TA-146-81-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA146-81/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01065-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. priėmė ir paskelbė sprendimą, kuriuo pareiškėjo K. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 17.2-7877 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą įvykdyti pareiškėjo reikalavimus, pateiktus 2011 m. kovo 14 d. gautame pareiškime Nr. 5.6-1286, t. y. raštu pateikti išsamią ir teisingą informaciją, atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 23 d. padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) paskirti Vilniaus Gedimino technikos universiteto 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 1974-PH kompleksinę lietuvių kalbos ir logikos ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar šiuo įsakymu yra nutraukta kuri nors darbo sutartis su pareiškėju1998 m. gruodžio 9 d.; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo; 3) atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, išreikalaujant iš VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo medicininį pažymėjimą (pažymą) apie pareiškėjo galimybes pagal sveikatos objektyvius duomenis atlikti su teismo procesinių dokumentų, skundų pateikimu susijusius veiksmus.

Prašyme atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas nurodo, kad apie skundžiamą teismo sprendimą sužinojo 2012 m. kovo 6 d., kai rado laišką su teismo sprendimu savo pašto dėžutėje. Teigia, kad nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. kovo 2 d. buvo nedarbingas. Sveikatos būklei ypač pablogėjus 2012 m. kovo 8 d., nedarbingumo pažymėjimo galiojimas vėl buvo tęsiamas iki pat 2012 m. balandžio 11 d. Taigi, faktiškai pareiškėjas buvo nedarbingas tiek bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, tiek skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną, tiek ir po 2012 m. kovo 2 d. Reziumuoja, kad anksčiau paduoti apeliacinį skundą negalėjo dėl sveikatos būklės, nedarbingumo ir blogos materialinės padėties.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje (nagrinėjamu atveju aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių termino atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2012 m. kovo 1 d. (b. l. 57, 58–61). Taigi, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo padavimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo 2012 m. kovo 15 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas gautas teisme 2012 m. balandžio 23 d., t. y. akivaizdžiai praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės neginčija minėtos aplinkybės, kad pateikė apeliacinį skundą pasibaigus nustatytam terminui, nurodo, kad apie skundžiamą teismo sprendimą sužinojo 2012 m. kovo 6 d. (t. y. kai įstatymo nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas dar nebuvo pasibaigęs), ir prašo praleistą terminą atnaujinti.

Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti iš esmės dėl dviejų priežasčių: sveikatos būklės ir su tuo susijusio nedarbingumo; blogos materialinės padėties.

Iš pareiškėjo pateiktų į bylą pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą kopijų matyti, kad pareiškėjas buvo nedarbingas laikotarpiais nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. kovo 2 d. ir nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. Pašto antspaudas ant laiško voko, kuriame pareiškėjas gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimą, patvirtina, jog pareiškėjas šį sprendimą gavo 2012 m. kovo 3 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas laikotarpiui nuo 2012 m. kovo 3 d. iki 2012 m. kovo 7 d. įskaitytinai (t. y. iš viso penkioms dienoms). Todėl 2012 m. kovo 3 d. gavęs skundžiamo teismo sprendimo nuorašą (ir netgi tuo atveju, jeigu, anot pareiškėjo, jis apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2012 m. kovo 6 d., radęs teismo laišką savo pašto dėžutėje), pareiškėjas minėtu laikotarpiu galėjo įstatymo nustatyta tvarka laiku paduoti apeliacinį skundą teismui, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad minėtomis dienomis, kuriomis jis neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, jam buvo kokių nors objektyvių kliūčių parengti ir pateikti (išsiųsti) skundą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.), asmens liga gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi tuo atveju, jei iš pateiktų įrodymų yra nustatoma, kad ji buvo tokio pobūdžio, jog dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines ar psichines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti įgaliojimų suteikimu atitinkamam savo atstovui (pvz., žr. 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006, 2007 m.balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-151/2007, 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-838/2009 ir kt.).

Pareiškėjas nei apeliaciniame skunde (b. l. 65–70), nei 2012 m. balandžio 24 d. pareiškime dėl papildomų įrodymų pateikimo (b. l. 93) nenurodo, kokia būtent liga serga (sirgo), nepateikė įrodymų (medicininių dokumentų), kurie patvirtintų, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, per kurį galėjo būti paduotas apeliacinis skundas, pareiškėjas sirgo tokia liga, kuri realiai apribojo galimybes surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą, ar pasirūpinti įgaliojimų suteikimu atstovui. Praleidus įstatymu nustatytus terminus ir prašant juos atnaujinti, įrodinėjimo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, našta tenka terminą praleidusiam proceso dalyviui, šiuo atveju pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo sveikatos būklė nagrinėjamai bylai aktualiu nedarbingumo laikotarpiu buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos pareiškėjas neturėjo realių galimybių pats laiku surašyti apeliacinį skundą ir išsiųsti jį teismui paštu arba pasirūpinti atstovu. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl ligos, vertina kaip nepagrįstus. Be to, kaip jau buvo minėta, dalį laikotarpio, per kurį galėjo būti paduotas apeliacinis skundas, pareiškėjas buvo darbingas.

Pareiškėjas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo taip pat motyvavo bloga turtine padėtimi. Nurodė, kad gauna 476,50 litų pensiją per mėnesį, todėl neturi finansinių galimybių naudotis advokato teisinėmis paslaugomis. Šį pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą, nes teisės aktai numato galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas savarankiškai, nesinaudodamas profesionalaus atstovo (teisininko) pagalba, parengė ir pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus, pateikė skundo reikalavimų patikslinimą, naudojosi kitomis procesinėmis teisėmis, taip pat, praleisdamas terminą, parengė apeliacinį skundą. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo turtinė padėtis jam nebuvo kliūtis pačiam parengti apeliacinį skundą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti jam praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo paduoti. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo K. S. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis