95aab67b-18fe-47de-84d3-3bb7a1dcc2df · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3932-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04168-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                 n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas D. B. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .Pažymėjo, kad 2013 m. gegužės mėn., 2014 m. birželio mėn. ir 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) palatose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų.

Taip pat palatose tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, nebuvo įrengta ventiliacija, nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo bei iÅ¡duodamos higienos priemonės, ant sienų nebuvo veidrodžių. Pažymėjo, kad nebuvo skiriama tinkama mityba, dėl ko kildavo papildomų sveikatos problemų. Dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ , todėl prašė teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus ir prašė skundÄ tenkinti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė skundÄ atmesti.Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ligoninėje buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 24 kamerų tipo palatoje laikotarpiais nuo 2013-05-07 iki 2013-05-15 ir nuo 2014-06-13 iki 2014-06-19, 20 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2015-08-07 iki 2015-08-14.

Pažymėjo, kad negali pateikti duomenų, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma asmenų.Pažymėjo, kad LAVL apgyvendinimo ir pacientų izoliavimo tvarka yra griežtai reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse bei sveikatos apsaugÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atkreipė dėmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems.

Todėl nustatyta ploto norma vienam asmeniui galėjo būti pažeista.Nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), nėra nustatyta, kokie baldai turi būti įrengiami pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas arba keičiamas.

Pažymėjo, kad tualeto įrengimas ir atitvėrimas nuo likusios patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, teisės aktai nenumato reikalavimo įrengti uždengiamÄ tualetÄ .LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010, „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010). Kiekvienais metais Å¡iam tikslui skiriamos lėšos yra pilnai panaudojamos.LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o valymo bei dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai.

Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus ir dažniau. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir HN 47-1:2010), reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka.LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis sudarytu grafiku, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę.

Toks maudymosi po duÅ¡u organizavimas atitinka teisės aktų reikalavimus. KarÅ¡tas vanduo tiekiamas tik į duÅ¡o patalpas.PaaiÅ¡kino, kad LAVL turi sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, kuri užtikrina lovos skalbinių tinkamÄ priežiÅ«rÄ ir keitimÄ .Pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliavimÄ ir vėdinimÄ patalpoje. Vasaros metu vienas lango rėmas yra iÅ¡imamas, kad bÅ«tų galima vėdinti patalpas per langus.LAVL personalas iÅ¡duoda kiekvienam nuteistajam bÅ«tinas priemones, nurodytas suimtųjų bei nuteistųjų materialinį bei buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose.Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, o apsiribota bendro pobÅ«džio teiginiais bei samprotavimais.

Nėra pagrindžiamas priežastinis ryšys tarp LAVL administracijos veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos bei nurodyta neturtinės žalos suma. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi pozicijos, kad asmens patirtų dvasinių bei fizinių kančių poveikis labiausiai juntamas, kuomet jį veikia šias kančias sukeliantys veiksniai.Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui, atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis).

CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, Nr. A822-619/2009).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad vienas iÅ¡ veiksnių, kuris prisidėjo prie pareiÅ¡kėjui galimai padarytos neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2013-05-07 iki 2015-08-14 (atskirais laikotarpiais) buvo per mažas pareiÅ¡kėjui suteiktas palatos plotas.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.14 punkte, nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu palatoje buvo gydoma asmenų, LAVL nepateikė. Pagal susiklosčiusiÄ administracinių teismų praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiÅ¡kėju palatose Nr. 24 ir Nr. 20 laikytų asmenų skaičių, visos abejonės yra vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2013-05-07 iki 2013-05-15 ir nuo 2014-06-16 iki 2014-06-19 palatoje Nr. 24 (plotas 21,25 kv. m., 8 miegamos lovos) ir laikotarpiu nuo 2015-08-07 iki 2015-08-14 palatoje Nr. 20 (plotas 7,19 kv. m, 4 miegamos lovos) buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, o minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas – 5,1 m2, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tualetas LAVL palatose buvo visiÅ¡kai neatitvertas nuo likusios patalpos.

Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčiu, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara . Iš byloje pateiktų palatų nuotraukų matyti, kad palatoje Nr. 20 sanitarinis mazgas yra atitvertas sienele (b. l. 33).

Palatoje Nr. 24 įrengtas sanitarinis mazgas taip pat atskirtas nuo likusios kameros patalpos sienele (b. l. 59). Be to, byloje pateiktame 2015-02-13 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-252 (b. l. 24–25) nustatyta, kad sanitarinio mazgo įrengimas kameroje-palatoje Nr. 20 atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl visiškai neatitverto sanitarinio mazgo.Anot pareiškėjo, LAVL palatose nebuvo įrengtos ventiliacijos. Vadovaujantis HN 76:2010 (galiojusios iki 2015-11-01) 24 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Eksploatavimo taisyklių 16.10. papunktyje. Byloje pateiktame minėtame 2015-02-13 Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(15.3)-PA-252 nurodyta, kad kamera-palata Nr. 20 yra vėdinama natÅ«raliai per langÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodė, kad kameroje-palatoje bÅ«tų trÅ«kę oro, ar kad bÅ«tų sudaromos kliÅ«tys vėdinti patalpas. Todėl negalima konstatuoti, kad dėl ventiliacijos neįrengimo, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybių, jog LAVL kamerose-palatose nebuvo įrengtų veidrodžių bei nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo.

Vadovaujantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose įrengtame sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad sanitariniame mazge turi būti tiekiamas šaltas vanduo.

Pareiškėjas šios aplinkybės neneigė. Nurodydamas, kad kamerose-palatose nebuvo veidrodžio, pareiškėjas neapibūdino nepatogumų, kuriuos dėl to patyrė. Taip pat pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr. pvz. 2016-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A1518-520/2016).

Teismo vertinimu, veidrodžio neįrengimas patalpoje negali būti pripažįstamas pakankamai intensyviu veiksniu, galinčiu būti pagrindu neturtinei žalai priteisti.Anot pareiškėjo, jo buvimo LAVL laikotarpiu, jam nebuvo išduodami higienos reikmenys. Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139.

Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas neapibÅ«dino Å¡io galimo pažeidimo, nenurodė, kokios higienos priemonės, jo nuomone, turėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos.

Todėl nėra galimybės įvertinti, ar minėto teisės akto reikalavimai buvo pažeisti ir nėra pagrindo netikėti LAVL paaiÅ¡kinimais dėl Å¡io teisės akto reikalavimų laikymosi.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (24 dienos) ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjui priteistina 216 (du Å¡imtai Å¡eÅ¡iolika) Eur suma neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo D.

B. skundo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui D. B. 216 Eur iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (CK 6.271 straipsnis, 6.250 straipsnis). Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 bei 5 punktais, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. B. 216 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų) neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.KitÄ pareiÅ¡kėjo D.

B. skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.                                                                 Teisėjas                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas            Â