95a62289-b77d-423e-b941-dd07e2fca367 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-16-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01184-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 9 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilija Valantienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. G. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-241-474/2019 pagal ieÅ¡kovės R.

G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms R. G., E. S., tretiesiems asmenims Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarei I. S., VÄ® „Registrų centras“, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu iÅ¡ dalies, nuosavybės teisių pripažinimo, teisinės registracijos pakeitimo ir ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. I. R. G. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) iÅ¡tekėjo už K. G., kuris (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas mirusiu. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡duotas Mirties liudijimas ((duomenys neskelbtini)).Santuokos metu gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini).

2. Po K. G. mirties liko palikimas, kurį sudarė nekilnojamasis turtas. Dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka ieÅ¡kovė kreipėsi į Kretingos rajono notarų biurÄ . Paveldėjimo bylÄ po sutuoktinio K. G. mirties vedė Kretingos rajono Notarų biuro notarė J. N., kuri atliko notarinį veiksmÄ - (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ ((duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ notarė, remdamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 573 str., patvirtino, kad K. G., mirusio (duomenys neskelbtini) turto įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo žmona R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiojo vaikai - (duomenys neskelbtini), kurių įstatyminė globėja yra jų motina R. G..

3. Nuosavybės teisės į paveldėto nekilnojamojo turto dalis įregistruotos viešajame registre ((duomenys neskelbtini)). VĮ „Registrų centras" 2018-09-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, R. G., R. G. ir E. S. lygiomis dalimis priklauso: Pastatas - Gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - po 1/6 dalį; Pastatas - Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - po 1/6 dalį; Pastatas - Sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - po 1/3 dalį.

4. Ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime neteisingai nurodyta paveldimo turto dalis, nes neatskirta bei neįregistruota vieÅ¡ajame registre pergyvenusio sutuoktinio (ieÅ¡kovės) nuosavybės teisė į santuokinio turto dalį, kas lėmė klaidingÄ turto registracijÄ , todėl yra pagrindas šį liudijimÄ pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu, pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybę į dalį santuokoje įgyto bendro turto, pakeisti turto teisinę registracijÄ bei, kadangi aplinkybės paaiÅ¡kėjo tik dabar teikti praÅ¡ymÄ teismui dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo.

5. VÄ® „Registrų centras" duomenimis, laikotarpiu nuo 1991-05-14 iki 1997-10-01 nuosavybės teisės į: 1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - Gyvenamasis namas) (1/2 dalis pastato nuosavybės teise priklauso E. Å .),1/2 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - Sandėlis) (1/2 dalis pastato priklauso E. Å .) bei pastatÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas - Sandėlis) buvo įregistruotos K. G. vardu. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 str.). Todėl, santuokoje įgytas turtas ieÅ¡kovei R. G. ir K. G. priklausė lygiomis dalimis.

6. Ä®statymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis iÅ¡lieka, kol turtas nėra padalytas arba Å¡i nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du. Vieno iÅ¡ sutuoktinių mirtis yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti. Å is juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas nulemia santuokos pasibaigimÄ , kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai.

Pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingÄ teisinį statusÄ kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis. Jei mirus vienam sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusÄ , pergyvenęs sutuoktinis, kaip A turto dalies savininkas, turi teisę gauti dokumentÄ , patvirtinantį jo nuosavybės teisę - nuosavybės teisės liudijimÄ . Tačiau, nors notarei buvo pateikti visi dokumentai apie sutuoktinių turėtÄ bendrÄ turtÄ , notarė notarinį veiksmÄ atliko pažeisdama įstatymus - iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ , kai tuo tarpu, ieÅ¡kovė, kaip sutuoktinė turėjo teisę gauti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jai priklausančiÄ turto dalį.

7. VÄ® „Registro centras" duomenimis, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso: 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas - Gyvenamasis namas), 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas - Sandėlis), 1/3 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (Pastatas - Sandėlis), įregistravimo pagrindas - paveldėjimo teisės liudijimas. IÅ¡ to seka, kad notarė paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡davė neatskyrus mirusiojo K. G. ir pergyvenusio sutuoktinio (ieÅ¡kovės) turto dalių, dėl to liudijime klaidingai nurodė paveldimÄ turtÄ , t.y. nurodė ne mirusiajam K. G. priklausiusiÄ turto dalį, bet visÄ santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ , kuriam ir iÅ¡davė ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

8. A. R. G. ir E. S. nesutinka su ieÅ¡kiniu ir nurodo Å¡iuos argumentus: ieÅ¡kinys yra suformuluotas ydingai, jame turi bÅ«ti nurodytas ieÅ¡kinio reikalavimas. IeÅ¡kinio senaties atnaujinimas nėra ieÅ¡kinio dalykas. Atsakovių procesinė padėtis keistina į trečiųjų asmenų, kadangi jos paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo metu buvo nepilnametės. VisiÅ¡kai nepagrįstai į bylÄ Ä¯trauktas VÄ® „Registrų centras“, kuris nedalyvavo sandorio sudaryme ir neturėjo suinteresuotumo.

9. Atsakovės prašo taikyti ieškinio senatį. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojo 1964 metų CK teisės normos, senaties terminas buvo 3 metai.

10. Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras nurodė, kad ieÅ¡kove kreipdamasi į teismq su reikalavimu jpareigoti VÄ® Registry centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti duomenis apie R. G., R. G. ir E. G. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , neiÅ¡naudojo įstatymu nustatytos ikiteismines ginčo nagrinėjimo tvarkos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų sprendimu ieÅ¡kinys atmestas. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė R.

G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu Kretingos rajono notarų biuro notarės J. N. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieÅ¡kovės R. G., nuosavybės teises į ½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su K. G. ir įpareigoti VÄ® „Registrų centras" nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti R. G., R.

G. ir E. S. vardu teisinę registracijÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Siekiant apginti savo pažeistas teises, ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

12. Byloje ginčas kilo dėl vieno iÅ¡ nuosavybės teisės į turtÄ atsiradimo pagrindų – paveldėjimo. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių bei pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ . Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perima palikėjo teises ir pareigas.

Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas.

13. Kadangi palikimas, dėl kurio vyksta ginčas, byloje, atsirado (duomenys neskelbtini), tai, sprendžiant dėl taikytino ieÅ¡kinio senaties termino ir jo pradžios, visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi tuo metu aktualiu teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, ginčams, kylantiems iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis).

14. Bylos Å¡alys to neginčija, kad ieÅ¡kovė CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu praleido. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to ar ieÅ¡kovės nurodomos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis Å¡iam terminui atnaujinti.

15. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str.3–4 dalys, CPK 3 str. 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentÄ (ar Å¡ios aplinkybės atsirado ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ .

Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui.

16. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodinėdama, kad 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, motyvuoja tuo, kad yra teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi ir pasitikėjo notare bei jos atliktų pareigų teisėtumu. Ir tik 2018 m. rugpjūčio 11 d. po įvykusio gaisro, kai kreipėsi į draudikÄ AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos, draudikui informavo apie sužinojusi apie savo pažeistÄ teisę. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikÅ¡mę, lemianti termino praleidimo svarbumÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.

Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimÄ siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.).

Taikant šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ paveldėjimo teisiniams santykiams, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimÄ , teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima Å¡iam tenkančiÄ palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimÄ , teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ esmė 17. A. R. G. praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Jos argumentai yra tokie : 17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovių reikalavimu taikė ieÅ¡kinio senatį, neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė termino praleidimo aplinkybes ir priežastis, netinkamai įvertino jų svarbÄ ir praleisto termino neatnaujino.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nenustatyta aplinkybių, galindų bÅ«ti pripažintomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo trukmę, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. IeÅ¡kinio senatis yra vienintelė kliÅ«tis apginti pažeistas ieÅ¡kovės teises, kurių pažeidimo faktÄ pripažino ir atsakovės. Tik atnaujinus ieÅ¡kinio senaties terminÄ gali bÅ«ti įgyvendinamas teisingumo principas jį vertinant konkrečių ieÅ¡kovės ir atsakovių teisinių santykių kontekste, o formaliais pagrindais neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino, iÅ¡kreipiama ieÅ¡kovės ir atsakovių santykių pusiausvyra, paneigiami teisėtumo ir teisingumo principai, nes pirmosios instancijos teismas pateisina notarės J.

N. veiksmų atlikimo faktÄ (neteisingai įpėdiniams nustatytas palikimo dalis po ieÅ¡kovės sutuoktinio K. G. mirties), lėmusį ieÅ¡kovei R. G. turinčio priklausyti asmeninės nuosavybės teise turto masto sumažėjimÄ . 17.2. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės nurodytų ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių (kad ieÅ¡kovė yra teisiÅ¡kai neiÅ¡prususi, pasitikėjo notare bei jos atliktų pareigų teisėtumu) nepripažino svarbiomis. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimÄ vertybių konkurencijÄ ir kt.) kriterijų visumÄ .

Pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistÄ teisę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. 17.3.

IeÅ¡kovė R. G., mirus sutuoktiniui K. G. (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimÄ savo ir nepilnamečių vaikų (atsakovių) vardu priėmė nepraleidusį įstatymo nustatyto termino (ginčijamas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini)). Pagal veiklos teritorijÄ paveldėjimo atvejams - užvedė paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ - Kretingos rajono notarų biuro notarė J. N.. Notarės parengtus dokumentus ieÅ¡kovė pasirašė notarės biure.

Kadangi visus su palikimo priėmimo ir paveldimo turto dalių nustatymu susijusius klausimus privalo spręsti notaras, ieÅ¡kovei nepasitikėti notare J. N. nebuvo pagrindo, kaip ir abejoti jos iÅ¡duoto paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo turiniu (nustatytomis įpėdiniams paveldimo turto dalimis). 17.4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikÅ¡mę, lemianti termino praleidimo svarbumÄ , nes tai prieÅ¡tarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui, turėtų bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai, nes teismų praktikoje yra suformuota, kad kiekviena konkreti situacija turi bÅ«ti vertinama individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ .

Norėdamas įgyti palikimÄ Ä¯pėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ (įpėdinis neprivalo žinoti visos palikimo sudėties, kaip turėtų bÅ«ti dalijamas palikimas, tik privalo garantuoti savo, kaip įpėdinio statusÄ ), o notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, veikiantis kaip sargas, vykdantis ex ante kontrolę, kad visi sudaromi sandoriai bÅ«tų kokybiÅ¡ki ir galiojantys bei atliekantis tai, kÄ nustato įstatymas ir kaip nustato įstatymas.

Kadangi paveldimo turto masto ir jo dalių nustatymas - ne įpėdinio, o notaro pareiga, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju, bÅ«tent teisinis neiÅ¡prusimas ir įstatymų, reglamentuojančių paveldėjimo procedÅ«ras, nežinojimas ir nesuvokimas sutrukdė ieÅ¡kovei laiku sužinoti apie jos pažeistas teises. 17.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė apie pažeistÄ teisę sužinojo tik po 21 metų, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad R. G. negalėjo žinoti ir nežinojo apie savo teisės pažeidimÄ , nes: pirma, klausimų, susijusių su teisingu paveldimo turto dalių nustatymu, iÅ¡sprendimas yra notaro pareiga, todėl nepasitikėti notarės atliktomis pareigomis ieÅ¡kovė neturėjo jokio pagrindo; antra, nors teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog santuokoje su mirusiu K.

G. įgytas nekilnojamasis turtas padalintas lygiomis dalimis ir tokias dalis įregistravo, tačiau teismas nepateikė jokių teisinių motyvų ir argumentų, įrodančių, kad ieÅ¡kovė nuo pat palikimo priėmimo momento žinojo ir suprato, jog įpėdinių dalys nustatytos neteisingai; trečia, nuo 1997 m., kai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, ieÅ¡kovė su paveldėtu turtu neatliko jokių veiksmų (sandorių), t.y. nesusidarė situacija ir nesusiklostė aplinkybės, kurios neiÅ¡vengiamai bÅ«tų susijusios su bendraturčiams priklausančiomis (paveldėtomis) turto dalimis, kas galimai bÅ«tų leidę ieÅ¡kovei apie įpėdinių neteisingai paveldėtas turto dalis sužinoti anksčiau; ketvirta, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė teikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl jos turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (ar dėl to kreiptis į teismÄ ), kad tos dalies ieÅ¡kovė atsisakė ar kad buvo Å¡eimos susitarimas - ne tik palikėjo, bet visÄ santuokoje įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis paveldėti visiems įpėdiniams. 17.6.

Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad praleisto ieÅ¡kinio senaties termino padarinių, t.y. ieÅ¡kinio atmetimo taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti nusistovėjusių paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumÄ , iÅ¡vados nepagrindė jokiais argumentais. 17.7. Nors teismo teigimu, yra svarbu užtikrinti nusistovėjusių paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumÄ , tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog ne ieÅ¡kovė, o notarė neteisingai nustatė paveldimo turto dalis (notarė prieÅ¡ iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , visų pirma, privalėjo atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis ir tik po to iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ ), kad ieÅ¡kovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad palikimas turi bÅ«ti dalijamas kitaip nei jį padalino notarė; neatsižvelgė į tai, kad atsakovės, kurios pagal įstatymÄ turėjo paveldėti mažesnes turto dalis, turtu nesinaudoja, jo neiÅ¡laiko ir kad paveldėto turto sumažėjimas bÅ«tų iÅ¡ esmės formalus ir realiai bendraturčių (atsakovių) teisių ir teisėtų interesų nepažeistų.

Teismas nepagrįstai prioritetu laikė paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumÄ , o ne bÅ«tinybę paÅ¡alinti ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ ir tokiu bÅ«du atstatyti teisingumÄ . 17.8. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nevertino įrodymų visumos, dėl to senaties termino praleidimÄ lėmusių priežasčių nepripažino svarbiomis ir be pagrindo atsisakė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . 17.9.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad notaro pareiga yra teisingai nustatyti paveldimo turto dalis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti atliekamus veiksmus ir jų pasekmes; kad asmuo, neturintis teisinio iÅ¡silavinimo, juo labiau specifinių paveldėjimo teisės žinių, suvokti, kad palikimo dalis notarė nustatė neteisingai negali (dėl ko ir pagrindo kreiptis anksčiau dėl teisinės konsultacijos j kompetentingus teisininkus ieÅ¡kovei nebuvo pagrindo); kad ieÅ¡kovė, sužinojusi apie pažeistÄ savo teisę, iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog reiÅ¡kiamu reikalavimu siekiama apginti apeliantės (ieÅ¡kovės) teisę į nuosavybę, į tai, kad teismas nenustatė ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo, į aktyvius ieÅ¡kovės veiksmus paaiÅ¡kėjus situacijai, į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus, ieÅ¡kinio senaties termino neatnaujinimas nagrinėjamu atveju neatitinka Å¡io instituto paskirties bei tikslų.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ praÅ¡o dalyje dėl įpareigojimo pakeisti duomenis nekilnojamojo turto registre netenkinti, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra. IeÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti Registrų centrÄ nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti duomenis apie Å¡alių nuosavybės teise priklausantį turtÄ yra apskritai ydingai suformuluotas bei yra perteklinis, kadangi panaikinus paveldėjimo teisės liudijimÄ , atitinkamai bÅ«tų nustatyta tvarka keičiama ir teisinė registracija.

19. A. R. G. ir E. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

21. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Tokios pat teisės normos buvo įtvirtintos ir senajame CK.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 35 punktÄ ; kt.) 23. Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista.

Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

24. Kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė apie savo pažeistas teises privalėjo sužinoti nuo to momento, kai gavo iÅ¡ notarės paveldėjimo teisės liudijimÄ bei kai savo bei atsakovių turtines teises įregistravo VÄ® Registrų centre. BÅ«dama iÅ¡silavinusi, protinga ir atidi moteris, ieÅ¡kovė turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia dalis turto priklauso jai po vyro mirties, juolab, kad ji turėjo ginti ir savo vaikų interesus. DvideÅ¡imt vienerių metų laikotarpis, per kurį ieÅ¡kovė neginčijo senaties termino, yra aiÅ¡kiai per didelis. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį ir su sprendimo argumentais visiÅ¡kai sutiktina. Kolegija taip pat pripažįsta, kad ieÅ¡kinio tenkinimas prieÅ¡tarautų teisinių santykių stabilumo principui.

25. Atmetant apeliacinį skundÄ , kolegija iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atsakovė E. S. sumokėjo 400 Eur. BÅ«tent Å¡i suma priteistina iÅ¡ apeliantės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : I. R. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2019 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. G. atsakovei E. S. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė Vilija Valantienė