95a94d6f-e1c7-4079-a27a-792d51cdf2de · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Civilinė byla Nr. e2YT-19385-430/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12865-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2016 m. gegužės 17 d.Vilnius      Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė Airida Aleksonienė, n u s t a t ė :

        pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2015-11-19 mirė pareiÅ¡kėjo motina I. L., kuri 2005-07-13 buvo sudariusi testamentÄ , pagal kurį visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko pareiÅ¡kėjui. 2015-12-03 pareiÅ¡kėjas palikimÄ pagal testamentÄ priėmė, o 2015-12-23 antstolis Rimantas VižainiÅ¡kis sudarė Paveldimo turto apyraÅ¡Ä , nurodydamas, kad paveldimÄ turtÄ sudaro lėšos, esančio Swedbank AB sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (0,37 Eur) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turintis 28,90 kv.m. bendro ploto.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 40 notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo į visÄ turto apyraÅ¡e nurodytÄ turtÄ iÅ¡davimo. Notarė nurodė, kad liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik į ½ dalį buto, nes butas buvo įgytas santuokoje su J. L. ir Å¡is asmuo turi teisę į ½ dalį buto. 2016-03-22 praneÅ¡imu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ â€œ Nr. S-0126 notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ . Nurodė, jog nėra ginčo, kad minėtas butas buvo įgytas I.

L. ir J. L. santuokos metu, santuoka tarp jų buvo sudaryta 1984-05-24, butas įgytas 1992-06-29, santuoka nutraukta 2003-09-22, tačiau tai, kad turtas įgyjamas santuokos metu, nepaneigia galimybės vienam iÅ¡ sutuoktinių turtÄ santuokos metu įgyti ir asmeninės nuosavybės teise. VÄ® Registro centro Vilniaus filialo pažymoje apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įregistruotas I. L. vardu, jokių įrašų apie tai, kad Å¡is turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė nėra, todėl galioja prezumpcija, kad Å¡is bustas yra asmeninė I.

L. nuosavybė. Palikėja I. L. ir J. L. 2003-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nutraukė santuokÄ . Teismui pareiÅ¡kėjai nurodė ir teismas patvirtino, jog Å¡alys pareiÅ¡kė, kad santuokos metu įgyto turto ar lėšų, kurį valdytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi. PareiÅ¡kėjo žiniomis J. L. mirė 2015 m., tačiau po jo mirties niekas nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ½ dalį, niekas nesikreipė dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, jokių pretenzijų dėl buto dalies niekas nėra pareiÅ¡kęs. Notarei buvo pateikta pakankamai nenuginčytinų įrodymų, paneigiančių I.

L. ir J. L. buto valdymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktÄ . Teismo praÅ¡o pripažinti neteisėtu 2016-03-22 notarės Airidos Aleksonienės atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ Nr. S-0126 ir įpareigoti notarę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ 2015-12-23 antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio sudarytame Paveldimo turto apyraÅ¡e nurodytÄ turtÄ , įskaitant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.        Teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarės Airidos Aleksonienės atsiliepimas į pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl notarinių veiksmų, kuriame nurodyta, kad su skundu nesutinka. 2015-12-03 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 253/2015 po I.

L., mirusios 2015-11-19, mirties. IÅ¡ paveldėjimo byloje esančių dokumentų matyti, kad mirusioji I. L. 1984-05-24 buvo sudariusi santuokÄ su J. L., santuoka nutraukta 2003-10-23. Gyventojų registro tarnybos pateiktame iÅ¡raÅ¡e apie asmenį nurodyta, kad I. L. mirė iÅ¡tuokoje (iÅ¡tuokos data 2003-10-23). Notarei buvo pateiktas 2003-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5400-15/2003 dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡ kurio matyti, jog teismui Å¡alys pareiÅ¡kė, kad santuokos metu įsigyto turto ar lėšų, kurį valdytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi.

Pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus, mirusiosios I. L. vardu VÄ® Registro centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgytas 1992-06-29 Pirkimo-padavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Ä®statymÄ Nr. 1-1374, Nr. 13-2308, t.y. palikėjai esant santuokoje su J. L.. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis ir įregistruotas vieno iÅ¡ jo vardu. Pažymėjo, kad notarei nėra pateikta neginčijamų duomenų/įrodymų, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ .

Iš notarei pateikto 2003-09-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dėl minėtų asmenų santuokos nutraukimo matyti, kad sutuoktiniai, teigdami, jog santuokos metu įgyto turto ar lėšų, kurį valdytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi, teismui nurodė duomenis, prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms bei viešųjų registrų duomenims. Iš pateikto teismo sprendimo nėra galimybės vienareikšmiai teigti, kad minėtas butas tarp buvusių sutuoktinių buvo padalintas, dėl buto padalijimo pasisakyta nebuvo, buvusių sutuoktinių valia nėra aiškiai ir neginčijamai išreikšta.

Notarės nuomone, butas įgytas santuokos metu, laikytinas bendrÄ ja nuosavybe. Kadangi nutraukinat santuokÄ minėtas turtas nebuvo padalintas ar teismo pripažintas asmenine nuosavybe, prieÅ¡ iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ turi bÅ«ti iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas, arba pateikiamas teismo sprendimas, kuriuo minėtas turtas (butas) pripažintas mirusiosios asmenine nuosavybe. Teismo praÅ¡o skundÄ atmesti.         Dalyvaujantis byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

         Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-11-19 mirė pareiÅ¡kėjo motina I. L. (mirties liudijimas, e.b.l. 9), kuri 2005-07-13 buvo sudariusi testamentÄ , pagal kurį visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko pareiÅ¡kėjui (e.b.l. 10). 2015-12-03 pareiÅ¡kėjas palikimÄ pagal testamentÄ priėmė, o 2015-12-23 antstolis Rimantas VižainiÅ¡kis sudarė Paveldimo turto apyraÅ¡Ä , nurodydamas, kad paveldimÄ turtÄ sudaro lėšos, esančio Swedbank AB sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (0,37 Eur) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turintis 28,90 kv.m. bendro ploto (e.b.l. 11-12, 13).

Minėtas butas buvo įgytas I. L. ir J. L. santuokos metu, santuoka tarp jų buvo sudaryta 1984-05-24 (e.b.l. 6), butas įgytas 1992-06-29 (pažymėjimas, e.b.l. 16), santuoka tarp I. L. ir J. L. nutraukta 2003-10-23 (iÅ¡tuokos liudijimas, e.b.l. 14). Santuokos nutraukimo pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-22 sprendimas (e.b.l. 15). PareiÅ¡kėjas 2016-03-08 kreipėsi į Vilniaus miesto 40 notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo į visÄ turto apyraÅ¡e nurodytÄ turtÄ iÅ¡davimo (e.b.l. 17-18). 2016-03-22 praneÅ¡imu „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ â€œ Nr. S-0126, notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , nurodydama, jog liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik į ½ dalį buto, nes butas buvo įgytas santuokoje su J.

L. metu ir Å¡is asmuo turi teisę į ½ dalį buto (e.b.l. 19-23).           Pagal Notariato įstatymo (toliau - Ä®statymas) 1 straipsnį notaras juridiÅ¡kai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje I.

L. v. notaras T. P. V., Nr. 3K-3-588/2004). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. yra iÅ¡vardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iÅ¡ jų yra paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimas. Ä®statyme įtvirtinta notaro pareiga juridiÅ¡kai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Å i nuostata taikytina ir iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Byloje nagrinėjamu atveju notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , motyvuodama tuo, kad nors santuoka tarp palikėjos I. L. ir J. L. buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-22 sprendimu, tačiau santuokoje įgytas turtas liko nepadalintas. Teismo vertinimu toks notarės argumentas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iÅ¡ jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol Å¡is turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du ( CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Nutraukiant palikėjos I. L. ir J. L. santuokÄ , sutuoktiniai bendru sutarimu pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pasisakė, jog sutuoktiniai bendro turto neturi, todėl teismo sprendimu turtas neturėjo bÅ«ti dalintas ir liko to asmens, kurio vardu įregistruotas vieÅ¡ajame registre, nuosavybėje. Tokia santuokos nutraukimo tvarka reglamentuota CK 3.53 str. 3 d., teismas tvirtina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kitų reikalavimų, aptaria ir turto padalinimo klausimÄ , jeigu tokio turto buvo įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise.             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma (nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė) nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 straipsnyje ir 3.91 straipsnyje įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

Teismas, nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ , turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ), remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 straipsnio ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Plenarinė sesija pažymėjo, kad visos teismo padarytos iÅ¡vados dėl bendro turto padalijimo turi bÅ«ti nurodytos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-09-22 sprendimo buvę sutuoktiniai, t.y. palikėja I. L. ir J. L., pasisakė, jog bendro turto neturi, kas yra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl teismas neturėjo įstatyminės pareigos jo dalinti ir, prieÅ¡ingai nei teigia notarė, sutuoktiniai dėl turto padalinimo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , nurodydami, jog santuokos metu įsigyto turto ar lėšų, kurį valdytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo bÅ«tent sutuoktiniai turi procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ , pareikÅ¡ti reikalavimÄ turtÄ Â padalyti (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Jeigu sutuoktiniai turtÄ yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi bÅ«ti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta, sutuoktiniai pasisakė, jog dalintino turto neturi.         Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neiÅ¡sprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iÅ¡ jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių.

Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iÅ¡ jų) turi galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Byloje nagrinėjamu atveju buvę sutuoktiniai reikalavimų teismui dėl proceso atnaujinimo nebuvo pareiÅ¡kę.         Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Nutraukus santuokÄ , turto, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.72, 4.73 straipsniai, CK 4.75 straipsnio 1 dalis) ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Å iuo atveju neesant duomenų apie proceso atnaujinimÄ santuokos nutraukimo byloje ir neesant duomenų, kad buvę sutuoktiniai turtÄ bÅ«tų valdę, juo naudojęsi ir disponavę bendru sutarimu, ir esant tokiai situacijai, kai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta iÅ¡vada, jog sutuoktiniai bendro turto neturi, reiÅ¡kia, kad turto padalinimo klausimas buvo iÅ¡spręstas teismo sprendimu (pasisakant, jog dalintino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto nėra) ir nėra teisinio pagrindo teigti, jog butas po santuokos nutraukimo priklausė buvusiems sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

        Akcentuotina ir teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galiÄ , ir tai reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; res judicata savybė yra taikoma tik Å¡alims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Hronas“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-579/2012). Nepriklausomai nuo to, ar teismas iÅ¡sprendė ginÄÄ , ar buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis (Å¡iuo atveju susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių) teismo sprendimo galia lieka tokia pati.

Nurodytų teisinių argumentų bei aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimu buvo iÅ¡spręstas sutuoktinių turto padalinimo klausimas, teismui pasisakius, jog Å¡alys dalintino turto neturi.         Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiÅ¡kai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju notarės abejonės laikytinos teisiÅ¡kai nepagrįstomis, kvestionuojančiomis teismo sprendimÄ , ginčytinų aplinkybių, susijusių su paveldimu butu nenustatyta, todėl pripažįstama, jog notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .          Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro 2016-03-22 notarės Airidos Aleksonienės nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ Nr. S-0126 naikintinas.

          Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ â€“ įpareigoti notarę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ 2015-12-23 antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio sudarytame Paveldimo turto apyraÅ¡e nurodytÄ turtÄ , įskaitant ir visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi palikimo priėmimÄ Ä¯forminančių dokumentų iÅ¡davimas yra notaro pareiga, kurios realizavimui (Å¡iuo atveju) nereikalingas teismo įpareigojimas. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliks jam įstatymu nustatytas funkcijas.

PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ dėl 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato bendrÄ principÄ , kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos bylose, iÅ¡nagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Minėta CPK norma numato ir keletÄ Å¡ios taisyklės iÅ¡imčių, kurioms esant, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumÄ bylos baigtimi arba, byloje dalyvaujančių asmenų interesams esant prieÅ¡ingiems, į tai, kieno interesas byloje buvo patenkintas, turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems gali bÅ«ti padalijamos proporcingai arba jų atlyginimas priteistas iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (2006-04-26 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2006).

Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, teisinių klausimų naujumÄ .

Ä®vertinus parengtų procesinių dokumentų kiekį (skundas), nedidelę bylos apimtį, tai, kad byla nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, byla neiÅ¡siskyrė nei specifiÅ¡kumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis, atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo bÅ«tinas specialus pasirengimas ir dėl to advokato darbo laiko sÄ naudos nebuvo didelės, bylos nagrinėjimas neužsitęsęs, bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos. Teismas, vadovaujantis realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, bei atsižvelgiant į tenkintus reikalavimus, iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjo patirtas advokato pagalbai apmokėti mažintina iki 100,00 Eur.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ notarės Airidos Aleksonienės priteistina 100,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 513, 290-292 straipsniai teismas: nutaria:           skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.           Panaikinti Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro 2016-03-22 notarės Airidos Aleksonienės nutarimÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ Nr. S-0126.          Atmesti reikalavimÄ Ä¯pareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus – iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ 2015-12-23 antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio sudarytame Paveldimo turto apyraÅ¡e nurodytÄ turtÄ , įskaitant ir visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.          Priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarės Airidos Aleksonienės pareiÅ¡kėjo V.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 100,00 Eur (Å¡imtas Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per šį apylinkės teismÄ .               Teisėja                                                                                                                                  Loreta Braždienė