95a1d490-1fbb-4208-89bb-fa6bd20e72e4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-651/2016Teisėja Adolfina Simaitienė                                        Teisminio proceso Nr.1-01-1-47155-2015-3                                                                                       Proc. sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. liepos 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Violetos Miliuvienės, Editos Lapinskienės,sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei,nuteistajam E. J., jo gynėjai advokatei Eugenijai Galatiltienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nuosprendžio, kuriuo E. J. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016-02-26 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė: E. J. nuteistas už tai, kad 2015-08-23 laikotarpiu nuo 15.30 val. iki 16.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie apleisto pastato, kuris yra tarp Klaipėdos V(duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), ir lopÅ¡elio–darželio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pribėgo prie nukentėjusiojo K.

B. ir po kaklu pakiÅ¡o peilį, reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Nukentėjusysis K. B. iÅ¡sigando ir E. J. atidavė su savimi turėtÄ A. R. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy Grand Neo Plus“, IMEI Nr. 358144/06/459837/5, IMEI Nr. 358115/06/459837/2, 153 eurų vertės, kuriame buvo įdėta atminties kortelė „Micro SD“ 2 GB, 5 eurų vertės, kuris buvo įdėtas į juodos spalvos odinį atverčiamÄ dėklÄ , 7 eurų vertės. Tokiu bÅ«du E. J., panaudodamas peilį, iÅ¡ nukentėjusiojo K.

B. pagrobė A. R. priklausantį 165 eurų vertės turtÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismas E. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad E. J. kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta. Apeliacinius skundu nuteistasis praÅ¡o iÅ¡ naujo peržiÅ«rėti ir iÅ¡nagrinėti bylÄ , nes nuosprendis neatitinka realių faktų. Teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiojo duotais parodymais, kurie yra neadekvatÅ«s ir melagingi.

Pažymi, kad pirminius parodymus nukentėjusysis davė neblaivus, todėl jais vadovautis nebuvo pagrindo. Iš pradžių nukentėjusysis tvirtino, kad peilio nematė, bet juto. Vėliau aiškio, kad peilį matė kai jis šalinosi iš įvykio vietos, t. y. pakeitė parodymus. Tvirtina, kad nieko panašaus jis rankoje neturėjo ir tai patvirtino netoliese buvęs žmogus. Taip pat nei kratos nei sulaikymo metu joks peilis nebuvo rastas. Teismas tokių duomenų visiškai nevertino. Be to, neatsižvelgė ir jo naudai liudijusio liudytojo parodymus.

Apelianto manymu, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad buvo naudojamas peilis. Dėl nurodytų priežasčių praÅ¡o perkvalifikuoti jo veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies, į BK 180 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo gynėja advokatė Eugenija Galatiltienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti apeliacinį skundÄ . Tuo atveju, jei teismas nuspręs, jog yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, požymiai, atsižvelgus į nuteistojo sveikatos bÅ«klę ir kitus kriterijus, praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Prokurorė teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistÄ .

Nurodo, jog paties nuteistojo duoti parodymai buvo nenuoseklÅ«s, tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistais padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Apeliacinis skundas atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ nuteistojo E. J. apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu.

Mano, kad jo veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o ne BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminis argumentas tai, kad, anot apelianto, byloje nėra įrodyta, kad jis nukentėjusįjį apiplėšė panaudojęs peilį.Kaip matyti, nuteistasis iÅ¡ esmės kelia klausimÄ dėl įrodymų vertinimo. Apelianto manymu, teismas, nepagrįstai remdamasis tik nukentėjusiojo abejotinais parodymais ir nesant kitų objektyvių įrodymų, padarė iÅ¡vadÄ , kad apiplėšiant buvo panaudotas peilis.Kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , nesutinka su apeliantu, jog byloje nėra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Å iuo atveju daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusysis K. B. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nurodė, kad 2015-08-23 apie 14.00 val. jam bÅ«nant pas bendradarbį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., atėjo bendradarbio pažįstami E. ir S., su kuriais jis (K. B.) išėjo į miestÄ ir pasiėmė bendradarbio draugės A. telefonÄ â€žSamsung Galaxy Grand“. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, asmuo vardu E. iÅ¡ už nugaros prikiÅ¡o peilį prie kaklo ir pareikalavo atiduoti telefonÄ grasindamas, kad perpjaus gerklę.

Padavus telefonÄ E. pasiÅ¡alino (t. 1, b. l. 1). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad nuteistasis turėjo peilį. Jis jį buvo pakišęs jam po kaklu, be to, matė geležtę (t. 2, b. l. 45–47). Kaip matyti nukentėjusysis nuo pat pradžių tvirtino, kad apiplėšiant buvo naudojamas peilis. Jo parodymuose nurodytos aplinkybės, kad juto peilį, duodamas iÅ¡samesnius parodymus nurodė ir tai, kad matė peilį, iÅ¡ esmės nekeičia situacijos. Faktas, kad nukentėjusysis nuo pat pradžių tvirtino, jog buvo naudojamas peilis ir savo parodymų nekeitė ir teisme.

VisiÅ¡kai nesutiktina su nuteistuoju, kad nukentėjusysis keitė parodymus ir tai kelia abejonių jų tikrumu. Vien aplinkybė, kad nukentėjusysis iÅ¡ pradžių nurodė, kad juto peilį, o po to, patvirtino, kad jį ir matė, nesuteikia pagrindo juos traktuoti kaip nepatikimus ir jais visiÅ¡kai nesivadovauti. Kaip minėta, aplinkybę apie peilio panaudojimÄ nukentėjusysis nurodė nuo pat pradžių ir savo pozicijos nekeitė.Atmestini apelianto argumentai, jog nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo vadovautis ir todėl, kad juos K.

B. davė bÅ«damas neblaivus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad K. B., atvykus į policijos komisariatÄ praneÅ¡ti apie padarytÄ nusikalimÄ , nustatytas 0,87 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 16). Kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo amžių (24 m.), jo veiksmus po nusikaltimo padarymo (apie padarytÄ nusikaltimÄ pranešė policijai, telefono savininkei), neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis buvo tokios bÅ«klės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų. Kaip nustatyta bylos medžiaga, nukentėjusiojo parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklÅ«s, tokias pačias aplinkybes nurodė policijos pareigÅ«nams, telefono savininkei ir jos vyrui.

Savo parodymus patvirtino ir teisme. Nukentėjusiojo elgesys po nusikaltimo padarymo (praneÅ¡imas policijai apie padarytÄ nusikaltimÄ ) taip pat nesuponuoja iÅ¡vados, kad jo parodymai galėjo bÅ«ti neadekvatÅ«s.Nagrinėjamu atveju abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jie patvirtinti kitų liudytojų duotais parodymais, kurie visiÅ¡kai sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. R. ir M. R.. A. R. parodė, kad K.

B. iÅ¡karto po telefono atėmimo jai paskambino ir pasakė, kad E. J. jam prie gerklės buvo prikišęs peilį ir atėmė telefonÄ , todėl klausė ar turi telefono dokumentus. M. R. taip pat nurodė, kad K. B., grįžęs pas juos, pasakė, kad jį apiplėšė po kaklu pakišę peilį tie patys asmenys, su kuriais jis išėjo iÅ¡ jų buto, atėmė jo žmonos telefonÄ . Apie grasinimÄ peiliu nukentėjusysis iÅ¡ karto pranešė policijai. Nurodytos aplinkybės nesukelia abejonių dėl nukentėjusiojo duotų parodymų tikrumo, kurie, kaip minėta, patvirtinti kitų liudytojų parodymais bei tolesniais nukentėjusiojo veiksmais.

Tuo tarpu paties nuteistojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s, juos keitė. IÅ¡ pradžių nurodė, kad jis tik paprašė duoti telefonÄ paskambinti mamai, o jo neatidavė tik dėl to, kad nepriÅ¡aukė nueinančio nukentėjusiojo. Vėliau, akistatos metu, tvirtino, kad jis griežtai pasakė duoti telefonÄ ir jį grubiai iÅ¡plėšė iÅ¡ rankų ir nuėjo. Duotų parodymų nenuoseklumas, suteikia pagrindo jais abejoti. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo asmens, mačiusio įvykį, parodymais, kuris patvirtino, kad peilio rankoje neturėjo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad byloje liudytojais buvo apklausti A. R., M. R., A. P., kurie nusikaltimo padarymo fakto nematė. Liudytojas A. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo kartu su nuteistuoju, kai jis K. B. paprašė duoti telefonÄ . Tvirtino, kad nukentėjusysis pats davė telefonÄ paskambinti. Kadangi K. B. dingo, todėl ėjo jam grÄ Å¾inti telefonÄ . Nurodė, jog peilio nuteistasis neturėjo (t. 1, b. l. 194–195). Tačiau A. I. duoti parodymai teisme ne tik kad yra prieÅ¡taringi jo duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jie nesutampa ir su paties nuteistojo duotais parodymais, kuris tvirtino, kad iÅ¡ nukentėjusiojo grubiai atėmė telefonÄ ir nuėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. I. nurodė, kad E. J. ir A. draugÄ (K. B.) paliko prie degalinės, o pats išėjo į bendrabutį, esantį „Ryporte“. Maždaug po pusvalandžio, jam bÅ«nant bendrabutyje, pas jį atėjo E. J. ir padavė telefonÄ â€žSamsung“, pasakė, kad telefonÄ davė A. draugas. Taigi liudytojas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jis nematė paties įvykio, nes palikęs nuteistÄ jį su nukentėjusiuoju prie degalinės, pats išėjo į bendrabutį, ir tik vėliau nuteistasis pas jį į bendrabutį atėjo su telefonu.

Tačiau vėliau tvirtino, kad buvo kartu su nuteistuoju, kai jis nukentėjusiojo paprašė duoti telefonÄ . Esant visiÅ¡kai prieÅ¡taringiems liudytojo A. I. parodymams bei jų neatitikimui paties nuteistojo ir nukentėjusiojo duotiems parodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo kaip patikimais parodymais, kurie paneigia peilio turėjimo ir panaudojimo faktÄ apiplėšiant nukentėjusįjį.Nuteistojo motinos nurodyta aplinkybė, kad sÅ«nus niekada vagiant nesinaudojo peiliu, vertintina kaip siekis padėti nuteistajam iÅ¡vengti sunkesnės atsakomybės, be to, tokie parodymai niekaip nepaneigia peilio panaudojimo fakto nusikalstamos veikos darymo metu.

Apelianto įsitikinimu, peilio panaudojimo faktÄ paneigia tai, kad jis nebuvo pas jį rastas sulaikymo metu ir bute atlikus kratÄ . Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu nuteistojo įrodymų vertinimu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio A. P. (nuteistojo motinai) ir Å . P., krata. Kratos metu ieÅ¡kotas atlenkiamas peilis su medžio imitacijos rankena, apie 5 cm. ilgio geležte bei kiti reikÅ¡mingi dokumentai, tačiau peilio nerasta (t. 1b. l. 53–58).

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad krata nuteistojo motinai ir jos vyrui priklausančiame bute atlikta 2015-11-06. Liudytoja A. P. parodė, kad jos sÅ«nus 2015 m. spalio mėnesio pradžioje iÅ¡vyko gydytis į Molėtų reabilitacijos centrÄ , jis iÅ¡ ten grįžo, tačiau visi daiktai palikti reabilitacijos centre. Patvirtino, jog E. J., prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į reabilitacijos centrÄ , susirinko visus savo daiktus. SÅ«nus, po grįžimo iÅ¡ reabilitacijos centro, pas jÄ nebegyvena, kur jis gyvena, nežino.

IÅ¡ nustatytų duomenų matyti, kad iki kratos atlikimo nuteistasis iÅ¡ motinos buto iÅ¡sikraustė su visais savo daiktais ir grįžęs iÅ¡ reabilitacijos centro pas motinÄ nebegyvena. Taigi faktas, kad motinai ir jos vyrui priklausančiame bute, iÅ¡ kurio nuteistasis iÅ¡sikėlė iki kratos padarymo, nebuvo rastas peilis, nepatvirtina jo versijos, kad jis tokio peilio iÅ¡ viso neturėjo. Å ios versijos nepatvirtina ir tai, kad peilis nebuvo rastas pas jį patį. Nuteistasis pirmÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų apklaustas 2015-09-15, t. y. praėjus keletui savaičių po padaryto nusikaltimo, todėl vien faktas, kad jis peilio nesineÅ¡ioja ir tuo metu pareigÅ«nai pas jį jo nerado, nepaneigia, kad jo neturėjo nusikaltimo padarymo metu ir, kad jo nepanaudojo siekiant apiplėšti nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 96–98).Å ių duomenų visetas patvirtina faktÄ , kad nuteistasis apiplėšiant nukentėjusįjį naudojo peilį, o tai atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia peilio turėjimo ir panaudojimo fakto.Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje visų požymių buvimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Atmetus reikalavimÄ perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, nuteistasis praÅ¡o Å¡velninti paskirtÄ bausmę.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.).

Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimÄ dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jo padarymÄ numatyta maksimali septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamo veikos ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis neturi jam jokių pretenzijų. Nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose, kur yra teikiama medicininė pagalba, todėl nuteistojo sveikatos bÅ«klė Å¡iuo atveju nesuteikia pagrindo dar labiau Å¡velninti paskirtos bausmės. Kolegijos įsitikinimu, paskirta bausmės rÅ«Å¡is (terminuotas laivės atėmimas) bei jos dydis ( paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį) bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta ir ji atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka nuteistojo asmenybę (BK 54 str.).Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl naikinti ar keisti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                  Dalia KursevičienėTeisėjos                                                                                      Edita Lapinskienė                Violeta Miliuvienė