2023-09-27 Nr. AB-17078-2-68-3-01164-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-494-629/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01164-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atskirąjį skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba, dėl kolektyvinio ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir atsakovas, Teisingumo ministerija) ir prašė pripažinti, kad atsakovas sprendimą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo priėmė neįvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūros, taip pat prašė skirti atsakovui baudą už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi paprašė Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) išspręsti dėl bylos pagal pareiškėjo ieškinį atsakovui dėl kolektyvinio ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir įpareigojimo užtikrinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 204 straipsnio 4 dalį teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-22/2023 nusprendė, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. liepos 4 d., pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23-24 straipsnių reikalavimus; be to, skunde pateiktas reikalavimas turi būti orientuotas į vieną iš teismo sprendimo rūšių ir skundžiamo akto panaikinimo pagrindus, išdėstytus ABTĮ 88 ir 89 straipsniuose; skunde turi būti nurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas taip pat pareiškėjui išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, išaiškinęs, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas nurodė, jog 2023 m. birželio 19 d. nutartyje išdėstė pareiškėjui, atstovaujamam advokato, ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, tačiau pareiškėjas reikalavimo, nustatyto ABTĮ 88 straipsnyje, nesuformulavo. Įvertinęs pateikto patikslinto procesinio dokumento turinį bei atsižvelgdamas į nustatytus trūkumus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartyje jam nustatytų trūkumų, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog reikalavimas, kuriuo prašo jo naudai skirti baudą atsakovui už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą, yra savarankiškas reikalavimas, kuriuo pareiškėjas siekia išspęsti ginčą šiam priteisiant baudą už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą, atitinkantį ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą – patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu ir toks reikalavimas yra pakankamas. Teismingumo byloje Nr. T-22/2023, būtent toks pareiškėjo reikalavimas ir buvo vertinamas sprendžiant bylos teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, ir jis pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi skundu keliamas reikalavimas jau buvo įvertintas Specialiosios teisėjų kolegijos ir nuspręsta, kad toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakius tenkinti šį atskirąjį skundą, pareiškėjui būtų užkirsta bet kokia teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas vadovaudamasis ABTĮ keliamais reikalavimais bei Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi ištaisė skundo trūkumus ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas skirti baudą atsakovui už informavimo ir konsultavimo procedūrų nesilaikymą, ir toks reikalavimas atitinka ABTĮ 88 straipsnio 4 punktą. Pastebėtina ir tai, kad nors pareiškėjas nereikalauja panaikinti įsakymo, reikalavimas skirti baudą gali būti savarankišku reikalavimu byloje ir baudos priteisimo tikslas yra atgrasyti atsakovą nuo pareiškėjo teisių pažeidimo ateityje, kaip tai numatyta DK 217 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo bylą Specialioji teisėjų kolegija perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. liepos 4 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjas įpareigotas pateikti teismui skundą, atitinkantį ABTĮ 23-24 straipsnių reikalavimus, nurodyta, kad skunde pateiktas reikalavimas turi būti orientuotas į vieną iš teismo sprendimo rūšių ir skundžiamo akto panaikinimo pagrindus, išdėstytus ABTĮ 88 ir 89 straipsniuose, pareiškėjas taip pat įpareigotas išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2023 m. liepos 3 d. pateikė patikslintą procesinį dokumentą – skundą, kuriame prašo pareiškėjo naudai skirti baudą atsakovui už informavimo ir konsultavimosi procedūrų nesilaikymą.

Pagal DK 217 straipsnio 2 dalį nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3 000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

DK 204 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, informavimo ir konsultavimo procedūros svarbą bei bylos faktines aplinkybes konstatuoja, jog šioje konkrečioje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad pareiškėjo skundo reikalavimas neatitinka ABTĮ keliamų reikalavimų ir pareiškėjas neištaisė teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-22/2023 nurodė, kad keliamo ginčo esmė, visų pirma, yra centrinio valstybinio viešojo administravimo subjekto (Teisingumo ministerijos) veiksmai (neveikimas), jai veikiant viešojo administravimo srityje, t. y. vykdant teisės aktais pavestas funkcijas ir priimant atitinkamą norminį administracinį aktą. Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje eI2-7536-1064/2022 ir Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2023 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje eI-17-629/2022 pareiškėjo skundą atsisakė priimti, padarius išvadą, kad skundžiamas norminis teisės aktas paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą, vertina, kad laikant nepaduotu pareiškėjo skundą būtų nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą, todėl apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Tai įvertinus, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė