Legislator Case Law & Legislation
95a8af44-e247-4648-b3ad-8b88705e6398 AI generated

95a8af44-e247-4648-b3ad-8b88705e6398 · Kauno apygardos teismas

Case Number 95a8af44-e247-4648-b3ad-8b88705e6398
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – ieÅ¡kovė) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. L. (toliau – atsakovas) 3 312,59 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 142,49 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

95a8af44-e247-4648-b3ad-8b88705e6398 · Kauno apygardos teismas: L. (toliau – atsakovas) 3 312,59 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 142,49 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-612-775/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14360-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.39.2.6.1;

3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Rasos Urbanavičiūtės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1449-1088/2022 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui R. L. dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – ieÅ¡kovė) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. L. (toliau – atsakovas) 3 312,59 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 142,49 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad tarp Å¡alių sudarytos Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – sutartis) pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. liepos 6 d. buvo apdrausta transporto priemonės „Audi A7“ (toliau – transporto priemonė) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudėjas – atsakovas, 2020 m. birželio 14 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala stovinčiai transporto priemonei „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi dėl eismo įvykio atsakingu buvo pripažintas atsakovas, ieÅ¡kovei draudimo sutarties pagrindu, atsirado pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kompensuojant nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė nukentėjusiam iÅ¡mokėjo 3 312,59 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Sutarties, kurios pagrindu ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , sudarymo metu transporto priemonė neturėjo nuolatinių valstybinių numerių, todėl buvo nurodytas jos VIN kodas. Tačiau administracinio nusižengimo protokolas patvirtina, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo su valstybiniais numeriais, iÅ¡duotais ne Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, bÅ«damas transporto priemonės savininku, nepranešė ieÅ¡kovei apie pasikeitusius transporto priemonės registracijos duomenis, todėl atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 62.2 punktu, tenka pareiga atlyginti ieÅ¡kovei 50 procentų nuo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 1 656,30 Eur, tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovei nebuvo praneÅ¡ta apie padidėjusiÄ rizikÄ .

Be to, atsakovas, padaręs turtinę žalÄ , nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešė nukentėjusiajam ir policijai apie eismo įvykį, nepažymėjo jo vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 3 312,59 Eur.

Sprendimas administracinio nusižengimo byloje nebausti atsakovo už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, ieÅ¡kovės vertinimu, neturi prejudicinės galios, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo. IeÅ¡kovė taip pat prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 142,49 Eur kompensacines palÅ«kanas pagal jos pateiktÄ paskaičiavimÄ (3 312,59 Eur (skola) X 0,05 (palÅ«kanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose) X 314 (pradelstų dienų skaičius)), skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. lapkričio 1 d.) iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos.

3. Atsakovas ieÅ¡kinį prašė atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovė jam regresinį reikalavimÄ reiÅ¡kia nepagrįstai, kadangi sudarant draudimo sutartį transporto priemonė turėjo Europos SÄ jungos valstybėje – PrancÅ«zijoje iÅ¡duotÄ pastovų valstybinį numerį, tačiau jis, sudarant draudimo sutartį, nebuvo įraÅ¡ytas ne dėl atsakovo kaltės, kadangi, pildydamas sutartį, draudikas pats sprendžia, kokie duomenys yra jam pakankami savininkui ir automobiliui, t. y. draudėjui, identifikuoti. Transporto priemonės duomenys, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, nesikeitė, jie buvo tokie patys tiek draudimo sutarties sudarymo metu, tiek eismo įvykio metu. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Ä® eismo įvykį nebuvo iÅ¡kviesta policija, kadangi tai buvo techninė avarija, nukentėjusių asmenų nebuvo. Atsakovas neturėjo tikslo slėptis ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Atsakovas dėjo pastangas rasti nukentėjusios transporto priemonės savininkÄ , to nepavykus, ant priekinio automobilio lango paliko raÅ¡telį su savo telefono numeriu, tikėdamasis, kad netrukus su juo bus susiekta, be to, atsakovas pats nuvyko į policijÄ , apie eismo įvykį pranešė ieÅ¡kovei. Atsakovas ieÅ¡kovei 2020 m. spalio 30 d. pareiÅ¡kė, kad nesutinka su jos regresiniu reikalavimu, tačiau ieÅ¡kovė nepateisinamai ilgai delsė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du veikė neapdairiai, neprotingai ir nerÅ«pestingai, todėl jos reikalavimÄ dėl kompensacinių palÅ«kanų, paskaičiuotų už 314 dienas, atsakovas prašė atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 3 312,59 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 142,49 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3 455,08 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 148,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 10,74 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2020 m. birželio 6 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. liepos 6 d. buvo apdrausta transporto priemonės „Audi A7“, valstybinis Nr. --, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė.

6. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. birželio 14 d., apie 6.00 val., atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „Audi A7“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį. Atsakovas nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į vietovės reljefÄ , susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į stovinčiÄ transporto priemonę „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuo smÅ«gio atsitrenkė į požeminių komunikacijų riboženklį. Eismo įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės ir požeminių komunikacijų riboženklis. Atsakovas ieÅ¡kovei apie eismo įvykį pranešė 2020 m. birželio 22 d. internetu per savitarnos svetainę. Gavusi transporto priemonės „Ford Fiesta“ remonto kaÅ¡tus patvirtinančius dokumentus bei Compensa Vienna Insurance Group pretenzijas dėl žalos atlyginimo, ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 3 312,59 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 2020 m. rugsėjo 15 d. pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

7. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo prašė priteisti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovei nebuvo praneÅ¡ta apie padidėjusiÄ rizikÄ , t. y. atsakovas, bÅ«damas transporto priemonės savininku, nepranešė ieÅ¡kovei apie pasikeitusius transporto priemonės registracijos duomenis (TPVCAPDÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Atsakovas teigė, kad transporto priemonės draudimo sutarties sudarymo metu draudimo agentei jis pateikė asmens dokumentÄ ir transporto priemonės registracijos liudijimÄ , kuriame buvo įraÅ¡yti PrancÅ«zijoje iÅ¡duotų valstybinių numerių duomenys. Teismo posėdyje draudimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovę atstovavusi draudimo agentė paaiÅ¡kino, kad draudimo sutarties sudarymui visais atvejais buvo reikalaujama pateikti asmens dokumentÄ ir automobilio techninį pasÄ . Tuo atveju, jeigu buvo draudžiama transporto priemonė, kuriai iÅ¡duoti ne Lietuvos Respublikos valstybiniai numeriai, jie į draudimo sutartį ir į sistemÄ nebuvo įraÅ¡omi, kadangi sistema kitoje valstybėje iÅ¡duotų numerių nesupranta ir neidentifikuoja, todėl transporto priemonei identifikuoti visada įraÅ¡omas tik jos identifikavimo kodas.

8. Teismas, vadovaudamasis liudytojos parodymais, nustatė, kad atsakovo transporto priemonės valstybiniai numeriai į draudimo sutartį nebuvo įraÅ¡yti ne todėl, kad atsakovas Å¡ių duomenų ieÅ¡kovės atstovei nepateikė, o todėl, kad jų nepriima duomenis apdorojanti ieÅ¡kovės sistema. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad draudimo sutarties sudarymo metu atsakovo transporto priemonė neturėjo nuolatinių valstybinių numerių ir kad jie eismo įvykio metu buvo pasikeitę, nėra. Kadangi nustatytos aplinkybės pavirtina, kad Å¡alims sudarant draudimo sutartį, ieÅ¡kovei buvo pateikti duomenys apie transporto priemonės valstybinius numerius, iÅ¡duotus PrancÅ«zijoje, ir nepatvirtina ieÅ¡kovės teigiamos aplinkybės, kad atsakovas jai nepranešė apie pasikeitusius transporto priemonės registracijos duomenis, teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovei nebuvo praneÅ¡ta apie padidėjusiÄ rizikÄ , atmetė kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .

9. IeÅ¡kovė TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 100 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, kadangi atsakovas, turėdamas pareigÄ nedelsiant apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. IeÅ¡kovė teigė, jog aplinkybė, kad administracinėje byloje nebuvo pripažinta, jog atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir dėl to jam administracinė atsakomybė nebuvo taikyta, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. IeÅ¡kovė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, kurioje pasakyta, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymÄ asmens kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ . Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDÄ® nustatytas pareigas. Taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ , kadangi kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu.

10. Teismas iÅ¡ atsakovo atsikirtimų į ieÅ¡kinį, jo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu ir administracinėje byloje nustatė, kad atsakovas aiÅ¡kiai suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, buvo žymiai apgadinta stovėjusi transporto priemonė. Atsakovas taip pat neginčijo aplinkybės, kad į įvykio vietÄ jis nekvietė policijos, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, jog jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, kadangi eismo įvykis įvyko atsakovo namo kieme, įvykio metu nebuvo sužalota asmenų ir atsakovas tikėjosi rasti nukentėjusios transporto priemonės savininkÄ . Atsakovas apklausė pro langus žiÅ«rėjusius žmones, tačiau niekas nežinojo, kam priklauso transporto priemonė, todėl ant priekinio stiklo paliko raÅ¡telį su savo telefono numeriu, tikėdamasis, kad transporto priemonės savininkas su juo netrukus susisieks.

11. IÅ¡ patrulių tarnybinių praneÅ¡imų teismas nustatė, kad pareigÅ«nams atvykus prie minėto automobilio už jo priekinio kairės pusės valytuvo buvo lapas ant kurio paraÅ¡yta ,,tel. Nr. (duomenys neskelbtini) R. paskambinti dėl maÅ¡inos“. PareigÅ«nams paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė vyras, iÅ¡ kurio tono buvo galima suprasti, kad asmuo yra neblaivus, kadangi vyro kalba buvo neriÅ¡li, jis aiÅ¡kino, kad nepažįsta R. ir kad rado telefonÄ . Po kelių sekundžių asmuo savo paaiÅ¡kinimÄ pakeitė ir pasakė, kad Å¡iuo metu R. Å¡alia nėra ir kad jam perduos, jog skambino iÅ¡ policijos dėl eismo įvykio.

12. Atsakovas teigė, kad įvykio jis neslėpė ir buvo aktyvus bei sÄ Å¾iningas jį tiriant, negavęs policijos jam siųsto Å¡aukimo, pats nuvyko ir pranešė, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas, vertindamas Å¡iuos argumentus atsakovo sÄ Å¾iningumo aspektu, pažymėjo, kad atsakovas, bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , policijos pareigÅ«nams 2020 m. birželio 21 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad, nesulaukęs skambučio iÅ¡ nukentėjusios, paskambino draudimo bendrovei, kurioje buvo apdraudęs transporto priemonę, ir pranešė apie įvykį bei pateikė įvykio apraÅ¡ymÄ , o netrukus iÅ¡ policijos gavo kvietimÄ atvykti. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas policijoje paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu teikęs 2020 m. birželio 21 d., ieÅ¡kovei apie įvykį pranešė 2020 m. birželio 22 d. ir ne telefonu. Teismas pripažino, kad Å¡ie duomenys patvirtina, jog atsakovas ieÅ¡kovę apie eismo įvykį informavo, pažeisdamas TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytÄ 3 darbo dienų terminÄ . Be to, nors atsakovas teigė, kad savo transporto priemonę jis turėjo patraukti dėl to, kad į darbus važiuojantiems kaimynams nesudarytų neįveikiamos kliÅ«ties iÅ¡važiuoti į gatvę ir vykti į darbÄ , tačiau eismo įvykis įvyko sekmadienio rytÄ .

13. Teismas vadovavosi eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) 222 punktu, pagal kurį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nors atsakovas, palikdamas raÅ¡telį su savo telefonu numeriu, galėjo tikėtis, jog nukentėjęs asmuo jam paskambins, tačiau Å¡i aplinkybė nevertintina, kad tokiu bÅ«du atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančiÄ pareigÄ nedelsiant praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui.

14. Nors atsakovas teigė, jog jis už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos nebuvo nubaustas administracine tvarka, tačiau tai neturi teisinės reikÅ¡mės pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos fakto nustatymui civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, kadangi tokiu atveju pakanka konstatuoti neatsargiÄ kaltės formÄ , kuri Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė subjektyviu atsakovo manymu, kad nukentėjęs asmuo jam paskambins. IÅ¡tirtų įrodymų visuma, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo civiline tvarka nagrinėjamoje byloje daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl teismas pripažino, jog ieÅ¡kovė įrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas aplinkybes, leidžiančias draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , nukreipti regresinį reikalavimÄ Ä¯ atsakingÄ Å¾alos padarymu asmenį. IeÅ¡kovei pateikus praÅ¡omos priteisti draudimo iÅ¡mokos dydį ir jos iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, atsakovui žalos dydžio neginčijant, teismas Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ nusprendė patenkinti.

15. Atsakovas nesutiko su 142,49 Eur ieÅ¡kovės paskaičiuotomis kompensacinėmis palÅ«kanomis, kadangi pati ieÅ¡kovė, uždelsdama 314 dienų pateikti teismui ieÅ¡kinį, veikė neapdairiai nerÅ«pestingai ir tuo jas iÅ¡didino. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu, 6.37, 6.210 straipsniais ir CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta bendrÄ jÄ taisykle, pagal kuriÄ kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo jÄ Ä¯vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Todėl nustatė, kad ieÅ¡kovė kompensacines palÅ«kanas paskaičiavo nuo tos dienos, kai atsirado jos teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, t. y. nuo praneÅ¡ime atsakovui nurodytos praÅ¡ymo grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ dienos. Kadangi atsakovas atsisakė geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ , bÅ«tent nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovė, teismo vertinimu, ir patiria nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieÅ¡kovė delsė pateikti ieÅ¡kinį, ir jos reikalavimÄ dėl kompensacinių palÅ«kanų priteisimo patenkino.

16. Kadangi pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3 455,08 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 6 d. ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

17. Nustatęs, kad teikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 78 Eur žyminį mokestį ir patyrė 70,08 Eur teisinės pagalbos išlaidas, rengiant ieškinį, iš viso 148,08 Eur, patenkinęs ieškinio reikalavimus, teismas nusprendė iš atsakovo ieškovei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo priteisė 10,74 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. Atsakovas nesutinka su teismo priimtu sprendimu, mano, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

1.2. Teismas nepasisakė ir nevertino atsakovo veiksmų pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ ir nekonstatavo, ar atsakovas tyčia ar neatsargiai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, jog atsakovas savo namų kieme kliudęs ir apgadinęs kitÄ automobilį, sustojo, kalbino namo gyventojus, žiÅ«rėjusius pro langus, ir aiÅ¡kinosi apgadinto automobilio savininkÄ . Už apgadinto automobilio stiklo užkiÅ¡o raÅ¡telį su savo telefono numeriu, kurį rado automobilio savininkės motinos iÅ¡kviesti pareigÅ«nai. Savo automobilį iÅ¡ pravažiavimo atsakovas patraukė, nenorėdamas kliudyti kitiems automobiliams, tačiau jo neslėpė, pastatė savo gyvenamojo namo kieme. Atsakovas pats nuvyko į policijos komisariatÄ , geranoriÅ¡kai parašė paaiÅ¡kinimÄ policijai, apie eismo įvykį pranešė ieÅ¡kovei. Nurodė, kad eismo įvykiui įvykus daugiabučio gyvenamojo namo kiemo teritorijoje, turėdamas pagrįstÄ pagrindÄ preziumuoti, jog apgadino kaimyno automobilį, policijos pareigÅ«nų nekvietė, tačiau nurodyti veiksmai, atsakovo vertinimu, buvo nukreipti visokeriopai iÅ¡sivieÅ¡inti įvykį ir atitinka rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ . Teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau teismas nekonstatavoir kad atsakovas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino dėl neatsargumo. Atsakovo vertinimu, pagrindo konstatuoti, jog jis neatsargiai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nėra, kadangi jis suprato, jog apgadino savo automobilį ir dėjo maksimalias pastangas, kad automobilio savininkė susirastų atsakovÄ ir Å¡alys galėtų užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ . Tai, kad automobilio savininkė buvo iÅ¡vykusi, o jos motina nesugebėjo rasti matomo atsakovo palikto raÅ¡telio, yra aplinkybės, kurios nuo atsakovo valios nepriklausė ir kurių jis numatyti negalėjo.

1.3. Teismas atsakovo parodymus vertino sÄ Å¾iningumo aspektu, kadangi teikdamas paaiÅ¡kinimÄ policijai ir paaiÅ¡kinimus teisme, atsakovas supainiojo savo veiksmų eiliÅ¡kumÄ . Tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ atsakovo ir nereikalavo įvardinti savo veiksmų eiliÅ¡kumo. Nuo eismo įvykio iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės praėjo daugiau kaip metai, todėl suprantama, jog įvykių eiliÅ¡kumÄ , praneÅ¡imų pateikimo bÅ«dÄ , atsakovas galėjo ir supainioti, bet tai, pasak atsakovo, nekeičia jo faktiÅ¡kai atliktų veiksmų, kuriuos jis atliko, kliudęs automobilį. Tai, kad atsakovas informavo ieÅ¡kovę apie eismo įvykį, pažeisdamas TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytÄ 3 darbo dienų terminÄ , neturi įtakos jo veiksmams tuoj po įvykio, kuomet jis dėjo maksimalias pastangas, kad apgadinto automobilio savininkas apie jį sužinotų, todėl Å¡is formalus pažeidimas negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo nesÄ Å¾iningumas. Tai, kad atsakovas patraukė automobilį dėl to, kad kaimynai galėtų iÅ¡važiuoti į darbus, bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovo advokatė, o ne jis pats, kaip savo sprendime nurodė teismas. Atsakovo vertinimu, advokatė, teikdama už jį paaiÅ¡kinimus teismui, atsakovÄ neteisingai suprato. Kita vertus, žmonės į darbus važiuoja ir sekmadienį. Be to, teismas netikslino automobilio patraukimo priežasčių, atsakovui teikiant paaiÅ¡kinimu teismui, preziumuodamas jo nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas atsakovo paaiÅ¡kinimus, kurios ji teismui davė praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio, laikė nesÄ Å¾iningais ir praktiÅ¡kai preziumavo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau nevertino atsakovo veiksmų tuoj po eismo įvykio pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas taisykles. Atsakovo netikslÅ«s paaiÅ¡kinimai nesÄ lygojo galimybės jam iÅ¡vengti atsakomybės ar pasislėpti.

1.4. Teismas konstatavo, kad pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 straipsnį atsakovas apie įvykį turėjo nedelsiant praneÅ¡ti nukentėjusiam, o jeigu tai neįmanoma, tuomet policijai. Taigi, pats teismas konstatavo, kad jeigu neįmanoma praneÅ¡ti nukentėjusiajam, apie įvykį reikia praneÅ¡ti policijai. KET nenumato, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti praneÅ¡ama apie įvykį nukentėjusiam, todėl, atsakovo vertinimu, raÅ¡telio palikimas yra tinkamas bÅ«das nedelsiant nukentėjusiam praneÅ¡ti apie eismo įvykį. Atsakovo žiniomis, policija į techninius autoįvykius nevažiuoja, todėl atsižvelgiant į eismo įvykio vietÄ ir laikÄ , jis ant nukentėjosiojo automobilio paliko raÅ¡telį ir tai buvo tinkama informavimo apie eismo įvykį priemonė. Atsakovas nemanė turintis pareigÄ apie įvykį praneÅ¡ti ir policijai, kadangi manė, jog nukentėjęs asmuo jam paskambins. Tačiau jau aptarti atsakovo veiksmai (žr. 18.2. punktÄ ) patvirtina, kad atsakovas elgėsi atvirai ir iniciatyviai.

1.5. Teismas taip pat konstatavo, jog 2020 m. rugsėjo 15 d. ieÅ¡kovė atsakovui pateikė pretenzijÄ , į kuriÄ atsakovas atsakymÄ pateikė 2020 m. spalio 30 d. Tačiau nuo atsakymo į pretenzijÄ gavimo dienos iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovė uždelsė 314 dienas, žinodama, jog atsakovas su jos reikalavimu nesutinka. Jau ikiteisminėje stadijoje tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas dėl atsakovo kaltės ir prievolės atsakyti dėl delikto. Teismas, supainiojęs deliktinę atsakomybę su nustatyta pareiga įvykdyti prievolę, laikydamas, jog atsakovas praleido terminÄ prievolei įvykdyti, nenurodęs, kokia materialinės teisės norma jo prievolę nustato, priteisė 142,49 Eur kompensacines palÅ«kanas, kildindamas jas iÅ¡ pareigos nustatytu laiku įvykdyti prievolę. Atsakovo vertinimu, esant deliktui, ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti visus deliktinės atsakomybės pagrindus, juo labiau, kai atsakovas savo kaltę ginčijo. Todėl teismas be pagrindo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė kompensacines palÅ«kanas, jas klaidingai kildindamas iÅ¡ prievolės, neįvertinęs, kad pati ieÅ¡kovė ypatingai ilgai delsė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir taip savo valia atsakovui didino materialinę naÅ¡tÄ , t.y. naudojosi stipresniojo pozicija ir elgėsi nesÄ Å¾iningai, neapdairiai ir neekonomiÅ¡kai.

19. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundÄ nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo dėl pasišalinimo iš įvykio vietos iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo praktikos ir nevertino: atsakovo veiksmų pagal rÅ«pestingo ir atidaus žmogaus elgesio matÄ ; ar atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė TPVCAPDÄ® nustatytas pareigas dėl savo kaltės; ar atsakovas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia ar dėl neatsargumo. Teismas nepagrįstai atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ nustatė, vertindamas tik bylos nagrinėjimo metu atsakovo teiktus netikslius paaiÅ¡kinimus, o ne jo elgesį tuoj pat po įvykio, kuris buvo atviras, iniciatyvus ir atitinkantis rÅ«pestingo žmogaus elgesio matÄ .

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ . Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ â€“ pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK. 6.248 straipsnio 3 dalis).

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto veiksmai po įvykusio eismo įvykio buvo nukreipti visokeriopai iÅ¡sivieÅ¡inti ir atitinkantys rÅ«pestingo bei atidaus žmogaus elgesio standartÄ . Atsakovas po eismo įvykio sustojo, kalbino pro langus žiÅ«rėjusius kaimynus ir aiÅ¡kinosi, kieno automobilį apgadino, už automobilio stiklo paliko raÅ¡telį su savo telefono numeriu, savo automobilį patraukė, nes jis bÅ«tų kliudęs pravažiuoti kitiems automobiliams ir neslėpdamas pastatė jį savo namo kieme. Pats nuvyko į policijos komisariatÄ , nes suprato, kad jo dėl eismo įvykio niekas neieÅ¡ko. GeranoriÅ¡kai parašė paaiÅ¡kinimÄ policijai, apie eismo įvykį pranešė draudimo kompanijai.

25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, pritaria pirmosios instancijos teismui ir sprendžia, jog nėra pagrindo daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad atsakovas po eismo įvykio elgėsi visiÅ¡kai sÄ Å¾iningai ir dėjo maksimalias pastangas, kad automobilio savininkas jį susirastų ir galėtų užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ .

26. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nustatyta, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Kelių eismo taisyklėse taip pat nurodoma, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (KET 222 punktas). Imperatyvių KET taisyklių reikalavimų apeliantas nesilaikė. Vien tai, jog apeliantas paliko savo telefono numerį ir tikėjosi, kad automobilio savininkas jį susiras pats, neatleidžia apelianto nuo pareigos vadovautis imperatyviomis normomis ir kreiptis policijÄ , tuo atveju jei eismo įvykio metu nėra galimybės surasti nuketėjusįjį ir užpildyti eismo įvykio deklaracijos.

27. Byloje esantis kelių policijos patrulių tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina aplinkybę, kad eismo įvykio dienÄ policijos patruliams paskambinus atsakovo eismo įvykio vietoje paliktu telefono numeriu ir prisistačius, atsiliepė vyras, iÅ¡ kurio galima buvo suprasti, kad asmuo yra neblaivus, kadangi vyro kalba buvo neriÅ¡li, jis aiÅ¡kino, kad nepažįsta R. bei, kad rado telefonÄ . Po kelių sekundžių pakeitė savo paaiÅ¡kinimÄ ir pasakė, kad Å¡iuo metu R. Å¡alia nėra, bei, kad informacijÄ jam perduos, kad skambino iÅ¡ policijos dėl eismo įvykio. Å ios aplinkybės patvirtina, jog nors atsakovas eismo įvykio vietoje ir paliko savo telefono numerį, tačiau su atsakovu Å¡iuo numeriu susisiekti nebuvo galimybės. Pažymėtina, jog eismo įvykis įvyko visai Å¡alia atsakovo namų, policija atvyko į įvykio vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ , skambino atsakovui jo paliktu telefono numeriu, todėl atsakovas turėjo visas galimybes jau įvykio dienÄ , neatsiliepus nukentėjusiajai, kreiptis į policijÄ . Vis tik atsakovas policijai praneÅ¡imÄ pateikė tik 2020 m. birželio 21 d., t. y. nuo įvykio praėjus 7 dienoms, o draudimo bendrovei – 2020 m. birželio 22 d. PraneÅ¡imas policijai apie įvykį, praėjus septynioms dienoms, negali bÅ«ti laikomas protingu ir atitinkančiu rÅ«pestingo žmogaus elgesio standartÄ .

28. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors apeliantas paliko nukentėjusiajam savo kontaktinius duomenis, tačiau tolimesnės aplinkybės, kai su atsakovu nebuvo galimybės susisiekti Å¡iuo telefono numeriu ir aukščiau nurodytas atsakovo elgesys, leidžia konstatuoti, kad apelianto atlikti sÄ moningi veiksmai suvokus, jog padarytas eismo įvykis, tai yra pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, apsunkino visų eismo įvykio aplinkybių nustatymÄ . Pavyzdžiui, viena iÅ¡ tokių aplinkybių, kurias bÅ«tina nustatyti įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio dalyvių blaivumas eismo įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog apelianto veiksmai atitinka atidaus ir rÅ«pestingo žmogaus elgesio modelį įvykus eismo įvykiui. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors sprendime labiau koncentravosi į bylos nagrinėjimo metu atsakovo teiktų paaiÅ¡kinimų tikslumÄ ir nuoseklumÄ , tačiau vertindamas bylos įrodymų visumÄ , pagrįstai sprendė, kad surinkti įrodymai nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Å¡iuo atveju buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas.

29. Apeliantas nesutinka su priteistomis kompensacinėmis palÅ«kanomis, nurodo, kad teismas supainiojo deliktinę atsakomybę su nustatyta pareiga įvykdyti prievolę, nenurodė, kokia materialinės teisės norma nustato atsakovo prievolę, taip pat neįvertino to, kad ieÅ¡kovas ypatingai delsė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du nepagrįstai didino atsakovui materialinę naÅ¡tÄ .

30. Su apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ . Prievolių atsiradimo pagrindais gali bÅ«ti tiek sutartis, tiek deliktas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino įstatymo nustatytais terminais pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo kompensacines palÅ«kanas.

31. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

33. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija Gudynienė

Rasa Urbanavičiūtė

Edita Šliumpienė