2015-11-18 Nr. AB-22495-3-61-3-01769-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-126-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01769-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo, 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista A. Č. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 16 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) (b. l. 49) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta galimybės asmeniui pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti, prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis iki skundo pateikimo dienos.

II. Pareiškėjas A. Č. pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo termino atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir jo skundą priimti.

Prašyme nurodo, kad sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. rugpjūčio 31 d. Pataisos namuose nuteistieji neturi galimybės pasinaudoti internetu ir apie teismų nutartis sužino tik jas gavę. Pareiškėjas teismo nutarties negavo 2015 m. rugpjūčio 31 d., ją gavo rugsėjo pradžioje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Tokiu būdu siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugpjūčio 31 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. rugsėjo 14 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas tik 2015 m. rugsėjo 16 d. (pagal spaudą ant voko) (b. l. 49), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pateiktame prašyme dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo pareiškėjas nurodo tik tai, kad pataisos namuose nuteistieji neturi galimybės pasinaudoti internetu ir apie teismų nutartis sužino tik jas gavę, pareiškėjas teismo nutarties negavo 2015 m. rugpjūčio 31 d., ją gavo rugsėjo pradžioje.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo nuorašas pareiškėjui į Alytaus pataisos namus buvo išsiųstas tą pačią dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 44). Tai leidžia preziumuoti, jog Alytaus pataisos namuose jis buvo gautas ir pareiškėjui įteiktas laiku, likus pakankamai laiko jį apskųsti apeliaciniu skundu įstatyme nustatytu terminu. Byloje nėra duomenų apie nepagrįstai ilgą pašto siuntos vėlavimą ar pan. Pareiškėjas tokių argumentų taip pat nenurodo, pats pripažįsta, kad sprendimą gavo rugsėjo pradžioje, t. y. iš esmės nustatytais terminais. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo turinį ir apimtį, nėra pagrindo teigti, kad jam parengti, sprendimą gavus rugsėjo pradžioje, pareiškėjui būtų nepakakę įstatyme nustatyto termino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankami operatyviai, jo nurodyta termino praleidimo priežastis nelaikytina svarbia ir objektyvia, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo A. Č. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė