95af79d7-7cb5-4bfc-ade2-af06d92be17e · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-622-940/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05695-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.1.;2.6.10.2.2.;2.6.10.2.3.;2.6.10.2.4.3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.8.; 3.1.7.6. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, sekretoriaujant Irenai Miliukienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. P., jo atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, atsakovui G. A., nedalyvaujant atsakovui K. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. P. ieÅ¡kinį atsakovams K. B., G. A., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 4 112,45 Eur turtinės žalos, 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi bei atstovavimo teisme išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, jo atstovas nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. sugedo ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užgeso važiuodamas, iÅ¡ automobilio pradėjo rÅ«kti dÅ«mai, įtarė sankabos gedimÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡sikvietė techninę pagalbÄ ir automobilis buvo nugabentas į techninės pagalbos sunkvežimio vairuotojo pasiÅ«lytÄ autoservisÄ , esantį (duomenys neskelbtini). KitÄ dienÄ ieÅ¡kovui paskambino atsakovas K.

B. ir informavo, jog automobilis yra nepataisomai sugadintas, nes per klaidÄ buvo numestas nuo keltuvo. Automobilį apžiÅ«rai priėmė atsakovas K. B., o remontavo atsakovas G. A.. Automobilio remonto sutartis nebuvo sudaryta, automobilio defektinis aktas dėl sugedusio automobilio kelyje taip pat nebuvo pateiktas. IeÅ¡kovas 2018 m. spalio 19 d. žodžiu susitarė su K. B., kad jis ieÅ¡kovui nupirks analogiÅ¡kos vertės kitÄ automobilį, o 2019 m. birželio mėn. susitarė, kad atsakovas K. B. iki 2019 m. liepos 15 d. atlygins ieÅ¡kovui nuostolius pinigais, tačiau Å¡ių žodinių susitarimų neįvykdė.

Atsakovas K. B. ieÅ¡kovui nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. davė naudotis pakaitiniu iÅ¡nuomotu automobiliu TOYOTA COROLLA VERSO, už kurį jokių mokesčių ieÅ¡kovui mokėti nereikėjo, iÅ¡skyrus tik už degalus tiek, kiek jis pats važinėjo, o už pakaitinio automobilio nuomÄ mokėjo K. B..

3. IeÅ¡kovas nurodo, kad jam buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė (moralinė) žala, kuri pasireiÅ¡kia tuo, kad patyrė ir iki Å¡iol patiria stiprius, labai skausmingus ir iÅ¡ esmės visÄ laikÄ trunkančius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nebenori bendrauti su draugais bei kolegomis, jaučiasi visÄ laikÄ prislėgtas ir blogos nuotaikos, dėl ko neteko daug svorio. Turi du nepilnamečius vaikus, todėl automobilis jam buvo reikalingas Å¡eimos poreikių tenkinimui. 2019 m. spalio mėn. buvo priverstas imti 4 000 Eur paskolÄ naujo automobilio pirkimui.

4. IeÅ¡kovas nurodė, jog sugadinto automobilio neremontavo, jo likutinė vertė po sugadinimo servise buvo 100 Eur. Å iuo metu automobilis jau yra realizuotas, ieÅ¡kovas 2019 m. balandžio mėn. jį už suteiktÄ 100 Eur vertės paslaugÄ atidavė draugui. 2018 metais jo automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė buvo apie 2 800 Eur.

5. Atsakovas G. A. su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime, teismo posėdyje nurodė, kad pas K. B. autoservise dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio pabaigos – rugsėjo pradžios, atsakovas dėl priėmimo į darbÄ praÅ¡ymo nerašė, K. B. žadėjo vėliau paruoÅ¡ti darbo sutartį, verslo liudijimo nebuvo iÅ¡siėmęs, individualios veiklos nevykdė. Sutartas darbo užmokestis – nuo 40 ir 60 procentų nuo atlikto darbo, priklausomai nuo darbo sudėtingumo.

Darbo užmokestį K. B. atsakovui G. A. iÅ¡mokėdavo grynais pinigais, darbo laikas nebuvo griežtai normuotas, buvo žodinis susitarimas, jog atsakovas dirbs 8 val. per dienÄ , pietų laiko nebuvo aptarę. Atsakovas paaiÅ¡kino, jog 2018 m. spalio mėnesį atvežtÄ automobilį autoserviso vadovas K. B. nurodė remontuoti kitam darbuotojui, kuris pakėlęs automobilį keltuvu ir pradėjęs jį remontuoti, po kurio laiko paprašė atsakovo pagalbos atsukant kelis varžtus. Atsakovui priartėjus prie automobilio ir pradėjus atsukinėti pirmÄ jį varžtÄ , automobilis nuslydo nuo keltuvo ir priekine dalimi trenkėsi į žemę.

Atsakovas nurodė, kad į automobilį nesiramstė, nejudino keltuvo ar jo atramų, todėl jis nėra ir negali būti kaltas dėl to, kad automobilis nuslydo nuo keltuvo, kadangi automobilis nukrito dėl to, kad buvo netinkamai pritvirtintas, o atsakovas automobilio tvirtinime ir kėlime nedalyvavo.

6. Atsakovas taip pat nesutinka su turtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad žala galėtų bÅ«ti vertinama tik pagal automobilio vertę žalos padarymo metu, o ne galimas remonto iÅ¡laidas. Atsakovas pabrėžė, jog ieÅ¡kovas turtinę žalÄ grindžia UAB „Autoprogresas“ remonto sÄ mata, tačiau į jÄ Ä¯raÅ¡yti nebÅ«tini remonto darbai, pvz. visų automobilio dalių dažymas, sÄ matoje nurodytos kainos nepagrįstai didelės, neatitinkančios rinkos kainų. Be to, automobilis į autoservisÄ buvo atvežtas su rimtu defektu – sankabos gedimu, todėl automobilio rinkos kaina netgi dar mažesnė, ir galėjo bÅ«ti iki 1400 Eur.

7. Atsakovas nesutinka su neturtine žala. Nurodo, kad ieÅ¡kovas, netekęs automobilio, nesusidÅ«rė su esminiais nepatogumais, nes K. B. suteikė jam kitÄ transporto priemonę, be to ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių padarytos neturtinės žalos dydį. Atsakovas nurodo, kad nuo 2018 m. gruodžio mėn. ar 2019 m. sausio mėn. su K. B. nebendrauja, santykiai ir bendradarbiavimas nutrÅ«ko, kai K. B. atsakovui nepateikė darbo sutarties, po automobilio numetimo pradėjo vengti atsiskaitinėti už atliktus darbus ir liko jam nesumokėjęs apie 2 500 Eur.

8. Atsakovas K. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai. Per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a: Faktinės bylos aplinkybės 9. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 18 d. sugedo ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos, kuris buvo pristatytas į automobilių remonto servisÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Serviso patalpos priklausė M. Č., o jas nuomojosi ir automobilių remonto paslaugas teikė atsakovas K. B.. Ginčo dėl aplinkybių, kad automobilis buvo sugadintas jam nukritus nuo keltuvo byloje nėra. Taip pat nėra ginčo dėl sugadinimų apimties kurie fiksuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiÅ«ros protokole.

10. IeÅ¡kovas patirtÄ Å¾alÄ Ä¯rodinėja teismui pateikta UAB „Autoprogresas“ remonto sÄ mata Nr. 004867, pagal kuriÄ apskaičiuota sugadinto automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina su PVM yra 4 112,45 Eur, bei duomenimis gautais ir internetinio tinklalapio autoplius.lt, jog 2004 metais pagamintų TOYOTA AVENSIS automobilių didžiausia kaina 2018 metais buvo 4 300 Eur, vidutinė kaina – 2 300 Eur, mažiausia kaina – 1 200 Eur.

11. Dėl automobilio sugadinimo ieÅ¡kovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , tačiau 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies (svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas) požymių.

12. IeÅ¡kovas teigė, kad jo ir atsakovų nesiejo sutartiniai santykiai, todėl jis ieÅ¡kinį reiÅ¡kia deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir atsakovų pareigos atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius bei jų dydžio. Dėl civilinės atsakomybės taikymo 13. Bylos duomenys ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog ginčo automobilis dėl techninių gedimų 2018 m. spalio 18 d. suderinus telefonu su K. B. buvo pristatytas į jo autoservisÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas automobilį paliko autoserviso kieme. Atvežus automobilį ir dalyvaujant ieÅ¡kovui jis nebuvo apžiÅ«rėtas, defektinis aktas nebuvo suraÅ¡ytas, tikslus automobilio gedimas nebuvo nustatytas, ieÅ¡kovas su K. B. dėl remonto apimties ir kainos palikęs automobilį nesitarė. Automobilis, kitÄ dienÄ po jo pristatymo į autoservisÄ , K. B. nurodymu buvo pakeltas keltuvu ir pradėtas ardyti siekiant nustatyti automobilio gedimÄ . Automobilio nukritimo momentu prie jo buvo ir jį remontavo atsakovas G.

A.. Visus klausimus dėl automobilio remonto nuo automobilio pristatymo ir po jo nukritimo telefonu ieškovas derino su atsakovu K. B.. Šalys neginčija, jog tuo metu kai automobilis nukrito, prie jo buvo ir jį remontavo atsakovas G. A., tačiau atsakovas nurodo, kad automobilis nukrito ne dėl jo kaltės, o dėl to, jog buvo netinkamai pritvirtintas prie keltuvo, o jį tvirtino ir kėlė kitas asmuo, kurio paprašytas atsakovas G. A. padėjo atsukti kai kuriuos automobilio varžtus.

14. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.245 straipsnyje, 6.263 straipsnyje. BÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

15. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas G. A. tik deklaratyviai teigė, kad automobilis nukrito ne dėl jo kaltės, nors teismas ne kartÄ siÅ«lė ir aiÅ¡kino pareigÄ teikti įrodymus, siÅ«lė apklausti liudytojus.

16. Byloje nėra pateikta pakankami duomenų ir teismas negali nustatyti kokius konkrečius veiksmus atliko atsakovas G. A., kai automobilis nukrito, tačiau remiantis byloje pateiktais duomenimis (tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų vykusiais susiraÅ¡inėjimais, 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ir pateikta medžiaga), Å¡alių paaiÅ¡kinimais, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, jog automobilio kritimo momentu bÅ«tent atsakovas G. A. buvo po automobiliu ir jį ardė, todėl jis turėjo bÅ«ti pakankamai rÅ«pestingas bei apdairus, ir galėjo bei turėjo patikrinti ar automobilis tinkamai pritvirtintas prie keltuvo, prieÅ¡ pradėdamas jį remontuoti. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas G. A. Å¡ioje situacijoje nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir apdairus, kiek Å¡iomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, ko pasėkoje automobilis nukrito nuo keltuvo ir buvo padaryta žala ieÅ¡kovui – automobilis buvo sugadintas (CPK 185 straipsnis).

17. Pagal CK 6.264 straipsnį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, o darbuotojo atžvilgiu reikalavimÄ gali reikÅ¡ti tik darbdavys ir tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas. Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas lemia, jog nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų atžvilgiu solidari civilinė atsakomybė galėtų bÅ«ti taikoma tik konstatavus, jog jų nesiejo darbo santykiai. Esant darbo santykiams, ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas tik darbdavio atžvilgiu.

18. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nustatyta, jog atsakovas K. B. nebuvo iÅ¡siėmęs verslo liudijimo, įregistravęs individualios veiklos ar įsteigęs juridinio asmens automobilių remonto paslaugoms teikti, o atsakovas G. A. kartu su K. B. dirbo abiejų žodiniu susitarimu, ir nebuvo sudarę raÅ¡ytinės darbo sutarties ar teikęs praÅ¡ymÄ dėl priėmimo į darbÄ .

Byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nelegalaus darbo egzistavimo. Teismo vertinimu byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovus siejo faktiniai darbo santykiai, o K. B. buvo G. A. darbdavys, todėl atsakovo G. A. argumentas, jog už automobilio sugadinimÄ turi atsakyti darbuotojus samdęs asmuo – atsakovas K. B., teisiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kurie suponuotų spręsti, kad atsakovus siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu G.

A. buvo pavaldus K. B. ir buvo jo kontroliuojamas (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.264 straipsnio nuostatas.

19. Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarius žalÄ , jÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas už žalÄ asmuo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis jo sugadinimo metu buvo K. B. žinioje ir jo nurodymu buvo pakeltas ant keltuvo, o jį tvarkė kitas asmuo atsakovas G. A., kuris nebuvo atsakovo K. B. darbuotojas. Atsakovų nesiejo darbo teisiniai santykiai. Automobilis nukrito ir susidarė žala bÅ«tent dėl atsakovų veiksmų, nesilaikymo tam tikrų taisyklių ir reikalavimų, kurie bÅ«tų padėję iÅ¡vengti nuostolių. Atsakovai pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

20. Teismas sprendžia, jog atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos byloje yra įrodytos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje įstatymo numatytų sÄ lygų, eliminuojančių atsakovų civilinės atsakomybės taikymÄ , nėra (CK 6.253 straipsnis).

21. CK 6.265 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotÄ nurodymÄ , padaro žalos, tai abu Å¡ie asmenys atsako solidariai. Atsižvelgiant į 17 – 20 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovų G. A. ir K. B. atsakomybė nagrinėjimu atveju dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos remiantis CK 6.265 straipsniu yra solidari. Dėl turtinės žalos dydžio 22. Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, kai civilinė atsakomybė pasireiÅ¡kia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl jÄ ir jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Kai Å¡alys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus (CK 6.249 straipsnis).

23. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 4 112,45 Eur turtinės žalos. Savo reikalavimÄ grindžia 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Autoprogresas“ remonto sÄ mata Nr. 004867, pagal kuriÄ sugadinto automobilio remonto iÅ¡laidos sudaro 4 112,45 Eur, taip pat internetinio tinklalapyje autoplius.lt pateikta informacija apie 2004 metų gamybos TOYOTA AVENSIS automobilių vidutinę kainÄ 2018 metais. Atsakovas G. A. su tokiu žalos dydžiu nesutinka, nors ieÅ¡kovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad automobilis, nukritus nuo keltuvo, buvo sugadintas nepataisomai, neginčijo (CPK 185 straipsnis).

24. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, automobilio vertė 2018 m. spalio 18 d. buvo apie 2 800 Eur, o patirtos žalos dydį grindžia aplinkybėmis, kad automobilio remontas bÅ«tų kainavęs 4 112,45 Eur. Esminė aplinkybė nustatant žalos dydį nagrinėjamu atveju yra ta, jog ieÅ¡kovas jokių automobilio remonto iÅ¡laidų realiai nepatyrė, kadangi automobilio neremontavo, o 2019 m. balandžio mėn. atidavė draugui už jam suteiktÄ 100 Eur vertės paslaugÄ . Teismui patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovo teiginius dėl automobilio 2 800 Eur vertės iki jo nukritimo ir likutinės 100 Eur vertės po nukritimo nuo keltuvo, byloje pateikta nėra.

IeÅ¡kovo, remiantis 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „Autoprogresas“ remonto sÄ mata Nr. 004867, nurodyti kaip galimi automobilio remonto kaÅ¡tai nepagrindžia realių ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai turėtų iÅ¡laidų automobilio remontui, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodyta 4 112,45 Eur dydžio turtinė žala Å¡ios bylos kontekste yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.

25. IeÅ¡kovas byloje taip pat pateikia internetinio tinklalapio autoplius.lt informacijÄ , jog 2004 metais pagamintų TOYOTA AVENSIS automobilių didžiausia kaina 2018 metais buvo 4 300 Eur, vidutinė kaina – 2 300 Eur, mažiausia kaina – 1 200 Eur, tačiau Å¡ie duomenys yra tik informacinio pobÅ«džio, neparemti jokiais oficialiais Å¡altiniais, neatspindintys realios sugadinto automobilio TOYOTA AVENSIS techninės bÅ«klės iki nukritimo nuo keltuvo. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis, automobilis į automobilių remonto servisÄ buvo atvežtas dėl gedimo, ko pasėkoje toliau jo nebuvo galima eksploatuoti. Taigi, Å¡ios aplinkybės suponuoja spręsti, jog automobilio vertė prieÅ¡ jo nukritimÄ nuo keltuvo buvo mažesnė nei nurodyta ieÅ¡kovo (2 800 Eur).

26. IeÅ¡kovas turtinės žalos dydį grindė ir aplinkybe, jog patyrė nuostolių ir dėl to, kad 2019 m. spalio mėn. turėjo imti 4 000 Eur paskolÄ automobilio pirkimui, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančius Å¡iuos teiginius (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

27. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Žalos instituto esmė yra visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas. VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado dėl žalÄ padariusio asmens neteisėtų veiksmų. VisiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalÄ padariusio asmens interesus.

28. Ieškovo pateikti susirašinėjimai su atsakovu K. B. ir atsakovu G. A. patvirtina, jog po automobilio sugadinimo tarp ginčo šalių vyko derybos dėl panašios vertės automobilio ieškovui nupirkimo arba jo vertės atlyginimo pinigais, tačiau tai neturi teisinės reikšmės žalos dydžio nustatymui ir neįrodo ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).

29. Vadovaujantis nurodytais motyvais, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas byloje neteikė daugiau jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, remiantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti jam 4 112,45 Eur turtinę žalÄ tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 1200,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra realus ir pagrįstas (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.265 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 30. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia aplinkybėmis, jog patyrė ir iki Å¡iol patiria stiprius, ieÅ¡kovui labai skausmingus ir iÅ¡ esmės visÄ laikÄ trunkančius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nebenori bendrauti su draugais bei kolegomis, jaučiasi visÄ laikÄ prislėgtas ir blogos nuotaikos, numetė daug svorio.

31. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.250 straipsnis).

32. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Nagrinėjamu atveju 2000 Eur patirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad patyrė stresÄ , įtampÄ , nerimÄ , tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias aplinkybes. IeÅ¡kovas neįrodė kaip jam pasireiÅ¡kė jo įvardinama neigiama bÅ«sena. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo.

33. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytÄ pagrindÄ spręsti, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų padarinių. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad dėl patirto streso jam ženkliai nukrito svoris taip pat nėra pagrįsta jokiais objektyviais leistinais įrodymais. Be to, neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, esminę reikÅ¡mę suteikiant pažeistos vertybės pobÅ«džiui ir kilusiems padariniams. AbstraktÅ«s teiginiai apie patirtus nepatogumus, jų nekonkretizavus ir neįrodžius, nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinę žalÄ .

34. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo duotas pakaitinis iÅ¡nuomotas automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, už kurio nuomÄ mokėjo atsakovas K. B., ieÅ¡kovui už pakaitinį automobilį jokių mokesčių mokėti nereikėjo, iÅ¡skyrus tik eksploatavimo iÅ¡laidas. Teismas sprendžia, jog Å¡i aplinkybė patvirtina, jog ieÅ¡kovas nepatyrė esminių nepatogumų dėl to, jog po automobilio sugadinimo ieÅ¡kovas liko be transporto priemonės, kadangi nemokamai galėjo naudotis pakaitiniu automobiliu.

35. Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natÅ«ralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiÅ¡kinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymÄ . Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktÄ , remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti Å¡alis (ieÅ¡kovas). Teismo nuomone ieÅ¡kovo patirti nepatogumai ir rÅ«pesčiai neatitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ neturtinę žalÄ , o byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieÅ¡kovui padarymo faktui konstatuoti.

IeÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ , o nenustačius Å¡ių sÄ lygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodytais motyvais reikalavimas priteisti 2 000,00 Eur neturtinę žalÄ atmestinas (CPK 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Å aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovas byloje sumokėjo 183 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų. Duomenų apie patirtas atsakovų bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

38. Proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (20 proc.), lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui priteistina 36,60 Eur žyminio mokesčio ir 40 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnis).

39. Proporcingai atmestiems ieÅ¡kinio reikalavimams (80 proc.), iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 13,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). IÅ¡ atsakovų paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, nes priteistina proporcinga patenkintiems reikalavimams (20 proc.) suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur) (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovų K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 1200,00 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų ir 00 ct) žalos atlyginimÄ , ir lygiomis dalimis iÅ¡ kiekvieno po 18,30 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų ir 30 ct) žyminio mokesčio ir po 20 Eur (dvideÅ¡imt eurų ir 00 ct) atstovavimo iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,68 Eur (trylikos eurų ir 68 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė