95980c10-8bd6-4c19-ab96-191ca2bf3129 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                           Civilinė byla Nr. 2A - 7 - 252 - 2015Ineta Baliukaitytė                                             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01379-2013-9                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     30.5; 30.9.1; 121.15; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei N. R., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,atsakovui R. V. Z., jo atstovui advokatui K. G.,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės Å«kio ministerijos atstovui K. C.,iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovui S. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

V. Z. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-488/2018 pagal ieÅ¡kovės N. R. ieÅ¡kinį atsakovui R. V. Z., trečiajam asmeniui L. K., iÅ¡vadas teikiančiom institucijom – Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, VÄ® Registrų centrui dėl teisės pripažinimo rengti detalųjį planÄ , žemės sklypo atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo patekimui į atidalintÄ sklypÄ bei atidalinto žemės sklypo ir nustatyto servituto įregistravimo be bendrasavininko sutikimo bei atsakovo R.

V. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė N. R. prašė: pripažinti jai teisę rengti jai ir atsakovui R. V. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ be atsakovo sutikimo; be atsakovo sutikimo iÅ¡ ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m.

žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinti dalį – 1147 kv. m. žemės sklypÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ skaičiumi „3“, jį suformuoti į atskirÄ sklypÄ , priklausantį ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, ir nustatyti per bendro naudojimosi kiemÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ skaičiais „2,3,4,5“, kelio servitutÄ patekimui į atidalintÄ Å¾emės sklypÄ ; pripažinti ieÅ¡kovei teisę be atsakovo sutikimo įregistruoti VÄ® Registrų centro Panevėžio filiale atidalintÄ 1147 kv. m.

žemės sklypÄ ir patekimui į šį žemės sklypÄ nustatytÄ kelio servitutÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3956 kv. m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Å alys Å¡iuo sklypu naudojasi pagal nustatytÄ nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Ant Å¡io žemės sklypo dalies yra gyvenamasis namas, kurio bendrasavininkai – atsakovas ir trečiasis asmuo L. K..

IeÅ¡kovė pageidauja iÅ¡ Å¡io žemės sklypo atidalinti 1147 kv. m. sklypÄ , plane pažymėtÄ â€ž3“, ir jį suformuoti kaip atskirÄ jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ . Atsakovas tam trukdo, t. y. atsisakė sudaryti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybe, dėl ko ieÅ¡kovė buvo priversta savo pažeistas teises ginti teisme. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-11-23 sprendimu leido ieÅ¡kovei tokiÄ sutartį sudaryti be atsakovo sutikimo.

IeÅ¡kovė ir atsakovas 2012-03-22 su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašė sutartį dėl detaliojo plano rengimo. IeÅ¡kovė 2012-06-22 sudarė sutartį su IÄ® P. architektÅ«ros ir urbanistikos studija dėl detaliojo plano projekto parengimo ir sumokėjo 2 500 Lt avansÄ . Detaliojo plano sprendiniai ieÅ¡kovei buvo pateikti 2012-10-27. Atsakovas 2012-11-05 nurodė, kad detaliojo plano sprendiniams nepritaria, nes nebuvo atsižvelgta į jo pageidavimus. Jis pageidavo atkelti naujai formuojamo ieÅ¡kovės sklypo ribÄ 1,49 m.

į vakarų pusę ir ieÅ¡kovei suformuoti ne 1147 kv. m., o 1096 kv. m. sklypÄ . Nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovės pastatyta tvora užtamsins jo namo langus ir jam priklausančios komunikacijos atsiras ieÅ¡kovės sklype, servitutas bendro naudojimo kieme suvaržys jo teisę naudotis savo turtu, todėl ieÅ¡kovė jam turėtų sumokėti 2 000 Lt kompensacijÄ ; taip pat pageidavo servitutÄ padalinti po lygiai arba privažiavimus prie naujai formuojamų sklypų parengti per bendrÄ kiemÄ . IeÅ¡kovės manymu, jos pateiktas atidalijimo variantas atitinka abiejų bendraturčių interesus, nepažeidžia trečiojo asmens interesų.

Atsakovas savo variantu siÅ«lo mažinti ieÅ¡kovei pagal nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ tenkančiÄ sklypo dalį bei jam mokėti kompensacijÄ už servitutÄ , planuojamÄ abiems bendrasavininkams priklausančioje žemės sklypo dalyje. IeÅ¡kovė visais bÅ«dais siekė taikaus ginčo iÅ¡sprendimo, tačiau tai nepavyko. Atsakovas R. V. Z. teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė: bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kovės reikalavimo jai be atsakovo sutikimo leisti rengti žemės sklypo detalųjį planÄ nutraukti CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu; reikalavimÄ dėl žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ abiejų Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo sklypo pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ variantÄ atmesti; patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir iÅ¡ ieÅ¡kovei bei atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m.

žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinti dalį 1147 kv. m. žemės sklypÄ pagal atsakovo pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , jį suformuojant į atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kuris priklausytų ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovės sklypo ribÄ vakarinėje dalyje perkelti 2,42 m į atsakovo pusę ir ieÅ¡kovės naudojamÄ sklypÄ susiaurinti 1,6 m. Tuo atveju ieÅ¡kovės sklypas nebÅ«tų sumažintas.

Nustatant papildomus servitutus bÅ«tų užtikrintas naudojimasis antžeminėmis ir požeminėmis komunikacijomis ir jų priežiÅ«ra, galimybė įvažiuoti transporto priemonėms. Toks variantas yra procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas, nepažeidžia niekieno interesų. Jame atsižvelgta į Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , servitutų nustatymo bÅ«tinumÄ , iÅ¡laikomi bÅ«tini atstumai nuo pastatų. Nurodė, kad ieÅ¡kovei 2011-11-23 teismo sprendimu buvo leista sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių – pareigų perdavimo.

Å io teismo sprendimo ieÅ¡kovė neįvykdė ir paminėtÄ sutartį 2012-03-22 sudarė kartu su atsakovu. Todėl byla toje dalyje turėtų bÅ«ti nutraukta.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Atidalino iÅ¡ N. R. ir R. V. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (pakeitus namų numeracijÄ â€“ (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalį – 1147 kv. m.

žemės sklypÄ , žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „3“, jį suformavo į atskirÄ sklypÄ , priklausantį N. R. asmeninės nuosavybės teise, ir nustatė per bendro naudojimosi kiemÄ , žemės sklypo plane pažymėtas skaičiais „2,3,4,5“ kelio servitutÄ patekimui į atidalintÄ Å¾emės sklypÄ be R. V. Z. sutikimo. Pripažino N. R. teisę be R. V. Z. sutikimo įregistruoti VÄ® Registrų centro Panevėžio filiale atidalintÄ 1147 kv. m. žemės sklypÄ ir patekimui į šį žemės sklypÄ nustatytÄ kelio servitutÄ .

Civilinę bylÄ dalyje dėl pripažinimo N. R. teisės rengti jai ir R. V. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (pakeitus numeracijÄ â€“ (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ be R. V. Z. sutikimo nutraukė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3956 kv. m. žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (pakeitus namų numeracijÄ â€“ (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė valdo 1387/3956 dalis Å¡io sklypo, atsakovas valdo 2569/3956 dalis Å¡io sklypo. Ant Å¡io sklypo stovi pastatai, priklausantys Å¡alims ir trečiajam asmeniui L. K. asmeninės ir bendrosios dalinės nuosavybės teise. Å alys yra nusistatę faktinio naudojimosi žeme tvarkÄ , kurios nė viena neginčija. Ji yra užfiksuota 1999-12-08 žemės sklypo plane. IeÅ¡kovė 2002-12-18 paveldėjimo liudijimo Nr. 6936 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 15/3956 dalis Å¡io žemės sklypo ir 2002-01-10 apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 2179941-21281 jai buvo grÄ Å¾inta 1372/3956 dalys Å¡io žemės sklypo; atsakovas 2004-09-14 dovanojimo sutarties Nr. VK-9602 ir 2005-10-20 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7546 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1838/3956 dalis Å¡io žemės sklypo ir 2002-01-10 apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 2179941-21281 jam buvo grÄ Å¾inta 1372/3956 dalys Å¡io žemės sklypo.

Abi Å¡alys sutinka, kad žemės sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiumi „3“ naudojasi ieÅ¡kovė, žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis „2“ ir „4“ naudojasi atsakovas, žemės sklypo dalimis, pažymėtomis „2,3,4,5“ naudojasi abi Å¡alys bendrai. IeÅ¡kovė pageidauja atsidalinti iÅ¡ bendros jungtinės nuosavybės 1147 km. m. žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ skaičiumi „3“, ir per bendro naudojimo kiemÄ , plane pažymėtÄ skaičiumi „2,3,4,5“ nustatyti servitutÄ patekimui į atidalintÄ sklypÄ bei atlikti reikalingus Å¡ių juridinių faktų registravimo vieÅ¡ajame registre veiksmus.

Dėl nuosavybės atidalijimo bÅ«do tarp bendrasavininkų kyla ginčas, atsakovas dėl to reiÅ¡kia pieÅ¡ieÅ¡kinį. Todėl ieÅ¡kovė tai praÅ¡o atlikti be atsakovo sutikimo. Abi Å¡alys pateikia savo siÅ«lomus žemės sklypo atidalinimo variantus. Abu variantai atlikti laikantis techninių ir procedÅ«rinių reikalavimų. Teismas konstatavo, kad įgyvendinant atsakovo pateiktÄ planÄ bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės:

1. IeÅ¡kovės sklypas susiaurėtų bei sumažėtų ir taptų sÄ lyginai mažiau funkcionalus, nes bÅ«tų susiaurinta užstatoma sklypo riba;

2. Komunikacijos eitų arti pastatų, tuo būtų komplikuotas ir apsunkintas jų aptarnavimas;

3. Teismas, atlikęs apžiÅ«rÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovės aplinka yra pilnai sutvarkyta, atsakovo norimų komunikacijų vedimas jÄ sugadintų;

4. Priėmus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktÄ variantÄ , bÅ«tų pakeista nusistovėjusi abiejų Å¡alių sklypo dalies faktinė naudojimo tvarka;

5. Atsakovo siÅ«lymas kompensuoti ieÅ¡kovės susiaurinto sklypo dalį siekiant kompensuoti jo sumažėjimÄ natÅ«ra yra nelygiavertis, nes atsakovas siÅ«lo kompensuoti neįsavinta ir nesutvarkyta savo sklypo dalimi.

6. Å alims esant artimuose giminiÅ¡kuose santykiuose ir konfliktams tarp jų vykstant ilgÄ laikÄ , teismas mano, kad įsisenėjusio konflikto sprendimo bÅ«das galėtų bÅ«ti kiek galima didesnės autonomijos tarp bendrasavininkų valdomų sklypų sukÅ«rimas. Pagal atsakovo pateiktÄ variantÄ nustačius servitutus, Å¡alims neiÅ¡vengiamai tektų bendrauti ir kartu spręsti jų aptarnavimo problemas. Atsakovas, nurodydamas, kad jis jau yra pravedęs komunikacijas po praÅ¡omu nustatyti servitutu, neįrodė, kad komunikacijos yra nutiestos legaliai ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės pateiktÄ atidalinimo variantÄ , konstatavo, kad jis Å¡iuo atveju yra optimalus:

1. Atitinka esamÄ naudojimo tvarkÄ ;

2. Nustato santykinai didesnę autonomijÄ tarp abiejų bendrasavininkų valdomų žemės sklypo dalių;

3. Numato galimybę atsakovui per neįsavintÄ sklypo teritorijÄ nutiesti reikalingas komunikacijas į savo žemės sklypo dalį, nustatant servitutus S, S1, jų nutiesimui techninės sÄ lygos yra užtikintos;

4. IeÅ¡kovės atidalijamÄ sklypÄ aptarnaujančios komunikacijos, kurioms reikalingas servitutas, jau yra realiai įrengtos;

5. Abiejų bendrasavininkų komunikacijų aptarnavimas būtų atribotas;

6. Šalys turi galimybę atskirai patekti į savo valdomas sklypo dalis;

7. Šalys turi galimybę patekti prie jiems priklausančių pastatų ir juos naudoti pagal paskirtį;

8. Trečiasis asmuo L. K., gretimo sklypo savininkė, prieštaravimų ieškiniui nepareiškė;

9. Ä®gyvendinant šį planÄ nebÅ«tų keičiamos naudojamų sklypų ribos bei nebÅ«tų reikalingi kompensaciniai mechanizmai (Å¡iuo atveju tai reikÅ¡minga, nes Å¡alys tarpusavyje tartis nelinkusios). Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti arba ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas vyksta dėl detaliojo plano sprendinių.

Detalųjį planÄ Å¡iuo atveju atlieka abi teisminio proceso pusės – tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas, todėl teismo priimtas sprendimas negali užkirsti kelio kuriai nors Å¡aliai toliau rengti detalųjį planÄ . Å iuo atveju teismo sprendimas užkerta keliÄ apeliantui toliau rengti projektÄ , neleidžia įvykdyti planavimo sÄ lygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, Lesto 2012-05-18 planavimo sÄ lygų Nr. TS-45030-12-1190 bei UAB „AukÅ¡taitijos vandenys“ 2012-05-08 planavimo sÄ lygų Nr. 12-159 įvykdymo.

Å ioms sÄ lygoms įvykdyti bÅ«tinas komunikacijų servitutas iki 2-jų atsakovui atskiriamų sklypų, kuriuo per bendrÄ kiemÄ bÅ«tų nuvestos elektros jėgos kabeliai ir kanalizacija. Kadangi teismas nustatė neleisti prisivesti Å¡ių komunikacijų prie atsakovo sklypų pagal iÅ¡duotas planavimo sÄ lygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, tolimesnis detaliojo plano rengimas neįmanomas. Tuo tarpu ieÅ¡kovei per tÄ patį kiemÄ teismas leidžia vesti komunikacijas, netgi kai servitutas eina po atsakovo statiniais, kas reiÅ¡kia dvigubų standartų taikymÄ , nes atsakovui turėti servitutÄ , kai kanalizacija nutiesta per 2 metrus nuo pastato, teismas uždraudžia.

Taip pat teismo sprendimas prieÅ¡tarauja LR įstatymams, nes neįmanoma ieÅ¡kovei atskirti 1147 kv. m. sklypo pagal naudojimosi tvarkÄ nepažeidžiant įstatymų. IeÅ¡kovei atskiriamas sklypas rytų pusėje yra mažiau kaip per 2 metrus nuo pastato, o pagal detaliųjų planų rengimo taisykles, STR 1.07.01:2010 ir STR 2.02.09:2005 Å¡is atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 metrai. Kadangi ieÅ¡kovė siekia atstatyti tvorÄ ant atskiriamo sklypo ribos, kuri jau kartÄ buvo pastatyta ir nugriauta kaip pažeidžianti įstatymus, todėl apeliantas nesutinka, jog jos sklypas bÅ«tų arčiau jo statinio kaip to reikalauja įstatymai, nes taip ieÅ¡kovės sklypo statiniai užtamsintų atsakovo gyvenamuosius kambarius.

Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės pateiktas atidalijimo variantas yra optimalus, kai tuo pačiu byloje buvo įrodyta, jog ieÅ¡kovė nesilaiko esamos naudojimo tvarkos nuolat pažeidinėdama bendraturčio teises, kad užtikrina technines sÄ lygas atsivesti į atsakovo sklypus komunikacijas (be elektros ir kanalizacijos, kurioms techninės sÄ lygos iÅ¡duotos atvesti tik per bendrÄ kiemÄ ), nebÅ«tų reikalingi kompensaciniai mechanizmai (kompensuoti dalį ieÅ¡kovės sklypo pasiÅ«lė teismas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas K.

C., o pati ieÅ¡kovė pirmame teismo posėdyje 2013-05-13 žemės sklypo plane parodė iÅ¡ bÅ«tent kurios atsakovo sklypo dalies ji nori kompensacijos). Dėl to, kad laikantis LR įstatymuose nurodytų atstumų ieÅ¡kovės sklypo dalis susiaurėja, atsakovas įstatymiÅ¡kai neprivalo jai kompensuoti tos sklypo dalies, ta dalis, kaip yra dabar, taip ir ateityje po padalinimo lieka ieÅ¡kovės žinioje bendrame sklype. Tai, kad ieÅ¡kovė nuolat kaitalioja savo pozicijas ir bylos eigoje klaidino teismÄ , neturėtų bÅ«ti traktuojama kaip jos pateikto atidalinimo plano privalumai.

Tuo tarpu apelianto parengtas 3956 kv. m. žemės sklypo detaliojo plano sprendinių projektas maksimaliai atitinka projektavimo dokumentų reikalavimus, nes atsižvelgta į abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , servitutų nustatymo bÅ«tinumÄ ir kitas svarbias aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir projekto autorius. Toks pasiÅ«lytas žemės sklypo atidalinimo variantas, pagal kurį bÅ«tų galima suformuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ , priklausantį ieÅ¡kovei, visai nepažeistų ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų jos interesų, neprieÅ¡tarautų protingumo ir teisingumo principams bei nepažeistų abiejų bendrasavininkių interesų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas ir jo atstovas advokatas nurodė, jog ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai yra neteisingai suformuluoti ir atmestini. Reikalavimo atidalinti 1147 kv. m. žemės sklypÄ pagal pateiktÄ ieÅ¡kovės 2012-10-24 detalųjį projektÄ neįmanoma, nes tokio dydžio sklypas, koks yra nurodytas ieÅ¡kovės reikalavime, faktiÅ¡kai neegzistuoja. IeÅ¡kovės projekte nurodytas 1145 kv. m. dydžio sklypas, turi sudaryti vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , pagal kurio ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Be to, projekte nurodyto sklypo rytinė riba (žemės sklypo plane tarp taškų 28-38) eina per arti esamo gyvenamojo namo (2014-05-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdyto žemės sklypo apžiūros vietoje metu nustatytas mažesnis kaip 2 m. atstumas).

Projekte nurodyto sklypo pietinė riba (žemės sklypo plane tarp taÅ¡kų 32-38) eina sulig ieÅ¡kovės 2014 m. gegužę rekonstruota, tačiau nekilnojamojo turto registre neįregistruota, malkine. Kad pastatas yra natÅ«roje ir stovi ant atidalinamų sklypų ribos, įrodyta į bylÄ pateiktomis nuotraukomis. Iki Å¡iol, t. y. jau 14 metų, N. R. nesilaiko 1999-12-08 žemės sklypo planu nustatytos naudojimosi tvarkos, Å¡i tvarka bÅ«tent jos iniciatyva buvo ir yra ginčijama. Tai, kad ieÅ¡kovė net ir bylos nagrinėjimo metu per pusantrų metų nenugriovė nelegalių statinių, rodo, jog ji Å¡iuos statinius ir vėliau eksploatuos, taip pažeisdama atsakovo, jau kaip gretimo sklypo savininko, teisėtus ir pagrįstus interesus.

Reikalavimo atidalinti žemės sklypo dalį (žemės sklypo plane pažymėtas skaičiumi „3“) ieÅ¡kovei tenkinimas reikÅ¡tų, kad tolimesnis detalusis planavimas bÅ«tų vykdomas pagal jos pateiktÄ Å¾emės sklypo detaliojo projekto 2012-10-24 variantÄ . Pagal šį detaliojo projekto variantÄ atsakovas negali atsiskirti iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Jam atskiriami sklypai Nr. 3 ir Nr. 4 liktų be elektros ir kanalizacijos, nes tame projekte nėra servituto Å¡ias komunikacijas atsivesti per bendrÄ kiemÄ .

Plane nurodytas servitutas – teisė tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas nėra nurodytas 2014-02-27 patikslinto ieškinio reikalavimuose. Šis servitutas ieškovei nurodytas kaip perteklinis, apribojantis atsakovo teises naudotis savo nekilnojamuoju turtu (ūkio pastatais), nes servituto riba sutampa su statinių siena, juo naudojantis sugriūtų atsakovo statiniai. Be to, plane nurodytas kelio servitutas, suteikiantis teise važiuoti transporto priemonėmis, eina net po atsakovo ūkiniais pastatais.

Nutiestos komunikacijos nepatenka į servitute nurodytas ribas, servituto ribas reikia patraukti mažiausiai 1 metro atstumu link gyvenamojo namo. Reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovei be atsakovo sutikimo įregistruoti VÄ® Registrų centro Panevėžio filiale atidalintÄ 1147 kv. m. žemės sklypÄ ir patekimui į šį žemės sklypÄ nustatytÄ kelio servitutÄ atmestinas, nes taip atidalintas sklypas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ pažeistų apelianto teises valdyti asmeninį turtÄ bei neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

BÅ«tent apelianto pasiÅ«lytas žemės sklypo atidalinimo variantas, pagal kurį bÅ«tų galima suformuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ , priklausantį ieÅ¡kovei, visai nepažeistų jos teisių ir teisėtų interesų, nes atidalintÄ sklypÄ apjungus su jai priklausančiu kitu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tokį atidalintÄ sklypÄ bÅ«tų galima įregistruoti nekilnojamojo turto registre.Atsiliepimais į atsakovo apeliacinį skundÄ iÅ¡vadÄ teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimus, abiejų šalių teisių nepažeidė, buvo išlaikyta abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyra, sklypų naudojimo racionalumas. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos K. C. teismo posėdyje nurodė, jog esant konfliktinei situacijai pirmas detaliojo plano projekto variantas, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, būtų idealiausias, kuris nepažeistų nei vienos iš šalies teisių, kadangi ir iš teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų matyti, kad kiekviena iš šalių siekia tik sau naudingo sprendimo.

Net ir sutikslinus ieÅ¡kinio reikalavimus, Tarnybos pozicija nepasikeistų.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas sprendime iÅ¡dėstė abiejų Å¡alių reikalavimus, bylos medžiaga nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡samiai pasisakė tiek dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų, tiek dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, savo iÅ¡vadas grindė byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai bei teisingai konstatavo, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio esmė yra iÅ¡imtinai savo poreikių užtikrinimas, siekiant per ieÅ¡kovės valdomÄ sklypo dalį nusistatyti servitutÄ požeminių komunikacijų pravedimui į savo valdomus ir norimus atidalinti žemės sklypus.

Faktas, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne atsakovo naudai, neduoda pagrindo teismo sprendimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė ir jos atstovė nurodė, jog teismas iÅ¡samiai nagrinėjo, kuris iÅ¡ pateiktų detaliojo plano sprendinių yra geriausias abiems Å¡alims, kuris mažiausiai pažeistų kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus. Ä®vertinant tai, kad ieÅ¡kovė siekia nutraukti 2012-03-22 su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl detaliojo plano rengimo, mano, jog apeliacinės instancijos teismas turėtų naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo, nes nebuvo atskleista bylos esmė.Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pareigÄ Ä¯vertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, atnaujinusi bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡klausiusi Å¡alis, jų atstovus, taip pat institucijų, teikiančių iÅ¡vadas, atstovus, liudytojo R. P. paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .Byloje ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl nuosavybės – 3956 kv. m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (pakeitus namų numeracijÄ â€“ (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), – tarp bendrasavininkų atidalijimo bÅ«do.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2 sklypų atidalinimo variantai – detaliųjų planų projektai (vienas ieÅ¡kovės, kitas atsakovo). Teismas priėmė sprendimÄ atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir tuo pačiu su juo pateiktÄ detaliojo plano 2 variantÄ (t. 2, b. l. 86-90), įteisino 1 varianto detaliojo plano projektÄ (t. 1, b. l. 21-26), kuriam ieÅ¡kovei nereikia bendraturčio sutikimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka 2014-12-18 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, jog tiek ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, tiek atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai (be atsakovo sutikimo iÅ¡ ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m.

žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinti dalį – 1147 kv. m. žemės sklypÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ skaičiumi „3“, jį suformuoti į atskirÄ sklypÄ , priklausantį ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, ir nustatyti per bendro naudojimosi kiemÄ , žemės sklypo plane pažymėtÄ skaičiais „2,3,4,5“, kelio servitutÄ patekimui į atidalintÄ Å¾emės sklypÄ ; atitinkamai – iÅ¡ ieÅ¡kovei bei atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3956 kv. m.

žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalinti dalį 1147 kv. m. žemės sklypÄ pagal atsakovo pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , jį suformuojant į atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kuris priklausytų ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise) yra netikslÅ«s, todėl baigti detalaus plano ruoÅ¡imÄ pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ , galiojusį iki 2014-01-01, nebus galima. Kaip matyti, abi Å¡alys kelia reikalavimÄ tik dėl vieno žemės sklypo atidalinimo.

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovas S. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog detalusis planas tarp abiejų bendraturčių pradėtas rengti 2013 m. pagal tai dienai galiojantį Teritorijų planavimo įstatymÄ , kuris nuo 2014 m. sausio 1 d. yra pasikeitęs. Pagal naujÄ Teritorijų planavimo įstatymÄ vienam sklypui detalieji planai neberengiami, t. y. jei Å¡iai dienai pareikÅ¡tų ieÅ¡kovė ar atsakovas valiÄ atsidalinti, tai nebereikėtų rengti detalaus plano.

Atidalinimas bÅ«tų rengiamas per sklypų formavimo pertvarkymo projektÄ . Tai reiÅ¡kia, jog Å¡iuo atveju tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pirmiausia turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu suformuoti jiems žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau žemės sklypų formavimo rengimo taisyklėse yra paraÅ¡yta, kad, jeigu yra pradėti teritorijų planavimo dokumentai ar kiti planai, sklypo formavimo projekto negalima bÅ«tų Å¡iai dienai organizuoti, t. y. pirmiausia turėtų bÅ«ti pabaigti detalieji planai.

Jei Å¡iai dienai ieÅ¡kovė ir atsakovas, kurie yra sudarę su administracijos direktoriumi sutartį dėl detalių planų organizatoriaus teisių perleidimo, nutrauktų sutartis, tuo pačiu bÅ«tų nutraukta procedÅ«ra dėl detaliųjų planų rengimo. Tada abi pusės galėtų kreiptis į Nacionalinę žemės Å«kio tarnybÄ dėl sklypų formavimo pertvarkymo ir galėtų susitvarkyti savo turtinius daiktus be teisminių ginčų. Nutraukti 2012-03-22 su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl detaliojo plano rengimo gali tik N. R. su R.

V. Z.. Nutraukę sutartį su savivaldybės administracijos direktoriumi pagal senÄ jÄ tvarkÄ , jie gautų teisę atsidalinti savo turtinius daiktus vienas be kito, vadovaudamiesi apylinkės teismo sprendimu (jei jis toks galiotų). Galima baigti ginÄÄ senÄ jÄ tvarka, jei Å¡alių reikalavimai bÅ«tų dėl viso sklypo, o ne dėl tik ieÅ¡kovės dalies atidalijimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ir apklaustas liudytojas R. P., parengęs abu detaliųjų planų projektus, 2014-11-20 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pagal tokį Å¡alių reikalavimÄ jis nebegalėtų pabaigti to detalaus plano ruoÅ¡imo, toks teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti vykdomas, kadangi praÅ¡oma tik atidalinti N. R. sklypÄ , o nepraÅ¡oma pabaigti viso žemės sklypo detalaus plano rengimo.

Detalieji planai pagal iki 2014-01-01 galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ buvo rengiami visam sklypui, o ne jo daliai. 2014-12-18 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ nutraukti 2012-03-22 su Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriumi pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl detaliojo plano rengimo. Nurodė, kad jai anksčiau buvo paaiÅ¡kinta, kad jei ji nori atsidalinti sklypÄ , bÅ«tinai reikia daryti detalųjį planÄ . Jei dabar Å¡ios sÄ lygos nebereikia, sutinka, kad sklypÄ atidalintų ir leistų jį įteisinti registre.

Ir tada detalųjį planÄ nutraukia. Vertindamas Å¡iÄ situacijÄ Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovas S. G. paaiÅ¡kino, kad pagal kreipimosi į teismÄ dienÄ galiojusius norminius dokumentus negalėjo atidalinti iÅ¡ bendrosios nuosavybės sklypo kitais bÅ«dais, o tik per detalųjį planÄ . Tvarka galiojo iki 2013-12-31. 2014 m. įsigaliojus naujam Teritorijų planavimo įstatymui, kadangi eilė detaliųjų planų buvo pradėti rengti, toliau jie gali bÅ«ti rengiami ir tvirtinami senÄ ja tvarka.

Tačiau yra ir kita nuostata – taikyti naujÄ tvarkÄ , bet turėtų bÅ«ti nutrauktas procesas t. y. nutraukta sutartis.Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuo metu esamÄ ginčo situacijÄ , atsižvelgia į minėto atstovo S. G. paaiÅ¡kinimus, jog nutraukus bent vienai pusei 2012-03-22 susitarimÄ , detaliojo plano procesas iÅ¡ esmės bÅ«tų nutrauktas, kadangi nebeliktų bÅ«tinos sÄ lygos pagal senÄ jÄ tvarkÄ ; Å¡alys galėtų atsidalinti savo sklypo dalį, vėl turėtų bÅ«ti arba sutikimas arba teismo sprendimas; pirmosios instancijos ginčijamas teismo sprendimas bÅ«tų tinkamas naujajai tvarkai, tačiau senajai tvarkai, kai yra ginčas, toks sprendimas nėra tinkamas.

Atstovo nuomone, detalusis planas yra kompleksiÅ¡kesnis planas, jis apsprendžia daugiau, bet realiai tinklai ir servitutai sprendžiami techninio projekto rengimo metu. Jei ir pratęstų detalaus plano rengimÄ , nustatytų galimybę tinklus įvesti, tai nereiÅ¡kia, kad galutiniame rezultate tie tinklai bus taip atvesti. Techniniam projektui vėl bus reikalaujama techninių sÄ lygų ir vėl atsiras servitutų įregistravimai ir pan. Detalusis planas yra kaip projektai, vizija, bet kartais sÄ lygos padiktuoja visai kitaip.

Rengiant detalųjį planÄ , vertinamas pats sklypas, nevertinamos kitos aplinkybės. Atidalijant pagal naujos redakcijos įstatymÄ , iÅ¡sisprendžia ir servitutų klausimas (tiek tinklų, tiek įvažiavimo, tiek įėjimo servitutai). Tokiu bÅ«du, atstovo nuomone, teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas, nes Å¡iai dienai iÅ¡ abiejų pusių sutarimo nėra.Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas pateikė dokumentÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad R.

V. Z. 2014-01-20 parašė praÅ¡ymÄ pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, t. y. atsidalinti 4 sklypus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2014-02-18 gautas atsakymas, jog toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, nes ginčo žemės sklypui rengiamas detalusis planas pagal Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros skyriaus 2012-05-29 ir 2013-11-11 iÅ¡duotus planavimo sÄ lygų sÄ vadus detaliojo planavimo dokumentui rengti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad atsakovas nebenori tęsti pradėto ginčo iÅ¡sprendimo, suprasdamas, kad pareikÅ¡ti tiek ieÅ¡kovės, tiek jo paties reikalavimai yra netikslÅ«s ir netgi patenkinus jo prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti vykdomas dėl nekonkretaus reikalavimo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetant visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija dėl kitų apelianto argumentų nepasisako, nes jie teisingam bylos iÅ¡sprendimui teisinės reikÅ¡mės neturi.Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę.

Kadangi ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys yra atmesti, Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Atsakovui už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ apeliacinės instancijos teisme pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ Nr.(1.2)-SPI-01386 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 69,51 EUR (t. 2, b. l. 147, 203). Patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 69,51 EUR iÅ¡laidų valstybei už atsakovui suteiktÄ teisinę pagalbÄ (CPK 96 str., 99 str.) bei 5 EUR teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 178) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovės N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovo R. V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 69,51 EUR (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus ir 51 euro centÄ ) už antrinę teisinę pagalbÄ bei 5,00 EUR (penkis eurus) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                   Eigirdas Činka                                                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                                       Birutė Valiulienė