (pareiškėjo) tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, tačiau nagrinėjamu atveju tai padarė pats D. M. laikinai eidamas Palangos PK viršininko pareigas.

33. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad Komisijos išvados nėra pagrįstos įrodymais, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali. Pirmiausia primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip matyti iš Komisijos posėdžio garso įrašo, Komisija posėdžio metu nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu 2022 m. pradėtas tarnybinis patikrinimas, 2023 m. sausio 5 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (kad tarnybos metu, dirbdamas policijos pajėgų vienete, gavęs informaciją susijusią su jo privačiais interesais, įtraukdamas kartu dirbusią pareigūnę, uniformuotas, pasinaudodamas tarnybinėmis pareigomis ir tarnybiniu statusu, naudodamas tarnybinę transporto priemonę, aiškinosi asmeninei naudai gauti reikalingas aplinkybes), apklaustas Palangos PK viršininkas, kuris pateikė vertinamo pareigūno tinkamumo einamoms pareigoms apibūdinimą, atsakė į Komisijos narių klausimus dėl pareigūno kvalifikacijos ir tarnybinės veiklos rezultatų. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo teisėjų kolegija nustatė, kad dėl Komisijos posėdžio metu pateiktos informacijos Komisijos nariai dėl kiekvieno nustatyto vertinimo kriterijaus balsavo beveik vienbalsiai (išskyrus Profesinės sąjungos atstovą, kuris nesutiko su Komisijos narių daugumos sprendimu). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas apeliacinio skundo negrindžia tuo, jog 2023 m. sausio 5 d. Patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, yra nepagrįsta, nepateikia duomenų ar įrodymų, kad ji būtų panaikinta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo vertinimui, jog Komisija pareiškėjo veiklos vertinimą atliko neobjektyviai ir nevisapusiškai.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, iš esmės nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė