2022-07-20 Nr. AB-18915-4-52-3-00343-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3423-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00343-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas), ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. R., jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavelui Kolosovui,

vertėjui Imran Yousaf,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. R. skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui dėl sprendimo pakeitimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis M. R. (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. 4T-383 (toliau – ir Sprendimas) ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 8 d., nuo atvykimo į Lietuvą jis apgyvendinamas laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 10 mėnesių ribojant jo judėjimo laisvę. Apgyvendinimas Centre, ribojant judėjimo laisvę faktiškai yra sulaikymas, t. y. sulaikyti asmenys gali judėti tik to sektoriaus ribose, kuriame yra apgyvendinti, o ne visoje Centro teritorijoje, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės, su teisininkais susitikti gali tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų. Užsieniečio vertinimu, asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Nagrinėjamu atveju, Užsienietis Lietuvos Respublikoje faktiškai yra sulaikytas daugiau nei 10 mėnesių. Užsienietis, vos tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, pateikė savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, turėdamas tikslą bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Užsienietis nėra pažeidęs apgyvendinimo sąlygų/tvarkos, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui. Užsieniečiui akivaizdžiai bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis nuo pat jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, VSAT nepateikus jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo bendradarbiavimo stoką grąžinimo procedūros metu, toliau riboti asmens judėjimo laisvę, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, nėra objektyviai reikalinga ir proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Esant nurodytoms aplinkybėmis tikslinga Užsieniečiui taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

3. Centras atsiliepimu į Užsieniečio skundą prašė jį atmesti.

4. Centras atsiliepime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2021 m. liepos 8 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) išnagrinėjo Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį ir 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41362 nesuteikti asmeniui prieglobsčio, išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos;

įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41362 pakeitė – sumažino draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų nuo jo išsiuntimo dienos, įvedimą į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi – iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitą Užsieniečio skundo dalį minėtas teismas atmetė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. neskundžiama nutartimi Užsieniečio skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo atmestas, taigi, įsiteisėjo Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 21S41362 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo. Pasikeitus Užsieniečio teisinei padėčiai, Centras Sprendimu Užsienietį apgyvendino Centre, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis nėra sulaikytas, jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą, bet Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Užsienietis iš savo kilmės šalies pirmiausiai atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau toje šalyje ar gretimose kilmės šaliai valstybėse neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai, ne per valstybės sieną atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis pateikė tik sulaikytas VSAT pareigūnų, yra tikėtina, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis bandys pasislėpti ar savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį. Įstatymo leidėjas iš esmės įsakmiai nustatė VSAT pareigą nustatyti, ar nėra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytų aplinkybių, kurių pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl Užsieniečio apgyvendinimo, o tik po to, esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodytiems sulaikymo pagrindams, kreiptis į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo, t. y. nesuteikia VSAT diskrecijos teisės.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 28 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, 2022 m. balandžio 6 d. įsiteisėjo Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

7. Teismo vertinimu, egzistuoja Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant VSAT priima sprendimą dėl užsieniečio laikino apgyvendino Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad esant nustatytoms aplinkybėms, įstatymo leidėjas įpareigoja VSAT laikinai apgyvendinti Užsienietį, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, todėl VSAT, esant Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms, negalėjo priimti kitokio sprendimo. Teismas sprendė, kad Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – Užsieniečio skundą tenkinti, t. y. pakeisti Sprendimą, apgyvendinant Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Vien neteisėtas atvykimas, anot pirmosios instancijos teismo, yra pakankamas pagrindas toliau riboti asmens judėjimo laisvę, tačiau tokios išvados prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien neteisėtas atvykimas ne per pasienio punktą, net ir galiojant ekstremaliai padėčiai Lietuvos Respublikoje, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui turi ir toliau būti ribojama judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9.2. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis Užsieniečiui šiuo atveju netaikytina, kadangi joje reglamentuojamas asmenų apgyvendinimas, kurie dar nėra įleisti į Lietuvos Respubliką, kai šiuo atveju Užsienietis yra įleistas į Lietuvos Respubliką, buvo prieglobsčio prašytojas, dabar tapo nelegaliai esančiu asmeniu ir Lietuvoje reziduoja nuo 2021 m. liepos 26 d.

9.3. Vos tik atvykęs į Lietuvos Respubliką, Užsienietis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurį pateikė turėdamas tikslą bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Buvimo Lietuvoje metu Užsienietis nėra pažeidęs apgyvendinimo sąlygų ar tvarkos, nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui.

9.4. Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 m. liepos 8 d., nuo atvykimo į Lietuvą asmuo apgyvendinamas laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 11 mėnesių ribojant jo judėjimo laisvę.

9.5. Apgyvendinimas Centre, ribojant Užsieniečio judėjimo laisvę faktiškai yra sulaikymas, t. y. sulaikyti asmenys taip pat gali judėti tik to sektoriaus ribose, kuriame yra apgyvendinti, o ne visoje Centro teritorijoje, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų. Pratęsus alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatančią judėjimo ribojimus, būtų deramai neužtikrinamas šios priemonės teisinis turinys ir iš to kylančios Užsieniečio teisės, be kita ko, teisė judėti teritorijoje, bendrauti su kitais asmenimis ir t. t.

9.6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra faktiškai sulaikytas daugiau nei 11 mėnesių.

9.7. Judėjimo laisvės ribojimas Užsieniečio atveju nepagrįstai varžo vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Įvertinus Užsieniečio padėtį bei alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį ir tikslą užtikrinti asmeniui platesnį teisių katalogą nei sulaikymo atveju, Užsieniečiui akivaizdžiai bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis nuo pat jo atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, VSAT nepateikus jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių Užsieniečio bendradarbiavimo stoką jo grąžinimo metu, toliau riboti asmens judėjimo laisvę dar 5 mėnesius, pažymint, kad Užsieniečiui nėra leidžiama judėti visoje Centro teritorijoje – galimas judėjimas tik savo sektoriaus ribose, kuris aptvertas tvora nuo kitų sektorių, kas savo turiniu iš esmės atitinka sulaikymą – jo laisvę jau ribojant daugiau nei 11 mėnesių, yra neproporcinga ir nebūtina. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – VSAT sprendimo, kuriuo Užsienietis apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje – pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą konstatavo, jog Sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

12. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Sprendimą, apgyvendinant jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).

14. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas išnagrinėjo Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį ir 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41362 nesuteikti asmeniui prieglobsčio, išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimu Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41362 pakeitė – sumažino draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų nuo jo išsiuntimo dienos, įvedimą į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi – iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitą Užsieniečio skundo dalį minėtas teismas atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. neskundžiama nutartimi Užsieniečio skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimo atmestas, taigi, įsiteisėjo Departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 21S41362 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo. Konstatuotina, jog Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

15. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

16. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

17. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

18. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes (nėra duomenų, jog Užsienietis aktyviais veiksmais būtų nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais ar pažeidęs apgyvendinimo tvarką, jo judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos mėn., t. y. ilgiau kaip 6 mėnesius) bei teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tolesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p.). Vien VSAT nurodytos aplinkybės (Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi ryšių Lietuvos Respublikoje) negali būti laikomos pakankamomis riboti Užsieniečio judėjimo laisvę.

20. Apibendrinant nurodytina, jog Užsieniečio apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies – VSAT Sprendimo dalis, kuria apribota Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje yra keičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) piliečio M. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 4T-383 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) piliečio M. R. judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje, ją išdėstant taip:

„apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį M. R., gim. 1988 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 6 d.“

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius