Legislator Case Law & Legislation
95a58731-c92f-46dc-9aaa-3487d71d84eb AI generated

95a58731-c92f-46dc-9aaa-3487d71d84eb · Kauno apygardos teismas

Case Number 95a58731-c92f-46dc-9aaa-3487d71d84eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R., atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. R. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas), patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė, darbdavys) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, penkių vidutinių darbo užmokesčių kompensacijÄ , 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 1 427,15 Eur atostoginius, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, tuo atveju, jei teismas nepripažintų atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

Legislator headnote

AI generated

95a58731-c92f-46dc-9aaa-3487d71d84eb · Kauno apygardos teismas: Teismas nustatė, kad darbuotojas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos nevykdė darbo funkcijų, nebuvo iÅ¡leistas kasmetinių atostogų, neturėjo galiojančio nedarbingumo pažymėjimo, tačiau nepasirodė darbo vietoje. Teismas vertino, kad darbuotojo neatvykimas į darbÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 18 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos formaliai atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo objektyviuosius požymius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-103-945/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19957-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.2.9.10.8; 1.3.2.11; 1.3.9.2.2; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Anitos Sereikienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

R., atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. R. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas), patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė, darbdavys) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, penkių vidutinių darbo užmokesčių kompensacijÄ , 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 1 427,15 Eur atostoginius, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, tuo atveju, jei teismas nepripažintų atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys 2010 m. rugpjūčio 3 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, kuria ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti komercijos direktoriumi. 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovė atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ nebuvimÄ darbe visÄ darbo dienÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. Atsakovė liko neiÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovui visų jam priklausančių atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

IeÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijÄ (toliau – DGK), kuri 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-6033 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu atmetė kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovo teigimu, 2020 m. balandžio 14 d. atsakovės vadovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį jo pareiÅ¡kimu, nes dėl ieÅ¡kovo negebėjimo įsisavinti Å¡iuolaikinių technologijų ir naujovių jis bus atleistas nuo 2020 m. gegužės 1 d.

IeÅ¡kovas nesiginčijo, tik paprašė, kad jį atleistų pagal DK 57 straipsnį be iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, o prieÅ¡ tai leistų iÅ¡eiti kasmetinių apmokamų atostogų, kad per tÄ laikotarpį sueitų deÅ¡imties metų darbo stažas įmonėje. Darbdavys sutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu. 2020 m. gegužės 8 d., ieÅ¡kovui atostogaujant, jis buvo iÅ¡kviestas perduoti naujam darbuotojui visus turimus dokumentus. Per atostogų laikotarpį ieÅ¡kovas nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. birželio 26 d. ir nuo 2020 liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 29 d. buvo nedarbingas, todėl 2020 m. liepos 27 d. informavo atsakovės buhalterę apie nedarbingumÄ ir ketinimÄ prasitęsti atostogas nedarbingumo laikotarpiu.

IeÅ¡kovas iÅ¡ atostogų grįžo 2020 m. rugpjūčio 17 d., darbe jo niekas nelaukė, nereikalavo raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe. Užėjus į buhalterijÄ ieÅ¡kovui buvo paduotas pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimas dėl išėjimo iÅ¡ darbo savo noru. IeÅ¡kovas nepasirašė pareiÅ¡kimo, nes su vadovu buvo sutarę dėl kitokio atleidimo pagrindo. IeÅ¡kovui 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipusis į DGK dėl neiÅ¡mokėtų atostoginių už birželio ir liepos mėnesius, atsakovė 2020 m. rugsėjo 11 d. pareikalavo atvykti į darbÄ arba raÅ¡tu paaiÅ¡kinti savo neatvykimo į darbÄ 2020 m. rugpjūčio 3 d. priežastis.

Gavęs DGK 2020 m. rugsėjo 23 d. persiųstÄ atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, ieÅ¡kovas sužinojo, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. jis buvo atleistas už pravaikÅ¡tas. IeÅ¡kovo vertinimu, jo atleidimas iÅ¡ darbo buvo per griežta priemonė. Atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu atveju grÄ Å¾inimas į darbÄ yra neįmanomas, todėl taikytinos DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos pažeistų darbuotojo teisių gynimo priemonės. Nutraukdama darbo sutartį ir atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovui 707,63 Eur atostoginių už birželio mėn., 719,52 Eur atostoginių už liepos mėn., 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Atsakovei psichologiÅ¡kai spaudus ieÅ¡kovÄ , neteisėtai atleidus iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovui buvo padaryta ir neturtinė žala.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė teismo nenagrinėti ieÅ¡kinio dalies dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡mokėjimo, atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kompensacijų priteisimo, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė nurodė, kad 2020 m. pradžioje įmonėje buvo įdiegtos naujos kompiuterinės įmonės valdymo sistemos, kitos naujovės, su kuriomis vykdyti darbo sutartyje numatytų komercijos direktoriaus funkcijų ieÅ¡kovas neturėjo gebėjimų, be to, nuo 2020 m. pavasario ieÅ¡kovas pirmadieniais dažnai atvykdavo į darbÄ neatsigavęs po savaitgalinio alkoholinių gėrimų vartojimo, todėl ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lytos kompetencijų tobulinimo galimybės, taip pat galimybės darbo funkcijas atlikti kitose pareigybėse.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jam reikia laiko pagalvoti ir paprašė iÅ¡leidžiamas kasmetinių atostogų. IeÅ¡kovui atostogos buvo suteikiamos gavus jo praÅ¡ymus nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. IeÅ¡kovas į darbÄ turėjo grįžti 2020 m. rugpjūčio 3 d., tačiau darbe tÄ dienÄ nepasirodė. Buvo bandoma su juo susisiekti telefonu, bet nesėkmingai. 2020 m. rugpjūčio 18 d. susisiekus telefonu su ieÅ¡kovu, jis buvo informuotas, kad turi atvykti į darbÄ , prieÅ¡ingu atveju, bus atleistas už pravaikÅ¡tas.

IeÅ¡kovas darbe nepasirodė. 2020 m. rugsėjo 4 d. ieÅ¡kovui registruota paÅ¡to siunta buvo iÅ¡siųstas pareikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto darbo tvarkos pažeidimo, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė pasiaiÅ¡kinimo. 2020 m. rugsėjo 15 d. įmonėje buvo sudaryta komisija, kuri nustatė ieÅ¡kovo padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ . Dėl to atsakovė 2020 m. rugsėjo 18 d. priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės fiksuotÄ 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ 5 490 Eur, negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovo į darbÄ ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensacijÄ už darbo staÅ¾Ä Ä¯monėje, iÅ¡ viso 4 575 Eur, konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ (DK 218 straipsnio 6 dalis), atmetė kitus ieÅ¡kinio reikalavimus, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 336 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 309 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad darbuotojas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos nevykdė darbo funkcijų, nebuvo iÅ¡leistas kasmetinių atostogų, neturėjo galiojančio nedarbingumo pažymėjimo, tačiau nepasirodė darbo vietoje. Teismas vertino, kad darbuotojo neatvykimas į darbÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 18 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos formaliai atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo objektyviuosius požymius.

6. Teismas nustatė, kad darbdavys apie tai, jog fiksuos pravaikÅ¡tas, darbuotojÄ informavo tik 2020 m. rugsėjo 7 d., iÅ¡siųsdamas jam reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, t. y. jam nesirodant darbe ilgiau kaip mėnesį. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. darbdavio taikyta sankcija pažeidžia DK 58 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir negali bÅ«ti pripažįstama teisėta.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys savo ankstesniu elgesiu (2020 m. gegužės mėn., kai nesant darbuotojo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo, buvo fiksuojamas atostogų laikas, iÅ¡mokami atostoginiai už neapibrėžtÄ laikÄ , nefiksuojamas darbo pareigų pažeidimas ilgiau nei mėnesį, esant susiklosčiusiai tvarkai, kai darbuotojui neatvykstant į darbÄ nefiksuojamos pravaikÅ¡tos ir tvarkomasi be darbuotojo) leido darbuotojui pagrįstai manyti, kad neatvykimas į darbÄ rugpjūčio ir rugsėjo mėn., pasibaigus atostogų laikui, kai iÅ¡ esmės aiÅ¡ku, jog darbo santykiai faktiÅ¡kai nesitęs, nesudarys pagrindo fiksuoti ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas.

Teismas sprendė, kad darbdavys ėmėsi veiksmų atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir fiksuoti pravaikÅ¡tas tik po to, kai darbuotojas kreipėsi su skundu į DGK. Teismas atmetė darbdavio vadovo argumentus, kad tik gavęs šį praneÅ¡imÄ jis suprato, jog darbuotojas negrįš, nes iÅ¡ paties vadovo parodymų matyti, kad aplinkybę, jog darbuotojas nebedirbs, jis žinojo jau nuo gegužės mėn. Teismas nurodė, kad bÅ«tent ankstesnis paties darbdavio elgesys sudarė sÄ lygas darbuotojui pagrįstai manyti, jog neatvykimas į darbÄ , nors formaliai pažeidžiantis darbuotojo pareigas, Å¡ių konkrečių aplinkybių kontekste nebus pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

8. Teismas konstatavo, kad dėl padaryto pažeidimo negalėjo kilti ir objektyviai iÅ¡reikÅ¡tos žalos – darbdavio vadovas žinojo, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai jau buvo pabaigęs darbo santykius ir, kaip pats nurodė, liko trims mėnesiams darbuotoju. Teismas nustatė, kad darbdavys faktiÅ¡kai perdavė ieÅ¡kovo darbo funkcijų vykdymÄ ginčo laikotarpiu kitiems asmenims, jau balandžio mėn. buvo priėmęs kitÄ darbuotojÄ , su kuriuo ieÅ¡kovas kurį laikÄ dirbo kartu ir kuriam perdavė darbus.

Teismas vertino, kad darbdavio vadovo parodymai nenuoseklÅ«s, tačiau akivaizdu, jog informacijÄ , kad darbuotojas nebedirbs, vadovas turėjo. Teismas pažymėjo, kad darbÄ organizuoja darbdavys, todėl žinodamas, jog darbuotojas nebetęs darbo santykių, jau gegužės mėn. jis turėjo galimybę organizuoti darbo procesÄ taip, kad nekiltų neigiamos pasekmės rugpjūčio, rugsėjo mėn. Teismas, konstatavęs, kad pasiaiÅ¡kinimo darbdavys reikalavo tik formaliai, teikė jį siekdamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju jam nepalankiomis sÄ lygomis, po to, kai Å¡is kreipėsi su skundu į DGK, nesiaiÅ¡kino aplinkybių iÅ¡ esmės, nesiekė iÅ¡klausyti ieÅ¡kovo pozicijos, ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu.

9. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad, grÄ Å¾inus darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , jam bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, nurodė, jog, atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinus neteisėtu, darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Teismas vertino, kad reikalavimo priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, patenkinimas pažeistų teisingumo principÄ .

Teismas sprendė, kad darbuotojo neveikimas neatvykstant į darbÄ pripažintinas bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, kuris neatitiko ir santykių ekonomiÅ¡kumo principo. Teismo vertinimu, darbuotojas galėjo laiku pateikti praÅ¡ymÄ , kurio pagrindu darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį, jeigu jis nusprendė nebetęsti darbo santykių, arba pateikti praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo/pratęsimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad darbdavio atsakomybė Å¡ioje byloje sietina pirmiausia su egzistavusiais darbo santykiais, o ne teismo proceso trukme, ilgas teismo procesas negali bÅ«ti kompensacijos darbdaviui didinimo pagrindu, nes tai pažeistų teisingumo principÄ .

Atsižvelgęs į tai, teismas sumažino kompensacijos, numatytos DK 218 straipsnio 4 dalyje, dydį ir darbuotojui iÅ¡ atsakovės priteisė fiksuotÄ 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

10. Ä®vertinęs aplinkybes, kad darbuotojo darbo stažas įmonėje sudaro daugiau kaip 10 metų, atsižvelgęs į DK 218 straipsnio 4 dalį, teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 mėn. vidutinio darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ už darbo staÅ¾Ä Ä¯monėje (4 575 Eur).

11. Teismas nustatė, kad darbuotojas neturi reikalavimo teisės į kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už laikotarpį iki 2017 m. rugsėjo 18 d. Teismas pažymėjo, kad darbdavys 2020 m. birželio 15 d. pervedė ieÅ¡kovui 574,51 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „atostoginiai už 05 mėn.“ IeÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad darbdavio pateiktame 2020 m. liepos 3 d. iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje ties 3 609,98 Eur suma yra jo paraÅ¡as, tačiau teigė, jog faktiÅ¡kai Å¡ių pinigų negavo.

Teismas atmetė Å¡iuos ieÅ¡kovo teiginius kaip neįrodytus, pažymėjęs, kad darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tis ir jame esantis paties ieÅ¡kovo paraÅ¡as yra tinkamas ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis Å¡iame žiniaraÅ¡tyje nurodytų sumų iÅ¡mokėjimo faktÄ , o aplinkybė, jog žiniaraÅ¡tyje nėra nurodytas mokėjimo pagrindas, nepaneigia paties atsiskaitymo su darbuotoju fakto, sumos iÅ¡mokėjimo paskirtį netiesiogiai patvirtina kitos bylos aplinkybės – pinigai buvo iÅ¡mokėti darbuotojo kasmetinių atostogų metu, Å¡alims žodžiu jau aptarus darbo santykių nutraukimo faktÄ .

Teismas atmetė ieÅ¡kovo teiginius, kad Å¡ios sumos galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos kažkokiu kitu pagrindu, kadangi byloje nėra Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Darbdaviui nuo gegužės mėn. iÅ¡mokėjus darbuotojui daugiau kaip 4 184,49 Eur, teismas sprendė, kad su darbuotoju buvo visiÅ¡kai atsiskaityta ir iÅ¡mokėta kompensacija ne už trejus, o, teismo skaičiavimu, už daugiau kaip septynerius metus, kas yra darbdavio teisė, o ne pareiga. Dėl to teismas atmetė darbuotojo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 427,15 Eur atostoginių, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

12. Patenkinęs reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikÅ¡tas ir kompensacijÄ už darbo staÅ¾Ä Ä¯monėje, atmetęs reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, teismas atmetė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės netesybas už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .

13. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas dėl atleidimo iÅ¡ darbo patyrė tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau byloje nėra įrodymų, jog patirti iÅ¡gyvenimai bÅ«tų tokio masto, kad bÅ«tų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismo vertinimu, pripažinimas, kad darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo neteisėtai, atleidimo pagrindo pakeitimas, kompensacijos, numatytos DK 218 straipsnio 4 dalyje, priteisimas yra pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui. Teismas taip pat įvertino, kad ieÅ¡kovas pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ santykiuose su darbdaviu, kurį laikÄ nesirodė darbe, nors jo pažeidimas ir nepripažintas Å¡iurkščiu, tačiau atitinka formalius DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus objektyviosios sudėties požymius, todėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ , padidinant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistÄ kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 6 mėn. iki vienerių metų vidutinio darbo užmokesčio, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 922,55 Eur atostoginių ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.

Teismas nepagrįstai už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovui priteisė tik 6 mėn. vidutinį darbo užmokestį. Teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir, pažeisdamas ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , neužtikrino adekvataus ieÅ¡kovo negauto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ kompensavimo. Atsakovė neprašė teismo mažinti priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį už ieÅ¡kovo priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , todėl teismas neturėjo teisės tÄ daryti savo iniciatyva.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės sunkiÄ turtinę padėtį, atsakovės negalėjimÄ sumokėti vienerių metų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , tokio dydžio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo keliamos grėsmės atsakovės mokumui, jos darbuotojų ir kreditorių interesams egzistavimÄ . Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas pažeidė pareigÄ bendradarbiauti laiku nepateikęs darbdaviui praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį arba praÅ¡ymo dėl atostogų suteikimo, turint omenyje, kad priverstinės pravaikÅ¡tos trukmę nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės lėmė ilgas bylinėjimosi laikotarpis, kuris nepriklausė nuo ieÅ¡kovo valios, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra nepagrįstas ir nepakankamas sumažinti ieÅ¡kovui priklausančios kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį. 1.2.

Teismas netinkamai nustatė, kad 3 609,98 Eur suma buvo realiai iÅ¡mokėta ieÅ¡kovui ir buvo susijusi su darbo santykiais. IÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra nurodyta pinigų iÅ¡mokėjimo paskirtis. IeÅ¡kovui priklausantis darbo užmokestis ir atostoginiai visada buvo mokami pervedant pinigus į banko sÄ skaitÄ , nurodant tų pinigų mokėjimo paskirtį. IeÅ¡kovas raÅ¡tu prašė apmokėjimÄ už atostogas pervesti kartu su darbo užmokesčiu. IÅ¡ atsakovės parengtos 2021 m. kovo 2 d. pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad atsakovė už 2020 m. liepos mėn. nebuvo priskaičiusi darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, jog nuo jų, atskaičius mokesčius, ieÅ¡kovui „į rankas“ bÅ«tų galima iÅ¡mokėti 3 609,98 Eur sumÄ .

Jei atsakovė bÅ«tų realiai sumokėjusi iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytÄ 3 609,98 Eur sumÄ , ji bÅ«tų turėjusi pareigÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodyti kitokius ieÅ¡kovo pajamų už 2020 m. duomenis, nei buvo faktiÅ¡kai nurodžiusi. Be to, atsakovė neturėjo pareigos mokėti iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytÄ pinigų sumÄ nei iÅ¡mokėjimo žiniaraščio blanko atspausdinimo metu (2020 m. gegužės 8 d.), nei iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytu jo suraÅ¡ymo metu (2020 m. liepos 3 d.).

Atsakovės direktorius, teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus, nebuvo nuoÅ¡irdus ir klaidino teismÄ â€“ jei pinigų iÅ¡mokėjimÄ lėmė 2020 m. liepos mėn. ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡mokėti pinigus grynaisiais, tai iÅ¡mokėjimo žiniaraščio blankas negalėjo bÅ«ti parengtas 2020 m. gegužės 8 d., o jei iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tis buvo parengtas 2020 m. gegužės 8 d., jame nurodytos sumos iÅ¡mokėjimÄ negalėjo lemti 2020 m. liepos mėn. ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡mokėti pinigus grynaisiais. 1.3.

Teismas neteisingai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo patirti išgyvenimai dėl neteisėto atleidimo iš darbo būtų tokio masto, kad būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo išgyvenimai dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo intensyvūs ir pakankamo masto, kad būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įprastomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu, ieškovui padaryta skriauda nebus teisingai atlyginta.

15. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismas, konstatuodamas, kad ankstesnis paties darbdavio elgesys sudarė sÄ lygas darbuotojui pagrįstai manyti, jog neatvykimas į darbÄ , nors formaliai pažeidžiantis darbuotojo pareigas, Å¡ių konkrečių aplinkybių kontekste nėra pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, padarė aiÅ¡kiÄ Ä¯statymo taikymo klaidÄ , nes sprendė, kad ieÅ¡kovo darbo pareigų nevykdymas gali ir turi bÅ«ti toleruojamas, o už darbo pareigų nevykdymÄ atsakovė turi mokėti jam darbo užmokestį.

IeÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo teisėtas, DK 58 straipsnyje nustatytų terminų buvo laikytasi, o ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ priežasčių iki jo atleidimo iÅ¡ darbo atsakovei nepavyko nustatyti bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo neteisėto neveikimo, t. y. paaiÅ¡kinimo nepateikimo. 2.2. Teismo sprendimo dalis dėl fiksuotos 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo nėra motyvuota, nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės bÅ«tent 5 490 Eur sumÄ .

Tokiu bÅ«du buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis. Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas teisėtai, panaikintina sprendimo dalis, kuria jam priteista kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Be to, ieÅ¡kovas neturėjo ketinimo dirbti, neatvyko į darbo vietÄ , todėl jo neteisėto nebuvimo darbo vietoje negalima traktuoti kaip priverstinių pravaikÅ¡tų.

16. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Teismas turėjo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir dėl to, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl nebuvimo jame tuo laikotarpiu, kuomet jis dar turėjo teisę atostogauti ir dėl to neturėjo pareigos bÅ«ti darbe. 3.2. Atsakovė, atleisdama iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , be kita ko, pažeidė ir DK 125 straipsnio 2 dalį. 3.3. Net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų turėjęs pareigÄ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. bÅ«ti darbe, ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo už tai, kad jis tuo laikotarpiu nebuvo darbe, buvo akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

Dėl ieÅ¡kovo nebuvimo darbe laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. atsakovei neatsirado jokių padarinių. 3.4. Atsakovė nesutikimÄ su sprendimu priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ grindžia tik netinkamu atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimo iÅ¡sprendimu, tačiau neįrodo teisėtai atleidusi iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ .

17. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 4.1. IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs duomenis apie kitÄ savo darbovietę ir jo reikalavimas dėl didesnio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo yra nepagrįstas, o jei bÅ«tų patenkintas, neatitiktų savo paskirties. 4.2. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo iÅ¡mokėjimų žiniaraÅ¡tį pripažinti negaliojančiu, todėl pinigų sumokėjimo faktas yra įrodytas. 4.3.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovui yra diagnozuotos ligos, neįrodo ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių, susijusių su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, egzistavimo fakto, o tokiam esant, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovui kilusių padarinių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Å¡alis laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. siejo darbo santykiai, kurie nutrÅ«ko darbdaviui konstatavus DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ nebuvimÄ darbe nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾ino bei priteisė jam 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ teismas tenkino iÅ¡ dalies, Å¡iÄ iÅ¡mokÄ sumažindamas nuo 12 iki 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, o ieÅ¡kovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei netinkamo atsiskaitymo nutraukiant darbo sutartį atmetė.

Nesutikdami su atskiromis sprendimo dalimis apeliacinius skundus pateikė tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė. Dėl atsiskaitymo nutraukiant darbo sutartį (ne)tinkamumo 20. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 427,15 Eur atostoginius, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus atmetė konstatuodamas, kad su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas buvo sukaupęs neiÅ¡naudotų atostogų nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d., ginčas kilo dėl atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokėjimo. Atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2020 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymÄ 574,51 Eur sumai, kurio paskirtis – už suteiktas atostogos 2020 m. gegužės mėn., taip pat iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tį Nr. 20/5, kuriame 2020 m. liepos 3 d. užfiksuotas 3 609,98 Eur iÅ¡mokėjimas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiomis sumomis ieškovui buvo išmokėtos jo ieškinyje nurodomos sumos. Ieškovas neginčija savo parašo prie išmokėjimo žiniaraštyje esančio įrašo autentiškumo, tačiau teigia negavęs išmokėjimo žiniaraštyje nurodytos pinigų sumos. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl neatsiskaitymo su ieškovu už jam suteiktas atostogų dienas ir nepanaudotas atostogas, juos atmeta kaip nepagrįstus.

22. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra nurodyta pinigų iÅ¡mokėjimo paskirtis, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Å¡i aplinkybė nepaneigia pinigų gavimo fakto, taip pat ir jų iÅ¡mokėjimo pagrindo. IeÅ¡kovas nenurodė kito įrodymais pagrįsto pagrindo, kuriuo ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytos lėšos, o aplinkybė, kad ant iÅ¡mokėjimo žiniaraščio yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as, neabejotinai patvirtina, jog egzistavo pagrindas iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui žiniaraÅ¡tyje nurodytÄ pinigų sumÄ .

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovui priklausantis darbo užmokestis ir atostoginiai visada buvo mokami tik pervedant pinigus į banko sÄ skaitÄ , taip pat nepaneigia iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytų duomenų teisingumo. Atsiskaitymo su ieÅ¡kovu metu įstatymai nenumatė darbdaviui pareigos pervesti darbuotojui priklausančias sumas į jo sÄ skaitÄ , tokios pareigos darbdavys nebuvo prisiėmęs ir darbo sutartimi, todėl vien dėl Å¡ios priežasties prieÅ¡taraujantis nusistovėjusiai atsiskaitymo su darbuotoju tvarkai atsiskaitymo su darbuotoju bÅ«das negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis darbuotojo interesus ar neįmanomas, tuo labiau, kad, kaip minėta, su tokiu atsiskaitymo bÅ«du sutiko pats darbuotojas, pasiraÅ¡ydamas iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tyje.

IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie pagrindo iÅ¡mokėti nurodytÄ sumÄ nebuvimÄ paneigti pirmosios instancijos teisme nustatytomis aplinkybėmis, kad Å¡ios sumos buvo iÅ¡mokėtos darbuotojo kasmetinių atostogų metu, jau darbo santykių Å¡alims žodžiu aptarus bÅ«simÄ darbo santykių nutraukimÄ . Å ias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėstomi faktai apie tai, kad 2020 m. balandžio 14 d. atsakovės vadovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį jo pareiÅ¡kimu, nes dėl ieÅ¡kovo negebėjimo įsisavinti Å¡iuolaikinių technologijų ir naujovių jis, darbdavio vertinimu, negalėjo tęsti darbo santykių, tik ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovė sutiko prieÅ¡ ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo leisti jam iÅ¡naudoti dalį turimų kasmetinių apmokamų atostogų.

Tarp Å¡alių netgi buvo aptarta preliminari ieÅ¡kovo atleidimo data, kadangi ieÅ¡kovas prašė leisti jam atostogauti iki sueis deÅ¡imties metų darbo stažas įmonėje (ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas 2010 m. rugpjūčio 3 d.). IeÅ¡kovo neiÅ¡naudotų atostogų dienų kiekis atsakovei neabejotinai buvo žinomas, o iÅ¡ankstinis atsiskaitymas už jas nėra draudžiamas. Dėl to aplinkybė, kad pats iÅ¡mokėjimo žiniaraÅ¡tis buvo atspausdintas 2020 m. gegužės 8 d., o pinigai buvo iÅ¡mokėti 2020 m. liepos 3 d., nesudaro pagrindo abejoti lėšų iÅ¡mokėjimo faktu.

Ieškovo apeliacinio skundo argumentas apie netikslius Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodytus ieškovo pajamų už 2020 m. duomenis taip pat nepaneigia išmokėjimo žiniaraštyje nurodytų duomenų teisingumo. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas numato galimybę tikslinti mokesčio deklaracijas, jei nėra pasibaigęs paminėto įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Šiuo atveju šis terminas nėra pasibaigęs, todėl vien ieškovo abejonės dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų teisingumo nesudaro pagrindo abejoti lėšų ieškovui išmokėjimu, kadangi net ir pasitvirtinus faktui apie Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodytus netikslius duomenis, šie gali būti patikslinti.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbuotojas 2020 m. gegužės mėn. buvo sukaupęs neiÅ¡naudotų atostogų nuo 2014 m. rugpjūčio 3 d., o reikalavimo teisę turėjo už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 2 d. Darbdaviui iÅ¡mokėjus darbuotojui 4 184,49 Eur, su darbuotoju buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. IeÅ¡kovui nepaneigus Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovės 1 427,15 Eur atostoginius, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, paliekama nepakeista. Dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo (ne)teisėtumo 24. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo už DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ â€“ pripažintas neteisėtu.

25. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

26. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012, 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013, 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

27. Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, kilus ginčui atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , t. y. visų nutarties 26 punkte aptartų sÄ lygų už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ taikyti darbuotojui pačias griežčiausias pasekmes – nutraukti darbo santykius, egzistavimÄ , privalo įrodyti darbdavys. Tokio teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi nagrinėjamos bylos faktus, teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių: 10.1. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu atsakovė pripažino ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, kurių metu jis 17 kalendorinių dienų turėjo nedarbingumÄ , kas tapo pagrindu kasmetines atostogas pratęsti iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Viena vertus, vadovaujantis DK 129 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nedarbingumas kasmetinių atostogų metu netampa įstatyminiu pagrindu atostogoms pratęsti. Jeigu nedarbingumas atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu Å¡alių susitartu laiku (DK 129 straipsnio 2 dalis).

Tokio susitarimo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodinėjo. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo su patikslintu ieÅ¡kiniu ir atsakovės su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateiktų ieÅ¡kovo praÅ¡ymų suteikti atostogas, atsakovės įsakymų dėl atostogų suteikimo bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių, ieÅ¡kovo kasmetinės atostogos buvo įformintos taip, kad neapimtų nedarbingumo laikotarpių. 10.2. IeÅ¡kovas taip pat akcentuoja, kad jo praÅ¡ymai suteikti kasmetines atostogas bei darbdavio įsakymai dėl kasmetinių atostogų suteikimo neatitinka faktiÅ¡kai besiklosčiusių santykių, suraÅ¡yti atgaline data.

Šį argumentÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad 2020 m. birželio 1 d. nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė negalėjo žinoti, jog ieÅ¡kovas susirgs 2020 m. birželio 18 d. ir tuo pagrindu atostogas įforminti iki 2020 m. birželio 17 d. Lygiai taip pat, 2020 m. liepos 1 d. Å¡alys negalėjo žinoti, kad 2020 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovas susirgs ir tuo pagrindu atostogas įforminti iki 2020 m. liepos 21 d. Nesutikti su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. gegužės 1 d.

įsakymo turinio, atostogos ieškovui buvo įformintos iki kalendorinio mėnesio pabaigos. 2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. liepos 30 d. įsakymais atostogų laikotarpio pabaiga taip pat sieta su paskutine kalendorinio mėnesio darbo diena. Racionalaus paaiškinimo, kodėl 2020 m. birželio 1 d. ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymais suteiktų atostogų pabaigos data sutapo su vėliau prasidėjusiu ieškovo nedarbingumu, atsakovė nepateikė, todėl kaip labiausiai tikėtina vertintina ieškovo įvardinta situacija, kad tiek prašymai suteikti atostogas, tiek ir įsakymai buvo parengti atgaline data taip, jog apimtų tas darbo dienas, kuriomis ieškovas nedirbo, neturėdamas kito teisėto pagrindo nebūti darbe.

Kita vertus, ieÅ¡kovas neginčijo tokius praÅ¡ymus pasirašęs, t. y. su tokiu atostogų įforminimu sutikęs, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atostogos jam buvo suteiktos ir nedarbingumo laikotarpiais, todėl ieÅ¡kovo pozicija, jog jis įgijo teisėtÄ lÅ«kestį į jam suteiktų atostogų pratęsimÄ ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nėjo į darbÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįsta. Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas besitęsiant darbo santykiams turėjo atvykti į darbÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. 10.3.

IeÅ¡kovas neginčija aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo 2020 m. rugsėjo 18 d. darbo funkcijų nevykdė. Kita vertus, tiek ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek ir atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį pripažino, kad dar prieÅ¡ suteikiant ieÅ¡kovui atostogas buvo iÅ¡keltas darbo santykių nutraukimo klausimas dėl ieÅ¡kovo negebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusio darbo pobÅ«džio, vietoj ieÅ¡kovo darbo funkcijoms vykdyti buvo priimtas kitas darbuotojas, o atostogos iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovui buvo suteiktos tik tam, jog ieÅ¡kovo stažas bendrovėje pasiektų 10 metų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i stažo riba teisiÅ¡kai reikÅ¡minga buvo tik tuo aspektu, kad, atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo vadovaujantis DK 57 straipsniu, ieÅ¡kovas bÅ«tų įgijęs teisę iÅ¡ ilgalaikio darbo iÅ¡mokų fondo gauti didesnę (nebe vieno, bet dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) iÅ¡mokÄ (DK 57 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BÅ«tent žodinį susitarimÄ su darbdaviu darbo santykius nutraukti DK 57 straipsnio pagrindu bei darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimÄ iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., siekiant gauti didesnę iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybės, ieÅ¡kovas akcentavo ir jo DGK teiktame 2020 m. rugsėjo 29 d. paaiÅ¡kinime (Å¡is paaiÅ¡kinimas į bylÄ pateiktas su DGK 2021 m. sausio 6 d. atsiųsta medžiaga). Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡alys aiÅ¡kiai suprato, jog ieÅ¡kovas pasibaigus kasmetinėms atostogoms darbo funkcijų nebevykdys, darbdavys tam ruošėsi, priėmė į darbÄ kitÄ darbuotojÄ , dėl ko ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ pasibaigus atostogoms nesukÅ«rė atsakovei jokių neigiamų su atsakovės veiklos tęstinumu susijusių pasekmių. 10.4.

ReikÅ¡minga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad darbdavys, akcentuodamas, jog darbuotojas į darbÄ be pagrindo neatvyko nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d., realių veiksmų ėmėsi tik 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje, t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui. Atsakovės su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateiktuose 2020 m. rugsėjo 4 d. reikalavime pasiaiÅ¡kinti ir 2020 m. rugsėjo 15 d. akte užfiksuota, kad tik 2020 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovo buvo formaliai pareikalauta (iÅ¡siunčiant raÅ¡ytinį dokumentÄ ; paÅ¡to siuntos duomenys pridėti prie DGK 2021 m. sausio 6 d. teismui atsiųstos medžiagos) pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis neatvyksta į darbÄ .

Net ir 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakyme, kuriuo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo, aiÅ¡kiai nurodoma, kad bÅ«tent tada atsakovės direktorius priėmė sprendimÄ (įsakė) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. fiksuoti ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas. Jokių duomenų, kad darbdavys nesėkmingai bandė susisiekti su darbuotoju, jam aiÅ¡kiai nurodė tiek fiksuojamas pravaikÅ¡tas, tiek ir neatvykimo į darbÄ pasekmes, atsakovė neteikė. PrieÅ¡ingai, su patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovo pateiktos skambučių telefonu iÅ¡klotinės patvirtina ieÅ¡kovo bandymus susisiekti su atsakingais asmenimis (atsakovės vadovu, buhaltere).

Kaip nurodė pats ieÅ¡kovas, tokiu bÅ«du jis siekė iÅ¡spręsti darbo santykių nutraukimo įforminimo klausimÄ . 10.5. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, jog ir anksčiau tiek darbo funkcijų vykdymo, tiek ir darbo režimo prasme darbdavys darbuotojo atžvilgiu elgėsi lanksčiai ir tolerantiÅ¡kai (atsakovė akcentavo, kad pirmadieniais ieÅ¡kovas dažnai atvykdavo neatsigavęs po alkoholio vartojimo savaitgalį). Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovės vadovas teikdamas paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad įmonėje jau buvo susiklosčiusi tvarka, jog, ieÅ¡kovui neatvykus į darbÄ , buvo tvarkomasi be ieÅ¡kovo.

Tiek Å¡is darbdavio elgesys, tiek ir aukščiau aptartas susitarimas dėl atostogų iÅ¡mokant atostoginius už neapibrėžtÄ laikotarpį (bÅ«tent taip tarp Å¡alių susiklosčiusi situacija atsakovės buvo įvardinta ginÄÄ nagrinėjant DGK), leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad dėl atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį, jog neatvykimas į darbÄ pasibaigus atostogų laikui, kai iÅ¡ esmės buvo aiÅ¡ku, kad darbo santykiai faktiÅ¡kai nesitęs, nebus vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, sukuriantis sÄ lygas darbo santykius nutraukti dėl darbuotojo kaltės. 10.6.

Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad darbdavys ėmėsi veiksmų atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir ėmė fiksuoti pravaikÅ¡tas tik po to, kai darbuotojas kreipėsi su 2020 m. rugsėjo 4 d. skundu į DGK, praÅ¡ydamas priteisti jam neiÅ¡mokėtas su darbo santykiais susijusias sumas (skundas pridėtas prie DGK 2021 m. sausio 6 d. teismui atsiųstos medžiagos). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti tokia iÅ¡vada. Kaip minėta nutarties 27.4 punkte, reikalavimas pasiaiÅ¡kinti darbuotojui parengtas bÅ«tent 2020 m. rugsėjo 4 d. data, o iÅ¡siųstas 2020 m. rugsėjo 7 d.

Prie DGK teismui 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktos medžiagos pridėtas Sodros 2020 m. rugsėjo 10 d. praneÅ¡imas ieÅ¡kovui apie darbdavio jam 2020 m. rugpjūčio mėn. fiksuotus nedraudiminius laikotarpius (pravaikÅ¡tas). Objektyvių duomenų, kad ir iki duomenų Sodrai pateikimo darbdavys fiksavo darbuotojui pravaikÅ¡tas, tai aiÅ¡kiai deklaruodamas pačiam darbuotojui, atsakovė nepateikė. PrieÅ¡ingai, kaip minėta nutarties 27.4 punkte, sprendimÄ fiksuoti pravaikÅ¡tas darbdavys oficialiai patvirtino įsakyme dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo.

Darbdavio elgesys neieÅ¡kant darbuotojo, nenurodant, kokias funkcijas jis turėjo vykdyti pravaikÅ¡tų metu, pravaikÅ¡tas objektyviai užfiksuojant tik praėjus mėnesiui nuo jų pradžios, sužinojus apie darbuotojo pradėtas reikÅ¡ti pretenzijas, patvirtina ieÅ¡kovo pozicijÄ , kad pasibaigus ieÅ¡kovo kasmetinėms atostogoms nei viena iÅ¡ Å¡alių neturėto tikslo tęsti darbo santykių, buvo likę tik įforminti darbo santykių nutraukimÄ , tačiau kliÅ«timi sklandžiai iÅ¡spręsti šį klausimÄ (susitariant, kaip Å¡alys tai darydavo anksčiau įformindamos įvairius darbo santykių aspektus) tapo skirtingas požiÅ«ris į ieÅ¡kovui priklausančias su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ).

Po to, kai nepavyko rasti sutarimo dėl darbo santykių nutraukimo abi Å¡alis tenkinančiomis sÄ lygomis, pravaikÅ¡tų (kaip poilsio laiko) fiksavimas už ankstesnį laikotarpį gali bÅ«ti pateisinamas darbdavio siekiu nemokėti darbuotojui darbo užmokesčio už laikÄ , kai ieÅ¡kovas nevykdė darbo funkcijų, tačiau negali tapti pagrindu darbdaviui formaliai pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi nutraukti su ieÅ¡kovu darbo santykius dėl darbuotojo kaltės Å¡iam itin nepalankiomis sÄ lygomis. 10.7.

Kartu teisėjų kolegija pabrėžia, kad net ir inicijuodama darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio pagrindu procedÅ«rÄ atsakovė tepareiÅ¡kė formalias pretenzijas ieÅ¡kovui dėl jo neatvykimo į darbÄ ankstesniu laikotarpiu, nei Å¡ių procedÅ«rų, nei kilusio darbo ginčo metu neįvardindama jokių neigiamų pasekmių, kurias darbdaviui sukÅ«rė darbuotojo darbo funkcijų nevykdymas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad, tuo atveju, jeigu darbuotojas po to, kai sužinojo apie darbdavio jam fiksuojamas pravaikÅ¡tas bei reikalavimÄ dėl jų pasiaiÅ¡kinti, bÅ«tų atvykęs į darbÄ , darbdavys jam bÅ«tų suteikęs darbo.

Akcentuotina ir tai, kad ieškovas aptariamų laikotarpių neprašo pripažinti jo darbo laiku, pripažįsta, jog ginčo esmę sudaro darbo santykių nutraukimo pagrindo įvardijimas ir iš to kylančios turtinės pasekmės.

28. Apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 27 punkte, teisėjų kolegija sprendžia, kad darbdavys neįrodė, jog ieÅ¡kovo darbo funkcijų nevykdymÄ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. buvo pagrindas pripažinti Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o atleidimÄ iÅ¡ darbo – adekvačia reakcija į šį pažeidimÄ . Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių 29. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu paprastai lemia darbuotojo grÄ Å¾inimÄ Ä¯ darbÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis įtvirtinta DK 218 straipsnio 4 dalyje, pagal kuriÄ darbuotojas į darbÄ negrÄ Å¾inamas, kai jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Tokiu atveju darbo sutartis pripažįstama nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka neginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo, taip pat dėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistos kompensacijos už ilgalaikį darbo staÅ¾Ä bendrovėje.

30. DK 218 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, kad už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, darbuotojui priteisiamas jo vidutinis darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡mokÄ sumažino iki 6 mėn. ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Å iÄ sprendimo dalį apeliacine tvarka ginčija tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė. Å alys nekelia klausimo dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimo teisingumo. IeÅ¡kovas nurodo, kad nebuvo pagrindo iÅ¡mokÄ mažinti, atsakovė akcentuoja, jog iÅ¡moka turėjo bÅ«ti mažinama dar labiau.

31. Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos sumÄ mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimÄ , sÄ lygoja teismo pareigÄ Ä¯vertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos iÅ¡mokos adekvatumÄ . Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad tokios teismo pareigos nepaneigia DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį iÅ¡moka skaičiuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

32. Nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingomis pripažintinos kelios aplinkybės. Nors Å¡alių darbo santykiai tęsėsi ilgÄ laikÄ , pats ieÅ¡kovas pripažino, kad dar 2020 m. balandžio mėn., t. y. likus apie 5 mėn. iki darbo santykių nutraukimo, jis buvo pasiekęs susitarimÄ su darbdaviu, jog Å¡is darbo santykius nutrauks DK 57 straipsnio pagrindu po 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kitaip tariant, ieÅ¡kovas tikėjosi darbo santykių nutraukimo, tam neprieÅ¡taravo, o ginÄÄ nulėmė darbdavio pasirinktas darbuotojui nepalankus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas.

33. IeÅ¡kovo pozicija, kad iÅ¡ darbo jis turėjo bÅ«ti atleistas DK 57 straipsnio pagrindu po to, kai įgis 10 metų nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä bendrovėje, buvo susijusi su siekiu gauti 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ (2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ iÅ¡ darbdavio DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu ir 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybės Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu). Darbo sutarties nutraukimÄ pripažinus neteisėtu ieÅ¡kovui priteista DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta 5 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka virÅ¡ijo minėtus ieÅ¡kovo lÅ«kesčius.

34. Kartu pabrėžtina, kad susitardamas su darbdaviu nukelti atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir taip pasipelnyti valstybės sÄ skaita, ieÅ¡kovas, tikėtina, siekė ir bent iÅ¡ dalies iÅ¡vengti DK 127 straipsnio 5–6 dalyse įtvirtintų pasekmių – teisės į kasmetines atostogas už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį praradimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo atsakovei teismine tvarka pareikÅ¡tos pretenzijos dėl užmokesčio už laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. suteiktas atostogas (neskaitant laiko, kai ieÅ¡kovas sirgo) ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo virÅ¡ija sumÄ , kuri ieÅ¡kovui bÅ«ti priklausiusi tuo atveju, jeigu, atleidęs ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, darbdavys kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bÅ«tų suskaičiavęs DK 127 straipsnio 5–6 dalyse nustatyta tvarka už 3 metus.

35. Nutarties 32–34 punktuose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip paneigiančias ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų dėl sÄ lygų mažinti kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nebuvimo pagrįstumÄ . Kartu teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad egzistuoja pakankamas pagrindas minėtÄ kompensacijÄ papildomai mažinti per pusę iki 3 mėn. ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (5 490 Eur ÷ 2 = 2 745 Eur).

Tokia iÅ¡mokos suma užtikrins Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kadangi, viena vertus, taps kompensacija ieÅ¡kovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine naÅ¡ta darbdaviui. Å i iÅ¡vada yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti. Dėl neturtinės žalos atlyginimo (ne)priteisimo 36. IeÅ¡kovas taip pat reikalauja priteisti jam 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . DK 151 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ , jeigu nustatomos Å¡ios iÅ¡ darbo santykių kylančios turtinės atsakomybės taikymo sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė, Å¡alis siejantys darbo santykiai ir neteisėtų veiksmų ryÅ¡ys su vykdomomis iÅ¡ darbo santykių kylančiomis pareigomis.

37. Nors Å¡ia nutartimi buvo konstatuotas neteisėto ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo faktas, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ne bet koks darbuotojo teisių pažeidimas sukuria sÄ lygas priteisti darbuotojui iÅ¡ darbdavio neturtinės žalos atlyginimÄ . Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaiÅ¡tingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali bÅ«ti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo teisių pažeidimas, susijęs su darbo santykių nutraukimu, yra paÅ¡alintas konstatuojant, kad ieÅ¡kovo veiksmai, nors formaliai ir atitinkantys Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ lygas, negali tapti pagrindu atleisti jį iÅ¡ darbo. Be to, pats darbuotojas pripažino žinojęs, kad darbo santykiai bus nutraukti, ir su tuo sutikęs, todėl neteisėti darbdavio veiksmai negali bÅ«ti siejami su pajamų praradimu ar ieÅ¡kovo socialinio statuso pokyčiais. IeÅ¡kovas taip pat neįrodinėjo aplinkybės, kad darbdavio parinktas darbo sutarties nutraukimo pagrindas turėjo kokios nors įtakos jo galimybėms įsidarbinti, bendravimui su artimaisiais ar aplinkiniais, jog kam nors iÅ¡ su juo bendraujančių asmenų buvo žinoma apie darbdavio ieÅ¡kovui reiÅ¡kiamus kaltinimus ir tai nulėmė neigiamus ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimus.

Nurodytų aplinkybių visuma ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ leidžia vertinti kaip formalų. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala, kurios nekompensuoja fakto apie neteisėtus darbdavio veiksmus konstatavimas, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas ir su tuo susijusių iÅ¡mokų priteisimas. Nurodytų aplinkybių visuma sÄ lygoja skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas aptariamas ieÅ¡kovo reikalavimas, pagrįstumÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 38. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, o atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistÄ kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ sumažinant nuo 5 490 Eur iki 2 745 Eur.

39. SprendimÄ pakeitus, iÅ¡ naujo sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 309 Eur žyminio mokesčio, nurodydamas, kad Å¡i suma apskaičiuota už patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus. Kadangi patenkinto turtinio reikalavimo suma buvo sumažinta ir sudaro 7 320 Eur (2 745 Eur + 4 575 Eur), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 7 dalimi, už elektronine forma pareikÅ¡tus neturtinį reikalavimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ negaliojančiu ir 7 320 Eur turtinius reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma apskaičiuojama taip: (100 Eur + (7 320 Eur × 3 proc.)) × 75 proc. = 240 Eur. BÅ«tent iki Å¡ios sumos mažinama iÅ¡ atsakovės valstybei priteista žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnis).

40. Spręsdamas atstovavimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė duomenis apie 3 200 Eur iÅ¡laidų sumÄ , kartu klaidingai pažymėdamas, jog atsakovė nepateikė jokių atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų. Su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė pateikė tiek 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančius duomenis, tiek ir praÅ¡ymÄ Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Ä®vertinusi tai, kad byloje buvo reiÅ¡kiami savarankiÅ¡ki reikalavimai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų (atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas) priteisimo, kurių vienas buvo patenkintas, o kitas atmestas, taip pat iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl įstatyme įtvirtintų darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo – kompensacijos ir iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurių vienas patenkintas visiÅ¡kai, kitas patenkintas iÅ¡ dalies, o trečias atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ viso buvo patenkinta 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų ir yra pagrindas bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių skirstyti lygiomis dalimis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiant 1 600 Eur (3 200 Eur ÷ 2), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 400 Eur (800 Eur ÷ 2).

Vadovaujantis ekonomiškumo principu šias sumas įskaičius tarpusavyje, bendra ieškovui iš atsakovės priteista atstovavimo išlaidų atlyginimo suma mažinama nuo 2 336 Eur iki 1 200 Eur (1 600 Eur – 400 Eur) (CPK 93 straipsnis).

41. Spręsdama bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese paskirstymo klausimÄ teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė teikdama apeliacinį skundÄ sumokėjo 226 Eur žyminį mokestį. Kadangi buvo patenkinta skundo dalis dėl iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumažinimo 2 745 Eur suma, už šį reikalavimÄ mokėtinas žyminis mokestis ((2 745 Eur × 3 proc.) × 75 proc. = 62 Eur) priteisiamas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnis).

42. IeÅ¡kovas 2022 m. sausio 18 d. taip pat pateikė teismui duomenis apie 1 900 Eur atstovavimo apeliaciniame procese iÅ¡laidas, susijusias su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliaciniais skundais buvo ginčijamas visas pirmosios instancijos teismas sprendimas, konstatuoja, kad, kaip ir nutarties 40 punkte sprendžiant dėl atstovavimo iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, egzistuoja pagrindas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisti 50 proc. apeliaciniame procese turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ 950 Eur (1 900 Eur ÷ 2).

Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines apeliaciniame procese priteistinas iÅ¡laidų atlyginimo sumas įskaičius tarpusavyje, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiamas 888 Eur (950 Eur – 62 Eur) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kovui A.

R. iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) priteistos iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ sumažinti nuo fiksuoto 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio (5 490 Eur) iki 2 745 Eur (dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių eurų). IeÅ¡kovui A. R. iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisto bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ sumažinti nuo 2 336 Eur iki 1 200 Eur (tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų eurų). Valstybei iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini) priteisto žyminio mokesčio sumÄ sumažinti nuo 309 Eur iki 240 Eur (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties eurų).

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 888 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Anita Sereikienė