2023-03-15 Nr. AB-5886-3-61-3-03510-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-232-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03510-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 1S-3176 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, kurios siūlymo pagrindu yra priimtas skundžiamas Sprendimas, nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodytos sąlygos, t. y. nenustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika arba kad bausmės atlikimo metu ši rizika nebuvo akivaizdžiai sumažinta. Tačiau su tokia išvada pareiškėjas nesutiko. Teigė, kad priimant Komisijos sprendimą ir ginčijamą Sprendimą nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės, akivaizdžiai patvirtinančios pareiškėjo teigiamo elgesio pokyčius. Pareiškėjo nuomone, nebuvo įvertinta, kad 2021 m. sausio mėn. jis dėl elgesio teigiamų pokyčių buvo perkeltas į lengvesniąją nuteistųjų grupę. Taip pat nebuvo įvertinta, kad 2021 m. kovo 1 d. pareiškėjas kreipėsi į įkalinimo įstaigos direktorių su prašymu leisti jam dirbti, o 2021 m. kovo 25 d. pareiškėjas buvo perkeltas į darbo grupės sektorių, tačiau būnant šiame sektoriuje pareiškėjo sveikatą sunkiai sužalojo kiti nuteistieji, dėl ko pareiškėjas iš Pravieniškių pataisos namų-kolonijos buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas pradėjo mokytis siuvėjo amato Marijampolės profesinio rengimo centre, kas rodė pareiškėjo teigiamas pastangas keistis, mokytis, turėti amatą, užsidirbti pajamų, kad galėtų rūpintis savo išlaikomais asmenimis. Šios aplinkybės akivaizdžiai liudijo apie pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą. Tačiau, kaip buvo matyti, priimant Sprendimą šios aplinkybės nebuvo įvertintos (apie jas sprendime net nėra minima), kas leido daryti pagrįstą išvadą, kad priimant Sprendimą nebuvo įvertinta visa dokumentinė medžiaga (informacija), turėjusi reikšmės priimant sprendimą.

3. Pareiškėjas manė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (skunde minima VAĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nebegalioja) reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas sprendimas nėra visapusiškai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. aiškiai nėra nurodytos aplinkybės, sprendimo esmė, kad būtų suprantama prašymo netenkinimo priežastis. Pareiškėjo nuomone, jo prašymas buvo išnagrinėtas atsainiai ir paviršutiniškai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, todėl ginčo situacijoje buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas.

4. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymas dėl pareiškėjo perkėlimo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Komisija, 2021 m. rugsėjo 23 d. išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) nustatė, kad pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Bendravimo įgūdžių lavinimo“ užsiėmimuose, psichoedukacinėje programoje bei kitose priemonėse, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo pagalbiniu darbininku, skalbyklos darbininko pareigose, 2014 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2015/2016 m. išklausė 240 akademinių valandų „Duonos gaminių kepėjo“ neformaliojo profesinio mokymo programos kursą, 2021 m. liepos 30 d. gauta pažyma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinanti galimą pareiškėjo įdarbinimą šioje įmonėje, pagal nuosprendį buvo priteistas ieškinys, bet, pasak pareiškėjo, jis ieškinį sumokėjęs ir turi tik priteistus alimentus dukrai, vykdomųjų raštų dėl priteistų ieškinių pataisos namuose negauta, teigia neturintis santaupų, tačiau nepateikia planų kaip vykdys savo finansinius įsipareigojimus, šiuo metu darbinių pajamų neturi, gauna pinigines perlaidas iš draugų, socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni, yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą, tačiau anksčiau teistas 2 kartus už analogiškus nusikaltimus, pripažintas pavojingu recidyvistu, dėl nusikaltimų, už kuriuos atliko bausmę, prisipažino tik iš dalies dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kaltu dėl nužudymo neprisipažino, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, vertinimo metu linkęs minimalizuoti nusikaltimo rimtumą ir jo poveikį visuomenei, nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo laikotarpiu, nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo laikotarpiu slėpė įrodymus, keitė parodymus, siekdamas suklaidinti tyrimą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu taip pat nustatyta, kad žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, bausmės atlikimo metu neskatintas, tačiau nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 28 kartus, drausmės pažeidimai yra įvairaus pobūdžio, tačiau išskirtini yra tokie, kaip alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis, struktūruotoje aplinkoje nustatytų taisyklių nesilaikymas liudija apie nepakankamą gebėjimą išlaikyti teigiamą ir nuoseklią elgesio dinamiką, taip pat turi alkoholio vartojimo problemų, yra pagrindas teigti, kad turi polinkį per dideliam ir pastoviam alkoholio vartojimui, nusikalstama veika įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą nedalyvavo jokiose programose, nors savęs vertinimo anketoje pripažįsta turintis problemų dėl narkotikų vartojimo ir per didelio alkoholio vartojimo, taip pat nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta, kad konfliktus dažnai sprendžia destruktyviais būdais, naudodamas fizinę jėgą, atvirai reikšdamas agresiją, gali būti nepakankamai atsparus stresiniams dirgikliams, nenumato savo veiksmų pasekmių, apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius, linkęs gyventi šia diena, nėra numatęs tikslų, kurių sieks, elgesio korekcinėse programose nedalyvavo, aktualūs kriminogeniniai veiksniai nėra valdomi.

Dėl to pripažinta, kad padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl neatitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai, taip pat likusios beveik 8 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo be gero administravimo principo laikytis ir proporcingumo principo, priimant sprendimus nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros. Atsakovo įsitikinimu, jis priimdamas Sprendimą pareiškėjo neperkelti į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, visus veiksmus, susijusius su sprendimo priėmimu, prašymo nagrinėjimu, atliko teisėtai bei pagrįstai. Iš pateiktų duomenų ir įrodymų byloje buvo matyti, kad Kalėjimų departamentas Sprendimą priėmė laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad

8.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. Kalėjimų departamentui pateikė prašymą perkelti jį iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus.

8.2. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (Komisija) 2021 m. rugsėjo 28 d. siūlymu Nr. LV-4608 „Dėl nuteistojo M. K. neperkėlimo į pusiaukelės namus“ Kalėjimų departamento direktoriui siūlė nuteistojo M. K. prašymo netenkinti ir neperkelti šio nuteistojo iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Komisija įvertino pareiškėjo individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.

8.3. Komisija įvertino tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Bendravimo įgūdžių lavinimo“ užsiėmimuose, psichoedukacinėje programoje, kitose priemonėse, bausmė atlikimo laikotarpiu dirbo pagalbiniu darbininku, skalbyklos darbininko pareigose, 2014 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2015 / 2016 m. išklausė 240 akademinių valandų „Duonos gaminių kepėjo“ neformaliojo profesinio mokymo programos kursą, 2021 m. liepos 30 d. gauta pažyma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinanti galimą nuteistojo įdarbinimą šioje įmonėje, pagal nuosprendį buvo priteistas ieškinys, bet, pasak nuteistojo, ieškinį sumokėjęs ir turi tik priteistą išlaikymą dukrai, vykdomųjų raštų dėl nuteistajam priteistų ieškinių pataisos namuose negauta, teigia neturintis santaupų, nepateikia planų kaip vykdys savo finansinius įsipareigojimus, šiuo metu darbinių pajamų neturi, gauna pinigines perlaidas iš draugų, socialiniai ryšiai su artimaisiais silpni, turi tik seserį bei dukrą, bet su jomis pastaruosius dvejus metus nebendrauja, palaiko ryšius tik su drauge, pateikęs dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą (pas draugę, Vilniuje), tačiau nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus už analogiškus nusikaltimus, pripažintas pavojingu recidyvistu, dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymo prisipažino tik iš dalies dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kaltu dėl nužudymo neprisipažino, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, vertinimo metu linkęs minimalizuoti nusikaltimo rimtumą ir jo poveikį visuomenei, nusikaltimas įvykdytas lygtinio paleidimo laikotarpiu, nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo laikotarpiu slėpė įrodymus, keitė parodymus, siekdamas suklaidinti tyrimą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu taip pat nustatyta, kad žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje, bausmės atlikimo metu neskatintas, tačiau nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 28 kartus, drausmės pažeidimai yra įvairaus pobūdžio, tačiau išskirtini yra tokie, kaip alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis.

Nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, yra pagrindas teigti, kad jis turi polinkį per dideliam ir pastoviam alkoholio vartojimui, nusikalstama veika įvykdyta apsvaigus nuo alkoholio, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą nedalyvavo jokiose programose, nors savęs vertinimo anketoje pripažįsta turintis problemų dėl narkotikų vartojimo, per didelio alkoholio vartojimo, konfliktus dažnai sprendžia destruktyviais būdais, naudodamas fizinę jėgą, atvirai reikšdamas agresiją, gali būti nepakankamai atsparus stresiniams dirgikliams, nenumato savo veiksmų pasekmių, apie pasekmes mąsto tik atsižvelgdamas į savo poreikius, yra linkęs gyventi šia diena, nėra numatęs tikslų, kurių sieks, elgesio korekcinėse programose nedalyvavo, aktualūs kriminogeniniai veiksniai nėra valdomi.

Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nusprendė, kad padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl nuteistasis neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkto numatytos sąlygos dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, taip pat atsižvelgdama į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, siekdama nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros nusprendė, kad likusios beveik 8 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

8.4. Kalėjimų departamentas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 1S-3176 išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą nutarė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos ir siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, jo prašymas tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus – netenkintas.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (pusiaukelės namus) reglamentuojamas BVK (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

10. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, padarė išvadą, kad Komisija, spręsdama dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus, įvertino Aprašo 8 punkte įtvirtintus kriterijus, Socialinio tyrimo išvadą ir kt. Atsakovas, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, įvertino teigiamas pareiškėjo savybes, kurias pareiškėjas nurodo skunde (kad pareiškėjas dirbo, mokėsi, šiuo metu atlieka bausmę lengvojoje grupėje ir kt.). Atsakovas taip pat įvertino Aprašo 5 punkte nurodytus kriterijus – nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistieji gali būti perkeliami į pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos. Atsakovas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus dėl aplinkybių, kurios susijusios su nusikalstamo elgesio rizika (Aprašo 5.1 p.) (pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, o BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika akivaizdžiai sumažinta), t. y. atsakovas įvertino aplinkybes dėl pareiškėjo galimybės intensyviai rengtis būti paleistam iš pataisos įstaigos, bei sprendė, kad šiuo metu pareiškėjas tam dar nėra pasirengęs. Pareiškėjo nurodomos kitos aplinkybės (Komisija neišnagrinėjo aplinkybės, jog jis Marijampolės pataisos namuose buvo sužalotas ir dėl to siekia būti perkeltas į saugesnius pataisos namus, šiuo atveju į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus), teismo vertinimu, nesudarė pagrindo vertinti Kalėjimų departamento Sprendimo kaip neteisėto, kadangi atsakovas įvertino visumą reikšmingų aplinkybių, vadovaudamasis BVK ir Aprašo nuostatomis, pareiškėjo asmens byloje, ir, atsižvelgdamas į jas, priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą. Nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas nevertino jo skunde nurodomų aplinkybių, kadangi jos buvo įvertintos visumoje visų pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad jis akivaizdžiai sumažino nusikalstamo elgesio riziką, kadangi tokia išvada būtų pernelyg skubota, įvertinus likusių dinaminių nusikalstamo elgesio rodiklių duomenis ir praėjusį palyginti neilgą laikotarpį nuo bausmės pradžios (bausmės pradžia 2009 m. sausio 4 d., bausmės pabaiga 2029 m. sausio 4 d.), likusį bausmės laikotarpį. Be to, išvados dėl nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimo suformuluotos kolegialiame organe (komisijoje), kurios sudėtyje yra atitinkamų sričių specialistų, t. y. jos grindžiamos specialiomis žiniomis.

13. Teismas vadovaudamasis VAĮ 10 straipsnio nuostatomis ir suformuota LVAT praktika, darė išvadą, jog Kalėjimų departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl konstatavo, jog pareiškėjo prašymas panaikinti Kalėjimų departamento sprendimą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas formaliai rėmėsi tik Komisijos vertinimu, nepateikdamas jokio savarankiško ir nešališko situacijos išaiškinimo/vertinimo. Pareiškėjo teigimu, jis pakeitė savo elgesį ir deda maksimalias pastangas socializuotis. Pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Bendravimo įgūdžių lavinimo" užsiėmimuose, psichoedukacinėje programoje bei kitose priemonėse, įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo neformaliojo profesinio mokymo programos kurse „Duonos kepinių kepėjas“. Šios aplinkybės akivaizdžiai liudija apie pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, todėl nurodomi argumentai, jog pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodytos sąlygos, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje pateiktiems duomenims. Teismas pareiškėjo atžvilgiu veikė itin formaliai ir pasyviai.

15.2. Pareiškėjas buvo pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie galimą jo įdarbinimą šioje įmonėje. Tai akivaizdžiai leidžia spręsti, jog pareiškėjas itin aktyviai ruošiasi ateičiai, nori gyventi dorą ir prasmingą gyvenimą. Juolab, pareiškėjas dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi, supranta savo nusikalstamų veikų pasekmes, dėl to labai išgyvena. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra esminės, vertinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi tai yra akivaizdus asmens siekis pasitaisyti, vesti geresnį gyvenimo būdą, daugiau nenusikalsti. Teismas nesiekė ištaisyti atsakovo padarytų esminių klaidų dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

15.3. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui liko 8 metai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatitinka realybės. Teismas savarankiškai net netikrino atsakovo pateiktų duomenų, tai dar kartą parodo, kad veikė visiškai formaliai ir pasyviai, kas patvirtina, jog skundas buvo atmestas visiškai nepagrįstai. Šiai dienai, pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra likę 6 metai ir 10 mėnesių, o ne 8 metai, kaip buvo konstatuota teismo.

15.4. Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra akivaizdžiai sumažinta, matomi akivaizdūs teigiamo elgesio pokyčiai, tai reiškia, jog pareiškėjas atitinka BVK numatytas sąlygas. Teismas visas esmines aplinkybes turėjo įvertinti kompleksiškai, o ne selektyviai, ignoruojant reikšmingas aplinkybes ir akcentuojant, neva tokiu sprendimu siekiama nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros.

15.5. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl atsakovo priimto atsakymo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, tik formaliai konstatavo, jog Kalėjimų departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

15.6. Nenustačius juridinių faktų viseto, Sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Iš to seka išvada, jog teismas visiškai nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, suteikė pranašumą pareiškėją neigiamai charakterizuojančioms pavienėms savybėms ir aplinkybėms, siekiant netenkinti pareiškėjo skundo, nors akivaizdus tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti, buvo. Sprendimas iš esmės nėra visapusiškai pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, t. y. aiškiai nėra nurodytos aplinkybės, sprendimo esmė, kad būtų suprantama skundo netenkinimo priežastis. Pareiškėjo nuomone, teismas jo skundą išnagrinėjo atsainiai ir paviršutiniškai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

15.7. Teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, paremtas lakoniškais ir abstrakčiais motyvais bei selektyviais ir nevisapusiais duomenimis, praktiškai visus savo argumentus perkeliant iš atsakymo.

16. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti naikintinas. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs ginčui aktualius teisės aktus, teismų praktiką ir visą su pareiškėjo pareiškimu susijusią medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad Kalėjimų departamentas įvertino pareiškėjo skundą, jį išanalizavo ir pateikė faktiškai ir teisiškai pakankamai motyvuotus argumentus, kodėl pareiškėjo prašymas jį perkelti iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus atmestinas ir skundžiamas sprendimas paliekamas galioti. Sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus yra teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namais atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, taigi pareiškėjas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų neperkeltas iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, priėmė nemotyvuotą sprendimą.

22. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 1S-3176 išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. prašymą, atsižvelgdamas į Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos 2021 m. rugsėjo 28 d. siūlymą Nr. LV-4608 „Dėl nuteistojo M. K. neperkėlimo į pusiaukelės namus“, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos ir siekdamas nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, pareiškėjo prašymo tęsti laisvės atėmimo bausmę perkeliant iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus – netenkino.

25. BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

26. Aktualios redakcijos Aprašo 5 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus arba įstaigos teikimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus;

įsipareigojimą susirasti darbą ir nuteistojo sutikimą dirbti įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už įstaigos ribų; duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą; žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; intensyvaus rengimo prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos būtinybę pagrindžiantys duomenys (šiame papunktyje nurodyti duomenys privalomai pateikiami, kai nuteistasis į pusiaukelės namus pageidauja būti perkeliamas vadovaujantis BVK 69 straipsnio 3 dalimi, priimant sprendimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys pageidautini); kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą.

Pagal Aprašo 7 punktą Komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio Aprašo 6 punkte nurodytos dokumentinės medžiagos (informacijos) gavimo dienos apsvarsto pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) ir posėdyje priima motyvuotą sprendimą. Pagal Aprašo 8 punktą Komisija priimdama sprendimą, įvertina: 8.1. likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 8.2. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 8.3. nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 8.4. individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 8.5. nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 8.6. nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 8.7. nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 8.8. ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 8.9. intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos; 8.10. kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Komisija, spręsdama dėl pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, įvertino Aprašo 8 punkte įtvirtintus kriterijus, Socialinio tyrimo išvadą ir kt. Atsakovas, atsižvelgdamas į Komisijos išvadą, įvertino teigiamas pareiškėjo savybes, kurias pareiškėjas nurodė skunde (kad pareiškėjas dirbo, mokėsi, šiuo metu atlieka bausmę lengvojoje grupėje ir kt.). Atsakovas taip pat įvertino Aprašo 5 punkte nurodytus kriterijus – nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Šiuo atveju sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog jis akivaizdžiai sumažino nusikalstamo elgesio riziką, kadangi tokia išvada būtų pernelyg skubota, įvertinus likusių dinaminių nusikalstamo elgesio rodiklių duomenis ir praėjusį palyginti neilgą laikotarpį nuo bausmės pradžios (bausmės pradžia 2009 m. sausio 4 d., bausmės pabaiga 2029 m. sausio 4 d.), likusį bausmės laikotarpį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

28. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus įrodymus nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, pažymi, jog Komisija savo rekomendaciją bei atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė atsižvelgdami į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (kad pareiškėjas atlieka bausmę lengvojoje grupėje, turi nuobaudų, nėra skatintas); nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus (pareiškėjas išlieka menkinantis savo vaidmenį nusikaltimuose, prastas savitaigos veiksmingumas ir savęs įtvirtinimas asocialiu elgesiu); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (pareiškėjo mąstymo ir elgesio sritis reikalauja tolimesnio atitinkamo poveikio siekiant nusikalstamo elgesio prevencijos, programos resocializacijos procese buvo nepakankamos anksčiau minėtų probleminių sričių korekcijai bei reikiamų įgūdžių lavinimui, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (pareiškėjas savo gyvenimo būdo nekeitė ir sąmoningai, nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas; jo elgesiui yra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis; nusikalstamai elgsenai yra būdinga agresyvesnė kitų kontrolė, savitvardos praradimai; pareiškėjui yra sunku atpažinti nusikalstamą elgseną įtakojančias problemas, lanksčiai jas spręsti, būdingas atsakomybės už nusikalstamą veiką minimizavimas, turintis problemų dėl narkotikų vartojimo ir per didelio alkoholio vartojimo), taip pat atsižvelgė į kitas aplinkybes (kad pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio)

29. Minėta, kad pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistieji gali būti perkeliami į pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos. Atsakovas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus dėl aplinkybių, kurios susijusios su nusikalstamo elgesio rizika (Aprašo 5.1 p.) (pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, o BVK 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika akivaizdžiai sumažinta), t. y. atsakovas įvertino aplinkybes dėl pareiškėjo galimybės intensyviai rengtis būti paleistam iš pataisos įstaigos, bei sprendė, kad šiuo metu pareiškėjas tam dar nėra pasirengęs. Pareiškėjo nurodomos kitos aplinkybės (priimant skundžiamą aktą, nebuvo tinkamai įvertintas jo elgesys ir dedamos maksimalias pastangas socializuotis) nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą, kadangi atsakovas įvertino visumą aplinkybių, ir, atsižvelgdamas į jas, priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas priimdamas sprendimą įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, pateikė vertinimą dėl Sprendimo teisėtumo, todėl teigti, kad sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

31. Teismas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius