95a6f3cc-964b-4dae-b377-0e2be8bd46be · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas VitunskasPranešėjas Valdas Vitunskas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-383/2013Teisėja Daiva Jankauskienė                          Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00677-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistajam P. M., nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskui, nukentėjusiosioms L.

M. ir D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. spalio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant P. M. bendrauti su L. M., R. B. ir D. B..IÅ¡ P. M. priteista 2000 (du tÅ«kstančiai) litų R. B. neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

P. M. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. birželio 20 d. apie 15 – 15 val. 52 min. laikotarpiu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas peilį ir iÅ¡sakydamas grasinančio pobÅ«džio žodžius: ,,aÅ¡ jums įrodysiu, paplepėkit dar, užmuÅ¡iu jus visas, iÅ¡skyrus A.“ ir tokiais veiksmais duodamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, grasino nužudyti L. M., R. B. ir D. B..Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad yra įsitikinęs, jog teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai nepagrįsti jokiais įrodymais.

Apeliantas teigia, jog per laikotarpį nuo 1994 m. iki 2010 m. turėjo daugiau kaip 200 000 (du Å¡imtus tÅ«kstančių) litų, kurių didesnę dalį investavo į (duomenys neskelbtini) namo dalį, priklausančiÄ L. M. ir D. B.. Apeliantas pažymi, jog nevartoja alkoholio, nerÅ«ko, yra tvarkingas, sÄ Å¾iningas, nevartoja necenzÅ«rinių žodžių, yra paslaugus žmogus ir vienas geriausių kaimynų visoje gatvėje, kÄ patvirtino jo artimiausi kaimynai, apklausti teismo posėdyje. Apeliantas nurodo, jog sunkiu laikotarpiu iÅ¡laikė Å¡eimÄ materialiai, padėjo moraliÅ¡kai ir atliko vyro – patėvio pareigas. 2000 m. pardavus sodybÄ už gautus pinigus apeliantas nurodo daręs namo rekonstrukcijÄ , pastatęs priestatÄ , remonatvęs D.

B. kambarį. Dėl daromo remonto niekas jam priekaiÅ¡tų nereiÅ¡kė, prieÅ¡ingai – džiaugėsi, kad dirbo jų namuose, buvo ir yra paslaugus. Apelianto teigimu, 2004 m. tarp jo ir R. B. kilo konfliktas dėl trijų nupjautų medžio Å¡akų, kurios trukdė į kiemÄ Ä¯kelti jachtÄ . Apie 2006 m. baiginėjosi jo pinigai, bÅ«tent tuo metu prasidėjo ir nesantaika tarp jo ir nukentėjusiųjų. Dėl nesutarimų Å¡eimoje 2009 m. gruodį apeliantas nurodė išėjęs gyventi į savo brolio namÄ , tačiau, L.

M. įkalbėtas, 2010 m. birželio mėn. grįžo gyventi į namÄ adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau konfliktai tesėsi toliau, apelianto teigimu, jis buvo provokuojamas, jam buvo grasinama. Apeliantas nurodo, jog 2011-03-27 apie 11:30 val. jam virtuvėj verdant valgyti, nukentėjusiosios pradėjo nepagrįstai priekaiÅ¡tauti, kad jis daro betvarkę, pritaÅ¡ko ir pan. Apeliantas ėmė įrodinėti, kad tokių dalykų nėra. R. B. iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau atvykę pareigÅ«nai tik paklausinėjo jo ir L.

M.. Apeliantas nurodo, jog 2011-06-20 apie 16 val. jis virtuvėje gaminosi pietus, namie nieko nebuvo. Grįžusios namo į virtuvę atėjo L. M., R. ir D. B. ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl kvapų, nešvarių grindų ir kad jis yra apsileidęs. Apelianto teigimu, jis bandė aiškintis, bet kilo eilinis ginčas, barimasis pakeltu tonu iš abiejų pusių. Apeliantas nurodo, jog panoro atsigerti vandens, įsipylė iš krano vandens į puodelį ir atsisukęs į kriauklę pradėjo gerti, o R.

B. tuo tarpu pareiÅ¡kė, kad jis neturi teisės naudotis vandeniu ar jį gerti. P. M. teigimu, R. B. priėjo iÅ¡ nugaros ir pastÅ«mė jį link kriauklės. Apelianto teigimu, jis staigiai atsisuko į R., sugniaužė kumščius, pakėlė rankas sulig pečiais, ji iÅ¡sigando greito judesio, atÅ¡oko prie Å¡alia esančio Å¡aldytuvo ir atsirėmė į jį. Apeliantas supykęs dėl jos elgesio pasakė, jog gali jÄ sutraiÅ¡kyti, paklupdyti ant kelių, kadangi ji be jokios priežasties jį skriaudžia.

Tuo metu virtuvėje buvo ir L. bei D., jos viskÄ matė. Apeliantas teigia, jog rankose nieko neturėjo, buvo gerokai supykęs, bet nė vienos iÅ¡ jų nepuolė, peilio rankose neturėjo, niekas neiÅ¡bėgo iÅ¡ virtuvės, ginčas tęsėsi toliau. Atvykus nukentėjusiųjų iÅ¡kviestam gydytojui, Å¡is pamatavo spaudimÄ , uždavė kelis klausimus, surašė dokumentus. Tuo tarpu visos trys moterys išėjo į laukÄ , pasitiko atvykusius policijos pareigÅ«nus ir su jais bendravo, kalbėjosi. PareigÅ«nai nebuvo užėję į virtuvę, su apeliantu, jo teigimu, nekalbėjo.

Apelianto teigimu, atliekant tyrimÄ tyrėja nesutiko parodyti jam byloje surinktų dokumentų, kompaktinio disko apžiÅ«ros protokolÄ surašė ne specialistas, o tyrėja, protokole nepažymėta įraÅ¡o pradžia ir pabaiga, kaltinamajame akte nurodyta neteisinga įvykio vieta. Apelianto teigimu, jam buvo trukdoma duoti parodymus teismo posėdyje, jo bylÄ nagrinėjant teisėja buvo paskyrusi kardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, kuri buvo panaikinta Kauno apygardos teismo nutartimi.

Apeliantas taip pat nurodo, jog kilus konfliktui tarp jo ir R. B. bei D. B., pastaroji apipurškė jį dujomis, o R. B. trenkė jam po kaire akimi. Apeliantas pažymi, jog savo parodymų viso proceso metu nekeitė, o nukentėjusiosios L. M. ir jos dukros R. ir D. B. davė klaidingus parodymus. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismo posėdžio metu buvo nepagrįstai atmestas jo ir gynėjo prašymas dėl fonoskopinės ekspertizės skyrimo, be to, nuosprendyje klaidingai nurodoma, kad nebuvo ginčytas įrašo tikrumas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė tenkinti.Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.P. M. apeliacinis skundas yra atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė įrodymus ir pagrįstai P. M. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.

Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, nes jie negali bÅ«ti įrodymais, jį apkalba, nepagrįstai rėmėsi garso įraÅ¡u.          Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia kaltinamajam teisę duoti parodymus (BPK 22, 272 straipsniai), kurie, kaip ir kiti faktiniai bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, turi bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumÄ , nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms aplinkybėms. (LAT Baudžiamoji byla Nr. 2K-203/2007)Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimÄ dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Ä®rodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva.

Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrÄ pozicijÄ tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikÅ¡mės sprendžiant bylÄ , taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iÅ¡ proceso Å¡alių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikÅ¡mingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti.

Ä®statymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo iÅ¡vados BPK 305 straipsnio iÅ¡vardintais klausimais turi bÅ«ti pagrįstas patikimais įrodymais, jų visuma.( Nr. 2K-189/2006)Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę.

Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams bei jų vertinimui. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.

Teismo iÅ¡vados nuosprendyje negali bÅ«ti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5. punktas).( 2K-333/2007) Teismas savo iÅ¡vadas turi pagrįsti įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais bÅ«dais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikÅ¡minga aplinkybė) reikalavimus.

Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. „Kad teismo nuosprendis, kaip didžiausias teisinės galios procesinis dokumentas, galėtų įgyvendinti savo misijÄ , jis turi bÅ«ti teisėtas, pagrįstas, teisingas ir įtikinantis. Teisėtas gali bÅ«ti tik toks nuosprendis, kuriuo yra tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

Pagrįstas bus tik toks nuosprendis, kuris priimtas remiantis visomis bylos aplinkybėmis, o jo iÅ¡vados pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Teisingas bus tik toks nuosprendis, kurį priėmęs teismas yra beÅ¡aliÅ¡kas, kuriuo yra nustatytas tikrasis kaltinamojo kaltimas ir kuriuo paskirta teisinga bausmė. Ä®tikinantis nuosprendis visuomenės yra suvokiamas kaip teisėtas, pagrįstas ir teisingas, tokio nuosprendžio teisinė iÅ¡raiÅ¡ka yra motyvavimas – tai yra nuosprendyje yra aiÅ¡kiai ir tiksliai parodyta, kokiais konkrečiais įrodymais pagrįstos visos teismo iÅ¡vados ir sprendimai“. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali bÅ«ti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Tai reiÅ¡kia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.( 2K-49/2006).          Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų parodymais. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina darytas nukentėjusios garso įraÅ¡as. Nuteistasis neginčija kad garso įraÅ¡e yra jo balsas. Garso įraÅ¡o turinys (t.2, b.l. 106) patvirtina, kad P. M. grasina užmuÅ¡ti.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, nustatydamas ar buvo iÅ¡sakyti grasinančio pobÅ«džio žodžiai, pagrįstai rėmėsi teismui pateiktų įrodymų visetu, o bÅ«tent tiek raÅ¡ytiniais įrodymais, tiek garso įraÅ¡u, tiek nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra vieni kitus papildantys.

Taip pat apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad posėdžio metu apklausti liudytojai nei patvirtina, nei paneigia P. M. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ir Å¡ių asmenų parodymuose nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiųjų parodymus ar sukeltų pagrįstų abejonių jais. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog P. M. iÅ¡sakė grasinančio nužudyti nukentėjusiÄ sias pobÅ«džio žodžius.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikÅ¡mę turi tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai. BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

Taigi nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, panaÅ¡Å«s į grasinimo, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan. (kasacinė nutartis 2K-341/2010).            Todėl apeliacinis nuteistojo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė : Nuteistojo P. M. apeliacinį skundÄ Â atmesti. Kolegijos primininkas                                        Valdas Vitunskas Teisėjai:                                                    Svetlana Jurgaitienė Kęstutis Dargužis