2022-12-21 Nr. AB-31085-3-62-3-01641-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1211-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01641-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos 18.4.3; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2021 m. birželio 3 d. raštą Nr. lSS-876-(5.59E.) dėl skundo nagrinėjimo (toliau – NŽT sprendimas); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 8SD-1739-(14.8.125E.) (toliau – NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. sprendimas) dalyje dėl kadastro vietovės pakeitimo; 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo R. P. 2019 m. gegužės 30 d. prašyme Nr. 8FP-1953 nurodytos kadastro vietovės pakeitimo, leidžiant pareiškėjui R. P. pakeisti kadastro vietovę, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį(-ius) miško plotą(-us).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. sausio 19 d. prašymu buvo patikslinta 1998 m. liepos 15 d. prašyme pareikšta valia, nurodant, jog nuosavybės teisės į likusią neatkurtą žemę pareiškėjui turėtų būti atkurtos lygiaverčiais žemės sklypais (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą (toliau – ir 2019 m. gegužės 30 d. prašymas), kuriuo prašė tuo atveju, jei galutiniu teismo sprendimu, išnagrinėjus ginčą tarp jo ir NŽT dėl kokių nors priežasčių būtų paneigta pareiškėjo teisė dėl vertės paskaičiavimo ir nuosavybės teisės į žemę atsikurti lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose, nuosavybės teises į žemę R. P. atkurti lygiaverčiu(-iais) miško plotu(-ais) (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas 2021 m. kovo 10 d. NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymą, kuriuo, pasikeitus situacijai, t. y. atsiradus pagrindui perskaičiuoti valstybės išperkamos žemės vertę, kas taip pat sudarė poreikį dar kartą įvertinti savo galimybes atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais atitinkamose vietovėse, bei peržiūrėti savo valią dėl kadastro vietovių pasirinkimo, prašė leisti pakeisti kadastro vietoves, kuriose pageidauja atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais. Į pateiktą prašymą buvo gautas skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. raštas, kurio dalyje dėl kadastro vietovės pakeitimo informuojama, kad pasirinkta kadastro vietovė negali būti keičiama, kadastro vietovę galima keisti tik tuo atveju, kai pageidaujamoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nepakanka. Šio rašto dalį dėl kadastro vietovės pakeitimo apskundė, tačiau NŽT direktorius skundžiamu 2021 m. birželio 3 d. raštu Nr. lSS-876-(5.59E.) skundo netenkino.

4. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) nenustato apribojimų terminuose dėl kadastro vietovės pasirinkimo (patikslinimo). Taigi, pareiškėjas nustatytu laiku (iki 2019 m. birželio 1 d.) pateikė prašymą lygiaverčiam(-iams) miško plotui(-ams) gauti. Kadangi valiai dėl būdo, kuriuo pageidaujama atkurti nuosavybės teises, pareikšti buvo galima tik nustatytais terminais, darytina išvada, jos keisti valią dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdo galima tik įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, t. y. pretendentas bet kada negali išreikšti (pakeisti) valios dėl paties nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tuo tarpu nurodytos kadastro vietovės, kurioje pageidaujama gauti lygiavertį miško plotą, pakeitimas nėra nuosavybės teisių atkūrimo būdo keitimas. Todėl šiuo atveju pretendentai įstatymo nėra ribojami.

5. Iš Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo tvarka) 29 punkto nuostatų galima daryti išvadą, jog keisti rajono ar/ir kadastro vietovės negalima būtų tik tuo atveju, jei išvada jau būtų parengta ir išsiųsta į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą rajoną ar/ir kadastro vietovę, ir ten būtų pakankamai laisvos žemės sklypų, kad atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl kadastro vietovės pakeitimo, išvada dar nėra parengta ir išsiųsta į žemėtvarkos skyrių pagal nurodytą rajoną.

6. Pareiškėjo nuomone, nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, kad kadastro vietovė gali būti keičiama tik tuo atveju, jei piliečio nurodytoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nėra ar pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę jos nepakanka, juose nėra ir imperatyvios formuluotės, jog kadastro vietovė negali būti keičiama, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Ir toks siaurinamas šių nuostatų aiškinimas, kaip nurodo atsakovas, yra neteisingas ir nepagrįstas.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad tuo atveju, jei pateikdamas prašymą atsakovo specialistės būtų buvęs informuotas, kad keisti prašyme nurodytos kadastro vietovės negalės, jis prašyme lygiaverčiam miško plotui gauti nebūtų nurodęs konkrečios kadastro vietovės, todėl tokiu būdu buvo suklaidintas NŽT Kauno miesto skyriaus specialistų.

8. Situacija ir sklypų pasirinkimo atitinkamose kadastro vietovėse galimybės nėra nekintamos, todėl šiuo metu situacija pasirinktoje kadastro vietovėje jau yra pakitusi, nes per laiko tarpą nuo 2019 metų iki dabar vyko pretendentų susirinkimai, pretendentai rinkosi žemės (miško) sklypus. Todėl šioje situacijoje neteisinga pareiškėjui neleisti pakeisti anksčiau nurodytą kadastro vietovę, ir pasirinkti jo interesus atitinkančią kadastro vietovę. Pareiškėjo nuomone, atsakovas savo veiksmais nesilaikė gero viešojo administravimo principų, nepadėjo pareiškėjui įgyvendinti jo teisių.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas, remdamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, Atkūrimo tvarkos 9 ir 29 punktais, nurodė, kad nuosekliai vertinant nurodytas Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatas, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas nenumato galimybės keisti kadastro vietovę, o pilietis, pateikdamas prašymą dėl valios pakeitimo ir pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą, šiame prašyme privalo nurodyti vietovę, kurioje jie pageidauja gauti sklypus. Kitu atveju, piliečiui pateiktame prašyme nenurodžius, t. y. nepatikslinus vietovės, kurioje pageidauja gauti lygiavertį miško plotą, atlyginama pinigais.

11. Atsakovo teigimu, Atkūrimo tvarkoje numatyta galimybė pakeisti pasirinktą kadastro vietovę tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka NŽT interneto tinklalapyje NŽT skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos lygiaverčiais miško plotais (duomenys neskelbtini). Šio prašymo pagrindu, NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatė, kad šioje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo leisti pareiškėjui keisti pasirinktą kadastro vietovę.

13. NŽT, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, negali leisti pakeisti pareiškėjui kadastro vietovės, nes tokio keitimo nenumato įstatymai ir tokiu veikimu atsakovas viršytų viešojo administravimo subjektui įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, todėl pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, kad kadastro vietovė gali būti keičiama tik tuo atveju, jei piliečio nurodytoje kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės nėra ar pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę jos nepakanka, juose nėra imperatyvios formuluotės, jog kadastro vietovė negali būti keičiama išskyrus įstatyme numatytus atvejus, yra nepagrįstas.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra pretendentas nuosavybės teisių atkūrimui į K. P. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valsčiuje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) mieste) nuosavybės teise valdytą žemę. Nuosavybės teisės pretendentui atkurtos į 1,6786 ha, liko neatkurtos į 13,3611 ha. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą (toliau – 2019 m. gegužės 30 d. prašymas), kuriame nurodė, kad pageidauja lygiavertį miško plotą gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. 2021 m. kovo 10 d. pareiškėjas NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymus, kuriais prašė atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą žemę, lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose bei prašė leisti pakeisti kadastro vietoves, kuriose pageidauja atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais. NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu informavo pareiškėją, kad 2021 m. kovo 10 d. prašyme nenurodžius naujų aplinkybių, prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiais sklypais kitose vietose nenagrinėjamas ir paaiškino, kad kadastro vietovę galima keisti tik tuo atveju, kai pageidaujamoje vietovėje laisvos žemės nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. prašymu pageidavo gauti lygiavertį miško plotą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje yra laisvos žemės fondo žemės, pasirinktos kadastro vietovės pakeisti negalima. Šio sprendimo dalį dėl kadastro vietovės pakeitimo pareiškėjas apskundė, tačiau NŽT direktoriaus pavaduotojas skundžiamu 2021 m. birželio 3 sprendimu Nr. lSS-876-(5.59E.) skundo netenkino.

16. Teismas, išanalizavęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, 6 dalį, Atkūrimo tvarkos 9 ir 29 punktus, darė išvadą, kad pilietis, pateikdamas prašymą dėl valios pakeitimo ir pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą, šiame prašyme privalo nurodyti vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus. Piliečiui pateiktame prašyme nenurodžius ar nepatikslinus vietovės, kurioje pageidauja gauti lygiavertį miško plotą, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atmetė pareiškėjo argumentą, kad jei pateikdamas minėtą prašymą institucijai, jis būtų buvęs informuotas apie tai, jog keisti prašyme nurodytos kadastro vietovės negalės, pareiškėjas nebūtų nurodęs konkrečios kadastro vietovės.

17. Teismas pažymėjo, kad jei pareiškėjas, teikdamas prašymą ir vėliau, gavęs iš atsakovo informaciją apie pareigą nurodyti konkrečią kadastro vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus, jos vis tiek nebūtų nurodęs, tai institucija, vadovaudamasi Atkūrimo tvarkos 29 punkto nuostatomis, būtų galėjusi priimti sprendimą pareiškėjui atkurti nuosavybės teisės atlyginant pinigais.

18. Teismas vertino, kad Atkūrimo tvarkoje numatyta galimybė pakeisti pareiškėjo pasirinktą kadastro vietovę yra galima tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka NŽT interneto tinklalapyje NŽT skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

19. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja lygiavertį miško plotą gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Šio prašymo pagrindu, NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs NŽT interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatė, kad šioje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjo pasirinktoje kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą, byloje nėra, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, jog jis neturi teisinio pagrindo leisti pareiškėjui pakeisti pasirinktą kadastro vietovę.

20. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 8 punktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad NŽT, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, negali leisti pareiškėjui pakeisti kadastro vietovės, nes tokio keitimo nenumato įstatymai ir tokiu veikimu NŽT viršytų viešojo administravimo subjektui įstatymo nustatytas kompetencijos ribas, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas, kad nei Atkūrimo įstatyme, nei Atkūrimo tvarkoje nėra imperatyviai nurodoma, jog kadastro vietovė negali būti keičiama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, yra nepagrįstas ir atmetamas.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad iki Išvados parengimo ir išsiuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą rajoną ar/ir kadastro vietovę galima ją pakeisti. Teismas, įvertinęs Atkūrimo tvarkos 105 punktą, pripažino, kad išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn piliečio pageidaujamoje vietovėje priimama tik tuo atveju, kai pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustatoma valstybės išperkamo turto vertė ir su tuo sutinka pilietis. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad išvada neparengta, nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo 2019 m. gegužės 30 d. prašymą, ėmėsi veiksmų išvados parengimui ir nustatė, kad R. P. nurodytoje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. Byloje taip pat nustatyta, kad išvada iki šiol neparengta ne dėl atsakovo neatliekamų veiksmų (vilkinimo), bet dėl to, kad yra kilę teisminiai ginčai dėl valstybės išperkamo turto vertės, nes, pareiškėjo nuomone, buvusio savininko K. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė buvo ne žemės ūkio paskirties, bet kitos paskirties žemė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 105 punktu, atsakovas negalėjo priimti išvados, nes su tuo nesutiko (nesutiko dėl valstybės išperkamo turto vertės) pareiškėjas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog iki išvados parengimo ir išsiuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą rajoną ar/ir kadastro vietovę, galima ją pakeisti, yra nepagrįsti. Priešingu atveju galėtų susiklostyti tokia situacija, kai pareiškėjas iki išvados parengimo (nors išvada neparengiama dėl pareiškėjo nesutikimo su išperkamo turto verte) turėtų galimybę, nors ir nesant tam įstatyminio pagrindo, kaskart keisti savo nurodytą kadastro vietovę, tuo pačiu neleidžiant atsakovui priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

22. Apibendrindamas teismas vertino, kad iš ginčijamų atsakovo sprendimų turinio matyti, jog pareiškėjui iš esmės ir laiku atsakyta į jo keltus klausimus, ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra jokio pagrindo. Teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, atmetė ir iš to kylantį bei tiesiogiai susijusį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad teismo atliktas aplinkybių vertinimas ir padarytos išvados neatitinka Atkūrimo tvarkos 29 punkto ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1540-14).

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal Atkūrimo tvarkos 29 punktą keisti kadastro vietovę negalima būtų, tik tuo atveju, jei išvada jau būtu parengta ir išsiųsta į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą kadastro vietovę, ir ten būtu pakankamai laisvos žemės fondo žemės, kad atkurti nuosavybės teises. Tuo tarpu iki išvados parengimo ir išsiuntimo į žemėtvarkos skyrių pagal piliečio nurodytą kadastro vietovę, piliečio teisės pasirinkti, pakeisti (patikslinti) kadastro vietovę, kurioje jis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės ar miško sklypą, nėra ir negali būti ribojamos. Šiuo atveju išvada parengta dar nebuvo.

26. Pareiškėjui nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas nustatė, kad atsakovas ėmėsi veiksmų išvados parengimui, ar pagrįstai atsakovas nustatė, kad pareiškėjo nurodytoje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad toje kadastro vietovėje yra pakankamai žemės. Tokiu atveju pareiškėjo, kaip silpnesniosios pusės, teisės yra ir toliau pažeidinėjamos, nes procese jis turi įrodyti kiekvieną savo teiginį, o atsakovui to nereikia, nes kiekvienas jo niekuo nepagrįstas teiginys traktuojamas kaip objektyvi tiesa. Tokiais veiksmais teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

27. Nagrinėjamu atveju nebuvo parengta ne tik išvada, bet ir nėra parengtas žemėtvarkos projektas, kurio metu būtų suskaičiuota, kiek tinkamos atkūrimui žemės yra toje kadastrinėje vietovėje. Nesant šių duomenų nėra pagrindo teigti, kad pasirinktoje kadastro vietovėje yra pakankamai žemės.

28. Teismas neatsižvelgė į pasikeitusias aplinkybes po kitoje byloje priimto sprendimo, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas dėl to, kad žemė yra ne žemės ūkio paskirties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24956-981/2021 (byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad buvusio savininko K. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta 13,3181 ha žemė, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos, buvo priskirta Kauno miestui ir naudojama kitai (karinei) paskirčiai. Paaiškėjus, jog buvusio savininko K. P. žemė buvo kitos paskirties, didėja ir išperkamos žemės vertė, dėl ko kinta ir pareiškėjui priklausančios gauti žemės plotas. Šios objektyvios priežastys suponavo pareiškėjo poreikį kreiptis dėl kadastro vietovės pakeitimo.

29. Teismas situaciją vertino neįsigilindamas į visą kontekstą ir nevertindamas šalių prieš tai buvusio elgesio ir sukeltų teisėtų lūkesčių. Pareiškėjas, teikdamas 2019 m. gegužės 30 d. prašymą, buvo patikintas prašymą priėmusios specialistės, kad jis neabejotinai turės teisę pasikeisti (patikslinti) kadastro vietovę iki konkrečios išvados parengimo. Atsakovo veiksmai nėra suderinami su gero administravimo principu.

30. Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-429-1012/2022, kuria paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą dėl juridinio fakto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-24956-981/2021 yra įsiteisėjęs.

31. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovo teigimu, vertinant Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatas, Atkūrimo tvarkoje numatyta galimybė pakeisti pasirinktą kadastro vietovę tik tuo atveju, kai pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka NŽT interneto tinklalapyje NŽT skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį.

33. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1329-1062/2019, 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1896/2014).

34. Atsakovas akcentuoja, kad ginčo dėl to, ar (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės pakanka, bylos nagrinėjimo pirmojo instancijoje metu nebuvo, todėl šis pareiškėjo argumentas apeliacinėje proceso stadijoje neturėtų būti nagrinėjamas.

35. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-24956-981/2021 yra apskųstas apeliacine tvarka, šiuo metu byla juridinio fakto klausimu apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėta, todėl vertės perskaičiavimo klausimas nesant galutinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje proceso stadijoje bei šioje teisminėje byloje yra perteklinis ir nenagrinėtinas.

36. Pareiškėjo prašymas teismui įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą ir leisti pareiškėjui keisti kadastro vietovę, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis konstitucinį valdžių padalijimo principą.

37. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas vykdomas griežtai pagal teisės aktuose nurodytas procedūras, o ne vien atsižvelgiant į pavienių pretendentų pageidavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis Nr. A552- 304/2014).

38. NŽT pažymi, kad niekada pareiškėjui nesukėlė teisėtų lūkesčių ateityje keisti kadastro vietovę t. y. R. P. niekada informaciniais raštais ar kitais būdais tokie lūkesčiai keliami nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys dokumentai. Pareiškėjo 2019 m. gegužės 30 d. prašyme nurodyta „pasilikta teisė pakeisti kadastro vietovę“ nesukėlė teisinių pasekmių, nes tokio keitimo nenumato įstatymai.

39. NŽT nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad galimai NŽT, priimdama ginčijamus administracinius aktus, pažeidė pagrindines procedūras, nesilaikė teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pažeisdama pareiškėjo teises, tačiau visiškai nevertinant savo, t. y. pareiškėjo, veiksmų ar pareigų turinio atkūrimo procese, kaip sudėtinio, sėkmingo procedūros užbaigimo elemento. Teismas ne tik aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, bet ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT sprendimo ir Kauno miesto skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo dalies, kuria atsisakyta leisti pareiškėjui pakeisti kadastro vietovę, taip pat atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo bei pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

42. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97)).

44. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

45. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.

46. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

47. Atkūrimo tvarkos 9 punkte nustatyta, kad pilietis, pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, be kita ko, turi nurodyti ir vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus.

48. Pagal Atkūrimo tvarkos 29 punktą numatyta, kad kai pilietis, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nėra nurodęs kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, arba šios tvarkos 105 punkte nustatyta tvarka rengiant išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ar žemėtvarkos skyriaus vedėjui įvertinus gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn paaiškėja, kad piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje kadastro vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos žemės fondo žemės nepakanka, žemėtvarkos skyrius raštu (registruotu laišku) informuoja pilietį, kad jis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos žemėtvarkos skyriui turi pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Per nurodytą terminą nepateikus žemėtvarkos skyriui prašymo arba prašyme nurodžius kadastro vietovę, kurioje pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.

49. Išdėstytų Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatų pagrindu darytina išvada, kad pilietis, pateikdamas prašymą dėl valios pakeitimo ir pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą, šiame prašyme privalo nurodyti vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus. Piliečiui pateiktame prašyme nenurodžius ar nepatikslinus vietovės, kurioje pageidauja gauti lygiavertį miško plotą, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais. Taip pat sutiktina su atsakovo argumentais, kad įstatymo leidėjas nenumato galimybės keisti kadastro vietovę, jeigu piliečio pateiktame prašyme nurodytoje kadastro vietovėje laisvos žemės pakanka.

50. Pažymėtina, jog toks teisės aiškinimas yra pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1540-14, 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1896/2014, 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1329-1062/2019 ir kt.).

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateiktame prašyme pilietis, pageidaujantis gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, be kita ko, turi nurodyti ir vietovę, kurioje jis pageidauja gauti sklypus. Tokios valios neišreiškimas laikytinas trūkumu ir jo nepašalinus, atsiranda pasekmės nurodytos anksčiau išdėstytame teisiniame reguliavime, t. y. už atkuriamą nuosavybę yra atlyginama pinigais. Sutiktina su pareiškėjo nurodomu argumentu, kad vėliau, šalindamas šį trūkumą, jis galbūt būtų pasirinkęs ir kitą kadastro vietovę, nei nurodė savo pateiktame prašyme, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis gali keisti vieną iš privalomų prašymo turinio elementų. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pareiškėjo argumentui, kad pasirinktos kadastro vietovės pakeitimas nėra nuosavybės teisių atkūrimo būdas, tačiau kritiškai, kaip nepagrįstą, vertina teiginį, kad šiuo atveju pretendentai įstatymo nėra ribojami keisti savo išreikštą valią dėl kadastro vietovės ir jį atmeta išsamiai išdėstyto aktualaus teisinio reguliavimo pagrindu, akcentuodama, kad vietovės nurodymas yra vienas iš būtinų, piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, elementų.

52. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja lygiavertį miško plotą gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Šio prašymo pagrindu, NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatė, kad šioje kadastro vietovėje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.

53. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju nebuvo parengta ne tik išvada, bet ir nėra parengtas žemėtvarkos projektas, kurio metu būtų suskaičiuota, kiek tinkamos atkūrimui žemės yra toje kadastrinėje vietovėje, o nesant šių duomenų nėra pagrindo teigti, kad pasirinktoje kadastro vietovėje yra pakankamai žemės, teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai yra nauji, jie nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-731-1062/2020), aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nesant ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjo pasirinktoje kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą, atsakovas pagrįstai nurodė, jog jis neturi teisinio pagrindo leisti pareiškėjui pakeisti pasirinktą kadastro vietovę.

54. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Pareiškėjo ginčijami atsakovo sprendimai buvo priimti dar iki apeliaciniame skunde nurodyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-24956-981/2021 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui priėmus 2022 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-429-1012/2022), todėl tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nevertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su buvusio savininko K. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės paskirtimi.

55. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą (Konstitucinio Teismo inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog galės keisti kadastrinę vietovę, niekaip neįrodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas kokiu nors būdu pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

56. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

57. Teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnio 5 dalis), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl skundo dalyko.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad į kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo, gero viešojo administravimo principo nesilaikymo ir išvados neparengimo yra išsamiai atsakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl pakartotinai jie nenagrinėjami ir jau teismo išdėstytų argumentų pagrindu yra atmetami kaip nepagrįsti (žr. nutarties 20-22 punktai).

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė