Legislator Case Law & Legislation
95b63324-e9e9-47ad-83f5-e1db8f22f8bf AI generated

95b63324-e9e9-47ad-83f5-e1db8f22f8bf · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 95b63324-e9e9-47ad-83f5-e1db8f22f8bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį bendraatsakėms O. G. ir A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė J. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A.

Legislator headnote

AI generated

95b63324-e9e9-47ad-83f5-e1db8f22f8bf · Vilniaus apygardos teismas: V., kuriuo mirties atveju visas turtas paliktas dukterėčiai, t. y. bendraatsakei A. K.; 3) 2016 m. lapkričio 10 d. testamentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. V., kuriuo mirties atveju turto dalis palikta bendraatsakėms O. G. ir A. K.. Teismas pažymėjo, jog nei viename iÅ¡ minėtų testamentų įpėdiniu nenurodytas ieÅ¡kovas. Teismas sprendė, jog nepaisant turimų sveikatos sutrikimų ir silpnos regos, testatoriaus J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1996-967/2021 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00826-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį bendraatsakėms O. G. ir A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė J. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A.

B. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu J. B. 2016 m. lapkričio 10 d. testamentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. V. ir atnaujinti / pratęsti įstatymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 ieÅ¡kinį atmetė; reikalavimÄ dėl termino atnaujinimo paliko nenagrinėtÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bendraatsakės A. K. naudai 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojimÄ Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei R. B. sustabdyti testatoriaus J. B. paveldėjimo bylÄ , neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimų J. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

3. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020 paliko nepakeistÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019. 4. 2020 m. spalio 7 d. teisme gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1996-967/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nurodė, kad testatorius J. B. dėl regos sutrikimų negalėjo savarankiÅ¡kai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini), todėl to nepadarius notarei, jo valia neatitiko pasiraÅ¡yto, tačiau neperskaityto 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini), turinio. IeÅ¡kovas 2020 m. rugpjūčio 21 d. gavo teismo medicinos specialisto konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. 0195/20, kurioje nurodyta, kad J. B. negalėjo savarankiÅ¡kai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. sudaryto testamento Nr. (duomenys neskelbtini), jo priedų tekstÄ , nes jo rega buvo per silpna bei nekoreguotina akiniais.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, testatorius J. B. dėl turimų regos sutrikimų negalėjo savarankiÅ¡kai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini), matyti kokį ir kokio turinio dokumentÄ pasiraÅ¡o. Esant naujai paaiÅ¡kėjusioms esminėms aplinkybėms, kad ginčo testamento sudarymo dienÄ testatorius J. B. negalėjo savarankiÅ¡kai perskaityti testamento, turi bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.29 straipsnis ir konstatuotas jame nustatytos 2016 m. lapkričio 10 d. testamento pasiraÅ¡ymo tvarkos pažeidimas.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9946-880/2020 ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 tenkintas ir atnaujintas procesas Vilniaus regiono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bendraatsakėms O. G. ir A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė J.

V.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1996-967/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojimÄ Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei R.

B. sustabdyti testatoriaus J. B. paveldėjimo bylÄ , neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimų J. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir padaryti įraÅ¡us vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo testatoriaus J. B. turėtam nekilnojamajam turtui.

7. Teismas nurodė, kad atlikus pomirtinę deontologinę-kompleksinę ekspertizę, gautos iÅ¡vados neginčytinai nei patvirtina, nei paneigia faktÄ , kad testatorius J. B. galėjo pats perskaityti ir pasiraÅ¡yti testamentÄ . Teismas pažymėjo, jog liudytojų duoti parodymai atitinka pomirtinės deontologinės-kompleksinės ekspertizės iÅ¡vadas, kad testatoriaus J. B. regos aÅ¡trumas 2016 m. lapkričio 10 d. galėjo bÅ«ti panaÅ¡us į buvusį 2016 m. rugsėjo 8 d., t. y. jis galėjo savarankiÅ¡kai perskaityti kompiuterinį tekstÄ , todėl nėra pagrindo spręsti, kad testatorius J. B. negalėjo pats perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) teksto.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog testatorius J. B. iÅ¡ viso buvo sudaręs tris testamentus, t. y. 1) 2001 m. balandžio 17 d. testamentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ Anykščių rajono notarų biuro notarės J. Ž., kuriuo mirties atveju visas turtas paliktas dukrai, t. y. bendraatsakei O. G.; 2) 2012 m. rugsėjo 14 d. testamentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J.

V., kuriuo mirties atveju visas turtas paliktas dukterėčiai, t. y. bendraatsakei A. K.; 3) 2016 m. lapkričio 10 d. testamentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J. V., kuriuo mirties atveju turto dalis palikta bendraatsakėms O. G. ir A. K.. Teismas pažymėjo, jog nei viename iÅ¡ minėtų testamentų įpėdiniu nenurodytas ieÅ¡kovas. Teismas sprendė, jog nepaisant turimų sveikatos sutrikimų ir silpnos regos, testatoriaus J.

B. valia dėl 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) turinio buvo tikra, nuosekli ir sÄ moningai susiformavusi nuo 2001 metų.

9. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog testatorius J. B. turėjo regėjimo trÅ«kumų, tačiau nepaisant to, Å¡ie nebuvo tokio laipsnio, kad jis pats negalėtų perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) teksto ir po juo pasiraÅ¡yti. Teismo vertinimu, pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai nesudaro ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė iÅ¡vada Nr. 0195/20, kuriÄ iÅ¡ dalies paneigia ekspertizė; be to, 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės iÅ¡vados Nr. 0195/20 rezultatai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 10. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2A-1996-967/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1.

Teismo posėdžio metu ekspertas J. K. iÅ¡aiÅ¡kino iÅ¡vadÄ nurodydamas, kad be akinių, su tokiu regėjimo aÅ¡trumu, kuris 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nustatytas J. B., Å¡is negalėjo perskaityti teksto (posėdžio garso įraÅ¡o 15.12 min.). Ekspertizės iÅ¡vadų atsakymai į 3-4 klausimus paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kad ekspertizė davė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog J. B. pats galėjo perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) tekstÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, esÄ teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. K. patvirtino, kad su tokiu regos aÅ¡trumu J. B. galėjo savarankiÅ¡kai perskaityti kompiuterinį tekstÄ , Å¡is nurodė, kad be pagalbinių priemonių skaityti gali tik normalaus regėjimo žmonės (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 9.04 min. – 10.10 min.). Advokatui paklausus eksperto ar be pagalbinių priemonių su tokiu regėjimo aÅ¡trumu, kuris 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nustatytas J.

B., galima perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) tekstÄ , ekspertas atsakė, kad tÄ gali padaryti tik normalaus regėjimo žmonės. Teisėjui uždavus patikslinantį klausimÄ : „Tai be akinių nelabai?“ (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 15.09 min.), ekspertas atsakė: „Be akinių nelabai.“ (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 15.12 min.). Taigi J. B. su tokiu regėjimo aÅ¡trumu, koks jam buvo nustatytas, negalėjo savarankiÅ¡kai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) teksto ir tik tikėtinai, tÄ jis galėjo padaryti su pagalbinėmis priemonėmis (neatmetama galimybė, kad su pagalbinėmis priemonėmis (naudojamu skaitymui didinamuoju stiklu) galėjo savarankiÅ¡kai perskaityti tekstÄ ). 10.2.

Advokatui paklausus ar po paskutinio J. B. regos patikrinimo, jo regos aÅ¡trumas galėjo pagerėti, turint mintyje, kad testamentas pasiraÅ¡ytas 2016 m. lapkričio 10 d., ekspertas atsakė: „Abejotinai“ (teismo posėdžio garso įraÅ¡o 15.30 min.) ir įvertinęs, kad medicininis įraÅ¡as 2017 m. vasario 17 d. rodo J. B. abiejų akių regos aÅ¡trumÄ , kuris laikomas visiÅ¡ku aklumu, paaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. J. B. rega tikėtina galėjo tik blogėti. Teisėjui paklausus ar 2017 m. nustatytam J.

B. aklumui galėjo turėti įtakos persirgtas insultas, ekspertas atsakė neigiamai. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad praėjus dvejiems mėnesiams po J. B. regos patikrinimo, t. y. testamento pasiraÅ¡ymo dienÄ , jo regos aÅ¡trumas buvo blogesnis nei 2016 m. rugsėjo 8 d. ir blogėjo. 2016 m. rugsėjo 8 d. J. B. matė tik viena akimi, nes kairės akies regos aÅ¡trumas buvo 0,01, kas laikoma Å¡ios akies aklumu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus įrodymus, turėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu, kad J.

B. regos aÅ¡trumas 2016 m. lapkričio 10 d. testamento pasiraÅ¡ymo metu buvo blogesnis nei nustatytas 2016 m. rugsėjo 8 d. 10.3. Teismo posėdyje apklausiama notarė nenurodė, jog J. B., skaitydamas 2016 m. lapkričio 10 d. testamentÄ Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi akiniais; jis jų ne tik neturėjo, bet akiniai ir nebÅ«tų padėję, nes rega buvo nekoreguojama akiniais. Pagal notarės paaiÅ¡kinimus J. B. skaitė pats ir VÄ® „Registrų centro“ pažymoje pasirašė, kad bÅ«tent tas butas paliekamas testamentu.

Notarė nurodė, kad ji praktikuoja, jog testatorius pasirašytų VĮ „Registrų centro“ pažymoje būtent prie to turto, kuris yra paliekamas testamentu. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. lapkričio 9 d. VĮ „Registrų centro“ išraše padaryti įrašai J. B. ranka leidžia teigti, kad pasirašęs asmuo visiškai nematė ant kokio dokumento pasirašo, nes įrašas padarytas ne dokumento pabaigoje, kaip turėtų būti įprastai, be to, pasirašyta prie išrašo 2.5 punkto, t. y. nekilnojamojo turto, kuris nepriklausė testatoriui J.

B., taigi galima teigti, jog asmuo pasirašė intuityviai, t. y. nematydamas dokumento, kurį pasiraÅ¡o. 10.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepagrįstai nevertino 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto konsultacinės iÅ¡vados Nr. 0l95l20, atitinkančios ekspertizės iÅ¡vadÄ . 10.5. Pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė byloje esantiems bendraatsakių paaiÅ¡kinimams bei liudytojų parodymams, kurie patvirtina, jog J. B. neturėjo psichikos sveikatos sutrikimų, ko ieÅ¡kovas neginčija, tačiau neatsižvelgė į aplinkybes, kurios susiję su J.

B. regos sutrikimais ir gebėjimu savarankiÅ¡kai skaityti bei Å¡ių parodymų įvertinimu ne tik kiekvieno atskirai, bet jų įvertinimo kartu su kitais bylos įrodymais kaip įrodymų viseto. 10.6. Byloje esanti ekspertizės iÅ¡vada, eksperto paaiÅ¡kinimai, teismo medicinos specialisto konsultacinė iÅ¡vada ir kitų įrodymų visetas patvirtina, kad testatorius J. B. objektyviai negalėjo pats pasiraÅ¡yti ginčijamo testamento dėl CK 5.29 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių (ligos). Vertinant ginčo testamento pasiraÅ¡ymo aplinkybes kartu su naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kad ginčo testamento sudarymo dienÄ testatorius J.

B. negalėjo savarankiÅ¡kai perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡i jam nebuvo perskaitytas, darytina iÅ¡vada, jog negalima spręsti, kad 2016 m. lapkričio 10 d. testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡reikÅ¡ta valia atitiko jo tikrÄ jÄ valiÄ ; taigi turėjo bÅ«ti taikomas CK 5.29 straipsnis ir konstatuota, kad buvo pažeista minėtame straipsnyje nustatyta testamento pasiraÅ¡ymo tvarka.

11. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ bendraatsakė O. G. praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Su tėvu J. B. bendrauta jam dar gyvant esant: Å¡is skaitydavo laikraščius ir knygas, savarankiÅ¡kai vaikščiojo, apsipirkdavo maisto prekių parduotuvėje. Bendraatsakė O. G. su tėvu J. B. 2016 m. lapkričio 1 d. aplankė kapines Anykščiuose, buvome bažnyčioje. 11.2. IeÅ¡kovas vilkina bylÄ . Anksčiau su tėvu J. B. nebendravęs, apie jo ligas daro iÅ¡vadas tik iÅ¡ ligos istorijos iÅ¡rašų.

12. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ bendraatsakė A. K. praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. 2019 m. rugsėjo 30 d., paskutinio teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovas ir jo atstovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl pomirtinės deontologinės-kompleksinės ekspertizės atlikimo, kurio netenkinus, praÅ¡yta iÅ¡kviesti ir apklausti ekspertus.

Toks ieÅ¡kovo procesinis elgesys įvertintas kaip veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , juo labiau, kad aplinkybės dėl J. B. akių ligos buvo žinomos jau nuo 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio, kada buvo apklaustas jo akių gydytojas. 12.2. Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1108-522/2019, kurioje bandyta įrodyta, kad testatorius J. B. turėjo psichinių ligų ir negalėjo suprasti savo veiksmų, liudiję asmenys, kurie jį matė ir pažinojo, kalbėjo ir apie testatoriaus J.

B. regÄ ; nustatyta, kad testatorius J. B. turėjo regėjimo trÅ«kumų, tačiau Å¡ie nebuvo tokio laipsnio, kad jis pats negalėjo perskaityti 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) teksto ir po juo pasiraÅ¡yti. Testatorius J. B. pas akių ligų gydytojÄ 2016 metais lankėsi sausio 14 d., o po to – tik rugsėjo 8 d. Taigi ieÅ¡kovo teiginys, kad testatoriaus J. B. akių liga galimai progresavo itin greitai, nėra pagrįstas, nes pas kitus gydytojus Å¡is lankėsi, konsultacijai dėl akių ligų siųstas nebuvo, nes didesniais regos sutrikimais tuo metu nesiskundė. 12.3.

Liudytojos D. P. ir I. G. dalyvavo 2016 m. gruodžio 29 d. vykusiame „Bočių“ renginyje, kurio metu testatorius J. B. pasijuto blogai ir buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Taigi praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams po 2016 m. lapkričio 10 d. testamento Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, t. y. 2016 m. gruodžio 29 d., testatorius J. B. vis dar gyveno aktyvų gyvenimÄ , „Bočių“ kolektyvo nariams nepastebėjus jo tariamo aklumo. Testatorius J. B. akinius turėjo, tačiau, kiek teko matyti bendraatsakei A.

K., kartais pasinaudodavo tik lupa. 12.4. IÅ¡ testatorių J. B. pažinojusių liudytojų parodymų matyti, kad Å¡is savarankiÅ¡kai gyveno aktyvų gyvenimÄ ; dalyvavo „Bočių“ kolektyvo veikloje (taigi, skaitė ir mokėsi dainų tekstus, be to, 2016 m. gruodžio 29 d. į ligoninę iÅ¡vežtas iÅ¡ ,,Bočių“ kolektyvo renginio); pats apsipirkdavo, mokėdavo mokesčius; namuose turėjo daug knygų. Tokio regėjimo, kokį tęstatorių J. B. nurodo turėjus ieÅ¡kovas, 87 metų senjoras nebÅ«tų galėjęs savarankiÅ¡kai (be nuolatinės priežiÅ«ros) gyventi ir skaityti (nors prie savo lovos laikė pilnÄ lentynÄ knygų). 12.5.

Pomirtinė deontologinė ekspertizės metu vertinami tik gydytojų įraÅ¡ai paciento aplinkymo metu, bet ne jo savijauta ir bÅ«klė kasdieniame gyvenime ir veikloje. 12.6. Testamentas netampa negaliojančiu vien dėl to, kad jį pasirašė regėjimo sutrikimų turintis asmuo. Nagrinėjamu atveju asmens rega ir jo valia nėra tiesiogiai susiję. Testatorius J. B. savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė tris kartus ir visus Å¡iuos kartus sÅ«nui (ieÅ¡kovui) jokio turto palikti nenorėjo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

15. IÅ¡ Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini) mirties įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡o nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini). J. B. turėjo du vaikus – sÅ«nų, t. y. ieÅ¡kovÄ ir dukrÄ , t. y. bendraatsakę O. G.. 2016 m. lapkričio 10 d. testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – testamentas), patvirtintu trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės J.

V. (toliau – notarė), testatorius J. B. jam priklausančiÄ 750/1125 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su Å«kio pastatu bei kiemo statinių dalimis, esančius Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), paliko dukrai – bendraatsakei O. G., o visÄ kitÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ turtÄ , kuris jam priklausys mirties dienÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko susidėtų ir visÄ kitÄ turtÄ â€“ dukterėčiai – bendraatsakei A.

K.. 16. 2017 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡yta pripažinti negaliojančiu testamentÄ ir atnaujinti / pratęsti įstatymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti po J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodyta, kad J. B. prieÅ¡ testamento sudarymÄ diagnozuotas smegenų kraujotakos sutrikimas bei sutrikusi smegenų veikla, atsiradusi kaip smegenų infarkto pasekmė; dėl susiformavusios demencijos jis nesuprato nei savo veiksmų, nei jų sukeliamų padarinių; nuo 2009 metų lankėsi pas psichiatrÄ dėl neorganinės nemigos ir kitų psichikos sutrikimų, buvo gydomas stipraus poveikio medikamentais.

Testamento sudarymo metu, nors būdamas veiksnus, J. B. dėl tokios būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis); be to, buvo senyvo amžiaus – 87 metų, sirgo kitomis ligomis, nuo kurių buvo gydomas ligoninėje, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. J. B. turėjo regėjimo trūkumų, t. y. jam diagnozuotas abiejų akių aklumas dėl glaukomos, todėl pats pasirašyti testamento jis negalėjo, neįskaitydamas raidžių.

Notarė pažeidė imperatyvų įstatymo reikalavimÄ perskaityti testamentÄ , tokio įraÅ¡o jame nesant (CK 1.80 straipsnis). Kadangi beveik nematantis testatorius pasirašė po neskaitytu, notarės neiÅ¡aiÅ¡kintu ir neįgarsintu tekstu, testamento turinys neiÅ¡reiÅ¡kia tikrosios palikėjo valios.

17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 ieÅ¡kinį atmetė; reikalavimÄ dėl termino atnaujinimo paliko nenagrinėtÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bendraatsakės A. K. naudai 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojimÄ Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei R. B. sustabdyti testatoriaus J. B. paveldėjimo bylÄ , neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimų J. B. įpėdiniams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

11. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020 paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9946-880/2020 tenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 tenkintas, atnaujintas procesas Vilniaus regiono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1108-522/2019 pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bendraatsakėms O. G. ir A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Anykščių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė J. V..

13. Faktinei aplinkybei ar J. B. dėl savo sveikatos bÅ«klės galėjo savarankiÅ¡kai perskaityti testamentÄ , prieÅ¡ jį pasiraÅ¡ydamas, nustatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-9946-880/2020 skirta pomirtinė deontologinė-kompleksinė ekspertizė, kuriÄ pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams.

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Akių ligų skyriaus gyd. oftalmologas J. K. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K., atlikę J. B. pomirtinę deontologinę-kompleksinę sveikatos būklės ekspertizę, 2021 m. kovo 2 d. ekspertizės akte Nr. KMPM 32(81)/2021 (01) (toliau – ekspertizės aktas) nustatė, kad:

1) J. B. regos aÅ¡trumas 2016 m. rugsėjo 8 d. duomenimis (paskutinis regos statuso įvertinimas prieÅ¡ 2016 m. lapkričio 10 d.) buvo: deÅ¡inės akies 0,08 (toks regos aÅ¡trumas nėra laikomas Å¡ios akies aklumu), kairės akies 0,01 (toks regos aÅ¡trumas laikomas Å¡ios akies aklumu); preziumuojama, kad ir 2016 m. lapkričio 10 d. regos aÅ¡trumas galėjo bÅ«ti panaÅ¡us, t. y. tiriamasis galėjo savarankiÅ¡kai perskaityti kompiuterinį tekstÄ , esantį byloje; tačiau nėra galimybės nustatyti, koks tiksliai regėjimo aÅ¡trumas buvo J. B. 2016 m. lapkričio 10 d., nes nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. per dviejų mėnesių laiko tarpÄ regos aÅ¡trumas galėjo pablogėti kritiÅ¡kai, o sekantis įraÅ¡as 2017 m. vasario 17 d. rodo abiejų akių regos aÅ¡trumÄ , kuris laikomas visiÅ¡ku aklumu;

2) J. B. iki 10 kartų regėjimo pablogėjimui nuo 2016 m. sausio 14 d., kai rega buvo V 0,2/0,1, iki 2016 m. rugpjūčio 5 d., kai rega tapo V 0,05/0,01, įtakos turėjo akies lėtinių degeneracinių ligų progresavimas;

3) neatmetama galimybė, kad J. B. su pagalbinėmis priemonėmis (naudojamu skaitymui didinamuoju stiklu) galėjo savarankiÅ¡kai perskaityti kompiuterinį tekstÄ , esantį byloje.

18. Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju byloje ginčas yra kilęs dėl testamento tvirtinimo tvarkos trÅ«kumų kaip pagrindo pripažinti jį negaliojančiu (CK 5.29 straipsnis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nurodęs, kad liudytojų duoti parodymai atitinka ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas, jog J. B. regos aÅ¡trumas 2016 m. lapkričio 10 d. galėjo bÅ«ti panaÅ¡us į buvusį 2016 m. rugsėjo 8 d., t. y. jis galėjo savarankiÅ¡kai perskaityti kompiuterinį tekstÄ ; regos sutrikimai nebuvo tokio laipsnio, kad testatorius pats negalėtų perskaityti testamento teksto ir po juo pasiraÅ¡yti (pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai nesudaro ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė iÅ¡vada Nr. 0195/20, kuriÄ iÅ¡ dalies paneigia ekspertizės aktas).

20. IeÅ¡kovas atskirajame skunde teigia, kad ekspertizės iÅ¡vadų atsakymai į 3-4 klausimus paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kad ekspertizė davė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog J. B. pats galėjo perskaityti testamento tekstÄ ; J. B. su tokiu regėjimo aÅ¡trumu, koks jam buvo nustatytas, negalėjo savarankiÅ¡kai perskaityti testamento teksto ir tik tikėtinai, tÄ jis galėjo padaryti su pagalbinėmis priemonėmis.

21. Pasisakydamas dėl eksperto iÅ¡vados, kaip įrodinėjimo priemonės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada neturi iÅ¡ankstinės galios, vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

22. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija pažymi Å¡ias reikÅ¡mingas aplinkybes:

1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014 konstatavęs, kad, tuo atveju, kai ekspertas dėl medicininių duomenų nepakankamumo pateikia prielaidos pobÅ«džio iÅ¡vadÄ , kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais, esant užfiksuotai prieÅ¡ingai situacijai, negali bÅ«ti sprendžiama, jog ieÅ¡kovas įrodė sandorį sudariusio asmens valios ydÄ ;

2) nagrinėjamoje byloje ekspertų pozicija dėl J. B. galimybių savarankiÅ¡kai perskaityti kompiuterinį tekstÄ nebuvo kategoriÅ¡ka, preziumuojant, kad tiriamasis galėjo (tokios galimybės neatmetant) savarankiÅ¡kai perskaityti kompiuterinį tekstÄ (ekspertizės iÅ¡vadose, atsakant į 3-4 klausimus, patikslinta, jog su pagalbinėmis priemonėmis (naudojamu skaitymui didinamuoju stiklu)), esantį byloje, J. B. regos aÅ¡trumui galėjus bÅ«ti panaÅ¡iam į buvusį 2016 m. rugsėjo 8 d. duomenimis (paskutinis regos statuso įvertinimas prieÅ¡ 2016 m. lapkričio 10 d.): deÅ¡inės akies 0,08 (toks regos aÅ¡trumas nėra laikomas Å¡ios akies aklumu), kairės akies 0,01 (toks regos aÅ¡trumas laikomas Å¡ios akies aklumu).

Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju turėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu, jog J. B. regos aÅ¡trumas testamento pasiraÅ¡ymo metu buvo blogesnis nei nustatytas 2016 m. rugsėjo 8 d., įvertinus tai, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Akių ligų skyriaus gyd. oftalmologas J. K. (toliau – ekspertas) 2021 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje, atsakydamas į ieÅ¡kovo atstovo advokato E. J. klausimÄ , ar po paskutinio J. B. regos patikrinimo, jo regos aÅ¡trumas galėjo pagerėti, nurodė, kad abejotinai, 2017 m. vasario 17 d. diagnozavus abiejų akių regos aÅ¡trumÄ , laikomÄ visiÅ¡ku aklumu, todėl nuo 2016 m. rugsėjo 8 d.

J. B. rega, tikėtina, galėjo tik blogėti, teisėjų kolegija tokį ieÅ¡kovo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog eksperto atsakymai į ieÅ¡kovo atstovo advokato E. J. klausimÄ dėl regos aÅ¡trumo grindžiami prielaidomis, kÄ rodo vartojami žodžiai „abejotinai“, „tikėtina“, taigi, Å¡iuo atveju nedarant kategoriÅ¡kos ar net labiau tikėtinos iÅ¡vados, jog J. B. regos aÅ¡trumas negalėjo bÅ«ti panaÅ¡us į 2016 m. rugsėjo 8 d. buvusį. Reikėtų pažymėti, jog J.

B. regėjimas, kaip nustatyta ekspertizės akte, pablogėjęs iki 10 kartų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. (kai rega buvo V 0,2/0,1) iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. (kai rega tapo V 0,05/0,01), taigi per beveik septynis mėnesius. Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus ekspertizės akte darytas prielaidos pobÅ«džio iÅ¡vadas, jog per dviejų mėnesių laiko tarpÄ , t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. vasario 17 d., regos aÅ¡trumas galėjo pablogėti kritiÅ¡kai (galimybės nustatyti, koks tiksliai J.

B. regėjimo aÅ¡trumas buvo 2016 m. lapkričio 10 d., nesant) (CPK 178 straipsnis). Remiantis liudytojų, apklaustų Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1108-522/2019, parodymais, konkrečiai:

1) bendraatsakių O. G. ir A. K. parodymais, kad J. B., bÅ«damas 87 metų amžiaus, savo namuose gyveno vienas ir buvo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas tiek iki testamento sudarymo, testamento sudarymo metu ir po to; pats gaminosi maistÄ , kÅ«reno krosnį, lankydavosi pas gydytojus, pirkdavosi vaistus, dalyvavo „Bočių“ kolektyvo veikloje; nors ir su lazdele, tačiau savarankiÅ¡kai nueidavo į repeticijas, parduotuvę; silpnai matė, tačiau galėjo matyti keliÄ , galėjo paskaityti, pasiraÅ¡yti, neneÅ¡iojo akinių;

2) liudytojos D. P. parodymais, kad J. B. dalyvaudavo ,,Bočių“ kolektyvo repeticijose, į jas ateidavo pats, dėvėdavo akinius ir turėdavo lupÄ skaitymui;

3) liudytojos I. G. parodymais, J. B. buvo labai aktyvus „Bočių“ kolektyvo narys iki pat mirties;

4) liudytojos R. P. parodymais, kad J. B. atvažiuodavo pas juos į Ukmergę, jie kartu lankydavo J. B. brolio kapÄ ; Ukmergėje bendraatsakė A. K. padėjo jam susitvarkyti dantis, apsilankyti pas kitus gydytojus; J. B. 2016 metais gyveno pats vienas nusipirktame bute, skaitė knygas, gaminosi maistÄ , tvarkėsi, skalbėsi, pirko maisto produktus parduotuvėje ir kt., atvažiavęs į Ukmergę pats savarankiÅ¡kai užeidavo pas juos į svečius; nei socialinės rÅ«pybos, nei Carito darbuotojai pas jį nesilankė;

5) notarės parodymais, kad J. B. į kontorÄ atėjo pats, vienas – pirmÄ kartÄ atėjo užsiraÅ¡yti dėl testamento sudarymo, antrÄ kartÄ â€“ jį sudaryti; testamentÄ jis perskaitė pats, taip pat pats ant VÄ® ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų savo ranka padarė įraÅ¡us, suprato, kÄ perskaitė;

6) liudytojos V. G. parodymais, kad J. B. buvo jos pacientas nuo 2015 metų, lankydavosi dažnai, dažniausiai ateidavo vienas, turėjo sveikatos problemų (širdies ritmo sutrikimai, galvos svaigimas, kraujotakos sutrikimai, prastas regėjimas);

7) liudytojo P. Å . parodymais, kad 2016 metais J. B. regėjimas, įvertinus jo amžių, buvo neblogas, po atliktos operacijos buvo pagerėjęs; tuo metu jis neturėjo periferinio matymo, tačiau turėjo centrinį matymÄ ir galėjo matyti 12 Å¡riftu paraÅ¡ytÄ tekstÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos pirmosios instancijos teismui iÅ¡vados, jog J. B. tikėtinai galėjo savarankiÅ¡kai perskaityti testamento tekstÄ , atsižvelgiant į tai, jog konkretus jo regėjimo aÅ¡trumas 2016 m. lapkričio 10 d. nenustatytas, nesant po 2016 m. rugsėjo 8 d. atliktų medicininių įrašų (taigi, ir duomenų, indikuojančių galimÄ kritinį regos aÅ¡trumo pablogėjimÄ ); gyd. okulisto P. Å . 2016 m. rugsėjo 8 d. atliktas įraÅ¡as „V 0,08 stiklai negerina/0,01“, kuris, anot eksperto reiÅ¡kia, kad rega turėtų bÅ«ti koreguojama l4-16 dioptrijų akiniais, tačiau tokio storio, Å¡ie nesilaikytų ant nosies nepaneigia J.

B. savarankiÅ¡kumo tenkinant kasdienius poreikius, taip pat dalyvaujant Lietuvos pensininkų sÄ jungos „Bočiai“ Anykščių bendrijos vokalinio ansamblio „Bočiai“ veikloje (kurios aktyvus narys J. B. buvo, į repeticijas ateidavo pats, dėvėdavo akinius, kaip nurodė liudytoja D. P., duodama parodymus apie ginčo laikotarpiui aktualias aplinkybes (iki 2016 m. gruodžio 29 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020, be kita ko, konstatuota, kad nėra pagrindo abejoti bylos baigtimi nesuinteresuotų, testatoriaus buvusio kolektyvo kolegų parodymais)).

23. Kai testatorius dėl ligos, neraÅ¡tingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasiraÅ¡yti testamento, tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasiraÅ¡yti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasiraÅ¡ymas yra iÅ¡imtinis, tai jis turi bÅ«ti atliekamas, laikantis nustatytų sÄ lygų:

1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo;

2) kitas asmuo turi bÅ«ti veiksnus ir neturi bÅ«ti įpėdiniu pagal testamentÄ ;

3) testamentas turi bÅ«ti pasiraÅ¡omas notaro (kito pareigÅ«no pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasiraÅ¡o testamentÄ );

4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

24. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines iÅ¡vadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiÅ¡kai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

25. Kadangi testatoriaus paraÅ¡as yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentÄ daro negaliojantį, tai ypatinga svarba turi bÅ«ti skiriama fakto, kad testatorius pats negali pasiraÅ¡yti testamento, nustatymui. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir reikÅ¡mę, negalėjimas asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡yti testamento turi bÅ«ti absoliutus, t. y. turi bÅ«ti nustatyta, kad testatorius objektyviai negali pats pasiraÅ¡yti dėl CK 5.29 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo paskirta pomirtinė deontologinė-kompleksinė ekspertizė, kuri preziumavo, kad J. B. galėjo (tokios galimybės neatmetant) savarankiÅ¡kai perskaityti kompiuterinį tekstÄ (su pagalbinėmis priemonėmis (naudojamu skaitymui didinamuoju stiklu)), esantį byloje. Pažymėtina, kad tiek CK 5.29 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo dėl fizinių trÅ«kumų, ligos ar kitokių priežasčių pats negali pasiraÅ¡yti sandorio, t. y. testamento, tik tada už jį tai gali padaryti kiti asmenys.

Å iuo atveju nustatyta, kad testatorius turėjo regėjimo trÅ«kumų, Å¡is faktas Å¡alių byloje yra neginčijamas. Notarė, tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek ir duodama parodymus nurodžiusi, kad su testatoriumi bendravo du kartus: dienÄ , kai J. B. užėjo suderinti datos dėl testamento sudarymo (be kita ko, tvirtai žinodamas, kam kokį turtÄ norėjo palikti ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ ) ir testamento sudarymo dienÄ , t. y. 2016 m. lapkričio 10 d.; bendravimas buvo pakankamos trukmės, kad ji galėtų objektyviai įvertinti testatoriaus bÅ«klę; prieÅ¡ sudarant testamentÄ buvo patikrinta, ar Å¡is asmuo nėra įtrauktas į neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ ; testatorius pats savo ranka pageidavo padaryti prieraÅ¡Ä ant VÄ® ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, kam palieka jame nurodytÄ turtÄ ; abiejų apsilankymų metu testatorius pats rašėsi ant visų dokumentų, nesukeldamas jokių abejonių dėl regėjimo; testamentÄ J.

B. perskaitė pats ir suprato, kÄ perskaitė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-683-619/2020 pažymėta, kad J. B. diagnozuoti regos sutrikimai, t. y. pirminė atviro kampo glaukoma, trumparegystė, intraokulinis lęšis, kiti abiakio matymo sutrikimai, ragenos randai ir drumstys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad testatorius negebėjo perskaityti testamento; aplinkybes, kad J. B. gebėjo perskaityti (ir perskaitė) testamentÄ , paraÅ¡ytÄ 12 Å¡riftu, patvirtino gyd. okulistas P. Å . ir notarė; abejoti Å¡ių suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių asmenų, savo srities profesionalų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.

Taigi Å¡iuo atveju nekvestionuotinos įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos aplinkybės, susijusios su liudytojų, tame tarpe ir notarės, parodymų patikimumu. Nagrinėjamu atveju, kaip paaiÅ¡kinusi notarė, J. B. suraÅ¡ytas testamentas garsiai nebuvo perskaitytas, nekilus abejonėms dėl jo regėjimo (kaip minėta, abiejų vizitų metu (užėjus suderinti datos dėl testamento sudarymo ir testamento sudarymo dienÄ ) testatorius ant visų dokumentų rašėsi pats, taip pat perskaitė testamentÄ ), kitaip tariant, nebuvus pagrindo pasidomėti, ar testatorius gali pats pasiraÅ¡yti testamentÄ , ar yra aplinkybių, lemiančių negalėjimÄ pasiraÅ¡yti.

Notarei nenustačius tokių objektyvių priežasčių, J. B., perskaitęs ir, kaip pažymėta, supratęs suraÅ¡ytÄ testamentÄ (jo valiai, kaip minėta, dėl turto palikimo konkretiems asmenims buvus tvirtai ir aiÅ¡kiai) tada jį pasirašė. Konstatuotina, kad teisinis reglamentavimas leidžia tokiÄ negaliÄ turintiems asmenims, nesant kitų fizinių trÅ«kumų ar kitų priežasčių, dėl kurių jie patys negalėtų to padaryti ir gebantys laisvai reikÅ¡ti savo valiÄ , patiems pasiraÅ¡yti notarų tvirtinamus sandorius.

Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 5.29 straipsnyje įtvirtintų priežasčių, galėjusių lemti testatoriaus negalėjimÄ pačiam pasiraÅ¡yti sudaromo testamento. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad testamentas netampa negaliojančiu vien todėl, kad jį pasirašė regėjimo sutrikimų turintis asmuo, galintis suvokti sandorio esmę ir padarinius. Dėl bylos procesinės baigties 27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti.

Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

28. Kadangi kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priimdamas teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-444-880/2021 palikti nepakeistÄ . Teisėjos Rita Kisielienė Danutė Kutrienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė