95a4a177-56f9-427d-a1e1-8da73ea46227 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-329-485/2018Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00165-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R. (T.

R.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : T. R. nuteistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 5 d. 2018 m. vasario 26 d.

Komisija nutarė taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos jam neatlikus 1 metų 6 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2018 m. kovo 27 d. nutartyje atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimÄ taikyti pareiÅ¡kėjui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos konstatuojant, jog nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

PareiÅ¡kėjas T. R. skunde prašė Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ .Skunde nurodė, kad teismas nepakankamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumÄ bei lygtinio paleidimo galimybės. Pažymėjo, jog jis yra atlikęs daugiau nei 2/3 visos paskirtos bausmės dalies, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra 47 balai, kurie sumažėjo nuo 63, per bausmės atlikimo laikotarpį jis vienÄ kartÄ tik pažeidė režimÄ â€“ naudojo telefonÄ , pažeidimas nėra toks Å¡iurkÅ¡tus, 3 kartus skatintas, nuo 2017 m. spalio 16 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, todėl jo elgesys visiÅ¡kai pagrįstai įvertintas kaip nepriekaiÅ¡tingas.

Pažymi ir tai, kad jam nuo 2016 m. lapkričio 23 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jis įgijęs pataisos namų administracijos pasitikėjimÄ , todėl nėra prasmės ir tikslo toliau laikyti jį izoliuotÄ nuo visuomenės, per Å¡iuos metus jis nuosekliai mokėsi, sugeba tinkamai planuotis savo laikÄ ir derinti su darbu, vykdyti suformuotas užduotis, dirbo tiek iki suėmimo, tiek ir atlikinėdamas bausmę už įstaigos ribų, todėl jo pavojingumas visuomenei nėra toks kokį nurodė teismas skundžiamoje nutartyje.

Paleistas lygtinai jis bus įdarbintas, jaučia atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, socialiai bendraujantis su artimaisiais, viso to teismas neįvertino, jis turi galimybę grįžti kelioms dienoms pas artimuosius, laikosi nustatytų susitarimų ir laiku grįžta į pataisos įstaigÄ , neturi jokių priklausomybių, kas galėtų sÄ lygoti pakartotinį nusikalstamumÄ . Skunde tvirtino, jog teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių bausmės vykdymo metu, rizikÄ mažinančių veiksnių – ankstesnių teistumų nebuvimo, socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais stabilumo, ketinimų dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo Å¡altinį, neigiamo požiÅ«rio į nusikaltimus bei smurtÄ , narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartojimo įkalinimo įstaigoje, gebėjimo priimti siÅ«lomÄ pagalbÄ bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sÄ lygų, artimų santykių su Å¡eimos nariais bei visapusiÅ¡ko jų palaikymo.

Nebuvo tinkamai įvertinta, jog nuteistojo artimieji, kurie neturi jokio ryÅ¡io su neigiama aplinka, nuteistÄ jį dažnai aplanko, palaiko.Skundo autorius mano, jog bÅ«tent teigiamas elgesys pataisos namuose, iÅ¡likę ir toliau puoselėjami socialiniai ryÅ¡iai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamÄ baudžiamÄ jį ir auklėjamÄ jį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Skundžiama nutartimi teismas nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lÅ«kesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

NuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ pakankamai argumentavo, todėl jis teisėtas ir pagrįstas.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktÄ medžiagÄ ir papildomai gautus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar Komisijos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, savo sprendimÄ ir motyvus tinkamai pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingÄ sprendimÄ Ä¯vertintų reikÅ¡mingų Å¡iam klausimui duomenų visumoje.Analizuojant Å¡io klausimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos formaliai teisingas, nes T.

R. jau atlikęs įstatymo numatytÄ privalomÄ paskirtos bausmės dalį bei įvykdė individualiame plane numatytas visas socialinės reabilitacijos priemones. Tačiau, net ir esant Å¡ioms aplinkybėms, sprendžiant pareiÅ¡kėjo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi bÅ«ti vertinama ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ , kuri apylinkės teismo vertinimu nėra visiÅ¡kai iÅ¡pildyta Å¡iuo konkrečiu atveju.Kadangi formalieji pagrindai nustatyti teisingai ir teismo sprendimas grįstas materialaus Å¡io instituto taikymo pagrindo stoka, todėl, atsižvelgus į skundo argumentus ir į skundžiamos nutarties motyvus, tikrinamas Å¡io sprendimo pagrįstumas. Materialusis pagrindas – teismo iÅ¡vada, kad nuteistÄ jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

KlausimÄ ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , sprendžiama vertinant nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, požiÅ«rį į darbÄ , nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ , pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos iÅ¡vadÄ bei kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡io klausimo sprendimui. IÅ¡ teismui pateiktų bylos duomenų nustatyta, jog T. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už turtinį nusikaltimÄ , ankstesnė jo kriminalinė praeitis taip pat turi nusikalstamumo apraiÅ¡kų, tai nėra pirmas jo nuteisimas, todėl toks elgesio modelis, kuris grįstas neteisėtumu, nėra itin teigiamas aspektas Å¡io klausimo nagrinėjime, tačiau tai tik veiksnys apibÅ«dinantis, bet nenulemiantis teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu.

Analizuojant ne tik jo asmenybę, bet ir elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu nustatyta, kad motyvacija darbui pastebima, pareiÅ¡kėjas dirba ir yra motyvuotas darbui, mokosi. PareiÅ¡kėjas apibÅ«dinamas kaip agresijos prieÅ¡ kitus asmenis nenaudojantis asmuo, nėra perdėtai drovus ar agresyvus, neprarandantis savikontrolės. Gyvenime tikslai yra realistiniai ir ilgalaikiai nukreipti į darbÄ , Å¡eimÄ . Bausmės atlikimo metu režimÄ pažeidė vienÄ kartÄ , po ko sekė 3 paskatinimai, dalyvauja nustatytose ir papildomose programose, bausmės atlikimo režimas suÅ¡velnintas, nes bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis.

Visa tai apibÅ«dina pareiÅ¡kėjo asmenybę ir jo elgesio modelį teigiamais aspektais, iÅ¡skyrus nuobaudÄ ir ankstesnius teistumus.Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , pareiÅ¡kėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 47 balai, kurie, atlikus prieÅ¡ tai tokio pobÅ«džio vertinimÄ , kito teigiama linkme, t. y. sumažėjo, bet vis tik iÅ¡liko vidutinė rizika. Pagal BVK 157 straipsnio nuostatas esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai ar (ir) pažangai jÄ mažinant svarstytinas lygtinio paleidimo instituto taikymui itin svarbus kriterijus dėl materialaus pagrindo konstatavimo.

Nagrinėjamu atveju nesant aplinkybės dėl žemos minėtos rizikos grupės, teismas itin preciziÅ¡kai vertina visas kitas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, kuomet jis atlikinėja bausmę, kad bÅ«tų galima pagrįsti iÅ¡vadÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo įvertintų duomenų visete pažangos mažinimo aspektu. PareiÅ¡kėjo tinkamas elgesys, motyvacija darbui ir mokslui, paskatinimai nėra absoliutÅ«s pagrindai teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės paskirtis ir teisingumo principas yra pakankami užtikrinti, jog T.

R. jau yra patyręs suvaržymus, kas leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl jo veiksmų ateityje tik teisėtumo kontekste. Kadangi darant atitinkamus sprendimus, pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikÅ¡mingų aplinkybių visete įvertintas ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nustatytas rizikos veiksnys dėl ankstesnių teisės pažeidimų bei tokiÄ rizikÄ mažinantys veiksniai, kurie iÅ¡ esmės aptarti tiek skunde, tiek teigiamai charakterizuojant patį pareiÅ¡kėjÄ .

Tačiau nėra pagrindo prioritetÄ teikti tik teigiamoms aplinkybėms Å¡ioje byloje, nes sutinkant su apylinkės teismo motyvais dėl pažangos mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ , analizuotas asmens pavojingumas visuomenėje ir pagrįstai vertinta tokios aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjui Å¡i bausmė nėra pirmoji, jis ir anksčiau yra nusikaltęs, teismas jo atžvilgiu suteikęs buvo galimybę įrodyti, kad jo veiksmai ir pastangos yra tikros ir jis jau nebenusikals, tačiau Å¡is atvejis visa tai paneigė ir todėl jo absoliuti nepavojingumo visuomenei įžvalga buvo pagrįstai teismo nurodyta.

Be Å¡io aspekto, kaip sudėtinės materialiojo pagrindo konstatavimo dalies elemento, vertinant socialinę aplinkÄ , nuteistasis menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, vertina save labiau iÅ¡ teigiamos pusės, t. y. neobjektyvus jį apibÅ«dinančių duomenų visumai, o tai formuoja abejonę dėl jo siekiamos probacijos tinkamumo. Teismas pažymi, jog reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiÅ¡kai įvertintos iÅ¡vados nagrinėjamu klausimu.

Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, Å¡io proceso nuostatų nepažeidė, nagrinėjamo klausimo bylos medžiagÄ iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo pilnai ir visapusiÅ¡kai, nurodė kodėl suponavo jo iÅ¡vadÄ dar netaikyti lygtinio paleidimo instituto, grindė jÄ teisingumo principo tinkamo įgyvendinimo aspektu, patikrino Komisijos sprendimo pagrįstumÄ pagal faktines bylos aplinkybes bei tuo klausimu padarytas iÅ¡vadas.Sutinkamai su apylinkės teismo motyvais, susijusiais bausmės paskirties įgyvendinimo bei jos užtikrinimo kontekste, yra pagrįstai nurodyta, jie vienodai svarbÅ«s resocializacijos procesui, taikytų suvaržymų nuteistajam kontekste, jo galimai pasirinkto elgesio modeliavimui.

Teisėjų nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro akivaizdaus ir įtikinamo pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, su jais sutinkant, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtas teisingas ir motyvuotas sprendimas.

Nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės pareiÅ¡kėjui adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtÄ elgesį. Skunde nurodytos jam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra motyvuota, joje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti T.

R. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodyta argumentacija, kuria liesta ne tik nacionalinių teismų, bet ir tarptautinių teismų pozicija lygtinio paleidimo kontekste, tarptautinės reikÅ¡mės Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, tačiau jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip iÅ¡reikÅ¡ti pasitikėjimÄ nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis bÅ«damas paleistas į laisvę anksčiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebės gyventi laisvėje gerbdamas teisę ir visuomenę.

Nuteistasis siekdamas Å¡io instituto taikymo turi bÅ«ti padaręs atitinkamas iÅ¡vadas bei bÅ«ti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su veikimu prieÅ¡ingu teisei ir tai tolesnio bausmės atlikimo metu turi įrodyti savo nepriekaiÅ¡tingu elgesiu bei požiÅ«rio į savo veiksmus kaita. Tokios iÅ¡vados bÅ«tinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Taigi, apibendrinant visa kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje iÅ¡spręstas tinkamai, iÅ¡analizuotos ir įvertintos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas teismo pagrįstas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Komisijos galutinė iÅ¡vada taikyti lygtinį paleidimÄ pareiÅ¡kėjui suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, jÄ pagrindė, BVK nuostatų ir baudžiamosios teisės principų nepažeidė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos teisingai, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo T. R. (T. R.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. kovo 27 d. nutartį. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                           JÅ«ratė Jakubonienė    Algirdas Remeika              Gytis Večerskas