2017-10-10 Nr. AB-18249-3-65-3-00014-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1606-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00014-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio gatvės“ (tretieji suinteresuoti asmenys – A. J., S. J. ir E. P.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 19-2843(4.5.) (skunde nurodytas Nr. 19-2843/4.5.1 laikytinas rašymo apsirikimu); 2) panaikinti Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo S. J. buvo suteiktos Panevėžio miesto Kristaus Karaliaus katedros kapinių (toliau – ir Kapinės) (duomenys neskelbtini) kapavietės (toliau – ir Kapavietė) prižiūrėtojo teisės; 3) panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241, kuriuo Kapinių laidojimų registravimo knygoje Nr. 13, (duomenys neskelbtini) eilutėje buvo padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys“; 4) įpareigoti Administraciją pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2014 metais kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti visą informaciją bei dokumentaciją, kokiu pagrindu Kapavietėje, kurioje yra palaidotas jo tėvas, buvo palaidoti kiti asmenys, pateikė prašymą pripažinti pareiškėją Kapavietės prižiūrėtoju, tačiau šis jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjo teigimu, nei A. J., nei S. J. negalėjo būti pripažinti asmenimis, atsakingais už Kapavietės priežiūrą, nes jų su Kapavietėje iki 2014 metų palaidotais asmenimis nesiejo jokie giminystės ar kiti ryšiai. Atsakingi už Kapavietės priežiūrą asmenys (Kapavietėje palaidoto R. P. (R. P.) vaikai) neišreiškė savo valios dėl Kapavietės priežiūros teisių perdavimo, o J. M. ir R. Z. negalėjo perleisti teisių į Kapavietės priežiūrą, nes tokių teisių nebuvo įgijusios. S. J. 2014 m. kovo 13 d. prašymas dėl Kapavietės duomenų įrašymo į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą (toliau – ir žurnalas) buvo pateiktas nurodant melagingus prašymo pateikimo pagrindus, tačiau viešojo administravimo subjektai prašyme nurodytų duomenų nepatikrino ir dėl to priėmė nepagrįstus administracinius sprendimus A. J., o vėliau ir S. J. paskirti asmenimis, atsakingais už Kapavietės priežiūrą, taip pat akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai S. J. buvo išduotas leidimas laidoti Kapavietėje. Tretieji suinteresuoti asmenys A. J. ir S. J. Kapavietės priežiūrą vykdo pažeisdami pareiškėjo teises bei teisės aktus (sunaikino Kapavietėje buvusį paminklą). Pareiškėjas neabejotinai turėjo būti pripažintas asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą, nes kapavietės priežiūrą vykdančiu asmeniu turi būti tik su laidojančiu arba palaidotu asmeniu susijęs asmuo.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nenurodyta, jog atsakingas už kapavietę asmuo turi būti palaidotų kape asmenų giminaitis. Pagal Taisyklių 21 punktą tiek A. J., tiek S. J. raštu kreipėsi į Kapinių prižiūrėtoją, pranešdami apie žurnale keistinus duomenis. Dėl reikalavimo panaikinti Administracijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 19-2843(4.5.), kuriuo atsakingu už Kapavietės priežiūrą yra paliktas S. J., atsakovas paaiškino, kad toks sprendimas priimtas remiantis UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 3-241, Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. IS-1446(12.1.11), Kapaviečių identifikavimo komisijos posėdžių metu surinktais duomenimis bei žurnaluose esančiais įrašais. Reikalavimo įpareigoti Administraciją pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą aspektu atsakovas akcentavo, kad Administracija neturi teisės žurnaluose esančių įrašų pakeisti ar panaikinti, kadangi atsakingo asmens giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui bei nurodyti žurnale keistinus duomenis (Taisyklių 21 p.). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad L. V. giminaičiai, sutuoktinis arba Kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai susitarė, jog būtent pareiškėjas būtų paskirtas už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl toks pareiškėjo reikalavimas neatitinka Taisyklių 21 punkto nuostatų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas yra Kapavietėje palaidoto R. P. sūnus, tačiau jis tėvo nelaidojo ir niekada nebuvo paskirtas už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu.

5. Atsakovas UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime į skundą nurodė, kad jis nesutinka su skundo reikalavimu panaikinti UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241.

6. Atsakovas paaiškino, kad jis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8 buvo paskirtas Kapinių prižiūrėtoju. Atsakovo teigimu, kol jis buvo Kapinių prižiūrėtoju, UAB „Panevėžio gatvės“ pildė žurnalą, jį saugojo, teikė suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją. Jeigu žurnale įrašytas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo mirdavo arba dėl kitų priežasčių negalėdavo rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turėjo susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, o UAB „Panevėžio gatvės“ pataisydavo įrašus žurnale. Atsakovas nurodė, kad UAB „Panevėžio gatvės“ po to, kai 2008 m. liepos 31 d. pasibaigė sutarties dėl kapinių priežiūros darbų galiojimo terminas, visus dokumentus perdavė Panevėžio miesto savivaldybei.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nepaisant buvusių atsakingų už Kapavietės priežiūrą asmenų, Kapavietę prižiūrėjo ir ja daug metų rūpinosi A. J. bei jos šeima. Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-543-229/2015 yra duomenų, kad mirusio R. P. pirmoji sutuoktinė J. M., kuri yra pareiškėjo motina, sutiko ir pati asmeniškai paprašė A. J. prižiūrėti Kapavietę. Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 25 d. apklausta R. Z., kuri yra Kapavietėje palaidoto F. S. dukra, paaiškino, kad ji pirmosios R. P. sutuoktinės prašymu leido tvarkyti Kapavietę A. J.. Esant R. Z. sutikimui, J. M. pateikus R. P. mirties liudijimą, 2008 m. birželio 20 d. UAB „Panevėžio gatvės“ priėmė teisėtą sprendimą atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu įrašyti A. J.. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad po to, kai pablogėjo A. J. sveikata, jos prašymu ir bendru sutarimu atsakingu už Kapavietės priežiūrą buvo paskirtas jos sūnus S. J., t. y. Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimas dėl S. J. paskyrimo už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu yra teisėtas. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Administracija negalėtų būti įpareigota skirti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu, nes jis nepateikė Kapavietėje palaidotų asmenų giminaičių sutikimo. Pareiškėjas nelaidojo savo tėvo, nestatė paminklo, daug metų neprižiūrėjo Kapavietės, todėl šiuo metu neturi teisės pretenduoti į Kapavietės atsakingo asmens statusą. S. J. yra teisėtai paskirtas už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu ir tinkami vykdo Taisyklėse nustatytas pareigas, be to, S. J. 2014 m. (duomenys neskelbtini) Kapavietėje palaidojo savo tėvą J. J..

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Administracija ir UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. sausio 15 d. sudarė sutartį Nr. 22-6.38-46, kuria UAB „Panevėžio gatvės“ įsipareigojo vykdyti Panevėžio miesto kapinių (įskaitant ir Kristaus Karaliaus katedros kapinių) priežiūros darbus, kuriuos vykdė iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. Teismas taip pat nustatė, kad Kapavietėje yra palaidoti trijų mirusių asmenų palaikai: (duomenys neskelbtini) palaidotas R. P. (pareiškėjo tėvas); (duomenys neskelbtini) – F. S., 2014 m. (duomenys neskelbtini) – J. J..

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie su Kapaviete susijusius asmenis, nurodė, kad: po mirusiojo R. P. palaidojimo asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą, buvo mirusiojo antroji žmona K. S. (P.), kuri Kapavietėje pastatė paminklą, o apie 1990 metus išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini); K. S. (P.), išvykdama iš Lietuvos, Kapaviete pavedė rūpintis savo giminaitei L. V., kuri 1996 metais Kapavietėje palaidojo savo sutuoktinį F. S., o 2005 metais pati mirė; UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 3-241 „Dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo“ A. J. buvo informuota, kad buvo padarytas pakeitimas ir ji yra įrašyta kaip už Kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo; A. J. sūnus S. J. 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pripažinti jį atsakingu už Kapavietės priežiūrą ir Administracijos Miesto ūkio skyrius 2014 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą S. J. įrašyti į Žurnalą asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą; S. J. 2014 m. (duomenys neskelbtini) Kapavietėje palaidojo savo tėvą J. J..

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjas negali būti laikomas už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, nes jis neatitinka Taisyklių 20 punkte bei Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 23 punkte nurodytų sąlygų, t. y. pareiškėjas nelaidojo nei vieno iš Kapavietėje palaidotų asmenų, jam nei karto nebuvo išduotas leidimas laidoti Kapavietėje asmenis. Be to, nei pareiškėjas, nei jo brolis E. P. Žurnale niekada nebuvo įrašytas asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą. Teismas konstatavo, kad vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra pirmojo Kapavietėje palaidoto asmens sūnus, nesudaro pagrindo pripažinti jį asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą.

13. Teismas darė išvadą, kad po L. V., kuri nuo 1996 metų buvo atsakinga už Kapavietės priežiūrą, mirties 2005 metais dėl atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens turėjo teisę susitarti Kapavietėje palaidotų R. P. bei F. S. giminaičiai (Taisyklių 21 p. ir skundžiamo UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir 2006 m. Taisyklės) 20 p.). Teismas, nustatęs kad nuo UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 priėmimo iki pareiškėjo kreipimosi į Administraciją praėjo daugiau kaip 6 metai ir dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas šis ginčijamas sprendimas, nėra išlikę, rėmėsi teismo posėdyje apklaustos R. Z., kuri yra F. S. dukra, bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos J. M., kuri yra pirmoji R. P. žmona, parodymais, pagal kuriuos jos leido mirusiojo R. P. kaimynei A. J. tvarkyti Kapavietę. Teismo vertinimu, Kapavietėje palaidotų asmenų artimųjų valia perleisti asmens, atsakingo už Kapavietės priežiūrą, teises A. J. buvo tinkamai išreikšta, nes 2006 m. Taisyklės tokios valios išreiškimui rašytinės formos nenustatė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 3-241 yra teisėtas ir pagrįstas.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėjas, nei trečiais suinteresuotas asmuo E. P. nuo 1973 metų nei karto (net ir po jų tėvo mirties Kapavietėje palaidojus dar du asmenis) į kapinių priežiūrą vykdančią instituciją ar Panevėžio miesto savivaldybę dėl jų pripažinimo asmenimis, atsakingais už Kapavietės priežiūrą, nesikreipė, ginčo dėl to nekėlė, t. y. šis klausimas pareiškėjui daugelį metų nebuvo aktualus. Ginčas tarp šalių kilo tik Kapavietėje pakeitus paminklinį akmenį. Tačiau teismas pabrėžė, kad ginčas dėl Kapavietėje palaidotų asmenų atminimo įamžinimo, šalims nesusitarus, turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

15. Teismas konstatavo, kad pagal Taisyklių 21 punkto ir Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių 24 punkto nuostatas po to, kai A. J. dėl sveikatos būklės toliau negalėjo vykdyti atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens pareigų, teisę susitarti, kas bus atsakingas už Kapavietės priežiūrą, turėjo jos giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba Kapavietėje palaidotų R. P. bei F. S. giminaičiai, sutuoktinis (-ė), ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Teismas pažymėjo, kad šiose teisės normose yra įtvirtinta alternatyva, t. y. nėra imperatyvaus reikalavimo tartis su Kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiais ir sutuoktiniu (-e), jose taip pat nėra jokių reikalavimų pranešimo formai, nenurodyta ir tai, kas konkrečiai tokį pranešimą kapinių prižiūrėtojui turėtų teikti. Kadangi S. J. su motina A. J. susitarė dėl Kapavietės priežiūros ir kreipėsi į Administraciją dėl duomenų žurnale pakeitimo, teismas nenustatė, kad S. J. suteikus Kapavietės prižiūrėtojo teises, būtų buvę pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Teismas darė išvadą, kad Kapaviečių identifikavimo komisija pagrįstai rėmėsi UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 3-241, Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. IS-1446(12.1.11), iš esmės tinkamai įvertino posėdžių metu surinktus duomenis, Žurnale bei Laidojimo ir kapų statinių registravimo knygoje esančius įrašus, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, todėl šios komisijos sprendimo pagrindu priimtas Administracijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 19-2843(4.5.) yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 17. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

18. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas vadovaujasi 2006 m. Taisyklių 20 punktu ir teigia, kad dėl Kapavietės priežiūros, prižiūrėtojo teisių perleidimo ir kt. klausimų turėjo sutarti buvusio prižiūrėtojo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba Kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai, nes ginčijamo UAB „Panevėžio gatvės“ sprendimo priėmimo metu Kapavietėje artimuosius laidoję asmenys (Kapavietės prižiūrėtojai) buvo mirę. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad J. M. ir R. Z. negalėjo spręsti dėl Kapavietės perleidimo, t. y. pagal 2006 m. Taisyklių nuostatas jos nebuvo tinkamais subjektais, galėjusiais perleisti Kapavietės prižiūrėjo teises A. J..

19. Pareiškėjas paaiškina, kad J. M. nei su Kapavietėje palaidotais asmenimis, nei su juos laidojusiais asmenimis (Kapavietės prižiūrėtojais) nesiejo jokie giminystės ryšiai, nes J. M. buvo išsiskyrusi su R. P., kurį laidojo jo antroji žmona (sugyventinė) K. S. (P.). J. M. taip pat neturėjo jokių ryšių su F. S. ar jį palaidojusia L. V.. Nors R. Z. su Kapavietėje palaidotu F. S. ir siejo giminystės ryšys, vien tai savaime nesuteikė R. Z. jokių išimtinių teisių priimti sprendimus dėl Kapavietės priežiūros. F. S. laidojo ne R. Z. motina ar kitas jai artimas asmuo, o jai visiškai svetima F. S. antroji žmona (sugyventinė) L. V., su kuria ji visai nepalaikė ryšių ir nebendravo. L. V. mirus, R. Z. daugiau teisių už pareiškėją ir E. P. į Kapavietės priežiūrą ne tik neįgijo, bet ir negalėjo įgyti, kadangi F. S. palaidoję asmenys ir jo giminaičiai savo, kaip Kapavietės prižiūrėtojų, teisių nerealizavo ir jų nesiekė, t. y. Kapavietėje nebuvo nei menkiausių žymių apie Kapavietėje palaidotą F. S., nebuvo pastatytas joks šiam asmeniui skirtas paminklas, niekaip nebuvo įamžintas jo atminimas ir niekas kitas, išskyrus pareiškėją ir jo giminaičius, nesirūpino Kapaviete. Tai reiškia, kad R. Z. savo, kaip Kapavietės prižiūrėtojos, galimų teisių apskritai nerealizavo, nevykdė savo, kaip galimos Kapavietės prižiūrėtojos, teisių ir pareigų, todėl Kapavietės prižiūrėtojo teisių apskritai neįgijo ir jų negalėjo perleisti kitiems asmenims. Kita vertus, net jeigu R. Z., kaip F. S. dukra, galėjo spręsti dėl Kapavietės priežiūros, tai kiti asmenys, su kuriais reikėjo dėl to tartis, buvo ne J. M., o pareiškėjas ir jo brolis E. P..

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal savo esmę teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu palaikams laidoti yra panaudos teisė, todėl šią teisę gali perleisti tik tie asmenys, kurie pagal galiojančius teisės aktus realiai ją turi, ir tik rašytiniu šalių susitarimu, tačiau šiuo atveju teisę naudotis Kapaviete (prižiūrėtojo teises) perleido ne tokias teises turėję asmenys, o su Kapavietės priežiūra niekuo nesusiję asmenys, be to, nebuvo rašytinio susitarimo ir pranešimo dėl Kapavietės prižiūrėtojo teisių perleidimo, o suinteresuotumą Kapavietės priežiūra turintys asmenys šiame procese visiškai nedalyvavo, dėl to pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai pripažino, jog Kapavietės teisių perleidimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo mama J. M. jam paaiškino, kad ji nepažįsta R. Z., niekada nėra jai skambinusi ar prašiusi, kad ši atvažiuotų į Panevėžį dėl Kapavietės prižiūrėtojo teisių perleidimo, todėl R. Z., kaip liudytojos, parodymai pareiškėjui panašūs į nusikalstamą klastą, kurios pagalba neteisėtai buvo užvaldyta Kapavietė. Nors pareiškėjo tėvą R. P. laidojo jo antroji žmona K. S. (P.), tačiau Kapavietė buvo įrengta pareiškėjo brolio E. P., kuris kartu su K. S. (P.) prižiūrėjo Kapavietę iki jos išvykimo gyventi į užsienį (1990 m.), lėšomis, o po to E. P. liko vienintelis Kapavietės prižiūrėtojas.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad iki 2006 m. vasario 22 d. galiojusios Kapinių tvarkymo taisyklės nenustatė atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sąvokos ir to, kad už kapavietę atsakingas asmuo turi būti įrašytas į kapinių žurnalą, todėl nei E. P., nei pareiškėjas neturėjo prievolės kreiptis į kapines prižiūrinčią bendrovę dėl jų duomenų įrašymo į kapinių žurnalą. Nei iš galiojusių teisės aktų, nei iš įrašų Kapinių knygoje nebuvo galima teigti, kad L. V. tapo Kapavietės savininke (prižiūrėtoja), nes ji faktiškai Kapaviete nesinaudojo, jos neprižiūrėjo, Kapavietėje nestatė paminklų, nenurodė duomenų apie joje palaidotą F. S., nereiškė pareiškėjui ar kitiems asmenims pretenzijų dėt Kapavietės priklausomybės. Niekam niekada nebuvo kilę jokių abejonių, kad už Kapavietę yra atsakingi tik pareiškėjas ir jo brolis, todėl L. V. duomenų įrašymas į žurnalą niekaip neapribojo ir nepakeitė pareiškėjo ir jo brolio, kaip atsakingų už Kapavietės priežiūrą, asmenų statuso ar teisių, t. y. nebuvo jokio poreikio ginčyti šiuos duomenis. Vieninteliais asmenimis, galinčiais perleisti Kapavietės prižiūrėtojo teises, buvo pareiškėjas ir jo brolis E. P.. Kadangi nei pareiškėjas, nei jo brolis E. P. jokia forma neišreiškė valios dėl Kapavietės perleidimo, A. J. nepagrįstai ir neteisėtai buvo įrašyta už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu.

22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byloje esantys J. M. ir R. Z. apklausų protokolai, taip pat R. Z. parodymai, kuriems ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai buvo suteikta išskirtinė reikšmė, visiškai nepatvirtina jų ketinimo perleisti A. J. būtent Kapavietės prižiūrėtojos teisių, nes tiek J. M., tiek R. Z. apklausos protokoluose buvo kalbama ne apie Kapavietės priežiūros teisių perleidimą, o apie Kapavietės tvarkymą. Kapavietės prižiūrėtojo teisės ir teisė tvarkyti Kapavietę skiriasi, nes teisė tvarkyti Kapavietę, kuri galbūt ir buvo suteikta A. J., nesuteikė jai teisės disponuoti Kapaviete.

23. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi J. M. apklausos protokolu, nes ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausto liudytojo apklausos protokolas įrodymu kitoje byloje gali tapti tik tuo atveju, jeigu šio protokolo teisinį vertinimą atliko baudžiamąją bylą, kurioje atlikta apklausa, nagrinėjantis teismas arba jeigu J. M. būtų buvusi įstatymo nustatyta tvarka apklausta byloje ir duotų tapačius parodymus arba patvirtintų apklausos metu duotų parodymų tikrumą, tačiau tai šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

24. Pareiškėjas nurodo, kad Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimas buvo priimtas dėl melagingo prašymo, visiškai netiriant jame nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šis sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. S. J. kaip prašymo įrašyti jį už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu pagrindą nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. kad jo mama prižiūrėjo ir palaidojo vienišą R. P.. Administracija, prieš priimdama 2014 m. kovo 18 d sprendimą, privalėjo ne aklai pasitikėti prašymo argumentais, o nurodytus faktus patikrinti, aiškintis, ar Kapavietėje palaidoti asmenys neturi kitų artimų giminaičių, ar jie sutarė dėl Kapavietės prižiūrėtojo teisių perleidimo, ar S. J. su palaidotais asmenimis sieja koks nors ryšys, ir tik po to priimti tam tikrą sprendimą, tačiau viso to nepadarė.

25. Pareiškėjo teigimu, Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimas taip pat prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str.), nes jis yra nepasirašytas ir nepatvirtintas antspaudu. Be to, šis sprendimas turėtų būti panaikintas, jeigu būtų panaikintas UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 3-241, nes iš neteisės negali kilti teisė.

26. Pareiškėjas tvirtina, kad Kapaviečių identifikavimo komisijos posėdžiai vyko ir Administracija skundžiamą 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą priėmė neįsigilinusi į situaciją, aklai pasitikėdama melagingais S. J. teiginiais, nekviesdama ir nebandydama išklausyti kitų suinteresuotų asmenų nuomonės, t. y. šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant viešojo administravimo ir vietos savivaldos principus, juolab, kad Kapavietės prižiūrėtojų teisės A. J. ir S. J. buvo suteiktos nepagrįstai ir neteisėtai.

27. Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėjamu atveju buvo sukurta geros moralės principų, katalikiškų vertybių neatitinkanti situacija, kai Kapavietėje palaidotų asmenų artimi giminaičiai nebetenka galimybės naudotis Kapaviete ir pagerbti savo artimųjų atminimo, o pirmosios instancijos teismas, pamindamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo, geros moralės ir kitus žmogiškuosius principus, toleravo tokią situaciją.

28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad Kapavietė buvo suteikta K. S. (P.) palaidoti R. P. ir K. S. (P.) nuo 1973 metų tapo atsakinga už Kapavietės priežiūrą, šie duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, jog tiek jis, tiek E. P. buvo ir yra atsakingi už Kapavietę. Pareiškėjo nurodyti duomenys, kad paminklas Kapavietėje buvo pastatytas E. P., kuris rūpinosi paminklo pastatymu, lėšomis, neturi jokios įtakos nustatant už Kapavietę atsakingą asmenį.

30. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad J. M. ir R. Z. negalėjo spręsti dėl Kapavietės perleidimo, paaiškina, jog R. S. buvo Kapavietėje palaidoto F. S. dukra, kuri turėjo teisę spręsti, kas bus atsakingas už Kapavietės priežiūrą, ir apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. M. iki išvykimo pati rūpinosi Kapaviete bei prašė R. S., kad ši leistų A. J. tvarkyti Kapavietę. Pareiškėjo teiginį, kad J. M. ir R. Z. apklausos protokoluose buvo kalbama ne apie Kapavietės priežiūros teisių perleidimą, o apie Kapavietės tvarkymą, paneigia UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241 turinys, nes žurnale registruojamas būtent Kapavietę prižiūrintis asmuo, o ne jos tvarkytojas. Tai reškia, kad J. M. ir R. Z. norėjo, jog nuo 2008 metų atsakingu už Kapavietę asmeniu būtų A. J..

31. Atsakovas pažymi, kad S. J. 2014 m. kovo 13 d. prašymas pripažinti jį atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu, nes jo mama A. J. yra silpnos sveikatos, atitiko Taisyklių 21 punktą, o kitos šiame prašyme nurodytos aplinkybės, kurias pareiškėjas įvardija kaip melagingas ir neatitinkančias tikrovės, neturėjo jokios įtakos Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimui priimti, kadangi šie duomenys yra nereikšmingi, kai sprendžiama dėl atsakingo už Kapavietę asmens skyrimo. Taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, kad asmenys, ketinantys keisti žurnale esančius duomenis, susijusius su atsakingu asmeniu, turi raštu susitarti ir pateikti rašytinį susitarimą, Taisyklių 21 punktas nustato tik reikalavimą raštu informuoti apie keistinus žurnale duomenis, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

32. Atsakovas UAB „Panevėžio gatvės“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Taisyklės nereikalauja rašytinio susitarimo, kas bus už Kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. prašyme dėl prisidėjimo prie paduoto apeliacinio skundo prašo apeliacinį skundą tenkinti.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis visiškai sutinka su apeliaciniu skundu, nes skundžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisingas, priimtas remiantis melagingais atsakovų parodymais ir teiginiais. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad jis jau daug metų dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl Kapavietės priežiūrą vykdė pareiškėjas, kuris ir pranešė trečiajam suinteresuotam asmeniui apie Kapavietės užgrobimą, paminklo bei antkapio sunaikinimą. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo dalyvauti tėvo laidotuvėse, tačiau jis skyrė lėšas Kapavietei įrengti ir paminklui pastatyti, todėl 1973 metais kartu su K. S. (P.) tapo Kapavietės prižiūrėtoju.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad jis nieko nežino apie Kapavietėje palaidotą F. S., nes leidimo laidoti Kapavietėje nedavė, o K. S. (P.) to padaryti taip pat negalėjo, nes ji jau buvo išvykusi iš Lietuvos, be to, Kapavietėje jokių palaidojimo žymių nebuvo. Niekas kitas, išskyrus trečiąjį suinteresuotą asmenį, po to, kai K. S. (P.) išvyko iš Lietuvos, tikrai nebuvo paskirtas Kapavietės prižiūrėtoju, todėl kitas, išskyrus trečiąjį suinteresuotą asmenį, ir negalėjo spręsti dėl laidojimo Kapavietėje. Neaišku, kaip J. M. ir R. Z., neturėjusios jokių Kapavietės priežiūros teisių, be trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo sutikimo galėjo patikėti Kapavietės priežiūrą svetimam asmeniui A. J., o ši negavusi trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo sutikimo galėjo Kapavietę sunaikinti ir palaidoti joje svetimą, su šeima niekuo nesusijusį žmogų. Nesuvokiama, kaip šį neteisėtą Kapavietės užgrobimą galėjo toleruoti ir palaikyti ne tik Administracija, kurios veiksmai ir lėmė šio ginčo kilimą, bet ir Panevėžio apygardos administracinis teismas, kurio pagrindinė pareiga – vykdyti teisingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

38. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo R. P. skundo reikalavimai panaikinti UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241, kuriuo Kapinių laidojimų registravimo knygoje Nr. 13, (duomenys neskelbtini) eilutėje buvo padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys“, Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo S. J. buvo suteiktos Kapavietės prižiūrėtojo teisės, ir Administracijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 19-2843(4.5.) bei įpareigoti Administraciją pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą, pagrįstumas ir teisėtumas.

39. Pareiškėjas šioje byloje ginčija administracinius aktus, kuriais A. J. ir S. J. buvo paskirti asmenimis, atsakingais už Kapavietės priežiūrą, ir siekia būti įrašytas asmeniu, atsakingu už Kapavietės, kurioje 1973 metais buvo palaidotas jo tėvas R. P., priežiūrą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Kapavietėje yra palaidoti trijų mirusių asmenų palaikai: 1973 m. (duomenys neskelbtini) palaidotas R. P. (pareiškėjo tėvas), 1996 m. (duomenys neskelbtini) – F. S., o 2014 m. (duomenys neskelbtini) – J. J.. Iš Kapinių kapaviečių statinių žurnalo 1973 metų kopijos galima spręsti, kad Kapavietėje pastatyto paminklo statytoja buvo nurodyta mirusiojo R. P. antroji žmona K. S. (P.) (I t., b. l. 28–29). 1996 metų Kapinių laidojimų registracijos žurnalo kopijoje prie F. S. (duomenys neskelbtini) eilutėje yra nurodyta L. V. (I t., b. l. 30). Šioje byloje ginčijamame UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 3-241 nurodyta, kad Kapinių laidojimų registravimo knygoje Nr. 13, (duomenys neskelbtini) eilutėje padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ (I t., b. l. 59), tai patvirtina ir jau minėta 1996 metų Kapinių laidojimų registracijos žurnalo kopija, kurioje prie F. S. (duomenys neskelbtini) eilutėje yra nurodyta „nauja atsakinga A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ (I t., b. l. 30). S. J. 2014 m. kovo 13 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pripažinti jį atsakingu už Kapavietės priežiūrą ir Administracijos Miesto ūkio skyrius 2014 m. kovo 18 d. priėmė nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą S. J. įrašyti į Kapinių žurnalą asmeniu, atsakingu už Kapavietės priežiūrą (I t., b. l. 56, 60). Administracija, atsakydama į pareiškėjo 2014 m. spalio 28 d. prašymą pripažinti jį Kapavietės prižiūrėtoju, ginčijamu 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 19-2843(4.5.) informavo pareiškėją, kad Kapaviečių identifikavimo komisija nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir už Kapavietės priežiūrą palikti atsakingu A. J. sūnų S. J. (I t., b. l. 5, 52).

40. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje išvardintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, iš kurių viena yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas (41 p.). Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje (iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) buvo įtvirtinta, kad savivaldybės, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą; nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojančioje šio straipsnio redakcijoje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintose Kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – ir 1990 m. Taisyklės) nebuvo apibrėžta atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sąvoka, tačiau pagal šias taisykles laidojimo leidime (1 priedas) ir laidojimo ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas) turėjo būti nurodyti kapą prižiūrinčio asmens duomenys. Atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens duomenys turėjo būti nurodyti ir pagal 2006 m. Taisykles: laidojimo leidime (1 priedas) ir laidojimo ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas). Pagal 2006 m. Taisyklių 20 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui; kapinių prižiūrėtojas žurnale padaro reikiamus pakeitimus. Kilę tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo joje gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka (2006 m. Taisyklių 22 p.).

42. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 20 ir 21 punktų nuostatas, kurios nuo 2008 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. kovo 4 d. nesikeitė, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša; šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale; kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka; laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos; atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams; nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens valdymo teisė atsiranda administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu (žr. 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2011).

44. Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog tam kad paneigti UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 3-241, kuriuo Kapinių laidojimų registravimo knygoje Nr. 13, (duomenys neskelbtini) eilutėje padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys“, teisėtumą, byloje būtina surinkti įrodymus, jog toks įrašo pakeitimas buvo atliktas nesilaikant 2006 m. Taisyklių 20 punkto nuostatų, t.y. kad toks įrašas buvo atliktas nesant palaidoto asmens giminaičių, sutuoktinio (-ės) susitarimo dėl kapo priežiūros.

45. Pagal UAB „Panevėžio gatvės“ pateiktą informaciją (2014 10 29 raštas Nr. 3-299, t. 1 b.l. 27) įmonė nėra išsaugojusi dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas šioje byloje ginčijamas 2008 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 3-241, nes įmonės archyve asmenų prašymai ir jų priedai saugomi ne ilgiau kaip 5 metus.

46. Nesant išlikusių tiesiogiai ginčo sprendimą patvirtinančių dokumentų, teismas vadovaujasi kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent ginčo kape palaidotų asmenų giminaičių ir artimųjų paaiškinimais. Nagrinėjamoje byloje yra pateikti baudžiamojoje byloje duoti J. M., t.y. pirmojo ginčo kape palaidoto asmens R. P. buvusios žmonos, parodymai, kurie vienareikšmiškai patvirtina, jog A. J. buvo paskirta atsakinga už kapo priežiūrą būtent J. M. sutikimu (t. 1 b.l. 178-179). J. M. duotus parodymus iš esmės patvirtina ir byloje apklausta antrojo ginčo kape palaidoto asmens F. S. dukra R. Z. (t. 1 b.l. 177).

47. Įvertinus aptartus ginčo kape palaidotų asmenų artimųjų paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, jog nuo pat pirmojo asmens R. P. palaidojimo momento iki 2014 metų jokių ginčų dėl ginčo kapavietės priežiūros nebuvo kilę, teismas konstatuoja, jog UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 3-241, kuriuo Kapinių laidojimų registravimo knygoje Nr. 13, (duomenys neskelbtini) eilutėje padarytas pakeitimas, įrašant „atsakinga A. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžys“, buvo padarytas esant ginčo kape palaidotų asmenų giminių ir artimųjų susitarimui dėl kapo priežiūros, todėl yra teisėtas ir jį naikinti pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti jog UAB „Panevėžio gatvės“ 2008 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 3-241.

48. Vertinant pareiškėjo reikalavimą panaikinti Administracijos Miesto ūkio skyriaus 2014 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo S. J. buvo suteiktos Kapavietės prižiūrėtojo teisės, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Taisyklių 20 ir 21 punktų nuostatas (galiojančias nuo 2008 m. lapkričio 30 d.) už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas asmuo (įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą) miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

49. Nagrinėjamoje byloje pateiktas 2014 03 13 S. J. prašymas tvirtina, kad A. J., būdama asmeniu atsakingų už kapo priežiūrą, dėl sveikatos būklės nebegalėjo prižiūrėti ginčo kapo, todėl atsakingų už kapo priežiūrą asmeniu pageidavo tapti S. J.. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu laikotarpiu jokie kiti asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, nebuvo išreiškę pageidavimo tapti atsakingų asmeniu už ginčo kapo priežiūrą, darytina išvada jog Administracijos Miesto ūkio skyrius teisėtai ir pagrįstai 2014 m. kovo 18 d. sprendimu suteikė S. J. ginčo kapavietės prižiūrėtojo teises. Naikinti šį Administracijos Miesto ūkio skyriaus sprendimą pagrindo nėra.

50. Vertinant Administracijos 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 19-2843(4.5.), kuriuo buvo atsisakyta pripažinti pareiškėją atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, bei pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją pripažinti pareiškėją atsakingu už Kapavietės priežiūrą, pažymėtina, kad pagal jau minėtų Taisyklių 20 ir 21 punktų nuostatas, įrašai žurnale dėl atsakingo asmens už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą daromi, duomenys apie prižiūrinčius asmenis keičiami, esant kapavietėje palaidotų asmenų giminaičių, artimųjų atatinkamam susitarimui.

51. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nėra pateikęs jokio susitarimo su ginčo kape palaidotų asmenų giminaičiais ar artimaisiais dėl ginčo kapo priežiūros, kaip ir nėra pateikęs jokio dokumento, kuris patvirtintų jog būtent pats pareiškėjas Taisyklių 20 ir 21 punktų nuostatų prasme yra už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Todėl konstatuotina, jog Administracija teisėtai ir pagrįstai atsisakė padaryti pakeitimus žurnale dėl atsakingo asmens už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą bei teisėtai ir pagrįstai atsisakė nurodyti pareiškėją atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiūrą.

52. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo kapavietės pertvarkymu, seniau buvusio paminklinio akmens pašalinimu, nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes nepatenka į administracinio teismo kompetenciją.

53. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė