Legislator Case Law & Legislation
2020-04-01 Nr. AB-6427-3-62-3-01097-2018-2 AI generated

2020-04-01 Nr. AB-6427-3-62-3-01097-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-04-01 Nr. AB-6427-3-62-3-01097-2018-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-04-01 Nr. AB-6427-3-62-3-01097-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 23 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-657-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01097-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 23 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. sausio 24 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2-ame ir 3-ame sektoriuose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo užtikrintas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas. Šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, laisvalaikio kambario neįrengimas, asmeninių drabužių džiovinimas gyvenamojoje patalpoje, patalpos maisto produktams susidėti nebuvimas, maža virtuvėlės patalpa. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus trūko sanitarinių įrenginių, prie jų susidarydavo eilės. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Sanitarinio mazgo patalpoje buvo prieblanda, aplinka periodiškai buvo antisanitarinės būklės, gyvenamosios patalpos ir kitos patalpos taip pat buvo silpnai apšviestos. Nebuvo įrengta specialiai pritaikytų vietų asmeninių drabužių skalbimui ir jų džiovinimui. Pastato stogas buvo dengtas šiferiu, kuriame buvo uždrausta medžiaga – asbestas. Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas aliarmo skambutis. Gyvenamosios patalpos nebuvo tinkamai apšildomos, ne kartą kreipėsi į administraciją, kad būtų skirti šildomieji papildomi įrenginiai. Netinkamos kalinimo sąlygos žemino orumą, sukėlė nepatogumus, psichologinį išsekimą ir pan.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė skundą atmesti, skundo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenustato, jog baldų, inventoriaus, esančio patalpoje, užimamas plotas turėtų būti išskaičiuojamas iš bendro gyvenamosios patalpos ploto. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Minimaliai tenkančio vienam asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios nerakinamos. Gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valyti nuteistieji. Įstaiga neturi pareigos kaupti bei saugoti informaciją apie patalpų būklę, todėl negali pateikti duomenų, kokie baldai ir inventorius buvo patalpoje nuo 2014 m. gruodžio 4 d. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Poilsio kambariai nėra įrengti. Pataisos namuose sudarytos komisijos, kurios ne rečiau kaip kartą per mėnesį turi atlikti švaros, tvarkos bei rėžimo reikalavimų užtikrinimo esamos būklės patikrinimus.

Pareiškėjo nurodytų higienos normų reikalavimų neatitikimai, gedimai gyvenamosiose patalpose, jei tokie atsiranda, yra nuolat tvarkomi. Asmeninius rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę maudymosi laiku. 2-ojo ir 3-ojo sektoriaus būrių prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, todėl nuteistieji galėjo išsiskalbti savo drabužius patys. Būrių kiemuose buvo įrengtos stacionarios džiovyklos, kur nuteistieji galėjo džiauti savo asmeninius drabužius. 3-io sektoriaus sanitarinio mazgo patalpoje iki 2016 m. kovo mėnesio buvo 3 klozetai, 3 unitazai, prausykloje 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, dušinėje 5 dušo sieteliai; 2-o sektoriaus sanitariniame mazge buvo 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje 6 praustuvės, 2 kojų plautuvai.

Tualetuose įrengtos atskiros kabinos su pertvaromis, taip užtikrinant nuteistųjų privatumą. 2-o ir 3-o sektoriaus būriuose įrengtos virtuvėlės, joje pastatyti šaldytuvai ir spintelės asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) specialistus ar pataisos namų administraciją dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, neturi. Ginčo patalpų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos.

Skunde nurodytu laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į NVSC ar pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų ar patikrinimų patalpose, kuriose gyveno, todėl jo gyvenamosios patalpos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos. Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK į Psichologinės tarnybos specialistus dėl nežmoniškų, orumą žeminančių, prilygstančių kankinimui gyvenimo sąlygų, pareiškėjas nesikreipė. Duomenų, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodytus sveikatos sutrikimus galėjo sukelti blogos gyvenimo sąlygos, nėra.

Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties termino taikymo ir atnaujinimo institutą, pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. sausio 24 d. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Pravieniškių PN-AK dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo dienos.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. gegužės 30 d. atmetė.

8. Teismas, pritaikęs trejų metų senaties terminą, analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. sausio 24 d.

9. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas 2-o sektoriaus 1-o būrio 2-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 66,73 kv. m, joje buvo 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto; nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo apgyvendintas 3-o sektoriaus 7-o būrio 6-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 33,07 kv. m, joje buvo 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,72 kv. m ploto; nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. kovo 9 d. buvo apgyvendintas 3-o sektoriaus 5-o būrio 3-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 37,81 kv. m, joje buvo 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 7,56 kv. m ploto; nuo 2016 m. kovo 9 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. buvo apgyvendintas 3-o sektoriaus 5-o būrio 3-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 37,81 kv. m, joje buvo 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 7,56 kv. m ploto; nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. sausio 24 d. buvo apgyvendintas 2-o sektoriaus 1-o būrio 2-oje brigadoje (gyvenamojoje patalpoje), kurios plotas 66,73 kv. m, joje buvo 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,17 kv. m ploto.

10. Teismas atsakovo pateiktus oficialius dokumentus – Pravieniškių PN 2-o sektoriaus 2018 m. birželio 15 d. pažymą, Pravieniškių PN 2018 m. birželio 19 d. pažymą ir Ūkio skyriaus 2018 m. birželio 22 d. pažymą vertino kaip patikimus įrodymus, todėl sprendė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,13 kv. m iki 7,56 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas nesutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius atitinkamai mažino gyvenamųjų patalpų erdvę, nes galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą turi būti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

11. Teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Normos), pagal kurias tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų, prausykloje praustuvė – 1 vnt. dešimčiai asmenų, dušo sieteliai – 1 vnt. 15-ai asmenų, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Galiojančios normos), pagal kurias klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. vienam besiprausiančiam asmeniui, vertino atsakovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus, jog 3-io sektoriaus sanitarinio mazgo patalpoje iki 2016 m. kovo mėnesio buvo 3 klozetai, 3 unitazai, prausykloje 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, dušinėje 5 dušo sieteliai; 2-o sektoriaus sanitariniame mazge buvo 5 unitazai, 3 pisuarai, prausykloje 6 praustuvės, 2 kojų plautuvai. Teismas pažymėjo, kad konkrečių duomenų, kiek nuteistųjų naudojosi minėtais sanitariniais įrenginiais, byloje nėra. Atsakovo atstovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo argumentų, susijusių su nuteistųjų aprūpinimu sanitariniais įrenginiais, teismas minėtas aplinkybes laikė nustatytomis.

12. Teismas, akcentuodamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 5 punktą, nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog sanitariniai mazgai buvo nešvarūs, nehigieniški, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už šių patalpų tvarkymą asmuo tinkamai neatliko savo pareigų. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl jo argumentai dėl nehigieniškų sąlygų sanitariniuose mazguose atmestini.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paprastai konstatuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Teismas, įvertinęs, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas yra atskirose kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

14. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5 punktu, 5.8–5.11 papunkčiais, vertino atsakovo atstovo paaiškinimus ir nustatė, kad 2-ame ir 3-ame sektoriuose nuteistiesiems nėra įrengti poilsio kambariai, todėl konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Teismas pažymėjo, kad taip pat liko nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl patalpų maisto produktams laikyti neįrengimo. Kita vertus, nuteistieji maisto produktus galėjo laikyti šaldytuvuose ir virtuvėlėje.

15. Teismas, įvertinęs Ūkio skyriaus pažymos turinį dėl skalbimo ir džiovinimo sąlygų sudarymo, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu, nesuteikiant galimybės skalbti ir džiovinti rūbus. Todėl nurodytas aplinkybes dėl jam nesudarytų sąlygų naudotis drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis teismas laikė abstrakčiomis, kurių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų, nesudarant sąlygų asmeniniams drabužiams skalbti ar džiovinti, konstatavimas.

16. Teismas vertino atsakovo atstovo atsiliepime pateiktus paaiškinimus dėl patalpų apšvietimo atitikimo nustatytiems reikalavimams, o jei nustatomi kokie nors gedimai, jie nedelsiant pašalinami. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d.) (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 2 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015), atsižvelgdamas į tai, kad patalpų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), sprendė, jog šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie apšvietimo įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

17. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 22 punktu, akcentavo, kad nors į bylą nėra pateikta konkrečių duomenų apie Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų dirbtinį apšvietimą, tačiau pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, tačiau visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė tokią išvadą, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl nurodytų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

18. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 134:2015 16 punktu, nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas higienos normoje. Taip pat nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą patalpose, esant būtinumui nuteisėtiesiems išduoda elektrinis šildytuvus ir ventiliatorius. Įstaigoje tiekiamas centralizuotas šildymas. Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų (temperatūros ir kt. pažeidimų) nesikreipė. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos patalpos temperatūros dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

19. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepimo nustatė, kad gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose gyveno nuteistasis, stogas yra dengtas asbestinio šiferio danga. Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Teismas neabejojo atsakovo atstovo duomenimis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Byloje taip pat nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl asbesto dulkių yra deklaratyvaus pobūdžio.

20. Teismas, akcentuodamas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 papunktyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad pareiškėjas nebuvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, o bendrabučio tipo patalpose įrengti prižiūrėtojo iškvietimo sistemą teisės aktai neįpareigoja.

21. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo aprūpinimo sanitariniais įrenginiais, laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams laikyti, todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

22. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš atsakovo atstovo pateikto Medicinos pažymėjimo teismas nustatė, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nekonstatuota. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo (sanitarinių įrenginių trūkumo sanitariniuose mazguose, neaprūpinimo laisvalaikio kambariu, kambariu maisto produktams laikyti) galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, bei nenustatęs, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir, peržiūrėjus bylą, priimti naują sprendimą, pripažįstant pareiškėjo reikalavimus visa apimtimi, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 23 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pareiškėjas vertina, kad teismas pažeidė administracinio teismo nagrinėjimo ribas – vertino ginčijamo teisės akto ir veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu, nenustatė konkrečiu atveju teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas nepakankamai tiksliai nustatė viešojo administravimo subjekto kompetencijos viršijimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios visuomenėje ir visiems yra žinomos bei suprantamos, nepakankamai tiksliai vertino pažeidimo sunkumą (mastą).

27. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai atsakovo atstovo pateiktus nekorektiškus duomenis laikė tinkamais duomenimis ir jų nepatikrino, nepareikalavęs iš atsakovo atstovo pateikti papildomus paaiškinimus. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę. Teismas ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, o atsakovo duomenis, kurie kelia daug klausimų, iš dalies laikė pagrįstomis (pvz. dėl gyvenamojo ploto apskaičiavimo, gyvenamojo ploto normos taikymo, miegamų vietų skaičiaus nustatymo ir tinkamo patalpoje judėjimo). Teismas tik nurodė, kad neturi pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir jokių papildomų duomenų dėl nurodyto fakto iš atsakovo atstovo nepareikalavo. Teismas nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime ir nenustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas neištyrė. Teismas, nepareikalavęs papildomų atsakovo atstovo paaiškinimų, skundžiamą sprendimą priėmė šališkai, atsakovo naudai.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino Pravieniškių PN-AK 2012 m. spalio 23 d. pažymos Nr. 62-4817 ir 2013 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 117-618. Teismas nemotyvavo, kodėl vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais suklastotais įrodymais, kai pareiškėjas ginčijo atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumą. Teismas neatsižvelgė į Pravieniškių PN-AK rašte Nr. S-10245 2-ame punkte nurodytus argumentus, kurie patvirtina, kad atsakovo atstovo teismui pateikta informacija ženkliai skiriasi nuo ginčui aktualaus skundžiamojo laikotarpio buvusios informacijos. Konkrečiu atveju atsakovo atstovas nepateikė teismui objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie gyvenamųjų vietų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl visos abejones turi būti vertinamos pareiškėjo naudai.

29. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nurodė pastatų, kuriuose buvo apgyvendintas, naudojimo paskirtį tam, kad teismas atkreiptų dėmesį, jog 3-iame sektoriuje 7 būryje 2 brigadoje ir 5 būryje 3 brigadoje pastatų paskirtis nėra specialioji, t. y. nėra gyvenamoji, o nurodyta kaip „kita“.

30. Pareiškėjo teigimu, su apeliaciniu skundu teikiami papildomi įrodymai, t. y. Pravieniškių PN-AK pažyma Nr. 62-2960 ir 2014 m. vasario 18 d. pažyma Nr. 62-846 patvirtina skunde nurodytas aplinkybes dėl ploto normos neužtikrinimo. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika įpareigoja atsakovo atstovą pateikti visus su ginču susijusius paaiškinimus ir įrodymus, nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas. Reikalauti iš pareiškėjo pateikti informaciją nėra pagrindo, nes pareiškėjas neturi galimybių ją pateikti.

31. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo ir net neturėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir suprasti, kad yra pažeidžiamos jo teisės, nes neturi reikiamų žinių, įgaliojimų ir kompetencijos pažeidimams nustatyti. Pareiškėjas nėra ir nebuvo kompetentingas atskirti ir suprasti skirtumus tarp savaime suprantamų natūraliai patiriamų neigiamų padarinių, atliekant bausmę pagal įstatymą ir tų neigiamų patiriamų padarinių, kai atsakovas, suteikdamas bausmės atlikimo sąlygas pareiškėjui, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Todėl negali būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Be to, sužinojimas apie pažeidimą nebuvo nustatytas, teismui nepareikalavus papildomų paaiškinimų iš atsakovo, o atsakovui tokių duomenų nepateikus.

32. Pareiškėjas pažymi, kad kėlė klausimą dėl miegamų vietų skaičiaus 1 būryje 2 brigadoje. Atsakovo atstovas nepateikė jokio paaiškinimo, o teismas nepareikalavo papildomų paaiškinimų. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigą vesti ir saugoti nuteistųjų apskaitą. Atsakovo atstovas pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis iki 2016 m. birželio 9 d. Teismas nepagrįstai vadovavosi šiais duomenimis, taikydamas visam ginčo laikotarpiui. Netinkamai nustatytas nuteistųjų asmenų skaičius 2-ame sektoriuje 1 būryje 2 brigadoje ir 3-iame sektoriuje 7 būryje 2 brigadoje ir 5 būryje 3 brigadoje. Teismas aktyviai neveikė ir aplinkybės dėl miegamų vietų skaičiaus nustatymo skundžiamuoju laikotarpiu nenagrinėjo iš esmės, buvo šališkas, laikė atsakovo atstovo pateiktus duomenis, išskyrus 2016 m. birželio 9 d. pažyma Nr. 77-1219, tinkamais. Teismas nepagrįstai gyvenamojo ploto trūkumo iki 2016 m. birželio 9 d. nenustatė ir visas aplinkybes vertino atsakovo naudai.

33. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenustatė, jog 3-iame sektoriuje 7 būrys 2 brigada ir 5 būrys 3 brigada buvo įrengti pastatuose, neturinčiuose specialios (gyvenamosios) naudojimo paskirties, o tai reiškia, kad visi atsakovo pateikti duomenis dėl bausmės atlikimo 3-iame sektoriuje, vertintini kritiškai. Pastatų pagrindinė paskirtis yra „kita“, o tai neatitinka ‚specialiosios“ žmonių apgyvendinimo paskirties. Todėl gyvenamojo ploto pastate nustatyti nėra galimybės, nes jo kaip ir nėra, nes gyvenamasis plotas gali būti apskaičiuojamas tik žmonių apgyvendinimui pritaikytame statinyje. Pareiškėjo vertinimu, jam teko 0 kv. m ploto Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., nes Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje gyvenamasis plotas nėra užfiksuotas.

34. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė kokia apskaičiavimo norma vadovavosi apskaičiuodamas gyvenamojo ploto dydį. Teismas nenurodė, kokiais argumentais atmetė pareiškėjo skunde nurodytus ploto normos skaičiavimus. Pareiškėjas vertina, kad gyvenamojo ploto norma tiesiogiai turėtų būti taikoma laisvam grindų plotui miegamojoje patalpoje 2-ame sektoriuje 1 būryje 2 brigadoje ir 3-iame sektoriuje 7 būryje 2 brigadoje ir 5 būryje 3 brigadoje, t. y. eliminuojant buitinio aprūpinimo skirtino ir perteklinio inventoriaus bei kitų daiktų užimamus plotus.

35. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai vertino skundo argumentus dėl laisvalaikio, batų ir drabužių džiovyklos patalpų nesuteikimo pareiškėjui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, džiovinami drabužiai miegamojoje patalpoje pareiškėją vertė jaustis nepatogiai. Batai buvo laikomi miegamojoje vietoje, dėl ko dažnai kildavo konfliktai tarp nuteistųjų. Be to, batai buvo laikomi ir vienoje vietoje bendrame koridoriuje, kas sukėlė antisanitarines sąlygas. Atsakovas šių patalpų nesuteikė, dėl ko pareiškėjas ilgą laiką patyrė didelių nepatogumų, gyvenamojo ploto sumažėjimą, antisanitarines sąlygas ir orumo pažeminimą.

36. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai sprendė, kad atsakovo atstovo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių pakanka paneigti skundo argumentams dėl temperatūros, dirbtinės apšvietos. Jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų, nuotraukų ir pan.), patvirtinančių atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes į bylą nepateikta. Tokiems įrodymams nesant, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai.

37. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl asbesto nesukeltos grėsmės pareiškėjui, atliekant bausmę gyvenamojoje patalpoje 2-ame sektoriuje 1 būryje 2 brigadoje ir 3-iame sektoriuje 7 būryje 2 brigadoje bei 5 būryje 3 brigadoje. Teismas vadovavosi nieko nepagrįstais atsakovo teiginiais, nevertino, kad atsakovas nėra atlikęs jokių tyrimų dėl asbesto plaušelių koncentracijos nustatymo. Teismas nenustatinėjo pavojaus laipsnio ir keltos grėsmės pareiškėjo sveikatai ir net gyvybei. Be to, byloje yra duomenų apie tai, kad nuteistieji buvo iškeliami iš Pravieniškių PN-AK pastatų 3-io sektoriaus dėl nuo 2011 m. balandžio 5 d. vykdomo kapitalinio rekonstrukcinio gyvenamųjų pastatų remonto, kuomet buvo šalinami gyvenamųjų pastatų stogai, turintys asbesto, taip sukeliant dulkes.

38. Pareiškėjo vertinimu, sužinojimas dėl pažeidimo (netinkamai suteikiamų bausmės atlikimo sąlygų) galimas tik nuo to momento, kai atsakovo atstovas pateiks reikiamus duomenis. Priešingu atveju negalimas tikslios dienos nustatymas, nuo kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimą teisių pažeidimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad laiku negalėjo ir net neturėjo galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą ir suprasti, kad yra pažeidžiamos jo teisės, suteikiant jam netinkamas kalinimo sąlygas, nes neturi reikiamų žinių, įgaliojimų ir kompetencijos pažeidimams nustatyti. Atsakovo atstovas turi pateikti informaciją dėl skunde iškelto ginčo bei skunde nurodytas aplinkybes įrodyti rašytiniais dokumentais, o jų nepateikus, nėra pagrindo taikyti senaties termino.

39. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo tyčinės kaltės, suteikiant pareiškėjui netinkamas, pavojingas kalinimo sąlygas. Visą kalinimo laikotarpį atsakovas net nesistengė gerinti kalinimo sąlygų, todėl sukėlė didelę riziką pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, kankinimą, orumo pažeminimą.

40. Pareiškėjas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nustato piniginę satisfakciją, siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

41. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl netinkamų teismo pareigų vykdymo, t. y. nepakankamo aktyvumo, neišsamaus įrodymų vertinimo, yra nepagrįsti, o kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai atkartoja skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir buvo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti. Pareiškėjas pateikia naujas aplinkybes ir argumentus, kurie apeliacinės instancijos teisme negali būti vertinami. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, dėsto subjektyvią nuomonę ir situacijų vertinimą bei nepateikia jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl atitinkama sprendimo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl jos negali būti nagrinėjamos. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas bei nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

45. Šioje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu teko nuo 3,13 kv. m iki 7,56 kv. m gyvenamojo ploto. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, kad ne visus įrodymus teismas įvertino.

46. Šioje byloje teismas taikė trejų metų senaties terminą ir laikė, kad sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. sausio 24 d. Apelianto nurodytos, kaip teismo neįvertintos, pažymos yra išduotos 2012 m. ir 2013 m. ir nėra susiję su ginčo laikotarpiu (b. l. 30, 31). Todėl teismas, iš esmės jų neištyręs ir neįvertinęs, esminio procesinio pažeidimo nepadarė. Analogiškai vertintinos ir su apeliaciniu skundu pateiktos pažymos už 2013 m. ir 2014 m. (b. l. 117– 118).

47. Tai, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2018 m. gegužės 14 d. rašte Nr. S-10245 2-ame punkte (b. l. 22) nurodė, kad įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytos pareigos kaupti bei saugoti informacijos apie tai, kiek kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta miegamųjų, kad informacija pateikiama atsakymo į prašymą sudarymo dieną turimais duomenimis, nepaneigia likusios ir teismui pateiktos informacijos tikrumo.

48. Apelianto samprotavimai, kad jam teko 0 kv. m gyvenamojo ploto atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., nes pastatų vidaus plotų eksplikacijoje gyvenamasis plotas nėra užfiksuotas, yra teisiškai nepagrįsti ir todėl atmetami.

49. Taigi, nors pareiškėjas tvirtino, jog buvo pažeidžiamas vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas, šiuos teiginius paneigia Pravieniškių PN-AK pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundo argumentus dėl ploto normos neužtikrinimo, pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktais atitinkantis minimalus gyvenamasis plotas.

50. Apeliantas teigia, kad jo teises pažeistos nesuteikus jam laisvalaikio, batų ir drabužių džiovyklos patalpų. Bet kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo.

51. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstaigos 2-ame ir 3-ame sektoriuose atskiroje patalpoje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Būrių kiemuose įrengtos džiovyklos, kur nuteistieji galėjo džiautis savo asmeninius drabužius. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu, nesuteikiant galimybės skalbti ir džiovinti rūbus. Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės dėl jam nesudarytų sąlygų naudotis drabužių skalbimo ar džiovinimo paslaugomis laikytinos abstrakčiomis, įrodymais nepagrįstomis, kurių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų, nesudarant sąlygų asmeniniams drabužiams skalbti ar džiovinti, konstatavimas.

52. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl, jo nuomone, patalpų netinkamos apšvietos, oro temperatūros. Teisėjų kolegija patikrino bylos medžiagą šiais aspektais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nurodytų pareiškėjo argumentų vertinimu. Pareiškėjo nurodyta teisminė praktika kitose bylose neatitinka šios bylos aplinkybių. Pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl nurodytų kalinimo sąlygų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją ar į atitinkamas valdžios institucijas, kontroliuojančias higienos klausimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (temperatūros ir kt. pažeidimų), nesikreipė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

53. Kitais apelianto nurodytais aspektais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentų nekartoja.

54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

55. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

57. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

58. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius