959daa78-e765-4fb5-8454-247fd80d8f23 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1755-413/2018 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00849-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.4.10.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.19. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-191-418/2018 pagal pareiÅ¡kėjų A.

Č., S. Č., Z. P., A. Č., L. Č. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), R. A. V., A. P., E. Č., M. Č. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai prašė teismo atnaujinti praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti po motinos E. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad motina visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ padalijo įpėdiniams savo nuožiÅ«ra dar bÅ«dama gyva ir pakankamai sveika.

PareiÅ¡kėjai 2017 metų balandžio mėnesį sužinojo, jog Druskininkų miesto apylinkės teisme yra gautas R. A. V. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo dėl jo neva faktiÅ¡kai valdomo žemės sklypo, kuris Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 15-3444 grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjų motinai, atkÅ«rus jai nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,29 ha žemės natÅ«ra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 0,33 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Å is sprendimas priimtas mažiau nei prieÅ¡ 4 mėnesius iki pareiÅ¡kėjo motinos E. Č. mirties, kai ji sunkiai sirgo, todėl pareiÅ¡kėjai mano, jog apie priimtÄ sprendimÄ Å¾inojo tik vienas pirmos eilės įpėdinis – R. A. V., kuris kitų įpėdinių apie motinai E. Č. valstybės grÄ Å¾intÄ Å¾emės sklypÄ neinformavo (nuslėpė), turėdamas tikslÄ Å¡Ä¯ sklypÄ perimti vienas.

2. Suinteresuotas asmuo R. A. V. prašė pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teisių į ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ atkÅ«rimas vyko tik jo vieno iniciatyva, A. Č. bei kitiems pareiÅ¡kėjams apie E. Č. atkurtas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ buvo gerai žinoma. Jis beveik 9 metus Å¡iuo žemės sklypu rÅ«pinosi vienas, žemės sklypÄ dirbo, prižiÅ«rėjo ir apsodino vaiskrÅ«miais. Nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų iki 2017 m. kovo 8 d. (R.

A. V. kreipimosi į Druskininkų miesto apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡me turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti) ginčo žemės sklypu nesidomėjo ir pretenzijų jam nereiÅ¡kė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mai 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų A. Č., Z. P., S. Č., A. Č. ir L. Č. pareiÅ¡kimÄ tenkino, atnaujino praleistÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui, atsiradusiam po E. Č., mirusios 2008 m. gegužės 9 d., mirties, priimti; priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjų į valstybės biudžetÄ po 39,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjų ir suinteresuotų asmenų motina E. Č., kuri mirė (duomenys neskelbtini), savo mirties dienÄ nuosavybės teise valdė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,33 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas pareiÅ¡kėjai A. Č., Z. P. ir S. Č. yra pirmos eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po motinos E. Č. mirties likusį turtÄ , A. Č. (E. Č. mirusio sÅ«naus V.

Č. dukra) ir L. Č. (E. Č. mirusio sÅ«naus L. Č. sÅ«nus) pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ yra antros eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po močiutės E. Č. mirties. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-629-418/2017 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. V. priėmė jam priklausančiÄ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po savo motinos E. Č. mirties. Likusioje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmetė.

5. IÅ¡ suinteresuoto asmens R. A. V. pateikto žemės sklypų situacijos plano (2012 m. – 13 m ortofotografinio plano nomenklatÅ«ra 57/19) teismas nustatė, kad ginčo sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jokių sodinių nėra. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo žemės sklype vaismedžių sodinimo darbus galėjo vykdyti jau prasidėjus teismo procesui. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai savo teisių į palikimÄ laiku tinkamai neįgyvendino dėl suklydimo, kadangi sÄ Å¾iningai manė, jog visas E. Č. turtas yra padovanotas, o apie E. Č. vardu įregistruotÄ ginčo žemės sklypÄ nežinojo.

Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjų sužinojimo apie paveldėtinÄ Å¾emės sklypÄ aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjai buvo nesÄ Å¾iningi ar elgėsi aplaidžiai. Teismas pažymėjo, kad į bylÄ nepateikta duomenų, jog atnaujinus pareiÅ¡kėjams terminÄ palikimui priimti, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams dėl to kiltų neigiamos pasekmės. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. A. V. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1.

Teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjų nurodomÄ aplinkybę, kad jie neva nežinojo apie E. Č. atkurtas nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ laikė svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti. Teismas vertino tik tas faktines aplinkybes, kurios yra palankios pareiÅ¡kėjams, ir neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad vien vidinis pareiÅ¡kėjų įsitikimas apie palikėjos turimÄ ar neturimÄ turtÄ nėra ir negali bÅ«ti laikoma reikÅ¡minga aplinkybe atnaujinti terminÄ palikimui priimti.

Teismas turėjo įvertinti, kad pareiÅ¡kėjai, kaip mirusiosios E. Č. vaikai ir tiesioginiai paveldėtojai, turėjo bÅ«ti aktyvÅ«s ir imtis veiksmų palikimui priimti iÅ¡kart po motinos mirties nepriklausomai nuo to, kokios jų buvo žinios apie motinos turtÄ . 6.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patys pareiÅ¡kėjai nematė prasmės pareikÅ¡ti notarui apie palikimo priėmimÄ . Nesant iÅ¡reikÅ¡tos pareiÅ¡kėjų valios nuo palikimo atsiradimo momento, tolimesni jų veiksmai, susiję su palikimo priėmimo atnaujinimo terminu, nėra ir negali bÅ«ti laikomi pakankamu pagrindu palikimo priėmimo terminui atnaujinti. 6.3.

Teismas nevertino ir netyrė apelianto paaiÅ¡kinimų dėl 2006 m. rugsėjo 28 d. atliktų sklypo geodezinių matavimų. Bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad atliekant geodezinius matavimus dalyvavo ir suinteresuoto asmens A. P. sutuoktinis. A. P. sutuoktinis ir pareiÅ¡kėjos Z. P. sutuoktinis yra broliai, todėl pareiÅ¡kėja Z. P. teigdama teismui, kad apie E. Č. priklausantį ginčo žemės sklypÄ nieko nežinojo iki 2017 metų pavasario, galimai sakė netiesÄ . Teismo posėdžio metu atsakydama į klausimus A.

P. patvirtino faktÄ , kad jai 2016 m. pavasarį buvo skambinta ir kalbėta apie sodinukų sodinimÄ mamos sklype. 6.4. PareiÅ¡kėjas A. Č. siekė į bylÄ Ä¯traukti kuo daugiau pareiÅ¡kėjų, bandydamas įtikinti teismÄ , kad visiems pareiÅ¡kėjams nebuvo žinoma apie E. Č. palikimÄ . BÅ«tent A. Č., siekdamas atnaujinti terminÄ palikimui priimti, elgiasi nesÄ Å¾iningai, t. y. pasinaudodamas brolio S. ir sesers Z. patiklumu bei palankumu siekia didesnės naudos sau, nes pareiÅ¡kėjai S. Č. ir Z.

P., duodami paaiÅ¡kinimus teismui yra pareiÅ¡kę, kad jiems palikimas nereikalingas ir nuo jo pareiÅ¡kėjai atsisakys, kadangi palaiko savo brolį A.. 6.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi apeliantui teigiant, kad jis ginčo žemės sklype vykdo žemės Å«kio veiklÄ , t. y. sklypas yra užsodintas įvairiais vaismedžiais, aptvertas tvora, pastatyta paÅ¡iÅ«rė avims laikyti, ir praÅ¡ant nuvykti apžiÅ«rėti sklypÄ , tokį praÅ¡ymÄ atmetė motyvuodamas tuo, kad tai nesusiję su byla.

Todėl, remdamasis ortografiniu planu (nuotrauka), iÅ¡ kurios negalima nieko nustatyti, teismas padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl sklypo apsodinimo ir jame vykdomos Å«kinės veiklos. 6.6. PareiÅ¡kėjas L. Č. palikėjos E. Č. mirties dienÄ buvo nepilnametis, todėl dėl palikimo priėmimo į notarÄ turėjo kreiptis jo motina arba sulaukęs pilnametystės – pats pareiÅ¡kėjas. Jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų sÄ Å¾iningas bei atidus ir savo vardu rašęs praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, dėl ginčo turto jis bÅ«tų nurodęs apelianto minėtas aplinkybes. 6.7.

Paveldimas žemės sklypas yra 0,33 ha ploto, paveldėtojų yra 11 asmenų, todėl kiekvienam asmeniui paveldėjus minėtÄ turtÄ tektų po 3 arus. Å iai dienai visas 0,33 ha žemės sklypo plotas apsodintas svarainių krÅ«mais (2000 vnt.), obelaičių sodinukais bei serbentų krÅ«mais, todėl atnaujinus pareiÅ¡kėjams terminÄ palikimui priimti po 9 metų ir 11 mėnesių, atsirastų neigiamos pasekmės apelianto teisėms bei teisėtiems interesams, nes nei vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų neatsakė į klausimÄ , kaip bÅ«tų kompensuota apelianto patirta turtinė žala dėl pasodintų vaiskrÅ«mių. 6.8. 2016 metų vasarÄ â€“ rudenį apeliantas buvo nuvykęs pas pareiÅ¡kėjus A.

Č., S. Č., Z. P. ir suinteresuotÄ asmenį A. P. atsiklausti, ar jie neprieÅ¡tarauja dėl palikimo priėmimo. Visi, iÅ¡skyrus A. Č., kuris paprašė už sutikimÄ 3000 eurų, nes tokia yra sklypo vertė, o jam yra sudegęs sodo namelio stogas, geranoriÅ¡kai sutiko, nes visiems buvo žinoma, kad po motinos mirties apeliantas ginčo sklype vykdo Å«kinę veiklÄ .

7. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 str. 1 d.).

11. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjai A. Č. 2017 m. rugpjūčio 22 d., o S. Č., Z. P., A. Č. ir L. Č. – 2018 m. vasario 15 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami atnaujinti praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti po savo motinos ir močiutės E. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. PareiÅ¡kimai buvo grindžiami tuo, kad pareiÅ¡kėjams buvo žinoma, jog jų motina ir močiutė dar iki mirties visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ buvo padalinusi, taigi pareiÅ¡kėjai buvo įsitikinę, kad po jos mirties nėra jokio paveldimo turto, todėl per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tik 2017 m. balandžio mėnesį jie sužinojo, kad E. Č. iki jos mirties buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha žemės sklypÄ ir į visÄ Å¡Ä¯ sklypÄ pretenduoja vienas iÅ¡ paveldėtojų – suinteresuotas asmuo R. A. V..

12. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

13. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad E. Č. turėjo 9 vaikus: R. A. V., J. Č. (miręs), D. Č. (miręs, jo vaikai – R. Č., A. Č. K., G. Č.), S. Č., A. Č., V. Č. (miręs, jo vaikai – A. Č.), L. Č. (miręs, jo vaikai – L. Č., M. Č., E. Č.), Z. P., A. P.. Pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė penki įpėdiniai, t. y. pareiškėjai.

14. PareiÅ¡kėjų ir suinteresuotų asmenų motina bei močiutė E. Č. iki priimant sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į ginčo žemę, jos vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dar 2005 m. padovanojo sÅ«nui (apeliantui) R. A. V. ir dukrai (suinteresuotam asmeniui) A. P., su kuria iki mirties gyveno.

15. Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 15-Ž-142 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (miÅ¡kÄ ) atkÅ«rimo ir žemės (miÅ¡ko) suteikimo naudotis Druskininkų savivaldybėje“ ir Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 15-3444 E. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

16. E. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad E. Č. vardu jos mirties dienÄ Ä¯registruotas ginčo nekilnojamasis turtas galėjo bÅ«ti paveldėtojų priimtas pagal įstatymÄ (CK 5.2 str. 2 d., 5.11 str.), nes testamento mirusioji nebuvo palikusi.

17. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

18. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯gyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimÄ , įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimÄ . Taigi, nuo 2008 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėjams atsirado teisė priimti mirusiosios E. Č. palikimÄ CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

19. Testamentų registro duomenys (CPK 179 str. 3 d.) ir byloje esantis Druskininkų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. L. liudijimas patvirtina, kad po E. Č. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Å ios aplinkybės neneigia ir patys pareiÅ¡kėjai, nurodydami, jog buvo įsitikinę, kad mirusioji jokio nekilnojamojo turto neturi. Minėti pareiÅ¡kėjų argumentai leidžia spręsti, kad jiems buvo žinoma apie E. Č. mirtį, tačiau per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo į notarÄ jie nesikreipė sÄ moningai.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

21. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, analizavo, kada pareiÅ¡kėjams tapo žinoma apie turto, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, egzistavimÄ , tačiau pagal minėtÄ teismų praktikÄ buvo bÅ«tina nustatyti, kokius po palikėjos mirties veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu, atliko pareiÅ¡kėjai, ar terminas palikimui pagal įstatymÄ priimti yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti šį terminÄ .

22. PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami atnaujinti terminÄ palikimui priimti, iÅ¡ esmės nurodė vienintelę priežastį –jie nežinojo, jog mirusiajai E. Č. jos mirties dienÄ priklausė ginčo nekilnojamasis turtas – 0,33 ha ploto žemės sklypas, kad Å¡iÄ aplinkybę nuo paveldėtojų nuslėpė suinteresuotas asmuo R. A. V., o apie šį žemės sklypÄ jiems tapo žinoma tik 2017 m. balandžio mėnesį.

23. Å iuo klausimu kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

24. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ios nutarties 19 punkte nustatė, jog visiems galimiems mirusiosios E. Č. turto paveldėtojams apie teisę priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikėjos mirties buvo žinoma, tačiau į notarÄ dėl palikimo priėmimo jie tiesiog nesikreipė, nesiaiÅ¡kino, ar palikėja turėjo kokio nors paveldimo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir kito turto, t. y. nė vienas iÅ¡ palikėjų nepasidomėjo, ar yra apskritai kokio nors paveldimo turto.

25. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai tinkamai neįgyvendino savo teisių į palikimÄ sÄ Å¾iningai klysdami, nes žinodami, kad visÄ turtÄ E. Č. buvo padovanojusi, jie nieko nežinojo apie dar vienÄ turto vienetÄ â€“ ginčo žemės sklypÄ .

26. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 str. 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

27. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais paveldėjimo bylose, su Å¡ios nutarties 25 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, kadangi Å¡iuo atveju bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog visi įpėdiniai turėjo vienodas galimybes pasinaudoti įstatyme suteikta teise ir priimti palikimÄ po E. Č. mirties, tačiau turėdami apsisprendimo laisvę, sÄ moningai nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Aptartos aplinkybės teikia pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos ir senelės mirties priimtų palikimÄ per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ . Taigi pareiÅ¡kėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjos mirties nebuvo suvaržyta.

28. PareiÅ¡kėjų nurodyti argumentai, kad suinteresuotas asmuo R. A. V. nuslėpė nuo jų faktÄ , kad palikėjai mirties dienÄ priklausė 0,33 ha ploto žemės sklypas, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi, nes, kaip teisingai nurodė apeliantas savo atskirajame skunde, apeliantui nebuvo kÄ slėpti, kadangi ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė E. Č. dar esant jai gyvai, o pareiÅ¡kėjai jos turtine padėtimi tiesiog nesidomėjo ir nesirÅ«pino.

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui priimti bÅ«tų praleidę dėl svarbių, objektyvių ir nuo jų nepriklausančių aplinkybių, todėl atnaujinti Å¡io termino nėra pagrindo.

30. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-629-418/2017 yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad R. V. priėmė jam priklausančiÄ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti po savo motinos E. Č. mirties (duomenys neskelbtini). Taigi, teismo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas iÅ¡ esmės patvirtina apelianto nurodomÄ aplinkybę, kad beveik deÅ¡imt metų jis vienas rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo ginčo žemės sklypÄ , apsodino įvairiais vaismedžiais, dėl to patyrė iÅ¡laidų. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjams atnaujinus terminÄ palikimui priimti nebus pažeisti apelianto interesai.

31. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimÄ , nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotas teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį. Todėl teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų A. Č., S. Č., Z. P., A. Č. ir L. Č. pareiÅ¡kimai dėl palikimo priėmimo termino po E. Č. mirties atnaujinimo atmestini (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 32. Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

33. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo R. A. V. su tokiais praÅ¡ymais nesutiko ir teikė tokiÄ savo pozicijÄ pagrindžiančius argumentus, atsiliepimus į pareiÅ¡kimus, atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju, esant akivaizdžiai skirtingam Å¡alių suinteresuotumui bylos baigtimi, egzistuoja pagrindas paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims pagal jų suinteresuotumo bylos baigtimi santykį. Apeliacinės instancijos teismui priėmus byloje naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimai dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo atmesti, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos abiejų instancijų teismuose, priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjų lygiomis dalimis.

34. Apeliantas R. A. V. pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudarė 772,50 Eur, kurios susidėjo iÅ¡ atsiliepimų į pareiÅ¡kimus rengimÄ , už advokato dalyvavimÄ teismo posėdžiuose (vyko 6 teismo posėdžiai). Apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – tai sumokėtas valstybei 50 Eur žyminis mokestis.

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Atsižvelgus į bylos pobÅ«dį, į byloje dalyvaujančių asmenų gausÄ , papildomų praÅ¡ymų ir atsikirtimų į juos rengimÄ , į teismo posėdžių skaičių, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2., 8.16., 8.17., 8.19., 9. punktais, teismas sprendžia, kad atstovavimo iÅ¡laidos teisme atitinka minėtas rekomendacijas ir mažinti jų nėra pagrindo.

36. Taigi, iš viso apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos abiejų instancijų teismuose yra 822,50 Eur (772,50 Eur + 50 Eur), kurios priteistinas iš pareiškėjų A. Č., S. Č., Z. P., A. Č. ir L. Č. po lygiai – po 164,50 Eur iš kiekvieno (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

37. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirta 196,66 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priėmus naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimai atmesti, Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas valstybei priteistinas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų po lygiai – po 39,33 Eur iÅ¡ kiekvieno (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais, n u t a r i a: Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų A.

Č., S. Č., Z. P., A. Č. ir L. Č. pareiÅ¡kimus dėl palikimo priėmimo termino po E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atnaujinimo, atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 164,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui R.

A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 39,33 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus 33 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

„Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas