2023-01-18 Nr. AB-1773-3-61-3-02486-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3961-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02486-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos bei darbo užmokesčio išieškojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. PK E-531 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo S. G.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją S. G. į (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjo S. G. naudai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad nuo 2020 m. lapkričio 11 d. dirbo Tarnyboje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – už Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-821 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašas), 6.1 ir 6.2 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimą. Remiantis Įsakymu buvo nutraukta su pareiškėju 2020 m. lapkričio 11 d. sudaryta pareigūno tarnybos sutartis.

3. Pareiškėjas teigė, kad neginčija fakto, jog 2022 m. balandžio 30 d. prieš pradėdamas eiti tarnybines pareigas, t. y. 6.55 val. atlikdamas privalomą blaivumo patikrinimą, jis į alkotesterį įpūtė 0,45 promilės. 2022 m. balandžio 30 d. buvo surašytas nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo aktas Nr. 2 VP-163 (toliau – ir Nušalinimo nuo darbo aktas), kuriuo jis buvo nušalintas nuo tarnybos dėl neblaivumo, nes alkotesteriu BAAC Nr. 2055 2 išpūstame ore nustatyta 0,45 promilės, įvertinus paklaidą – 0,4 promilės, alkoholio koncentracijos, tačiau pareiškėjas nesutiko, kad jis tarnybos metu buvo neblaivus. Pareiškėjas nurodė, kad išvakarėse draugo gimtadienyje išgėrė alaus, apgirtęs nesijautė, ryte atsikėlęs, jautėsi žvalus ir pailsėjęs, blaivus. Stipriųjų alkoholinių gėrimų iš vakaro nevartojo, todėl net neįtarė, kad organizme galėjo likti alkoholio vartojimo padarinių.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo paaiškinimai, atlikus tarnybinį patikrinimą, nėra paneigti, nes nenustatyta, kad jis tarnyboje buvo neblaivus. 2022 m. gegužės 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TPI-8 „Dėl (duomenys neskelbtini) S. G. neblaivumo“ (toliau – ir Išvada) nurodoma, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo forma – neatsargumas, t. y. pareiškėjas, būdamas tarnybos metu neblaivus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nors nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šis teiginys neatitinka tikrovės. Visų pirma, neblaivumo patikrinimo akte nurodomas tikrinimo laikas – 6 val. 54 min., t. y. patikrinimas atliktas prieš pareiškėjui pradedant eiti tarnybą, jo išpūstame ore alkotesteris parodė 0,45 (0,4) promilės. Šios aplinkybės pačios savaime patvirtina, kad teiginys, neva pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, neatitinka objektyvios tikrovės. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) ryte atvyko į tarnybą, nevengė tikrintis blaivumo, pūtė į alkotesterį, kaip to reikalauja Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašas. Vėliau savo iniciatyva važiavo į gydymo įstaigas, siekdamas atlikti kraujo serologinius tyrimus etilo alkoholio koncentracijai nustatyti. Toks pareiškėjo elgesys patvirtina, kad jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad yra neblaivus tarnybos metu, nes tokiu nesijautė. Išvados teiginys, kad pareiškėjas turėjo numatyti, jog dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių ir tai yra neatsargumo kaltės forma, yra deklaratyvus, neturintis nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjui neaišku apie kokius padarinius rašė A. V., darydamas tokią išvadą, kadangi pareiškėjas blaivumo tikrinimo metu nebuvo pradėjęs eiti tarnybinių pareigų, o veikos, kaip nurodoma Išvadoje, nedarė. Pareiškėjo neblaivumo tikrinimo metu būtini neblaivumo tikrinimo požymiai nebuvo nustatyti.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad nei Įsakyme, nei Išvadoje minėti požymiai taip pat nenurodyti, t. y. nebuvo nustatyti Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.1 ir 15.3 punktuose įtvirtinti požymiai. Neblaivumą patvirtinantys požymiai nėra nurodyti ir Nušalinimo nuo darbo akte. Nušalinimo nuo darbo aktas, remiantis Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 16 ir 18 punktų reikalavimais, negali būti vertinamas kaip neabejotinas įrodymas, patvirtinantis pareiškėjo neblaivumą tarnybos metu. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) (toliau – Taisyklės), ir Tarnybos direktoriaus patvirtintame Tarnybos veikloje naudojamų sąvokų sąvade vartojamas sąvokas.

DK ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme neblaivumo sąvokos nėra, ji neatskleista. Taisyklėse ši sąvoka taip pat nėra atskleista. Minėti norminiai aktai tiesiogiai neapibrėžia, koks asmuo pagal kokius požymius laikomas neblaiviu, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme ši sąvoka taip pat neatskleista. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje neblaivumas apibrėžiamas kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą.

Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Galiojantys įstatymai, kiti norminiai aktai nenustato, kad Tarnybos darbuotojas, kurio iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organiniuose skysčiuose alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės ar daugiau, yra neblaivus. Taigi, taikant įstatymo analogiją (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 43 d.) darytina išvada, kad pareiškėjui nustačius jo iškvėptame ore 0,4 promilės alkoholio koncentraciją ir nenustačius alkoholio koncentracijos kituose jo organizmo skysčiuose bei neegzistuojant nustatytiems kitiems išoriniams asmens neblaivumą ar apsvaigimą patvirtinantiems požymiams, pareiškėjas negali būti laikomas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvęs neblaivus.

Aplinkybę, kad nebuvo nustatyti kiti neblaivumą ar apsvaigimą patvirtinantys požymiai, įrodo atsakovės pareigūno surašytas Nušalinimo nuo darbo aktas. Šiame Nušalinimo nuo darbo akte nėra nustatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus. Jame nurodoma, kad tikrinimo metu nenustatyta, jog iš pareiškėjo burnos sklistų alkoholio kvapas, jis elgtųsi neadekvačiai, jo judesiai nekoordinuoti, o kalba nerišli.

6. Pareiškėjas vertino, kad Išvada yra faktiškai ir teisiškai nepagrįsta, neatitinka Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų, todėl pareiškėjas nepagrįstai nušalintas nuo tarnybos dėl neblaivumo. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 16 punkte sakoma, kad nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo aktas surašomas tuomet, kai įvertinamos Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkte nurodytos aplinkybės ir egzistuoja pagrįstas įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs. Neblaivumo nustatymo tvarkos apraše nėra išlygų, nustatančių, kad minėtam aktui surašyti pakanka alkoholio matuoklio parodymų, tiriamojo išpūstame ore alkoholio koncentracija viršija 0,00 promilės, kaip tai nurodyta Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte. Įsakymu skyrė tarnybinę nuobaudą pareiškėjui už tai, kad jis pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktus, kuriuose nurodoma, kad leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija techninėmis tikrinimo priemonėmis metu darbuotojų, kurie ima, nešioja ar grąžina tarnybinį ginklą, ar darbuotojų, kurie pagal tarnybos pobūdį vykdo saugomų asmenų ar saugomų objektų apsaugos funkcijas, yra 0,00 promilių. Nei šiuose, nei kituose Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo punktuose nėra kalbama apie tai, kad viršijus leistiną 0,00 promilių koncentraciją asmuo yra laikomas neblaiviu.

7. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad technine priemone jo išpūstame ore nustatyta 0,4 promilės, tačiau ginčija neblaivumo nustatymo aplinkybę. Remiantis Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašu, 6.1 ir 6.2 punktų pažeidimas savaime negali būti prilygintas asmens neblaivumui, o išpūstame ore technine priemone nustačius 0,05–0,2 promilės, tikrinamasis atleistinas iš darbo dėl neblaivumo. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta ne už buvimą neblaiviu tarnybos metu, o tik už 6.1 ir 6.2 punktų pažeidimą. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 12 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei Išvada.

8. Pareiškėjo nurodė, kad jis atleistas iš darbo remiantis Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, t. y. už tai, kad tarnybos metu buvo neblaivus, nors už tai jam tarnybinė nuobauda nebuvo skirta. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių pažeidimą blaivumo tikrinimo techninėmis priemonėmis nustačius daugiau nei 0,00 promilės, todėl, pareiškėjo nuomone, iš tarnybos jis atleistas be teisėto pagrindo, nors neva nustatytas faktinės aplinkybės – jo neblaivumas tarnybos metu. Be to, Įstatymo 65 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktų pažeidimą, t. y. kai alkoholio koncentracija tikrinamojo išpūstame ore ir užfiksuota technine priemone viršija 0,00 promilės.

9. Pareiškėjas teigė, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, skirta nuobauda yra per griežta, nes ji neatitinka jo asmenybės ir nusižengimo pobūdžio, nes nei žala, nei veika, kaip minima Išvadoje, nebuvo padaryta, dėl galimai padaryto nusižengimo nekilo jokių padarinių. Pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai, skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, todėl nepagrįstai pripažinta, kad nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus ir tai yra sunkinanti aplinkybė. Tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – neblaivumas – negali būti vertinamas kaip atsakomybę už tarnybinį nusižengimą sunkinanti aplinkybė, nes ji iš esmės nebuvo nustatyta.

10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas vykdė funkcijas specialioje veiklos srityje – vykdė saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto apsaugą (Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-31 (toliau – Pareigybės aprašymas), 7 punktas). Išvadoje buvo konstatuota, kad 2022 m. balandžio 30 d., tarnybos metu, prieš paimdamas tarnybinį ginklą, pareiškėjas viršijo nustatytą leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją (6.55 val. – 0,45 promilės, atėmus paklaidą – 0,4 promilės (alkotesterio BAAC Nr. 20552 rodmenys); ir 7.17 val. – 0,49 promilės, atėmus paklaidą – 0,44 promilės (alkotesterio BAAC Nr. 20551 rodmenys) ir dėl to tarnybos metu buvo neblaivus (Patikros sertifikatuose nurodyta, kad girtumui nuo 0,01 iki 1,00 promilės galima ± 0,05 promilės paklaida. Atsižvelgiant į tai, kad paklaida galima ir į mažesnę pusę, rodmenys traktuotini pareiškėjo naudai, t. y. pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 0,4 promilės, o antro – 0,44 promilės girtumas).

12. Atsakovas teigė, kad šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Dėl savo poelgio pareiškėjas gailėjosi (nurodė paaiškinime), tačiau ši lengvinanti aplinkybė neturėjo didelės įtakos priimant galutinį sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris tarnybos metu buvo neblaivus. Savo paaiškinime pareiškėjas prisipažino iš vakaro draugo gimtadienyje vartojęs alkoholį, todėl Išvadoje buvo nustatyta, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kaltės forma – neatsargumas, t. y., jis, būdamas tarybos metu neblaivus, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nors nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

13. Atsakovas nurodė, kad Išvados 2 ir 3 punktuose Tarnybos direktoriui buvo siūloma pripažinti, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus ir dėl to pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus ir taip padarė tarnybinį nusižengimą, ir, vadovaujantis Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Iš Įsakymo bei jo sudedamosios dalies – Išvados turinio matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinius nusižengimus apimtį sudaro tai, jog pareiškėjas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčius.

14. Atsakovas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiškėjas – valstybės pareigūnas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus Tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai neteisėtas valstybės pareigūno elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės pareigūno, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu, t. y. pareiškėjas suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir nors nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padarinių, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Tokie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Vertinant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tarnyba Tarnyboje grindžiama, be kita ko, įstatymo viršenybės, teisėtumo ir tarnybinės drausmės, skaidrumo, teisingumo ir kt. principais (Įstatymo 4 str. 2 d.). Priimtas į tarnybą asmuo duoda priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą Tarnybos pareigūno vardą (Įstatymo 22 str.).

Pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje ir vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. vykdė saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto apsaugą. Minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo, todėl jo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai įvertintas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas. Minėtas pažeidimas negali būti ignoruojamas, nes taip kitiems pareigūnams būtų pademonstruotas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka tiek padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, tiek ir pareiškėjo asmenybę. Pareiškėjo veiksmai vertinami kaip visiškai neatsakingas požiūris į tarnybą, jos specifiką ir Tarnybos pareigūnams keliamus didesnius darbo drausmės reikalavimus. Taigi, paskirta tarnybinė nuobauda atitinka ir proporcingumo bei teisingumo kriterijus.

15. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas skunde ginčija jo neblaivumo nustatymo aplinkybę, nes neva ji neatitinka Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimų, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi, prieš surašant Nušalinimo nuo darbo aktą, buvo įvertinti visi požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus (Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.1 p.) ir atitinkamai viskas buvo užfiksuota Nušalinimo nuo darbo akto pirmame lape. Remiantis alkotesterio parodymais buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus, tad jo nušalinimas nuo darbo (tarnybos) buvo pagrįstas ir teisėtas. Alkotesterio parodymai, esant jo metrologinės patikros sertifikatui, yra tinkamas įrodymas pareigūno neblaivumo faktui patvirtinti. Duomenų, paneigiančių pareiškėjo neblaivumą, Tarnyba nebuvo gavusi.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

17.1. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 11 d. Tarnybos pareigūno tarnybos sutartimi Nr. ST-528 buvo priimtas į Tarnybą; pareiškėjas Tarnyboje ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas.

17.2. Tarnyba 2022 m. balandžio 30 d. 7.30 val. surašė Nušalinimo nuo darbo aktą, kuriuo pareiškėjas S. G. ((duomenys neskelbtini)) buvo nušalintas nuo pareigų likusiam pamainos laikui. Pagrindas: stacionaraus alkoholio matuoklio rodmenys (tikrinimo laikas 6.55 val., alkotesterio rodmenys – 0,45 promilės, pritaikius paklaidą – 0,40 promilės). Požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs: 1) iš burnos sklido alkoholio kvapas (Ne); 2) neadekvati elgsena (Ne); 3) nerišli kalba (Ne); 4) nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena (Ne).

17.3. Įmonės darbuotojo testo alkoholiui asmens protokole nurodyta, kad 2022 m. balandžio 30 d. 06:55:04 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,45 promilės alkoholio kiekis; 2022 m. balandžio 30 d. 07:17:04 val. pareiškėjui buvo nustatytas 0,49 promilės alkoholio kiekis.

17.4. Tarnybos direktoriaus pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

17.5. Tarnybos 2022 m. gegužės 2 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. NP-34 pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, kad jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą bei pažemino pareigūno vardą: 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus, t. y. 6.54 val. atlikus patikrą alkoholio matuokliu buvo nustatyta 0,45 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (pritaikius paklaidą – 0,4 promilės); 7.16 val. pakartotinai atlikus patikrą buvo nustatyta 0,49 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (pritaikius paklaidą – 0,44 promilės). Šiais savo veiksmais pareiškėjas galbūt šiurkščiai pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 5.1 papunktį (Tarnybos darbuotojų, kurie ima ar grąžina tarnybinį ginklą, iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija tikrinimo techninėmis priemonėmis metu – 0,00 promilių), 5.2 papunktį (darbuotojų, kurie pagal tarnybos pobūdį vykdo saugomų asmenų ar saugomų objektų apsaugos funkcijas, – 0,00 promilių) bei galbūt pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas buvo prašomas iki 2022 m. gegužės 9 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

17.6. 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą dėl įvykio tarnyboje Nr. TP-1333 (paaiškinimą), kuriame, be kita ko, nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, nieko nekaltina, dėl įvykio pretenzijų niekam neturi; jis tą dieną nesusitvarkė emociškai ir psichologiškai; neįvertino situacijos, kad iš vakaro vartotas alkoholis iš jo organizmo nepasišalins per poilsio laiką iki tarnybos pradžios. Prašė atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes ir jo atžvilgiu priimti teisingą bei sąžiningą sprendimą.

17.7. Tarnybos pareigūnas 2022 m. gegužės 12 d. surašė Išvadą, kurioje konstatuota, kad 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu prieš paimdamas tarnybinį ginklą S. G. viršijo nustatytą leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją (6.55 val. – 0,45 promilės, atėmus paklaidą – 0,40; 7.17 val. – 0,49 promilės, atėmus paklaidą – 0,44 promilės) ir dėl to tarnybos metu buvo neblaivus (duomenų, paneigiančių S. G. neblaivumą, negauta). Šiais savo veiksmais S. G. pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jis trauktinas tarnybinėn atsakomybėn. Dėl savo poelgio S. G. gailėjosi, tačiau ši lengvinanti aplinkybė neturi didelės įtakos priimant galutinį sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris tarnybos metu buvo neblaivus. S. G. veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tad S. G. elgesys įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas. Jo kaltės forma nurodyta kaip neatsargi.

17.8. Išvadoje, be kita ko, Tarnybos direktoriui buvo siūloma pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) S. G. 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu būdamas neblaivus pažeidė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimus ir taip padarė tarnybinį nusižengimą; vadovaujantis Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, už padarytą tarnybinį nusižengimą S. G. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos; vadovaujantis Įstatymo 59 straipsnio 4 dalimi, nemokėti S. G. darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.

17.9. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 13 dalimi, 60 straipsnio 12 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei atsižvelgdamas į minėtą Išvadą, 2022 m. gegužės 12 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, be kita ko, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių reikalavimų pažeidimą, t. y. už padarytą tarnybinį pažeidimą; atleido iš tarnybos 2022 m. gegužės 13 d. septintojo tarnybinio rango pareigūną S. G., gim. (duomenys neskelbtini), Artimos apsaugos valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) bei nutraukė 2022 m. gegužės 13 d. su pareiškėju 2020 m. lapkričio 11 d. sudarytą Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno tarnybos sutartį Nr. ST-598.

18. Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino Įstatymo nuostatas (30 str. 1 d., 2 d., 2 str. 14 d., 65 str. 1 d. 1–6 p., 2 d. 7 p., 60 str. 12 p., 66 str. 7 d., 11 d., 18 d., 59 str. 1 d. 1 p., ), Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-172 (toliau – ir Aprašas) nuostatas (3 p., 17 p., 20 p.), taip pat apžvelgė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka, jog jis tarnybos metu buvo neblaivus, tačiau tokie pareiškėjo samprotavimai yra visiškai nepagrįsti, juos paneigia byloje nustatyti duomenys.

20. Apžvelgęs Pareigybės aprašymo nuostatas (1 p., 7 p.), Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo nuostatas (1 p., 6 p., 7 p., 9 p., 13 p.), teismas nurodė, kad Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo blaivumas 2022 m. balandžio 30 d. du kartus buvo tikrinamas techninėmis priemonėmis (alkoholio kiekio matuokliais). Abu kartus buvo nustatyta, kad pareiškėjo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija viršija nustatytą leidžiamą ribą, t. y. 6.55 val. buvo nustatyta 0,45 promilės, atėmus paklaidą – 0,4 promilės (alkotesterio BAAC Nr. 20552 rodmenys); 7.17 val. – 0,49 promilės, atėmus paklaidą – 0,44 promilės (alkotesterio BAAC Nr. 20551 rodmenys) (patikros sertifikatuose nurodyta, kad girtumui nuo 0,01 iki 1,00 promilės galima ± 0,05 promilės paklaida).

21. Teismas pabrėžė, kad į bylą yra pateikti alkotesterių sertifikatai, todėl jų rodmenimis nėra pagrindo abejoti (pats pareiškėjas minėtų duomenų neginčija), todėl pareiškėjo girtumo faktas alkotesterio parodymais buvo nustatytas ne tik prieš pat tarnybą (6.55 val.), bet jau ir prasidėjus jai (7.17 val.). Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad pareiškėjo tarnyba prasidėjo 7.00 val., teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, priešingai, nei teigia skunde, tarnybos metu buvo neblaivus.

22. Teismas akcentavo, kad atsakovas į bylą yra pateikęs alkotesterių, kuriais buvo fiksuotas pareiškėjo neblaivumo faktas, metrologinės patikros sertifikatus, todėl pareiškėjo neblaivumo testų rezultatai laikytini patikimu jo neblaivumo įrodymu.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nesijautė neblaivus ir nepagrįstai buvo nušalintas nuo tarnybos, teismas apžvelgė Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo nuostatas (15 p., 15.1–15.4 p., 16 p., 18 p, 2 priedas) ir nurodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. 7.30 val. buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo aktas, kuriuo pareiškėjas likusiam pamainos laikui buvo nušalintas nuo darbo dėl neblaivumo. Šis aktas, priešingai, nei teigia pareiškėjas, buvo surašytas laikantis Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjui nebuvo nustatyti neblaivumo požymiai, tačiau buvo atliktas vienas iš objektyvių tyrimų blaivumui nustatyti – pareiškėjas du kartus buvo patikrintas alkotesteriu, jo rodmenys parodė, kad pareiškėjo alkoholio koncentracija išpūstame ore viršija Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte nustatytas normas. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 16 punkte nėra pasakyta, kad tik esant Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.1 papunktyje nurodytiems požymiams nedelsiant surašomas Nušalinimo nuo darbo aktas. Šiam aktui surašyti užtenka ir atitinkamų metrologiškai patikrinto alkotesterio rodmenų (Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.2 p.).

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Nušalinimo nuo darbo aktą galėjo skųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo, taip pat pareiškėjas nėra į bylą pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų jame nustatytas aplinkybes. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nušalinimo nuo darbo aktas yra taip pat vienas iš įrodymų, kuris patvirtina pareiškėjo ginčo laikotarpiu buvimo tarnyboje neblaivaus faktą, nes toks aktas, minėta, surašomas tik tada, kai yra pagrįstas įtarimas, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs.

25. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, jog jis, be kita ko, nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, nieko nekaltina, dėl įvykio pretenzijų niekam neturi; jis tą dieną nesusitvarkė emociškai ir psichologiškai; neįvertino situacijos, kad iš vakaro vartotas alkoholis iš organizmo nepasišalins per poilsio laiką iki tarnybos pradžios, prašė atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą bei sąžiningą sprendimą. Teismas vertino, kad pareiškėjas savo paaiškinime iš esmės pripažino, kad tarnybos metu buvo neblaivus.

26. Teismas pabrėžė, kad tiek iš Įsakymo, tiek ir iš Išvados matyti, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – būtent už tai, kad jis 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvo neblaivus (Įstatymo 60 str. 12 p., 65 str. 1 d. 6 p., 2 d. 7 p.). Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 7 punkte aiškiai nurodyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – skiriama už asmens buvimą neblaivaus tarnybos metu. Pareiškėjo neblaivumo faktas tarnybos metu yra neginčijamai nustatytas.

27. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose draudžiama įvairiose statutinėse įstaigose, taip pat valstybės institucijose ir įstaigose vartoti alkoholinius gėrimus, todėl Tarnybos pareigūnų organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų.

28. Teismas vertino, kad vien tai, jog Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčių pažeidimą, nepaneigia, jog pareiškėjui realiai tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – paskirta už buvimą neblaiviam tarnybos metu, šį netikslumą teismas laikė formaliu ir nedarančiu įtakos paskirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.

29. Teismas nurodė, kad Tarnyba skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą iš esmės vertino nurodytas aplinkybes, tačiau akcentavo, kad tai, kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, yra šiurkštus pažeidimas, kuris iš esmės ir lemia jam skiriamos nuobaudos rūšį, t. y. jos griežtumą. Teismas sutiko su Tarnybos pozicija, kad esamoje situacijoje pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kuri yra labai griežta (pati griežčiausia iš nustatytų tarnybinių nuobaudų rūšių), tačiau proporcinga ir teisinga padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

30. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su Tarnybos vidaus teisės aktais, todėl privalėjo žinoti, kad buvimas tarnybos (darbo) metu neblaivaus faktas vertinamas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, todėl už jį gali būti taikomos griežtesnės teisinės sankcijos. Be to, pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje ir vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. vykdė saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugą, tai darė privalomai turėdamas ginklą. Minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo. Teismas sutiko su Tarnybos argumentais, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, kadangi savo veiksmais jis galėjo sukelti pavojų tiek saugomų asmenų, tiek ir visuomenės saugumui. Tokie pažeidimai negali būti ignoruojami, nes tokiu atveju kitiems pareigūnams būtų parodytas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje.

31. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau jo elgesys 2020 m. kovo 1 d. buvo svarstytas Tarnybos etikos komisijoje. Į bylą pareiškėjas yra pateikęs ir Tarnybos direktoriui adresuotą prof. V. L. laišką, kuriame šis prašė S. G. skirti švelnesnę nuobaudą. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės, vertinant kitų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, nėra jau tokios išskirtinės, beje, minėta, jo elgesys 2020 metais buvo svarstytas Tarnybos etikos komisijoje, kurios rodytų, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

32. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo sudėtis yra formali, tad neigiamų pasekmių nėra reikalaujama. Šiuo atveju teisės normos yra sukonstruotos taip, kad jos veiktų prevenciškai, t. y. būtent būtų apsaugoma ir išvengiama galinčių atsirasti ypač sunkių ir neigiamų padarinių. Akivaizdu, kad tokias pareigas einantis pareigūnas, dargi su šaunamuoju ginklu ir esantis neblaivus, yra ypač didelė grėsmė, todėl tai, kad šiuo atveju prevenciškai buvo užkirstas kelias galimoms neigiamoms pasekmėms, nėra jokia pareiškėjui palanki aplinkybė, į kurią reikšmingai turėtų būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą.

33. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – neblaivumas – negali būti vertinamas kaip atsakomybę už tarnybinį nusižengimą sunkinanti aplinkybė, tačiau taip pat teismas nurodė, kad vienareikšmiškai daryti išvados, jog Tarnyba pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėties kvalifikuojantį požymį – neblaivumą – laikė kaip sunkinančią aplinkybę, negalima, be to, teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju tai iš esmės nedaro reikšmingos įtakos nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumo.

34. Teismas padarė išvadą, kad esamoje situacijoje pareiškėjui už padarytą pažeidimą buvo pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kuri yra proporcinga ir teisinga padarytam pažeidimui, jos švelninti nėra jokio pagrindo, nes, skiriant pareiškėjui nuobaudą, nebuvo nukrypta ir nuo teisingumo bei protingumo kriterijų.

III. 35. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą, atsižvelgiant į nurodomu argumentus, tenkinti.

36. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Pagal Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punktą neblaivumui nustatyti nepakanka vien alkotesterių parodymų, būtina nustatyti ir kitus požymius, nurodytus Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15.1 ir 15.3 punktuose. Pareiškėjui nebuvo nustatyti jokie neblaivumo požymiai, išskyrus alkotesterio duomenis, Nušalinimo nuo darbo akte nurodytas tik įtarimas, kad pareiškėjas buvo neblaivus, remiantis alkotesterių parodymais, tačiau tai nėra faktas. Pareiškėjas negalėjo priduoti kraują ir ištirti jį, siekiant nustatyti neblaivumą, nes incidentas įvyko šeštadienį ir sveikatos įstaigos nedirbo. Alkoholio koncentracija pareiškėjo iškvėptame ore negali būti vertinama kaip neblaivumas.

36.2. Byloje nėra teisės aktų reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad pareiškėjas buvo neblaivus tarnyboje, t. y. patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjo iškvėptame ore 7 val. 17 min buvo nustatyta 0,49 promilės alkoholio koncentracija. Atsakovas prie atsiliepimo pridėjo neaišku kada surašytą ir nepasirašytą įmonės darbuotojo testo alkoholiui asmens protokolą kuris neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio reikalavimų.

36.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Įsakymo formuluotė, jog pareiškėjas yra atleistas už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktų pažeidimus yra netikslumas, nes jame apibrėžiama tarnybinio nusižengimo sudėtis. Iš Įsakymo turinio matyti, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (atleidimas) ne už pareiškėjo buvimą neblaiviu tarnybos metu, o už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktų pažeidimus. Įsakyme nėra formuluotės, kad pareiškėjas atleidžiamas iš tarnybos už buvimą neblaiviam tarnybos metu. Teismas neturi teisės plečiamai aiškinti Įsakymo turinį bei keisti atleidimo iš darbo formuluotę.

36.4. Įstatyme nėra atskleista sąvoka „neblaivumas tarnybos metu“, tai yra teisės spraga. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje neblaivumas apibrėžiamas kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Galiojantys įstatymai, kiti norminiai aktai nenustato, kad Tarnybos darbuotojas, kurio iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organiniuose skysčiuose alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės ar daugiau, yra neblaivus. Taigi, taikant įstatymo analogiją (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 43 d.) darytina išvada, kad pareiškėjui nustačius jo iškvėptame ore 0,4 promilės alkoholio koncentraciją ir nenustačius alkoholio koncentracijos kituose jo organizmo skysčiuose bei neegzistuojant nustatytiems kitiems išoriniams asmens neblaivumą ar apsvaigimą patvirtinantiems požymiams, pareiškėjas negali būti laikomas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvęs neblaivus.

36.5. Pareiškėjui nepavyko pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje, nes gydymo įstaigos nedirbo, o Lazdynų ligoninė atsisakė tai padaryti.

36.6. Teismas neatsižvelgė į trisdešimties metų nepriekaištingą pareiškėjo tarnybą, neįvertino fakto, kad pareiškėjas neteko vienintelio pajamų šaltinio, o pareiškėjas augina du mažamečius vaikus ir jo materialinė padėtis yra sunki.

36.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi administracinėje byloje Nr. eA-4210-789/2021 pateiktais išaiškinimais, nes nagrinėjamos bylos ir paminėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

36.8. Pirmosios instancijos teismas neištaisė klaidos (pareiškėjo neblaivumas Įsakyme buvo pripažintas sunkinančia aplinkybe), todėl netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 66 straipsnio 11 dalies nuostatas.

37. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovas nurodo, kad nesuprantami ir nelogiški pareiškėjo teiginiai, jog jo neblaivumo tikrinimo metu neblaivumo požymiai nebuvo nustatyti ir, kad Nušalinimo nuo darbo aktas patvirtina įtarimą, kad pareiškėjas galimai buvo neblaivus, o ne faktą, jog jis buvo neblaivus. Teismas sprendime nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Nušalinimo aktu ir pripažino, kad Tarnyba iš esmės įvertino visas Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkte nurodytas aplinkybes ir tai matyti iš Nušalinimo nuo darbo akto.

39. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, būdamas susipažinęs su Tarnybos vidaus teisės aktais, privalėjo žinoti, kad buvimo tarnybos (darbo) metu neblaiviam faktas vertinamas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, todėl už jį gali būti taikomos griežtesnės teisinės sankcijos. Pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje bei vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. vykdė saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto apsaugą. Minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo, todėl jo padaryti tarnybiniai nusižengimai pagrįstai vertinti kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas. Minėti pažeidimai negali būti ignoruojami, nes tokiu būdu kitiems pareigūnams būtų pademonstruotas atsainus požiūris į nustatytos drausmės ir parengties palaikymą Tarnyboje.

40. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo teiginiai, kad byloje pateiktus Tarnybos darbuotojų tarnybinius pranešimus, kuriuos surašė Tarnybos direktorius R. M. pats sau, neatitinka tikrovės. Tarnybos darbuotojų tarnybiniai pranešimai yra rengiami, pasirašomi ir pagal numatytą procesą pateikiami administracijos padalinį kuruojančiam direktoriaus pavaduotojui arba Tarnybos direktoriui Tarnybos Dokumentų valdymo sistemoje. Į bylą visi rašytiniai įrodymai buvo pateikti adoc formatu vienu paketu, kurį elektroniniu parašu pasirašė Tarnybos direktorius. Atsakovas nurodo, kad, tikėtina, jog pareiškėjas, bandydamas peržiūrėti pateiktus elektroninius dokumentus, specialiai elektroninių dokumentų peržiūrai skirtame tinklapyje buvo nevisiškai atidaręs Word failą, paspaudęs mygtuką „Atidaryti“ dešiniame iššokusio lango kampe, o tik atidaręs greitą „Turinio failo peržiūrą“ (ekrano nuotrauka pridedama), dėl ko elektroninis dokumentas buvo jam atvaizduotas neteisingai, iškreipiant failo pavadinimą bei jį sudariusio asmens duomenis.

41. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Tarnyba prie atsiliepimo pridėjo neaišku kada surašytą ir nepasirašytą Įmonės darbuotojo testo alkoholiui asmens protokolą, pažymi, jog minėtas dokumentas nebuvo kuriamas fizinio asmens, o Tarnybos Elektroninio saugumo valdybos E2 skyriaus atsakingo darbuotojo buvo ištrauktas iš elektroninės sistemos, kurioje buvo fiksuojami visi pūtimai į alkotesterius BAAC Nr. 20551 ir Nr. 20552 bei užfiksuoti rodmenys. Tai automatiniu būdu sudarytas dokumentas, kuriame yra automatiškai nurodomas bylos (minėto dokumento) spausdinimo laikas sekundžių tikslumu. Abu protokolai buvo ištraukti iš sistemos pagal Tarnybos (duomenys neskelbtini) A. V., kuriam Tarnybos direktoriaus buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, 2022 m. gegužės 2 d. tarnybinį pranešimą Nr. TT-23 „Dėl duomenų pateikimo“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimo pareiškėjui už buvimą tarnyboje neblaiviu, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjo neblaivumo faktas tarnybos metu nustatytas neginčijamai alkoholio kiekio matuokliais, t. y. objektyviais tyrimais blaivumui nustatyti; aplinkybę, kad Įsakyme nurodytas tarnybinės nuobaudos skyrimas už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktų pažeidimą, vertino kaip neturintį reikšmės formalų netikslumą; pažymėjo, kad buvimas tarnybos metu neblaiviu yra šiurkštus pažeidimas, kuris iš esmės ir lemia jam skiriamos nuobaudos griežčiausią rūšį, atleidimą iš tarnybos vertino kaip proporcingą priemonę.

44. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad pagal Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punktą neblaivumui nustatyti nepakanka vien alkotesterių parodymų; byloje nėra teisės aktų reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad pareiškėjas buvo neblaivus tarnyboje, t. y. kad pareiškėjo iškvėptame ore 7 val. 17 min buvo nustatyta 0,49 promilės alkoholio koncentracija; Įsakymo formuluotė, jog pareiškėjas yra atleistas už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktų pažeidimus, negali būti vertinama kaip formalus netikslumas; Įstatyme nėra atskleista sąvoka „neblaivumas tarnybos metu“, todėl taikytina Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalies analogija, t. y. pareiškėjui nustačius jo iškvėptame ore 0,4 promilės alkoholio koncentraciją ir nenustačius alkoholio koncentracijos kituose jo organizmo skysčiuose bei neegzistuojant nustatytiems kitiems išoriniams asmens neblaivumą ar apsvaigimą patvirtinantiems požymiams, pareiškėjas negali būti laikomas 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu buvęs neblaivus.

45. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

46. Vadovybės apsaugos įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1–6 punkte įtvirtinta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, kurių griežčiausia – atleidimas iš tarnybos (6 punktas). Įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už buvimą neblaivaus, apsvaigusio nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu. Įstatymo 60 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, kai jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų, kai tarnybos metu jis yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui Vadovybės apsaugos direktoriaus įgaliotų pareigūnų sprendimu.

47. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl aplinkybių, susijusių su neblaivumo fakto nustatymu, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo tarnybos ypatumus, Vadovybės apsaugos tarnybai keliamus tikslus bei reikalavimus, todėl pareigūno neblaivumo nustatymas pagrįstai buvo vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

48. Įstatymo 12 straipsnyje yra įtvirtinta, kad Vadovybės apsaugos tarnybos uždaviniai – užtikrinti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu, kai Vadovybės apsaugos tarnyba yra sudedamoji ginkluotųjų pajėgų dalis, ginti valstybę ir įgyvendinti kitus įstatymų jai pavestus uždavinius. Saugomi asmenys – vadovybė, Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir kiti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga. Vadovybė – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojantys Ministrą Pirmininką (sąvokos, apibrėžiamos Įstatymo 2 str. 10 d., 16 d.).

49. Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnas – valstybės pareigūnas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje ir turintis įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims privalomus vykdyti nurodymus ir (ar) vadovaujantis kitiems šios tarnybos pareigūnams (Įstatymo 2 str. 17 d.). Pareiškėjo Pareigybės aprašymo 1 punkte įtvirtinta, kad Tarnybos (duomenys neskelbtini), į kurį yra paskirtas Tarnybos direktoriaus įsakymu, (duomenys neskelbtini)yra valstybės pareigūnas. Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdo saugomo asmens ir (ar) saugomų asmenų apsaugą.

50. Įstatymu numatytų asmenų apsauga nulemia itin aukštus fizinės bei psichologinės parengties reikalavimus tokias funkcijas atliekančiam pareigūnui. Pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)) savo pareigas vykdo su tarnybiniu ginklu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėjo vykdomos pareigos tarnybos metu reikalauja ypatingos atsakomybės, susikaupimo ir atidos. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jo neblaivumas, kaip tam tikra fizinė būklė, galėtų būti nustatoma ir vertinama pagal kokių nors kitų teisės aktų, kurie nėra skirti reglamentuoti Vadovybės apsaugos pareigūno teisinę padėtį, reikalavimus.

51. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-821. Aprašo tikslas – nustatyti Tarnybos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) neblaivumo kontrolės procedūras, nušalinimo nuo darbo, kai darbuotojas darbo (tarnybos) metu ar prieš pradedant darbą (tarnybą) yra neblaivus ar apsvaigęs, procedūras bei techninių (alkoholio kiekio matuoklio ir kitų) priemonių neblaivumui nustatyti (toliau – Techninės priemonės) laikymo vietą ir naudojimo tvarką.

52. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad tarnybos darbuotojų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tikrinimo techninėmis priemonėmis, taip pat ir alkoholio kiekio matuoklio, metu, yra: „6.1. darbuotojų, kurie ima, nešioja ar grąžina tarnybinį ginklą – 0,00 promilių; 6.2. darbuotojų, kurie pagal tarnybos pobūdį vykdo saugomų asmenų ar saugomų objektų apsaugos funkcijas – 0,00 promilių.“ Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad Tarnybos darbuotojai, kurie apsiginkluoja Tarnybos ginklų laikino saugojimo patalpose, prieš pradėdami tarnybą ir pasiimdami tarnybinį ginklą, privalo pasitikrinti ten esančia technine priemone. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad techninei priemonei užfiksavus leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos ribos viršijimą (atėmus leidžiamą paklaidą) ir jei Tarnybos darbuotojas nesutinka su techninės priemonės rodmenimis, jis turi teisę atlikti pakartotinį tikrinimą metrologiškai patikrinta technine priemone praėjus ne mažiau kaip 5 minutėms, bet ne daugiau kaip 15 minučių po pirminio tikrinimo. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

53. 2022 m. gegužės 12 d. surašytoje Išvadoje konstatuota, kad 2022 m. balandžio 30 d. tarnybos metu prieš paimdamas tarnybinį ginklą S. G. viršijo nustatytą leidžiamą etilo alkoholio koncentraciją (6.55 val. – 0,45 promilės, atėmus paklaidą – 0,40; 7.17 val. – 0,49 promilės, atėmus paklaidą – 0,44 promilės) ir dėl to tarnybos metu buvo neblaivus (duomenų, paneigiančių S. G. neblaivumą, negauta). Neblaivumo faktas grindžiamas alkotesterių duomenimis, pareiškėjas pripažįsta išvakarėse vartojęs alkoholį. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad, pareiškėjo manymu nėra teisės aktų reikalavimus atitinkančių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis tarnyboje buvo neblaivus, t. y. kad pareiškėjo iškvėptame ore 7 val. 17 min buvo nustatyta 0,49 promilės alkoholio koncentracija, atmestinas, nes pareiškėjas nėra teikęs argumentų dėl testo alkoholiui protokolo trūkumų pirmosios instancijos teismui, nėra ginčijęs paties pakartotino patikrinimo alkotesteriu aplinkybių, taip pat nėra ginčijęs Nušalinimo nuo darbo akto, kuris grindžiamas neblaivumo faktu.

54. Teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo argumentą, kad pagal Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punktą neblaivumui nustatyti nepakanka vien alkotesterių parodymų, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjui, nors nebuvo nustatyti išoriniai neblaivumo požymiai (aprašo 15.1 p.), kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena (susijaudinęs, dirglus, agresyvus, vangus ar kiti požymiai), nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan.), tačiau buvo atliktas vienas iš objektyvių tyrimų blaivumui nustatyti – pareiškėjas du kartus buvo patikrintas alkotesteriu, t. y. buvo įvertinti metrologiškai patikrintų Techninių priemonių rodmenys atlikus neblaivumo tikrinimą (aprašo 15.2 p.). Pareiškėjas nėra pateikęs objektyvių įrodymų (pvz., medicininių tyrimų apie alkoholio koncentracijas kituose jo organizmo skysčiuose), kuriais galėtų būti paneigti metrologiškai patikrintų alkotesterių duomenys.

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuosekliai vertinama, kad esant alkotesterio metrologinės patikros sertifikatui, laikytina, kad asmens neblaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir neblaivumo testo rezultatas laikytinas patikimu asmens neblaivumo įrodymu. Pareiga pateikti įrodymus, kurie paneigtų neblaivumo testo rezultatus, tenka asmeniui, kuris nesutinka su jais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-4008-415/2022). Pareiškėjo teiginiai, kad jam nepavyko rasti medicininės įstaigos, kuri sutiktų atlikti reikiamus tyrimus, laikytini neturinčiais reikšmės sprendžiant dėl aptariamo neblaivumo fakto nustatymo, tai nėra aplinkybės, kuriomis toks faktas galėtų būti paneigiamas.

56. Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkte įtvirtintos nuostatos negali būti aiškinamos kaip reikalaujančios nustatant asmens neblaivumo ar apsvaigimo faktą visais atvejais konstatuoti ir 15.1 punkte nurodytus išorinius požymius, ir gauti Techninių priemonių duomenis (15.2 p.). Nenustačius aprašo 15.1 punkte nurodytų požymių, leidžiančių įtarti kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, savaime nėra pagrindo nesiremti Techninių priemonių duomenimis. Pareiškėjo neblaivumo kaip tam tikros fizinės būklės įvertinimas techninėmis priemonėmis parodė, kad pareiškėjo alkoholio koncentracija išpūstame ore viršija Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose nustatytas itin griežtas normas – 0,00 promilių. Tarnybos darbuotojams įtvirtintos leidžiamos maksimalios etilo koncentracijos normos yra tokio lygmens, kad jų nustatymas pagal kitus požymius nesiremiant techninėmis priemonėmis tam tikrais atvejais taptų neįmanomas, tokiais atvejais taptų neįmanomas ir šių asmenų nušalinimas nuo darbo; taigi pareiškėjo Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 15 punkto nuostatų aiškinimas, kad visais atvejais turi būti nustatyti tiek 15.1 punkte, tiek 15.2 punkte numatyti duomenys, prieštarauja Tarnybos darbuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo tvarkos aprašo tikslams.

57. Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra grindžiamas Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 6 punktu, taip pat 65 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už buvimą tarnyboje neblaivaus. Įsakyme nurodyta, kad tarnybinė nuobauda yra skiriama už Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimą. Minėta, kad Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose įtvirtinti reikalavimai asmens fizinei būklei (blaivumui), gi pareiškėjas, kurio būklė neatitiko reikalavimų, pagrįstai buvo laikomas neblaiviu. Taigi Neblaivumo nustatymo tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose įtvirtintų nuostatų pažeidimo esmė yra asmens būklės neatitikimas juose įtvirtintiems kriterijams, konstatavus asmens neblaivumą, atsakomybės taikymo pagrindu Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 6 punktas, taip pat 65 straipsnio 2 dalies 7 punktas buvo nurodytas teisingai.

58. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumo ir paskirtos nuobaudos proporcingumo, akcentavo, kad pareiškėjas dirbo specialųjį statusą turinčioje įstaigoje ir vykdė atsakingas funkcijas padidinto pavojaus srityje, t. y. vykdė saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugą, tai darė privalomai turėdamas ginklą; minėtų funkcijų specifika reikalauja iš pareigūnų padidinto budrumo bei galimų apsaugos veiksmų adekvatumo ir saugaus atlikimo, todėl pažeidimą pagrįstai įvertino kaip šiurkštų. Teismas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažymėjo, kad pažeidimo sudėtis formali, atsakomybės taikymą nustatančios teisės normos turi prevencinę paskirtį, todėl neigiamų pasekmių kilimas nėra būtina atsakomybės taikymo sąlyga; atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo elgesys 2020 m. kovo 1 d. buvo svarstytas Tarnybos etikos komisijoje; atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pritaikytos nuobaudos pagrįstai nevertino kaip akivaizdžiai neadekvačios ar neproporcingos. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad nebuvo atsižvelgta į trisdešimties metų nepriekaištingą pareiškėjo tarnybą, neįvertintas faktas, kad pareiškėjas neteko vienintelio pajamų šaltinio, augina du mažamečius vaikus ir jo materialinė padėtis yra sunki, nesudaro pagrindo kitaip vertinti padaryto pažeidimo sunkumą ir pritaikytos nuobaudos proporcingumą. Ilgametė nepriekaištinga tarnyba paprastai laikoma asmenį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, bet savaime tai nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ji vertinama kitų asmenį charakterizuojančių duomenų kontekste, tai ir nurodyta pirmosios instancijos sprendime. Be to, nagrinėjamu atveju nuobaudos rūšis už buvimą darbe neblaivaus yra įtvirtinta įstatymu, tai reiškia, kad tarnybinis nusižengimas įstatymo leidėjo laikomas tokiu sunkiu, už kurį lengvesnės tarnybinės nuobaudos netaikytinos. Pareiškėjo kitos nurodomos aplinkybės apskritai nesietinos su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai tos jam kilusios neigiamos pasekmės, kurių atsiradimas yra paties asmens valios nulemtas elgesio rezultatas.

59. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eA-4210-789/2021 pateikiamus išaiškinimus, jog pareigūno neblaivumo faktas tarnybos metu yra pakankamas pagrindas jam skirti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Nors nagrinėjamoje byloje neblaivumo nustatymo faktinės aplinkybės ir skirtingos, tai neturi reikšmės neblaivumo darbe fakto kaip tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindo vertinimui, šiuo aspektu administracinės bylos panašios, todėl neturėtų būti sprendžiamos skirtingai.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir aktualią teismų praktiką, padarytas išvadas pagrindė išsamiais motyvais, todėl paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė