2018-06-26 Nr. AB-12281-3-62-3-00633-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-440-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00633-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų 2018 m. vasario 6 d. raštą Nr. 7/1-178 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 13 d. raštą Nr. 25-793 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Kybartų pataisos namų administraciją pristatyti pareiškėją svarstyti dėl perkėlimo į pusiaukelės namus ir Lygtinio paleidimo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 1 d.). ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Teismas nustatė, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai panaikinti Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimus, kuriais atsisakyta teikti pareiškėją Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, bei įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pažymėjo, kad specialioji teisėjų kolegija ne kartą nurodžiusi, jog tokie ginčai yra susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 bei 362 straipsniuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnyje numatytomis procedūromis ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme pagal BPK 360 straipsnio 2 dalyje ir 362 straipsnio 2 dalyje, BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles.

Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjo skundžiamame 2018 m. kovo 13 d. sprendime Nr. 2S-793 nurodė, jog šis sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas bendros kompetencijos teismui Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.). Išaiškino, kad pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (ABTĮ 33 str. 3 d.). Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad ABTĮ nenumato galimybės persiųsti skundo pagal kompetenciją kitam teismui, kol nėra išspręstas skundo priėmimo klausimas.

III. Pareiškėjas R. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 15 d. Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) administracijai pateikė prašymą BVK 140 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu perkelti jį į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 325 (1) punkto pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą. Kybartų PN 2018 m. vasario 6 d. raštu Nr. 7/1-178 prašymo netenkino. Pareiškėjas šį raštą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris taip pat jo skundo netenkino.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jis turi kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, tačiau šis teismas 2017 m. liepos 10 d. jo analogišką skundą atsisakė priimti nurodydamas, kad jis teismingas administraciniam teismui. Tokiu būdu pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Be to, dėl susirašinėjimo su teismu, baigėsi skundo padavimo administraciniam teismui terminas. Pareiškėjo teigimu, esant tokiai situacijai, teismas privalėjo kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kuriame prašė: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų 2018 m. vasario 6 d. raštą Nr. 7/1-178 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 13 d. raštą Nr. 25-793 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Kybartų pataisos namų administraciją pristatyti pareiškėją svarstyti dėl perkėlimo į pusiaukelės namus ir Lygtinio paleidimo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui, kadangi tokio pobūdžio ginčai, susiję su BPK 360 bei 362 straipsniuose ir BVK 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 6 dalį, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos per 7 darbo dienas nuo priėmimo gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš byloje pateiktos ir pareiškėjo skunde nurodytos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti, kadangi jis prašė teismo inicijuoti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes pataisos namų administracija į jo prašymus taikyti lygtinį paleidimą, nereaguoja, t. y. nebuvo spręstas pareiškėjo lygtinio paleidimo klausimas. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Kybartų PN 2018 m. vasario 6 d., kuriame nurodyta, kad lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 13 d. raštą, kuriuo paliktas galioti Kybartų PN raštas, tačiau tai yra išvestinio pobūdžio reikalavimas, kylantis iš pagrindinio pareiškėjo reikalavimo – taikyti jam lygtinį paleidimą.

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje ne kartą pažymėta, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-87/2013, 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-104/2014). Tačiau pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytomis procedūromis, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismingumo taisykles.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teikė Kybartų PN prašymą dėl BVK 140 straipsnio 1 dalies 11 punkto jo atžvilgiu taikymo, pareiškėjo teigimu, jis šiuo pagrindu prašė būti perkeliamas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, tačiau byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas skunde teismui kėlė reikalavimą būtent šiuo pagrindu, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl šio pareiškėjo reikalavimo, nėra. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 2018 m. sausio 15 d. teikė prašymą Kybartų PN dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o ne dėl jo skatinimo. Pareiškėjo skundžiamuose Kybartų PN 2018 m. vasario 6 d. rašte bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 13 d. rašte apie pareiškėjo nurodytą reikalavimą taip pat nėra užsiminta, nurodyta, kad pareiškėjas prašo pristatyti jį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Be to, BVK 140 straipsnio, nustatančio laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas paskatinimo priemones, 1 dalies 11 punktas nustato, kad už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės - atlikusiems ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Taigi minėtos BVK nuostatos nereglamentuoja perkėlimo iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą klausimų.

Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo atsirojo skundo argumentus, susijusius su jo teise kreiptis į teismą, pažymi, kad šia nutartimi neribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą apskritai, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą vadovaujasi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, kai byla nepriskirtina administraciniam teismui, tačiau iš teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas de facto (faktiškai) pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl to, jog jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan