2019-08-28 Nr. AB-16273-3-61-3-02621-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-607-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02621-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) veikti taip, kaip ji privalo veikti, grąžinti jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio paskyrą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus – konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimus, patikslinti bylos šalis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo galima būtų spręsti, jog jis galbūt nesutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. raštu Nr. (1.34)7R-640, tačiau reikalavimo dėl minėto rašto (sprendimo) nesuformulavo, t. y. pareiškėjo skundo reikalavimas atitinkantis ABTĮ 88 straipsnio nuostatas nesuformuluotas, todėl pareiškėjas įpareigotinas šalinti šį nustatytą skundo trūkumą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas formuluodamas reikalavimą turi ne tik tiksliai įvardinti skundžiamą sprendimą, jo datą, numerį, instituciją, priėmusią skundžiamą sprendimą, bet ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Suformulavus skundo reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 4 d. rašto Nr. (1.34)7R-640 teisėtumo ir pagrįstumo, šioje byloje atsakovu turėtų būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašo grąžinti jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. Kauno apygardos administracinis teismas) 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas. Tačiau pareiškėjas, formuluodamas reikalavimą įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi konkrečiai nurodyti, kokiam subjektui įpareigojimas formuluojamas. Be to, reikalavimai dėl įpareigojimo paprastai reiškiami kaip išvestiniai iš skundžiamų raštų. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Todėl pareiškėjas įpareigotinas tikslinti skundo reikalavimą – įpareigoti atitinkamą subjektą grąžinti pareiškėjui įstatymais numatytą pinigų sumą.

Teisme 2019 m. liepos 29 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kurias siekiama pašalinti teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartyje nustatytus trūkumus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teisme 2019 m. liepos 29 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriais siekiama pašalinti teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartyje nustatytus trūkumus. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartyje detaliai nurodė, kaip pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus. Teismo nustatyti trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus negali būti pradėta administracinė teisena. Būtent pats pareiškėjas turėjo konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimus, patikslinti bylos šalis. Pareiškėjo 2019 m. liepos 29 d. teisme gauti paaiškinimai nelaikytini procesiniu dokumentu, atitinkančiu ABTĮ skundui keliamiems reikalavimams, todėl jis negali būti priimtas nagrinėti teisme. Pareiškėjui buvo nurodytos teisinės pasekmės nepašalinus skundo trūkumų, todėl, nepašalinus skundo trūkumų, skundas laikomas nepaduotu.

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo priimti jo skundą ir iš esmės jį išnagrinėti,

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo skundo trūkumus ir laikė juos nepašalintais. Pareiškėjas buvo nurodęs teismui, kad jis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, kuriame paaiškintų visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, laikydamas pareiškėjo skundą nepaduotu, pažeidė ABTĮ 1–6 straipsnius. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam įsiteisėjusiais Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, kurią sumokėti pareiškėjui turi būtent Ministerija, tačiau ši institucija to nepadarė. Pareiškėjas pažymi, kad pridėjo ir tai pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas jam nepašalinus per teismo nurodytą terminą nustatytų skundo trūkumu laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, pripažįsta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytas pareiškėjo skundo trūkumas dėl to, kad pareiškėjas netiksliai nurodė ginčo šalis (nustatytas reikalavimas patikslinti ginčo šalis), nėra esminis trūkumas, dėl kurio nebūtų galima priimti pareiškėjo skundo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 53 straipsnį, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia. Taigi, net pareiškėjui nurodžius netinkamą atsakovą ar nenurodžius visų atsakovų, teismas, nagrinėdamas bylą, turi veiksmų laisvę į bylą įtraukti visus asmenis (pakeisti netinkamą valstybės atstovą tinkamu), kurie iš tiesų turėtų būti ginčo šalimis, ir tokiu būdu tinkamai išnagrinėti bylą. Todėl, net pareiškėjui netinkamai (netiksliai) nurodžius kitą ginčo šalį, bylos nagrinėjimas galėtų vykti teismui atlikus minėtame ABTĮ 53 straipsnyje numatytus veiksmus.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai kaip pareiškėjo skundo trūkumą nustatė ir tai, kad jis nesuformulavo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2019 m. vasario 4 d. sprendimą (raštą) Nr. (1.34.)7R-640. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikalavimą grąžinti jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas, savarankiško skundo reikalavimo dėl minėto Ministerijos sprendimo, kuriuo atsisakyta grąžinti minėtas sumas, panaikinimo suformulavimas nėra būtinas, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-945-756/2017).

Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad teismas kaip skundo trūkumą nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo grąžinti jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas. Nors teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad minėtas pareiškėjo reikalavimas šių nurodytų kriterijų neatitinka. Pareiškėjas šioje byloje pateikė Ministerijos 2019 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (1.34.)7R-640, kuriuo atsisakyta pervesti į pareiškėjo sąskaitą jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas, kadangi minėtos sumos pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą. Taigi yra aišku, kad Ministerija atsisakė pareiškėjui pervesti minėtų teismų priteistas sumas. Šiuo atveju aptariamas Ministerijos sprendimas vertintinas kaip atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimo priėmimo klausimą turėtų išnagrinėti iš naujo. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas dėl aptariamo reikalavimo priėmimo, turėtų įvertinti, ar nėra praleistas terminas tokiam reikalavimui teisme išnagrinėti, kadangi pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad teismas nei 2019 m. liepos 22 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, nei skundžiamoje 2019 m. liepos 30 d. nutartyje, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu jam nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, nieko nepasisakė apie pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismui dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo nieko nepasisakius, negalima daryti išvados, kad minėtas teismas tinkamai išnagrinėjo šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą. Todėl teismas šį pareiškėjo skundo reikalavimą taip pat turėtų išnagrinėti iš naujo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų aplinkybių yra pagrindas konstatuoti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartis laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu pareiškėjui nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nors pareiškėjas atskiruoju skundu prašo priimti jo skundą ir jį išnagrinėti iš esmės, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsniu, skundo priėmimo klausimas ir skundą priėmus jo nagrinėjimas yra priskirtas apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti minėtą pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. J. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė