2019-01-30 Nr. AB-3026-3-61-3-01735-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-525-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01735-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei B. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės B. V. (toliau – ir atsakovė) 97,30 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., ir 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes jai priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjos mokėtina 97,30 Eur vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuota vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2008-04-15 sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėja nurodė, jog Savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais patvirtinti Nuostatai ir rinkliavų dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka, todėl atsakovė privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti pareiškėjui nustatytu laiku ir nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Atsakovei buvo siųsti įspėjimai sumokėti susidariusią skolą, tačiau ji juos ignoravo ir su pareiškėja nesusisiekė.

3. Atsakovė B. V. atsiliepime į pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad ji nėra Savivaldybės gyventoja ir jai šios savivaldybės sprendimai nėra privalomi. Atliekų tvarkymo paslauga kaime jai nė karto nebuvo suteikta. Pareiškėja nenurodė, koks įstatymas įpareigoja asmenis mokėti už neteikiamas viešąsias paslaugas. Atsakovė negali vienu metu būti dviejų savivaldybių nuolatine gyventoja. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybė nekilnojamojo turto objektų savininkus neteisėtai sutapatino su atliekų turėtojais. Atsakovei nesuprantama, kodėl vietinę rinkliavą reikalaujama mokėti į atliekų tvarkymo centro sąskaitą. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) nenurodo, kad jis turi teisę reikalauti rinkliavų. Atsakovė pabrėžė, kad neturi komunalinių atliekų Savivaldybės teritorijoje, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Rudnios k. tvarkomos atsakovės atliekos. Pareiškėja įsitikinusi, kad vietinė rinkliava yra siejama su konkrečios paslaugos teikimu, taigi būtina viešosios paslaugos teikimo sutartis. Be to, atliekų turėtojai gali patys tvarkyti atliekas ir nemokėti rinkliavos. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui turėtų būti taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė vykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį byloje Nr. A143-689/2013, t. y. jeigu kad nors Savivaldybės teritorijoje sukaups komunalinių atliekų, sumokės už jų priduotą kiekį.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės B. V. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 70,59 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 27,62 bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo nuostatomis, taip pat Savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, darė išvadą, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems nekilnojamojo turto Savivaldybės teritorijoje, o už jų surinkimą yra atsakingas pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“.

7. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas pažymėjo, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinė rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kadangi pareiškėjas nuosavybės teise priklauso 1/3 gyvenamojo namo Savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovė turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai, kad atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitur, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo turtu, esančiu Savivaldybės teritorijoje nebuvo galima naudotis. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo ir būtų buvusi nuo jos atleista. Taip pat byloje nebuvo duomenų, jog atsakovė susidariusią skolą būtų sumokėjusi.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsniu ir darė išvadą, kad pareiškėjui gali būti priteistas vietinės rinkliavos įsiskolinimas, kuris susidarė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis išdėstytomis teisės normomis ir jas aiškinančia LVAT praktika, teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovės 70,59 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir 27,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sumažino pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgiant į tai, kad tenkino ne visą pareiškėjo reikalavimą.

III. 9. Atsakovė B. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovė apeliaciniame skunde, kurį 2018 m. balandžio 26 d. patikslino, nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, o pareiškėjas nepateikė susidariusios skolos įrodymų. Registrų centro duomenys apie nekilnojamąjį turtą nelaikytini skolos įrodymu. Pareiškėja nėra Savivaldybės gyventoja, todėl Varėnos rajone atliekų neturi. Joks įstatymas nesuteikia UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ jos apmokestinti. Atsakovė su Savivaldybe ir jos institucijomis jokių teisinių santykių neturi, todėl Savivaldybė neturi teisės atsakovei nustatyti privalomų mokėjimų. Byloje nebuvo duomenų, kad atliekos susidaro, Savivaldybės teritorijoje pareiškėja atliekų neturi, atitinkamai Savivaldybė jų netvarko. Teismas pateisino Savivaldybės veiklą, neatitinkančią CK nuostatų, nes Savivaldybė jokių paslaugų atsakovei neteikia. Pareiškėjos teigimu, jokie įstatymai nesuteikia teisės savivaldybėms teisės rinkti lėšas už individualių namų plotą. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nors ji nėra panaikinta, teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo įstatymais, o išimtinai Nuostatais.

11. Apeliacinio skundo patikslinime pareiškėja nurodė, kad Savivaldybės tarybos patvirtinti Nuostatai akivaizdžiai neatitinka Rinkliavų įstatyme nustatyto reguliavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės B. V., kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininkės, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą, apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydis nėra ginčijamas.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės vietinę rinkliavą – 70,59 Eur, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ji privalo mokėti vietinę rinkliavą, o aplinkybė, kad atsakovė nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo kitos savivaldybės teritorijoje, nepaneigia pareigos mokėti privalomą įmoką už atliekas, kurios tvarkomos Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

14. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti, kadangi ginčijamu laikotarpiu ji nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Savivaldybės teritorijoje, ten negyveno, todėl jokių buitinių atliekų, už kurią turi mokėti rinkliavą pareiškėjui, nesusidarė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsniu 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Minėtame įstatyme nėra įtvirtinta galimybė tikslinti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgiant nustatytą pirmosios instancijos sprendimo apskundimo tvarką, teisėjų kolegija nevertins pareiškėjos apeliacinio skundo patikslinime nurodytų argumentų ir dėl jų nepasisakys.

16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

17. Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus. Nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka. Šių Nuostatų 4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Paslaugos teikėjas - atliekų tvarkytojas, kuris sudaręs sutartį su savivaldybe, vykdo komunalinių atliekų surinkimą ir pervežimą šalinti sąvartyne (Nuostatų 7 p.).

18. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 4 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti apeliacinio skundo argumentai, kad jis nuosavybes teise valdomu turtu nesinaudoja ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos (žr. pvz. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

20. Byloje esantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objekto dalis, o tai leidžia pripažinti, jog atsakovė atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, susijusiu su ginčo turto daiktinėmis teisėmis, teisingumo prezumpciją (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovės deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje, sprendžiant šį ginčą teisiškai nereikšminga. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma už ginčo laikotarpį apskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka ir taikant šiame norminiame akte nustatytą dydį. Atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog ji, kaip teigia, turinti mokėti už atliekas, kurių jos veikloje Savivaldybės teritorijoje objektyviai negali susidaryti.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 pripažino, jog nagrinėjamoje byloje taikytini Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą patvirtinimo“ patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai tiek, kiek jie nenumato jokios galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X 736 redakcija) 3 straipsnio 3 punktui.

22. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į Savivaldybę dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatų suteikimo tuo pagrindu, kad ji faktiškai nesinaudoja Savivaldybės teritorijoje esančio namo dalimi ir nėra atliekų turėtojas. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės konstatavimas, kad Nuostatai nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pastebėjo ir tai, jog vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą.

23. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

24. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės B. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė