959a90e6-c8ba-4864-9c30-e2b70139c0e4 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1380-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02611-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 3 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) 1 sektoriuje 14 kameroje, buvo pažeista jam tekusi minimali gyvenamojo ploto norma. Kameros plotas buvo apie 10 kv. m., joje gyveno 6 nuteistieji. Teigė, kad kameroje esančiame sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl nemalonus kvapas per nesandarias duris patekdavo į kamerÄ , taip pat nurodė, kad sanitariniame mazge įrengta tik skylė grindyse, nėra unitazo.

Teigė, kad kameroje labai mažas langas, buvo blogas apÅ¡vietimas, gryno oro trÅ«kumas. Nurodė, kad kameroje nebuvo Å¡ilto vandens, nebuvo radijo taÅ¡ko, todėl jautėsi atskirtas nuo pasaulio. Pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais, kadangi rÅ«kyti leidžiama tik pasivaikščiojimo kiemuose. Pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemelis yra už 7 m. nuo valgyklos, todėl nuo valgyklos maisto atliekų konteinerio kiemelyje jaučiasi nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , psichologinį stresÄ .

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 6-10) ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l.

30) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 14 , minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpoje (toliau – ir KTP) asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo, nes Å¡ioje kameroje jis buvo vienas. Pabrėžė, kad įstaigos 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpos ir jų sanitarinis mazgas baldais ir inventoriumi aprÅ«pinti vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Aprūpinimo normos) normų reikalavimais. Nurodė, kad KTP sanitariniuose mazguose įrengti tupimi klozetai, mechaninė vėdinimo sistema, durys tvarkingos. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kameroje Nr. 14 langų matmenys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad KTP patalpose įrengta centrinė vėdinimo sistema. Visose KTP patalpose įrengti radijo taškai. Atstumas nuo pasivaikščiojimo kiemelio iki šiukšlių konteinerio yra 10 m., nuo valgyklos iki šiukšlių konteinerio taip pat yra 10 metrų atstumas.

Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu KTP bausmę atlikinėjo vienas, todėl į pasivaikščiojimo kiemelį taip pat buvo vedamas vienas. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Visuomenės sveikatos centro specialistus nesikreipė. Duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltus sveikatos sutrikimus nėra. Ä®staigos pareigÅ«nai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ .

Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 17 d. atliekant bausmę 1 sektoriaus 14 kameroje, patirtÄ neturtinę žalÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad KTP Nr. 14 pareiÅ¡kėjas atliko bausmę laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. (b. l. 16), todėl byloje bus vertinamas Å¡is laikotarpis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad gyvenant KTP Nr. 14 jam nebuvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 111.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Ä® bylÄ pateikti įrodymai (b. l. 13, 16, 17) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. kalėjo KTP Nr. 14, kurios plotas 16,16 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, pareiÅ¡kėjas minėtoje kameroje bausmę atlikinėjo vienas, iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 3 d. bausmę atliko dviese, todėl pareiÅ¡kėjui teko nuo 8,08 kv. m. iki 16,16 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde (b. l.

2) nurodė, kad KTP Nr. 14 kalėjo 6 nuteistieji, tačiau Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, t. y nenurodė kitų kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nurodytų aplinkybių dėl nuteistųjų skaičiaus ginčo patalpose neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių prieÅ¡taravimų dėl PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktų duomenų apie nuteistųjų skaičių ginčo patalpose. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotÄ , jose gyvenusių nuteistųjų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų (įrengtų miegamųjų vietų) skaičių.

Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo gyvenamosiose patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pareiškėjas skunde nurodė, kas sanitariniame mazge nėra ventiliacijos, kvapas jautėsi ir kameroje, nebuvo unitazo – tik sanitarinis įrenginys grindyse. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2018 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 77-1696 (b. l.

17) nurodė, kad 1-o sektoriaus KTP patalpose ir jų sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kas atitinka Higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus. Higienos norma 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), tai iš esmės šalina atsakovės atsakomybę nagrinėjamame kontekste.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nepaaiÅ¡kino, kaip dėl kamerose įrengto „tupimo“ klozeto pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus iÅ¡gyvenimus jis patyrė t. y. kuo pasireiÅ¡kė patirta neturtinė žala, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl tupimo klozeto įrengimo laikomos nepagrįstomis. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad kameros langas buvo per mažas, dėl ko kameroje buvo tamsu, trÅ«ko oro. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.5 punktas nustato, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ . Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2018 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 77-1696 nurodė, kad KTP langų matmenys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus (b. l. 17). Teismas neturi pagrindo abejoti į bylÄ pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi ir pareiÅ¡kėjo argumentus dėl per mažų langų atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog patalpų natūralaus apšvietimo padidinimas yra susijęs su lango iškirtimu (padidinimu), šiuo atveju negalima konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėto neveikimo, nes šie apšvietimo įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje nebuvo radijo taško. Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2018 m. lapkričio 27 d. pažymoje Nr. 77-1696 (b. l.

17) nurodė, kad kamerose yra įrengti radijo taÅ¡kai. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. PareiÅ¡kėjas deklaratyviai ir abstrakčiai nurodė, kad dėl neįrengto radijo taÅ¡ko nežinojo kas vyksta pasaulyje. Radijo taÅ¡ko nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, jog pasivaikščioti privalėjo eiti kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rÅ«kalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų, todėl tai nėra vertinama. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nėra nurodyta, jog pataisos namų pasivaikščiojimo kiemai patenka į vietų, kuriose uždrausta rÅ«kyti, sÄ raÅ¡Ä , taigi, rÅ«kyti jose įstatymu nėra draudžiama.

Be to, iÅ¡ į bylÄ pateikto T. M. medicininio pažymėjimo (b. l.

50) matyti, kad pareiškėjas yra rūkantis, dėl ko jo argumentai dėl vedimo į pasivaikščiojimo kiemelius kartu su rūkančiaisiais yra atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat, teismas pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu KTP Nr. 14 bausmę atlikinėjo vienas (išskyrus laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 3 d.), todėl į pasivaikščiojimo kiemelį dažniausiai buvo vedamas vienas. Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelis yra už 7 m. nuo valgyklos, todėl nuo valgyklos maisto atliekų konteinerio kiemelyje jaučiasi nemalonus kvapas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl sklindančio kvapo nuo konteinerio, pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo karšto vandens.

Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. KarÅ¡to (Å¡ilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų. Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė