2021-03-31 Nr. AB-7201-3-61-3-03560-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-594-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03560-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų R. K. ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – ((duomenys neskelbtini) ir R. K.) dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir pareiškėjas, ir STT) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAĮ, Inspekcija) 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5196 (2.13.) (toliau – ir Nurodymas).

2. STT 2017 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau – ir Ministerija), pateikdama informaciją dėl galbūt padaryto ar daromo tarnybinio nusižengimo. Ministerija 2017 m. gegužės 17 d. raštu informavo, jog visapusiškam patikrinimui atlikti reikalingi turimi papildomi išsamūs duomenys apie (duomenys neskelbtini) galbūt neteisėtą veiklą. Į šį raštą STT atsakė 2017 m. birželio 7 d. raštu, kuriuo pateikė papildomą medžiagą dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) direktoriaus pavaduotojo (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo. STT 2018 m. liepos 12 d. gavo Inspekcijos raštą, kuriuo prašoma pateikti informaciją, kuo vadovaujantis buvo teikti asmenų duomenys, kokie asmens duomenys buvo pateikti, ar atitinkami duomenys buvo pateikti tretiesiems asmenims, ar asmenys buvo informuoti apie jų duomenų tvarkymą ir supažindinti su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys. Atsakymu į šį raštą STT Inspekcijai pateikė 2018 m. liepos 26 d. raštą. STT 2018 m. rugsėjo 20 d. gautas Inspekcijos Nurodymas, kuriame nurodoma užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami tik esant nors vienai 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmeny apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kurio panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas (ES) 2016/679) 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.

3. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalis numato, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Ši įstatymo norma numato vienintelį tokios informacijos panaudojimo tikslą ir nenumato konkretaus subjekto, kuriam tokia informacija turi būti perduodama (pvz. į pareigas skiriančio asmens).

4. VDAI Nurodyme nėra kvestionuojamas pirminio informacijos perdavimo Ministerijai teisėtumas, t. y. 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. 4-01-1353 „Dėl informacijos apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir 2017 m. vasario 17 d. raštas) informacijos perdavimo teisėtumo klausimas, taip pat nenurodoma, jog toks informacijos perdavimas galbūt įvyko siekiant neaiškių išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimo tikslų tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) kontekste. Būtent STT 2017 m. vasario 17 d. raštu perduotos išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimas yra neatsiejamas nuo STT 2017 m. birželio 7 d. rašto Nr. 4-01-4268 (toliau – ir 2017 m. birželio 7 d. raštas), kuriame nurodyta, jog siunčiama papildoma medžiaga dėl Direkcijos direktoriaus pavaduotojo (duomenys neskelbtini) galimo nusižengimo. Iš to darytina išvada, jog VDAI Nurodymas yra nepagrįstas, deklaratyvus, nėra įvertintas išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo procesas, nėra aišku, kokius dar asmens duomenų tvarkymo tikslus, anot VDAI, turi atitikti išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas drausminiams ir (ar) tarnybiniams nusižengimams tirti, kai tokia informacija perduodama vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi.

5. Savo Nurodyme VDAI neanalizuoja STT jai 2018 m. liepos 26 d. pateikto rašto, kuriame aiškiai aprašyta pozicija bei nurodomas teisinis reguliavimas, iš kurio analizės akivaizdu, kad asmens duomenys nebuvo perduoti jokiems tretiesiems asmenims. Pareiškėjo teigimu, netgi tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimas vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi, tiek 2017 m. vasario 17 d., tiek 2017 m. gegužės 18 d. buvo perduoti ne identiškais, o skirtingais tikslais, toks kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimas atitiktų duomenų tvarkymo tikslų suderinamumo reikalavimus. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimas buvo atliktas įgyvendinant vieną konkretų KŽĮ įvardintą tikslą bei pateikiant informaciją siekiant ne tik eliminuoti galimas korupcijos apraiškas, tačiau kartu ir užtikrinant išsamų galimos drausminės ir (ar) tarnybinės atsakomybės tyrimą šią informaciją pateikiant 2 kartus.

6. KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis yra specialioji teisės norma, kurios aiškinimas neturi būti siaurinamas ADTAĮ prasme. Toks reguliavimas suprantamas kaip specifinis siauro pobūdžio teisinių santykių reguliavimas, apibrėžtas specializuotame įstatyme. ADTAĮ neturėtų būti aiškinamas kaip siaurinantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę perduoti informaciją siekiant išsamiai, nuodugniai ir visapusiškai atlikti galbūt padarytų drausminių ir (ar) tarnybinių nusižengimų tyrimus. Minėta norma nenumato, kad kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija gali būti pateikta tik asmenį į pareigas skiriančiam asmeniui, todėl nesuprantama, kuo remiantis ir kodėl VDAI padarė išvadą, jog asmens duomenys nebuvo tvarkomi teisėtai. VDAI nepateikė jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog asmens duomenys buvo perduoti neteisėtai, nesuprantama, kodėl kalbama apie duomenų perdavimo metu galiojusio ADTAĮ 6 straipsnio pažeidimus, kuris, STT manymu, šiuose epizoduose apskritai negali būti taikomas. Nurodyme įvardytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. lapkričio 23 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. V-02-01774-01) pateiktas išaiškinimas nėra aktualus šiuo atveju dėl skirtingų bylos bei Nurodyme ištirtų aplinkybių.

7. Nurodyme VDAI neanalizavo asmens duomenų ir išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos santykio. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl ir kuo aktualios tuomet galiojusio ADTAĮ 6 straipsnio nuostatos. STT sutinka, jog išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija neišvengiamai yra informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, tačiau tuometinio ADTAĮ įvardyta asmens duomenų sąvoka nėra tapati KŽĮ įvardintai kriminalinės žvalgybos sąvokai. Tad tuometinio ADTAĮ nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į KŽĮ ir ADTAĮ reglamentavimo visumą, skirtingą šių teisės aktų paskirtį ir reglamentavimo sritis. STT perduoti aktai taip pat turi būti vertintini kaip visuma, o ne kaip atskiri asmens duomenų teikimo pagal prašymą ADTAĮ 6 straipsnio prasme. STT manymu, tarp jos ir Ministerijos buvo susiklostę įprastiniai asmens duomenų perdavimo teisiniai santykiai, suprantami pagal tuomet galiojusį ADTAI 6 straipsnį, tokiu atveju šis straipsnis apskritai negalėtų būti taikomas. Šie santykiai yra neatsiejami nuo STT, kaip santykių šalies, galimybės perduoti būtent išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją, o ne asmens duomenis. 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. birželio 7 d. išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos perdavimai ne tik negali būti traktuojami kaip įprastiniai asmens duomenų perdavimo atvejai, bet kaip asmens duomenų perdavimas pagal pateiktą prašymą pagal ADTAI 6 straipsnį, taip pat negali būti suprantami kaip įprastinis duomenų perdavimas. Tarp STT ir Ministerijos susiklostė tęstinis teisinis santykis, kuris prasidėjo 2017 m. vasario 17 d. perdavus informaciją vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi ir antru epizodu informaciją perdavus 2017 m. birželio 7 d., o ne vien perdavus asmens duomenis vadovaujantis ADTAĮ 6 straipsniu pagal Ministerijos prašymą. STT papildomų duomenų pateikimas KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatyto procesu metu, reaguojant į Ministerijos kreipimąsi, teisiškai negali būti traktuojamas kaip ADTAĮ pažeidimas.

8. Nei teismai, nagrinėdami bylas dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo, nei pats minėtas asmuo, nekvestionavo proceso, pagal kurį duomenys buvo perduoti Ministerijai, teisėtumo. Teismų sprendimai parodo, jog pats procesas, numatytas KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje, buvo teisėtas ir jokie duomenys tretiesiems asmenims nebuvo pateikti.

9. Ginčijamas Nurodymas yra neteisėtas, nepagrįstas, nes teisės aktai negali būti aiškintini taip, jog sudarytų prielaidas ar siaurintų galimybes užkirsti kelią korupcijai ne tik atitinkamoje ministerijoje, bet ir jos valdymo srities įstaigose, taip pat paneigtų galimybes panaudoti išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją tarnybinei ir (ar) drausminei atsakomybei nagrinėti ir atitinkamos srities ministerijos vadovai būtų traktuojami kaip tretieji asmenys tokios informacijos perdavimo griežtai KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje numatytais tikslais procese. Ministras atsako už politikos formavimą ir jos įgyvendinimo kontrolę atitinkamoje srityje. Jam svarbu žinoti apie korupcijos apraiškas pavaldžioje įstaigoje, kad galėtų imtis efektyvių priemonių kovai su jomis. Korupcijos prevencijos įstatymą ministras yra atsakingas už korupcijos prevencijos STT asmens duomenis tvarkė ir perdavė teisėtai, laikėsi tuo metu galiojusio ADTAĮ nustatytų reikalavimų.

10. Iš VDAI Nurodymo matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 22 d. skundas buvo gautas tik 2018 m. vasario 21 d., o pats Nurodymas STT pateiktas 2018 m. rugsėjo 19 d., t. y. prabėgus beveik 9 mėn. nuo skundo išsiuntimo dienos ir beveik 7 mėn. nuo skundo gavimo VDAI dienos. STT manymu, yra praleisti skundo nagrinėjimo metu galiojusio ADTAĮ numatyti terminai, o tai yra savarankiškas pagrindas pripažinti VDAI Nurodymą neteisėtu.

11. Nurodyme minimas šiuo metu galiojantis ADTAĮ, tačiau viso proceso, t. y. iki kol pateiktas fizinio asmens skundas turėjo būti ištirtas, metu galiojo ankstesnė ADTAĮ redakcija. Todėl Nurodymas, netgi tuo atveju, jeigu jis būtų pagrįstas, turėjo būti duotas pagal tuomet galiojusį, o ne šiuo metu galiojantį ADTAĮ. Tik naujos redakcijos ADTAĮ nurodymas suprantamas ir reglamentuojamas kaip konstatavimo, jog buvo padarytas ADTAĮ pažeidimas, ir kuris gali būti skundžiamas teismui, pasekmė. Proceso metu galiojusioje ADTAĮ redakcijoje nurodymas buvo suprantamas tiesiog kaip VDAI teisė ir niekaip nebuvo siejamas su pažeidimo padarymo konstatavimu.

12. Kriminalinė žvalgyba, visų pirma, yra siejama su nusikalstamų veikų prevencija, išaiškinimu, rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymu bei kitais kriminalinės žvalgybos uždaviniais, įvardytais KŽĮ 4 straipsnyje. Teikiant kriminalinės žvalgybos informaciją KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu šiam procesui turi būti taikomos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 Dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingos institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – ir Direktyva (ES) 2016/680), o ne BDAR nuostatos. Iš to seka, jog Nurodymas yra neteisėtas, nes nurodoma užtikrinti ne to teisės akto reikalavimų laikymąsi, nėra aišku, kodėl BDAR reikalavimai turėtų būti taikomi minimai situacijai, nėra suprantama, kodėl ir kokiais atvejais STT bus taikomi BDAR reikalavimai vykdant kriminalinę žvalgybą. Aptariamų STT veiksmų atlikimo metu BDAR, kaip ir naujos redakcijos ADTAĮ, dar nebuvo įsigaliojęs, todėl 2017 m. atlikti veiksmai neturėtų būti vertinami BDAR kontekste.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5-2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį, perduotos išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčias veikas panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus, skirtingai nei jos rinkimas, išslaptinimas ir perdavimas, patektų į BDAR taikymo sritį. Todėl Direktyva yra taikoma įslaptintos informacijos rinkimui, išslaptinimui ir perdavimui, o BDAR taikomas vėlesniam naudojimui tiriant tarnybinius nusižengimus.

14. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) nurodė, kad tą daryti nėra pagrindo. Nacionalinis teismas gali nuspręsti, kad nėra pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės taikymo (ESTT byla Intermodal transports C-498/03). BDAR ir Direktyva nebuvo įsigaliojusios tuo metu, kai STT atliko veiksmus dėl kurių VDAI priėmė skundžiamą sprendimą.

15. Pareiškėjas, reaguodamas į trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentą, kad neskundė sprendimo, kuriuo buvo konstatuotas ADTAĮ pažeidimas, paaiškino, kad gavo tik skundžiamą nurodymą, todėl jį ir skundžia.

16. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

17. Atsakovas paaiškino, kad vertinant KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies ir asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų santykių, matyti, kad KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis reglamentuoja kriminalinės žvalgybos informaciją apskritai, bet ne konkrečiai asmens duomenų tvarkymą, bei nereglamentuoja kriminalinės žvalgybos informacijos teikimo kitoms institucijoms, todėl, VDAI nuomone, ADTAĮ nuostatos šiuo konkrečiu atveju turėtų būti laikomos specialiomis. Tuo atveju, kai išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją bent dalinai sudaro asmens duomenys, turi būti taikoma ne tik KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis, tačiau asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant ADTAĮ (iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusios redakcijos) 6 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 straipsnį. STT 2017 m. vasario 17 d. raštu asmens duomenis Ministerijai, VDAI nuomone, taip pat teikė neteisėtai, tačiau skundo nagrinėjimu metu atsakovas atliko tyrimą tik skundo ribose ir minėtu raštu asmens duomenų teikimo nevertino.

18. Už korupcijos prevenciją atsako ne Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, o Direkcijos direktorius. 2017 m. gegužės – birželio mėnesiais Ministerija neatlikinėjo jokio drausminio ir (ar) tarnybinio nusižengimo tyrimo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, todėl nesuprantama, kodėl tokius asmens duomenis, kaip slapti pokalbių įrašai, reikėjo teikti Ministerijai ir kodėl jų nebuvo galima pateikti pačiai Direkcijai (jei jiems jų reikėjo), kuri tuo metu ir atliko (duomenys neskelbtini) tarnybinės veiklos patikrinimą. STT, nors teigia, kad dažnai gali susiklostyti situacijos, kai teisiškai saugiau pateikti tam tikrą informaciją atitinkamos srities ministrui, tačiau nei skundo nagrinėjimu metu VDAI, nei skunde teismui nenurodė, kodėl konkrečiai šiuo atveju išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją reikėjo pateikti būtent SM.

19. VDAI pripažino, kad (duomenys neskelbtini) prašymas buvo nagrinėjamas ilgiau nei ADTAĮ numatytas terminas, tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir jo praleidimas nedaro jokios įtakos STT pareigoms, neeliminuoja STT padaryto pažeidimo ir jokiu būdu nedaro Nurodymo negaliojančiu ar neteisėtu.

20. Teisės norma, įtvirtinanti VDAI teisę teikti Nurodymus, yra procesinė, todėl nurodymai turėtų būti teikiami vadovaujantis Nurodymo teikimo metu galiojančiais teisės aktais, kaip ir buvo padaryta šiuo atveju. Lyginant pažeidimo padarymo metu ir Nurodymo teikimo metu galiojusias ADTAĮ redakcijas, VDAI teisė teikti nurodymus, jų teisinė galia, apskundimo tvarka, priimami sprendimai iš esmės nesiskiria. Tiek pagal iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusią ADTAĮ redakciją, tiek pagal šiuo metu galiojančią, VDAI turėjo ir turi teisę teikti duomenų valdytojams nurodymus. Abejose redakcijose numatyta, kokius sprendimus priima VDAI, išnagrinėjusi skundą, ir galimybė šiuos sprendimus skųsti teismui. Pagal abi redakcijas VDAI nurodymai galėjo ir daug kartų buvo skundžiami teismui.

21. Atsakovas pabrėžė, kad STT 2017 m. birželio 6 d. raštu, teikdama SM pareiškėjų asmens duomenis, pažeidė ADTAĮ (iki 2018 m. liepos 15 d. galiojusios redakcijos) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 6 straipsnį, t. y. STT veika buvo vertinama pagal pažeidimo metu galiojusį teisės aktą, tačiau, VDAI nuomone, būtų nelogiška nurodyti ateityje užtikrinti jau nebegaliojančių teisės normų laikymąsi, todėl VDAI nurodė užtikrinti Nurodymo teikimo metu galiojančių teisės aktų laikymąsi (kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami, tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų).

22. VDAI nuomone, STT pareiškėjų asmens duomenis Ministerijai teikė ne nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos, o tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslu, kas nepatenka į Direktyvos ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reguliavimo sritį, todėl turėtų būti taikomos ADTAĮ ir BDAR nuostatos.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir R. K. atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

24. Nurodymas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes rezoliucinėje dalyje nurodyta laikytis BDAR, kas savaime nepažeidžia pareiškėjo interesų. Pareiškėjas atsakovo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3R-298 (2.13-1.) „Dėl (duomenys neskelbtini)2017-12-22 skundo“ (toliau – ir Sprendimas) dalies, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 6 straipsnį, neskundė (bent jau tokių duomenų administracinėje byloje nėra). Skundas atsisakytinas priimti nagrinėti arba byla turėtų būti nutraukta, nes administraciniai teismai nenagrinėja ginčų dėl konstatuojamojo pobūdžio aktų.

25. Tuo metu, kai STT teikė informaciją Ministerijai, (duomenys neskelbtini) dirbo ne joje, o Direkcijoje, tarp jų su ministerija nebuvo jokių materialinių santykių. Teikiant duomenis nebuvo nei vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto teisėto duomenų tvarkymo kriterijaus, nebuvo nurodytas duomenų teikimo tikslas, pagrindas ir apimtis. Tuo tarpu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką net ir vienkartinio informacijos pateikimo atveju reikalinga nurodyti teikiamų duomenų naudojimo tikslą. Ministerijos nurodytas duomenų naudojimo tikslas „sustiprinti teisminio ginčo procesą“ negali būti legitimus, nes pati ministerija ginče nedalyvavo. Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 16 straipsnio 3 d., už korupcijos prevenciją atsako įstaigos vadovas, šiuo atveju – Direkcijos vadovas, o ne Ministerija ar ministras. Nors duomenys buvo perduoti Direkcijai, ji pati nesikreipė dėl duomenų, t. y. jų neprašė. STT 2017 m. birželio 7 d. raštas nėra tiesiogiai susijęs su jo 2017 m. vasario 17 d. raštu, tuo labiau, 2017 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) Direkcijoje jau nedirbo, taigi STT pateikė visiškai pašalinio asmens duomenis. Tarp STT ir Ministerijos sudaryta bendradarbiavimo sutartis taip pat nebuvo pagrindas teikti duomenis.

26. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad įstatymas pritaikytas atgaline data (remtasi BDAR, kuris įsigaliojo tik 2018 m. gegužės 25 d., t. y. iki duomenų perdavimo), nes skundžiamas nurodymas yra procedūrinis veiksmas, jam taikomas reguliavimas galiojęs veiksmo atlikimo metu.

27. Dėl Direktyvos taikymo pažymima, kad trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, jam nebuvo reiškiami įtarimai. ADTAĮ priimtas įgyvendinant BDAR, o Direktyva įgyvendinta priimant specialų įstatymą – Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymą (toliau – ir Tyrimo įstatymas).

28. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad tretieji asmenys kreipėsi į atsakovą su skundais praleidę terminą, taip pat, kad atsakovas per ilgai nagrinėjo skundą. Šios aplinkybės nedaro įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

29. Nei Ministerija, nei Direkcija 2017 m. nebuvo KŽĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyti kriminalinės žvalgybos subjektai. Trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nebuvo atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai, jam nebuvo reiškiami įtarimai ir pan. KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjo aprašoma situacija hipotetiškai artimesnė KŽĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam atvejui (informacijos teikimas korupcijos prevencijos tikslais). KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis apibendrintai reglamentuoja kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką galimą išslaptinimą ir panaudojimą tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, o ne konkrečiai asmens duomenų tvarkymą, todėl būtent ADTAĮ nuostatos šiuo atveju laikytinos specialiomis teisės normomis.

30. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime pateiktu KŽĮ aiškinimu, kad: “ <...> KŽĮ pagrindu vykdomas kriminalinės žvalgybos informacijos inter alia apie korupcinio pobūdžio nusikaltimų veikų požymių turinčias veikas, rinkimas priskirtinas asmens duomenų tvarkymui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais; taigi asmens duomenų apsaugai renkant tokią informaciją inter alia pagal KŽĮ ir išslaptinant ją pagal ginčijamą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį taikomos ne Reglamento (ES) 2016/679, o Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos; tuo tarpu pagal ginčijamą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį perduotos išslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų požymių turinčias veikas panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus, skirtingai nei jos rinkimas, išslaptinimas ir perdavimas, patektų į Reglamento (ES) 2016/679 taikymo sritį“. Sprendimo priėmimo metu tokio Konstitucinio Teismo nutarimo nebuvo, taigi jis skundžiamo sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Be to, nurodytoje konstitucinės justicijos byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl ADTAĮ nuostatų atitikties Konstitucijai, taip pat nebuvo aiškiai pasisakyta dėl BDAR ir/ar Direktyvos (ES) 2016/680 taikymo ADTAĮ kontekste. Be to, minėta Konstitucinio Teismo nutarimo formuluotė negali būti vertinama vienareikšmiškai, nes 68.7 punkto antrame sakinyje kalbama tik apie informacijos rinkimą ir išslaptinimą (ne perdavimą). Dar sekančiame sakinyje Konstitucinis Teismas aiškiai pasisako, kad tokios informacijos naudojimui taikytinas ne KŽĮ, o BDAR.

31. Kadangi Pareiškėjas iškėlė klausimą dėl to, kuris Europos Sąjungos teisės aktas (BDAR ar Direktyva) taikytina ginčo situacijai, svarstytinas klausimas dėl kreipimosi į ESTT dėl preliminaraus sprendimo priėmimo. Pagal BDAR nėra išskiriamos duomenų rinkimo, perdavimo ar naudojimo kategorijos, o naudojama tik sąvoka „duomenų tvarkymas“.

II. 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą tenkino – panaikino Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5194 (2.13.).

33. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje skundžiamo Nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pareiškėjo pateikto skundo ribose

34. Teismas nustatė, kad: STT Ministerijai pateikė 2017 m. vasario 17 d. raštą, kuriame informavo Ministeriją apie (duomenys neskelbtini) galimai padarytas ir daromas korupcinio pobūdžio neteisėtas veikas, turinčias tarnybinio nusižengimo požymių; ši informacija buvo vada pradėti ir tirti tarnybinio nusižengimo tyrimą trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, dėl paskirtos nuobaudos kilo ginčas, kuris pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3008-662-2018. Vykstant tarnybiniam ginčui tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir Direkcijos, Ministerija 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 2-1551 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į STT prašydama „visapusiškai patikrinimui atlikti ir teisminio ginčo procesui sustiprinti pateikti turimus išsamius duomenis apie <..> veiklą“; atsakydama į šį raštą, STT 2017 m. birželio 6/7 d. raštu Nr. 4-01-4268 „Dėl medžiagos pateikimo“ pateikė duomenis Ministerijai.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė skundą (vėliau buvo priimtas ir kito trečiojo suinteresuoto asmens R. K. skundas) VDAI, VDAI gavo šį skundą 2018 m. vasario 21 d.; skundas pateiktas dėl to, kad svetainėje www.15min.lt buvo paskelbtas R. K., N. E. ir A. R. pokalbio, vykusio 2016 m. vasario 4 d., įrašas, kuriame minimas (duomenys neskelbtini). VDAI, atlikusi tyrimą, 2018 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-298 (2.13-1) „Dėl D. Z. skundo“, kuriame konstatavo, kad STT 2017 m. birželio 6/7 d. raštu pateikė trečiųjų asmenų skunde minimą 2016 m. vasario 4 d. garso įrašą, o SM šį įrašą 2018 m. kovo 1 d. raštu persiuntė Direkcijai. VDAI padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ir R. K. skundai yra pagrįsti ir STT 2017 m. birželio 6/7 d. raštu perdavė duomenis (įrašą) Ministerijai nesant nei vieno iš pagrindų, numatytų ADTAĮ 3 ir 5 straipsniuose, t. y. elgėsi neteisėtai. VDAI Sprendime ir Nurodyme rėmėsi tuo, kad dėl trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinis ginčas kilo tarp pačios Direkcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens (o ne su Ministerija), Direkcijos vadovas pats, o ne ministras ar ministerija atsakinga už korupcijos prevenciją Direkcijoje, todėl Ministerija neturėjo pagrindo gauti iš STT duomenis apie trečiąjį suinteresuotąjį asmenį. VDAI, vadovaudamasi ADTĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, 2018 m. rugsėjo 19 d. priėmė skundžiamą Nurodymą, kuriuo kuriame nurodė STT užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar ADTAĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.

36. Teismo vertinimu, ginčas byloje kilo dėl to, ar STT perduodama asmens duomenis Ministerijai 2017 m. birželio 6/7 d. raštu, nepažeidė ADTAĮ šiais aspektais: 1) ar minėtu raštu SM pateikta informacija buvo susijusi su Ministerijos įgaliojimais ir funkcijų vykdymu; 2) ar duomenų perdavimui taikytinos ADTAĮ (BDAR) ar KŽĮ (Direktyvos) nuostatos.

37. Vertindamas pateiktų duomenų sąsajumą su Ministerijos įgaliojimais, teismas, be kita ko vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 12 punktu ir nurodė, kad ministras koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą. Įstaigos prie ministerijos vadovas atskaitingas ministrui (Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 5 dalis). Direkcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 įsakymu Nr. 3-457, 4 punkte nurodyta, kad Kelių direkcijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai ne tik suteikia plačius įgaliojimus ministrui veikti jam priskirtoje srityje, bet ir įpareigoja kontroliuoti, kaip įgyvendinama politika ir teisės aktai šioje srityje, taip pat kontroliuoti įstaigų prie ministerijos veiklą. Direkcija priklauso vykdomosios valdžios šakai, kuriai būdinga hierarchinė sistema ir patenka į susisiekimo ministrui pavestą valdymo sritį. Realus kontrolės įgyvendinimas, kurį pavesta atlikti ministerijai, neišvengiamai susijęs su tam tikros informacijos, įskaitant ir sudarančios asmens duomenis, tvarkymu.

38. Atsižvelgdamas, kad tarp privataus gyvenimo apsaugos ir viešojo intereso turi būti pusiausvyra, teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl pokalbių tarp trečiųjų asmenų pateikimu Ministerijai, pateikta informacija savo turiniu yra susijusi su esminėmis Direkcijos veiklos rizikomis – galima stambaus masto ir sisteminio pobūdžio korupcija viešuosiuose pirkimuose, kurioje galbūt dalyvauja aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas, informacijos pateikimo metu tarp Direkcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens vyko tarnybinis ginčas dėl nuobaudos taikymo.

39. Teismo vertinimu, tokia informacija svarbi ne tik konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros prasme, bet ir veiklos organizavimo ir kontrolės prasme, o Ministerija buvo įpareigota vykdyti pavaldžios įstaigos kontrolę. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad tam tikrais atvejais informacijos pateikimas ministerijai apie korupcijos apraiškas pavaldžioje įstaigoje yra objektyviai reikalingas. Be to, vykdydama kontrolę, Ministerija taip pat galėjo pareikalauti šiuos duomenis iš pačios Direkcijos. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad STT 2017 m. birželio 6/7 d. raštu Ministerijai pateikta informacija buvo reikalinga Ministerijos funkcijoms, susijusioms su Direkcijos veiklos kontrole, taigi pateko į VDAĮ 1 dalies 5 punkto taikymo sritį ir atitiko viešąjį interesą. Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės patvirtino, kad informacijos teikimas 2017 m. birželio 6/7 d. raštu buvo tąsa jau susiklosčiusių santykių dėl informacijos teikimo pagal STT 2017 m. vasario 27 d. raštą, kuriame jau buvo išdėstytas 2016 m. vasario 4 d. pokalbio turinys, nenustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys būtų ginčijo šį veiksmą.

40. Teismas pažymėjo, kad VDAI nekvestionuoja duomenų perdavimo Ministerijai teisėtumo. Vertindamas atsakovo argumentą, kad pokalbių įrašų pateikimas buvo neproporcingas, teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojas, kuris yra įstaigos vadovo pavaduotojas, turi susitaikyti su proporcingo lygio privatumo praradimu. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo byloje Nr. KT13-N5/2019 išaiškinimą, kad Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į privatumą ir 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą nėra absoliučios; valstybės tarnautojas (pareigūnas), darydamas nusikalstamas ar kitas teisei priešingas veikas (tarnybinius nusižengimus), turi suprasti, kad tokie jo veiksmai sukels atitinkamą įgaliotų valstybės institucijų reakciją (bus taikoma tarnybinė atsakomybė), nurodė, kad STT suteikta informacija buvo susijusi ne su asmeninio pobūdžio santykiais, o tiesiogiai susijusi su valstybės tarnautojo pareigomis (Direkcijos vykdomais pirkimais ir galimu atlygiu už palankius sprendimus juose) ir sprendė, kad informacijos teikimas Ministerijai buvo proporcinga priemonė.

41. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl duomenų paviešinimo. Teismas atmetė VDAĮ argumentus, kad STT teikiant duomenis 2017 m. birželio 6/7 d. raštu nebuvo nurodyti duomenų tvarkymo SM tikslai, taip pat kad tarnybinės atsakomybės taikymo procedūroje Ministerija nedalyvavo, todėl nebuvo pagrindo laikyti, kad ji su galimu nusižengimu susijusius duomenis gavo teisėtai. Teismas akcentavo, kad Ministerija turėjo teisėtą interesą ir teisę gauti duomenis, taigi buvo VDAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmens duomenų naudojimo pagrindai. Teismo vertinimu, duomenų naudojimo paskirtis buvo nurodyta Ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. rašte – visapusiškam patikrinimui atlikti ir teisminio ginčo procesui sustiprinti, STT 2017 m. birželio 6/7 d. rašte taip pat nurodyta, kad teikiama medžiaga, susijusi su galimu tarnybiniu nusižengimu. Teismas darė išvadą, kad duomenų naudojimo tikslas buvo pakankamai aiškus ir apibrėžtas, todėl iš esmės atitiko tuo metu galiojusios ADTĮ 6 straipsnio reikalavimus.

42. Pažymėjęs, kad net ir taikant ADTAĮ, buvo pagrindas pareiškėjui teikti duomenis Ministerijai, teismas nurodė vertins šalių argumentus dėl taikytinos teisės. Kadangi byloje buvo vertinama, ar STT 2017 m. birželio 7 d., t. y. kai BDAR dar negaliojo, elgėsi teisėtai, todėl teismas sprendė, kad BDAR pareiškėjo veiksmų teisėtumo vertinimui neaktualus.

43. Pasisakydamas dėl teisės akto, taikytino duomenų perdavimui (ar taikytina KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis, ar ADTAĮ) teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime (68.7 p.) pateiktai išaiškinimais ir nurodė, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas KŽĮ nuostatų santykį su asmens duomenų apsaugą reguliuojančiais teisės aktais pateikė KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies aiškinimą, pagal kurį KŽĮ pagrindu surinktos informacijos perdavimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į KŽĮ, o ne į asmens duomenų apsaugą reguliuojančių teisės aktų reguliavimo sritį. Pažymėjęs, kad tai yra oficiali konstitucinė doktrina, teismas darė išvadą, kad būtent KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis reguliavo duomenų perdavimą Ministerijai, ir konstatavo, kad atsakovo Nurodyme padaryta išvada apie STT padarytą ADTAĮ pažeidimą yra nepagrįsta.

44. Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų argumento, kad STT neskundė VDAI 2018 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo, o tik 2018 m. rugsėjo 19 d. Nurodymą, kuris nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, teismas pažymėjo, jog sistemiškai įvertinus ADTAĮ (nuo 2018 m. liepos 16 d., t. y. Sprendimo ir Nurodymo priėmimo metu galiojusios redakcijos) 31 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, Nurodymas pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalį laikytinas nuosekliai paskesniu, galutiniu sprendimu administracinėje procedūroje, būtent šis aktas buvo adresuotas ir išsiųstas pareiškėjui. Teismo vertinimu, kadangi Sprendime konstatuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas, todėl Nurodymas sukelia teisines pasekmes ir gali būti bylos nagrinėjimo dalykas.

45. Teismas netenkinto trečiųjų asmenų prašymo kreiptis į ESTT, kadangi ginčas kilo dėl aplinkybių, kurios vyko 2017 m. birželio 7 d. teisinio vertinimo, t. y. iki BDAR ir Direktyvos įsigaliojimo. Teismo vertinimu, konstatavus Nurodymo priešingumą aukštesnės galios teisės aktams (neteisėtumą iš esmės), nebuvo teisiškai reikšminga nagrinėti BDAR ir Direktyvos santykį tik tuo aspektu, ar teisinga Nurodymo rezoliucinė dalis dėl įpareigojimo

46. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad VDAI Sprendime ir Nurodyme nepagrįstai konstatavo, kad STT, perduodama duomenis Ministerijai 2017 m. birželio 6/7 d. raštu pažeidė ADTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnį, todėl VDAI 2018 m. rugsėjo 19 d. Nurodymą panaikino kaip savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 99 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Teismas pažymėjo, kad per ilgas skundo nagrinėjimo terminas nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamą Nurodymą, taip pat nurodė, kad VDAI, priimdama skundžiamą nurodymą, taikė nurodymo priėmimo (2018 m. rugsėjo 19 d.) galiojusią ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakciją, kuri suteikė tam tikrus įgaliojimus VDAI, bet konstatavo ADTAĮ pažeidimus pagal galimo pažeidimo metu (2017 m. birželio 6 d.) galiojusią ADTĮ 3, 5 ir 6 straipsnių redakciją.

III. 48. Atsakovas VDAI apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą

49. Inspekcija pažymi, kad atkreipė dėmesį, kad teismas panaikino Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 19d. nurodymą Nr. 2R-5194(2.13.), kuris niekaip nėra susijęs su pareiškėju.

50. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčo duomenų perdavimas pateko į KŽĮ reguliavimo sritį, Inspekcija pažymėjo, kad teismo cituojamame Konstitucinio Teismo nutarime Konstitucinis Teismas sprendė klausimą tik dėl to, kurį iš dviejų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų taikyti vienoje ar kitoje asmens duomenų tvarkymo situacijoje, bei nustatė, kad pagal KŽĮ renkant ir išslaptinant informaciją taikomos Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos, o išslaptintos informacijos panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į Reglamento (ES) 2016/679 taikymo sritį. Konstitucinis Teismas minimame nutarime nekonstatavo, jog KŽĮ pagrindu surinktos informacijos perdavimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į KŽĮ taikymo sritį. Todėl nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmai perduodant informaciją pateko į KŽĮ reguliavimo sritį, bet ne į asmens duomenų apsaugą reglamentuojančio teisės akto – tuo metu galiojusio ADTAĮ, taikymo sritį.

51. Pareiškėjas asmens duomenis Ministerijai teikė 2017 metais, t. y. kai dar nebuvo taikomas nei BDAR, nei Direktyva (ES) 2016/680, o buvo taikomas ADTAĮ, kuriame nebuvo numatyta jokių jo taikymo išimčių tokio tvarkymo atžvilgiu, kas lemia, jog aptariamam duomenų tvarkymui (teikimui) ADTAĮ buvo taikomas. Be to, teismas sprendime nurodydamas, kad Ministerijai 2017 m. birželio 6/7 d. raštu pateikta informacija buvo reikalinga Ministerijos funkcijoms atlikti, taigi pateko į ADTĮ (tikėtina, teismas sprendime klaidingai nurodė VDAĮ) 1 dalies 5 punkto taikymo sritį, pripažįsta, nagrinėjamu atveju visgi yra taikomas ADTAĮ.

52. Inspekcija nesutinka su teismo išvada, kad duomenų naudojimo tikslas buvo pakankamai aiškus ir apibrėžtas rašytiniuose dokumentuose, t. y. STT nepažeidė ADTĮ 6 straipsnio, kadangi ši išvada neatitinka faktinės situacijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

53. Inspekcija Nurodymą (Nurodymo 2 lapo 7 pastraipa) grindė ir tuo, kad Ministerijos rašte STT nebuvo nurodytas ne tik pareiškėjų (t. y. (duomenys neskelbtini) ir R. K.) asmens duomenų naudojimo Ministerijoje tikslas, bet ir šių asmens duomenų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas. Teismas šio aspekto nevertino, pasisakydamas tik dėl tikslo nurodymo skundžiamame Nurodyme. Ministerijos rašte nebuvo nurodyti: 1) (duomenys neskelbtini) ir R. K. asmens duomenų teikimo teisinis pagrindas; 2) (duomenys neskelbtini) ir R. K. asmens duomenų gavimo teisinis pagrindas; 3) R. K. asmens duomenų naudojimo tikslas; 4) (duomenys neskelbtini) asmens duomenų naudojimo tikslas pas duomenų gavėją, t. y. Ministeriją. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, kad ADTAĮ 6 straipsnis nebuvo pažeistas.

54. ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė pareigą duomenų valdytojui užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Rašte pareiškėjui nenurodžius (duomenys neskelbtini) ir R. K. asmens duomenų teikimo ir gavimo teisinio pagrindo, duomenų valdytojas išvis neturėjo galimybės vertinti (duomenys neskelbtini) ir R. K. asmens duomenų teikimo teisėtumo. Duomenų naudojimo tikslo nurodymas yra būtinas asmens duomenų teikimo teisėtumui įvertinti, kadangi tik žinant prašomų pateikti asmens duomenų naudojimo tikslą, duomenų valdytojas gali vertinti šiuo tikslu prašomų pateikti asmens duomenų apimties pagrįstumą bei naudojimo tikslo teisėtumą.

55. Ministerijos ir pareiškėjo 2017 m. kovo 23 d. sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. 8-57/6-169 negali būti laikoma panaikinančia ADTAĮ 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus prašymui. Ministerijos rašte galima nuspėti (duomenys neskelbtini) asmens duomenų tvarkymo Direkcijoje tikslą, tačiau ne (duomenys neskelbtini) asmens duomenų gavimo Ministerijoje tikslą, ir juo labiau ne R. K. asmens duomenų gavimo tikslą nei Ministerijoje, nei Direkcijoje.

56. Pozicijos, kad asmens duomenų teikimo-gavimo tikslas turi būti aiškiai suformuluotas, o ne nuspėjamas, siekiant, kad duomenų valdytojas galėtų įvertinti duomenų teikimo atitikimą ADTAĮ reikalavimams, laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

57. Tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir (duomenys neskelbtini) atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą nurodė, kad pritaria atsakovo apeliaciniam skundui ir prašo jį tenkinti

58. Tretieji suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini)ir R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

59. Apeliantai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiais klausimais: ar Reglamento (ES) 2016/679 2 straipsnio 2 dalies d) punkte numatyta išimtis, kad šis Reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko kompetentingos valdžios institucijos nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją tikslais, apima nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes, kai: a) kompetentinga valdžios institucija asmens duomenis (telefoninių pokalbių įrašus, kuriuose minimas duomenų subjektas, kuris nebuvo asmuo, kurio telefoninių pokalbių buvo klausomasi) be duomenų subjekto sutikimo perduoda valdžios institucijai (nagrinėjamu atveju Ministerijai) ne nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją tikslais, bet kitais tikslais (tarnybinio nusižengimo tyrimui); b) kompetentinga valdžios institucija asmens duomenis (telefoninių pokalbių įrašus) be duomenų subjekto sutikimo perduoda valdžios institucijai (nagrinėjamu atveju Ministerijai) ne nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas, baudžiamųjų sankcijų vykdymo, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją tikslais, bet kitais tikslais (tarnybinio nusižengimo, kurį galimai padarė ne duomenų subjektas, kurio telefoninio pokalbio buvo klausomasi, bet kitas asmuo (minimas klausimo a) punkte) tyrimui.

60. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą jau vien dėl to, kad ginčijamas Nurodymas, vertinant jį atsietai nuo kitų administracinėje procedūroje priimtų sprendimų, kurie nebuvo ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, nepažeidė pareiškėjo teisių ir/ar įstatymų saugomų interesų, todėl negalėjo būti ginčo administraciniame teisme objektu.

61. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien pažeidimo konstatavimas sukelia pasekmes pareiškėjui, nekonkreti ir hipotetinio pobūdžio. Nors ADTAĮ (remiamasi 2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1426 redakcija) 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau Nurodymas nėra sprendimas minėtų nuostatų prasme, todėl, kyla abejonių, ar Nurodymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįstu; 2) atmesti skundą ar jo dalį. Toks Inspekcijos sprendimas neabejotinai gali būti skundžiamas administraciniam teismui, tačiau Nurodymas nėra atsakovo sprendimas dėl apeliantų skundo.

62. Nors pareiškėjas Nurodymu įpareigotas laikytis Europos Sąjungos teisės akto, tačiau pareiškėjas ir be Nurodymo privalėjo, privalo ir privalės laikytis tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės aktų. Nurodymas yra paskesnis administracinis aktas, lyginant su Sprendimu, tačiau būtent Nurodymas yra išvestinis procesinio pobūdžio sprendimas iš Sprendimo, kuriame buvo nuspręsta dėl ginčo esmės.

63. Pripažinus, kad Nurodymas galėjo būti skundžiamas administraciniam teismui, pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas, kadangi atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjui laikytis BDAR reikalavimų.

64. Sprendime konstatuojama, kad įvertinus Ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. rašto turinį, matyti, kad jame nebuvo nurodytas asmens duomenų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, taip pat šiame rašte nebuvo nurodytas apeliantų asmens duomenų naudojimo duomenis gaunančioje institucijoje (Ministerijoje) tikslas. Apeliantų teigimu, šio išvados pagrįstos.

65. Tretieji suinteresuoti asmenys apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodę pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ir akcentuoja, kad STT atliktas informacijos perdavimas Ministerijai nėra proporcingas, neatitinka jokių korupcijos prevencijos tikslų.

66. Pirmosios instancijos teismo samprotavimai, kad apeliantų asmens duomenų pateikimas buvo svarbus korupcijos prevencijos prasme, stokoja konkretumo ir faktinio pagrindimo, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, taip pat nesuderinamas su ADTAĮ (galiojusi 1996 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. I-1374 redakcija) 6 straipsnio nuostatomis.

67. Jokia tarp institucijų (šiuo atveju – tarp STT ir Ministerijos) sudaryta sutartis nesuteikė (ir negalėjo suteikti) pagrindo nei pareiškėjui, nei Ministerijai tvarkyti asmens duomenis kaip nors kitaip, nei pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad bendradarbiavimo sutarties pagrindu teisėtai Ministerijai buvo teikiami apeliantų asmens duomenys, nepagrįstos.

68. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad BDAR pareiškėjo veiksmų teisėtumo vertinimui neaktualus. Iki šio reglamento įsigaliojimo Europos Sąjungos ir nacionalinė teisė saugojo asmens duomenis. Apeliaciniame skunde pakartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai dėl taikytinų teisės aktų, t. y. informacijos Ministerijai perdavimo aplinkybės neatitiko Direktyvos (ES) 2016/680 tikslų, todėl ši direktyva netaikytina.

69. Pareiškėjas Inspekcijos Sprendimo Nr. 3R-298 (2.13-1.) dalies, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 6 straipsnį, neskundė, taigi šiuo metu galioja sprendimas, kuriame nuspręsta, kad pareiškėjas pažeidė ADTAĮ reikalavimus.

70. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo veiksmai perduodant informaciją pateko į KŽĮ reguliavimo sritį, nepagrįsta, kadangi KŽĮ neturi prioriteto prieš tarptautinės teisės normas, taip pat prieš Konstituciją ir prieš kitas analogiškos teisinės galios teisės normas, šiuo atveju ADTAĮ. Be to, KŽĮ nesuteikia teisės elgtis taip, kaip elgėsi pareiškėjas, t. y. KŽĮ nesuteikia teisės pareiškėjui teikti Ministerijai apeliantų asmens duomenis tokiu būdu, kaip šioje administracinėje byloje nagrinėjamu atveju.

71. KŽĮ 19 straipsnio 3 dalis apibendrintai reglamentuoja kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką galimą išslaptinimą ir panaudojimą tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, o ne konkrečiai asmens duomenų tvarkymą, todėl būtent ADTAĮ nuostatos šiuo atveju laikytinos specialiomis teisės normomis ir kai išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją bent dalinai sudaro asmens duomenys, turi būti taikomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

72. Pirmosios instancijos teismas sprendime Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu, tačiau šioje konstitucinės justicijos byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl ADTAĮ nuostatų atitikties Konstitucijai, taip pat nebuvo expressis verbis pasisakyta dėl BDAR ir/ar Direktyvos (ES) 2016/680 taikymo galimos konkurencijos su ADTAĮ kontekste.

73. Apeliantai laikosi pozicijos, kad byloje aktualu, kuris Europos Sąjungos teisės aktas – BDAR ar Direktyva (ES) 2016/680 taikytinas ginčo situacijai, todėl yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, o pirmosios isnitancijso teismas šio prašymo nepagrįstai netenkino. Į ESTT yra pagrindo kreiptis todėl, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Nurodymą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų, vienu iš esminių skundo argumentų nurodė tai, kad atsakovas ginčo situacijai netinkamai taikė ES teisę – taikė BDAR, nors turėjo taikyti Direktyvą (ES) 2016/680. Taigi kreipimosi į ESTT pagrindas tiesiogiai susijęs su skundo dalyku.

74. Tiek informacijos rinkimas, tiek informacijos naudojimas, tiek atskleidimas persiunčiant, platinant ar kt., priklausomai nuo duomenų tvarkymo tikslo, gali patekti tiek į BDAR, tiek į Direktyvos (ES) 2016/680 taikymo sritį. Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime nėra atsakymo į klausimą, kurie iš minėtų teisės aktų taikytini šioje administracinėje byloje, be to, STT teigia, kad vykdant kriminalinę žvalgybą BDAR nuostatos netaikomos (neaišku, kuriais atvejais gali būti taikomos). Dėl to, kad apeliantų (R. K. ir (duomenys neskelbtini)) padėtis skirtinga, formuluotini du klausimai.

75. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. vasario 22 d. gautas trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

76. Pareiškėjas STT atsiliepime į Inspekcijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir R. K. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

77. Dėl atsakovo VDAI nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas panaikino ne tą VDAI nurodymą, SST pažymi, kad tai rašymo apsirikimas, kurį galima ištaisyti ABTĮ nustatyta tvarka ir neturi jokios įtakos pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, jog VDAI nebūtų suprantama, kuris būtent nurodymas turėtų būti naikinamas.

78. VDAI nurodyti argumentai dėl to, jog STT veiksmai perduodant informaciją pateko į asmens duomenų apsaugą reglamentuojančio teisės akto – tuo metu galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, bet ne į KŽĮ reguliavimo sritį, yra nepagrįsti.

79. STT akcentuoja, kad kriminalinė žvalgyba savo esme yra neviešo pobūdžio veikla, kuriai vienas iš keliamų reikalavimų yra tas, jog informacija yra renkama tik tam, jog būtų įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždaviniai, o tokia informacija būtų panaudota tik ta paskirtimi, kuri yra numatyta pačiame KŽĮ. VDAI pateiktame apeliaciniame skunde visiškai neatspindi KŽĮ nustatytas reglamentavimas bei KŽĮ nustatomi reikalavimai, o remiamasi išskirtinai fragmentišku susidariusios situacijos vertinimu bei pavienėmis ADTAĮ nuostatomis. STT duomenis Ministerijai teikė veikdama visų pirma ne tuometinio ADTAĮ ribose, o atsižvelgdama į KŽĮ nustatytą reglamentavimą bei visų pirma jame nustatytas pareigas. Vadovaujantis KŽĮ reikalavimais, visa informacija visų pirma, turi būti renkama tik siekiant KŽĮ nustatytų tikslų, o ne tam, kad pastaroji būtų teikiama pagal atskirus institucijų paklausimus, kaip bando išaiškinti VDAI savo apeliaciniame skunde.

80. VDAI nurodyti samprotavimai dėl to, jog ginčo situacijai yra taikomos išskirtinai ADTAĮ, o ne KŽĮ nuostatos, neturi jokio teisinio pagrindo. Nei tuo metu galiojęs ADTAĮ, nei juo įgyvendinami ES teisės aktai informacijos perdavimo momentu nereglamentavo informacijos pateikimo pagal KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį. STT pateikdama informaciją Ministerijai nepažeidė jokių ES teisės aktų.

81. Šiuo požiūriu pastebėtina tai, jog žmogaus teisės ir laisvės nagrinėtinu atveju yra ginamos ir saugomos vadovaujantis KŽĮ nuostatomis.

82. VDAI nurodomas santykis tarp ADTAĮ ir KŽĮ yra klaidinantis ir neturi jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į asmens duomenų ir kriminalinės žvalgybos informacijos įstatymines sąvokas, STT pabrėžia, kad vykdant kriminalinės žvalgybos veiklą, yra tvarkomi ne tik asmens duomenys, tačiau ir kiti duomenys, nepatenkantys į asmens duomenų apibrėžimą. Tačiau VDAI pozicija, kuria bandoma aiškinti tuomet galiojusio ADTAĮ pirmenybę KŽĮ atžvilgiu, paneigia ne tik tuo metu galiojusį ES teisinį reglamentavimą, konstitucinę doktriną, tačiau ir įstatymo leidėjo valią, nes nagrinėtinu atveju VDAI argumentuose neatsižvelgiama į teisės aktų sistemiškumą.

83. VDAI nurodyti argumentai dėl LVAT 2001 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. N-02-01774-01 yra visiškai nesusiję faktinėmis aplinkybėmis ir ginčui taikytinu teisiniu reguliavimu.

84. Nėra jokio ginčo dėl to, kad STT informaciją pateikė netinkama forma, o tik dėl to, jog, anot VDAI, prašyme nebuvo nurodytas duomenų naudojimo tikslas. KŽĮ 19 straipsnis aiškiai numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet kriminalinės žvalgybos informacija gali būti panaudojama.

85. VDAI nurodyti argumentai, kuriuose pakartotinai keliamos abejonės dėl to, jog vienkartinio duomenų teikimo atveju, prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis, neturi jokio teisinio pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta, informacija Ministerijai buvo perduota KŽĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu, todėl papildomi teisiniai pagrindai nereikalingi.

86. STT, disponuodama informacija apie galbūt padarytus drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, privalo imtis priemonių, jog tokia informacija būtų panaudojama, nors tokia informacija remiantis minėtų teisės normų reikalavimais, privalo būti ne tik įslaptinta, tačiau renkama tik siekiant įgyvendinti kriminalinės žvalgybos uždavinius. Todėl nėra aišku, kokiais atvejais ir kodėl, kuo remiantis bei kas turėtų teikti prašymus pateikti išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją drausminiams ir (ar) tarnybiniams nusižengimams tirti, kai tokios informacijos disponavimo faktas atitinkamam subjektui, be kita ko, nėra žinomas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog VDAI ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicija yra nepagrįsta, o pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog STT 2017 m. birželio 7 d. raštas buvo tąsa jau susiklosčiusių santykių dėl informacijos teikimo pagal STT 2017 m. vasario 27 d. raštą, kuriame jau buvo išdėstytas 2016 m. vasario 4 d. pokalbio turinys. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, nėra jokių duomenų apie tai, jog pradinis informacijos pateikimas būtų buvęs ginčytas ar būtų buvęs neteisėtas.

87. VDAI nurodytas LVAT 2017 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-471-756/2017, kuriame patiekti išaiškinimai dėl advokato teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, yra visiškai neaktualus nagrinėtinoje byloje ir neturi precedento galios.

88. VDAI apeliaciniame skunde nurodydama, jog pagal KŽĮ renkant ir išslaptinant informaciją yra taikomos Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos, o išslaptintos informacijos panaudojimas tiriant tarnybinius nusižengimus patenka į BDAR taikymo sritį, iš esmės pripažįsta, jog Nurodyme nurodė neteisėtą reikalavimą, t. y. nurodė laikytis ne to teisės akto.

89. STT teigimu, tretieji suinteresuoti asmenys nepagrįstai nurodo, jog VDAI Nurodymas nepažeidė STT teisių ir/ar įstatymų saugomų interesų. Jau minėta, kad Nurodymu neteisėtai ir nepagrįstai STT nurodė laikytis ne to teisės akto, pateiktame nurodyme pateikti neišsamūs teisiniai argumentai, t. y. Nurodymas aiškiai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Nors tretieji suinteresuotieji asmenys nurodo, jog VDAI pateiktas Nurodymas nesukelia STT jokių teisinių pasekmių, tačiau kartu prašo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. STT perduodant išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką drausminiams ir (ar) tarnybiniams nusižengimams tirti, negali BDAR reikalavimų.

90. Dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės, kad STT turėjo ginčyti VDAI Sprendimą, STT nurodo, kad institucijai buvo skirtas Nurodymas, o ne Sprendimas, todėl STT negalėjo ginčyti Sprendimą, kurio turinys nebuvo žinomas. Apie Sprendimo turinį STT sužinojo tik po to, kai kreipėsi dėl Nurodymo nuginčijimo į pirmos instancijos teismą.

91. Nagrinėjamoje byloje tarp VDAI ir STT teisinis santykis yra susijęs su Nurodymo gavimu, o Sprendimas yra sietinas su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų pateiktu kreipimusi į VDAI. Būtent todėl STT ir ginčijo Nurodymą, t. y. dokumentą, skirtą STT, kuris buvo priimtas Sprendimo pagrindu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės dėl Sprendimo neginčijimo visiškai neturi jokios įtakos pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

92. STT įsitikinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad informacijos pateikimas Ministerijai buvo pateisinamas, valstybės tarnautojo statuso praradimas nėra teisiškai reikšmingas atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. STT pabrėžia, kad, vadovaudamasi KŽĮ ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, pateikė papildomą medžiagą dėl Direkcijos direktoriaus pavaduotojo (duomenys neskelbtini) galimo tarnybinio nusižengimo, o Ministerija turėjo kompetenciją su šia informacija susipažinti.

93. STT, remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais dėl kriminalinės žvalgybos veiklai taikytinos teisės, nesutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentais, kad Nurodyme pagrįstai nurodoma laikytis būtent BDAR, o ne Direktyvos (ES) 2016/680 reikalavimų.

94. Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti argumentai dėl duomenų teikimo STT ir Ministerijos 2017 m. kovo 23 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 6-169/ 8-57 pagrindu, neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, kadangi STT perduodama išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją drausminiams ir (ar) tarnybiniams nusižengimams tirti vadovaujasi KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi.

95. Trečiųjų asmenų pateikiami motyvai nesudaro pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Susiklosčiusioje situacijoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo oficialią doktriną, ES teisės aktų nuostatas, yra visiškai akivaizdu, kokie ES teisės aktai turės būti taikomi ateityje. Trečiųjų asmenų pateikiamos abejonės, susijusios su Reglamentu ir Direktyva, yra visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla, nes STT informacijos perdavimo metu minėti ES teisės aktai nebuvo įsigalioję, o keliamos teorinės abejonės yra nepagrįstos.

96. STT visiškai palaiko visus argumentus teiktus pirmos instancijos teismui. Apeliaciniuose skunduose pateikiami argumentai paneigia tinkamą viešo intereso ir teisės į privatų gyvenimą pusiausvyrą. STT pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad Nurodymas naikintinas dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų. Pirmos instancijos teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas išsamia surinktų įrodymų analize, argumentuotas, o vien tai, jog teismo sprendimas yra nepalankus apeliantams, nėra pagrindas jį naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 97. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymo dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5196 (2.13.) teisėtumo ir pagrįstumo.

98. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5194 (2.13.).

99. Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bei tretieji suinteresuoti asmenys R. K. ir (duomenys neskelbtini) su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniais skundais prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

100. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Administracinis ginčas tai asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis).

101. Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo atsakovui konstatavus, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 6 straipsnį. Administraciniam teismui tenka pareiga šį kilusį ginčą išspręsti.

102. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Ginčui teisingai išspręsti yra aktualios šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017m. sausio 1d. iki 2018m. liepos 15d. (materialiosios teisės pažeidimas ar pažeidimo paneigimas) ir nuo 2018m. liepos 16d. iki 2018m. gruodžio 31d. (procesinės normos, kurių pagrindu priimtas atsakovo sprendimas).

103. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas trečiųjų suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir R. K. skundo dėl asmens duomenų tvarkymo pagrindu atliko tyrimą ir 2018 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą „Dėl (duomenys neskelbtini) skundo“ Nr. 3R-298 (2.13-1), kuriuo be kitų aplinkybių konstatavo, kad pareiškėjas, 2017m. birželio 6d. raštu Nr. 4-01-4268 teikdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis ir garso įrašą LR Susisiekimo ministerijai, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 6 straipsnį bei nusprendė trečiųjų suinteresuotų asmenų 2017m. gruodžio 22 skundą dalyje [...] dėl pareiškėjo veiksmų teikiant trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis LR Susisiekimo ministerijai pripažinti pagrįstu, taip pat nusprendė pareiškėjui pateikti nurodymą – užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami, tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų.

104. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2018m. rugsėjo 19d. surašė pareiškėjui nurodymą dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2R-5196(2.13.), kuriuo, remdamasis savo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. 3R-298 (2.13-1) konstatuotomis aplinkybėmis, pareiškėjui nurodė užtikrinti, kad asmens duomenys tretiesiems asmenims būtų teikiami, tik esant nors vienai BDAR 6 straipsnio 1 dalyje ar 9 straipsnio 2 dalyje numatytai sąlygai ir laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų. Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi prašymas panaikinti atsakovo 2018m. rugsėjo 19d. nurodymą Nr. 2R-5196(2.13.).

105. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (redakcija nuo 2018m. liepos 16d. iki 2018m. gruodžio 31d.) 31 straipsnis nustato, kad priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį (Įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai: 1) teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones (Įstatymo 31 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 31 straipsnio 5 dalis). Analogiškos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio nuostatos yra ir šiuo metų galiojančioje įstatymo redakcijoje.

106. Apeliacinės instancijos teismas sisteminiu ir loginiu metodais aiškindamas nurodytas teisės normas bei atsižvelgdamas į šioje byloje atsakovo priimtus sprendimą bei nurodymą, sprendžia kad esminis dokumentas, kuriuo buvo konstatuotas pareiškėjo padarytas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas bei priimtas sprendimas teikti pareiškėjui atitinkamą nurodymą yra atsakovo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 3R-298 (2.13-1). Tuo tarpu atsakovo 2018m. rugsėjo 19d. nurodymas Nr. 2R-5196(2.13.) vertintinas kaip jau priimtą sprendimą vykdantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjui sukelia atsakovo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. 3R-298 (2.13-1), kurį, siekiant apginti savo teises, pareiškėjas ir turėtų ginčyti administraciniame teisme.

107. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjo valia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė teismine tvarka ginčyti būtent atsakovo sprendimą, o galimybė ginčyti nurodymą šiame nėra įtvirtinta. Kita vertus teisminis ginčas dėl atsakovo nurodymo yra galimas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip ginčas dėl valstybinio administravimo subjekto veiksmo teisėtumo, tačiau sprendžiant ginčą tik dėl nurodymo teisėtumo, nėra teisinio pagrindo revizuoti atsakovo priimtą 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3R-298 (2.13-1), todėl net ir išsprendus ginčą dėl nurodymo teisėtumo (jį panaikinant), administracinis ginčas tarp šalių lieka iš esmės neišspręstas.

108. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo sprendimas laikytinas tarpiniu administracinės procedūros dokumentu, o baigiamuoju administracinės procedūros dokumentu (sprendimu) laikytinas atsakovo nurodymas, vertintina kritiškai, nes tokia teismo išvada nekoreliuoja su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintu teisinių reguliavimu ir akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nes būtent atsakovo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 3R-298 (2.13-1), o ne 2018m. rugsėjo 19d. nurodymu Nr. 2R-5196(2.13.) buvo užbaigta administracinė procedūra pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, sprendimu, o ne nurodymu buvo konstatuoti visi tyrimo eigoje nustatyti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų pažeidimai (tiek pareiškėjo, tiek Susisiekimo ministerijos), sprendimu, o ne nurodymu buvo parinktos atitinkamos reagavimo priemonės (teikti nurodymus) dėl nustatytų pažeidimų.

109. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio nuostatas, nebuvo pakankamai aktyvus ir nevykdė savo pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis), todėl priimtu sprendimu administracinio ginčo iš esmės neišsprendė. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

110. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui tikslinti savo skundą ir ginčyti atsakovo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 3R-298 (2.13-1), kartu teikiant motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą (dėl atsakovo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 3R-298 (2.13-1) apskundimo), jei sprendimo apskundimo terminas yra praleistas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kada atsakovas minėtą sprendimą pateikė pareiškėjui, nors tokią pareigą turėjo pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį.

111. Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, jog teismo 2019m. lapkričio 18d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas netikslus atsakovo nurodymo registracinis numeris, kas laikytina rašytiniu apsirikimu.

112. Nagrinėjamoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog administracinė byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės duomenų inspekcijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir R. K. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė