2026-05-27 Nr. AB-11146-3-61-3-07320-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-686-442/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07320-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. C. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 24S273216 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. 2410-NVIZ-0254 dėl nacionalinės vizos išdavimo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2024 m. spalio 28 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui išduoti nacionalinę vizą, nes jos atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką yra ilgalaikis buvimas joje. Pareiškėja yra susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu D. M., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir su kuriuo pareiškėja turi nepilnametę dukterį, taip pat Lietuvos Respublikos pilietę, L. M..

2.2. Nacionalinės vizos pareiškėja prašė tam, kad atvykusi į Lietuvą galėtų užtikrinti tolesnį bendrąjį lavinimą savo dukteriai (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas šiuo metu negali pasirūpinti dukra, pareiškėja yra jos vienintelė įstatyminė atstovė ir turi pareigą užtikrinti vaiko iki 16 m. bendrąjį lavinimą.

2.3. Pareiškėjos nuomone, ji nurodė savo teisėtą nacionalinės vizos gavimo pagrindą, bei pagrindė objektyvias priežastis, dėl kurių ši viza jai yra būtina, tačiau atsakovas priėmė netinkamai motyvuotą ir nepagrįstą Sprendimą vizos neišduoti. Pareiškėjos teigimu, Sprendime vadovaujamasi tik deklaratyviomis ir įstatymų nuostatomis nepagrįstomis prielaidomis.

2.4. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad dėl Rusijos Federacijos piliečiams taikomų apribojimų, negalėdama gauti nei Šengeno vizos Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, nei nacionalinės vizos per išorės paslaugų teikėją užsienyje, nei leidimo laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, pareiškėja siekia gauti nacionalinę vizą atvykusi į Lietuvą su Ispanijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduota Šengeno viza ir taip legalizuoti savo buvimą/gyvenimą Lietuvoje, t. y. ketina teikti prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės tik pagrindžia, kad ji siekia teisėtai atvykusi į Lietuvą gauti teisėtą pagrindą laikinam gyvenimui Lietuvoje, kad galėtų pagal įstatyme numatytą pareigą rūpintis savo nepilnametės dukters ugdymu ir gyventi su savo sutuoktiniu Lietuvos Respublikos piliečiu.

2.5. Atsakovo motyvas, kad pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio, jog nepilnametė duktė Lietuvoje lankys/lanko bendrojo lavinimo mokyklą, taip pat yra neteisėtas, nes toks reikalavimas yra perteklinis. Užtikrinti vaiko ugdymą yra ne pareiškėjos pageidavimas, o įstatymų jai nustatyta pareiga, kurios ji negali įvykdyti neturėdama nacionalinės vizos. Pareiškėja paaiškino atsakovui visas faktines aplinkybes, susijusias su jos individualia situacija, t. y. apie sudarytą santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, gyvenimą Lietuvoje iki pasibaigiant pareiškėjos leidimo laikinai gyventi galiojimui ir iki D. M. patenkant į laisvės atėmimo įstaigą, taip pat paaiškino, kad vėl atvykusi į Lietuvą pasimatyti su sutuoktiniu nusprendė, jog vaikui geriausia bus tęsti ugdymą Lietuvoje, todėl nurodė atsakovui, kad duktė lankys būtent (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Atsakovas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Sprendimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą.

3.2. Atsakovas ne vieną kartą prašė pareiškėjos pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog jos dukra Lietuvoje pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, tačiau pareiškėja kiekvieną kartą apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad dukra pradės lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Atsakovo nuomone, toks reikalavimas dėl papildomų dokumentų pateikimo nėra perteklinis, kadangi juo siekiama įsitikinti pareiškėjos prašymo išduoti nacionalinę vizą pagrįstumu. Būtent pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas nacionalinės vizos išdavimui.

3.3. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad atvykusi į Lietuvą su Ispanijos konsulinės įstaigos Rusijos Federacijoje išduota Šengeno viza ir negalėdama pateikti prašymo išduoti jai leidimą laikinai gyventi (pagal Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą), pareiškėja siekia tokį prašymą pateikti gavusi nacionalinę vizą. Atsakovas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nepateikė prašomų papildomų dokumentų, todėl Sprendime konstatuojama, kad ji nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo bei sąlygų.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėja, turinti Armėnijos ir Rusijos Federacijos pilietybes, 2024 m. spalio 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. 2410-NVIZ-0254 išduoti nacionalinę vizą, nurodydama, kad jos atvykimo į Lietuvą tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje. Prašyme nurodė, kad ilgalaikio buvimo tikslas yra sietinas su pareiga pasirūpinti dukros Lietuvos Respublikos pilietės L. M. ugdymu. Pradėjus gyventi Lietuvoje L. M. pradės lankyti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašyme taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis, vaiko tėvas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose ir negali tinkamai pasirūpinti Lietuvoje gyvenančios dukros ugdymu bei auklėjimu. Pareiškėjai, kuri privalo bei nori šias pareigas vykdyti, reikalinga nacionalinė viza ilgalaikiam buvimui Lietuvoje, kad ji galėtų kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje suteikimo.

5.2. Pareiškėja 2024 m. spalio 28 d. pateikė atsakovui papildomus paaiškinimus, kuriuose iš esmės detalizavo prašyme dėl vizos išdavimo nurodytas aplinkybes. Gimus dukrai su sutuoktiniu iki 2014 metų rudens gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), kol pasibaigė jos leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikas. Gyvendama Lietuvoje išmoko suprasti ir susikalbėti lietuvių kalba. Būdama Armėnijos pilietė, norėdama dukrai suteikti ir armėniškos senelių kultūros supratimą bei pagrindus, keletui metų išvyko su dukra į Armėniją pas savo tėvus. Į Lietuvą ketino grįžti 2018 metais, tačiau jos sutuoktinis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka iki šiol. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigė negalėjusi atvykti į Lietuvą pas sutuoktinį ir dėl to atidėjo planus leisti dukrą į bendrojo lavinimo mokyklą Lietuvoje, kol 2024 metais jos sutuoktinis buvo perkeltas į atvirojo tipo bausmės atlikimo įstaigą (Pusiaukelės namus). Būdama Rusijos Federacijos piliete, atvykus į Lietuvą su ne Lietuvos institucijos išduota viza, iš pareiškėjos buvo atsisakyta priimti prašymą leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, nes įsigaliojus teisės aktui dėl sankcijų Rusijos piliečiams, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gali būti nustatytais pagrindais išduodamas tik jeigu jie dokumentus ir prašymą pateikia atvykę į Lietuvą būtent su Lietuvos institucijos išduota viza. Pakartotinai patvirtino siekianti gauti nacionalinę vizą, o vėliau – leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad galėtų užtikrinti nepilnametės dukters ugdymą Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje.

5.3. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 30 d. per MIGRIS sistemą pareiškėjai išsiuntė pranešimą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, kuriame buvo prašoma papildomai pateikti dokumentą, patvirtinantį, jog L. M. Lietuvoje lankys bendrojo lavinimo mokyklą, bei nurodyti, kokią mokyklą ir kurioje šalyje jos dukra lankė prieš atvykdama į Lietuvą.

5.4. Pareiškėja 2024 m. spalio 31 d. per MIGRIS sistemą pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jos dukra kol kas šiuo metu rusų kalba mokosi bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos Federacijoje) (duomenys neskelbtini) klasėje, tačiau Lietuvoje pradės lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Mokymo įstaigos pasirinkimas yra suderintas su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialiste. Pareiškėja negali gyventi Armėnijoje, nes ten jos dukra negalės mokytis lietuvių kalba, o Rusijoje jos jaučiasi nesaugiai ir nepritaria Rusijos vykdomai politikai tiek Armėnijos, tiek Lietuvos ir Ukrainos atžvilgiu. Pareiškėja su šiais paaiškinimais pateikė dukters gimimo liudijimo ir paso kopijas bei 2024 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (2024-24I-PS)-1, kurioje nurodyta, jog 2024 m. spalio 3 d. D. M. ir L. M. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo prašomų dokumentų, patvirtinančių, kad duktė Lietuvoje lankys mokyklą (konkrečiai – (duomenys neskelbtini) progimnaziją) pareiškėja nepateikė ir šios aplinkybės skunde neginčija.

5.5. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 31 d. pakartotinai per MIGRIS sistemą pareiškėjai išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jog jos dukra lankys (duomenys neskelbtini) progimnaziją.

5.6. Pareiškėja atsakovui pateikė paaiškinimą, jog negali teikti prašymo ugdymo įstaigai jau dabar, nes neturi teisėto pagrindo būti Lietuvoje. Nurodyta švietimo darbuotoja telefonu paaiškino pareiškėjai, jog (duomenys neskelbtini) progimnazija vykdo mokymą rusų kalba (lietuvių kalba L. M. mokytis būtų per sunku), todėl pareiškėjai buvo patarta atvykti į šią progimnaziją ir parašyti prašymą dėl dukros mokymosi joje. Pareiškėja šiuose paaiškinimuose pakartotinai nurodė aplinkybes apie turimą pareigą užtikrinti dukters ugdymą, o vaiko tėvui atliekant laisvės atėmimo bausmę, tuo privalo pasirūpinti pati pareiškėja. Tam, esą, jai būtina gauti nacionalinę vizą. Byloje nėra ginčo, kad ir su šiais paaiškinimais pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes dėl būsimo dukters mokymosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

6. Teismas vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 patvirtinto Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.11, 16.7, 31 punktais, taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Teismas nurodė, kadangi pareiškėja turi Rusijos Federacijos pilietybę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu (šis įstatymas įsigaliojo 2024 m. gegužės 3 d. ir galioja iki 2025 m. gegužės 2 d.), šiuo metu yra sustabdytas Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizas priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, taip pat sustabdytas ir prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas bei prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus Rusijos Federacijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas, laikydamasis Aprašo 31 punkto nuostatų, du kartus raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius jos ketinimą leisti dukterį į (duomenys neskelbtini) progimnaziją, tačiau pareiškėja jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų atsakovui nepateikė, taip pat nepateikė jų ir teismui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja apsiribojo vien savo rašytiniais paaiškinimais, jog dukters būsimas mokyklos lankymas yra suderintas telefonu su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialiste S. D., tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, susirašinėjimu su minėta darbuotoja, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus arba konkrečios mokyklos vadovybės rašytinis patvirtinimas, pažyma ar kitoks atsakymas į pareiškėjos užklausą dėl galimybės jos dukteriai mokytis joje ir pan.).

9. Pareiškėjos argumentai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija numato pareigą tėvams užtikrinti vaikų ugdymą iki 16 metų yra abstraktūs ir taip pat niekaip nepagrindžia individualaus pareiškėjos poreikio gauti nacionalinę vizą Lietuvoje bei konkretaus jos deklaruojamo tikslo – dukters mokymosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

10. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja savo ruožtu neįvykdė Aprašo 16.7 punkte bei teismų praktikoje keliamos pareigos pagrįsti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir dėl to neatitinka Aprašo 6.11 punkte (taip pat ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje) numatyto pagrindo nacionalinei vizai išduoti, t. y. kai užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas joje. Vien pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio, abstraktūs ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti paaiškinimai, kuriuos ji išdėstė prašyme dėl vizos išdavimo bei skunde teismui, apie tai, kad su vaiko tėvu nusprendė tęsti dukters ugdymą Lietuvoje, nėra pakankami pagrįsti konkretų ilgalaikio buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir abiejų šalių argumentus, neturėjo pagrindo abejoti priimto skundžiamo Sprendimo pagrįstumu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai dviem atsakovo užklausomis buvo sudarytos galimybės pateikti papildomus įrodymus, tačiau ji šio prašymo neįvykdė, o tai sudaro Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei Aprašo 31 punkte įtvirtintą pagrindą atsisakyti išduoti vizą, t. y. kai asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

12. Teismas darė išvadą, kad Sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais faktais, jame nurodyti aktualūs teisės aktai, kurie yra pritaikyti individualiai pareiškėjos situacijai.

13. Teismo vertinimu, atsakovas pareiškėjos prašymą dėl vizos išdavimo išnagrinėjo ne formaliai, o realiai bei nuodugniai, ir, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma bei Įstatymo ir Aprašo teisės normomis. Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, atitinka tiek Įstatymo, Aprašo bei VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas dalyje dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas. Atitinkamai, atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo, nėra pagrindo ir tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą nacionalinės vizos išdavimo.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą patenkinti.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas nesigilino į skundžiamo skundo objekto ir dalyko esmę, rėmėsi formaliai savo sprendimą grįsdamas aplinkybe, jog teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija.

15.2. Teismas vertinimas yra nesuprantamas, abstraktus ir formalus, nes negalima objektyviai sukurti dokumento ar įrodymo, patvirtinančio pareiškėjos-nepilnamečio Lietuvos pilietybę turinčio vaiko mamos pageidavimą ir valią, kad nepilnametei dukrai, Lietuvos pilietei, kurios gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje, privalomasis bendrasis lavinimas būtų vykdomas Lietuvoje, esančioje (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo ugdymo įstaigoje.

15.3. Teismo vertinimas, kad neįvykdyta pareiga pateikti šios valios išraiškos įrodymus yra ne tik perteklinis, bet ir absurdiškas, nes toks siekis ir noras ne tik atitinka vaiko gerovės ir intereso siekimą, bet ir Lietuvos Respublikos interesą.

15.4. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo suinteresuotu asmeniu byloje įtraukti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas motyvuotai išsprendė skunde suformuluotus reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Todėl šiuo atveju konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pareiškėjos ir nurodomų aplinkybių nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, nėra jokio pagrindo.

16.2. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su skundžiamu sprendimu iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes ar savo pačios apeliacinio skundo teiginius, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

16.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 24S273216, kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos ir Armėnijos pilietė. Pareiškėja 2024 m. spalio 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydama, kad jos atvykimo į Lietuvą tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvoje. Prašyme nurodyta, kad ilgalaikio buvimo tikslas yra sietinas su pareiga pasirūpinti dukros Lietuvos Respublikos pilietės L. M. ugdymu. Pradėjus gyventi Lietuvoje dukra pradės lankyti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašyme taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis, vaiko tėvas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjimo Pusiaukelės namuose ir negali tinkamai pasirūpinti Lietuvoje gyvenančios dukros ugdymu bei auklėjimu.

19. Pareiškėja 2024 m. spalio 28 d. pateikė atsakovui papildomus paaiškinimus, kuriuose iš esmės detalizavo prašyme dėl vizos išdavimo nurodytas aplinkybes.

20. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 30 d. per MIGRIS sistemą pareiškėjai išsiuntė pranešimą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, kuriame buvo prašoma papildomai pateikti dokumentą, patvirtinantį, jog L. M. Lietuvoje lankys bendrojo lavinimo mokyklą, bei nurodyti, kokią mokyklą ir kurioje šalyje jos dukra lankė prieš atvykdama į Lietuvą.

21. Pareiškėja 2024 m. spalio 31 d. per MIGRIS sistemą pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jos dukra kol kas šiuo metu rusų kalba mokosi bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) (Rusijos Federacijoje) (duomenys neskelbtini) klasėje, tačiau Lietuvoje pradės lankyti (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Paaiškino, kad mokymo įstaigos pasirinkimas yra suderintas su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialiste S. D.. Pareiškėja su šiais paaiškinimais pateikė dukters gimimo liudijimo ir paso kopijas bei 2024 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) pažymą kurioje nurodyta, jog 2024 m. spalio 3 d. D. M. ir L. M. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

22. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 31 d. pakartotinai per MIGRIS sistemą pareiškėjai išsiuntė pranešimą, prašydamas pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jog jos dukra lankys (duomenys neskelbtini) progimnaziją.

23. Pareiškėja atsakovui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jai švietimo darbuotoja telefonu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija vykdo mokymą rusų kalba, todėl pareiškėjai buvo patarta atvykti į šią progimnaziją ir parašyti prašymą dėl dukros mokymosi joje.

24. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog ji nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

25. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pasisakyta ir tai, kad kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1089-968/2023).

27. Teisėjų kolegija, vertindama Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą, pažymi, jog pareiškėjos prašymas išduoti vizą iš esmės grindžiamas tuo, jog jos nepilnametė dukra, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, ketina lankyti mokyklą Lietuvoje ir pareiškėja rūpinsis dukra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Konstitucijos 41 straipsnio 1 dalį asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis nustato, kad privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas.

28. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 41 straipsnio normos reiškia, jog valstybė (jos institucijos) turi pareigą užtikrinti, kad visi asmenys iki 16 metų turėtų realias galimybes įgyti nemokamą išsilavinimą valstybinėse arba savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštesniosiose mokyklose, kad mokymas šiose įstaigose būtų visiems vienodai prieinamas (2000 m. birželio 13 d. nutarimas); švietimas ir mokslas yra konstitucinės vertybės; pagal Konstituciją valstybė turi pareigą skirti lėšų švietimui ir mokslui finansuoti (2002 m. liepos 11 d. nutarimas).

29. Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą. Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (Konstitucijos 32 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos. Iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą).

30. Taigi atsakovas priėjo nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepagrindė ilgalaikio buvimo aplinkybių.

31. Vertinant Migracijos departamento argumentą, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos dukra lankys (duomenys neskelbtini) progimnaziją, pažymėtina, kad pareiškėja paaiškino, jog ji negali teikti prašymo ugdymo įstaigai jau dabar, nes neturi teisėto pagrindo būti Lietuvoje, be to, švietimo darbuotoja telefonu pareiškėjai patarė atvykti į šią progimnaziją ir parašyti prašymą dėl dukros mokymosi joje. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjos galimybių pateikti atsakovo reikalaujamus dokumentus.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas, kuriame visiškai neįvertinti pareiškėjos paaiškinimai dėl jos galimybės pateikti rašytinius įrodymus, jog dukra lankys Lietuvoje mokyklą, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės). Be to, atsakovas yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamą Sprendimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, todėl yra panaikinamas.

34. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 94 str.).

35. Panaikinus ginčijamą Sprendimą, atsakovas privalės iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, todėl tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti jos prašymą nėra pagrindo.

36. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą patenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. C. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos E. C. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 24S273216.

Kitą pareiškėjos E. C. skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė