2022-06-08 Nr. AB-15661-4-68-3-00479-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2894-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00479-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės R. O. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei R. O. A. A..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Skyrius) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas (duomenys neskelbtini) pilietei R. O. A. A. (toliau – ir Užsienietė), šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (toliau – ir Teikimas).

2. Pareiškėjas teikimą grindė šiais argumentais:

2.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 15 d. Ignalinos raj. sav., Rimšės sen., prie Tryčiūnų k., apie 2 kilometrus nuo valstybės sienos, sulaikė vienuolikos asmenų grupę, kurie, pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad sulaikytų asmenų grupėje buvo Užsienietė.

2.2. Užsienietė 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S34772 (toliau – ir Sprendimas) nesuteikti prieglobsčio Užsienietei, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietė Sprendimą apskundė Migracijos departamento komisijai, prašydama panaikinti Sprendimą, tačiau Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 6K-1542 Užsienietės skundą atmetė.

2.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsienietės skundą, 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Užsienietės skundą tenkino iš dalies – teismas nusprendė pakeisti Sprendimą ir uždraudė Užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kiti skundo reikalavimai buvo atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1753-556/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą.

2.4. Kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Užsienietę įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.5. LVAT priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, pasikeitė Užsienietės teisinis statusas (ji nebėra prieglobsčio prašytoja), todėl ji neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Buvo konstatuota, kad Užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, Užsienietė neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo Teikimą tenkino ir Užsienietei skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – jos apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, – 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. balandžio 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio nuostatas, nurodė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdama teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tačiau atvykusi pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Šis jos prašymas įsiteisėjusiu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu buvo atmestas – prieglobsčio teisė nesuteikta, nutarta išsiųsti suinteresuotą asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

5. Teismas konstatavo, kad Užsienietės procedūra dėl galimo prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje yra užbaigta, ji neturi teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, įsiteisėjusiu Sprendimu dėl išsiuntimo nutarta išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad teismo posėdyje Užsienietė paaiškino, jog ji iš esmės nesutinka su priimtu sprendimu dėl išsiuntimo, teigė norinti vykti pas sutuoktinį į Vokietiją, nurodė, kad, jei Lietuva nenori jos priimti, prašo suteikti galimybę keliauti toliau. Teismas akcentavo, kad prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje Užsienietė pateikė tik tada, kai buvo sulaikyta dėl neteisėto Lietuvos Respublikos sienos kirtimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad turėdama laisvę judėti, Užsienietė gali vengti sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymo ir, siekdama likti Lietuvoje arba patekti į kitą Europos Sąjungos šalį, gali slėptis ar bėgti.

6. Teismas sprendė, kad, neskyrus Užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jos judėjimo laisvės, yra pagrindas manyti, jog ji, vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar bėgti į kitas valstybes, todėl tenkino Teikimą.

III. 7. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir apgyvendinti Užsienietę Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Užsienietė gali judėti tik itin mažoje teritorijoje (net ne visoje apgyvendinimo įstaigos teritorijoje, o tik jos dalyje). Ji jau ilgą laiką yra sulaikyta ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Užsienietė yra uždaryta itin ilgą laiką visiškai mažoje erdvėje, tenkinant tik išgyvenimui būtinus poreikius, bet ignoruojant pagrindinę žmogaus teisę į laisvę, todėl toks jos sulaikymas prilygsta kankinimui ir yra nežmoniškas.

8.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuo Sprendimo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta išsiųsti pareiškėją, priėmimo momento Užsienietei būtų atlikti kokie nors konkretūs veiksmai dėl priverstinio jos išsiuntimo. Tiek VSAT, tiek Migracijos departamentas viešai deklaruoja, kad, nesant susitarimo su (duomenys neskelbtini) dėl asmenų grąžinimo, neturint jų sutikimo, nėra galimybės šių asmenų grąžinti į kilmes šalį.

8.3. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritaikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti užsienietę Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Skyrius atsiliepime į Užsienietės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad jeigu Užsienietei būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nesant galimybių užtikrinti jos tinkamą apsaugą, yra rizika, jog ji gali pasišalinti iš Pabėgėlių priėmimo centro, sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Užsienietei užtikrinamos ir teikiamos visos būtinosios socialinės paslaugos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Teikimas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietės apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – šešiems mėnesiams, bet ne ilgiau iki bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Užsienietė padavė apeliacinį skundą, prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietė iš esmės neginčija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindai, kuriais vadovaujantis jai gali būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo taikyti kitą – švelnesnę – alternatyvią sulaikymui priemonę.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

14. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., todėl ginčo santykiams yra taikomos Įstatymo X2 skyriaus normos, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos.

16. Įstatymo 14019 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, be kita ko, esant paskelbtai ekstremaliajai padėčiai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, 1 dalyje yra įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

17. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti prieglobsčio Užsienietei, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsienietės skundą, 2022 m. vasario 18 d. Užsienietės skundą tenkino iš dalies – teismas nusprendė pakeisti Sprendimą ir uždraudė Užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o kitus skundo reikalavimus atmetė. LVAT 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1753-556/2022 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį jau yra priimtas galutinis sprendimas.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietė, dėl kurios prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Užsienietė pažeidė buvimo tvarką Pabėgėlių priėmimo centre ir bandė iš ten pasišalinti. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje), iš esmės vadovavosi tik tuo, kad pareiškėja teismo posėdyje pati nurodė, jog norėtų keliauti pas sutuoktinį į (duomenys neskelbtini), o grįžti į (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisako.

19. Spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos alternatyvios sulaikymo priemonės pagrįstumo ir teisėtumu, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad Užsienietės laisvė apribota jau nuo 2021 m. liepos 15 d., be to, atkreipia dėmesį į tai, kad galutinis sprendimas dėl Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį priimtas 2022 m. kovo 23 d., t. y. praėjo jau pakankamas laikotarpis įvykdyti Užsienietės išsiuntimą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu Užsienietei taikyti pirmosios instancijos teismo pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – įvykdyti Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą, kurios įvykdymo terminai šiuo metu net ir nėra žinomi – nėra nei tikslinga, nei proporcinga, skyrus jai švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, minėti tikslai taip pat gali būti pasiekti.

21. Apibendrinant nurodytus motyvus, Užsienietės apeliacinis skundą tenkinamas iš dalies – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas pakeičiamas, nustatant Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės R. O. A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini)pilietei R. O. A. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę R. O. A. A. Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė