2023-02-22 Nr. AB-4103-3-61-3-04114-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-239-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04114-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ministerija 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtino Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, pagal kurias išvykstant į kitą pataisos įstaigą negalima turėti televizoriaus ir virdulio. Pareiškėjas be televizoriaus jaučiasi atskirtas nuo visuomenės, negali sužinoti naujienų ir informacijos, kuri yra būtina. Už suvartotą elektros energiją nuteistieji moka patys, todėl nėra aišku kokiu pagrindu draudžiama turėti savo televizorių. Pataisos įstaigose yra pakankamai asmenų tikrinančių elektros prietaisus, todėl nėra kliūčių išvykstant į kitą pataisos įstaigą leisti pasiimti televizorių. Pareiškėjas teigė, kad šiltas vanduo pareiškėjui būtinas dantims valyti, arbatai pasidaryti, indams išplauti, maistui gaminti. Neleidžiant naudotis elektriniu virduliu sudaromos nežmoniškos kalinimo sąlygos ir dėl to patyrė žiaurius kankinimus. Pareiškėjas į kitas pataisos įstaigas vyksta kiekvieną mėnesį, todėl kankinimai yra labai juntami.

3. Atsakovo atstovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), nenumato galimybės nuteistiesiems (suimtiesiems) laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas turėti televizorių ir elektrinį virdulį. Pareiškėjas su skundu pateikė Ministerijos 2021 m. balandžio 26 d. raštą Nr. (1.23Mr)7R-2288 „Dėl teisinio reguliavimo pokyčių“, kuriame nurodyta, kad atlikdama teisinio reguliavimo stebėseną Ministerija neišbalansuodama šiuo metu įtvirtinto teisinio reguliavimo principų jį patobulins taip, jog bausmės atlikimo metu būtų dar veiksmingiau užtikrinami patys svarbiausi visų nuteistųjų poreikiai, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ kai kurios Taisyklių nuostatos buvo patikslintos, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnyje įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu pasikeitęs teisinis reguliavimas ir toliau nenumato galimybės nuteistiesiems (suimtiesiems) laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas turėti televizorius, elektrinius virdulius.

3.2. Pareiškėjas nenurodo nei vieno teisės akto, kuriam prieštarautų Taisyklių nuostatos, Taisyklės priimtos kompetentingo subjekto, įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas ir atitinka BVK įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Pareiškėjo įvardijami tariami jo teisių pažeidimai ir iš to kilusios pasekmės nėra tokio intensyvaus pobūdžio, kad būtų galima pripažinti pareiškėją patyrus neturtinę žalą. Pareiškėjui apribota galimybė naudotis ne pirmo būtinumo daiktais ir užtikrintas maitinimas pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantis religinius įsitikinimus. Ministerijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

4. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

4.1. Pagal Taisyklių nuostatas, nuteistiesiems (suimtiesiems) laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas negalima su savimi turėti televizoriaus ir elektrinio virdulio. Elektriniai prietaisai galėtų būti tikrinami iki 20 darbo dienų, todėl pareiškėjui būnant Kauno TI ypač trumpus laikotarpius (iki 7 parų), jo elektrinių prietaisų, atsižvelgiant į jų patikrinimo eilę ir nustatytus terminus, nebūtų spėta patikrinti. Pareiškėjui Kauno TI buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, jis kaip ir kiti Kauno TI laikomi suimtieji ir nuteistieji buvo aprūpintas šiltu maistu, atitinkančiu fiziologines mitybos normas, karšta arbata. Pareiškėjas įstaigos parduotuvėje taip pat galėjo įsigyti maisto produktų, kurių ruošti papildomai nereikia. Suimtiesiems ir nuteistiesiems paprašius, maisto dalintojai pateikia šilto vandens, todėl pareiškėjas neturėjo ir negalėjo patirti jokių papildomų neigiamų išgyvenimų, susijusių su elektrinio virdulio neturėjimu. Pareiškėjas taip pat negalėjo patirti jokių neigiamų pasekmių neturėdamas televizoriaus. Kauno TI laikomi suimtieji ir nuteistieji gali naudotis gausia įstaigos biblioteka bei kompiuterių klase su riboto interneto prieiga, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes sužinoti naujienas, užsiimti savišvieta.

4.2. Pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių ir išgyvenimų nedetalizavo, jokių juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pablogėjusią fizinę ar psichinę pareiškėjo būklę, ir nustatyto priežastinio ryšio tarp jos ir Kauno TI veiksmų ar neveikimo. Kauno TI nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas realių neigiamų pasekmių nepatyrė, o į teismą kreipėsi galbūt tik paskatintas noro pasipelnyti valstybės sąskaita. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo teisių ir laisvių, todėl nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš nuteistiesiems taikomo ribojimo, laikinai išvykstant į kitą pataisos įstaigą, vežtis televizorių ir elektrinį virdulį.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo šiais laikotarpiais: nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 15 d.; nuo 2020 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 29 d; nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. spalio 1 d.; nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 7 d.; nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas su 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. spalio 6 d. skundais kreipėsi į Kauno TI dėl draudimo naudotis elektros prietaisais. Kauno TI, išnagrinėjęs minėtus skundus, 2020 m. liepos 10 d. ir 2020 m. spalio 23 d. pateikė atsakymus, kuriuose paaiškino, jog pareiškėjui atvykus į Kauno TI jo atsivežti elektros prietaisai buvo paimti patikrai ir pagal Taisyklių nuostatas iš atsivežtų elektros prietaisų pareiškėjas galėjo turėti tik barzdaskutę. Pareiškėjas su 2020 m. birželio 16 d. skundu kreipėsi į Ministeriją dėl teisės laikino perkėlimo metu nuteistiesiems turėti elektros prietaisus. Ministerija, atsakydama į šį skundą, nurodė, kad nuteistajam laikino perkėlimo metu elektros prietaisai nėra būtini. Pareiškėjas 2021 m. kovo mėnesį su prašymu (skundu) kreipėsi į Ministeriją dėl teisinio reguliavimo pokyčių, kuriame pareiškėjas piktinosi BVK pakeitimų ir juos įgyvendinusių Taisyklių nuostatomis, apribojančiomis paprastajai nuteistųjų grupei priskirtų asmenų galimybes bausmės atlikimo metu su savimi turėti televizorių ir kitus ne pirmo būtinumo elektros prietaisus ir daiktus, bei siūlė pakeitimus atšaukti. Ministerija 2021 m. balandžio 26 d. rašte Nr. (1.23Mr) 7R-2288, nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų būtiniausi poreikiai visiškai patenkinami. Dar vieną prašymą, kuriuo prašė pakeisti Taisyklių nuostatas taip, kad laikinai iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas nuteistasis galėtų su savimi pasiimti asmeninius elektros prietaisus (televizorių ir elektrinį virdulį), pareiškėjas Ministerijai pateikė 2021 m. spalio 10 d. Atsakydama į minėtą prašymą Ministerija nurodė, kad įgyvendinti pareiškėjo siūlymą netikslinga. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog minėti Kauno TI ir Ministerijos raštai (atsakymai) būtų nuginčyti. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimo dėl raštų panaikinimo taip pat nėra pareiškęs.

8. Teismas pabrėžė, kad nuteistųjų teisę turėti asmeninių daiktų reglamentuoja BVK (aktualios redakcijos galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 20 d., nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. liepos 1 d., nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.). Teismas vadovavosi BVK 92 straipsnio 4 dalimi (redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 20 d.), nuo 2020 m. birželio 20 d. BVK 92 straipsnio išdėstyta nauja redakcija, 92 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 27 punktu. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji iš vienos pataisos įstaigos į kitą laikinai gali būti perkeliami ne ilgiau kaip septynioms paroms, kai nuteistojo dalyvavimas būtinas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme. Kai nuteistojo perkėlimas tampa nebereikalingas, jis kaip įmanoma greičiau grąžinamas įstaigą, kurioje atlieka bausmę (BVK 69 str. 7 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad tokiais atvejais nuteistajam nėra būtinybės pasiimti su savimi visus įprastai bausmės atlikimo vietoje leidžiamus turėti daiktus, įskaitant ir elektros prietaisus. Teismo vertinimu, televizorius, laikino perkėlimo laikotarpiu, nėra nuteistajam būtinas daiktas. Pareiškėjo teiginiai, jog neleidžiant su savimi pasiimti televizoriaus pažeidžiama jo teisė į informaciją, yra nepagrįsti. Kauno TI laikomi asmenys gali naudotis biblioteka, kurioje įrengta skaitykla ir videoteka (galima žiūrėti filmus), taip pat naudotis ribota interneto prieiga, todėl pareiškėjas turi visas galimybes gauti jam reikalingą informaciją, gilinti žinias. Pareiškėjui taip pat leidžiama su savimi turėti asmeninius užrašus, žurnalus, knygas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas iki septynių parų neturi savo televizoriaus ir negali žiūrėti norimų laidų (tiek informacinių, tiek pramoginių), nesudaro pagrindo konstatuoti teisės į informaciją pažeidimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog būdamas Kauno TI laiku negalėjo sužinoti konkrečios svarbios informacijos ar naujienos ir dėl to jam būtų atsiradusios neigiamos pasekmės.

9. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad laikino perkėlimo laikotarpiu (iki septynių parų) neleidžiant su savimi turėti elektrinio virdulio jis patiria daug nepatogumų, nes neturi šilto vandens, kuris reikalingas maisto ruošimui, arbatai, indų plovimui, dantų valymui, pažymėjo, kad pagrindiniai nuteistųjų poreikiai tenkinami valstybės lėšomis. Bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus. Maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai (BVK 173 str. 5 d.). Kauno TI atsiliepime taip pat nurodė, kad, nuteistajam pageidaujant, maisto dalintojai pateikia karšto (šilto) vandens arbatai. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokio maisto negalėjo pasigaminti neturėdamas elektrinio virdulio, taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog prašė šilto (karšto) vandens arbatai, o Kauno TI šio prašymo netenkino. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą (įskaitant karštuosius gėrimus) Kauno TI buvo užtikrinta. Pareiškėjo nurodyti nepatogumai, jog neturėdamas elektrinio virdulio negali pasišildyti vandens dantų valymui ir indų plovimui, įvertinus itin trumpus laikino perkėlimo laikotarpius, nėra tokio pobūdžio nepatogumai, kurie galėtų būti įvertinti pinigais.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337, 25 ir 31 punktus, visi nuteistųjų turimi elektros prietaisai turi būti patikrinami ir apskaitomi šiame apraše nustatyta tvarka. Naujo elektros prietaiso patikrinimas, taip pat ir kontrolinis patikrinimas, turi būti atlikti per 20 darbo dienų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo laikinas perkėlimas į kitą įstaigą galimas neilgiau nei septynioms paroms, nuteistojo atsivežto asmeninio elektros prietaiso patikros terminas nuteistajam išvykstant atgal į bausmės atlikimo vietą dar nebūtų pasibaigęs.

11. Teismas, vertindamas Ministerijos veiksmų teisėtumą priimant Taisykles, nurodė, kad Taisyklėmis BVK nuostatos nekeičiamos, naujos bendro pobūdžio normos nekuriamos, Taisyklių nuostatos BVK neprieštarauja. Taisyklės priimtos kompetentingo subjekto, įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinamos kaip neteisėti veiksmai ir pareiškėjo, kaip terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, specialiųjų teisių ribojimas. Teismas Ministerijos neteisėtų veiksmų priimant Taisykles, kuriose reglamentuojamas nuteistiesiems leidžiamų pasiimti daiktų sąrašas, laikinai (iki septynių parų) perkeliant į kitą įstaigą, nenustatė. Elektros prietaisai, kuriuos pareiškėjas pageidauja turėti laikino perkėlimo metu, nėra būtini. Taip pat nenustatyta ir Kauno TI neteisėtų veiksmų, ginčui aktualiu laikotarpiu neleidžiant pareiškėjui turėti skunde nurodytų elektros prietaisų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodytu ginčo laikotarpiu (beveik dveji metai) į Kauno TI 2020 m. buvo atvykęs tris kartus (birželio, rugsėjo, spalio mėnesiais), o 2021 m. du kartus (spalio ir lapkričio mėnesiais), buvimo Kauno TI itin trumpi, todėl pareiškėjo skunde nurodytų nepatogumų nėra pagrindo prilyginti kankinimui ar žiauriam elgesiui.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl jo prašymų persiuntimo nagrinėti kitoms institucijoms nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas jų nenagrinėjo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš esmės panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo kankinamas be šilto vandens ir televizoriaus, bet teismas neįvertinęs visų aplinkybių nustatė, jog nepatyrė jokios moralinės žalos.

15. Atsakovo atstovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 86 straipsniu ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantas nenurodo nei vieno teisės akto, kuriam prieštarautų Taisyklių nuostatos. Taisyklėmis BVK nuostatos nekeičiamos, naujos bendro pobūdžio normos nekuriamos, Taisyklių detalizuojančios nuostatos BVK neprieštarauja. Taisyklės priimtos kompetentingo subjekto, įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, taip pat Taisyklių nuostatos atitinka BVK įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Teisingumo ministro įsakymas yra norminis administracinis aktas, kuris gali būti pripažintas neteisėtu tik ABTĮ nustatyta tvarka. Nustatyta tvarka nepripažintas neteisėtu ir negaliojančiu norminis administracinis aktas negali būti pripažintas neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme. Teisingumo ministro įsakymas yra teisėtas ir galiojantis, todėl ir apelianto teisių ribojimai yra teisėti. Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų priimant Taisykles, kuriose reglamentuojamas nuteistiesiems leidžiamų pasiimti daiktų sąrašas, laikinai (iki septynių) parų perkeliant į kitą įstaigą, nenustatyta. Teismas teisingai nurodė, kad apelianto buvimo laikotarpiai Kauno TI itin trumpi, todėl apelianto skunde nurodytų nepatogumų nėra pagrindo prilyginti kankinimui ar žiauriam elgesiui. Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo apelianto naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

17. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo ginčijamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyti ginčijami klausimai ir įstatymai, bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas). Kauno TI nuomone, pareiškėjas siekia tik nagrinėjamos bylos pratęsimo, nes iš esmės neginčija kurių nors konkrečių teismo sprendimo motyvų, taip pat nenurodo kokių, jo nuomone, reikšmingų šiai bylai aplinkybių teismas nevertino. Pareiškėjo skunde nurodytos abstrakčios aplinkybės neturi jokios įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas bylos aplinkybes vertina priešingai, nei jos nustatytos pirmosios instancijos teismo, tačiau tokio savo vertinimo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Apeliantas taip pat detaliai neapibūdino, jo nuomone, teisės pažeidimu jam sukeltų neigiamų pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl nuteistiesiems taikomo ribojimo, laikinai išvykstant į kitą pataisos įstaigą, vežtis televizorių ir elektrinį virdulį, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Teisingumo ministerijos ir Kauno TI neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto, konstatavo, kad nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo kankinamas be šilto vandens ir televizoriaus, bet teismas, neįvertinęs visų aplinkybių, nustatė, jog nepatyrė jokios neturtinės žalos.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis motyvų.

25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl Taisyklėmis nustatyto ribojimo, laikinai išvykstant į kitą pataisos įstaigą, vežtis televizorių ir elektrinį virdulį. Teismas pagrįstai nenustatė Kauno TI neteisėtų veiksmų ginčui aktualiu laikotarpiu neleidžiant pareiškėjui turėti skunde nurodytų elektros prietaisų, taip pat Ministerijos neteisėtų veiksmų priimant Taisykles, kuriose reglamentuojamas nuteistiesiems leidžiamų pasiimti daiktų sąrašas, laikinai (iki septynių parų) perkeliant į kitą įstaigą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, tačiau niekaip nepagrindė ir nedetalizavo, kodėl netinkamai buvo įvertinti jo nusiskundimai minėtais aspektais. Šiuo atveju nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatuoti, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu dėl šių nusiskundimų buvo kilę kokios nors neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymui konstatuoti. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, t. y. nesutiko su pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl minėtų nusiskundimų.

26. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kadangi nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė Teisingumo ministerijos ir Kauno TI neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas tariamai patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, bei neturtinės žalos padarymo pareiškėjui fakto, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo atmestas.

27. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis