2019-09-11 Nr. AB-17113-3-61-3-01355-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eR-56-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01355-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. Č.,

pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui L. U.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir M. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjunga (toliau – ir LVŽS) ir M. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. Sp-146 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės Nr. 55 rinkimų komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 21“ (toliau – ir VRK sprendimas) ir Varėnos rajono savivaldybės rinkimų komisijos (toliau – ir Varėnos rajono SRK) 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 21 „Dėl rinkėjų papirkimo tyrimo grupės 2019 m. sausio 31 d. išvados“.

2. Pareiškėjai skunde nurodo, kad:

2.1. Varėnos rajono SRK rinkėjų papirkimų grupės (toliau – ir Grupė) nariai šališki, nes susiję su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu (toliau – ir LRLS). Visi trys Grupės nariai buvo pavaldūs tuometiniam ir dar kartą išrinktam LRLS merui A. K. bei kandidatui į Varėnos rajono savivaldybės tarybą ir dar kartą išrinktam savivaldybės administracijos direktoriui A. V. Grupės nariai turėjo nusišalinti, nes dirbo savivaldybės administracijoje ir įstaigoje, kurios steigėjas yra savivaldybė, todėl nelaikytini nešališkais ir nepriklausomais. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas. Grupė tyrimą vykdė neva anoniminio skundo pagrindu, nors iš tiesų skundo autorius buvo buvęs LRLS atstovas J. G. Grupės nariai be pagrindo atsisakė apklausti liudytojus ir nenusišalino nuo tyrimo, bet pateikė išvados projektą, dalyvavo jį svarstant ir balsavo jį priimant. VRK akivaizdaus Grupės narių suinteresuotumo ir šališkumo klausimo netyrė ir nevertino.

2.2. Priimant VKR sprendimą, du VRK nariai, balsavę už sprendimo priėmimą, taip pat buvo šališki. LRLS atstovas M. R. buvo tiesiogiai suinteresuotas skundo baigtimi, kadangi skundą inicijavo ir tyrimą atliko su LRLS susiję asmenys. VRK narys V. S. taip pat buvo tiesiogiai suinteresuotas skundo baigtimi, nes ne kartą deklaravo savo išankstinę nuomonę dėl akcijos „Saugokime vyrus“ (toliau – ir Akcija), o posėdžio metu pakartojo savo išankstinę nuomonę. Taigi nagrinėjant pareiškėjų skundą, nebuvo užtikrinta teisė į teisingą pateiktų skundų nagrinėjimą ir nepriklausomą ir nešališką teismą.

2.3. Grupė nepateikė jokių faktines skundo aplinkybes patvirtinančių dokumentų – liudytojų apklausų ar rašytinių liudijimų, faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje protokolo, kitų dokumentų. Paaiškėjus, kad skundas yra visiškai nepagrįstas, Varėnos rajono SRK ir VRK išsigalvojo pagrindą pripažinti M. Č. neva papirkinėjus rinkėjus. Vadovaudamiesi paties M. Č. paaiškinimais, kad jis ne pirmą kartą dalyvauja akcijoje, teikia organizacinę pagalbą ir talkino perduodant tyrimų rezultatus žmonėms, konstatavo, kad tokiu būdu M. Č. netiesiogiai papirkinėjo rinkėjus. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad M. Č. dalyvavimą Akcijoje būtų naudojęs rinkimų agitacijai, VRK užteko aplinkybės, kad jis fiziškai pasirodė 2 vietose, kuriose lankėsi mobili kraujo tyrimų laboratorija. Mobili laboratorija, kaip matyti iš viešos informacijos, Varėnos rajone apsilankė bent 28 vietose, M. Č. buvo tik dviejose vietose ir ten nuvyko tik dėl to, kad laboratorijai buvo sudarytos kliūtys prijungti elektros energiją. M. Č. neagitavo nei už save, nei už LVŽS sąrašą, savanoriškai padėjo Akcijai ne pirmą kartą. M. Č. tyrimų rezultatų neperdavė nei vienam žmogui – užklijuotus vokus perdavė bendruomenių pirmininkėms ir medicinos punktų vedėjoms. Pareiškėjai pažymi, kad kitų politinių judėjimų kandidatams Varėnos rajone dalinant konkrečias dovanas (maisto produktus), toks jų elgesys buvo vertinamas kaip nereikšmingas.

2.4. Akcija „Saugokime vyrus“ vyksta nuo 2011 m., VRK yra ne kartą vertinusi minėtą Akciją ir pateikusi rekomendacijas, kurių nuosekliai laikomasi. Daugeliu atveju M. Č. organizacinius darbus atlikdavo paskambinęs asmenims telefonu, tačiau dviejuose kaimuose, kilus techninėms kliūtims, jis buvo nuvykęs į vietą ir pasirūpino vieta mobilios laboratorijos pastatymui ir elektros tiekimu. Neaišku, kodėl VRK pakeitė nuomonę dėl Akcijos vertinimo.

II. 3. Atsakovas VRK atsiliepime prašo pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Varėnos rajono SRK sprendime yra nurodyta atlikto tyrimo eiga ir tirtos faktinės aplinkybės. Varėnos rajono SRK gavo du skundus dėl galimai vykdomo rinkėjų papirkimo. Vienas skundas pateiktas Varėnos gyventojų ir nepasirašytas, kitas – visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės dėl M. Č. veiklos 2019 m. sausio 14 d. ir sausio 15 d.

3.2. M. Č. veiksmus Varėnos rajono SRK vertino kaip netiesioginį rinkėjų papirkimą, kadangi paslaugos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojams buvo suteiktos nemokamai, jas teikiant dalyvavo kandidatas į Varėnos savivaldybės tarybos narius – merus M. Č., tuo netiesiogiai parodant, kad paslauga teikiama LVŽS ir M. Č. dėka. Taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis.

3.3. Atsakovas vadovaujasi Rinkėjų galimų papirkimo atvejų tyrimo ir vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VRK 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. Sp-47 (toliau – ir Aprašas), 4 punktu ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Akcija buvo vykdoma rinkimų kampanijos metu, ją padėjo vykdyti LVŽS šioje savivaldybėje keliamas kandidatas į tarybos narius – merus. Toks kandidato dalyvavimas Akcijoje (net ir savanorio teisėmis) gali prisidėti apie rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų nuomonės formavimo apie kandidatą, M. Č. dalyvavo ne tik techniškai aprūpindamas Akcijos dalyvius, bet ir asmeniškai įteikė tyrimo rezultatus.

3.4. Dėl galimo šališkumo atsakovas pažymi, kad Grupė buvo sudaryta vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, todėl nėra pagrindo manyti, kad atliekant tyrimą Grupės nariai buvo šališki. Jokių veiksmų, pažeidžiančių nustatytą darbo tvarką, Grupės nariai neatliko.

3.5. Pareiškėjų nurodytiems VRK nariams nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo nusišalinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VRK 2019 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. Sp-146 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės Nr. 55 rinkimų komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 21“ ir Varėnos rajono SRK 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 21 „Dėl rinkėjų papirkimo tyrimo grupės 2019 m. sausio 31 d. išvados“ teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.

6. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad rinkėjų papirkimas – tai trukdymas asmeniui, prasidėjus rinkimų (referendumo) politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų (referendumo) datos paskelbimo iki Rinkimų įstatymuose ar Referendumo įstatyme nustatyto rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat agitacijos draudimo laikotarpiu ir rinkimų (referendumo) dieną, realizuoti savo teisę rinkti arba būti išrinktam, kuris gali pasireikšti: tiesioginiu ar netiesioginiu rinkėjų balsų pirkimu (4.1 p.); dovanų ar kitokio atlyginimo rinkėjams teikimu, skatinant rinkėją (rinkėjus) dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose (referendume) ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą (4.2 p.); pažadu už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų (referendumo) turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų, kandidatų arba asmenų, kuriuos numatoma kelti kandidatais (4.3 p.); rinkėjo palenkimu už jam pačiam ar kitiems asmenims duodamus ar žadamus pinigus ar kitokias materialines vertybes bei tokio pobūdžio paslaugas ar lengvatas balsuoti už ar prieš konkrečią politinę partiją, visuomeninį rinkimų komitetą, kandidatą arba asmenį, kurį planuojama kelti kandidatu (4.4 p.).

7. Grupės priimtoje 2019 m. sausio 31 d. išvadoje buvo vertintas 2019 m. sausio 17 d. gautas anoniminis skundas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 14–15 d. Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, buvo vykdoma „Agrokoncerno“ finansuojama akcija „Saugokime vyrus“ (teikiamos nemokamos kraujo tyrimų paslaugos), ant kurios mikroautobuso buvo užklijuotas LVŽS logotipas, mikroautobusą lydėjo LVŽS narys ir kandidatas į Varėnos rajono merus M. Č., kuris susirinkusius gyventojus agitavo balsuoti už save bei LVŽS. Išvadoje konstatuota, kad 2019 m. sausio 14–15 d. Varėnos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, teikiant paslaugą – laboratorinius tyrimus su LVŽS logotipu pažymėtu mikroautobusu–laboratorija ir paslaugų teikime dalyvaujant LVŽS kandidatui į Varėnos rajono savivaldybės tarybos narius – merus M. Č., padarytas pažeidimas, numatytas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje.

8. VRK gautas visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ 2019 m. vasario 27 d. skundas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. sausio 14 d. Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime lankėsi Akcijos, kuri yra finansuojama „Agrokoncerno“ lėšomis, autobusas, ant kurio matoma LVŽS simbolika ir Seimo nario R. K. vardas ir pavardė. Šį autobusą atlydėjo LVŽS kandidatas į Varėnos rajono merus M. Č. 2019 m. sausio 15 d. kandidatas lankėsi (duomenys neskelbtini) kaime su tuo pačiu Akcijos autobusu.

9. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, jog pagal Aprašo 22.2 punktą, jeigu po papildomos informacijos pateikimo ir duomenų patikslinimo tampa akivaizdu, kad skunde apie galimai padarytą papirkimą nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi, Komisija gali atsisakyti pradėti tyrimą. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo argumentu, kad anoniminiame skunde buvo pakankamai duomenų tyrimui pradėti ir atlikti.

10. Vertinant susiklosčiusią situaciją, akcentuotina, kad faktas dėl M. Č. galimai vykdytos atviros agitacijos nebuvo tiriamas ir vertinamas (tai aiškiai įvardyta Grupės pateiktoje 2019 m. sausio 31 d. išvadoje), todėl pareiškėjo pateikti rašytiniai liudininkų parodymai, kad M. Č. atvirai neagitavo, nagrinėjamu atveju neaktualūs.

11. Vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, nustatyta, kad Akcija buvo vykdoma rinkimų kampanijos metu, ją padėjo vykdyti LVŽS keliamas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, paslaugos potencialiems rinkėjams buvo teikiamas nemokamai, kandidatas dalyvavo techniškai aprūpindamas akcijos dalyvius (pvz., elektros pajungimas). Pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas mikroautobusas su LVŽS logotipu ir šalia jo stovintis M. Č. – buvimo vietoje fakto neneigė ir pats pareiškėjas. Dėl kandidato asmeninio dalyvavimo įteikiant tyrimo rezultatus, pareiškėjų ir atsakovo pozicija išsiskyrė. Posėdžio Varėnos rajono SRK metu M. Č. atsakė, kad jis atveždavo tyrimo rezultatus į tą vietą, kur buvo pasakyta, kad žmonės ateitų susipažinti. Taip pat jis buvo pasirašęs konfidencialumo sutartį, kad galėtų susipažinti su tyrimų rezultatais. Kita vertus, pareiškėjų skunde, pateiktame teismui, teigiama, M. Č. tyrimų rezultatų neperdavė nei vienam žmogui – užklijuotus vokus perdavė bendruomenių pirmininkėms ir medicinos punktų vedėjoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas aspektas nėra esminis ir teisingam sprendimui priimti pakanka įvertinti visus kitus prieš tai aptartus duomenis, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgusi į laikotarpį, kada vyko Akcija (politinės kampanijos metu) ir vietas, kurioje ji vyko (Varėnos rajone), sutinka su atsakovo išvada, kad M. Č., dalyvaudamas Akcijoje, siekė pasiviešinti kaip LVŽS kandidatas į Varėnos rajono merus. Todėl kandidato į tarybos narius – merus asmeninis dalyvavimas Akcijoje galėjo prisidėti prie rinkėjų ar rinkimų teisių turinčių asmenų nuomonės formavimo apie kandidatą, taip veikiant potencialią rinkėjų valią ir formuojant nuomonę apie Akcijos organizatorių, t. y. pažeidžiant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį.

13. Dėl pareiškėjo nurodomo argumento, kad jis 2015 m. dalyvavo analogiškoje akcijoje, pažymėtina, kad 2015 m. akcija vyko jau pasibaigus rinkimams į savivaldybių tarybas ir dar neprasidėjus rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą politinei kampanijai. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Akcija vyko rinkimų į savivaldybės tarybos narius – merus politinės kampanijos metu, todėl aptariami atvejai negali būti lyginami.

14. Pareiškėjai skunde taip pat nurodė argumentus dėl galimo Grupės narių ir VRK narių šališkumo.

15. Dėl galimo Grupės narių šališkumo pažymėtina, kad Grupė buvo sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. vadovaujantis Aprašo 16 punktu, kur yra tiksliai apibrėžta, iš ko ji turi susidėti ir kas minėtus tris narius pasiūlo. Šiuo atveju nėra jokių duomenų (tokių nepateikia ir pareiškėjai), kad minėtų reikalavimų buvo nesilaikyta. Vien tai, kad Grupę sudarantys asmenys dirbo savivaldybės administracijoje ir įstaigoje, kurios steigėjas yra savivaldybė, savaime nepagrindžia minėtų asmenų šališkumo.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo skundo jame nurodytais argumentais tenkinti ir panaikinti VRK ir Varėnos rajono SRK sprendimus nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsni 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir M. Č. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius