Legislator Case Law & Legislation
95b6d0b2-06b6-4e40-8bf8-b5a0e3ffc66c AI generated

95b6d0b2-06b6-4e40-8bf8-b5a0e3ffc66c · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 95b6d0b2-06b6-4e40-8bf8-b5a0e3ffc66c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. A2-3216-232/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02288-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. liepos 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, Sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei Dalyvaujant ieÅ¡kovams I. Å ., M. Å ., IeÅ¡kovų atstovui A. B.. Atsakovui J. R. Atsakovo atstovei D. P. žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo atsakovo J. R. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, naujo sprendimo priėmimo ieÅ¡kinio atmetimo civilinėje byloje Nr. 2-2190-794/2016 pagal ieÅ¡kovų M.

Legislator headnote

AI generated

95b6d0b2-06b6-4e40-8bf8-b5a0e3ffc66c · Vilniaus apygardos teismas: Be to, atsakovo kaip naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe įvardijamas sandoris dėl sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini) įsigijimo neturėtų įtakos ginčo kitokiam iÅ¡sprendimui, nes jį sudarydami ieÅ¡kovai nesiekė verslo tikslų, bet įsigydami šį nekilnojamojo turto objektÄ turėjo tikslÄ jame statyti gyvenamÄ jį namÄ , kÄ patvirtina jų su atsiliepimu pateikiamas projektas, o tik vėliau persigalvojo ir šį nekilnojamojo turto objektÄ pardavė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. A2-3216-232/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02288-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. liepos 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, Sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei Dalyvaujant ieÅ¡kovams I. Å ., M. Å ., IeÅ¡kovų atstovui A. B.. Atsakovui J. R. Atsakovo atstovei D. P. žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo atsakovo J. R. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, naujo sprendimo priėmimo ieÅ¡kinio atmetimo civilinėje byloje Nr. 2-2190-794/2016 pagal ieÅ¡kovų M.

Å . ir I. Å . ieÅ¡kinį atsakovui J. R., tretieji asmenys byloje notarė L. Å . ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė : I. Å alių procesinių dokumentų ir pasisakymų tyrinys argumentai 1. PareiÅ¡kėjas, atsakovas J. R. (toliau pareiÅ¡kėjas arba atsakovas) pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė atnaujinti procesÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, civilinėje byloje Nr. 2-2190-794-/2016, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovų M.

Å . ir I. Å . reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ : pripažino ieÅ¡kovo ir atsakovo 2005 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-7791) (toliau ginčo sutartis) negaliojančia ab initio, taikė restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾ino atsakovo J. R. nuosavybėn 10 500 kv. m miÅ¡ko žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ginčo sklypas) paimant jį iÅ¡ ieÅ¡kovų ir priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo už šį žemės sklypÄ sumokėtus 231 696,01 Eur.

Perskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitoje dalyje sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

2. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ rėmė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatančiu, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas kai naujai paaiÅ¡kėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis atsakovas įvardijo jam bylos nagrinėjimo metu buvusiomis nežinomomis aplinkybes, jog 2014 01 27 ieÅ¡kovas su sutuoktine sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su Nr. SK -744, pagal kuriÄ nuosavybės teise įgijo pastatus esančius (duomenys neskelbtini), įsigijęs nuosavybės teisę į statinius 2014 02 21 sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12250, kuria įsigijo aplink statinius esantį žemės sklypÄ , o 2017 09 11 pirkimo - pardavimo sutartimi VB 7455 Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus pastatus ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) itin pelningai pardavė, buvo įsigiję už 6 509,44 Eur, o pardavė už 117 777 Eur.

3. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Å¡ios naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas verčiasi ne tik profesionalia advokato veikla, bet ir nekilnojamojo turto projektų vystymu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovas savo tariamÄ suklydimÄ sudarant ginčo sandorį ėmė įrodinėti tik po to, kai jam sklypo nepavyko parduoti tretiesiems asmenims, o statybos leidimas buvo pasibaigęs. Å ios aplinkybės atsakovo nuomone patvirtina, jog ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du siekia nesÄ Å¾iningai perkelti atsakovui rizikÄ susijusiÄ su įsigyto sklypo vertės pasikeitimu.

4. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovas sudaręs sandorį vėliau jį patvirtino, 2006 03 28 statybos leidimas perraÅ¡ytas jo vardu, vėliau siekė ginčo sklypÄ parduoti tretiesiems asmenims už 1 400 000 Lt, kas patvirtina, kad ir po Konstitucinio Teismo 2006 03 14 nutarimo, paneigusio galimybę statyti miÅ¡ko žemėje net ir buvusioje sodybvietėje, ieÅ¡kovai elgėsi taip lyg sutartis bÅ«tų atitikusi jų interesus ir tikrÄ jÄ valiÄ .

5. Pažymėjo jog Konstitucinis teismas tik paÅ¡alino skirtingos teisinės galios aktuose buvusius prieÅ¡taravimus dėl statybos miÅ¡ko žemėje reglamentavimo, bet jokių naujų ribojimų iÅ¡ esmės nesukÅ«rė, statyba ginčo sklype nebuvo galima ir ginčo sandorio sudarymo metu. Todėl akivaizdu, kad profesionalia advokato praktika besiverčiančiam ir didelę praktikÄ nekilnojamojo turto prekybos srityje turintis ieÅ¡kovas turėjo galimybę įvertinti visas rizikas, susijusias su įsigyjamo objekto valdymu, naudojimu ir disponavimu bei Å¡ių teisių galimu apribojimu ateityje.

6. Nurodė, jog ieÅ¡kovui kaip advokatui turėjo bÅ«ti žinoma ir ankstesnė iki Konstitucinio Teismo 2006 03 14 nutarimo priėmimo sukurta Konstitucinio teismo doktrina, kurioje ne kartÄ pasisakyta dėl įstatymo ir poįstatyminių aktų teisinės galios, jog poįstatyminio aktų paskirtis yra realizuoti įstatymo normas, bet ne sukurti naujas bendro pobÅ«džio normas, kurios konkuruotų su įstatymų normomis, kad Vyriausybės nutarimu negalima keisti įstatymo normų.

7. Nurodė, jog šiuo atvejus naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandoris buvo sudarytas verslo tikslais ir kvalifikuotinas kaip verslo sandoris, o jį sudariusiam asmeniui taikytini didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai.

8. IeÅ¡kovai atsiliepimu į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovo 2014 – 2017 metais sudaryti sandoriai, įvykdyti praėjus 10 metų po ginčo sandorio iÅ¡eina už ginčo, užbaigto 2016 09 14 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nagrinėjimo ribų. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog minėtos aplinkybės egzistavo teismui priimant sprendimÄ . Atsakovo teikiami į bylÄ Ä¯rodymai yra nesusiję arba menkai susiję su įrodinėjimo dalyku įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje, kadangi vertinant ieÅ¡kovų suvokimÄ , patirtį bei profesionalumÄ ginčo sandorio sudarymo metu, vėliau jų įgyta patirtis ir jos pagrindu įgytos žinios neturėtų jokios įtakos.

9. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas ginčo sandorio sudarymo metu vertėsi advokato praktika ir kad jis ginčo sklypÄ bandė parduoti taip pat nėra naujos ir buvo įvertintos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 09 14 sprendime, kuriame taip pat pasisakyta ir Konstitucinio teismo doktrinos ginčui spręsti aktualiai klausimais.

10. Be to, atsakovo kaip naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe įvardijamas sandoris dėl sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini) įsigijimo neturėtų įtakos ginčo kitokiam iÅ¡sprendimui, nes jį sudarydami ieÅ¡kovai nesiekė verslo tikslų, bet įsigydami šį nekilnojamojo turto objektÄ turėjo tikslÄ jame statyti gyvenamÄ jį namÄ , kÄ patvirtina jų su atsiliepimu pateikiamas projektas, o tik vėliau persigalvojo ir šį nekilnojamojo turto objektÄ pardavė.

11. Nurodė, kad atsakovo praÅ¡yme įvardinti argumentai dėl ieÅ¡kovų atlikto ginčo sandorio patvirtinimo taip pat nesudaro pagrindo peržiÅ«rėti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .

12. Vilniaus apygardos teismas 2018 04 05 dienos nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino atnaujino procesÄ nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, numatančio, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, pagrindu ir skyrė žodinį bylos nagrinėjimÄ .

13. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė savo praÅ¡ymÄ palaikė, prašė civilinėje byloje Nr. 2-2190-794/2016 priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovų M. Å . bei I. Å . ieÅ¡kinį atmesti.

14. Atsakovai ir jų atstovas prašė praÅ¡ymo netenkinti palikti sprendimÄ galioti. II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Ginčo esmė ir sprendimo, kurį praÅ¡oma naikinti ir priimti naujÄ (prieÅ¡ingÄ ) sprendimÄ turinys 15. Byloje ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia ginčo sutartį, kaip sudarytÄ dėl suklydimo, taikyti restitucijÄ , priteisti 47 140,26 Eur nuostolių atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė jog pagal jÄ Ä¯sigijo ginčo sklypÄ su parengtais techniniais projektais: gręžtinio Å¡ulinio projektu, elektros energijos prisijungimo projektu, gyvenamojo namo statybos projektu ir leidimu statybai, kuris suteikė teisę statyti gyvenamÄ jį namÄ su lauko inžineriniais tinklais pagal sutartimi iÅ¡ atsakovo įsigytus techninius projektus.

Teigė, kad atsakovui buvo žinoma, jog jie sklypÄ pirko tikslu statyti jame gyvenamÄ jį namÄ , Å¡i aplinkybė buvo atspindėta sutarties 4.2 punkte. Tačiau Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2012 08 31 raÅ¡te nurodė, jog 2005 10 18 statybos leidimas iÅ¡duotas be pagrindo. Teigė, kad žinodami Å¡ias aplinkybes ginčo sandorio nebÅ«tų sudarę. Nurodė, kad jų praÅ¡ymu archeologas L. K. nustatė, jog duobės akmenims buvo iÅ¡kastos neseniai, o akmenys yra pamatų imitacija, todėl mano, kad atsakovas sÄ moningai nuslėpė nuo jų faktÄ , jog sodybos parduodamame sklype nebuvo, o akmenys tėra pamatų imitacija, o atsakovas tokiu bÅ«du apgavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijÄ , kad Å¡i neteisėtai iÅ¡duotų statybÄ leidžiančius dokumentus.

SklypÄ Ä¯sigijo iÅ¡ santaupų ir skolintų iÅ¡ banko lėšų dėl ko patyrė papildomų iÅ¡laidų – už paskolÄ bankui sumokėjo 47 140,26 Eur, teigė kad Å¡iuos nuostolius turi atlyginti atsakovas.

16. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sudarant sutartį statybos leidimas galiojo, prieš pasirašant sutartį žemės sklypo techniniai projektai buvo pateikti ieškovams, kurie juos patikrino ir jokių trūkumų nerado.

17. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi sprendimÄ paliko galioti, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 04 22 nutartimi minėtus sprendimÄ ir nutartį panaikino ir bylÄ perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vilniaus apygardos teismas 2016 05 09 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovai padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 05 09 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 09 14 sprendimu panaikino 2016 05 09 Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir priėmė naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkino pripažino ginčo sutartį negaliojančia bei pritaikė restitucijÄ .

18. Lietuvos apeliacinio teismo Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines pasisakydama dėl paminėtų apeliacinio skundo argumentų, nurodė, jog bylÄ nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2015 04 22 nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokį sklypÄ ieÅ¡kovai tikėjosi įsigyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartyje ne kartÄ nurodyta, jog atsakovas ieÅ¡kovams atlygintinai perleidžia ne tik žemė sklypÄ , bet ir gyvenamojo namo statybos projektÄ ir leidimÄ statybai (Sutarties 1.1 punktas); be to, atsakovas patvirtino, kad jam yra žinoma aplinkybė, jog ieÅ¡kovai perka žemės sklypÄ tikslu statyti jame gyvenamÄ jį namÄ (4.2. punktas), bei patikino, kad paslėptų trÅ«kumų, dėl kurių turto naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai apie juos žinodami jų nebÅ«tų pirkę arba tiek mokėję, nėra (4.4 punktas).

19. Nurodė, jog ieÅ¡kovai atsakovui už ginčo žemė sklypÄ sumokėjo 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančios 2013 04 04 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ginčo žemė sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo metu (2005 11 14 buvo 180 000 Lt (52 131,60 Eur). IeÅ¡kovai už žemės sklypÄ sumokėjo daugiau nei keturis kartus didesnę kainÄ už vidutinę jo rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavęs, kad sÄ lyga dėl teisės žemės sklype statyti gyvenamÄ jÄ namÄ apeliantams buvo esminė, suklydimo dėl Å¡ios sÄ lygos (teisės statyti namÄ nebuvimo) nepagrįstai nepripažino esminiu.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos faktinės aplinkybės, patvirtina tai, kad buvo suklysta dėl sutarties objekto –teisės statyti namÄ miÅ¡ko paskirties žemėje, kai tokios statybos jau sandorio sudarymo metu buvo negalimos pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Taigi, ieÅ¡kovų suklydimas yra dėl sandorio objekto, o ne dėl sandorio perspektyvų ir toks suklydimas vertintinas kaip esminis. Nors atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas, turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ ir versdamasis advokato praktika, sudarydamas sandorį turėjo elgtis atidžiau ir rÅ«pestingiau nei eilinė sandorio Å¡alis, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad sandorio sudarymo metu klausimas dėl galimybės statyti statinius miÅ¡ko paskirties žemėje teisine prasme buvo sudėtingas, reikalaujantis itin iÅ¡samios teisinės analizės, jo teisinis reglamentavimas buvo painus ir prieÅ¡taringas, dėl Å¡io klausimo reglamentavimo prieÅ¡taringumo įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose pasisakė net Konstitucinis Teismas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad net ir bÅ«damas atidesnis ir rÅ«pestingesnis ieÅ¡kovas galėjo suklysti dėl tokios statybos galimybės, ypač įvertinant tai, kad nors paminėti įstatymai tokias statybas draudė, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamente (toliau tekste ir – Reglamentas) buvo nuostata, leidžianti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus (3 punktas), o sudarant sandorį, leidimas statyti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gyjamame žemės sklype, buvusio namo vietoje buvo iÅ¡duotas kompetentingos institucijos.

21. Pažymėjo, kad nė iÅ¡ vienos sandorio Å¡alies negalima reikalauti įprastas rÅ«pestingumo bei protingumo ribas peržengiančio domėjimosi sudaromu sandoriu, jam aktualiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu ieÅ¡kovai, siekdami įsitikinti iÅ¡duoto statybos leidimo teisėtumu, bÅ«tų turėję ne tik atlikti iÅ¡samų teisinį situacijos vertinimÄ , bet ir įsitikinti statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumu bei sodybos ankstesniu buvimu žemės sklype, kas neįmanoma be didelės apimties archyvinių dokumentų, planų tyrinėjimo. Todėl, esant iÅ¡duotiems statybÄ leidžiantiems dokumentams, aplinkybė, kad ieÅ¡kovai neatliko gilesnės faktinės situacijos analizės, negali bÅ«ti traktuojama kaip suklydimas dėl jų nepakankamo atidumo bei rÅ«pestingumo.

22. Taip pat pažymėjo, kad ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas Å¡iuo atveju vertintinas kaip pakankamai profesionalus Å¡ių civilinių santykių dalyvis – remiantis bylos duomenimis, jis pats asmeniÅ¡kai ir atstovaudamas artimų asmenų interesus, yra rÅ«pinęsis nuosavybės teisių atkÅ«rimo, statybos leidimų gavimo bei panaÅ¡ių sandorių sudarymo reikalais. LeidimÄ statybai, grindžiamÄ sodybos buvimo žemės sklype aplinkybe, Å¡iuo atveju taip pat buvo gavęs atsakovas, tai yra bÅ«tent jis pasirÅ«pino dokumentais, kurie sukÅ«rė statybos galimumo regimybę ir suformavo klaidingÄ Ä¯sitikinimÄ Å¾emės sklypo pirkėjams, kad jie perka ne Å¡iaip miÅ¡ko paskirties žemę, o žemės sklypÄ su teise bei realia galimybe jame statyti gyvenamÄ jį namÄ .

23. Nepripažino pagrįstu ir atsakovo argumento, kad namo statybos nebuvo pradėtos tik dėl aplinkybių, priklausančių nuo pačių ieÅ¡kovų (galiojant statybos leidimui jie nepradėjo statybų, be to, siekė sklypÄ parduoti, kas esÄ paneigia argumentus dėl siekio įsigyti žemės sklypÄ bÅ«tent turint tikslÄ statyti namÄ ). Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad buvo iÅ¡duotas ir tam tikrÄ laikotarpį galiojo statybos leidimas, nepaneigia fakto, kad statyba miÅ¡ko paskirties žemės sklype nebuvo galima jau sandorio sudarymo metu, todėl tuo atveju, jeigu statybos bÅ«tų buvę pradėtos, jos nebÅ«tų tapę teisėtomis, o tai reiÅ¡kia, kad statybų rezultato, bet kuriuo atveju, nebÅ«tų galima įteisinti.

Jeigu statybos leidimas bÅ«tų realizuotas (nors per pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ nuo žemės sklypo įsigijimo momento (2005 m. lapkričio 14 d.) iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo (2006 m. kovo 14 d.) tokia galimybė itin menkai tikėtina, ypač įvertinant faktÄ , kad Å¡is laiko tarpas nėra itin tinkamas statyboms Lietuvos klimato sÄ lygomis), tai situacijos dėl ginčo esmės nekeistų, o ieÅ¡kovai tik bÅ«tų patyrę ženklius nuostolius (statybos kaÅ¡tus). Aplinkybė, kad po sandorio sudarymo ieÅ¡kovai skelbė apie ketinimus parduoti žemės sklypÄ , taip pat nepaneigia iÅ¡ sutarties nuostatų aiÅ¡kiai iÅ¡plaukiančios aptartos pozicijos, kad galimybė (pažymėtina, teisėta) statyti įsigyjamame žemės sklype namÄ ieÅ¡kovams buvo esminė ir Å¡ios galimybės nebuvimas, nors jos regimybė ir buvo sukurta, lemia esminį suklydimÄ bÅ«tent dėl paties sandorio objekto.

Be to, kaip pažymėta ir kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje šioje byloje, pirkėjų ketinimai įsigyto turto atžvilgiu gali kisti, todėl vėlesnis ketinimų pasikeitimas negali lemti šalies valios dėl sandorio objekto jo sudarymo metu.

24. Teisėjų kolegija sutiko su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir pripažinęs sutarties sÄ lygas dėl galimybės statyti žemės sklype gyvenamÄ jį namÄ esminėmis, suklydimo dėl sutarties objekto neapgrįstai nepripažino esminiu, motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų negalima nustatyti ar ginčo žemės sklype kada nors buvo sodyba ir ar ginčo Å¡alims buvo žinomas jos buvimo / nebuvimo faktas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatavus, kad statyba miÅ¡ko paskirties žemėje sandorio sudarymo metu nebuvo galima dėl aukÅ¡tesnės teisinės galios reglamentavimo (pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ), aplinkybė, susijusi su namo buvimu ginčo sklype, tai yra ar buvo suklysta ir dėl statybos galimybės pagal ReglamentÄ (31 pastraipa) galėtų bÅ«ti tik kaip papildomas argumentas ieÅ¡kinį patenkinti, tačiau ji negali bÅ«ti laikoma pagrindu atmesti ieÅ¡kinį dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia.

26. Teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad leidimas statybai buvusioje sodybvietėje buvo iÅ¡duotas atsakovo iniciatyva, šį leidimÄ grindžiant faktine aplinkybe, kad žemės sklype yra iÅ¡likę buvusių pamatų fragmentai. Patys ieÅ¡kovai nei leidimų gavimu, nei kitais statybos teisėtumÄ turinčiais pagrįsti dokumentais nesirÅ«pino, todėl nėra suprantamas atsakovo argumentas, esÄ akmenis į žemės sklypÄ , tikėtina, atgabeno patys ieÅ¡kovai. Konstatavus, kad Å¡alių 2005 m. lapkričio 14 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta iÅ¡ esmės suklydus vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovams, ji pripažintina negaliojančia (CK 1.90 straipsnis).

27. Spręsdamas restitucijos klausimÄ Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nenustatė aplinkybių, kurioms esant nebÅ«tų galima taikyti restitucijos. Kadangi restitucijos taikymo principas yra toks, kad kiekviena Å¡alis kitai turi grÄ Å¾inti tai, kÄ ji gavo vykdydama sutartis, todėl vadovaujantis Å¡iuo principu, byloje taikant restitucijÄ Å¡alims turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama tai, kÄ Sutarties pagrindu viena iÅ¡ kitos gavo: atsakovui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas žemės sklypas, o apeliantams grÄ Å¾inti pagal Sutartį atsakovui sumokėti pinigai – 800 000 Lt (231 696,01 Eur). Aplinkybių, kodėl turėtų ir galėtų bÅ«ti nukrypstama nuo tokio restitucijos bÅ«do Å¡alys nenurodė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija.

28. Pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti nuostolius 47 140,26 Eur palÅ«kanų sumokėtų bankui už suteiktÄ kreditÄ ginčo žemės sklypui įsigyti, Teisėjų kolegija pastebėjo, kad Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, jei įrodo visų civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimÄ â€“ neteisėtus atsakovo veiksmus, žalÄ (jos padarymo faktÄ bei konkretų dydį), priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos bei atsakovo kaltę (nebent asmuo konkrečiu atveju atsako be kaltės).

Todėl nagrinėjamu atveju apeliantai siekdami savo reikalavimo patenkinimo turėjo pateikti įrodymus, kad nurodytas iÅ¡laidas patyrė bÅ«tent dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad Å¡alys neginčija fakto, jog iÅ¡duodant leidimÄ statybai bei sudarant sutartį akmenys sklype buvo. Nei ieÅ¡kovai, nei atsakovas į bylÄ nepateikė patikimų bei nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti akmenys į sklypÄ buvo atgabenti kurios nors iÅ¡ bylos Å¡alių, siekiant tam tikros naudos (pavyzdžiui, suklaidinti statybos leidimus iÅ¡duodančias institucijas ar kitÄ sandorio Å¡alį).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (Lietuvos Respublikos centrinio valstybės archyvo pažymėjimus, UAB ,,Geokoda“ planÄ ; L. K. archeologijos žvalgomųjų tyrinėjimų 2012 m. ataskaitÄ ) ir pagrįstai nustatė, kad tiksliai nustatyti ar sklype buvo sodyba ir kokiu tiksliai metu sklype atsirado akmenys, imituojantys buvusios sodybos pastatus, nėra galimybės. IeÅ¡kovai apeliacinės instancijos teismui nepatiekė naujų įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent atsakovas minėtus akmenis atgabeno į sklypÄ , turėdamas tikslÄ imituoti namo pamatus ir apgaulės bÅ«du gavo statybÄ leidžiančius dokumentus ar tai, kad jam buvo žinoma, jog statyba ginčo sklype nėra galima (CPK 178 straipsnis).

29. Prašymas dėl naujo sprendimo priėmimo atmetamas remiantis toliau įvardijamais motyvais 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t.y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , galimai bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „StatÅ«na“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I.

P. v. VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VÄ® Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S., D. S., bylos Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

31. Atsakovo įvardijamos, kaip jam naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, jog 2014 01 27 ieÅ¡kovai sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su Nr. SK -744, pagal kuriÄ nuosavybės teise įgijo pastatus esančius (duomenys neskelbtini), įsigijęs nuosavybės teisę į statinius 2014 02 21 sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12250, kuria įsigijo aplink statinius esantį žemės sklypÄ , atitinka kasacinio teismo įvardijamas sÄ lygas, nes sandoriai sudaryti iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys byloje patenkintas priėmimo ir įsiteisėjimo.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai 2017 09 11 pirkimo - pardavimo sutartimi VB 7455 Å¡iuos nekilnojamojo turto objektus pastatus ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) itin pelningai pardavė, buvo įsigiję už 6 509,44 Eur, o pardavė už 117 777 Eur, kuria atsakovas siekia įrodyti, jog ieÅ¡kovai verčiasi prekyba nekilnojamu turtu yra atsiradusi vėliau, po minėto sprendimo priėmimo, tačiau atsakovas įrodinėja jog minėtas pastatas ir sklypas buvo įsigyti ieÅ¡kovų verslo tikslais kas jo nuomone parodo, jog ieÅ¡kovams, kaip verslininkams besiverčiantiems nekilnojamojo turto pirkimu pardavimu turėtų bÅ«ti keliami didesni atidumo apdairumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

32. Teismo vertinimu atsakovo praÅ¡yme nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti byloje priimtÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ .

33. Pirma, ieÅ¡kovai nurodė jog pastatÄ ir sklypÄ (duomenys neskelbtini) jie įsigijo savo poreikiams tenkinti, Å¡eimai gyventi sutvarkė dokumentus paruošė rekonstrukcijos projektÄ , o pardavė šį nekilnojamÄ jį turtÄ dėl to, jog pasikeitė Å¡eimos planai ryÅ¡ius su tuo, kad ieÅ¡kovai nusprendė skirtis ir iÅ¡siskyrė bendru Å¡alių susitarimu santuokÄ nutraukdami ir pasidalindami santuokoje įgytÄ turtÄ bei prievoles bankui. Å iÄ aplinkybę patvirtina Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovų santuoka nutraukta, 2018 06 07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinus ieÅ¡kovų pateiktÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

34. Antra, teismo vertinimu net ir tuo atveju jei ieÅ¡kovai santuokos nebÅ«tų nutraukę ieÅ¡kovų sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai, atsakovo įvardijami kaip įrodantys, jog ieÅ¡kovai, sudarydami ginčo sandorius veikė kaip verslininkai pasipelnymo tikslais dėl ko jiems keltini didesni apdairumo ir rÅ«pestingo reikalavimai, nesudarytų pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo. Ginčo sandoris, kuris pripažintas negaliojančiu dėl suklydimo sudarytas 2005 11 14, o sandoriai kurie įvardijami kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, neva įrodančios ieÅ¡kovų vertimÄ si prekyba nekilnojamu turtu, sudaryti po 9 ir daugiau metų negali bÅ«ti vertinami kaip įrodantys ieÅ¡kovų elgesio versliÅ¡kumÄ .

35. Trečia, kaip jau minėta Apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimÄ Ä¯vertino, kad net ir ta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ir verčiasi advokato praktika, nesudaro pagrindo teigti jog sudarydamas sandorį ieÅ¡kovas turėjo elgtis atidžiau ir rÅ«pestingiau nei eilinė sandorio Å¡alis, nei kitas tokio iÅ¡silavinimo neturintis asmuo, nes sandorio sudarymo metu klausimas dėl galimybės statyti statinius miÅ¡ko paskirties žemėje teisine prasme buvo sudėtingas, reikalaujantis itin iÅ¡samios teisinės analizės, jo teisinis reglamentavimas buvo painus ir prieÅ¡taringas, dėl Å¡io klausimo reglamentavimo prieÅ¡taringumo įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose pasisakė net Konstitucinis Teismas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad net ir bÅ«damas atidesnis ir rÅ«pestingesnis ieÅ¡kovas galėjo suklysti dėl tokios statybos galimybės, ypač įvertinant tai, kad nors paminėti įstatymai tokias statybas draudė, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintame Statybų privačioje žemėje reglamente (toliau tekste ir – Reglamentas) buvo nuostata, leidžianti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus (3 punktas), o sudarant sandorį, leidimas statyti gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gyjamame žemės sklype, buvusio namo vietoje buvo iÅ¡duotas kompetentingos institucijos, kad ieÅ¡kovai, siekdami įsitikinti iÅ¡duoto statybos leidimo teisėtumu, bÅ«tų turėję ne tik atlikti iÅ¡samų teisinį situacijos vertinimÄ , bet ir įsitikinti statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumu bei sodybos ankstesniu buvimu žemės sklype, kas neįmanoma be didelės apimties archyvinių dokumentų, planų tyrinėjimo.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas Å¡iuo atveju vertintinas kaip pakankamai profesionalus Å¡ių civilinių santykių dalyvis, sudaręs eilę panaÅ¡ių nekilnojamojo turto sandorių (nuosavybės teisių atkÅ«rimo, statybos leidimų gavimo ir kt.), kad pasirÅ«pino dokumentais, kurie sukÅ«rė statybos galimumo regimybę ir suformavo klaidingÄ Ä¯sitikinimÄ Å¾emės sklypo pirkėjams, kad jie perka ne Å¡iaip miÅ¡ko paskirties žemę, o žemės sklypÄ su teise bei realia galimybe jame statyti gyvenamÄ jį namÄ .

Byla yra išnagrinėta apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas, atsakovo kasacinio skundo kasacinis teismas nepriėmė.

36. Dėl kitų atsakovo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų, kuriais atsakovas iÅ¡ esmės kvestionuoja įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadas ir motyvus teismas nepasisako kadangi proceso atnaujinimas dėl aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos galimas tik dėl apeliacine tvarka neperžiÅ«rėto (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties), o Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, pareiÅ¡kėjo kasacinis skundas nepriimtas. Todėl praÅ¡ymas priimti naujÄ prieÅ¡ingÄ sprendimÄ atmetamas.

37. Atsakovo praÅ¡ymÄ atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui M. Å . priteisiamos, jo 2018 03 23 mokėjimo nurodymu Nr. 4294 apmokėtos advokato iÅ¡laidos, sudarančios 300 Eur. Taip pat priteisiama valstybės naudai 3 417 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2018 02 27 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Å¡ioje byloje iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, bei panaikinamos 2018 04 19 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 371 straipsniais, teismas n u t a r ė:

Atmesti atsakovo J. R. praÅ¡ymÄ priimti naujÄ sprendimÄ , Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2190-794-/2016. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo M. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 3 417 Eur. (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus septyniolika eurų) žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas atidėtas.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Å¡ioje byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo vykdymo sustabdymÄ . Nutartis 7 dienų laikotarpiu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Liuda Uckienė