2025-11-19 Nr. AB-19871-3-62-3-00846-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-760-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00846-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natuko turtas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Galinta ir partneriai“), dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Natuko turtas“ (UAB „Galinta ir partneriai“ teisių ir pareigų perėmėja; toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-697 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjui išnuomoto valstybinės žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – šį žemės sklypą sujungti su tarp jo ir (duomenys neskelbtini), įsiterpusiu 386 kv. m valstybinės žemės plotu.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. kreipėsi į atsakovą su prašymais organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Ginčijamu Sprendimu atsakovas prašymų nepatenkino, motyvuodamas, jog prijungtinas plotas yra reikalingas Kauno miesto reikmėms, t. y. (duomenys neskelbtini) infrastruktūrai, taip pat kad kartu su prašymu pateikta planavimo pasiūlymų schema nėra suderinta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD) Kauno skyriumi.

2.2. Pareiškėjas 2021 m. vasario–kovo mėnesiais taip pat sužinojo, kad Sklype ir prijungtiname plote išsidėsčiusioje pareiškėjui nuosavybės teise priklausančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo nepagrįstai pastatyti transporto įvažiavimą ir statymą draudžiantys / ribojantys kelio ženklai. Atsakovas automobilių stovėjimo aikštelės dalyje siekia neleisti automobilių eismo ir jų statymo ir siekia ją paversti pėsčiųjų zona.

2.3. Egzistuoja visos sąlygos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimui su Sklypu. Prijungtino ploto teritorija yra užstatyta pagrindinio pastato priklausinio – automobilių stovėjimo aikštelės dalimi, kita automobilių stovėjimo aikštelės dalis yra Sklypo teritorijoje. Stovėjimo aikštelė apima didžiąją dalį prijungtino ploto teritorijos ir yra išsidėsčiusi tiek Sklypo teritorijoje, tiek prijungtiname plote. Prijungtino ploto nėra galimybės suformuoti kaip atskirą funkcionuojantį racionalų žemės sklypą. Prijungtinas plotas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą turi būti išnuomojamas ne aukciono būdu pareiškėjui. Stovėjimo aikštelė visada nuo jos įrengimo buvo ir yra antraeilis daiktas – priklausinys, skirtas pagrindinio daikto – prekybos paviljono – poreikiams užtikrinti.

2.4. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad prijungtinas plotas yra reikalingas miesto reikmėms. Administracija, neturėdama pareiškėjo sutikimo, neturi teisės savavališkai nuspręsti neeksploatuoti automobilių stovėjimo aikštelės, trukdyti joje automobilių eismą, sumontuoti metalinius stulpelius aikštelės teritorijoje. Tokiais veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjo nuosavybės teisės į minėtą aikštelę.

2.5. Automobilių stovėjimo aikštelė yra konkrečią paskirtį turintis statinys, t. y. atvira automobilių saugykla, kurioje numatyta ne mažiau kaip 13 automobilių stovėjimo vietų, reikalingų Sklype pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam pagrindiniam pastatui – prekybos paviljonui – eksploatuoti, ir privalo būti naudojama pagal paskirtį. Atsakovas neturi teisinio pagrindo nuspręsti naudoti ją ne automobiliams statyti, o kaip pėsčiųjų zoną.

2.6. Priešingai, nei nurodyta Sprendime, pareiškėjas kartu su prašymu pateikė atsakovui su KPD suderintą prijungtinio ploto prijungimo prie Sklypo formavimo pertvarkymo schemą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Ginčui aktualios faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai yra tapatūs anksčiau išnagrinėtoms byloms. Visi tapatūs skundo pagrindai buvo nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021 ir joje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, o tai yra pagrindas šią bylą nutraukti. Šiuo metu yra atnaujintas nagrinėjimas administracinėje byloje Nr. eI3-48-780/2023, kurioje buvo paduotas skundas dėl to paties dalyko, todėl yra pagrindas skundą šioje byloje palikti nenagrinėtu. Kadangi visų trijų bylų skundų pagrindai, reikalavimai įpareigoti atlikti konkrečius veiksmus bei reikalavimai panaikinti atsakovo neigiamą sprendimą yra tapatūs, visos paskesnės bylos turėtų būti nutrauktos arba skundai palikti nenagrinėti. Priešingu atveju būtų sukuriamos teisinės prielaidos pareiškėjai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kitu atveju prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Laikėsi pozicijos, kad antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas visa apimtimi negali būti nagrinėjamas teismuose, kadangi teismai vykdo teisingumą, o ne priima administracinius sprendimus, todėl reikalavimo tenkinimas įpareigoti atsakovą priimti konkretų administracinį sprendimą negali būti nagrinėjamas teisme dėl tų pačių motyvų, kaip ir prašymas patenkinti pareiškėjo prašymą.

4.2. Prijungiamas žemės sklypas privalo būti laisvas, tačiau ginčo plotas nėra laisvas ir yra užimtas inžineriniu statiniu – automobilių stovėjimo aikštele. Todėl nėra teisinio pagrindo pradėti organizuoti laisvos valstybinės žemės prijungimo prie suformuoto sklypo planavimo procedūras, nes tokio laisvo valstybinės žemės ploto neegzistuoja.

4.3. Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo susiformuoti žemės sklypo prie statinio priklausinio dalies. Priklausinių dalies eksploatacijai žemės sklypai nėra formuojami. Be to, pareiškėjo teisių perdavėjai susiformavo sklypą, kuris buvo būtinas jų turimiems statiniams (įskaitant priklausinius) eksploatuoti. Tai, kad sklypas, prie kurio prašoma prijungti valstybinės žemės plotą, yra suplanuotas detaliuoju planu, o ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, yra dar viena aplinkybė, dėl kurios pareiškėjo prašymas negalėjo ir negali būti patenkintas.

4.4. Bendrovė, siekdama vienų planavimo tikslų, į atsakovą kreipėsi norėdama įgyvendinti kitą planavimo tikslą, kuris yra neįgyvendinamas tiek dėl faktinių aplinkybių (teritorija nėra laisva), tiek dėl netinkamai pasirinktos planavimo procedūros (turėtų būti rengiamas detaliojo plano koregavimas ar keitimas). Dėl automobilių stovėjimo aikštelės, jos teisinio statuso bei jos naudojimo apribojimų atsakovas pažymėjo, jog minėto statinio teisinio statuso klausimas ar trukdymas naudotis šiuo statiniu ginčijamu Sprendimu nebuvo sprendžiamas. Atsakovas Sprendimu atsakė tik į prašymus, susijusius su žemės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu. Pareiškėjo skundo reikalavimai taip pat nėra susiję su minėtu statiniu, todėl didžioji skundo dalis nėra aktuali ir negali būti pagrindas skundo reikalavimams patenkinti.

4.5. Ginčo teritorija yra reikalinga (duomenys neskelbtini) infrastruktūrai, saugiam pėsčiųjų eismui, platesniam šaligatviui prie itin intensyvaus viešojo transporto eismo ir intensyviai eksploatuojamos stotelės. Pagal galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 (toliau – ir Bendrasis planas), pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196, sprendinius prašomas prijungti žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija.

II

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Likusią skundo dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 017,27 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. 1997 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Kauno apskrities viršininko administracija 99 metų terminui išnuomojo 0,2780 ha valstybinės žemės Sklypą (duomenys neskelbtini). Sklypas suformuotas 1997 m. sausio 21 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), o 2004 m. birželio 1 d. nuomos sutartimi buvo išnuomotas pareiškėjui, jame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas – prekybos paviljonas, taip pat nurodyti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė).

6.2. Bendrovė 2021 m. kovo 29 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti jam išnuomoto Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti prie Sklypo valstybinės žemės ploto siaurą juostą, įsiterpusią tarp Sklypo ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. kovo 29 d. prašymas).

6.3. Atsakovas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 70-2-1108 2021 m. kovo 29 d. prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog prijungtinas plotas yra reikalingas Kauno miesto reikmėms, t. y. (duomenys neskelbtini) infrastruktūrai, be to, kartu su prašymu pateikta planavimo pasiūlymų schema nėra suderinta su KPD (toliau – ir 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas).

6.4. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 5 d. pateikė atsakovui prašymą organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį tarp Sklypo ir (duomenys neskelbtini) žemės plotą. Su prašymu pateikė planavimo pasiūlymų schemą, suderintą su KPD (toliau – ir 2021 m. gegužės 5 d. prašymas).

6.5. Atsakovas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 70-2-1553 pareiškėjo 2021 m. gegužės 5 d. prašymo nepatenkino, motyvuodamas tuo, jog į panašų prašymą yra atsakęs 2021 m. balandžio 12 d. raštu. Papildomai nurodė, kad prašomas prijungti valstybinės žemės plotas yra reikalingas miesto reikmėms ir negali būti prijungiamas kaip laisvas valstybinės žemės plotas prie Sklypo (toliau – ir 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas).

6.6. Regionų apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021 (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-220-968/2023 paliko sprendimą nepakeistą) panaikino 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. prašymą.

6.7. Regionų apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2023 m. liepos 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-48-780/2023 pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 70-2-1553 atmetė kaip nepagrįstą; likusią bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjui išnuomoto Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nutraukė.

6.8. Atsakovas, vykdydamas 2023 m. kovo 1 d. įsiteisėjusio Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021 dalį, kuria buvo nuspręsta įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. kovo 29 d. prašymą, taip pat kompleksiškai išnagrinėjusi ir įvertinusi vėliau su 2021 m. gegužės 21 d. pareiškėjo prašymu pateiktus papildomus dokumentus bei tapatų prašymą, skundžiamu Sprendimu atsisakė organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 386 kv. m) sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, dėl to, kad prašoma prijungti teritorija nėra laisva ir yra reikalinga miesto reikmėms – (duomenys neskelbtini) infrastruktūrai, kaip tai numatyta Bendrajame plane, todėl atsakovas netenkino 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. prašymų.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Žemės įstatymo (9 str. 6 d. 4 p., 10 str. 5 d. 4 p., 40 str.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (20 str. 6 d. 5 p.), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės; 2, 47 p.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas; 2.15 p.), nuostatomis. Teismas nurodė, kad asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Žemės plotas taip pat turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai). Byloje būtina nustatyti, ar prijungus 386 kv. m žemės sklypą prie pareiškėjo žemės Sklypo, bus pažeisti Bendrojo plano sprendiniai.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas Sprendime citavo tam tikrų su ginču susijusių teisės aktų nuostatas, Bendrojo plano sprendinius, tačiau nesivadovavo Nutarimo 2.15 papunkčiu ir nenustatė, ar pareiškėjo nurodytas žemės sklypo plotas atitinka įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui taikytinus kriterijus, kad būtų pagrindas jį pripažinti įsiterpusiu žemės plotu, parduodamu ar nuomojamu pagal Žemės įstatymo nuostatas, ar jis yra įsiterpęs tarp Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų (duomenys apie (duomenys neskelbtini) suformavimą ir įregistravimą). Atsakovas taip pat nenustatė, netyrė ir nevertino kitų visų nagrinėjamai situacijai svarbių faktinių aplinkybių dėl prijungtino žemės sklypo pripažinimo nelaisvu esant atsakovo leidimams ir sutikimams dėl automobilių parkavimo aikštelės įrengimo, jos konkrečios dalies patekimo į prašomą prijungti žemės sklypą, kokios konkrečios infrastruktūros plėtrai reikalingas ginčo žemės sklypas pagal Bendrojo plano ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-284 pradėto rengti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano duomenis (Sprendime tik nurodyta, kad yra realus ir pagrįstas poreikis pėsčiųjų šaligatvį prašomoje prijungti teritorijoje platinti, kai žinoma, jog (duomenys neskelbtini) plėtra jau baigta), nepateikė motyvų dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo (teisės aktų nustatyti draudimai), prijungtinos teritorijos pakankamai konkretaus poreikio visuomenės poreikiams įgyvendinti.

9. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas neįvykdė Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021 nustatytų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo trūkumų. Be to, atsakovas atsiliepime į skundą išdėstė papildomas aplinkybes, kurių nėra Sprendime (pvz., dėl neegzistuojančio laisvos valstybinės žemės ploto, aikštelės teisinio statuso), tačiau ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui.

10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų ir priimtas nesivadovaujant gero administravimo, išsamumo principu.

11. Vertindamas reikalavimą įpareigoti Administracijos direktorių priimti sprendimą pradėti rengti pareiškėjui išnuomoto valstybinės žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projektą, teismas nurodė, kad šis suformuluotas reikalavimas yra priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl, panaikinus Sprendimą, iš dalies tenkintinas pareiškėjo skundo reikalavimas ir atsakovas įpareigotinas išnagrinėti iš naujo pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir priimti motyvuotą bei faktais pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus, nes administracinė procedūra dėl pareiškėjo prašymo nėra baigta.

12. Teismas pripažino, kad 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas ir 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas yra du savarankiški sprendimai, priimti nagrinėjant skirtingus pareiškėjo prašymus, grindžiamus nevienodomis aplinkybėmis, ir savarankiškai sukeliantys teisines pasekmes dėl pareiškėjo inicijuojamo Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. 2021 m. gegužės 5 d. prašymas buvo grindžiamas nauja faktine aplinkybe, kurios nebuvo teikiant 2021 m. kovo 29 d. prašymą, t. y. pašymo suderinimu su KPD. Nors ir sutapo prašymų dalykas, bet skyrėsi 2021 m. gegužės 5 d. prašymo pagrindas (pareiškėjas rėmėsi papildoma aplinkybe ir papildomu ją patvirtinančiu dokumentu). Todėl teismas sprendė, kad atsakovas ne atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 5 d. prašymą, o jį atmetė analogišku pagrindu, kaip ir 2021 m. kovo 29 d. prašymą, nepaisant to, kad antrą kartą teikiant prašymą pareiškėjas pateikė ir savo siūlymo suderinimą su KPD. Atsakovas 2021 m. gegužės 5 d. prašymą vertino ne kaip visiškai tapatų 2021 m. kovo 29 d. prašymui, o kaip panašų, ir 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu ne atsisakė nagrinėti prašymą, o jį atmetė tokiais pat argumentais, kaip ir 2021 m. kovo 29 d. prašymą, tik 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo argumentus papildė argumentu, kad ir kitas Administracijos skyrius laikosi tokios pačios nuomonės dėl žemės poreikio miesto reikmėms. Be to, Sprendimas priimtas vykdant Regionų apygardos administracinis teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6368-423/2021. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, kad skundžiamas Sprendimas negali būti vertinamas kaip naujas savarankiškas neigiamas sprendimas ir negali būti ginčo objektas administracinėje byloje, nes nagrinėjamu atveju administracinė procedūra dėl pareiškėjo prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nebuvo baigta, o atsakovas buvo įpareigotas ją užbaigti ir priimti skundžiamą sprendimą.

13. Kitus ginčo šalių argumentus teismas laikė neesminiais ir plačiau jų nevertino. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 017,27 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III

14. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria skundas buvo tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti visa apimtimi.

15. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus.

15.1.1. Teismas nepagrįstai išplėtė ginčo ribas ir sprendimą grindė su ginčo objektu – atsisakymu organizuoti žemės formavimo pertvarkymo projektą – nesusijusių faktinių duomenų konstatavimu bei vertinimu (statybos leidimų teisėtumu, projektiniais jų sprendiniais, gretimų sklypų detaliųjų planų sprendiniais ir pan.), iš esmės nepasisakydamas dėl Sprendimo teisėtumo. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl teisės aktuose įtvirtinto žemės ploto laisvumo kriterijaus ir ar atsakovas jį teisingai taikė, teismas apsiribojo pareiškėjo aiškinimu, kad užtenka dviejų kriterijų: žemės plotas turi būti įsiterpęs ir neviršyti nurodyto dydžio. Tačiau nurodytais motyvais nebuvo grindžiamas Sprendimas, byloje ginčo dėl jų nebuvo.

15.1.2. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad prašyme įvardinta teritorija, kaip prijungtina, teritorijų planavimo dokumentais yra priskirta (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinei infrastruktūros plėtrai. Minėtas teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir neginčijamas, visiems viešai prieinamas ir privalomas. Pasisakydamas dėl Bendrojo plano sprendinių pagrįstumo, kai pats Bendrasis planas ir jo sprendiniai net nebuvo ginčo objektu byloje, ir neįvertinęs šiuo aspektu atsakovo argumentų, teismas pažeidė procesinės teisės normas.

15.1.3. Teismas atsisakė tirti atsakovo motyvus, dėl kurių išvestinis įpareigojimo atlikti veiksmus reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, nurodydamas, kad tai pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimas ir laikė pastaruosius motyvus, kaip individualų administracinį aktą papildančiais. Tokiu būdu buvo pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į gynybą, teismo nešališkumo principai.

15.1.4. Procesinis lygiateisiškumas ir proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principas buvo pažeistas taip pat neskundžiama teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, kuria buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės vien tam, kad pareiškėjas galėtų pateikti dar vieną prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15.1.5. Teismas nemažino bylinėjimosi išlaidų ir tuo pažeidė taisyklę, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nepaisant to, kad rezoliucinėje dalyje teismas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų tenkino iš dalies tik dėl to, kad nepriteisė išlaidų už vieno rašto parengimą, o ne dėl to, kad jas būtų proporcionaliai sumažinęs tenkintų reikalavimų dalimi. Sprendimo tenkinimą iš dalies lėmė tai, kad antrasis reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, kaip ir teigė atsakovas. Teismas aptartas išlaidas privalėjo mažinti per pusę.

15.1.6. Teismas neaiškiai apibrėžė ginčo ribas. Teismas pasisakė dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje skųsto rašto pagrįstumo, tačiau atmetė atsakovo motyvus, kad šioje byloje ginčijamas Sprendimas negali būti vertinamas, kaip savarankiškas neigiamas sprendimas, nes yra ankstesnio teismo sprendimo vykdymas. Tačiau teismas būtent taip ir vertino VAĮ 10 straipsnio kontekste, tikrindamas, ką ir kaip atsakė atsakovas, vykdydamas ankstesnį teismo sprendimą. Tokiu būdu teismas priėmė ne tik neaiškų, bet ir nepagrįstą sprendimą.

15.2. Pirmosios instancijos teismas padarė ir materialinės teisės normų pažeidimus.

15.2.1. Teismas netyrė, ar Sprendimo motyvai dėl ginčo teritorijos dėl neatitikimo „laisvos žemės“ statusui yra teisingi, o tik pakartojo pareiškėjo skundo motyvus, kad atsakovas nepasisakė, kad ginčo plotas neatitinka įsiterpimo kriterijų. Toks teismo sprendimas prieštarauja ginčui aktualių teisės aktų (be kita ko, Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p., Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 6 d. 5 p.) nuostatoms. Atsakovas Sprendime laikėsi pozicijos, kad net neverta analizuoti likusių kriterijų dėl atitikimo „įsiterpimo“ sąvokai, ar „siauros juostos“ išimčių, jei žemės plotas neatitinka įsiterpusio statuso, kai neegzistuoja pagrindinė sąlyga dėl valstybinės žemės ploto laisvumo. Dėl to, kad plotas nėra laisvas, byloje ginčo nėra, nes jame yra automobilių stovėjimo aikštelė ir ginčo teritorija Bendruoju planu yra suplanuota kaip rezervuojama savivaldybės inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Todėl nėra teisinio pagrindo pradėti organizuoti laisvos valstybinės žemės prijungimo prie suformuoto sklypo planavimo procedūras, nes tokio laisvo valstybinės žemės ploto neegzistuoja. Šios išvados atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šį motyvą atsakovas nurodė skundžiamame Sprendime ir skunde teismui pareiškėjas šio motyvo nepaneigė.

15.2.2. Teismas ignoravo Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostatas, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai.

15.3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Tais atvejais, kai yra suplanuota kelio (gatvės) plėtra, valstybinės žemės sklypas negali būti parduodamas ir prijungiamas prie besiribojančio, kaip įsiterpęs žemės sklypas. Taip pat žemės „nelaisvumas“ yra pakankamas ir nėra reikalaujama nei žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentų, nei būsimų techninio projekto sprendinių, nei analizės dėl esamo tos teritorijos užimtumo teisėtumo. Atsakovas taip pat prašė teismo vadovautis itin aktualiu Regionų administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. eI-2370-428/2019, tačiau teismas juo nesirėmė, nepasisakė dėl „žemės laisvumo“ sąvokos turinio, taikė neracionaliai aukštus standartus atsakovui siekiant pagrįsti žemės „nelaisvumą“ ir tuo nukrypo nuo aiškiai suformuotos teismų praktikos ginčo atveju. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-140-552/2021 suformavo teisės taikymo taisyklę dėl įsiterpusių valstybinės žemės plotų prijungimo tuo aspektu, kai teritorija yra reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti inžinerinės infrastruktūros plėtrai, tačiau šioje nutartyje suformuotais išaiškinimais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Be to, Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarime Nr. KT44-N12/2014 nurodyta, kad „<...> jei suplanavus teritoriją paaiškėtų, kad šis žemės plotas nereikalingas kelio infrastruktūrai plėsti, yra sudarytos galimybės jį privatizuoti ar išsinuomoti greta esančių žemės sklypų savininkams ar nuomininkams“.

15.4. Teismo motyvai (sutampantys su skundo motyvais), kad atsakovas nenustatė ar netyrė, kokios konkrečios infrastruktūros plėtrai, suplanuotai pagal Bendrąjį planą, reikalingas ginčo valstybinės žemės plotas, bei nepateikė motyvų dėl prijungtinos teritorijos pakankamai konkretaus poreikio visuomenės poreikiams įgyvendinti, neatitinka tikrovės, o iškeltų reikalaujamo detalumo ir konkretumo standarto lygmuo neatitinka protingumo kriterijaus.

15.5. Sprendimas yra pakankamai pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas. Teismas nepagrįstai reikalavo vertinti gretimos teritorijos detaliuosius planus ar statybos leidimus, pasisakyti dėl statybos teisėtumo rengiant neigiamą sprendimą dėl prašymo organizuoti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas žino ir supranta tiek faktinius, tiek teisinius skundžiamo Sprendimo motyvus, kadangi jie buvo išdėstyti ne tik Sprendime, bet ir ankstesniuose atsakymuose pareiškėjui, taip pat ankstesnėse bylose. Sprendimas priimtas tik dėl pateikto prašymo ir jo motyvai yra tik pareikšto prašymo ribose, nors pareiškėjo teismui nurodyti argumentai (jų dalis) yra nesusiję su ginčo objektu. Atsisakydamas vertinti atsiliepimo į skundą motyvus, pasisakymus ir aktualios teismų praktikos santrauką, teismas ne tik pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bet ir padarė procesinės teisės normos pažeidimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 str. 2 d.), kuris buvo esminis priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16. Pareiškėjas atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Prijungtiname plote nuo 2001 metų yra teisėtai įrengta šiuo metu pareiškėjui priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurios įrengimui bei rekonstravimui buvo gauti visi sutikimai / suderinimai. Nuo 2001 metų bei šiuo metu galiojančiais ginčo teritorijos detaliojo plano sprendiniais prijungtinas plotas yra priskirtas būtent Sklypui bei jame esančio pareiškėjo pastato (šiuo metu Prekybos paviljono) aptarnavimui.

17.2. Atsakovas nepagrįstai siekia įtikinti, kad administracinės bylos teisme nagrinėjimo ribos yra apibrėžtos vien tik Sprendime nurodytų motyvų vertinimu. Spręsdamas dėl atsakovo Sprendimo pagrįstumo, teismas turi vertinti motyvus dėl pareiškėjo pateiktų prašymų pagrįstumo ir (ar) nepagrįstumo, t. y. teismas pagrįstai analizavo teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu sąlygas. Teismas turi įvertinti ir tai, į ką atsakovas Sprendime neatsižvelgė ir ko nevertino, tačiau privalėjo vertinti. Teismas aiškiai nurodė Sprendimo trūkumus. Pareiškėjas pažymi, kad prijungtino ploto užstatymo stovėjimo aikštele faktu atsakovas rėmėsi kaip pagrindu nelaikyti prijungtino ploto laisva žeme bei būtent šiuo motyvu vadovaudamasis atmetė pareiškėjo prašymus, o teismas sprendime nurodė motyvus, dėl kurių vertino prijungtino ploto užstatymo Stovėjimo aikštele aplinkybę. Sprendimo vertinimas neturi apsiriboti vien tik paties atsakovo nurodomais Sprendimo motyvais.

17.3. Teismas neturėjo pagrindo vertinti Bendrojo plano sprendinių, kadangi jie nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Tačiau teismas įvertino Bendrojo plano duomenis, konstatuodamas, kad Bendrajame plane nėra informacijos apie tai, kokios konkrečios infrastruktūros planuojamai realiai ir pagrįstai plėtrai reikalingas prijungtinas plotas.

17.4. Atsakovas apeliaciniame skunde išėjo už Sprendimo ribų ir pakeitė savo ankstesnius motyvus dėl prijungtino ploto nebuvimo laisva žeme, apeliaciniame skunde nurodydamas naujus teiginius (dėl to, kad ginčo teritorija nėra laisva, nes suplanuota kaip rezervuojama inžinerinės infrastruktūros plėtrai ir kad bendru atveju pripažinti žemę nelaisva užtenka vien to, kad teritorija yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentu, kaip rezervuojama valstybės ar savivaldybės infrastruktūros plėtrai, o tai savaime pagrindžia visuomenės poreikį ir viešąjį interesą). Nurodytais motyvais nebuvo remiamasi nei Sprendime, nei atsikirtimuose į pareiškėjo skundą, jie nurodyti apeliaciniame skunde, po to, kai Bendrovė paneigė atsakovo motyvą, kad prijungtinas plotas nelaikytinas laisva žeme, nes jis užstatytas stovėjimo aikštele.

17.5. Apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika yra neaktuali nagrinėjamu atveju, nes nesutampa nagrinėjamos, ir pareiškėjo nurodytų bylų faktinės aplinkybės.

17.6. Atsakovas ydingai aiškina laisvos žemės sąvoką, ją siedamas su žemės naudmenomis. Žemės naudmenų rūšis „laisva žemė“ neegzistuoja, o atsakovas Sprendime nenurodo, kokia žemės naudmenų rūšis turėtų būti tam, kad žemė būtų laikoma „laisva“. Laisvos žemės sąvoka yra susijusi su esminiu šios žemės statusu – ar ši žemė yra suformuota atskiru žemės sklypu, ar joje yra suprojektuoti grąžintini žemės sklypai ir pan., o ne su žemės ploto sudėties vertinimu naudmenų rūšies atžvilgiu. Ginčo valstybinė žemė (t. y. prijungtinas plotas) nėra suformuota atskiru žemės sklypu, nėra numatyta / suprojektuota grąžinti, priešingai, ji yra naudojama pareiškėjo. Ši valstybinė žemė yra ir visada buvo reikalinga tinkamam pagrindinio pastato eksploatavimui, tačiau poreikio ją įteisinti niekada nebuvo, nes niekas nekėlė jokių ginčų dėl jos faktinio naudojimo. Vadovaujantis išaiškinimais, suformuotais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-973-492/2015 valstybinės žemės plotas, nors jame ir buvo pareiškėjui priklausančio statinio dalis, yra laikytinas laisvos valstybinės žemės plotu. Nurodytoje byloje teismas ne tik pripažino užstatytą valstybinės žemės plotą laisva žeme, bet ir nurodė, kad nėra kliūčių prijungti šį pareiškėjo valdomo statinio dalimi užstatytą laisvos valstybinės žemės plotą prie jau pareiškėjo turimo žemės sklypo, tam, kad būtų užtikrintas pareiškėjo valdomo statinio eksploatavimas. Ginčo valstybinės žemės plotas yra reikalingas tinkamam ir visaverčiam Sklype esančio pagrindinio pastato – Prekybos paviljono kartu su jo priklausiniu (stovėjimo aikštele) – tinkamam / visaverčiam naudojimui bei eksploatavimui.

17.7. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 33 punkte nurodyta, kad „[v]alstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos teritorijos yra miesto gatvės, rekreaciniai atskirieji želdynai, kapinės, miesto miškai, visuomeninės teritorijos, krašto apsaugai naudojamos teritorijos, valstybinis vandenų fondas. Valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos ir rezervuojamos teritorijos parodytos rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinyje (M 1:25 000). Konkretūs sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės poreikiams rezervuojamų teritorijų turi būti priimti rengiant žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus aktualių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Šiuo metu tokie dokumentai nėra (ir neaišku, ar kada nors bus) rengiami, o jeigu ir bus – kaip jie detalizuos atitinkamas teritorijas (tikėtina, ginčo Stovėjimo aikštelė būtų palikta jos teisėtam savininkui pareiškėjui, Stovėjimo aikštelės nenacionalizuojant, t. y. nenusavinant. Nesant priimtiems žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams dėl prijungtino ploto rezervavimo valstybės / savivaldybės poreikiams, ginčo teritorijai ir toliau lieka galioti šiuo metu galiojantys detaliojo plano sprendiniai.

17.8. Bendrojo plano Rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinys, kuriuo remiasi atsakovas, yra parengtas masteliu M 1:25 000. nurodytame brėžinyje reikėtų analizuoti iš esmės akimi neįžiūrimą vos 0,2 milimetro siekiantį atstumą. Specialisto, atlikusio faktinį patikrinimą vietoje bei parengusio minėtą konsultacinę išvadą, vertinimu, daryti konkrečias išvadas dėl prijungtino ploto rezervavimo valstybės / savivaldybės poreikiams, sprendžiant pagal šį Bendrojo plano Rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų M 1:25 000 brėžinį, būtų neobjektyvu. Pagal specialisto pateiktus duomenis prijungtinas plotas nepatenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją bei nėra ir net nebuvo numatytas rezervuoti savivaldybės poreikiams. Pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus prijungtinas plotas nėra rezervuotas savivaldybės poreikiams. Priešingai, pagal detalųjį planą šis plotas yra sujungtinas su Sklypu.

17.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas, kaip ir atsakovo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimas, yra nemotyvuotas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. NŽT nurodo, kad byloje ginčo, kad Sklypas nėra laisvas, nėra, kadangi pati Bendrovė patvirtino, jog jame yra jos statytas inžinierinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė. Vienas iš kriterijų, kurį turi atitikti įsiterpęs žemės sklypas, yra tai, jog jis turi būti laisvas. Tačiau teismas netyrė, ar Sprendimo motyvai dėl ginčo žemės sklypo neatitikimo „laisvos žemės“ apibrėžimui yra teisingi, o tik pakartojo pareiškėjo skundo argumentus, jog ginčo plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. (33.200 Mr) R-697 pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. atsakovui pateikė prašymus organizuoti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, su tikslu įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės plotu. Skundžiamu Sprendimu atsakovas netenkino minėtų pareiškėjo prašymų ir atsisakė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 386 kv. m) sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Atsakovas netenkino minėto pareiškėjo prašymo, be kita ko, konstatavęs, kad prašomas prijungti sklypas nėra laisvas, kadangi jame yra inžinierinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė. Konstatavus šią faktinę aplinkybę, nėra teisinio pagrindo pradėti organizuoti laisvos valstybinės žemės prijungimo prie suformuoto sklypo planavimo procedūras, nes tokio laisvo valstybinės žemės ploto tiesiog neegzistuoja; prašoma prijungti teritorija kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu (Bendruoju planu, jo sprendiniais) yra suplanuota, kaip būtina visuomenės poreikiams įgyvendinti. Prašoma prijungti teritorija yra reikalinga (duomenys neskelbtini) infrastruktūrai, saugiam pėsčiųjų eismui platesniam šaligatviui prie itin intensyvaus viešojo transporto stotelės.

21. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Sprendimą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, nes nėra tinkamai motyvuotas.

22. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas neįvertino esminių jo argumentų ir nurodytų aplinkybių bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi Sprendime yra nurodyti visi aktualūs duomenys bei argumentai. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei sutinka su teismo vertinimu, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas nuostatas, yra pažymėjęs, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018; 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019; 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas yra nemotyvuotas. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas minėtus reikalavimus atitinka, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų turinys patvirtina, kad pareiškėjas suprato Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, tik su juo nesutiko. Sprendimo turinys patvirtina, kad šiuo atveju buvo įvertinti pareiškėjo prašymai organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, su tikslu įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės plotu, kurie buvo atmesti, nurodytos ginčui aktualios faktinės aplinkybes, pateikti konkretūs motyvai. Todėl priešingi pirmosios instancijos teismo motyvai nepripažįstami pagrįstais. Atitinkamai toliau šiame sprendime bus vertinamas atsakovo Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos nei plečiamai, nei siaurinamai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

27. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. To paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkte reglamentuota, kad Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Taip pat Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

28. Nutarimo Nr. 692, kurio nuostatos taip pat įvertintos Sprendime, 2.15 punktas nustato, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Taisyklių 2.6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, yra nurodęs, jog asmenų subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).

30. Iš šių teisės normų (kurios buvo nurodytos ir skundžiamame Sprendime), be kita ko, matyti, kad vienas iš kriterijų, kurį turi atitikti įsiterpęs žemės sklypas, yra taip pat tai, jog jis turi būti laisvas.

31. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo, kad siekiamas prijungti žemės sklypas nėra laisvas, kadangi jame yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (jos dalimi), t. y. ginčo žemės plotas yra užstatytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tam, jog asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytų sąlygų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1224-1047/2024). Tai patvirtina, kad nors vienos sąlygos neatitikimas lemia, jog žemės sklypas negali būti parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (mutatis mutandis žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad siekiamas sujungti su pareiškėjo nuomojamu sklypu valstybinės žemės plotas nėra laisvas, nebuvo pagrindo vertinti kitų kriterijų, kuriuos būtina nustatyti siekiant pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindinė sąlyga – dėl valstybinės žemės ploto laisvumo. Todėl jau vien šiuo pagrindu (kurio nevertino pirmosios instancijos teismas) pareiškėjo prašymai galėjo būti atmesti.

32. Taip pat kartu akcentuotina, kad Sprendime nurodyta, jog pagal Bendrąjį planą prašomas prijungti žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams, aplinkos kokybei gerinti reikalingiems objektams, sąvartynams su jų funkcionavimui reikalinga infrastuktūra), t. y. rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija, šią aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta Sprendime, viešai prieinami duomenys (vieša prieiga internete: https://maps.kaunas.lt/bp/) patvirtina, kad prašyme įvardinta teritorija kaip prijungtina dokumentais yra priskirta (duomenys neskelbtini) gatvės inžinerinei infrastruktūrai. Kaip nurodyta Sprendime, teritorijoje, kuri ribojasi su prašoma prijungti teritorija, yra susiaurintas šaligatvis su tikslu įrengti įvažą viešajam transportui, ant susiaurinto šaligatvio įrengtos dvi viešojo transporto stotelės stoginės su vitrinomis, kurios užima beveik visą šaligatvio plotį, apšvietimo stulpai bei kelio ženklai, todėl yra realus ir pagrįstas poreikis pėsčiųjų šaligatvį prašomoje prijungti teritorijoje platinti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nebuvo paneigtas atsakovo išvada, kad prašoma prijungti teritorija yra reikalinga miesto reikmėms. Šiuo aspektu skunde pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai yra susiję su tuo, kad atsakovas nurodytoje teritorijoje, pareiškėjo teigimu, neteisėtai įrengė stulpelius ir transporto įvažiavimą ir statymą draudžiančius / ribojančius kelio ženklus, taip pat apribojo pareiškėjo teisę naudotis (disponuoti) aikštele, tačiau šie argumentai yra teisiškai neaktualūs sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo paneigta, jog ginčo teritorija yra suplanuota kaip reikalinga visuomenės poreikiams bei būtina gatvės inžinierinei infrastruktūrai.

33. Pirmiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai suponuoja išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. prašymus organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tinkamai vadovavosi ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir pakankamai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nebuvo pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmetamas.

34. Galutinis procesinis teismo dokumentas priimtas pareiškėjo nenaudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Natuko turtas“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius