95a58731-c92f-46dc-9aaa-3487d71d84eb · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedR., atsakovÄs (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas A. R. (toliau â ieÅ¡kovas, darbuotojas), patikslinÄs ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡Ä teismo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, priteisti iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) (toliau â atsakovÄ, darbdavys) vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, penkių vidutinių darbo užmokesÄių kompensacijÄ , 1 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , 1 427,15 Eur atostoginius, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, tuo atveju, jei teismas nepripažintų atleidimo iÅ¡ darbo neteisÄtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .
Legislator headnote
AI generated95a58731-c92f-46dc-9aaa-3487d71d84eb · Kauno apygardos teismas: Teismas nustatÄ, kad darbuotojas nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos nevykdÄ darbo funkcijų, nebuvo iÅ¡leistas kasmetinių atostogų, neturÄjo galiojanÄio nedarbingumo pažymÄjimo, taÄiau nepasirodÄ darbo vietoje. Teismas vertino, kad darbuotojo neatvykimas į darbÄ nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki rugpjÅ«Äio 18 d. ir nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 19 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos formaliai atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo objektyviuosius požymius.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-103-945/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19957-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.2.9.10.8; 1.3.2.11; 1.3.9.2.2; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, praneÅ¡Äjo), Edvardo Palioko ir Anitos SereikienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.
R., atsakovÄs (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas A. R. (toliau â ieÅ¡kovas, darbuotojas), patikslinÄs ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡Ä teismo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, priteisti iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) (toliau â atsakovÄ, darbdavys) vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, penkių vidutinių darbo užmokesÄių kompensacijÄ , 1 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , 1 427,15 Eur atostoginius, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, tuo atveju, jei teismas nepripažintų atleidimo iÅ¡ darbo neteisÄtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .
2. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad Å¡alys 2010 m. rugpjÅ«Äio 3 d. sudarÄ neterminuotÄ darbo sutartį, kuria ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti komercijos direktoriumi. 2020 m. rugsÄjo 18 d. atsakovÄ atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â nebuvimÄ darbe visÄ darbo dienÄ nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki 2020 m. rugsÄjo 18 d. AtsakovÄ liko neiÅ¡mokÄjusi ieÅ¡kovui visų jam priklausanÄių atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
IeÅ¡kovas kreipÄsi į Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos Kauno darbo ginÄų komisijÄ (toliau â DGK), kuri 2020 m. lapkriÄio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-6033 ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu atmetÄ kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovo teigimu, 2020 m. balandžio 14 d. atsakovÄs vadovas pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį jo pareiÅ¡kimu, nes dÄl ieÅ¡kovo negebÄjimo įsisavinti Å¡iuolaikinių technologijų ir naujovių jis bus atleistas nuo 2020 m. gegužÄs 1 d.
IeÅ¡kovas nesiginÄijo, tik papraÅ¡Ä, kad jį atleistų pagal DK 57 straipsnį be iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos, o prieÅ¡ tai leistų iÅ¡eiti kasmetinių apmokamų atostogų, kad per tÄ laikotarpį sueitų deÅ¡imties metų darbo stažas įmonÄje. Darbdavys sutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu. 2020 m. gegužÄs 8 d., ieÅ¡kovui atostogaujant, jis buvo iÅ¡kviestas perduoti naujam darbuotojui visus turimus dokumentus. Per atostogų laikotarpį ieÅ¡kovas nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. birželio 26 d. ir nuo 2020 liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 29 d. buvo nedarbingas, todÄl 2020 m. liepos 27 d. informavo atsakovÄs buhalterÄ apie nedarbingumÄ ir ketinimÄ prasitÄsti atostogas nedarbingumo laikotarpiu.
IeÅ¡kovas iÅ¡ atostogų grįžo 2020 m. rugpjÅ«Äio 17 d., darbe jo niekas nelaukÄ, nereikalavo raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dÄl nebuvimo darbe. UžÄjus į buhalterijÄ ieÅ¡kovui buvo paduotas pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimas dÄl iÅ¡Äjimo iÅ¡ darbo savo noru. IeÅ¡kovas nepasiraÅ¡Ä pareiÅ¡kimo, nes su vadovu buvo sutarÄ dÄl kitokio atleidimo pagrindo. IeÅ¡kovui 2020 m. rugsÄjo 4 d. kreipusis į DGK dÄl neiÅ¡mokÄtų atostoginių už birželio ir liepos mÄnesius, atsakovÄ 2020 m. rugsÄjo 11 d. pareikalavo atvykti į darbÄ arba raÅ¡tu paaiÅ¡kinti savo neatvykimo į darbÄ 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. priežastis.
GavÄs DGK 2020 m. rugsÄjo 23 d. persiųstÄ atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinÄti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs, ieÅ¡kovas sužinojo, kad 2020 m. rugsÄjo 18 d. jis buvo atleistas už pravaikÅ¡tas. IeÅ¡kovo vertinimu, jo atleidimas iÅ¡ darbo buvo per griežta priemonÄ. Atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu atveju grÄ Å¾inimas į darbÄ yra neįmanomas, todÄl taikytinos DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos pažeistų darbuotojo teisių gynimo priemonÄs. Nutraukdama darbo sutartį ir atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atsakovÄ liko skolinga ieÅ¡kovui 707,63 Eur atostoginių už birželio mÄn., 719,52 Eur atostoginių už liepos mÄn., 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.
Atsakovei psichologiÅ¡kai spaudus ieÅ¡kovÄ , neteisÄtai atleidus iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovui buvo padaryta ir neturtinÄ Å¾ala.
3. AtsakovÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä teismo nenagrinÄti ieÅ¡kinio dalies dÄl darbo užmokesÄio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡mokÄjimo, atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo ir kompensacijų priteisimo, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . AtsakovÄ nurodÄ, kad 2020 m. pradžioje įmonÄje buvo įdiegtos naujos kompiuterinÄs įmonÄs valdymo sistemos, kitos naujovÄs, su kuriomis vykdyti darbo sutartyje numatytų komercijos direktoriaus funkcijų ieÅ¡kovas neturÄjo gebÄjimų, be to, nuo 2020 m. pavasario ieÅ¡kovas pirmadieniais dažnai atvykdavo į darbÄ neatsigavÄs po savaitgalinio alkoholinių gÄrimų vartojimo, todÄl ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lytos kompetencijų tobulinimo galimybÄs, taip pat galimybÄs darbo funkcijas atlikti kitose pareigybÄse.
IeÅ¡kovas nurodÄ, kad jam reikia laiko pagalvoti ir papraÅ¡Ä iÅ¡leidžiamas kasmetinių atostogų. IeÅ¡kovui atostogos buvo suteikiamos gavus jo praÅ¡ymus nuo 2020 m. gegužÄs 1 d. iki 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. IeÅ¡kovas į darbÄ turÄjo grįžti 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d., taÄiau darbe tÄ dienÄ nepasirodÄ. Buvo bandoma su juo susisiekti telefonu, bet nesÄkmingai. 2020 m. rugpjÅ«Äio 18 d. susisiekus telefonu su ieÅ¡kovu, jis buvo informuotas, kad turi atvykti į darbÄ , prieÅ¡ingu atveju, bus atleistas už pravaikÅ¡tas.
IeÅ¡kovas darbe nepasirodÄ. 2020 m. rugsÄjo 4 d. ieÅ¡kovui registruota paÅ¡to siunta buvo iÅ¡siųstas pareikalavimas pasiaiÅ¡kinti dÄl padaryto darbo tvarkos pažeidimo, taÄiau ieÅ¡kovas nepateikÄ pasiaiÅ¡kinimo. 2020 m. rugsÄjo 15 d. įmonÄje buvo sudaryta komisija, kuri nustatÄ ieÅ¡kovo padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ . DÄl to atsakovÄ 2020 m. rugsÄjo 18 d. priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Kauno apylinkÄs teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino neteisÄtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs fiksuotÄ 6 mÄnesių darbo užmokesÄio dydžio kompensacijÄ už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ â 5 490 Eur, negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovo į darbÄ ir priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 5 darbuotojo vidutinių darbo užmokesÄio dydžių kompensacijÄ už darbo staÅ¾Ä Ä¯monÄje, iÅ¡ viso 4 575 Eur, konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginÄus nagrinÄjanÄio organo sprendimu jo įsiteisÄjimo dienÄ (DK 218 straipsnio 6 dalis), atmetÄ kitus ieÅ¡kinio reikalavimus, priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 2 336 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisÄ valstybei iÅ¡ atsakovÄs 309 Eur žyminio mokesÄio.
5. Teismas nustatÄ, kad darbuotojas nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos nevykdÄ darbo funkcijų, nebuvo iÅ¡leistas kasmetinių atostogų, neturÄjo galiojanÄio nedarbingumo pažymÄjimo, taÄiau nepasirodÄ darbo vietoje. Teismas vertino, kad darbuotojo neatvykimas į darbÄ nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki rugpjÅ«Äio 18 d. ir nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 19 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos formaliai atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo objektyviuosius požymius.
6. Teismas nustatÄ, kad darbdavys apie tai, jog fiksuos pravaikÅ¡tas, darbuotojÄ informavo tik 2020 m. rugsÄjo 7 d., iÅ¡siųsdamas jam reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, t. y. jam nesirodant darbe ilgiau kaip mÄnesį. Tokiu bÅ«du laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki 2020 m. rugpjÅ«Äio 4 d. darbdavio taikyta sankcija pažeidžia DK 58 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir negali bÅ«ti pripažįstama teisÄta.
7. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdavys savo ankstesniu elgesiu (2020 m. gegužÄs mÄn., kai nesant darbuotojo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo, buvo fiksuojamas atostogų laikas, iÅ¡mokami atostoginiai už neapibrÄžtÄ laikÄ , nefiksuojamas darbo pareigų pažeidimas ilgiau nei mÄnesį, esant susiklosÄiusiai tvarkai, kai darbuotojui neatvykstant į darbÄ nefiksuojamos pravaikÅ¡tos ir tvarkomasi be darbuotojo) leido darbuotojui pagrįstai manyti, kad neatvykimas į darbÄ rugpjÅ«Äio ir rugsÄjo mÄn., pasibaigus atostogų laikui, kai iÅ¡ esmÄs aiÅ¡ku, jog darbo santykiai faktiÅ¡kai nesitÄs, nesudarys pagrindo fiksuoti ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas.
Teismas sprendÄ, kad darbdavys ÄmÄsi veiksmų atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir fiksuoti pravaikÅ¡tas tik po to, kai darbuotojas kreipÄsi su skundu į DGK. Teismas atmetÄ darbdavio vadovo argumentus, kad tik gavÄs šį praneÅ¡imÄ jis suprato, jog darbuotojas negrįš, nes iÅ¡ paties vadovo parodymų matyti, kad aplinkybÄ, jog darbuotojas nebedirbs, jis žinojo jau nuo gegužÄs mÄn. Teismas nurodÄ, kad bÅ«tent ankstesnis paties darbdavio elgesys sudarÄ sÄ lygas darbuotojui pagrįstai manyti, jog neatvykimas į darbÄ , nors formaliai pažeidžiantis darbuotojo pareigas, Å¡ių konkreÄių aplinkybių kontekste nebus pripažįstamas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu.
8. Teismas konstatavo, kad dÄl padaryto pažeidimo negalÄjo kilti ir objektyviai iÅ¡reikÅ¡tos žalos â darbdavio vadovas žinojo, jog ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai jau buvo pabaigÄs darbo santykius ir, kaip pats nurodÄ, liko trims mÄnesiams darbuotoju. Teismas nustatÄ, kad darbdavys faktiÅ¡kai perdavÄ ieÅ¡kovo darbo funkcijų vykdymÄ ginÄo laikotarpiu kitiems asmenims, jau balandžio mÄn. buvo priÄmÄs kitÄ darbuotojÄ , su kuriuo ieÅ¡kovas kurį laikÄ dirbo kartu ir kuriam perdavÄ darbus.
Teismas vertino, kad darbdavio vadovo parodymai nenuoseklÅ«s, taÄiau akivaizdu, jog informacijÄ , kad darbuotojas nebedirbs, vadovas turÄjo. Teismas pažymÄjo, kad darbÄ organizuoja darbdavys, todÄl žinodamas, jog darbuotojas nebetÄs darbo santykių, jau gegužÄs mÄn. jis turÄjo galimybÄ organizuoti darbo procesÄ taip, kad nekiltų neigiamos pasekmÄs rugpjÅ«Äio, rugsÄjo mÄn. Teismas, konstatavÄs, kad pasiaiÅ¡kinimo darbdavys reikalavo tik formaliai, teikÄ jį siekdamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju jam nepalankiomis sÄ lygomis, po to, kai Å¡is kreipÄsi su skundu į DGK, nesiaiÅ¡kino aplinkybių iÅ¡ esmÄs, nesiekÄ iÅ¡klausyti ieÅ¡kovo pozicijos, ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisÄtu.
9. Teismas, padarÄs iÅ¡vadÄ , kad, grÄ Å¾inus darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , jam bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, nurodÄ, jog, atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinus neteisÄtu, darbuotojui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ . Teismas vertino, kad reikalavimo priteisti vidutinio darbo užmokesÄio dydį už visÄ priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, patenkinimas pažeistų teisingumo principÄ .
Teismas sprendÄ, kad darbuotojo neveikimas neatvykstant į darbÄ pripažintinas bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, kuris neatitiko ir santykių ekonomiÅ¡kumo principo. Teismo vertinimu, darbuotojas galÄjo laiku pateikti praÅ¡ymÄ , kurio pagrindu darbdavys galÄtų nutraukti darbo sutartį, jeigu jis nusprendÄ nebetÄsti darbo santykių, arba pateikti praÅ¡ymÄ dÄl atostogų suteikimo/pratÄsimo. Teismas taip pat pažymÄjo, kad darbdavio atsakomybÄ Å¡ioje byloje sietina pirmiausia su egzistavusiais darbo santykiais, o ne teismo proceso trukme, ilgas teismo procesas negali bÅ«ti kompensacijos darbdaviui didinimo pagrindu, nes tai pažeistų teisingumo principÄ .
AtsižvelgÄs į tai, teismas sumažino kompensacijos, numatytos DK 218 straipsnio 4 dalyje, dydį ir darbuotojui iÅ¡ atsakovÄs priteisÄ fiksuotÄ 6 mÄnesių darbo užmokesÄio dydžio kompensacijÄ už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ .
10. Ä®vertinÄs aplinkybes, kad darbuotojo darbo stažas įmonÄje sudaro daugiau kaip 10 metų, atsižvelgÄs į DK 218 straipsnio 4 dalį, teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 mÄn. vidutinio darbo užmokesÄių dydžio kompensacijÄ už darbo staÅ¾Ä Ä¯monÄje (4 575 Eur).
11. Teismas nustatÄ, kad darbuotojas neturi reikalavimo teisÄs į kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas už laikotarpį iki 2017 m. rugsÄjo 18 d. Teismas pažymÄjo, kad darbdavys 2020 m. birželio 15 d. pervedÄ ieÅ¡kovui 574,51 Eur, mokÄjimo paskirtyje nurodydamas âatostoginiai už 05 mÄn.â IeÅ¡kovas neginÄijo aplinkybÄs, kad darbdavio pateiktame 2020 m. liepos 3 d. iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje ties 3 609,98 Eur suma yra jo paraÅ¡as, taÄiau teigÄ, jog faktiÅ¡kai Å¡ių pinigų negavo.
Teismas atmetÄ Å¡iuos ieÅ¡kovo teiginius kaip neįrodytus, pažymÄjÄs, kad darbo užmokesÄio žiniaraÅ¡tis ir jame esantis paties ieÅ¡kovo paraÅ¡as yra tinkamas ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis Å¡iame žiniaraÅ¡tyje nurodytų sumų iÅ¡mokÄjimo faktÄ , o aplinkybÄ, jog žiniaraÅ¡tyje nÄra nurodytas mokÄjimo pagrindas, nepaneigia paties atsiskaitymo su darbuotoju fakto, sumos iÅ¡mokÄjimo paskirtį netiesiogiai patvirtina kitos bylos aplinkybÄs â pinigai buvo iÅ¡mokÄti darbuotojo kasmetinių atostogų metu, Å¡alims žodžiu jau aptarus darbo santykių nutraukimo faktÄ .
Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo teiginius, kad Å¡ios sumos galÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄtos kažkokiu kitu pagrindu, kadangi byloje nÄra Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄių įrodymų. Darbdaviui nuo gegužÄs mÄn. iÅ¡mokÄjus darbuotojui daugiau kaip 4 184,49 Eur, teismas sprendÄ, kad su darbuotoju buvo visiÅ¡kai atsiskaityta ir iÅ¡mokÄta kompensacija ne už trejus, o, teismo skaiÄiavimu, už daugiau kaip septynerius metus, kas yra darbdavio teisÄ, o ne pareiga. DÄl to teismas atmetÄ darbuotojo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovÄs 1 427,15 Eur atostoginių, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.
12. PatenkinÄs reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikÅ¡tas ir kompensacijÄ už darbo staÅ¾Ä Ä¯monÄje, atmetÄs reikalavimÄ priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, teismas atmetÄ reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovÄs netesybas už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .
13. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas dÄl atleidimo iÅ¡ darbo patyrÄ tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus, taÄiau byloje nÄra įrodymų, jog patirti iÅ¡gyvenimai bÅ«tų tokio masto, kad bÅ«tų pagrindas sprÄsti dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Teismo vertinimu, pripažinimas, kad darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo neteisÄtai, atleidimo pagrindo pakeitimas, kompensacijos, numatytos DK 218 straipsnio 4 dalyje, priteisimas yra pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui. Teismas taip pat įvertino, kad ieÅ¡kovas pažeidÄ bendradarbiavimo pareigÄ santykiuose su darbdaviu, kurį laikÄ nesirodÄ darbe, nors jo pažeidimas ir nepripažintas Å¡iurkÅ¡Äiu, taÄiau atitinka formalius DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus objektyviosios sudÄties požymius, todÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ , padidinant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistÄ kompensacijÄ už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 6 mÄn. iki vienerių metų vidutinio darbo užmokesÄio, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 3 922,55 Eur atostoginių ir 1 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1.
Teismas nepagrįstai už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ ieÅ¡kovui priteisÄ tik 6 mÄn. vidutinį darbo užmokestį. Teismas netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika ir, pažeisdamas ginÄo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , neužtikrino adekvataus ieÅ¡kovo negauto darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ kompensavimo. AtsakovÄ nepraÅ¡Ä teismo mažinti priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį už ieÅ¡kovo priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ , todÄl teismas neturÄjo teisÄs tÄ daryti savo iniciatyva.
Byloje nÄra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovÄs sunkiÄ turtinÄ padÄtį, atsakovÄs negalÄjimÄ sumokÄti vienerių metų vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ , tokio dydžio vidutinio darbo užmokesÄio priteisimo keliamos grÄsmÄs atsakovÄs mokumui, jos darbuotojų ir kreditorių interesams egzistavimÄ . Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas pažeidÄ pareigÄ bendradarbiauti laiku nepateikÄs darbdaviui praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį arba praÅ¡ymo dÄl atostogų suteikimo, turint omenyje, kad priverstinÄs pravaikÅ¡tos trukmÄ nagrinÄjamu atveju iÅ¡ esmÄs lÄmÄ ilgas bylinÄjimosi laikotarpis, kuris nepriklausÄ nuo ieÅ¡kovo valios, nagrinÄjamos bylos aplinkybių kontekste yra nepagrįstas ir nepakankamas sumažinti ieÅ¡kovui priklausanÄios kompensacijos už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ dydį. 1.2.
Teismas netinkamai nustatÄ, kad 3 609,98 Eur suma buvo realiai iÅ¡mokÄta ieÅ¡kovui ir buvo susijusi su darbo santykiais. IÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nÄra nurodyta pinigų iÅ¡mokÄjimo paskirtis. IeÅ¡kovui priklausantis darbo užmokestis ir atostoginiai visada buvo mokami pervedant pinigus į banko sÄ skaitÄ , nurodant tų pinigų mokÄjimo paskirtį. IeÅ¡kovas raÅ¡tu praÅ¡Ä apmokÄjimÄ už atostogas pervesti kartu su darbo užmokesÄiu. IÅ¡ atsakovÄs parengtos 2021 m. kovo 2 d. pažymos apie priskaiÄiuotÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad atsakovÄ už 2020 m. liepos mÄn. nebuvo priskaiÄiusi darbo užmokesÄio ar kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, jog nuo jų, atskaiÄius mokesÄius, ieÅ¡kovui âį rankasâ bÅ«tų galima iÅ¡mokÄti 3 609,98 Eur sumÄ .
Jei atsakovÄ bÅ«tų realiai sumokÄjusi iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytÄ 3 609,98 Eur sumÄ , ji bÅ«tų turÄjusi pareigÄ Valstybinei mokesÄių inspekcijai nurodyti kitokius ieÅ¡kovo pajamų už 2020 m. duomenis, nei buvo faktiÅ¡kai nurodžiusi. Be to, atsakovÄ neturÄjo pareigos mokÄti iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytÄ pinigų sumÄ nei iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡Äio blanko atspausdinimo metu (2020 m. gegužÄs 8 d.), nei iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytu jo suraÅ¡ymo metu (2020 m. liepos 3 d.).
AtsakovÄs direktorius, teismo posÄdžio metu atsakydamas į klausimus, nebuvo nuoÅ¡irdus ir klaidino teismÄ â jei pinigų iÅ¡mokÄjimÄ lÄmÄ 2020 m. liepos mÄn. ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡mokÄti pinigus grynaisiais, tai iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡Äio blankas negalÄjo bÅ«ti parengtas 2020 m. gegužÄs 8 d., o jei iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tis buvo parengtas 2020 m. gegužÄs 8 d., jame nurodytos sumos iÅ¡mokÄjimÄ negalÄjo lemti 2020 m. liepos mÄn. ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡mokÄti pinigus grynaisiais. 1.3.
Teismas neteisingai sprendÄ, kad byloje nÄra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo bÅ«tų tokio masto, kad bÅ«tų pagrindas sprÄsti dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jo iÅ¡gyvenimai dÄl neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo buvo intensyvÅ«s ir pakankamo masto, kad bÅ«tų pagrindas sprÄsti dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Ä®prastomis darbuotojų teisių gynybos priemonÄmis, tokiomis kaip turtinÄs žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimas neteisÄtu, ieÅ¡kovui padaryta skriauda nebus teisingai atlyginta.
15. Apeliaciniu skundu atsakovÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â atmesti ieÅ¡kinį, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismas, konstatuodamas, kad ankstesnis paties darbdavio elgesys sudarÄ sÄ lygas darbuotojui pagrįstai manyti, jog neatvykimas į darbÄ , nors formaliai pažeidžiantis darbuotojo pareigas, Å¡ių konkreÄių aplinkybių kontekste nÄra pripažįstamas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu, padarÄ aiÅ¡kiÄ Ä¯statymo taikymo klaidÄ , nes sprendÄ, kad ieÅ¡kovo darbo pareigų nevykdymas gali ir turi bÅ«ti toleruojamas, o už darbo pareigų nevykdymÄ atsakovÄ turi mokÄti jam darbo užmokestį.
IeÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo teisÄtas, DK 58 straipsnyje nustatytų terminų buvo laikytasi, o ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ priežasÄių iki jo atleidimo iÅ¡ darbo atsakovei nepavyko nustatyti bÅ«tent dÄl ieÅ¡kovo neteisÄto neveikimo, t. y. paaiÅ¡kinimo nepateikimo. 2.2. Teismo sprendimo dalis dÄl fiksuotos 6 mÄn. vidutinio darbo užmokesÄio dydžio kompensacijos už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo nÄra motyvuota, nÄra nurodyta, dÄl kokių priežasÄių teismas nusprendÄ priteisti iÅ¡ atsakovÄs bÅ«tent 5 490 Eur sumÄ .
Tokiu bÅ«du buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis. Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas teisÄtai, panaikintina sprendimo dalis, kuria jam priteista kompensacija už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ . Be to, ieÅ¡kovas neturÄjo ketinimo dirbti, neatvyko į darbo vietÄ , todÄl jo neteisÄto nebuvimo darbo vietoje negalima traktuoti kaip priverstinių pravaikÅ¡tų.
16. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovÄs apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Teismas turÄjo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu ir dÄl to, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo dÄl nebuvimo jame tuo laikotarpiu, kuomet jis dar turÄjo teisÄ atostogauti ir dÄl to neturÄjo pareigos bÅ«ti darbe. 3.2. AtsakovÄ, atleisdama iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , be kita ko, pažeidÄ ir DK 125 straipsnio 2 dalį. 3.3. Net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų turÄjÄs pareigÄ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki 2020 m. rugsÄjo 18 d. bÅ«ti darbe, ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo už tai, kad jis tuo laikotarpiu nebuvo darbe, buvo akivaizdžiai neproporcinga priemonÄ.
DÄl ieÅ¡kovo nebuvimo darbe laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki 2020 m. rugsÄjo 18 d. atsakovei neatsirado jokių padarinių. 3.4. AtsakovÄ nesutikimÄ su sprendimu priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ ir kompensacijÄ už neteisÄtÄ atleidimÄ grindžia tik netinkamu atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumo klausimo iÅ¡sprendimu, taÄiau neįrodo teisÄtai atleidusi iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ .
17. AtsakovÄ atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 4.1. IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikÄs duomenis apie kitÄ savo darbovietÄ ir jo reikalavimas dÄl didesnio vidutinio darbo užmokesÄio už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo yra nepagrįstas, o jei bÅ«tų patenkintas, neatitiktų savo paskirties. 4.2. IeÅ¡kovas nereiÅ¡kÄ reikalavimo iÅ¡mokÄjimų žiniaraÅ¡tį pripažinti negaliojanÄiu, todÄl pinigų sumokÄjimo faktas yra įrodytas. 4.3.
AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovui yra diagnozuotos ligos, neįrodo ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių, susijusių su reikalavimu dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, egzistavimo fakto, o tokiam esant, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai neteisÄtų atsakovÄs veiksmų ir ieÅ¡kovui kilusių padarinių. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
19. NagrinÄjamoje byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad Å¡alis laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki 2020 m. rugsÄjo 18 d. siejo darbo santykiai, kurie nutrÅ«ko darbdaviui konstatavus DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â nebuvimÄ darbe nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki 2020 m. rugsÄjo 18 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dÄl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovo į darbÄ negrÄ Å¾ino bei priteisÄ jam 5 mÄnesių vidutinio darbo užmokesÄio dydžio kompensacijÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ teismas tenkino iÅ¡ dalies, Å¡iÄ iÅ¡mokÄ sumažindamas nuo 12 iki 6 mÄnesių vidutinio darbo užmokesÄio dydžio, o ieÅ¡kovo reikalavimus dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo bei netinkamo atsiskaitymo nutraukiant darbo sutartį atmetÄ.
Nesutikdami su atskiromis sprendimo dalimis apeliacinius skundus pateikÄ tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovÄ. DÄl atsiskaitymo nutraukiant darbo sutartį (ne)tinkamumo 20. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs 1 427,15 Eur atostoginius, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos reikalavimus atmetÄ konstatuodamas, kad su ieÅ¡kovu buvo visiÅ¡kai atsiskaityta.
21. Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovas buvo sukaupÄs neiÅ¡naudotų atostogų nuo 2014 m. rugpjÅ«Äio 3 d., ginÄas kilo dÄl atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas iÅ¡mokÄjimo. AtsakovÄ pateikÄ pirmosios instancijos teismui 2020 m. birželio 15 d. mokÄjimo nurodymÄ 574,51 Eur sumai, kurio paskirtis â už suteiktas atostogos 2020 m. gegužÄs mÄn., taip pat iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tį Nr. 20/5, kuriame 2020 m. liepos 3 d. užfiksuotas 3 609,98 Eur iÅ¡mokÄjimas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡iomis sumomis ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄtos jo ieÅ¡kinyje nurodomos sumos. IeÅ¡kovas neginÄija savo paraÅ¡o prie iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje esanÄio įraÅ¡o autentiÅ¡kumo, taÄiau teigia negavÄs iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytos pinigų sumos. TeisÄjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dÄl neatsiskaitymo su ieÅ¡kovu už jam suteiktas atostogų dienas ir nepanaudotas atostogas, juos atmeta kaip nepagrįstus.
22. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nÄra nurodyta pinigų iÅ¡mokÄjimo paskirtis, taÄiau, kaip pagrįstai sprendÄ pirmosios instancijos teismas, Å¡i aplinkybÄ nepaneigia pinigų gavimo fakto, taip pat ir jų iÅ¡mokÄjimo pagrindo. IeÅ¡kovas nenurodÄ kito įrodymais pagrįsto pagrindo, kuriuo ieÅ¡kovui turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄtos iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytos lÄÅ¡os, o aplinkybÄ, kad ant iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡Äio yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as, neabejotinai patvirtina, jog egzistavo pagrindas iÅ¡mokÄti ieÅ¡kovui žiniaraÅ¡tyje nurodytÄ pinigų sumÄ .
IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovui priklausantis darbo užmokestis ir atostoginiai visada buvo mokami tik pervedant pinigus į banko sÄ skaitÄ , taip pat nepaneigia iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytų duomenų teisingumo. Atsiskaitymo su ieÅ¡kovu metu įstatymai nenumatÄ darbdaviui pareigos pervesti darbuotojui priklausanÄias sumas į jo sÄ skaitÄ , tokios pareigos darbdavys nebuvo prisiÄmÄs ir darbo sutartimi, todÄl vien dÄl Å¡ios priežasties prieÅ¡taraujantis nusistovÄjusiai atsiskaitymo su darbuotoju tvarkai atsiskaitymo su darbuotoju bÅ«das negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis darbuotojo interesus ar neįmanomas, tuo labiau, kad, kaip minÄta, su tokiu atsiskaitymo bÅ«du sutiko pats darbuotojas, pasiraÅ¡ydamas iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje.
IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie pagrindo iÅ¡mokÄti nurodytÄ sumÄ nebuvimÄ paneigti pirmosios instancijos teisme nustatytomis aplinkybÄmis, kad Å¡ios sumos buvo iÅ¡mokÄtos darbuotojo kasmetinių atostogų metu, jau darbo santykių Å¡alims žodžiu aptarus bÅ«simÄ darbo santykių nutraukimÄ . Å ias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dÄstomi faktai apie tai, kad 2020 m. balandžio 14 d. atsakovÄs vadovas pasiÅ«lÄ ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį jo pareiÅ¡kimu, nes dÄl ieÅ¡kovo negebÄjimo įsisavinti Å¡iuolaikinių technologijų ir naujovių jis, darbdavio vertinimu, negalÄjo tÄsti darbo santykių, tik ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovÄ sutiko prieÅ¡ ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo leisti jam iÅ¡naudoti dalį turimų kasmetinių apmokamų atostogų.
Tarp Å¡alių netgi buvo aptarta preliminari ieÅ¡kovo atleidimo data, kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡Ä leisti jam atostogauti iki sueis deÅ¡imties metų darbo stažas įmonÄje (ieÅ¡kovas į darbÄ buvo priimtas 2010 m. rugpjÅ«Äio 3 d.). IeÅ¡kovo neiÅ¡naudotų atostogų dienų kiekis atsakovei neabejotinai buvo žinomas, o iÅ¡ankstinis atsiskaitymas už jas nÄra draudžiamas. DÄl to aplinkybÄ, kad pats iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tis buvo atspausdintas 2020 m. gegužÄs 8 d., o pinigai buvo iÅ¡mokÄti 2020 m. liepos 3 d., nesudaro pagrindo abejoti lÄšų iÅ¡mokÄjimo faktu.
IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas apie netikslius Valstybinei mokesÄių inspekcijai nurodytus ieÅ¡kovo pajamų už 2020 m. duomenis taip pat nepaneigia iÅ¡mokÄjimo žiniaraÅ¡tyje nurodytų duomenų teisingumo. Lietuvos Respublikos mokesÄių administravimo įstatymas numato galimybÄ tikslinti mokesÄio deklaracijas, jei nÄra pasibaigÄs paminÄto įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesÄio apskaiÄiavimo (perskaiÄiavimo) terminas. Å iuo atveju Å¡is terminas nÄra pasibaigÄs, todÄl vien ieÅ¡kovo abejonÄs dÄl Valstybinei mokesÄių inspekcijai pateiktų duomenų teisingumo nesudaro pagrindo abejoti lÄšų ieÅ¡kovui iÅ¡mokÄjimu, kadangi net ir pasitvirtinus faktui apie Valstybinei mokesÄių inspekcijai nurodytus netikslius duomenis, Å¡ie gali bÅ«ti patikslinti.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad darbuotojas 2020 m. gegužÄs mÄn. buvo sukaupÄs neiÅ¡naudotų atostogų nuo 2014 m. rugpjÅ«Äio 3 d., o reikalavimo teisÄ turÄjo už laikotarpį nuo 2017 m. gegužÄs 2 d. Darbdaviui iÅ¡mokÄjus darbuotojui 4 184,49 Eur, su darbuotoju buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. IeÅ¡kovui nepaneigus Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovÄs 1 427,15 Eur atostoginius, 2 495,40 Eur kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, paliekama nepakeista. DÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo (ne)teisÄtumo 24. AtsakovÄ apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dÄl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo už DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ â pripažintas neteisÄtu.
25. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dÄl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinÄs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltÄ, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonÄ.
26. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginÄija darbo sutarties nutraukimo teisÄtumÄ , darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2021 m. gegužÄs 12 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkÅ¡Äių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius â darbuotojo neteisÄto elgesio pobÅ«dį, dÄl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltÄs laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gÄriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietÄje ir pan. (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-562/2012, 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2013, 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2021 m. gegužÄs 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
27. Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, kilus ginÄui atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumÄ , t. y. visų nutarties 26 punkte aptartų sÄ lygų už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ taikyti darbuotojui paÄias griežÄiausias pasekmes â nutraukti darbo santykius, egzistavimÄ , privalo įrodyti darbdavys. Tokio teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi nagrinÄjamos bylos faktus, teisÄjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių: 10.1. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu atsakovÄ pripažino ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki 2020 m. rugsÄjo 18 d.
IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužÄs 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. jam buvo suteiktos kasmetinÄs atostogos, kurių metu jis 17 kalendorinių dienų turÄjo nedarbingumÄ , kas tapo pagrindu kasmetines atostogas pratÄsti iki 2020 m. rugpjÅ«Äio 17 d. TeisÄjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Viena vertus, vadovaujantis DK 129 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nedarbingumas kasmetinių atostogų metu netampa įstatyminiu pagrindu atostogoms pratÄsti. Jeigu nedarbingumas atsirado naudojantis kasmetinÄmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinÄs atostogos jam suteikiamos kitu Å¡alių susitartu laiku (DK 129 straipsnio 2 dalis).
Tokio susitarimo nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodinÄjo. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo su patikslintu ieÅ¡kiniu ir atsakovÄs su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateiktų ieÅ¡kovo praÅ¡ymų suteikti atostogas, atsakovÄs įsakymų dÄl atostogų suteikimo bei darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äių, ieÅ¡kovo kasmetinÄs atostogos buvo įformintos taip, kad neapimtų nedarbingumo laikotarpių. 10.2. IeÅ¡kovas taip pat akcentuoja, kad jo praÅ¡ymai suteikti kasmetines atostogas bei darbdavio įsakymai dÄl kasmetinių atostogų suteikimo neatitinka faktiÅ¡kai besiklosÄiusių santykių, suraÅ¡yti atgaline data.
Šį argumentÄ ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad 2020 m. birželio 1 d. nei ieÅ¡kovas, nei atsakovÄ negalÄjo žinoti, jog ieÅ¡kovas susirgs 2020 m. birželio 18 d. ir tuo pagrindu atostogas įforminti iki 2020 m. birželio 17 d. Lygiai taip pat, 2020 m. liepos 1 d. Å¡alys negalÄjo žinoti, kad 2020 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovas susirgs ir tuo pagrindu atostogas įforminti iki 2020 m. liepos 21 d. Nesutikti su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais teisÄjų kolegija neturi pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. gegužÄs 1 d.
įsakymo turinio, atostogos ieÅ¡kovui buvo įformintos iki kalendorinio mÄnesio pabaigos. 2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. liepos 30 d. įsakymais atostogų laikotarpio pabaiga taip pat sieta su paskutine kalendorinio mÄnesio darbo diena. Racionalaus paaiÅ¡kinimo, kodÄl 2020 m. birželio 1 d. ir 2020 m. liepos 1 d. įsakymais suteiktų atostogų pabaigos data sutapo su vÄliau prasidÄjusiu ieÅ¡kovo nedarbingumu, atsakovÄ nepateikÄ, todÄl kaip labiausiai tikÄtina vertintina ieÅ¡kovo įvardinta situacija, kad tiek praÅ¡ymai suteikti atostogas, tiek ir įsakymai buvo parengti atgaline data taip, jog apimtų tas darbo dienas, kuriomis ieÅ¡kovas nedirbo, neturÄdamas kito teisÄto pagrindo nebÅ«ti darbe.
Kita vertus, ieÅ¡kovas neginÄijo tokius praÅ¡ymus pasiraÅ¡Äs, t. y. su tokiu atostogų įforminimu sutikÄs, nepateikÄ jokių įrodymų, kurie leistų sprÄsti, kad atostogos jam buvo suteiktos ir nedarbingumo laikotarpiais, todÄl ieÅ¡kovo pozicija, jog jis įgijo teisÄtÄ lÅ«kestį į jam suteiktų atostogų pratÄsimÄ ir bÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties nÄjo į darbÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįsta. Ä®vertinusi tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog ieÅ¡kovas besitÄsiant darbo santykiams turÄjo atvykti į darbÄ nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. 10.3.
IeÅ¡kovas neginÄija aplinkybÄs, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki atleidimo iÅ¡ darbo 2020 m. rugsÄjo 18 d. darbo funkcijų nevykdÄ. Kita vertus, tiek ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje, tiek ir atsakovÄ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį pripažino, kad dar prieÅ¡ suteikiant ieÅ¡kovui atostogas buvo iÅ¡keltas darbo santykių nutraukimo klausimas dÄl ieÅ¡kovo negebÄjimo prisitaikyti prie pasikeitusio darbo pobÅ«džio, vietoj ieÅ¡kovo darbo funkcijoms vykdyti buvo priimtas kitas darbuotojas, o atostogos iki 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. ieÅ¡kovui buvo suteiktos tik tam, jog ieÅ¡kovo stažas bendrovÄje pasiektų 10 metų.
TeisÄjų kolegija pažymi, kad Å¡i stažo riba teisiÅ¡kai reikÅ¡minga buvo tik tuo aspektu, kad, atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo vadovaujantis DK 57 straipsniu, ieÅ¡kovas bÅ«tų įgijÄs teisÄ iÅ¡ ilgalaikio darbo iÅ¡mokų fondo gauti didesnÄ (nebe vieno, bet dviejų mÄnesių vidutinio darbo užmokesÄio dydžio) iÅ¡mokÄ (DK 57 straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BÅ«tent žodinį susitarimÄ su darbdaviu darbo santykius nutraukti DK 57 straipsnio pagrindu bei darbo sutarties nutraukimo datos nukÄlimÄ iki 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d., siekiant gauti didesnÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybÄs, ieÅ¡kovas akcentavo ir jo DGK teiktame 2020 m. rugsÄjo 29 d. paaiÅ¡kinime (Å¡is paaiÅ¡kinimas į bylÄ pateiktas su DGK 2021 m. sausio 6 d. atsiųsta medžiaga). Esant nurodytoms aplinkybÄms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡alys aiÅ¡kiai suprato, jog ieÅ¡kovas pasibaigus kasmetinÄms atostogoms darbo funkcijų nebevykdys, darbdavys tam ruoÅ¡Äsi, priÄmÄ Ä¯ darbÄ kitÄ darbuotojÄ , dÄl ko ieÅ¡kovo neatvykimas į darbÄ pasibaigus atostogoms nesukÅ«rÄ atsakovei jokių neigiamų su atsakovÄs veiklos tÄstinumu susijusių pasekmių. 10.4.
ReikÅ¡minga teisÄjų kolegija pripažįsta ir aplinkybÄ, kad darbdavys, akcentuodamas, jog darbuotojas į darbÄ be pagrindo neatvyko nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d., realių veiksmų ÄmÄsi tik 2020 m. rugsÄjo mÄn. pradžioje, t. y. praÄjus daugiau nei vienam mÄnesiui. AtsakovÄs su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį pateiktuose 2020 m. rugsÄjo 4 d. reikalavime pasiaiÅ¡kinti ir 2020 m. rugsÄjo 15 d. akte užfiksuota, kad tik 2020 m. rugsÄjo 7 d. ieÅ¡kovo buvo formaliai pareikalauta (iÅ¡siunÄiant raÅ¡ytinį dokumentÄ ; paÅ¡to siuntos duomenys pridÄti prie DGK 2021 m. sausio 6 d. teismui atsiųstos medžiagos) pasiaiÅ¡kinti, kodÄl jis neatvyksta į darbÄ .
Net ir 2020 m. rugsÄjo 18 d. įsakyme, kuriuo ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo, aiÅ¡kiai nurodoma, kad bÅ«tent tada atsakovÄs direktorius priÄmÄ sprendimÄ (įsakÄ) laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. fiksuoti ieÅ¡kovui pravaikÅ¡tas. Jokių duomenų, kad darbdavys nesÄkmingai bandÄ susisiekti su darbuotoju, jam aiÅ¡kiai nurodÄ tiek fiksuojamas pravaikÅ¡tas, tiek ir neatvykimo į darbÄ pasekmes, atsakovÄ neteikÄ. PrieÅ¡ingai, su patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovo pateiktos skambuÄių telefonu iÅ¡klotinÄs patvirtina ieÅ¡kovo bandymus susisiekti su atsakingais asmenimis (atsakovÄs vadovu, buhaltere).
Kaip nurodÄ pats ieÅ¡kovas, tokiu bÅ«du jis siekÄ iÅ¡sprÄsti darbo santykių nutraukimo įforminimo klausimÄ . 10.5. TeisÄjų kolegija pažymi ir tai, kad atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovÄ nurodÄ, jog ir anksÄiau tiek darbo funkcijų vykdymo, tiek ir darbo režimo prasme darbdavys darbuotojo atžvilgiu elgÄsi lanksÄiai ir tolerantiÅ¡kai (atsakovÄ akcentavo, kad pirmadieniais ieÅ¡kovas dažnai atvykdavo neatsigavÄs po alkoholio vartojimo savaitgalį). Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovÄs vadovas teikdamas paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad įmonÄje jau buvo susiklosÄiusi tvarka, jog, ieÅ¡kovui neatvykus į darbÄ , buvo tvarkomasi be ieÅ¡kovo.
Tiek Å¡is darbdavio elgesys, tiek ir aukÅ¡Äiau aptartas susitarimas dÄl atostogų iÅ¡mokant atostoginius už neapibrÄžtÄ laikotarpį (bÅ«tent taip tarp Å¡alių susiklosÄiusi situacija atsakovÄs buvo įvardinta ginÄÄ nagrinÄjant DGK), leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad dÄl atsakovÄs veiksmų ieÅ¡kovas įgijo teisÄtÄ lÅ«kestį, jog neatvykimas į darbÄ pasibaigus atostogų laikui, kai iÅ¡ esmÄs buvo aiÅ¡ku, kad darbo santykiai faktiÅ¡kai nesitÄs, nebus vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, sukuriantis sÄ lygas darbo santykius nutraukti dÄl darbuotojo kaltÄs. 10.6.
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad darbdavys ÄmÄsi veiksmų atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir ÄmÄ fiksuoti pravaikÅ¡tas tik po to, kai darbuotojas kreipÄsi su 2020 m. rugsÄjo 4 d. skundu į DGK, praÅ¡ydamas priteisti jam neiÅ¡mokÄtas su darbo santykiais susijusias sumas (skundas pridÄtas prie DGK 2021 m. sausio 6 d. teismui atsiųstos medžiagos). TeisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovÄ nepateikÄ jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti tokia iÅ¡vada. Kaip minÄta nutarties 27.4 punkte, reikalavimas pasiaiÅ¡kinti darbuotojui parengtas bÅ«tent 2020 m. rugsÄjo 4 d. data, o iÅ¡siųstas 2020 m. rugsÄjo 7 d.
Prie DGK teismui 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktos medžiagos pridÄtas Sodros 2020 m. rugsÄjo 10 d. praneÅ¡imas ieÅ¡kovui apie darbdavio jam 2020 m. rugpjÅ«Äio mÄn. fiksuotus nedraudiminius laikotarpius (pravaikÅ¡tas). Objektyvių duomenų, kad ir iki duomenų Sodrai pateikimo darbdavys fiksavo darbuotojui pravaikÅ¡tas, tai aiÅ¡kiai deklaruodamas paÄiam darbuotojui, atsakovÄ nepateikÄ. PrieÅ¡ingai, kaip minÄta nutarties 27.4 punkte, sprendimÄ fiksuoti pravaikÅ¡tas darbdavys oficialiai patvirtino įsakyme dÄl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo.
Darbdavio elgesys neieÅ¡kant darbuotojo, nenurodant, kokias funkcijas jis turÄjo vykdyti pravaikÅ¡tų metu, pravaikÅ¡tas objektyviai užfiksuojant tik praÄjus mÄnesiui nuo jų pradžios, sužinojus apie darbuotojo pradÄtas reikÅ¡ti pretenzijas, patvirtina ieÅ¡kovo pozicijÄ , kad pasibaigus ieÅ¡kovo kasmetinÄms atostogoms nei viena iÅ¡ Å¡alių neturÄto tikslo tÄsti darbo santykių, buvo likÄ tik įforminti darbo santykių nutraukimÄ , taÄiau kliÅ«timi sklandžiai iÅ¡sprÄsti šį klausimÄ (susitariant, kaip Å¡alys tai darydavo anksÄiau įformindamos įvairius darbo santykių aspektus) tapo skirtingas požiÅ«ris į ieÅ¡kovui priklausanÄias su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas ir iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ ).
Po to, kai nepavyko rasti sutarimo dÄl darbo santykių nutraukimo abi Å¡alis tenkinanÄiomis sÄ lygomis, pravaikÅ¡tų (kaip poilsio laiko) fiksavimas už ankstesnį laikotarpį gali bÅ«ti pateisinamas darbdavio siekiu nemokÄti darbuotojui darbo užmokesÄio už laikÄ , kai ieÅ¡kovas nevykdÄ darbo funkcijų, taÄiau negali tapti pagrindu darbdaviui formaliai pasinaudoti susiklosÄiusia padÄtimi nutraukti su ieÅ¡kovu darbo santykius dÄl darbuotojo kaltÄs Å¡iam itin nepalankiomis sÄ lygomis. 10.7.
Kartu teisÄjų kolegija pabrÄžia, kad net ir inicijuodama darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio pagrindu procedÅ«rÄ atsakovÄ tepareiÅ¡kÄ formalias pretenzijas ieÅ¡kovui dÄl jo neatvykimo į darbÄ ankstesniu laikotarpiu, nei Å¡ių procedÅ«rų, nei kilusio darbo ginÄo metu neįvardindama jokių neigiamų pasekmių, kurias darbdaviui sukÅ«rÄ darbuotojo darbo funkcijų nevykdymas. Byloje nÄra jokių duomenų, kurie leistų sprÄsti, kad, tuo atveju, jeigu darbuotojas po to, kai sužinojo apie darbdavio jam fiksuojamas pravaikÅ¡tas bei reikalavimÄ dÄl jų pasiaiÅ¡kinti, bÅ«tų atvykÄs į darbÄ , darbdavys jam bÅ«tų suteikÄs darbo.
Akcentuotina ir tai, kad ieÅ¡kovas aptariamų laikotarpių nepraÅ¡o pripažinti jo darbo laiku, pripažįsta, jog ginÄo esmÄ sudaro darbo santykių nutraukimo pagrindo įvardijimas ir iÅ¡ to kylanÄios turtinÄs pasekmÄs.
28. Apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 27 punkte, teisÄjų kolegija sprendžia, kad darbdavys neįrodÄ, jog ieÅ¡kovo darbo funkcijų nevykdymÄ laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. iki 2020 m. rugsÄjo 18 d. buvo pagrindas pripažinti Å¡iurkÅ¡Äiu darbo pareigų pažeidimu, o atleidimÄ iÅ¡ darbo â adekvaÄia reakcija į šį pažeidimÄ . DÄl nurodytų priežasÄių teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisÄtu.
DÄl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu pasekmių 29. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisÄtu paprastai lemia darbuotojo grÄ Å¾inimÄ Ä¯ darbÄ . Å ios taisyklÄs iÅ¡imtis įtvirtinta DK 218 straipsnio 4 dalyje, pagal kuriÄ darbuotojas į darbÄ negrÄ Å¾inamas, kai jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Tokiu atveju darbo sutartis pripažįstama nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisÄjimo dienos. NagrinÄjamu atveju apeliacine tvarka neginÄijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo, taip pat dÄl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistos kompensacijos už ilgalaikį darbo staÅ¾Ä bendrovÄje.
30. DK 218 straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, kad už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ , bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, darbuotojui priteisiamas jo vidutinis darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡mokÄ sumažino iki 6 mÄn. ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio. Å iÄ sprendimo dalį apeliacine tvarka ginÄija tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovÄ. Å alys nekelia klausimo dÄl vidutinio darbo užmokesÄio dydžio apskaiÄiavimo teisingumo. IeÅ¡kovas nurodo, kad nebuvo pagrindo iÅ¡mokÄ mažinti, atsakovÄ akcentuoja, jog iÅ¡moka turÄjo bÅ«ti mažinama dar labiau.
31. Nors įstatyme nÄra tiesiogiai įtvirtinta galimybÄ DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos kompensacijos sumÄ mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimÄ , sÄ lygoja teismo pareigÄ Ä¯vertinti nustatyta tvarka apskaiÄiuotos iÅ¡mokos adekvatumÄ . Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad tokios teismo pareigos nepaneigia DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį iÅ¡moka skaiÄiuojama (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. lapkriÄio 11 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkriÄio 11 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).
32. NagrinÄjamu atveju reikÅ¡mingomis pripažintinos kelios aplinkybÄs. Nors Å¡alių darbo santykiai tÄsÄsi ilgÄ laikÄ , pats ieÅ¡kovas pripažino, kad dar 2020 m. balandžio mÄn., t. y. likus apie 5 mÄn. iki darbo santykių nutraukimo, jis buvo pasiekÄs susitarimÄ su darbdaviu, jog Å¡is darbo santykius nutrauks DK 57 straipsnio pagrindu po 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. Kitaip tariant, ieÅ¡kovas tikÄjosi darbo santykių nutraukimo, tam neprieÅ¡taravo, o ginÄÄ nulÄmÄ darbdavio pasirinktas darbuotojui nepalankus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas.
33. IeÅ¡kovo pozicija, kad iÅ¡ darbo jis turÄjo bÅ«ti atleistas DK 57 straipsnio pagrindu po to, kai įgis 10 metų nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä bendrovÄje, buvo susijusi su siekiu gauti 4 mÄn. vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡mokÄ (2 mÄn. vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡mokÄ iÅ¡ darbdavio DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu ir 2 mÄn. vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡mokÄ iÅ¡ valstybÄs Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu). Darbo sutarties nutraukimÄ pripažinus neteisÄtu ieÅ¡kovui priteista DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta 5 mÄn. vidutinio darbo užmokesÄio dydžio iÅ¡moka virÅ¡ijo minÄtus ieÅ¡kovo lÅ«kesÄius.
34. Kartu pabrÄžtina, kad susitardamas su darbdaviu nukelti atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir taip pasipelnyti valstybÄs sÄ skaita, ieÅ¡kovas, tikÄtina, siekÄ ir bent iÅ¡ dalies iÅ¡vengti DK 127 straipsnio 5â6 dalyse įtvirtintų pasekmių â teisÄs į kasmetines atostogas už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį praradimo. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo atsakovei teismine tvarka pareikÅ¡tos pretenzijos dÄl užmokesÄio už laikotarpiu nuo 2020 m. gegužÄs 1 d. iki 2020 m. rugpjÅ«Äio 3 d. suteiktas atostogas (neskaitant laiko, kai ieÅ¡kovas sirgo) ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo virÅ¡ija sumÄ , kuri ieÅ¡kovui bÅ«ti priklausiusi tuo atveju, jeigu, atleidÄs ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, darbdavys kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas bÅ«tų suskaiÄiavÄs DK 127 straipsnio 5â6 dalyse nustatyta tvarka už 3 metus.
35. Nutarties 32â34 punktuose nurodytas aplinkybes teisÄjų kolegija vertina kaip paneigianÄias ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų dÄl sÄ lygų mažinti kompensacijos už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nebuvimo pagrįstumÄ . Kartu teisÄjų kolegija sutinka su atsakovÄs apeliacinio skundo argumentais, kad egzistuoja pakankamas pagrindas minÄtÄ kompensacijÄ papildomai mažinti per pusÄ iki 3 mÄn. ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio (5 490 Eur ÷ 2 = 2 745 Eur).
Tokia iÅ¡mokos suma užtikrins Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kadangi, viena vertus, taps kompensacija ieÅ¡kovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine naÅ¡ta darbdaviui. Å i iÅ¡vada yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti. DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (ne)priteisimo 36. IeÅ¡kovas taip pat reikalauja priteisti jam 1 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . DK 151 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , jeigu nustatomos Å¡ios iÅ¡ darbo santykių kylanÄios turtinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygos: neteisÄti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos, kaltÄ, Å¡alis siejantys darbo santykiai ir neteisÄtų veiksmų ryÅ¡ys su vykdomomis iÅ¡ darbo santykių kylanÄiomis pareigomis.
37. Nors Å¡ia nutartimi buvo konstatuotas neteisÄto ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo faktas, teisÄjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog ne bet koks darbuotojo teisių pažeidimas sukuria sÄ lygas priteisti darbuotojui iÅ¡ darbdavio neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Kai padaryta neturtinÄ Å¾ala nedidelÄ (darbuotojo atleidimo pagrindas nÄra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažÄja galimybÄs konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonÄs, paties darbuotojo veiksmai nÄra nepriekaiÅ¡tingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali bÅ«ti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2017 m. rugpjÅ«Äio 3 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017).
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo teisių pažeidimas, susijÄs su darbo santykių nutraukimu, yra paÅ¡alintas konstatuojant, kad ieÅ¡kovo veiksmai, nors formaliai ir atitinkantys Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ lygas, negali tapti pagrindu atleisti jį iÅ¡ darbo. Be to, pats darbuotojas pripažino žinojÄs, kad darbo santykiai bus nutraukti, ir su tuo sutikÄs, todÄl neteisÄti darbdavio veiksmai negali bÅ«ti siejami su pajamų praradimu ar ieÅ¡kovo socialinio statuso pokyÄiais. IeÅ¡kovas taip pat neįrodinÄjo aplinkybÄs, kad darbdavio parinktas darbo sutarties nutraukimo pagrindas turÄjo kokios nors įtakos jo galimybÄms įsidarbinti, bendravimui su artimaisiais ar aplinkiniais, jog kam nors iÅ¡ su juo bendraujanÄių asmenų buvo žinoma apie darbdavio ieÅ¡kovui reiÅ¡kiamus kaltinimus ir tai nulÄmÄ neigiamus ieÅ¡kovo iÅ¡gyvenimus.
Nurodytų aplinkybių visuma ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam neturtinÄs žalos atlyginimÄ leidžia vertinti kaip formalų. Byloje nÄra duomenų, kurie leistų sprÄsti, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, kurios nekompensuoja fakto apie neteisÄtus darbdavio veiksmus konstatavimas, darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas ir su tuo susijusių iÅ¡mokų priteisimas. Nurodytų aplinkybių visuma sÄ lygoja skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas aptariamas ieÅ¡kovo reikalavimas, pagrįstumÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
DÄl procesinÄs bylos baigties ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 38. IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, o atsakovÄs apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keiÄiamas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteistÄ kompensacijos už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ sumažinant nuo 5 490 Eur iki 2 745 Eur.
39. SprendimÄ pakeitus, iÅ¡ naujo sprendžiamas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, todÄl pirmosios instancijos teismas priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs valstybei 309 Eur žyminio mokesÄio, nurodydamas, kad Å¡i suma apskaiÄiuota už patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus. Kadangi patenkinto turtinio reikalavimo suma buvo sumažinta ir sudaro 7 320 Eur (2 745 Eur + 4 575 Eur), vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 7 dalimi, už elektronine forma pareikÅ¡tus neturtinį reikalavimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ negaliojanÄiu ir 7 320 Eur turtinius reikalavimus mokÄtina žyminio mokesÄio suma apskaiÄiuojama taip: (100 Eur + (7 320 Eur à 3 proc.)) à 75 proc. = 240 Eur. BÅ«tent iki Å¡ios sumos mažinama iÅ¡ atsakovÄs valstybei priteista žyminio mokesÄio suma (CPK 96 straipsnis).
40. SprÄsdamas atstovavimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas pateikÄ duomenis apie 3 200 Eur iÅ¡laidų sumÄ , kartu klaidingai pažymÄdamas, jog atsakovÄ nepateikÄ jokių atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinanÄių duomenų. Su atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovÄ pateikÄ tiek 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinanÄius duomenis, tiek ir praÅ¡ymÄ Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Ä®vertinusi tai, kad byloje buvo reiÅ¡kiami savarankiÅ¡ki reikalavimai dÄl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu ir su darbo santykiais susijusių sumų (atostoginių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas) priteisimo, kurių vienas buvo patenkintas, o kitas atmestas, taip pat iÅ¡vestiniai reikalavimai dÄl įstatyme įtvirtintų darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisÄtu pasekmių taikymo â kompensacijos ir iÅ¡mokos už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, bei neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, kurių vienas patenkintas visiÅ¡kai, kitas patenkintas iÅ¡ dalies, o treÄias atmestas, teisÄjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡ viso buvo patenkinta 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų ir yra pagrindas bylinÄjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių skirstyti lygiomis dalimis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteisiant 1 600 Eur (3 200 Eur ÷ 2), atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo â 400 Eur (800 Eur ÷ 2).
Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu Å¡ias sumas įskaiÄius tarpusavyje, bendra ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteista atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo suma mažinama nuo 2 336 Eur iki 1 200 Eur (1 600 Eur â 400 Eur) (CPK 93 straipsnis).
41. SprÄsdama bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese paskirstymo klausimÄ teisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovÄ teikdama apeliacinį skundÄ sumokÄjo 226 Eur žyminį mokestį. Kadangi buvo patenkinta skundo dalis dÄl iÅ¡mokos už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ sumažinimo 2 745 Eur suma, už šį reikalavimÄ mokÄtinas žyminis mokestis ((2 745 Eur à 3 proc.) à 75 proc. = 62 Eur) priteisiamas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 straipsnis).
42. IeÅ¡kovas 2022 m. sausio 18 d. taip pat pateikÄ teismui duomenis apie 1 900 Eur atstovavimo apeliaciniame procese iÅ¡laidas, susijusias su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovÄs apeliacinį skundÄ parengimu. TeisÄjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovÄs apeliaciniais skundais buvo ginÄijamas visas pirmosios instancijos teismas sprendimas, konstatuoja, kad, kaip ir nutarties 40 punkte sprendžiant dÄl atstovavimo iÅ¡laidų bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, egzistuoja pagrindas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteisti 50 proc. apeliaciniame procese turÄtų iÅ¡laidų atlyginimÄ â 950 Eur (1 900 Eur ÷ 2).
Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines apeliaciniame procese priteistinas iÅ¡laidų atlyginimo sumas įskaiÄius tarpusavyje, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteisiamas 888 Eur (950 Eur â 62 Eur) atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kovui A.
R. iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) priteistos iÅ¡mokos už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ sumažinti nuo fiksuoto 6 mÄnesių darbo užmokesÄio dydžio (5 490 Eur) iki 2 745 Eur (dviejų tÅ«kstanÄių septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių eurų). IeÅ¡kovui A. R. iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) priteisto bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ sumažinti nuo 2 336 Eur iki 1 200 Eur (tÅ«kstanÄio dviejų Å¡imtų eurų). Valstybei iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini) priteisto žyminio mokesÄio sumÄ sumažinti nuo 309 Eur iki 240 Eur (dviejų Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties eurų).
KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovÄs (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 888 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Anita SereikienÄ